CP v2

Blog

  • „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą pakoregavo didmenines degalų kainas žemyn. Įmonė skelbia atnaujintą kainyną, kuriame pigiau įkainotas tiek dyzelinas, tiek benzinas, o pokyčiai seka vos po kelių dienų vykusias korekcijas.

    Pagal naujausią „Orlen“ didmeninį kainyną, vienas kubinis metras dyzelino „Ekodiesel“ kainuoja apie 1 480 eurų, o vienas kubinis metras benzino „Eurosuper 95“ – apie 1 315 eurų. Palyginti su ankstesniu kainynu, dyzelino kaina mažėjo maždaug 20 eurų už kubinį metrą, benzino – apie 5 eurus.

    Dar dieną prieš tai „Orlen“ buvo sumažinusi didmenines kainas mažesniu žingsniu: dyzelinas tuomet atpigo apie 9 eurus už kubinį metrą, o benzinas – apie 5 eurus. Tokia dinamika rodo, kad įmonė į rinkos signalus reaguoja dažnai, o korekcijos gali būti tęsiamos ir toliau, jei išliks palankios žaliavos kainos.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Didmenines degalų kainas regione paprastai veikia keli pagrindiniai veiksniai: naftos kainos, rafinavimo maržos, logistikos kaštai, valiutų svyravimai ir paklausa. Šį kartą papildomos įtampos įneša ir geopolitinės naujienos, kurios gali greitai pakeisti rinkos lūkesčius.

    Rinkose pastaruoju metu matomi kainų svyravimai siejami su pranešimais apie galimą įtampos mažėjimą Artimuosiuose Rytuose ir scenarijais, kurie teoriškai mažintų tiekimo sutrikimų riziką. Vis dėlto tokios žinios dažnai būna neapibrėžtos, todėl naftos kainos gali judėti staigiai tiek žemyn, tiek aukštyn.

    Kada tai pajus vairuotojai?

    Didmeninės kainos ne visada akimirksniu persikelia į degalines, nes galutinę kainą lemia ir degalinių atsargų įsigijimo savikaina, konkurencija, logistikos grandinė bei mokesčių dalis. Praktikoje kainų pokyčiai kolonėlėse dažniausiai išsiskaido per kelias dienas ar savaites.

    Vairuotojams tai reiškia, kad teorinis spaudimas mažėti mažmeninėms kainoms didėja, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar naftos rinka išlaikys ramesnį toną. Jei žaliavos kainos vėl šoktels dėl geopolitinių ar pasiūlos rizikų, degalų pigimas gali būti trumpalaikis.

    Ekspertai įprastai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažnai nulemia lūkesčiai ir naujienų srautas, o ne vien fizinis pasiūlos ir paklausos balansas. Todėl net ir esant mažėjantiems didmeniniams įkainiams, rinkoje išlieka didesnių svyravimų tikimybė.

  • Czajkove užsidegė energijos kaupimo konteineris: evakuota 65 žmonės, įvykį stebi dronai

    Czajkove užsidegė energijos kaupimo konteineris: evakuota 65 žmonės, įvykį stebi dronai

    Lenkijos Didžiosios Lenkijos vaivadijos Czajkovo vietovėje kilo gaisras konteineriniame energijos kaupimo įrenginyje. Tarnybos praneša, kad viduje buvo sukrauta apie 107 000 akumuliatorių elementų, o bendra sistemos galia siekė 2 megavatus.

    Apie incidentą ugniagesiai buvo informuoti anksti ryte, po 6 valandos. Atvykus pirmiesiems ekipažams degė konteineris su didelės galios baterijomis, todėl darbai buvo sutelkti į intensyvų aušinimą ir temperatūros kontrolę, siekiant pristabdyti ugnies plitimą.

    Augant temperatūrai ir keičiantis situacijai, priimtas sprendimas evakuoti 65 žmones iš įmonės teritorijos ir netoliese esančių pastatų. Vietos gyventojai taip pat raginami nesiartinti prie įvykio vietos ir uždaryti langus dėl dūmų bei degimo metu išsiskiriančių dujų.

