CP v2

Blog

  • Marijampolės savivaldybė ieško kalbos tvarkytojo: konkursas, atlygis ir paraiškų terminas

    Marijampolės savivaldybė ieško kalbos tvarkytojo: konkursas, atlygis ir paraiškų terminas

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto, kuris vykdytų kalbos tvarkytojo funkcijas. Ieškomas specialistas prisidėtų prie savivaldybės dokumentų ir viešosios komunikacijos kalbos kokybės užtikrinimo.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,0 baziniais dydžiais, o darbo užmokestis sudaro 1 798 eurus prieš mokesčius. Atrinktam kandidatui priėmimo į pareigas metu būtų taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Dokumentus kandidatai kviečiami teikti elektroniniu būdu per Viešojo valdymo agentūros Atrankos į valstybės tarnybą modulį. Praktikoje tai reiškia, kad visa paraiškos eiga, nuo dokumentų įkėlimo iki informacijos apie atrankos etapus, vyksta centralizuotoje sistemoje.

    Paraiškos priimamos 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo sektoriaus darbo skelbimų platformoje. Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra pati savivaldybės administracija.

    Kalbos tvarkytojo pareigybės savivaldybėse paprastai apima teisės aktų, sprendimų projektų, raštų ir viešų pranešimų kalbos tikrinimą, terminijos vienodinimą bei konsultacijas darbuotojams. Pastaraisiais metais tokiose pareigose vis dažniau praverčia ir skaitmeniniai įrankiai, tačiau galutinė atsakomybė už norminės lietuvių kalbos laikymąsi institucijos dokumentuose tenka specialistui.

    Dėl konkurso sąlygų ir pateikimo tvarkos skelbime pateikiami kontaktai, kuriais galima kreiptis dėl papildomos informacijos. Kandidatams rekomenduojama neatidėti dokumentų pateikimo paskutinėms dienoms, kad pakaktų laiko patikrinti, ar visi privalomi duomenys įkelti teisingai.

  • Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Marijampolėje paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, subūrusi žurnalistus, komunikacijos specialistus, bibliotekininkus, leidėjus ir visus, kurių kasdienybėje svarbiausias įrankis yra žodis. Renginys šiemet įgijo daugiau istorinio turinio ir pakvietė ne tik pasveikinti profesinę bendruomenę, bet ir prisiminti, kaip formavosi lietuviška spauda bei moderni valstybės idėja.

    Šventės ašimi tapo simbolinis pasivaikščiojimas su Prezidentu Kaziu Griniumi ir jo žmona Joana, skirtas Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Marijampolė su šiuo valstybės vadovu siejama ne tik atminties ženklais, bet ir platesne regiono istorija, kai miestas buvo svarbus švietimo, visuomeninės veiklos ir lietuvybės židinys.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant lietuviškos spaudos draudimo pabaigą carinės Rusijos imperijoje. 1904 metais panaikinus draudimą, lietuviškas raštas ir periodika įgavo naują pagreitį, o visuomeninis gyvenimas sparčiai modernėjo, todėl ši data šiandien vertinama kaip laisvo žodžio ir pilietinės savimonės simbolis.

    Pasivaikščiojimo metu dėmesys skirtas Kazio Griniaus politiniam keliui ir jo ryšiui su švietimu, kultūra bei spaudos svarba visuomenei. Renginio organizatoriai akcentavo, kad spaudos laisvė nėra vien istorinė pergalė, o kasdienė atsakomybė, ypač skaitmeninės informacijos laikais, kai auditorijų dėmesį vis dažniau veikia algoritmai, dezinformacija ir greitas turinio vartojimas.

    Į programą įtrauktas ir interaktyvus spektaklis „Amerika pirtyje“, laikomas vienu lietuviško teatro pradžios simbolių. Dalyviai neapsiribojo stebėtojo vaidmeniu: jie buvo įtraukti į veiksmą, kad ano laikmečio humoras ir kasdienybė būtų pajuntami gyvai, o istorija virstų ne data, bet patirtimi.

