CP v2

Blog

  • Šis pavasario gėrimas geresnis už kolageną? Dilgėlių sultys padeda plaukams ir mažakraujystei

    Pavasariui įsibėgėjus dienos ilgėja, o augalai leidžia jaunus lapelius. Tarp jų – ir dilgėlė, kurioje gausu vitaminų bei mineralų. Šviežiai prisirinktų dilgėlių galima dėti į įvairius patiekalus, o taip pat iš jų pasigaminti sveiką gėrimą – sultis ar užpilą.

    Dilgėles verta rinkti tam tikru metų laiku. Geriausias metas pradėti – ankstyvas pavasaris, dažniausiai jau balandį. Maždaug birželio viduryje augalas pradeda žydėti ir tuomet dalį savo savybių praranda. Nors dilgėles dar galima rinkti, žydėjimo metu jos dažniau naudojamos džiovinimui ir užpilams ruošti, o ne šviežiam vartojimui.

    Pavasarį renkami jauni, šviesiai žali ūgliai, kuriuose būna daugiausia vertingų medžiagų. Dažniausiai skinami keturi viršutiniai lapeliai. Juos patogiausia nupjauti sekatoriumi arba aštriomis žirklėmis. Renkant dilgėles pravartu mūvėti sodo pirštines ir prisidengti blauzdas bei dilbius, kad išvengtumėte nudilginimo. Nors dilgėlės auga daug kur, ne visose vietose jas rinkti verta – geriausia tai daryti atokiau nuo judrių kelių ir miestų, pavyzdžiui, pievose, miškuose ar kaimo vietovėse.

    Surinktas dilgėles pirmiausia pamirkykite dubenyje, kad pasišalintų nešvarumai ir smėlis, tuomet gerai perplaukite sietelyje po tekančiu vandeniu. Taip paruoštus lapelius galima dėti į salotas, kokteilius ar ant sumuštinių. Kad lapeliai „nekandžiotų“ liežuvio, juos verta smulkiai supjaustyti, trumpai applikyti (blanširuoti) arba sutrinti.

    Dalį derliaus galima išsidžiovinti, pavyzdžiui, orkaitėje, o vėliau laikyti sandariame inde ir naudoti užpilams.

    Sultis iš dilgėlių pasigaminti paprasta. Patogiausia tai daryti lėtaeige sulčiaspaude.

    Kitas būdas – sultis ruošti iš susmulkintų lapelių. Dilgėles gerai nuplaukite, tada sumalkite mėsmale arba sutrinkite trintuvu. Gautą masę sudėkite į sandarų stiklainį ir užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vanduo būtų maždaug 1 cm žemiau žalumos. Stiklainį gerai užsukite ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms, o geriausia – per naktį.

    Praėjus šiam laikui, skystį kruopščiai perkoškite. Lapelius dar galima stipriai nuspausti – ir sultys paruoštos.

    Paruoštas sultis šaldytuve galima laikyti iki 3 dienų. Jei norite, kad jos išliktų tinkamos ilgiau, galima užšaldyti ledukų formelėse.

    Dilgėlė vertinama dėl įvairių naudingų savybių. Ji laikoma geru geležies šaltiniu ir turi medžiagų, kurios gali prisidėti prie hemoglobino gamybos, todėl dilgėlės neretai minimos kalbant apie mažakraujystę ir bendrą nuovargį.

    Taip pat teigiama, kad dilgėlių sultys veikia šlapimą varančiai ir gali padėti organizmui „apsivalyti“. Jose esantis silicis siejamas su plaukų ir nagų stiprinimu, o kai kuriems žmonėms dilgėlės gali būti naudingos ir sprendžiant odos problemas, pavyzdžiui, spuogus.

    Dėl biologiškai aktyvių medžiagų dilgėlių sultys gali palaikyti virškinimą ir medžiagų apykaitą, todėl jas kartais renkasi ir svorį metantys žmonės. Be to, dilgėlėse yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalcis bei kalis, taip pat vitaminų A, B grupės ir C.

    Svarbu tai, kad dilgėlių sulčių kursą dažniausiai rekomenduojama taikyti 2–3 savaites. Įprasta dienos norma – apie 25 ml. Sultis galima gerti nevalgius, pilti į kokteilius arba skiesti vandeniu. Sergant lėtinėmis ligomis, prieš pradedant kursą patartina pasitarti su gydytoju.

