Blog

Briuselyje politikai nuolat diskutuoja apie Žemės ūkio ir maisto vizijos detales, „Europos vaiko garantijos“ skubą ir Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį. Tačiau vieta, kur šios strategijos realiai susiduria ir paaiškėja, ar jos veikia, dažniausiai yra triukšmingiausia patalpa bet kuriame pastate – mokyklos valgykla.

Minint Tarptautinę mokyklinių pietų dieną raginama nustoti žiūrėti į mokyklinį maitinimą kaip į vien logistinę išlaidų eilutę ar šalutinį ugdymo elementą. Pasak iniciatyvos šalininkų, mokyklų maistas gali tapti vienu galingiausių, tačiau vis dar nepakankamai išnaudojamų svertų sisteminiams pokyčiams.

Ši nuomonės skiltis parengta remiantis ES finansuojamos iniciatyvos „SchoolFood4Change“ (SF4C) duomenimis ir „Rikolto“ paskelbta ataskaita.

Už lėkštės ribų: įspėjamieji skaičiai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien vienas iš keturių Europos paauglių turi antsvorio arba yra nutukęs. Tai siejama ne vien su individualiais pasirinkimais ar skurdu – tendenciją lemia maisto aplinka, kurioje itin perdirbti, mažos maistinės vertės produktai daugeliui šeimų tampa lengviausiai prieinamu ir pigiausiu pasirinkimu, nepaisant socialinės ar ekonominės padėties.

Daliai vaikų mokyklos pietūs yra vienintelė patikima galimybė per dieną gauti kokybišką maistą, kai likusį laiką mitybą formuoja neveikianti maisto sistema. Tuo pat metu ūkininkai protestuoja dėl teisingų pajamų, o klimato krizė verčia pereiti prie tvaresnių maisto grandinių.

Pokyčiai jau vyksta: tūkstančiai mokyklų ir milijonas vaikų

Per pastaruosius trejus metus pokyčiai, anot iniciatyvos rengėjų, įsibėgėjo beveik 4 tūkst. mokyklų 22 Europos šalyse, pasiekdami daugiau kaip vieną milijoną vaikų. ES finansuojamoje iniciatyvoje „SchoolFood4Change“ miestai ir mokyklos neapsiribojo vien meniu atnaujinimu – teigiama, kad kai kuriose vietose buvo iš esmės peržiūrėtas pats modelis: kaip maistas perkamas, ruošiamas ir kaip jam suteikiama vertė.

Daugiau nei 850 mokyklų, kaip nurodoma, visiškai įgyvendino vadinamąjį visos mokyklos maisto požiūrį (WSFA). Šios patirties apibendrinimas pateiktas „Rikolto“ naujoje ataskaitoje, kuri pristatoma kaip gairės modelio plėtrai visos ES mastu.

„Įrodymai rodo, kad sistema veikia, tačiau šiuo metu atsitrenkiame į biurokratinę lubą“, – teigia „ICLEI Europe“ tvarių maisto sistemų vadovė ir SF4C koordinatorė Amalia Ochoa. Pasak jos, sveiki mokykliniai pietūs kartu su maisto edukacija yra lengviausiai prieinamas kelias maisto sistemos transformacijai, galintis tiesiogiai padėti 93 mln. vaikų ir jaunų žmonių visoje Europoje.

Silo efektą keičia ekosistemos požiūris

WSFA, kaip aiškinama, veikia todėl, kad dėmesys nukreipiamas nuo individualios lėkštės į visą ekosistemą. Mokyklinis maitinimas vertinamas ne kaip atskira švietimo sąnaudų eilutė, o kaip sandūra, kurioje susitinka visuomenės sveikata, regiono ekonomika ir aplinkos politika.

Modelis remiasi keturiais ramsčiais: aiški lyderystė ir politika, tvarūs pirkimai (prioritetą teikiant vietos ir ekologiškiems produktams), praktinis ugdymas (daržininkystė, maisto gaminimas) ir bendruomenės partnerystės. Teigiama, kad pirkimus suderinus su regiono tvarumo tikslais, vaikai geriau supranta maisto vertę, mažina švaistymą, o vietos ūkininkai gauna stabilesnę ir labiau prognozuojamą rinką, mažiau priklausomą nuo pasaulinių kainų svyravimų. Kartu tai gali mažinti ilgalaikes sveikatos sistemos išlaidas, susijusias su mitybos nulemtais susirgimais.

Trūkstama sudedamoji dalis – ne produktai, o žmonės

Vis dėlto ataskaitoje akcentuojamas esminis „butelio kaklelis“: didžiausia kliūtis plėsti sėkmės pavyzdžius nėra vien ingredientų kaina, o specialios koordinacijos stoka. Transformacijai, teigiama, reikia žmonių, galinčių sujungti skirtingas grandis – nuo savivaldybės sveikatos skyrių ir viešųjų pirkimų padalinių iki mokyklų administracijų.

„Tikroji kliūtis plėtrai yra institucinė, o ne ideologinė. Politikos pokyčiai turi būti įtvirtinti dabartinėje sistemoje, o ne tiesiog pridėti kaip „gražus“ projektas“, – ataskaitoje cituojamas „Rikolto Europe“ direktorius Thibault Geerardyn.