    Vakaro dalyje pristatyta Sūduvos krašto skonių degustacija restobare „Kampas“, kur tradiciniai patiekalai pateikti šiuolaikiškai. Tokie akcentai, anot organizatorių, padeda regiono tapatybę pasakoti įvairiais kanalais: per kalbą, istoriją, sceną ir kulinarinį paveldą.

    Renginys Marijampolėje tapo priminimu, kad spauda, kalba ir knyga Lietuvoje istoriškai buvo neatsiejamos nuo bendruomeniškumo ir pilietinės drąsos. Šiandien, kai informacija plinta akimirksniu, o turinį vis dažniau kuria ir DI, ypač svarbu išlaikyti patikimumo standartus ir kritinį mąstymą, kad laisvas žodis išliktų prasmingas.

  • Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Marijampolėje, Sūduvos gimnazijoje, surengta tarptautinė konferencija priminė, kad menas neretai tampa universalia kalba, padedančia aiškiau išsakyti mintis ir išgirsti kitus. Renginys buvo skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, todėl dėmesys natūraliai krypo į kalbos, kūrybos ir tapatybės ryšį.

    Konferencija gimnazijoje vyko jau šeštą kartą ir subūrė moksleivius bei pedagogus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Italijos bei Sakartvelo. Skirtingų šalių patirtys leido palyginti, kaip menas naudojamas ugdyme, bendruomenės telkime ir asmeninei saviraiškai.

    Konferencijos akcentai ir dalyviai

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Matusevičienė. Sveikinimuose pabrėžta, kad kūryba skatina smalsumą, drąsina kelti klausimus ir kurti ilgalaikius ryšius.

    „Linkiu, kad menas ir toliau jus įkvėptų ieškoti, kurti, kelti klausimus ir nebijoti išsakyti savo minčių. Tegul šiandien pristatytos idėjos tampa pradžia naujiems atradimams, draugystėms ir ateities projektams“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Konferencijoje pristatyta 16 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis. Tokia struktūra leido įtraukti tarptautinius dalyvius ir kartu lavinti viešojo kalbėjimo bei akademinio pristatymo įgūdžius, kurie vis dažniau laikomi esmine šiuolaikinio ugdymo dalimi.

    Apie ką kalbėjo jaunieji pranešėjai?

    Pranešimuose nagrinėta, kaip menas tampa saviraiškos forma ir kodėl kūrybiškumas svarbus ne tik scenai ar galerijai, bet ir kasdieniam žmogaus gyvenimui. Dalis temų siejosi su psichologine gerove, savęs pažinimu, gebėjimu įvardyti emocijas ir patirtis per tekstą, vaizdą ar garsą.

    Diskusijose grįžta prie klausimo, ar galima atskirti kūrėją nuo jo kūrinio, ir kaip menas keičia mūsų požiūrį į visuomenę. Taip pat svarstyta, ar menas pirmiausia kviečia klausytis ir matyti, ar vis dėlto skatina mąstyti ir kritiškai vertinti aplinką.

    Įvertinimai ir apdovanojimai

    Po pranešimų komisija išrinko geriausių darbų autorius ir paskelbė nugalėtojus. Specialiais Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos įsteigtais prizais apdovanoti du pranešimų autoriai.

    Vienas apdovanojimas atiteko Modestai Audrai Mikolanytei, IV a klasės mokinei iš Marijampolės marijonų gimnazijos, už pranešimą Menas – tylus žmogaus sielos pasakojimas. Kitas prizas skirtas Gabrielei Stanynaitei iš Šv. Cecilijos gimnazijos.

  • Šiauliuose koreguos detalųjį planą L. Rėzos g. 34: pasirašyta inicijavimo sutartis, kviečia teikti pasiūlymus

    Šiaulių miesto savivaldybė praneša, kad 2026 metų gegužės 8 dieną pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. SŽ-918. Ji susijusi su sklypo L. Rėzos g. 34, Šiauliuose, detaliojo plano sprendinių koregavimu.