  • Chorvatai dėl jo pamišę, o Lietuvoje dar neįvertintas: blitva – tikras vitaminų lobis lėkštėje

    Lapinis burokėlis, mangoldas, bočvina ar blitva – visi šie pavadinimai reiškia tą pačią išskirtinę daržovę. Ji ne tik skani ir gražiai atrodo lėkštėje, bet ir gali būti naudinga organizmui. Be to, ją nesunku auginti, todėl ji tikrai verta didesnio populiarumo.

    Jei iki šiol neteko paragauti, gali būti pats metas tai pakeisti ir sužinoti, kuo ši daržovė išskirtinė.

    Mangoldas – iš Viduržemio jūros regiono kilusi paprastojo buroko atmaina, ten itin mėgstama ir plačiai vartojama. Tai vienmetis augalas, auginamas dėl valgomų lapų. Įdomu tai, kad kai kurių veislių lapų gyslos būna beveik sidabriškai baltos, o patys lapai – žali arba purpuriniai violetiniai.

    Lapkočiai taip pat gali būti įvairių spalvų: dažniausiai raudoni ar rausvi, tačiau pasitaiko ir oranžinių bei geltonų. Mangoldo šaknis ilga, cilindro formos, minkštimas – baltas arba rausvas. Žiedai ir vaisiai iš esmės primena valgomųjų burokėlių.

    Lietuvoje mangoldas auginamas retai, nors kartais prekyboje galima aptikti, pavyzdžiui, veislę „Lukullus“. Tuo metu Kroatijoje lapai su lapkočiais yra tikras kasdienis gardėsis – ten ši daržovė vadinama blitva ir dažnai patiekiama kaip priedas prie žuvies. Dalmatijoje ji ypač vertinama, neretai patiekiama kartu su bulvėmis.

    Nors ši daržovė Lietuvoje vis dar mažai pažįstama, verta jos paieškoti arba užsiauginti savo darže. Kodėl verta valgyti mangoldą? Ne vien dėl skonio – svarbios ir jo maistinės savybės.

    Lapinis burokėlis dažnai vadinamas vitaminų bomba ir yra puikus pasirinkimas tiems, kurie rūpinasi sveika, sąmoninga mityba. Tai mažai kaloringa daržovė (apie 19 kcal 100 g), turinti skaidulų ir lengvai virškinamų augalinių baltymų.

    Mangolde yra vitaminų A, C, E, K ir B grupės. Taip pat jame randama antioksidantų – karoteno, liuteino ir zeaksantino.

    Šis maistinių medžiagų derinys gali prisidėti prie kraujospūdžio reguliavimo, padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, stiprinti kaulus, gerinti fizinę ištvermę ir raumenų aprūpinimą deguonimi. Tai produktas, galintis palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

    Norisi paragauti, bet nežinote, kaip paruošti lapinį burokėlį? Svarbu prisiminti, kad valgomi yra lapai ir lapkočiai, o šaknis maistui netinka. Lapų skonis šiek tiek primena špinatus, o lapkočių – kaliaropes.

    Mangoldas tinka salotoms, apkepams, jį galima virti, kepti ar dėti į sriubas. Taip pat tai puikus priedas prie ant grotelių ruošiamų patiekalų.

    Be to, lapinis burokėlis turi chlorofilo – medžiagos, kuri gali slopinti heterociklinių aminų, susidarančių kepant maistą aukštoje temperatūroje ir siejamų su kancerogeniniu poveikiu, veikimą.

  • „Google“ pristatė „Android 17“ naujovę: bet kurią programą pavers burbulu – štai kaip veiks

    „Google“ neseniai išleido trečiąją „Android 17“ beta versiją, kuri operacinę sistemą atvedė iki platformos stabilumo etapo. Nors ši beta turi nemažai pakeitimų, labiausiai išsiskiria viena naujovė, galinti iš esmės pakeisti, kaip „Pixel“ įrenginiuose atliekate kelias užduotis vienu metu.

    Su „Android 17 Beta 3“ „Google“ pradeda diegti galimybę bet kurią programėlę paleisti „burbulo“ režimu. Jei esate pratę pokalbius „Google Messages“, „Telegram“ ar „WhatsApp“ matyti burbuluose, principas bus pažįstamas.