Politinė užduotis: „triguba nauda“

ES pradėjus įgyvendinti naują politinę darbotvarkę, mokyklinis maitinimas įvardijamas kaip retas sprendimas, galintis sukurti „trigubą naudą“: stiprinti visuomenės sveikatą, tapti garantuota rinka vietos ūkininkams ir veikti kaip apčiuopiamas socialinis saugiklis „Europos vaiko garantijos“ tikslams.

Tačiau šis potencialas, anot iniciatyvos šalininkų, liks neišnaudotas tol, kol mokyklų maistas bus laikomas antraeiliu klausimu. Pabrėžiama, kad sisteminių pokyčių neįmanoma patikimai įgyvendinti vien laikiniems darbuotojams ar savanoriams.

Skilties autoriai ragina ES institucijas mokyklinį maitinimą vertinti kaip strateginę investiciją į Europos socialinį ir ekologinį atsparumą, o ne kaip pavienę subsidiją ar trumpalaikį projektą.

Publikacija parengta su Europos Sąjungos „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimu (sutartis Nr. 101036763). Tai rėmėjų parengtas turinys.

„Dėl įvykių regione kilo sunkumų arba buvo atšaukti skrydžiai ne tik į Kiprą, bet ir į kitas regiono šalis, todėl turėjome būti lankstūs“, – teigė vienas Kipro pareigūnas.

„Kipro“ pirmininkavimas ES Tarybai dėl besitęsiančios krizės Artimuosiuose Rytuose nusprendė atidėti arba perkelti į nuotolinį formatą visus kovo mėnesį saloje planuotus Europos Sąjungos susitikimus, pranešė du Kipro pareigūnai.

Pasak jų, visi ministrų lygmens ES susitikimai bus perkelti į vėlesnį laiką, o konferencijos ir technokratų lygmens posėdžiai vyks nuotoliniu būdu, rengiant telekonferencijas.

„Kipras“ pirmininkavimą ES Tarybai perėmė sausį. Tai antras kartas, kai ši šalis pirmininkauja nuo įstojimo į ES 2004 metais.

Įsiplieskusi krizė jau privertė atidėti Europos reikalų ministrų susitikimą, planuotą kovo 2–3 dienomis, taip pat kultūros ministrų susitikimą, turėjusį vykti kovo 5–6 dienomis.

Tarp kitų kovo mėnesiui numatytų renginių buvo gynybos ministrų susitikimas kovo 11–12 dienomis, telekomunikacijų ministrų susitikimas kovo 23–24 dienomis, „Ecofin“ posėdis kovo 27–28 dienomis ir Mokslinių tyrimų bei konkurencingumo tarybos susitikimas kovo 30–31 dienomis.

Tuo metu neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti visi ES lyderiai, šiuo metu vis dar planuojamas balandžio 23–24 dienomis ir kol kas nebuvo atidėtas. Kipro pirmininkavimas siekė į šį susitikimą pakviesti ir platesnio regiono šalių lyderius diskusijoms apie padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Pastarosiomis dienomis, po to kai Irano dronai nusitaikė į Jungtinės Karalystės bazes saloje, Graikija, Prancūzija ir Ispanija nusiuntė į „Kiprą“ karinių laivų ir naikintuvų.

Pranešama, kad „Nikozija“ siekia, jog Europos partneriai aktyviau prisidėtų prie Viduržemio jūros salos gynybos, didėjant dronų keliamai grėsmei regione. Taip pat nurodoma, kad „Nikozijos“ vyriausybė ketina pateikti oficialų diplomatinį skundą ir neatmeta galimybės iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės bazių statuso „Kipre“.

Karinis pajėgų dislokavimas minimas po incidento, kai per naktį į Jungtinės Karalystės oro bazę Akrotiryje „Kipre“ pataikė „Shahed“ tipo bepilotis orlaivis.

Italijos, Airijos ir Vengrijos vyriausybės bei interesų grupės vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl beveik sustojusio jūrų krovinių gabenimo Hormūzo sąsiauryje. Situaciją paaštrino JAV ir Izraelio karas su Iranu, konfliktui plečiantis į aplinkinį regioną.

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių tarptautinių vandens kelių, kuriuo gabenama nafta, dujos ir trąšos. Pastarąją savaitę jis faktiškai tapo uždara zona jūrų prekybai po to, kai Iranas atsakė į bendrą JAV ir Izraelio smūgį, o įtampa persimetė į platesnį Persijos įlankos regioną.

Siauras vandens ruožas iš dalies patenka į Irano teritorinius vandenis. Teheranas teigia, kad vandens kelias techniškai lieka atviras, tačiau perspėjo, jog JAV ir Izraelio laivai bus taikiniu, taip pat pridūrė, kad „negali garantuoti visų šalių laivų saugumo“.

Airijos žemės ūkio ministras Martin Heydon pabrėžė, kad įvykiai gali smarkiai paveikti trąšų kainas pačiu jautriausiu metu – sėjos sezonu. Jis perspėjo, jog dėl kainų šuolio pasekmės gali būti itin skausmingos. Pasak ministro, Artimieji Rytai taip pat yra svarbi Airijos maisto ir gėrimų eksporto rinka.