    Sprendiniai bus koreguojami žemės sklypo Vėtrungės g. 106, kurio kadastro Nr. 2901/0031:828, ribose. Savivaldybė nurodo, kad kartu numatytas ir planavimo darbų finansavimo klausimas.

    Detaliojo plano rengimo procesas registruotas numeriu K-VT-29-26-791. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys proceso eigą gali stebėti TPDRIS sistemoje.

    Planavimo organizatorius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius. Plano iniciatoriais įvardijami fiziniai asmenys.

    Visuomenė pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo gali teikti visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo susirinkimo pabaigos. Pasiūlymai priimami raštu, elektroniniu paštu ir per TPDRIS.

  • Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Šiauliuose baigtas Infekcinių ligų centras: pergalvotas paciento kelias ir pasirengimas krizėms

    Respublikinėje Šiaulių ligoninėje užbaigtas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro statybos projektas. Naujojo centro tikslas – užtikrinti visą paslaugų grandinę nuo paciento priėmimo ir skubios pagalbos iki intensyviosios terapijos, laboratorinės diagnostikos ir radiologinių tyrimų.

    Projekto vertė siekia daugiau nei 22 milijonus eurų. Ligoninė pabrėžia, kad tai svarbi investicija į Šiaurės Lietuvos sveikatos sistemos atsparumą, ypač tais atvejais, kai tenka reaguoti į infekcinių ligų protrūkius ar didesnes pacientų srautų bangas.

    Centras pritaikytas atskirti srautus

    Pasak ligoninės, vienas svarbiausių pokyčių – iš esmės pergalvotas paciento kelias ir srautų valdymas. Naujos patalpos suplanuotos taip, kad būtų galima atskirti pacientų judėjimo trajektorijas, užtikrinti izoliaciją ir kartu nestabdyti kitų gydymo paslaugų.

    Tokie sprendimai laikomi kritiškai svarbiais ne tik pandemijų metu. Jie taip pat padeda mažinti infekcijų plitimo riziką kasdienėje ligoninės veikloje, kai būtina greitai identifikuoti įtariamus atvejus ir saugiai organizuoti diagnostiką bei gydymą.

    Akcentas – pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Centro infrastruktūra orientuota į operatyvų reagavimą krizėse: galimybę formuoti atskirus gydymo algoritmus, mobilizuoti resursus ir palaikyti stabilų paslaugų teikimą esant padidintoms apkrovoms. Ligoninė nurodo, kad tai leidžia geriau pasirengti situacijoms, kai svarbus ne tik lovų skaičius, bet ir aiškūs procesai bei logistika.

    Pristatymo metu akcentuota, kad moderni infekcinių ligų bazė yra sisteminis pokytis, kuris turi įtakos ne vien atskiram pastatui, bet ir visam regiono gydymo įstaigų bendradarbiavimui. Tokia infrastruktūra ypač svarbi, kai dalį pacientų reikia nukreipti, izoliuoti arba gydyti pagal skirtingas rizikos grupes.

    Kada centras pradės veikti?

    Centras veiklą pradės etapais, kai bus atliktos visos būtinos procedūros: gautas statybos užbaigimo aktas, užbaigtos registravimo procedūros, išduoti higienos pasai, licencijos ir kiti dokumentai, reikalingi sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

    Į renginį susirinko Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų, Europos Komisijos atstovai, taip pat regiono gydymo įstaigų ir savivaldybių vadovai. Ligoninė teigia, kad palaipsniui įveiklintas centras turėtų reikšmingai prisidėti prie paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo visame Šiaurės Lietuvos regione.

    „Projektas ženkliai prisidės prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo, medicinos darbuotojų sąlygų gerinimo ir užtikrins gyvybiškai reikalingas paslaugas pacientams“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė.

    Ligoninės vadovybė pabrėžia, kad projektą įgyvendinti padėjo institucijų ir partnerių bendradarbiavimas, o darbų eigoje teko prisitaikyti prie kintančių statybos rinkos sąlygų ir medicininės įrangos tiekimo grandinių. Pasak įstaigos, galutinis rezultatas turi atitikti tiek medicininius, tiek infrastruktūrinius reikalavimus ir būti orientuotas į paciento saugumą.