    Ši funkcija leidžia programą atidaryti plaukiojančiame lange, o jį palietus – sumažinti iki burbulo. Pati idėja primena anksčiau populiarios „Android“ modifikuotos sistemos „Paranoid Android“ sprendimus, o panašias daugiaprogramio darbo galimybes siūlo ir kai kurios kiniškos „Android“ aplinkos, pavyzdžiui, „Vivo“ „OriginOS“.

    Norėdami programėlę paleisti burbulo režimu, reikia ilgiau paspausti jos piktogramą ir iš trumpųjų veiksmų pasirinkti burbulo ikoną. Tikimasi, kad ši galimybė bus ypač naudinga planšetėse ir sulenkiamuose įrenginiuose, kur daugiaprogramis darbas yra vienas svarbiausių naudojimo scenarijų.

    Atliekant bandymus su „Pixel 8 Pro“, paaiškėjo, kad burbulo režimu galima paleisti bet kurią programą. Taip pat neatrodo, kad būtų nustatytas burbulų skaičiaus limitas – vienu metu pavyko naudoti šešias programėles. Paspaudus šalia burbulų esantį „+“ mygtuką, rodomi neseniai naudoti ir uždaryti burbulai, todėl programas galima greitai vėl atidaryti tuo pačiu režimu.

    Norint uždaryti burbule veikiančią programą, reikia paliesti burbulą ir nutempti arba stumtelėti jį į ekrano apačioje pasirodantį „X“. Tai veikia taip pat, kaip uždaromi burbuluose rodomi pokalbiai „Google Messages“ programėlėje.

    Įdomu tai, kad burbule veikianti programėlė atskirai nebus rodoma naujausių programų (Recent Apps) sąraše, nors jos plaukiojanti piktograma ekrane išliks matoma.

    Galimybė programas naudoti mini lango režimu ir jas sumažinti iki burbulo turėtų suteikti daugiau lankstumo. Tokiu atveju nebereikės nuolat perjunginėti kelių pilno ekrano programų ar remtis padalinto ekrano režimu, kuris dažnai apriboja matomo turinio kiekį.

  • „Google“ slepia Android 17 naujovę: įkrovimas gali pasikeisti iš esmės, reikės 30 W

    Oficialiai pasirodė „Android 17“ beta 3 versija, ir tik dabar pradeda ryškėti, kiek pokyčių ji atneša. Tarp matomiausių naujovių – atskiri jungikliai mobiliajam ryšiui ir „Wi‑Fi“, taip pat į daugiaprogramį darbą orientuota „Bubbles“ funkcija. Tačiau dalis galimybių kol kas nėra aktyvios – jos gali būti įjungtos vėlesniuose atnaujinimuose.

    Analizuodami ką tik išleistą „Android 17“ beta versiją, „Android Authority“ aptiko būsimos funkcijos pėdsakų. Ji vadinama „Priority Charging“ (prioritetinis įkrovimas). Nors pati funkcija šiuo metu nėra aktyvi ir jos nematyti net įdiegus naujausią beta, kode jau yra eilutės, leidžiančios gana aiškiai suprasti, kaip ji turėtų veikti.

    Kode pateikiami aprašymai leidžia manyti, kad „Priority Charging“ būtų skirta situacijoms, kai reikia greitai papildyti bateriją. Taip pat nurodoma, kad vartotojams gali būti pasiūlyta naudoti tam tikros galios įkroviklį – pageidautina 30 W ar galingesnį.

    „Google“ panašu jau numatė ir saugiklius, kurie turėtų padėti sumažinti su karščiu susijusias rizikas – tai aktualu, kai kalbama apie greitąjį įkrovimą.

    Vis dėlto kol „Priority Charging“ egzistavimas patvirtintas tik per kodą, sunku pasakyti, kaip funkcija elgtųsi realiose situacijose, kai reikia skubiai įkrauti telefoną. Pavyzdžiui, ar ji veiktų kitaip, kai baterijos likę mažiau nei 30 proc., ir kitaip, kai jos dar apie 70 proc.? Kadangi tai turėtų būti laikina, tik esant poreikiui įjungiama funkcija, kyla klausimas, ar „Google“ pasiūlys greitą įjungimą per sparčiuosius nustatymus.

    Neaišku ir kada „Priority Charging“ oficialiai pasirodys „Android 17“ sistemoje. Tai, kad funkcija dar nėra arti aktyvavimo, leidžia manyti, jog ji gali nespėti į stabilų „Android 17“ leidimą, planuojamą birželį. Tuomet realiausias kandidatas būtų „Android 17 QPR1“ atnaujinimas, tačiau ir tai nėra garantuota.