    Į gaisrą metamos didelės pajėgos

    Įvykio vietoje dirba kelios dešimtys Valstybinės ir Savanoriškos ugniagesių tarnybos ekipažų, vėliau pajėgos buvo sustiprintos. Operacijoje pasitelktos cisternos, medicininio užtikrinimo transportas, taip pat specializuotos cheminės ir ekologinės gelbėjimo pajėgos.

    Gaisro židinys ir konteinerio temperatūra papildomai stebimi iš oro, naudojant dronus su termovizinėmis kameromis. Tokia taktika leidžia greičiau įvertinti kaitros zonas ir planuoti aušinimą taip, kad būtų mažinama pakartotinio įsiliepsnojimo rizika.

    Kodėl baterijų gaisrai sudėtingi?

    Energijos kaupimo sistemose naudojamos ličio jonų baterijos gaisro atveju gali patirti vadinamąjį terminį išplitimą, kai kaistant vienam elementui įkaista ir užsidega gretimi. Dėl to ugniagesių darbas dažnai trunka ilgai: neužtenka vien numalšinti liepsnas, būtina ilgą laiką aušinti ir nuolat matuoti temperatūrą.

    Praktikoje tokie gaisrai išsiskiria ir tuo, kad degimo metu gali susidaryti sveikatai pavojingos medžiagos, todėl neretai taikomos papildomos saugos zonos, ribojamas eismas, o gyventojams rekomenduojama vengti dūmų. Tarnybos pabrėžia, kad šiuo etapu svarbiausia yra žmonių saugumas ir gaisro plitimo suvaldymas.

    Kol kas oficiali gaisro priežastis neskelbiama, o informacija apie galimą žalą ar veiklos atkūrimo terminus priklausys nuo to, kada bus visiškai stabilizuota temperatūra ir pašalinta pakartotinio užsidegimo grėsmė. Įvykio aplinkybes vertins atsakingos tarnybos, kai tik tai bus saugu.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Referendumo planas ir data

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė sieksiantis surengti visuotinio masto referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties ir jos įgyvendinimo šalyje. Sprendimą dėl prezidento siūlymo turėtų priimti Senatas posėdyje, numatytame gegužės 20–21 dienomis.

    Jeigu Senatas pritartų, referendumas būtų rengiamas rugsėjo 27 dieną. Pats klausimo suformulavimas jau tapo diskusijų objektu, nes jame iš anksto pateikiama nuostata, kad ES klimato politika esą prisidėjo prie pragyvenimo, energijos ir verslo kaštų augimo.

    Klausimo formuluotė kelia ginčą

    Prezidento siūlomame klausime akcentuojamas ryšys tarp ES klimato politikos ir kainų augimo, todėl kritikai teigia, kad toks tonas labiau panašus į politinę kampaniją nei į neutralią piliečių apklausą. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis viešai suabejojo, ar tai atitinka referendumo, kaip demokratinės procedūros, standartą.

    „Tai ne demokratija, o pigi propaganda“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Karolis Nawrockis savo argumentuose ypač išskiria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Jo teigimu, ETS ir platesnė žaliojo kurso kryptis didina energijos kainas, mažina ekonomikos konkurencingumą ir apsunkina žemės ūkio veiklą.

    Energetikos ekspertai: kainas augino ir kiti veiksniai

    Kritikos prezidento planui netrūko ir iš opozicijos bei ekspertų. Senato vicepirmininkė Magdalena Biejat teigė, kad kainų spaudimą labiau didina sausros rizika, priklausomybė nuo anglies ir naftos, o ne vien ES politika.

    „Tai sausra ir priklausomybė nuo anglies bei naftos kelia maisto ir elektros kainas. Ne Europos Sąjunga“, – sakė Magdalena Biejat.

    Energetikos analitikas Jakubas Wiechas argumentuoja, kad pastarųjų metų kainų šuolius Lenkijoje ir regione stipriai veikė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importo rizikos, ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Jo vertinimu, bandymas visas problemas sutraukti į vieną mechanizmą ar vieną ES politikos kryptį supaprastina realią priežasčių grandinę.

    „Prezidentas užduoda klausimą su teze, tarsi būtent ši politika kelia pragyvenimo kaštus, nors pastaraisiais metais didžiausią smūgį sudavė priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Jakubas Wiechas.