  • Šiaulių „Šiauliai-Vilmers“ bronza po 52 metų: komanda pagerbta miesto taryboje

    Šiaulių „Šiauliai-Vilmers“ bronza po 52 metų: komanda pagerbta miesto taryboje

    Šiaulių miesto tarybos posėdžio pradžioje pagerbta moterų krepšinio komanda „Šiauliai-Vilmers“, po daugiau nei penkių dešimtmečių sugrįžusi į Lietuvos čempionato prizininkių trejetuką. Šiaulietės sezoną užbaigė iškovodamos bronzos medalius, o miestas šį pasiekimą įvardija kaip istorinį.

    Komandą ir jos aplinką pasveikino Šiaulių meras Artūras Visockas, sportininkėms įteikęs gėlių. Padėkos skirtos ir klubo vadovui Mantui Damašauskui bei rėmėjams, kurių ilgalaikė parama siejama su komandos stabilumu ir moterų krepšinio matomumu mieste.

    Bronzos serija baigėsi Klaipėdoje

    Bronzos serijoje „Šiauliai-Vilmers“ rezultatu 3:1 įveikė Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto ekipą. Lemiamose rungtynėse šiaulietės nuo pirmųjų minučių kontroliavo žaidimą, išsiskyrė aktyvia gynyba ir greitomis atakomis, o pergalė tapo ryškiu sezono akcentu.

    Šis medalis Šiauliams turi išskirtinę reikšmę, nes moterų komanda į nacionalinio čempionato apdovanojimų pakylą sugrįžo po 52 metų pertraukos. Miesto sporto bendruomenei tai ir simbolinis įrodymas, kad Šiaulių krepšinio tradicijos tęsiasi ne tik vyrų, bet ir moterų krepšinyje.

    Istorinis kontekstas: kada Šiauliai medalius laimėjo anksčiau

    Paskutinį kartą iki šio sezono Šiaulių moterų krepšinis medaliais džiaugėsi 1974 metais, kai trenerio Jono Kuliešiaus vadovaujama Šiaulių rinktinė iškovojo bronzą tuometinėse varžybose. Dar anksčiau bronzinius apdovanojimus respublikos čempionatuose pelnė Šiaulių „Spartako“ komanda 1945 metais bei du kartus Šiaulių „Žalgirio“ ekipos 1947 ir 1955 metais.

    Šio sezono bronza įvardijama kaip tiltas tarp skirtingų miesto krepšinio kartų: nuo istorinių Šiaulių komandų iki dabartinės profesionaliai augančios ekipos. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad tokie rezultatai stiprina miesto sporto identitetą ir skatina jaunimą rinktis krepšinį.

    Antras ryškus sezono pasiekimas

    „Šiauliai-Vilmers“ bronzos medaliai Lietuvos moterų lygoje nėra vienintelė sezono sėkmė. Komanda taip pat iškovojo trečiąją vietą 2026 metais vykusiame Karalienės taurės turnyre, dar kartą patvirtindama konkurencingumą aukščiausiame šalies lygyje.

    Komandos pasiekimai tampa reikšmingu argumentu ir rėmėjams, ir sporto infrastruktūrą planuojančioms institucijoms, nes stabilūs rezultatai dažniausiai reiškia didesnį žiūrovų dėmesį bei augantį jaunųjų krepšininkių skaičių. Šiauliuose tikimasi, kad šis sezonas bus atspirties taškas dar didesniems tikslams ateityje.

    Miesto taryboje skambėjusios padėkos buvo skirtos ne tik žaidėjoms ir treneriams, bet ir visai bendruomenei, prisidėjusiai prie sezono sėkmės. Šiauliai šį bronzos medalį įrašo į miesto sporto istoriją kaip vieną ryškiausių pastarųjų metų moterų krepšinio pasiekimų.