    Gali būti, kad daugiau aiškumo suteiks būsimos „Android Canary“ ir beta laidos. Tuo metu „Android 17 Beta 3“ jau pasiekė platformos stabilumo etapą, vadinasi, galutinė versija nebeturėtų būti toli. Tikėtina, kad „Google“ dalį naujų funkcijų pristatys „I/O 2026“ renginyje gegužę, o atnaujinimas vartotojus pasieks birželį.

  • „Google“ paleido „Android 17 Beta 3“: „Pixel Launcher“ leidžia paslėpti programėlių pavadinimus

    „Google“ pristatė naujausią „Android 17 Beta 3“ versiją. Šis leidimas žymi svarbų etapą – pasiektas platformos stabilumas, tad programėlių kūrėjams tai reiškia galutinai susiformavusias sąsajas ir elgseną, artimą oficialiam išleidimui. Vis dėlto daugeliui naudotojų didžiausia naujiena – ne techniniai API pokyčiai, o atsiradusios naujos funkcijos.

    Nors stabilios „Android 17“ versijos dar teks palaukti kelias savaites, trečioji beta yra viena artimiausių tam, ką galiausiai gaus plačioji auditorija. O tiems, kurie jau dalyvauja beta testavime ir nori išbandyti naujoves anksčiau, ši versija pagaliau atveria ilgai lauktą vizualų pakeitimą pagrindiniame ekrane.

    Įdiegus „Android 17 Beta 3“, „Pixel Launcher“ leidžia paslėpti programėlių ikonų pavadinimus pagrindiniame ekrane. Iki šiol tokia galimybė dažniausiai buvo prieinama tik trečiųjų šalių paleidikliuose.

    Nors tai nėra didžiulė permaina, ji ilgą laiką buvo dažnas naudotojų pageidavimas. Minimalistinio dizaino mėgėjams ši funkcija suteikia galimybę susikurti švaresnį, vizualiai ramesnį telefono pagrindinį ekraną.

    Pagrindinė sąlyga – naudoti „Android 17 Beta 3“. Įdiegus naujausią beta versiją, ikonų pavadinimų slėpimo įjungimas yra paprastas.

    Atnaujinimą galima gauti prisijungus prie „Android Beta Program“ ir įsidiegus jį belaidžiu būdu. Alternatyviai, patyrę naudotojai gali rinktis sistemos atvaizdo diegimą.

    Be to, „Android 17 Beta 3“ taip pat pilnai įgalina vadinamąjį „burbulų“ režimą programėlėms, išplečiant šios funkcijos prieinamumą.

  • Vairuotojai sunerimo: „Android Auto“ vėl streikuoja – „Spotify“ dingsta vietiniai failai

    Dar viena diena – ir, deja, dar viena problema su „Android Auto“. Jei savo „Spotify“ grojaraščius pagyvinote vietiniais muzikos failais, verta suklusti: jungiantis per „Android Auto“ šie failai iš grojaraščių, panašu, tiesiog dingsta.

    Apie tai pranešė vienas vartotojas „Reddit“, o informaciją vėliau pastebėjo ir „Android Authority“. Kol kas požymių, kad problema būtų masinė, nėra – straipsnio pasirodymo metu atsiliepė tik keli žmonės.

    Peržvelgus platesnes diskusijas internete, daugiau patvirtinimų beveik nematyti, todėl tikėtina, kad gedimas pasireiškia specifinėmis sąlygomis. Vis dėlto problema nenuvertinama – jei su ja susidūrėte, verta apie tai pranešti ir stebėti atnaujinimus.

    Įprasti sprendimai, tokie kaip programėlės perinstaliavimas ar talpyklos (cache) išvalymas, panašu, nepadeda. Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis nesklandumas, „Android Auto“ vartotojams tokie sutrikimai kelia nepasitenkinimą – ypač kai sistema ilgą laiką veikė sklandžiai. Neseniai dalis „Galaxy S26“ ir „Pixel“ naudotojų taip pat skundėsi prastu ryšio stabilumu.

    Kol „Google“ viešo komentaro dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, bendrovė jau yra išleidusi atnaujinimą, kuris, kaip teigiama, sprendžia kitas su „Android Auto“ ryšiu susijusias problemas. Internete svarstoma, kad naujasis nesklandumas gali būti susijęs su „Android“ „Advanced Protection“ funkcija.