    Diskusijoje dažnai minimas skirtumas tarp trumpalaikių kainų šuolių ir ilgalaikių transformacijos kaštų. ETS sistema iš tiesų didina taršos kainą, tačiau jos tikslas yra skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, efektyvumą ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

    Politinis palaikymas ir protesto argumentai

    Referendumo idėją palaiko dalis dešiniųjų politikų, tarp jų Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas. Jis tvirtina, kad ES klimato politika esą daro įtaką daugeliui ekonomikos ir kasdienio gyvenimo sričių, todėl, jo nuomone, būtina aiški visuomenės nuomonė.

    K. Bosakas taip pat pabrėžia politinį efektą net ir tuo atveju, jeigu referendumo rezultatas netaptų tiesiogiai įpareigojantis. Jo logika paprasta: neigiamas balsavimas suteiktų argumentų būsimose derybose dėl naujų reguliavimų ir jų įgyvendinimo tempo.

    Entuziastingai į iniciatyvą sureagavo profesinių sąjungų lyderis Piotras Duda, vadovaujantis „Solidarność“. Jis priminė, kad rinkiminio laikotarpio susitikimuose prezidentas žadėjo imtis veiksmų dėl ETS, o dabar, anot jo, tesė duotą žodį.

    „Turime tai. Prezidentas Nawrockis ištesėjo „Solidarność“ duotą žodį“, – sakė Piotras Duda.

    Artimiausios savaitės parodys, ar Senatas pritars referendumui ir ar pavyks rasti formuluotę, kuri visuomenėje būtų suvokiama kaip sąžininga ir neutrali. Net ir be balsavimo, pati iniciatyva jau tapo politinės kovos dėl energetikos transformacijos tempo, kainų ir socialinio teisingumo dalimi.

  • Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijoje pavasario šalnos smarkiai paveikė vaisių ir uogų ūkius, o kai kuriose vietovėse nuostoliai gali būti beveik visiški. Apie situaciją paskelbė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija po ministro Stefano Krajewskio susitikimo su Lenkijos sodininkų asociacijos atstovais.

    Didžiausi pažeidimai fiksuojami regionuose, kur sutelkta daugiausia sodų ir uogynų, tarp jų – Mazovijoje, Lodzėje, Liublino ir Šventojo Kryžiaus vaivadijose. Nurodoma, kad šalnos apgadino žiedus ir užuomazgas, todėl dalis derliaus gali nebeatsistatyti net ir pagerėjus orams.

    Labiausiai nukentėjo obelys, vyšnios, trešnės, taip pat avietės, braškės ir serbentai. Sektoriaus atstovai teigia, kad vietomis žala siekia 90–100 proc., o tai reiškia ne tik mažesnį derlių, bet ir rimtą smūgį ūkių pajamoms bei žaliavos tiekimui perdirbėjams.

    „Tai didelė nelaimė, kurios masto nematėme nuo kelių dešimtmečių. Mes nesiekiame nieko išpūsti – norime parodyti, su kuo realiai susiduriame“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas Mirosławas Maliszewskis.

    Ministerija žada pagalbos mechanizmus

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis teigia, kad ruošiami pagalbos instrumentai nukentėjusiems sodininkams, daržininkams ir kitiems gamintojams, taip pat perdirbėjams, kurie jaus žaliavos trūkumą. Ministerija informuoja palaikanti ryšį su Europos Komisija ir ieškanti sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į išaugusią riziką sektoriuje.

    „Imamės veiksmų, būtinų veiksmingai paremti gamintojus, kurie patirs nepalankių orų pasekmes. Tai sudėtinga situacija visam sektoriui, todėl rengiame tinkamus pagalbos mechanizmus ir šiuo klausimu palaikome ryšį su Europos Komisija“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Ministerija pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių – operatyviai ir tiksliai surašyti žalos vertinimo aktus, nes nuo jų priklausys sprendimai dėl papildomo nacionalinio finansavimo. Praktikoje tai reiškia, kad ūkininkams svarbu kuo greičiau inicijuoti formalų žalos fiksavimą ir pateikti reikalingus duomenis vietos institucijoms.