Ministras neatmetė galimybės, kad ūkiams ir maisto gamintojams gali prireikti valstybės paramos paketų, tačiau pažymėjo, kad apie konkrečius sprendimus kalbėti dar per anksti.

Trikdžiai kelia nerimą ir Italijoje. Didžiausia šalies ūkininkų interesams atstovaujanti organizacija „Coldiretti“ perspėjo, kad prekybos maršrutų sutrikimai, susiję su karu, jau daro rimtą žalą eksportui.

„Pagrindinis rūpestis – Artimųjų Rytų rinkos, kur bendra itališko žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė viršija 2 mlrd. eurų“, – teigiama „Coldiretti“ pranešime. Organizacija atkreipė dėmesį, kad ypatingas pavojus kyla greitai gendantiems produktams, tokiems kaip vaisiai, daržovės ar gėlės.

„Jūrų eismo sustojimas Persijos įlankoje sutapo su gėlių eksporto sezono piku“, – pridūrė „Coldiretti“.

Tuo metu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pranešė, kad šalis atnaujins degalų kainų lubas. Pasak jo, priemonė skirta „apsaugoti Vengrijos šeimas, Vengrijos verslininkus ir Vengrijos ūkininkus“ po to, kai jis įvardijo „tarptautinį naftos kainų sprogimą“.

Jei Hormūzo sąsiaurio blokada užsitęs, augančios degalų ir trąšų sąnaudos gali tiesiogiai persikelti į maisto produktų kainas, o tai reikštų dar didesnį spaudimą gyventojų išlaidoms visoje Europoje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas ketvirtadienį pareiškė, kad, didėjant smūgiams ir atsakomiesiems veiksmams prieš energetikos objektus, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog abi konflikto tarp JAV ir Izraelio bei Irano pusės galėjo padaryti karo nusikaltimų.

Vizito Briuselyje metu, prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, jis išskirtiniame interviu „POLITICO“ akcentavo, kad energetikos infrastruktūra turi būti laikoma neliečiama.

„Jei vykdomi išpuoliai prieš Irano energetikos infrastruktūrą arba Irano smūgiai prieš energetikos infrastruktūrą, manau, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tai gali būti laikoma karo nusikaltimu“, – sakė António Guterresas.

Pasak jo, augantis civilių aukų skaičius taip pat didina riziką, kad abiem pusėms gali būti metami kaltinimai dėl karo nusikaltimų.

„Nematau jokio skirtumo. Nesvarbu, kas taikosi į civilius. Tai visiškai nepriimtina“, – pabrėžė JT vadovas.

Trečiadienį Izraelis smogė Irano Pietų Parso gamtinių dujų telkiniui. Vėliau Teheranas surengė atsakomąjį smūgį į didelį energetikos kompleksą Katare.

JAV ir Izraelio vyriausybių atstovai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti António Guterresso pareiškimus.

JT vadovas ragino deeskaluoti situaciją regione ir teigė manantis, kad karo pabaiga didžiąja dalimi priklauso nuo JAV sprendimų bei politinės valios.

„Karas turi liautis… ir, manau, tai yra JAV rankose – jos gali jį sustabdyti. Tai įmanoma, tačiau priklauso nuo politinės valios tai padaryti“, – „EU Confidential“ tinklalaidėje, kurią veda Anne McElvoy, sakė António Guterresas.

Jis taip pat teigė esą įsitikinęs, kad Izraelio strateginis tikslas – visiškai sunaikinti Irano karinius pajėgumus ir pasiekti režimo pasikeitimą, o Iranas siekia kuo ilgiau išsilaikyti ir padaryti kuo daugiau žalos.

„Esu įsitikinęs, kad Izraelis, kaip strategiją, mato siekį visiškai sunaikinti Irano karinį pajėgumą ir pakeisti režimą. O, manau, Irano strategija – kuo ilgiau priešintis ir padaryti kuo daugiau žalos. Taigi raktas, kaip išspręsti problemą, yra tai, kad JAV nuspręstų pareikšti, jog jos padarė savo darbą“, – dėstė jis.

Anot António Guterresso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų įtikinti tuos, kuriuos reikia įtikinti, kad operaciją galima baigti.

JT generalinis sekretorius taip pat užsiminė, kad JAV sprendimas smogti Iranui, jo vertinimu, atitiko Izraelio strategiją įtraukti Jungtines Valstijas į karą.

„Neabejoju, kad tai atitiko Izraelio strategiją… įtraukti Jungtines Valstijas į karą. Šis tikslas buvo pasiektas. Tačiau tai sukelia dramatiškas kančias Irane, regione, net Izraelyje. Tai daro pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai, o pasekmes dar per anksti numatyti. Todėl šį konfliktą privalome užbaigti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar nuo konflikto pradžios kalbėjosi su D. Trumpu, António Guterresas atsakė kategoriškai.

„Ne, ne, ne… Kalbuosi su tais, su kuriais man reikia kalbėtis. Bet tai ne muilo opera“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad palaiko ryšį su visomis pusėmis, įskaitant ir D. Trumpo administraciją, kai karo veiksmai persimetė į Persijos įlankos regioną.