    Jei jums kilo problemų jungiantis prie automobilio multimedijos sistemos neatrakinus telefono, dabar pats metas atnaujinti tiek telefoną, tiek programėles. O dėl „Spotify“ vietinių failų dingimo tikėtina, kad daliai vartotojų teks palaukti, kol pasirodys „Spotify“ atnaujinimas, galintis išspręsti šį sutrikimą.

    Kol kas lieka stebėti, ar problema plėsis, ir laukti oficialių pataisymų.

  • Kiek dėti į voką krikštynoms per Velykas? Ekspertai įvardijo sumas eurais

    Kiek dėti į voką krikštynoms per Velykas? Ekspertai įvardijo sumas eurais

    Per Velykas nemažai šeimų nusprendžia būtent tuo metu surengti vaiko krikštynas – taip bus ir šiemet. Todėl daugeliui svečių kyla klausimas: kiek pinigų dera įdėti į voką? Ekspertai pateikia orientacines sumas.

    Ne visi jaučiasi patogiai dovanodami pinigus – kai kam toks pasirinkimas atrodo pernelyg formalus ir menkai susijęs su dvasine šventės prasme. Vis dėlto piniginė dovana dažnai laikoma saugiu, praktišku ir elegantišku sprendimu, ypač kai tėvams tenka nemažai organizacinių išlaidų.

    Pinigus, gautus krikštynų proga, tėvai gali atsidėti į vaiko sąskaitą ar terminuotą indėlį, taip pat panaudoti po šventės – pavyzdžiui, kraiteliui, drabužiams ar žaislams. Tokia dovana, anot specialistų, nemažina krikšto dvasinės reikšmės, o kartu padeda šeimai praktiškai. Graži detalė – prie voko pridėti atviruką su palinkėjimu ar nedidelę simbolinę dovanėlę, kuri vėliau taps prisiminimu.

    Velykų laikotarpis, kaip ir Kalėdos, neretai būna kupinas religinių šeimos švenčių. Kokią sumą vertėtų skirti krikštynoms per Velykas? Ekspertai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo ryšio su vaiku ir jo tėvais.

    Didžiausi lūkesčiai paprastai siejami su krikšto tėvais – jie simboliškai įsipareigoja padėti tėvams ugdyti vaiką tikėjime, todėl dažniau dovanoja brangiausias dovanas. Jei pasirenkami pinigai, šiemet į voką rekomenduojama įdėti apie 184–230 eurų. Jei finansinės galimybės leidžia, ypač per Velykas, suma gali būti ir didesnė.

    Svarbų vaidmenį šventėje atlieka ir seneliai. Pasak ekspertų, jų dovanojama suma dažniausiai svyruoja maždaug nuo 115 iki 230 eurų. Vyresni žmonės neretai pinigus papildo ir simbolinėmis dovanomis: sidabriniu šaukšteliu ar barškučiu, vaikiška Biblija, papuošalu ar knyga. Tokie daiktai tampa gražia atminimo dovana.

    Į krikštynas dažnai atvyksta ir tolimesni giminaičiai bei šeimos draugai. Jie paprastai dovanoja apie 69–115 eurų, nors kartais suma būna ir didesnė. Be pinigų, pasitaiko ir daiktinių dovanų – žaislų, albumų, žaidimų ar papuošalų.

    Galutinę sumą neretai lemia ir tai, kaip organizuojama šventė: ar svečiai kviečiami į namus, ar tėvai nuomojasi restoraną ar kitą vietą. Pastaruoju atveju svečiai dažnai stengiasi prisidėti prie vaišių išlaidų ir taip paremti šeimininkus.

    Vis dėlto svarbiausia – dovaną pritaikyti prie savo finansinių galimybių. Vertingiausia yra dalyvavimas šventėje ir palaikymas šeimai, nepriklausomai nuo to, ar krikštynos vyksta per Velykas, ar bet kurią kitą metų dieną.

  • Bukszpaną naikina kenkėjai? Šis augalas puikiai tiks Velykoms ir gyvatvorei – nustebins

    Bukszpaną naikina kenkėjai? Šis augalas puikiai tiks Velykoms ir gyvatvorei – nustebins

    Bukšmedis nuo seno užima svarbią vietą Velykų tradicijose: žali jo ūgliai dedami į šventinamą krepšelį, jais puošiami stalai, vainikai ir įvairios dekoracijos. Žaluma simbolizuoja atgimstančią gyvybę. Vis dėlto šio augalo auginimas sode daugeliui tampa tikru iššūkiu – bukšmedžiai dažnai nukenčia nuo grybelinių ligų ir itin agresyvių kenkėjų. Kuo jį pakeisti, kad žaluma Velykoms neprapultų?