  • Jaunimo savaitė Mažeikių muziejuje: nemokamos teatro dirbtuvės su režisiere Airida Lementauskiene

    Mažeikių muziejus kviečia į jaunimui skirtą iniciatyvą Pasikultūrink, kurios programoje numatytos kūrybinės veiklos ir praktiniai užsiėmimai. Vienas iš ryškiausių savaitės renginių vyks gegužės 19 dieną 16.00 valandą, kai muziejuje bus surengtos teatro dirbtuvės.

    Kūrybines dirbtuves Nuo veiksmo link vaidybos ves režisierė Airida Lementauskienė. Užsiėmimas orientuotas į jaunus žmones, norinčius geriau pažinti save per judesį, veiksmą ir patirtį scenoje.

    Dirbtuvėse bus dirbama per fizinius veiksmus, pasikartojimą ir improvizacijas, stebint, kaip veiksmas pamažu virsta vaidybiniu vyksmu. Dalyviai tyrinės, kaip sceninis veiksmas gali tapti vidinės būsenos išraiška ir padėti atrasti autentišką sceninio buvimo pojūtį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad užsiėmimas skirtas ne tik turintiems teatro patirties, bet ir tiems, kurie nori išbandyti naują saviraiškos formą. Praktiniai pratimai turėtų paskatinti drąsiau improvizuoti, kūrybiškai mąstyti ir kalbėti per teatrinį veiksmą.

    Renginys nemokamas, tačiau dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto užpildant registracijos anketą. Tiksli informacija apie dalyvių skaičių ir užsiėmimo trukmę pateikiama registracijos metu.

  • Viekšniuose tikrins šilumos tinklus: hidrauliniai bandymai truks visą dieną, gyventojai raginami saugotis

    Viekšniuose gegužės 20 dieną bus vykdomi šilumos tinklų hidrauliniai bandymai. Juos planuojama atlikti nuo 9.00 iki 17.00 valandos, todėl gyventojai raginami būti atidesni aplink šilumos trasas ir jų prieigas.

    Hidrauliniai bandymai yra profilaktinė procedūra, kai šilumos tinklai laikinai bandomi padidintu slėgiu, siekiant patikrinti jų sandarumą ir rasti silpnas vietas. Tokie patikrinimai padeda iš anksto nustatyti galimus pažeidimus ir sumažinti avarijų riziką šildymo sezono metu.

    Bandymų metu gali pasitaikyti šilumos nešiklio nutekėjimų iš požeminių tinklų, todėl pastebėjus drėgnas vietas, garavimą ar vandens veržimąsi iš grunto, prie pažeidimo vietos nesiartinkite. Svarbu pasirūpinti savo saugumu ir perspėti aplinkinius, ypač vaikus.

    Apie pastebėtus nutekėjimus prašoma nedelsiant pranešti bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“. Susisiekti galima telefonais +370 443 98 175, +370 652 66 983 ir +370 620 94 383.

  • Mažeikių miesto šventė Miestas vingyje Ventos: kas laukia per tris dienas nuo gegužės 28 dienos

    Gegužės 28–30 dienomis Mažeikiuose vyks miesto šventė Miestas vingyje Ventos. Organizatoriai žada tris dienas truksiančią programą su koncertais, festivaliais, sporto varžybomis, spektakliais ir tradiciniais bendruomenės renginiais.

    Šventės pradžia numatyta gegužės 28 dieną. Tądien planuojama konferencija, skirta Mažeikių herbo 30-mečiui paminėti, taip pat parodos atidarymas Mažeikių muziejuje ir Linos Štalytės vinilinės plokštelės Vasaros naktys pristatymas Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje.

    Antrąją dieną, gegužės 29 dieną, dėmesys skiriamas jauniesiems atlikėjams ir miesto kultūros bendruomenei. Senamiesčio parko Dramblio pievoje vyks IX respublikinis dainuojančių vaikų festivalis Muzika žiedų ir vėjo, o vakare Mažeikių kultūros centre numatyti renginiai, įskaitant Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimą.