„Visam pasauliui gyvybiškai svarbu, kad šis karas greitai pasibaigtų. Situacija tikrai slysta iš kontrolės, o pastarieji išpuoliai reiškia itin pavojingą eskalaciją“, – pabrėžė JT vadovas.

„POLITICO“ duomenimis, D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV nebuvo autorizavusios Izraelio smūgio Pietų Parso objektui, o Izraelis esą „smarkiai smogė“, taip sukeldamas klausimų, kokią realią įtaką Vašingtonas turi savo sąjungininkui.

„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos supras, jog tai nuėjo per toli“, – sakė António Guterresas.

JT vadovas taip pat teigė manantis, kad ši krizė labiausiai naudinga Rusijai, kuri, pasak jo, laimi iš dėmesio nukreipimo nuo karo Ukrainoje.

„Rusija yra didžiausia Irano krizės naudos gavėja. Rusija – šalis, kuri iš to, kas vyksta šioje siaubingoje katastrofoje, išlošia daugiausia. Rusija jau yra laimėtoja“, – teigė jis.

Tuo metu Europos lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, pareiškė neketinantys siųsti laivų į Persijos įlanką, reaguodami į D. Trumpo raginimą padėti atverti Hormūzo sąsiaurį. Prancūzija savo ruožtu nurodė, kad galėtų prisidėti tik paramos laivais „kai situacija bus ramesnė“.

António Guterresas palankiai įvertino europiečių santūrumą, pabrėždamas, kad svarbiausias tikslas šiuo metu – deeskalacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad Iranas iš esmės yra apribojęs judėjimą per Hormūzo sąsiaurį, o tai kelia pasaulines energijos kainas.

„Manau, šios šalys pačios įvertino situaciją ir priėmė sprendimą pernelyg neįsitraukti, žinodamos, kad svarbiausias tikslas yra deeskalacija“, – sakė jis.

Prie šios publikacijos rengimo prisidėjo Daniella Cheslow ir Cheyanne M. Daniels.

BRIUSELIS – Europos Komisija per artimiausias dienas pateiks siūlymą sustiprinti ES anglies dioksido rinkos stabilumo rezervą ir rengia maždaug 30 mlrd. eurų vertės pramonės dekarbonizacijos fondą. Taip reaguojama į ES lyderių spaudimą mažinti CO2 kainos poveikį elektros sąskaitoms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad ES vykdomoji institucija dirbs tiek su skubios pagalbos priemonėmis, tiek su struktūriniais pokyčiais, kurie padėtų mažinti aukštas energijos kainas. Pasak jos, priemonės apimtų visas elektros kainos dedamąsias – nuo mokesčių ir rinkliavų iki anglies taršos kaštų.

Du pakeitimų paketai, skirti pakoreguoti Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), pagal kurią gamyklos ir elektrinės privalo pirkti leidimą už kiekvieną išmetamą CO2 toną, „bus pateikti per artimiausias dienas“, – po ketvirtadienį vykusio ES lyderių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Vienas planuojamų žingsnių – atnaujinti vadinamuosius etalonus, pagal kuriuos nustatoma, kiek nemokamų taršos leidimų gali gauti konkretus pramonės sektorius. Kitas – siūlymas „padidinti pajėgumą“ Rinkos stabilumo rezerve, kuris reguliuoja ETS leidimų pasiūlą.

Kalbėdama apie „vidutinės trukmės“ priemones, U. von der Leyen priminė vasarai numatytą ETS peržiūrą ir pristatė naują vadinamąjį „ETS investicijų stiprintuvą“, kuris turėtų teikti finansinę paramą pramonei.

Šios iniciatyvos biudžetas, pasak Komisijos pirmininkės, siektų apie 30 mlrd. eurų ir būtų finansuojamas iš 400 mln. ETS taršos leidimų. „Tikslas – finansuoti dekarbonizacijos projektus“, – aiškino ji. Parama būtų skiriama principu „kas pirmas pateikė, tas pirmas gavo“, o prioritetas būtų teikiamas mažesnes pajamas turinčioms ES valstybėms.

ES vadovų susitikimo išvadose lyderiai paprašė Komisijos ETS peržiūrą atlikti „ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos“, siekiant sumažinti anglies kainos svyravimus ir sušvelninti jos poveikį elektros kainoms, „išsaugant esminį ETS vaidmenį“.

Palyginti su ankstesniais dokumento projektais, galutinėse išvadose taip pat atsirado raginimas Komisijai „glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis“ rengiant laikinas, nacionalines ir tikslines priemones, skirtas suvaldyti aukštas energijos kainas.

Kaip teigė du diplomatai, šis papildymas buvo vertinamas kaip nuolaida tokioms šalims kaip Italija ir Lenkija, kurios, remdamosi savo nacionalinėmis aplinkybėmis – ypač didele iškastinio kuro dalimi elektros gamyboje – pasisakė už reikšmingesnius ETS pokyčius.

Komentuodama prieštaringai vertinamą Italijos dekretą, kuriuo numatyta subsidijuoti elektros bendroves, kad būtų kompensuoti jų ETS kaštai, U. von der Leyen sakė: „Dėl skirtingo energijos mišinio skirtingose valstybėse narėse negali būti vieno visiems tinkančio sprendimo“, ir pažadėjo „glaudžiai bendradarbiauti su Italijos vyriausybe dėl Italijos dekreto“.