    Bukšmedis yra vienas populiariausių dekoratyvinių augalų, nes turi taisyklingą, tankią formą ir puikiai pakelia karpymą. Soduose jis naudojamas įvairiai: iš jo formuojamos tankios gyvatvorės, žemos apvadinės juostos, atskiriančios gėlynus, taip pat įvairios geometrinės figūros. Dėl šių savybių jis ypač tinka klasikiniams sodams, kuriuose svarbi simetrija ir tikslumas.

    Dar vienas bukšmedžio privalumas – jis visžalis, todėl dekoratyviai atrodo ištisus metus. Būtent dėl to šis augalas taip mėgstamas ir per Velykas: šakelės naudojamos tiek krepšeliams, tiek šventinėms kompozicijoms ir vainikams.

    Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau sodininkų bukšmedžių atsisako. Priežastis – sudėtingesnė priežiūra ir didėjanti kenkėjų grėsmė, galinti per trumpą laiką sunaikinti net ilgus metus augintus krūmus.

    Didžiausias bukšmedžių priešas – bukšmedinė ugniukė (drugys). Šis, iš pirmo žvilgsnio, nepastebimas kenkėjas Europoje paplito palyginti neseniai – manoma, kad atkeliavo iš Azijos kartu su importuojamais augalais. Suaugę drugiai krūmams tiesioginės žalos beveik nedaro, tačiau didžiausia problema prasideda lervų stadijoje.

    Vikšrai dažniausiai minta krūmo viduje, tankioje lajoje, todėl ilgą laiką lieka nepastebimi. Iš pradžių jie apgraužia smulkesnes lapų dalis, o vėliau gali visiškai nuėsti ūglius. Užkrėstas bukšmedis ima atrodyti tarsi sudžiūvęs. Iš arčiau galima pamatyti būdingus požymius – voratinklius ir žalsvas išmatas.

    Per vieną sezoną gali išsivystyti net kelios kenkėjo kartos, todėl kova tampa dar sudėtingesnė. Dėl tankios krūmo struktūros jo apsauga ir naikinimas neretai būna sunkūs, o rezultatas – ne visada sėkmingas.

    Nors augalo, kuris visiškai atkartotų bukšmedžio savybes, rasti nelengva, yra keletas rūšių, vizualiai panašių ir gerokai mažiau reiklių. Renkantis pakaitalą svarbiausia atsižvelgti į jūsų sodo sąlygas.

    Saulėtose vietose gerai tinka paprastasis ligustras (ar jo veislės). Tai krūmas, galintis užaugti iki kelių metrų, puikiai pakeliantis karpymą, todėl tinkamas formuojamoms gyvatvorėms. Jis gana nereiklus – auga tiek derlingesnėje, tiek skurdesnėje dirvoje, pakenčia miesto sąlygas, o ligos ir kenkėjai jį puola rečiau.

    Pusiau pavėsingose ar pavėsingose vietose geresnis pasirinkimas gali būti paprastasis vinca (žiemė). Tai žema visžalė dirvos danga, sudaranti tankų kilimą iš smulkių, blizgių lapų. Nors ji nesuformuos sumedėjusių figūrų kaip bukšmedis, puikiai tinka gėlynų apvadams. Papildomas privalumas – anksti pavasarį pasirodantys violetiniai žiedai, kurie natūraliai pagyvina sodą ir gali tapti įdomiu akcentu Velykų dekoracijose.

    Žiemė yra nereikli, gerai prisitaikanti prie skirtingų dirvų, tačiau geriausiai auga derlingame, vidutiniškai drėgname substrate. Ji greitai plečiasi ir sudaro tankią dangą, todėl yra praktiškas sprendimas tiems, kurie ieško patikimos alternatyvos tradiciniams bukšmedžių sodinimams.

  • Velykų apsipirkimas 2026: palyginome „Lidl“, „Biedronka“ ir kitus – kur pigiausia?

    Velykų apsipirkimas 2026: palyginome „Lidl“, „Biedronka“ ir kitus – kur pigiausia?