    Gegužės 30 dieną šventės programa išsiplės į sporto ir šeimų veiklas. Tądien planuojami renginiai Senamiesčio parko Dramblio pievoje, šachmatų turnyras prie Mažeikių muziejaus, Lietuvos galiūnų čempionato II etapas V. Burbos gatvėje, pučiamųjų orkestro Griaustinis ir šokių studijos Saulė koncertas.

    Trečiąją dieną taip pat vyks V Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis Vaikystės glėby, amatų ir verslo mugė bei šventinis koncertas. Organizatoriai kviečia mažeikiškius ir miesto svečius pasirinkti renginius pagal pomėgius ir suplanuoti laiką taip, kad pavyktų suderinti kultūrą, pramogas ir sportą.

  • Buhalterių diena šiandien: kodėl šis darbas svarbus kiekvienam ir kaip keičiasi profesija Lietuvoje

    Šiandien minima Buhalterių diena – proga pasveikinti apskaitos specialistus ir priminti, kad jų darbas daro įtaką beveik kiekvienam gyventojui. Nuo atlyginimų ir mokesčių iki įmonių finansinės sveikatos bei ataskaitų valstybei – apskaita yra kasdienės ekonomikos pagrindas.

    Nors viešumoje dažniau girdimos didelės verslo naujienos ar politiniai sprendimai, realybėje daugelio įmonių stabilumas prasideda nuo tvarkingos buhalterijos. Tikslūs duomenys leidžia vadovams planuoti investicijas, vertinti rizikas ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų, kurios gali virsti delspinigiais ar ginčais su institucijomis.

    Kas šiandien keičia buhalterio darbą

    Pastaraisiais metais buhalterio profesija sparčiai modernėja: vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas, o rutininės užduotys automatizuojamos. Tai nereiškia, kad specialistų reikia mažiau – keičiasi kompetencijos: auga poreikis suprasti duomenų analitiką, procesų valdymą ir mokesčių rizikų prevenciją.

    Vis dažniau buhalteris tampa ne tik vykdytoju, bet ir konsultantu vadovybei, padedančiu priimti sprendimus remiantis skaičiais. Dėl to didėja atsakomybė už duomenų kokybę, o kartu – ir poreikis nuolat atnaujinti žinias apie teisės aktų pokyčius bei apskaitos standartus.

    DI ir automatizacija: pagalba, o ne pakaitalas

    DI sprendimai ir automatiniai dokumentų atpažinimo įrankiai jau naudojami sąskaitoms apdoroti, klaidoms aptikti ar pasikartojančioms operacijoms sugrupuoti. Tačiau galutinė atsakomybė už teisingą apskaitą, mokesčių skaičiavimą ir ataskaitų pateikimą išlieka žmogui, todėl ypač svarbus tampa kritinis vertinimas ir kontrolė.

    Įmonėms tai reiškia ir kitą iššūkį: diegiant automatizaciją būtina pasirūpinti duomenų sauga, prieigų valdymu ir aiškiomis vidaus taisyklėmis. Kuo daugiau procesų vyksta skaitmeniniu būdu, tuo didesnė rizika, kad klaida ar netinkamai sukonfigūruota sistema paveiks visą finansinę grandinę.

    Kodėl verta padėkoti buhalteriams

    Buhalterių diena primena, kad tvarkinga apskaita yra pasitikėjimo ekonomikoje sąlyga: darbuotojai laiku gauna atlyginimus, valstybė surenka mokesčius, o verslai gali augti remdamiesi realiais skaičiais. Ši profesija reikalauja kruopštumo, atsakomybės ir gebėjimo dirbti su nuolat besikeičiančiomis taisyklėmis.

    Šiandien – tinkamas metas ne tik pasveikinti buhalterius, bet ir įvertinti jų indėlį į organizacijų skaidrumą bei finansinę discipliną. Kartais geriausias palinkėjimas – mažiau skubos, daugiau aiškumo dokumentuose ir sprendimuose, kurie palengvina darbą visiems.