Apskritai ji teigė, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas buvo „pozityvus ETS“. ES kertinė klimato politika išvengė reikalavimų iš esmės ją perrašyti, o sistema plačiai įvardyta kaip svarbi priemonė spartinti perėjimą prie pigesnės švarios energijos.

Kol didžioji Europos dalis skuba ieškoti greitų sprendimų dėl šoktelėjusių energijos kainų, Ispanija skuba skelbti pergalę. Madridas tikina, kad sparčiai auganti atsinaujinančios energijos gamyba padeda gyventojams išvengti didžiausių sąskaitų šuolių, tačiau ekspertai perspėja: istorija nėra tokia paprasta.

Europos elektros sąskaitos smarkiai išaugo po to, kai Iranas sutrikdė naftos ir dujų tiekimą per Hormūzo sąsiaurį ir atakavo degalų gamybos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius. Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daugelis ES lyderių įspėjo apie rimtas pasekmes namų ūkiams ir pramonei, jei krizė greitai nesibaigs.

Vis dėlto Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pabrėžė, kad jo šalis kainų šuolį pajuto gerokai mažiau.

„Ispanija rodo, kaip energetikos pertvarka ir mūsų įsipareigojimas atsinaujinantiems energijos ištekliams užtikrina, kad mūsų piliečiai, pramonė, verslai, darbuotojai ir namų ūkiai yra mažiau paveikiami nei kiti“, – teigė P. Sánchez. Šiuo metu atsinaujinantys ištekliai pagamina beveik 60 proc. Ispanijos elektros.

Jis taip pat pateikė palyginimą, kuriuo siekė įrodyti, kad Ispanija gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

Pasak P. Sánchez, praėjusį šeštadienį megavatvalandės kaina Ispanijoje siekė 14 eurų, kai Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje vartotojai esą mokėjo daugiau nei 100 eurų. „Tai ne atsitiktinė sėkmė, o aštuonerių metų darbo rezultatas – šis kabinetas nuosekliai siekė būti atsinaujinančios energetikos diegimo priešakyje“, – kalbėjo jis.

Tačiau net ir kai kurie žaliąją darbotvarkę remiantys lyderiai atkreipė dėmesį, kad vien didinti atsinaujinančios energijos dalį nepakanka, nes Europoje elektros kainos apskaičiuojamos pagal tam tikrą rinkos logiką.

Austrijos kancleris Christian Stocker nurodė, kad jo šalis iš atsinaujinančių išteklių pasigamina apie 90 proc. metinio suvartojimo, tačiau kainą vis tiek lemia dujinės elektrinės. „Mokame tokią elektros kainą, tarsi ji būtų pagaminta iš dujų. Tai beveik dvigubai brangiau“, – sakė jis.

Oksfordo universiteto energetikos ir klimato politikos profesorius Jan Rosenow sutinka, kad Ispanijos pasididžiavimas turi pagrindo, tačiau pabrėžia, jog šalis yra struktūriškai kitokioje padėtyje nei daugelis kaimynių.

„Ispanija iš esmės skiriasi nuo daugumos Europos kaimynių. Nuo 2019 metų ji padvigubino vėjo ir saulės energetikos pajėgumus – pridėjo daugiau naujų atsinaujinančių pajėgumų nei bet kuri kita ES valstybė, išskyrus Vokietiją, kurios rinka yra dvigubai didesnė“, – teigė jis.

Dar prieš žaliąją transformaciją Ispanijoje elektros kainos buvo vienos aukščiausių žemyne, tačiau iki 2025 metų jos tapo 32 proc. mažesnės už Europos vidurkį.

Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera, kuri 2018–2024 metais Ispanijoje buvo atsakinga už energetikos politiką, teigė, kad P. Sánchez vyriausybė nuo pat pradžių „dirbo tam, kad palengvintų elektros sistemos pertvarką, skatintų atsinaujinančią energetiką ir atsisakytų anglies“.

Vis dėlto, vertinant elektros sistemos „žalinimą“, Ispanija ES kontekste yra labiau vidutiniokė – Baltijos ir Šiaurės šalys yra pažengusios toliau. Be to, iškastinės dujos vis dar sudaro iki penktadalio šalies elektros gamybos, panaši dalis tenka ir branduolinei energijai.

Esminis veiksnys – kaip dažnai atsinaujinanti energija išstumia iškastinį kurą. Didmeninės elektros kainos Europoje nustatomos pagal brangiausią kurą, kurio reikia paklausai patenkinti. Tai reiškia, kad net ir nedidelė brangių dujų ar anglies dalis gali smarkiai išpūsti sąskaitas. Austrija yra viena šalių, kritikuojančių tokį modelį dėl aukštų kainų.

Tačiau Ispanijos saulėti orai ir stipresni vėjai leidžia užtikrinti stabilesnę atsinaujinančios energijos gamybą: dujos čia reikalingos tik maždaug 15 proc. vidutinės dienos paklausos padengti, kai Italijoje – beveik 90 proc.

„Kai dujos lemia elektros kainą tik 15 proc. laiko, staigus 50 proc. ar didesnis dujų kainos šuolis beveik nepastebimas“, – aiškino J. Rosenow.