    Maisto produktų kainos ir vis dar juntama infliacija verčia žmones ieškoti akcijų visur, kur tik įmanoma. Prieš šventes pirkinių sąrašai paprastai būna ilgi, todėl populiariausi prekybos tinklai daro viską, kad pirkėjai rinktųsi būtent jų pasiūlymus. Kuris tinklas prieš šių metų Velykas siūlo palankiausias kainas? Palyginome dažniausiai į krepšelius keliaujančius produktus ir matome aiškų lyderį.

    Nors iki Velykų dar liko kelios savaitės, daugelis jau pradėjo kaupti ingredientus tradiciniams patiekalams ir kepiniams. Prieššventinę nuotaiką galima pajusti turguose, parduotuvėse ir pilnose automobilių stovėjimo aikštelėse. Vieni pirkinius planuoja iš anksto, kad išvengtų spūsčių Didžiąją savaitę, kiti laukia paskutinės minutės, tikėdamiesi pačių mažiausių kainų. Didžiausias pirkėjų antplūdis dažniausiai pasipila prieš pat šventes, nors atsiranda ir tokių, kurie dar šeštadienį skuba nusipirkti trūkstamą velykinę babką.

    Akcijų šiuo metu – gausybė, o nuolaidų mechanizmai neretai skatina pirkti daugiau: kelių vienetų rinkiniai, „perki daugiau – moki mažiau“ pasiūlymai ar lojalumo kortelių nuolaidos. Dėl to lengva prisipirkti daugiau, nei iš tiesų reikia, todėl verta apsipirkti apgalvotai: susidaryti tikslų sąrašą ir įvertinti, kiek realiai suvartosite, kad maistas negestų šaldytuve.

    Remiantis 2025 metų statistika, tarp dažniausiai lankomų diskontų Lenkijoje minimi „Lidl“ (38,55 proc.), „Biedronka“ (36,9 proc.), „Kaufland“ (5,29 proc.), „Auchan“ (5,07 proc.) ir „Dino“ (3,49 proc.). Būtent šių tinklų pasiūlymus ir palyginome, vertindami produktus, kurie prieš Velykas beveik visada atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

    Kai kurių prekių kainos skyrėsi net keliais eurais, kitų – buvo labai panašios. Pavyzdžiui, „Winiary“ majonezas „Lidl“ (700 ml) kainuoja apie 3,23 Eur, o „Kaufland“ prieššventinėje akcijoje – apie 2,08 Eur.

    Sviesto kainos perkant po vieną vienetą daug kur panašios, tačiau šiuo metu ypač dažni kelių vienetų pasiūlymai: „Dino“ taiko 2+2 tipo akcijas, „Lidl“ ir „Kaufland“ kai kuriais atvejais reikšmingai sumažina kainą perkant 3 ar 6 vienetus, o „Biedronka“ su „Moja Biedronka“ kortele siūlo papildomas nuolaidas perkant didesnį kiekį.

    Kalbant apie baltąją dešrą, ryškiausią pranašumą įgyja „Lidl“: 500 g pakuotė čia kainuoja apie 2,08 Eur.

    Apibendrinus palygintų produktų kainas daugiau nei savaitę iki Velykų matyti, kad šiuo metu labiausiai apsimoka apsipirkti „Lidl“, o mažiausiai palanki situacija – „Auchan“.

    Vis dėlto verta turėti omenyje, kad patys geriausi pasiūlymai dažnai pasirodo visai prieš pat šventes. Iš išleistų akcinių leidinių matyti, jog „Biedronka“ ruošia patrauklias nuolaidas cukrui, sviestui, pienui, miltams ir mėsos gaminiams. „Lidl“ taip pat aktyviai konkuruoja, siūlydamas daug akcijų mėsai, kepiniams, gėrimams ir saldumynams. Tie, kurie planuoja didesnes Velykų atsargas, turėtų ypač atidžiai vertinti kelių vienetų pasiūlymus – būtent jie dažniausiai leidžia sutaupyti daugiausia.

  • Po Nyderlandų „Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia“ rasti d’Artanjano kaulai? Laukia DNR atsakymo

    Po Nyderlandų „Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia“ rasti d’Artanjano kaulai? Laukia DNR atsakymo

    Prancūzų rašytojo Alexandre’o Dumas 1844 m. nuotykių romanas Trys muškietininkai nebuvo vien fantazija.

    Kiekvienas pagrindinis veikėjas turėjo realų XVII a. Prancūzijos kareivį kaip prototipą. Dabar archeologai skelbia galbūt aptikę ketvirtojo ir bene garsiausio jų bendražygio – d’Artanjano – palaikus. Manoma, kad jie galėjo būti palaidoti po bažnyčia Nyderlanduose.

