Blog

BRIUSELIS — Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamentas gali atgrasyti Jungtinių Valstijų gamintojus nuo eksporto į Europą ir pakenkti ES konkurencingumui, penktadienį Briuselyje žurnalistams teigė aukšto rango „JAV žemės ūkio departamento“ pareigūnas.

Pasak jo, šis teisės aktas, dar vadinamas EUDR, „atbaidys mus nuo Europos rinkos“ ir mažins norą „kreipti dėmesį į bet kokias Europos taisykles, susijusias su miškų naikinimu“. Pareigūnas, kalbėjęs su sąlyga, kad jo vardas nebus skelbiamas, pridūrė, kad dabartine forma reglamentas galėtų paliesti apie 9 mlrd. JAV dolerių vertės JAV prekybą su ES per metus.

Šiuo metu JAV vyriausybės atstovų delegacija baigia vizitų po ES sostines turą. Delegacija lankėsi Madride, Romoje, Paryžiuje, Berlyne ir Briuselyje, siekdama įtikinti valstybes supaprastinti EUDR reikalavimus prieš kitą mėnesį numatytą taisyklių peržiūrą.

Pareigūnas kaip vieną iš sektorių, kuriems grėstų neigiamos pasekmės, įvardijo gyvulininkystę. Jo teigimu, šio sektoriaus ūkininkai priklausomi nuo sojų pašarų, o Europa pati nepasigamina pakankamai baltymingų pašarų.

„Ji turi importuoti iš šalių, kurios tai daro geriau, pavyzdžiui, iš mūsų“, – sakė pareigūnas ir perspėjo, kad jei JAV nustotų eksportuoti, tai „padidintų jų sąnaudas ir pakenktų konkurencingumui“.

ES kovos su miškų naikinimu reglamentas įpareigoja įmones prižiūrėti tiekimo grandines ir užtikrinti, kad naudojamos žaliavos bei prekės, tokios kaip palmių aliejus, jautiena ar kava, nebūtų susijusios su miškų naikinimu. Po pramonės grupių ir prekybos partnerių kritikos ES institucijos gruodį sutarė reglamento įgyvendinimą atidėti vieniems metams – iki 2026 m. gruodžio – ir įpareigojo „Europos Komisiją“ iki balandžio pateikti taisyklių peržiūrą.

„Mums tai ypač sudėtinga, nes šios atitikties išlaidos tektų mūsų gamintojams“, – sakė pareigūnas. Jis taip pat pažymėjo, kad JAV ūkininkai nenori dalintis informacija apie savo ūkius su užsienio vyriausybėmis.

Vašingtonas kritikuoja ir tai, kad ES šalių suskirstyme pagal miškų naikinimo riziką nėra „nereikšmingos rizikos“ kategorijos. JAV, kaip ir visos ES valstybės narės, taip pat Kinija, Kanada, Kongo Demokratinė Respublika, Gana, Kenija, Vietnamas ir kitos šalys, ES klasifikavimo sistemoje priskirtos „mažos rizikos“ kategorijai.

Europos Parlamento centro dešinės frakcijos „Europos liaudies partija“ nariai yra parėmę idėją įvesti „be rizikos“ kategoriją šalims, „kuriose miškų plotai stabilūs arba didėja“.

Aukšto rango pareigūnas taip pat kritikavo reglamente numatytą nuostatą, kad jei bet kurioje šalyje miškų naikinimas per metus viršija 70 tūkst. hektarų, ta šalis negali būti laikoma „mažos rizikos“.

„Toks standartas mums tiesiog neveikia. Tai nėra teisinga“, – sakė jis.

„Europos Komisijos“ atstovai penktadienį susitiko su delegacijos nariais „techniniu lygmeniu“ aptarti reglamento, patvirtino Komisijos atstovas spaudai. Tuo metu už aplinką atsakinga eurokomisarė Jessika Roswall sausį žurnalistams yra sakiusi, kad balandį naujo teisėkūros pasiūlymo nebus, pabrėždama, jog verslui reikia „nuspėjamumo“.

2024 m. „JAV Kongreso tyrimų tarnybos“ ataskaitoje buvo vertinama, kad 2023 m. septynių EUDR apimamų prekių eksportas sudarė apie 3 proc. visos JAV eksporto į ES vertės, todėl „bendrai EUDR gali reikšmingai nepaveikti JAV prekybos“.

Vis dėlto ataskaitos autoriai pažymėjo, kad reglamentas gali turėti didesnį poveikį konkretiems gamintojams. 2023 m. didžiausios vertės į ES iš JAV eksportuotos EUDR apimamos prekės buvo mediena ir medienos gaminiai (4,5 mlrd. JAV dolerių), sojos pupelės (4 mlrd. JAV dolerių), guma (1,1 mlrd. JAV dolerių) ir galvijai bei jų produktai, įskaitant jautieną (409 mln. JAV dolerių).

Tuo tarpu aplinkosaugos organizacijos ragina ES valstybes ir „Europos Komisiją“ laikytis EUDR ir nekeisti jo esmės.

„Klaidinantis ir savanaudiškas užsienio spaudimas ES neturėtų atitraukti politikos formuotojų nuo faktais grįstų sprendimų“, – elektroniniame laiške teigė „WWF ES“ miškų programos vadovė Anke Schulmeister-Oldenhove.