Analitinio centro „Ember“ vyriausiasis analitikas Dave Jones tvirtina, kad Ispanijos kryptis gali būti pritaikoma ir kitur – pavyzdžiui, plečiant vėjo energetiką Šiaurės jūroje ar išnaudojant geoterminį potencialą Vidurio Europoje.

„Ispanija tiesiog yra žingsniu priekyje“, – sakė jis.

Tačiau J. Rosenow perspėja, kad P. Sánchez „šiek tiek perdeda“, nes šalis vis dar išlieka pažeidžiama globalių iškastinio kuro rinkų svyravimams.

„Ispanijos namai vis dar dažniausiai šildomi dujomis ir nafta, o automobiliai daugiausia važinėja benzinu ir dyzelinu. Karas su Iranu smogia ir šiems sektoriams – vartotojai tai jaučia degalinėse ir šildymo sąskaitose, kaip ir visi kiti“, – teigė jis.

Dėl to, nepaisant optimistinės retorikos Briuselyje, penktadienį P. Sánchez pristatė 5 mlrd. eurų vertės 80 punktų planą, skirtą sušvelninti karo ekonomines pasekmes. Tarp numatytų priemonių – energetikos mokesčių mažinimas ir degalų subsidijos ūkininkams bei žvejams.

Atsinaujinančios energetikos proveržis, pasak T. Ribera, dar nėra baigtas. „Tai vis dar vykstantis procesas. Tačiau per pastaruosius aštuonerius metus Ispanija žengė labai reikšmingą žingsnį į priekį, ir tai leidžia dabartinius iššūkius spręsti geresnėmis sąlygomis“, – pabrėžė ji.

Tuo pat metu Irano krizė dar kartą išryškina, kad vietinė švari elektros gamyba gali būti vienas realiausių ES kelių į saugesnį ir pigesnį energijos tiekimą.

Ispanijai tai taip pat svarbu reputacijos prasme: pernai šalis susidūrė su kaltinimais, esą žalia energetika prisidėjo prie Iberijos pusiasalio istorinio elektros tiekimo sutrikimo. Vis dėlto penktadienį paskelbtoje ES lygmens ataskaitoje nurodyta, kad blackoutą lėmė veiksnių visuma, tačiau tikrai ne Ispanijos priklausomybė nuo atsinaujinančių išteklių.

„Pastaraisiais metais Ispanija atliko namų darbus, ir dabar skiname rezultatus, nors darbo dar yra“, – teigė Ispanijos ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen. „Turime ir toliau spartinti perėjimą, nes vienas dalykas neginčijamas: nei saulės, nei vėjo neįmanoma užblokuoti Hormūzo sąsiauryje.“

Tekste taip pat aptariami Ispanijos užsienio politikos akcentai: užsienio reikalų ministras José Manuel Albares teigia, kad ES gina taisyklėmis paremtą tvarką ir priešinasi „vienpusiškam karui, kuris nėra mūsų“. Valdančioji partija netikėtai sustiprino pozicijas Kastilijos ir Leono rinkimuose, pasinaudojusi antikarinėmis ir anti-Trump nuotaikomis. Tuo metu Ispanijos vicepremjerė Yolanda Díaz įspėja, kad „paklusnus“ požiūris į Vašingtoną gali skatinti euroskepticizmą ir prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų augimo.

Be kita ko, Madridas atšaukė savo ambasadorių iš Tel Avivo, o atstovavimą paliko reikalų patikėtiniui.

Šeštadienį Izraelis ir Iranas surengė naujų atakų vienas prieš kitą – tai naujausias smūgių etapas nuo tada, kai vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos kartu su Izraeliu sudavė smūgių Teheranui.

Tuo pat metu JAV, remiantis žiniasklaidos pranešimais, į Artimuosius Rytus siunčia dar tūkstančius jūrų pėstininkų, nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė apie galimą amerikiečių karinių operacijų regione „palaipsnį mažinimą“.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienio atakos buvo nukreiptos į „Irano teroristinį režimą“ Teherane, taip pat į „„Hezbollah“ taikinius“ Beirute. Izraelis taip pat teigė identifikavęs raketas, paleistas iš Irano Izraelio teritorijos kryptimi.

Pranešama, kad Teheranas paleido dvi balistines raketas į Diego Garsiją – bendrą JAV ir Jungtinės Karalystės karinę bazę Indijos vandenyne, tačiau bazės nepataikė.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pasmerkė tai, ką pavadino „neapgalvotais Irano smūgiais“, ir patvirtino Londono sutikimą Vašingtonui naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis atakoms prieš Irano „raketų objektus ir pajėgumus, naudojamus atakuoti laivus Hormūzo sąsiauryje“. Taip pat pranešta, kad Jungtinė Karalystė glaudžiai dirba su tarptautiniais partneriais siekdama parengti „gyvybingą planą“ tarptautinei laivybai Hormūzo sąsiauryje apsaugoti.

Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų gynybos ministerijos šeštadienį pareiškė reaguojančios į artėjančias raketų ir dronų grėsmes – konfliktas toliau persimeta ir į Persijos įlankos valstybes.

D. Trumpas vėlų penktadienio vakarą socialiniame tinkle „„Truth Social““ teigė, kad Vašingtonas „labai priartėjo prie tikslų įgyvendinimo“, todėl esą svarsto apie JAV karinės kampanijos prieš Iraną „palaipsnį mažinimą“.