    Taip pat nurodoma, kad Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra vertins šalnų atvejus kaip force majeure aplinkybes. Tokia praktika gali padėti ūkiams išvengti dalies įsipareigojimų nevykdymo pasekmių arba gauti terminų pratęsimą, kai dėl stichijos tampa sunku laiku įvykdyti paramos ar kitus administracinius reikalavimus.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Dideli praradimai soduose paprastai turi atidėtą efektą: pirmiausia smunka derliaus prognozės, o vėliau didėja spaudimas kainoms ir tiekimo grandinėms. Jei dalyje vaivadijų netenkama didžiosios produkcijos dalies, rinkoje gali išaugti importo poreikis, o perdirbėjai gali susidurti su žaliavos trūkumu.

    Pavasario šalnos pastaraisiais metais vis dažniau laikomos viena didžiausių klimato rizikų sodininkystei Vidurio Europoje, nes šiltesni periodai anksčiau paskatina vegetaciją, o vėlesnis atšalimas smogia jautriausiam etapui – žydėjimui. Dėl to ūkiams vis svarbesnės tampa apsaugos priemonės, draudimas ir valstybės pagalbos mechanizmai, kurie leistų išgyventi sezonus su itin dideliais nuostoliais.

  • NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis spaudos konferencijoje teigė, kad banko finansinis rezultatas smarkiai priklauso nuo zlotų kurso ir turto vertės svyravimų, todėl deklaruojamas nuostolis nebūtinai atspindi ilgalaikę situaciją. Pasak jo, dalis viešų diskusijų apie NBP rezultatą neturėtų būti tiesiogiai siejama su atskirais politiniais siūlymais dėl gynybos finansavimo.

    NBP vadovas pabrėžė, kad didelę reikšmę turi aukso atsargų vertė, kuri, jo teigimu, šiuo metu generuoja reikšmingą nerealizuotą pelną. Jis sakė, kad nerealizuotas pelnas iš aukso NBP balanse siekia apie 160 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 37 mlrd. eurų pagal apytikrį 4,3 zloto už eurą kursą.

    „Apie galimą NBP nuostolį kalbėjome jau seniai, nes finansinis rezultatas priklauso nuo zlotų kurso“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad lėšos gynybai teoriškai galėtų būti gautos iš aukso pardavimo, tačiau tai būtų įmanoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su saugumo grėsmėmis. NBP vadovas atskirai nurodė, kad pats centrinis bankas esą nerengė įstatymo projekto, o viešojoje erdvėje aptarti planai buvo siejami su prezidento aplinka.

    Kalbėdamas apie rezervus, A. Glapińskis sakė, kad balandžio pabaigoje NBP turėjo 595 tonas aukso ir toliau jį perka. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų didino aukso dalį rezervuose, siekdami mažinti priklausomybę nuo atskirų valiutų ir geriau amortizuoti geopolitinių sukrėtimų bei infliacijos rizikas.

    Konferencijoje buvo paliesta ir infliacijos tema. NBP vadovas pripažino, kad kainų augimas pastaruoju metu sustiprėjo, o priežasčių jis pirmiausia ieškojo pasiūlos šokuose ir energijos išteklių kainų svyravimuose, kuriuos didina įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    „Kol kas niekas negali patikimai pasakyti, kiek ilgai tęsis šis pasiūlos šokas“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jo teigimu, situacija skiriasi nuo 2022 metų, nes dabartinis energijos kainų šuolis yra mažesnis, o zlotų kursas išlieka gana stabilus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į bazinės infliacijos augimą, nors tvirtino, kad plataus masto paklausos spaudimo ekonomikoje kol kas nematyti, o atlyginimų augimas, pasak jo, yra sulėtėjęs.

    Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos formuotojai paliko palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė NBP palūkanų norma išliko 3,75 proc., lombardo norma 4,25 proc., indėlių norma 3,25 proc., o su vekseliais susijusios normos siekė 3,80 proc. ir 3,85 proc.