    D’Artanjanas iš tiesų buvo nedidelio rango bajoras Charles’is de Batz de Castelmore d’Artagnan, Liudviko XIV muškietininkų kapitonas. Jo palaikai buvo dingę daugiau kaip 350 metų – nuo 1673 m. birželio, kai per Mastrichto apgultį jis žuvo, kaip teigiama, nuo muškietos šūvio į kaklą.

    Po vieta, kur anksčiau stovėjo altorius „Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje“ Wolderio rajone Mastrichte, archeologai rado žmogaus griaučius, kurie gali priklausyti legendiniam muškietininkui. Vis dėlto tyrėjai neskuba daryti galutinių išvadų, kol tapatybė nebus patvirtinta DNR palyginimu su d’Artanjano giminės linija.

    „Tai tapo tikrai aukščiausio lygio tyrimu – norime būti visiškai tikri, arba kiek įmanoma tikresni, ar tai yra garsusis muškietininkas, kuris žuvo čia, netoli Mastrichto“, – agentūrai „Reuters“ sakė archeologas Wimas Dijkmanas.

    Pasak jo, galimo kapo paieškos truko 28 metus. Viena iš svarbių užuominų – Liudviko XIV tikėjimas: Saulės karalius buvo Romos katalikas, o d’Artanjanas priklausė artimiausiam jo karininkų ratui.

    Vasaros kaitroje gabenti žuvusiojo kūną atgal į Prancūziją būtų buvę sudėtinga, todėl neatmetama, kad jis buvo garbingai palaidotas pašventintoje žemėje netoli žūties vietos.

    „Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia“ seniai buvo laikoma vienu realiausių variantų. Ji stovi netoli vietos, kur buvo įsikūrusi prancūzų kariuomenė, o istorikės Odile Bordaz teigimu, iš mūšio negrįžę aukšto rango asmenys paprastai būdavo laidojami artimiausioje bažnyčioje.

    Vis dėlto ilgą laiką trūko dokumentų – bažnyčios registras buvo dingęs, o istoriniuose pastatuose negalima vykdyti kasinėjimų be rimtos priežasties. Todėl klausimas liko atviras.

    Situacija pasikeitė, kai bažnyčioje ėmė sėsti gruntas: dalis grindų pasislinko, suskilo plytelės. Atliekant remonto darbus ir buvo aptikti kaulai.

    „Bažnyčioje viena grindų dalis įgriuvo, o remonto metu aptikome skeletą“, – Nyderlandų žiniasklaidai pasakojo diakonas Josas Valke. „Iškart paskambinau Wimui, nes jis su d’Artanjanu dirba jau daugiau kaip 20 metų.“

    Atsargiai, kaulą po kaulo, archeologas atidengė palaikus, kurie, sprendžiant iš situacijos, nuo palaidojimo buvo nepajudinti – jie gulėjo po altoriumi.

    Nors kaukolė buvo smarkiai apgadinta, likę kaulai išliko stebėtinai geros būklės. Be to, atsirado ir papildomų ženklų, leidžiančių spėti, kas galėjo būti palaidotas.

    „Jis palaidotas po altoriumi, pašventintoje žemėje. Kape buvo prancūziška to meto moneta (datavimas – 1660 m.). O kulka, kuri jį nužudė, buvo krūtinės lygyje. Būtent taip, kaip aprašyta istorijos šaltiniuose. Požymiai labai stiprūs“, – teigė J. Valke.

    Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad karo laikotarpiu rasta kulka ir moneta savaime dar nereiškia, jog palaikai tikrai priklauso Charles’iui de Batz de Castelmore d’Artagnan.

    Iš žandikaulio kaulo buvo paimtas DNR mėginys. Jį planuojama palyginti su d’Artanjano tėvo giminės palikuonių genetine medžiaga – jie sutiko prisidėti prie tyrimo.

    Atsakymo, panašu, ilgai laukti nereikės.

    „Labai laukiu oficialaus patvirtinimo – jis turėtų pasirodyti per kelias savaites“, – Nyderlandų žiniasklaidai sakė W. Dijkmanas. „Šiuo metu vyksta įvairios analizės ir tyrimai tiek šalyje, tiek užsienyje. Norime būti visiškai tikri, kad tai d’Artanjanas.“