Jis vardijo, kad tikslai apima Irano raketinių pajėgumų „visišką susilpninimą“, gynybos pramonės bazės „sunaikinimą“, Irano karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų „eliminavimą“, Irano atitolininimą nuo branduolinių pajėgumų bei JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose apsaugą.

Vis dėlto tokie pareiškimai kertasi su pranešimais, jog JAV į regioną siunčia daugiau karių ir karo laivų, taip pat prašo Kongreso papildomų 200 mlrd. dolerių karo finansavimui.

Konfliktas paveikė ir pasaulines energijos rinkas – naftos kainos šoktelėjo. Tai siejama tiek su Izraelio smūgiais Irano didžiuliams jūroje esantiems dujų telkiniams, tiek su Irano sprendimu uždaryti Hormūzo sąsiaurį – itin svarbų prekybos kelią, kuriuo gabenama reikšminga pasaulio naftos ir gamtinių dujų dalis.

„Hormūzo sąsiaurį prireikus turės saugoti ir prižiūrėti kitos šalys, kurios juo naudojasi – Jungtinės Valstijos to daryti neprivalo. Jei mūsų paprašys, padėsime šioms šalims jų pastangose Hormūze, tačiau to neturėtų reikėti, kai Irano grėsmė bus panaikinta“, – rašė D. Trumpas įraše socialiniame tinkle „„Truth Social““.

Penktadienį JAV taip pat pranešė laikinai švelninančios sankcijas Irano naftai, siekdamos sumažinti trumpalaikį smūgį pasaulio rinkoms. Tuo pat metu D. Trumpas kritikavo NATO sąjungininkus, pavadindamas juos „bailiais“, esą atsisakančiais prisidėti prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną bei padėti atverti Hormūzo laivybos kelią.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Irano raketų veikimo nuotolis leidžia pasiekti ir Europos sostines, tačiau Jungtinė Karalystė teigia neturinti konkretaus vertinimo, jog Iranas šiuo metu taikytųsi į Jungtinę Karalystę.

Be to, pranešama, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance’as balandį turėtų vykti į Budapeštą, siekdamas paremti ministrą pirmininką Viktorą Orbáną.

Europos Komisijos energetikos komisaras Danas Jørgensenas ragina ES valstybes būti lankstesnes pildant dujų atsargas.

Tuo metu Šveicarijos vyriausybė, remdamasi šalies neutralumo politika, skelbia nepatvirtinsianti jokių naujų licencijų karo paskirties medžiagos eksportui į konfliktuose dalyvaujančias valstybes.

Europos šalims patariama lanksčiau žiūrėti į dujų saugyklų pildymo tikslus ir pradėti jas pildyti anksčiau – Artimųjų Rytų konfliktui keliant pasaulines energijos kainas.

Europos energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške nacionaliniams energetikos ministrams ragino valstybes nares būti lankstesnes, kaip jos pildo dujų saugyklas, kad tai „padėtų sumažinti dujų paklausą tuo metu, kai pasiūla yra įtempta, ir sumažintų spaudimą dujų kainoms Europoje“, – rašoma laiške, su kuriuo susipažino „POLITICO“.

Nuo tada, kai vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos ir Izraelis sudavė smūgius Teheranui, vėliau įsiplieskęs konfliktas paskatino pasaulinių energijos kainų šuolį. Prie to prisidėjo Izraelio smūgiai dideliam Irano jūriniam dujų telkiniui ir faktinis Hormūzo sąsiaurio – itin svarbios naftos ir gamtinių dujų prekybos arterijos – uždarymas.

Laiške D. Jørgensenas paprašė ES šalių sumažinti dujų saugyklų pildymo tikslą iki 80 proc., tai yra 10 procentinių punktų mažiau nei įprasta.

Komisaras taip pat siūlė pradėti dujų įleidimą į saugyklas anksčiau, kad būtų išvengta „vasaros pabaigos skubos pildyti saugyklas“, kuri, pasak jo, papildomai didintų kainas. Be to, jis pasiūlė pratęsti terminą, iki kada būtina pasiekti pildymo tikslus, net iki gruodžio – dviem mėnesiais vėliau nei įprasta.

Pasak komisaro, tokias priemones valstybės gali taikyti pagal ES Dujų saugyklų reglamentą, kuriame numatyta galimybė būti lankstesnėms esant sudėtingoms rinkos sąlygoms.

ES reikalauja, kad valstybės narės iki žiemos būtų sukaupusios 90 proc. dujų atsargų – ši priemonė įvesta po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau šių metų šaltesnė nei įprasta žiema išeikvojo atsargas: kovo mėnesį jų lygis vidutiniškai buvo nukritęs žemiau 30 proc., tai – mažiausias rodiklis nuo 2022 m.

Pasak „POLITICO“, Briuselyje auga nerimas, kad Irano konfliktas kartu su jau dabar žemomis dujų atsargomis gali paskatinti valstybių konkurenciją dėl mažėjančių pasaulinių energijos išteklių.