    NBP vadovas nurodė, kad dabartinėmis sąlygomis palūkanų normų stabilumas yra pagrįstas, o tolesni sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų ir infliacijos prognozių. Jis taip pat leido suprasti, kad palūkanų normų didinimas nebūtų atmestinas, jei infliacija taptų aiškiai didesne grėsme, o svarbiu atskaitos tašku turėtų tapti vasarą skelbiamos atnaujintos infliacijos projekcijos.

  • Croatia Airlines atšaukia 900 skrydžių: brangstantis kuras grasina milijoniniais nuostoliais

    Croatia Airlines atšaukia 900 skrydžių: brangstantis kuras grasina milijoniniais nuostoliais

    Croatia Airlines pranešė, kad per artimiausią ketvirtį atšaukia apie 900 suplanuotų skrydžių. Bendrovės teigimu, sprendimas susijęs su išaugusiu finansiniu spaudimu ir būtinybe skubiai optimizuoti veiklą prieš turizmo sezoną.

    Vežėjo komercijos vadovas Slavenas Žabo, kurį cituoja Kroatijos žiniasklaida, pabrėžė, kad aviacinių degalų kaina nuo krizės Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai šoko į viršų. Pasak jo, degalų sąnaudų augimas gali lemti milijoninius nuostolius, todėl bendrovė ėmėsi vadinamojo krizių valdymo režimo.

    Kas stumia vežėją į nuostolius?

    Aviacijos sektoriuje degalai paprastai sudaro vieną didžiausių kintamųjų sąnaudų dalių, todėl staigūs kainų šuoliai greitai persiduoda vežėjų rezultatams. Kartu su degalais brangsta ir kitos grandies dalys, įskaitant oro uostų mokesčius, orlaivių aptarnavimą bei kai kurias navigacijos paslaugas.

    Croatia Airlines atkreipė dėmesį, kad galutinei bilieto kainai įtaką daro ne vien paklausa ir konkurencija, bet ir didėjantys veiklos kaštai. Kaip vieną iš pavyzdžių vietos žiniasklaida išskiria Zagrebo oro uosto planuojamą maždaug 20 proc. mokesčių didinimą nuo birželio 1 dienos, kuris papildomai spaustų vežėjų biudžetus.

    Ar tai reikš brangesnius bilietus?

    Pasak S. Žabo, bilietų kainas iš anksto tiksliai prognozuoti sudėtinga, nes jos priklauso nuo sezoniškumo, paklausos ir konkurentų kainodaros. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad augant degalų ir oro uostų mokesčiams, spaudimas kainoms didėja, o tai gali atsispindėti ir keleiviams.

    Tokiose situacijose avialinijos paprastai renkasi kelis kelius: mažina skrydžių dažnį mažiau pelningais maršrutais, koreguoja tvarkaraščius, peržiūri lėktuvų užpildymo strategiją ir, kur įmanoma, dalį kaštų perkelia į bilietų kainas. Croatia Airlines sprendimas atšaukti skrydžių dalį reiškia, kad bendrovė pirmiausia siekia sumažinti nuostolingų reisų skaičių ir stabilizuoti pinigų srautus.

    Turizmo sezonas – kol kas be pavojaus

    Nepaisant korekcijų, vežėjas teigia, kad turizmo sezonas kol kas nėra tiesiogiai grasinamas. Croatia Airlines nurodo, jog per pirmuosius keturis šių metų mėnesius keleivių skaičius augo 23 proc., o tai signalizuoja, kad paklausa išlieka stipri.

    Vis dėlto atšaukti skrydžiai gali reikšti mažiau patogių laikų pasirinkimą, ilgesnius persėdimus arba alternatyvius maršrutus daliai keleivių. Ekspertai paprastai rekomenduoja tokiais atvejais kuo anksčiau pasitikrinti skrydžio būseną, įvertinti siūlomas pakeitimo galimybes ir, jei planai griežti, apsvarstyti lankstesnes bilietų sąlygas.

  • Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Kodėl atsiranda priemoka?

    Ispanijos oro linijų bendrovė „Volotea“ Europoje pradėjo taikyti papildomą mokestį, kurį keleiviai gali pamatyti jau po to, kai bilietas būna nupirktas. Maksimali tokios priemokos suma siekia 14 eurų.