D. Jørgensenas teigė, kad ES dujų tiekimas išlieka „santykinai apsaugotas“, nes blokas tik „ribotai priklauso“ nuo dujų importo iš šio regiono. Vis dėlto, kadangi ES yra grynoji dujų importuotoja pasauliniu mastu, „aukštos ir nepastovios pasaulinės kainos gali paveikti ir ES dujų įleidimą į saugyklas“, – pažymėjo jis.

Komisaro teigimu, įvykiai Irane ir platesniame regione „reikšmingai veikia pasaulines naftos ir dujų rinkas“, o požymių esama, kad Kataro dujų gamybai gali prireikti daugiau laiko sugrįžti į ikikrizinius lygius.

D. Jørgensenas pabrėžė, kad rems valstybes nares, norinčias pasinaudoti leidžiamu lankstumu, tačiau prieš įgyvendinant sprendimus jie turėtų būti aptarti su Europos Komisija ir kitomis ES šalimis.

Europos Komisijos atstovas spaudai patvirtino, kad laiškas energetikos ministrams buvo išsiųstas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienio vėlų vakarą pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „sulygins su žeme“ Irano energetikos objektus, jei Teheranas per 48 valandas „visiškai atvers“ Hormūzo sąsiaurį ir nebekels jam grėsmių.

„Jeigu Iranas per 48 valandas nuo šios akimirkos visiškai neatvers, be jokių grasinimų, Hormūzo sąsiaurio, Jungtinės Amerikos Valstijos smogs ir sulygins su žeme įvairias jų elektrines, pradedant didžiausia“, – socialiniame tinkle paskelbė D. Trumpas.

Iranas į tokį ultimatumą atsakė perspėjimais, kad bet koks smūgis jo energetikos infrastruktūrai sulauktų atsakomųjų veiksmų prieš JAV ir Izraelio energetikos bei kitus strateginius objektus.

Irano pareiškime nurodyta, kad, priešui atakavus šalies kuro ir energetikos infrastruktūrą, regione esantys JAV ir Izraelio energetikos, informacinių technologijų bei gėlinimo įrenginiai esą taptų taikiniais. Šią poziciją, pasak Irano žiniasklaidos, išdėstė Khatam al-Anbia centrinio štabo atstovas.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas pareiškė, kad atsakomųjų smūgių atveju „kritinė infrastruktūra, energetikos ir naftos objektai visame regione bus laikomi teisėtais taikiniais ir bus negrįžtamai sunaikinti“, o naftos kainos, jo teigimu, kiltų ilgam laikui.

Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC) taip pat paskelbė, kad Hormūzo sąsiauris būtų „visiškai uždarytas“ ir esą neatsidarytų tol, kol sugriautos elektrinės nebūtų atstatytos.

Įtampa regione auga tęsiantis kariniams veiksmams ir aštrėjant retorikai. Didžiosios Britanijos vyriausybė šeštadienį patvirtino, kad Teheranas bandė atakuoti Diego Garcia saloje esančią bendrą JAV ir Jungtinės Karalystės karinę bazę Indijos vandenyne.

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra „Mehr“ skelbė, jog į bazę buvo paleistos dvi vidutinio nuotolio balistinės raketos Chagoso salų kryptimi. Pasak tų pačių pranešimų, nė viena raketa taikinio nepasiekė: viena esą nepasiekė salos, o kita buvo numušta JAV karo laivo.

Šis epizodas būtų tolimiausio nuotolio Irano ataka nuo tada, kai vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiai Iranui. Izraelis teigia, kad Iranas turi apie 4 tūkst. kilometrų nuotolio raketų, kurios galėtų pasiekti ir Europos sostines, taip pat Chagoso salas.

Jungtinė Karalystė sekmadienio rytą pranešė esanti pasirengusi gintis nuo galimo raketų smūgio. Bendruomenių sekretorius Steve’as Reedas interviu britų transliuotojui teigė, kad nėra konkretaus vertinimo, jog Iranas taikytųsi į Jungtinę Karalystę.

„Aš nežinau jokio vertinimo, kad jie apskritai bandytų taikytis į Europą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų tai padaryti, jei bandytų. Bet net jei taip būtų, turime reikalingus karinius pajėgumus apginti šią šalį“, – sakė S. Reedas.

Diego Garcia ataka įvyko prieš tai, kai Jungtinė Karalystė patvirtino, kad JAV naudojimasis britų bazėmis gali apimti gynybines operacijas prieš „raketų pozicijas ir pajėgumus“, kurie naudojami atakuoti laivus Hormūzo sąsiauryje – į tai įtraukiama ir Indijos vandenyno sala.

D. Trumpo ultimatumą dėl Hormūzo sąsiaurio paskatino ir ankstesni jo pasvarstymai apie galimą JAV karinių operacijų regione „slopinimą“ bei užuomina, kad sąsiaurio saugumo užtikrinimas galėtų tekti kitoms valstybėms. Tuo pat metu, remiantis žiniasklaidos pranešimais, Pentagonas į Artimuosius Rytus siunčia papildomus jūrų pėstininkų dalinius ir karo laivus.

Tuo metu JAV ir Izraelis toliau vykdo oro smūgius Irano teritorijoje, o Vašingtonas, kaip skelbiama, pradėjo naudotis ir baze Jungtinėje Karalystėje.