    Europos Komisija, atsakydama į žurnalistų paklausimą, pabrėžė, kad toks kainos keitimas po pirkimo gali kelti rimtų abejonių dėl atitikties Europos Sąjungos taisyklėms. Esminis principas vartotojui paprastas: perkant turi būti aiški galutinė mokėtina suma.

    Ką sako ES taisyklės?

    Europos Komisija primena, kad pagal ES reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų bilietus parduodantys verslai privalo nurodyti galutinę kainą jau pirkimo metu. Ji turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei kitus privalomus mokėjimus.

    „Pagal ES reglamentą kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, pirkimo metu turi pateikti galutinę mokėtiną kainą, įskaitant visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas“, – nurodė Europos Komisija.

    Komisijos vertinimu, vien degalų kainų svyravimai savaime nėra pakankamas pagrindas reikalauti papildomos priemokos už bilietą, kuris jau įsigytas. Be to, dalis Europos oro linijų įprastai taiko finansines priemones, leidžiančias sumažinti staigių kuro kainų pokyčių riziką.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad praktika prašyti priemokos po pirkimo gali būti vertinama ir per vartotojų apsaugos prizmę. Tokiais atvejais gali kilti klausimų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ar nesąžiningų sutarčių sąlygų, ypač jei keleiviui nėra suteikiama aiški ir reali galimybė atsisakyti be nuostolių.

    Vis dėlto sprendimus, ar konkreti praktika pažeidžia taisykles, paprastai priima nacionalinės institucijos, kurios kiekvieną situaciją vertina individualiai. Lietuvoje tokius ginčus galėtų nagrinėti vartotojų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos.

    Atšaukti skrydžiai ir kompensacijos

    Keleiviams aktualus ir kitas aspektas: jei skrydžiai būtų atšaukiami, oro linijoms gali tekti taikyti keleivių teisių apsaugos taisykles, įskaitant kompensacijas. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad vien didelės sąnaudos ar rinkos svyravimai nebūtinai pateisina atsisakymą mokėti priklausančias išmokas.

    Ši tema ypač svarbi vasaros sezono kontekste, kai bilietai perkami iš anksto, o keleiviai tikisi stabilios galutinės kainos ir aiškių taisyklių dėl papildomų mokesčių. Dėl to bet kokie pokyčiai po pirkimo gali tapti ne tik reputacine, bet ir teisine rizika pačioms oro linijoms.

  • Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos „Pekao SA“ įspėja: naftos brangimas gali grąžinti infliaciją iki 4 proc. 2026 metų pabaigoje

    Lenkijos banko „Pekao SA“ analitikai perspėja, kad įtampa Persijos įlankoje ir su tuo susijęs energijos išteklių brangimas gali tapti ne trumpu epizodu, o pagrindiniu scenarijumi, kurį turės įvertinti tiek vartotojai, tiek verslas. Pasak ekonomistų, ilgesnis degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos reiškia didesnę infliaciją bei lėtesnį ekonomikos augimą.

    Analitikai nurodo, kad per kelis mėnesius „Brent“ naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 68 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį. Toks pokytis istoriškai dažniausiai gana greitai persiduoda į vartotojų kainas, todėl klausimas, anot jų, yra ne ar, o kiek stipriai ir per kiek laiko brangimas atsispindės infliacijoje.

    Infliacijos banga: nuo degalų

    Grečiausiai, kaip pabrėžia analitikai, į naftos kainos šuolius reaguoja degalų kainos degalinėse. Degalai daugelyje šalių sudaro reikšmingą vartojimo krepšelio dalį, todėl net kelių savaičių kainų šuolis gali matomai pakelti metinę infliaciją.

    „Pekao SA“ taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp gyventojų ir įmonių patiriamų kaštų: net jei valdžios priemonės trumpam sušvelnina kainas mažmenoje, tai nebūtinai reiškia proporcingą palengvėjimą verslui. Įmonėms degalai lieka vienu svarbiausių sąnaudų veiksnių, ypač transporto ir logistikos sektoriuose.

    Antroji banga: transportas, energija, maistas

    Pasak banko analitikų, vėlesnė brangimo grandinės dalis paprastai pasiekia degalams itin jautrias paslaugas, tokias kaip krovinių ir keleivių pervežimas bei organizuotas turizmas. Šiose srityse degalai sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį, o maržos dažnai yra nedidelės, todėl kainos vartotojams gali būti keliamos santykinai greitai.

    Kitas etapas, jų vertinimu, yra energijos ištekliai namų ūkiams: elektra, dujos ir šiluma. Čia kainų perdavimas lėtesnis, nes dalis tarifų reguliuojami, veikia ilgalaikės sutartys ir kainų „išlyginimo“ mechanizmai, tačiau užsitęsęs žaliavų brangimas ilgainiui paprastai atsispindi ir sąskaitose.

    Antroje metų pusėje, „Pekao SA“ teigimu, infliacinė įtampa gali persikelti į maisto ir paslaugų kainas. Nors daugelyje paslaugų didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, maitinimo ir turizmo paslaugos yra išimtis, nes jose greitai susikerta ir brangesnis transportas, ir brangesnė žaliava.

    Prognozė 2026 metams ir palūkanų rizika

    „Pekao SA“ analitikai skaičiuoja, kad pagal jų atnaujintą bazinį scenarijų infliacija 2026 metų pabaigoje gali priartėti prie 4 proc. metinio augimo. Jie taip pat įspėja, kad didžiausias dabartinio naftos šoko poveikis vartotojų kainoms dažniausiai išryškėja po kelių mėnesių, todėl realus pikas gali būti matomas vėliau, nei brangimas pradeda atsispindėti degalinėse.

    Šiame kontekste didėja rizika, kad centriniai bankai bus priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas arba atidėti planuotą jų mažinimą, jei infliacija vėl ims nuosekliai viršyti tikslus. Rinkoms tai reikštų brangesnį skolinimąsi ir didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek įmonių investiciniams planams.

    „Jei degalų trūkumas užsitęs, neigiamos pasekmės ekonomikai didės, o pasaulis liks su aukštesne infliacija ir mažesniu augimu“, – teigia „Pekao SA“ analitikai.

  • ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    Europos Sąjungoje pasiektas politinis susitarimas atidėti dalį dirbtinio intelekto taisyklių, skirtų didelės rizikos naudojimams. Pagal naują kryptį, svarbiausi reikalavimai, kurie turėjo pradėti galioti artimiausiu metu, būtų nukelti daugiau nei metams.

    Susitarimą patvirtino Europos Parlamento derybininkai ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė, pabrėždami tikslą supaprastinti reguliavimą ir sumažinti administracinę naštą. Kartu akcentuojama, kad vartotojų apsaugos principai išlieka, tačiau praktinis įgyvendinimas bus peržiūrėtas.

    Kas konkrečiai keičiasi?

    Didelės rizikos DI sistemoms numatytas įsigaliojimas dabar siejamas su 2027 metų gruodžio mėnesiu. Tai reikštų ilgesnį pereinamąjį laikotarpį tiek viešajam sektoriui, tiek verslui, kuriam tenka pareiga įrodyti sistemų saugumą, patikimumą ir atitiktį.

    Taip pat numatyta pereinamoji tvarka reikalavimams, susijusiems su DI sugeneruoto turinio žymėjimu. Pereinamasis laikotarpis būtų trumpesnis nei siūlyta anksčiau ir siektų 3 mėnesius, kad rinkai būtų aiškesnė vienoda praktika.

    Pramonė – su išimtimis

    Vienas didžiausių pokyčių susijęs su pramoniniais DI pritaikymais: dalis jų būtų plačiau išimama iš DI akto taikymo apimties. Tokiu būdu pramonėje veikiančios bendrovės atitiktį dažniau įrodinėtų pagal kitus, specifinius produktų ir saugos režimus, o ne dvigubai pagal kelis lygiagrečius teisės aktus.

    Derybose pabrėžta, kad taip siekiama išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą, ypač tose srityse, kur DI diegiamas gamyboje, automatizacijoje ir įrenginių valdyme. Tuo pat metu kai kurios kitos jautrios sritys, pavyzdžiui, medicinos prietaisai, ir toliau išlieka DI akto lauke.

    Draudimai dėl piktnaudžiavimo DI

    Susitarime numatyti ir aiškesni draudimai dėl ypač žalingų DI panaudojimų. Tarp jų įvardyti DI įrankiai, galintys generuoti seksualizuotus netikrus vaizdus su atpažįstamais asmenimis, taip pat su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu susiję sprendimai.

    Pastarieji punktai atspindi didėjantį Europos institucijų spaudimą reaguoti į praktikoje matomą piktnaudžiavimą generatyvinėmis sistemomis. Reguliuotojai siekia aiškiau atskirti inovacijoms palankią aplinką nuo zonų, kur reikalingi griežti draudimai ir atsakomybė.

    „Šis sprendimas sukuria paprastesnę, inovacijoms palankią aplinką Europoje, kartu stiprindamas gyventojų apsaugą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    DI aktas įsigaliojo 2024 metais, o jo taikymas numatytas etapais. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ES vis dažniau susiduria su kritika, kad per griežtas ir ankstyvas reguliavimas gali mažinti regiono konkurencingumą pasaulinėse DI varžybose, ypač JAV ir Azijos rinkų kontekste.

    Kita vertus, pilietinės visuomenės organizacijos ir dalis europarlamentarų pabrėžia, kad būtent didelės rizikos DI srityse delsti pavojinga, nes sprendimai gali daryti tiesioginę įtaką žmonių teisėms, saugumui ir galimybėms apskųsti automatizuotus sprendimus. Galutinis teisėkūros kelias dar apims formalius patvirtinimo etapus, po kurių paaiškės tikslios įsigaliojimo datos ir pereinamųjų laikotarpių detalės.

  • Sumaišykite ingredientus ir berkite uogas: drėgnas braškinis pyragas užkariauja sekmadienius

    Drėgnas braškių pyragas – vienas tų kepinių, kuriuos paprasta paruošti, o rezultatas džiugina ir su kava, ir su arbata. Jis ypač populiarus braškių sezono metu, kai norisi greito deserto be sudėtingų technikų ir ilgo pasiruošimo.

    Šio tipo pyragams dažniausiai pasirenkama minkšta sviesto arba aliejaus tešla, o uogos įmaišomos arba suberiamos ant viršaus. Kad skonis būtų ryškesnis, dažnai pridedama citrinos žievelės ar vanilės, o kepinys patiekiamas dar šiek tiek šiltas.

    Kaip išvengti sušokusios tešlos?

    Viena dažniausių nesėkmių priežasčių – netinkama ingredientų temperatūra. Jei kiaušiniai ką tik iš šaldytuvo, sumaišius juos su riebalais masė gali sušokti, todėl tešla praranda purumą ir tolygumą.

    Dėl to prieš kepant verta palaikyti kiaušinius kambario temperatūroje, o sviestą naudoti minkštą, bet ne ištirpintą. Taip masė susijungia tolygiau, o pyragas kepa vienodai ir išlieka drėgnas.

    Kodėl pyragas tampa šlapias?

    Didžiausias iššūkis kepant su braškėmis – jų sultingumas. Per didelis skysčio kiekis gali lemti, kad aplink uogas tešla neiškeps, susidarys drėgna, lipni juosta, kuri dažnai palaikoma neiškepusiu vidumi.

    Kad to išvengtumėte, braškes po plovimo būtina gerai nusausinti, o prieš dedant į tešlą lengvai apvolioti miltuose arba džiūvėsėliuose. Plonas sausas sluoksnis sugeria dalį sulčių ir sumažina riziką, kad pyragas aplink uogas sukris.

    Smulkmenos, kurios keičia rezultatą

    Dar vienas svarbus momentas – nepermaišyti tešlos, kai į ją įdedami miltai: per ilgas maišymas gali „užtempti“ glitimą ir kepinys taps kietesnis. Taip pat naudinga braškes įmaišyti atsargiai, kad jos nesusitrintų ir neišleistų perteklinių sulčių dar prieš kepimą.

    Kepant verta stebėti laiką ir orkaitės temperatūrą, nes per ilgas kepimas išsausina, o per trumpas palieka drėgną vidų. Jei viršus greitai tamsėja, o vidus dar minkštas, galima pyragą pridengti kepimo popieriumi ir kepti toliau.