„Kiekvienas EUDR atidėjimo metai reiškia beveik 50 mln. prarastų medžių ir 16,8 mln. tonų CO₂ išmetimą į atmosferą“, – pridūrė ji.

Artėjant sprendimams Briuselyje dėl „mėsinių“ pavadinimų uždraudimo vegetariškiems produktams, alternatyvių baltymų sektorius veikiausiai nežlugs. To pavyzdžiu dažnai laikoma augalinės kilmės „pieno“ alternatyvų rinka, kurioje tokie prekės ženklai kaip „Oatly“ ir „Alpro“ tapo įprastu pasirinkimu prekybos centruose, nors panašūs apribojimai galioja jau seniai.

Dar gerokai prieš diskusijas dėl „vegetariškų kepsnių“ ar „daržovinių burgerių“ pavadinimų, Europos Sąjunga uždraudė augalinės kilmės gėrimams ir užtepėlėms naudoti tokius terminus kaip „pienas“ ar „jogurtas“. Vis dėlto šios taisyklės, panašu, nesustabdė sparčiai augančios veganiškų pieno produktų alternatyvų paklausos.

„Nepaisant reguliavimo, mums vis tiek pavyko augti“, – teigė „Danone“ augalinės kilmės verslo viceprezidentas Guillaume’as Millet, kurio įmonei priklauso „Alpro“ linija (nors etiketėse ir nerasite žodžių „sojų pienas“ ar „kokosų jogurtas“).

Toks rezultatas tampa savotišku „vadovėliu“ ir mėsos alternatyvų sektoriui. Europos Sąjungos įstatymų leidėjai neseniai pritarė draudimui vegetariškiems produktams vartoti su mėsa tradiciškai siejamus terminus, tarp jų – „vištiena“, „šonkauliukai“, „šoninė“, „nugarinė“, „kepenys“ ir „kepsnys“. Tuo pat metu tokie pavadinimai kaip „burgeriai“ ar „dešrelės“ kol kas liko leidžiami.

Už terminologijos draudimo iniciatyvą pasisakiusi Europos Parlamento narė Céline Imart tvirtino, kad taip esą „apsaugomi ūkininkų produktai nuo nesąžiningos konkurencijos“.

Vis dėlto Europos Sąjungos praktika su pieno produktų ženklinimu rodo, kad konkurencija tuo nesibaigia. 2017 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui uždraudus pieno stiliaus pakaitalams vadintis „pienu“, „sviestu“, „sūriu“, „grietinėle“ ar „jogurtu“, tokie prekės ženklai kaip „Oatly“ ir „Alpro“ ne tik išsilaikė, bet ir tapo viena iš priežasčių, kodėl augalinės kilmės gėrimų rinka Europoje dar labiau įsibėgėjo.

Šiandien augalinės kilmės gėrimų rinka Europos Sąjungoje plečiasi sparčiai: 2025 m. metiniai pardavimai siekė apie 4 mlrd. eurų, o iki 2035 m. prognozuojama, kad jie daugiau nei padvigubės ir priartės prie 10 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, kad vartotojų paklausos nei migdolų kapučinams, nei avižiniams gėrimams ženklinimo taisyklės reikšmingai neprislopino.

Panašią kreivę rodo ir augalinės kilmės mėsos alternatyvos. Remiantis iki draudimo įsigaliojimo atliktais rinkos vertinimais, 2025 m. augalinės kilmės „mėsos“ rinka siekė apie 2,6 mlrd. eurų, o per dešimtmetį ji gali išaugti iki maždaug 14 mlrd. eurų – taip aplenkdama augalinės kilmės „pieno“ segmentą ir atspindėdama dar stipresnį vartotojų poreikį.

„Manau, kad augalinės kilmės mėsos kategorija vis tiek sugebės augti, nepaisant šio absurdiško reguliavimo“, – sakė G. Millet, taip pat vadovaujantis asociacijai „Plant-Based Foods Europe“. Pasak jo, kuriami produktai „ras savo auditoriją“.

Vis dėlto verslo atstovai pabrėžia, kad naujos taisyklės gali turėti realių neigiamų pasekmių: didinti painiavą, biurokratiją, sąnaudas, o kartu silpninti inovacijas ir tvarumo tikslus.

Vokietijoje vien perženklinimo, naujų pakuočių kūrimo ir kitus pokyčius gamintojų išlaidos, anot Vokietijos alternatyvių baltymų asociacijos „BALpro“ vadovybės atstovės Claudios Hauschild, galėtų siekti apie 250 mln. eurų.

G. Millet prognozuoja, kad draudimas gali pristabdyti augimą maždaug dvejiems metams, o reguliacinis nestabilumas dalį įmonių gali atbaidyti nuo investicijų į augalinės kilmės produktus.

Neaiškumų, pasak itališkų augalinių produktų gamintojo „Valsoia“ atstovės Giulia Benini, kyla ir dėl to, ar bus leidžiama vartoti tokias formuluotes kaip „vištienos skonio“, jei pats žodis „vištiena“ patenka į draudžiamų terminų sąrašą.

„Jei ne, mums tektų perkurti pagrindinę pakuotės dalį, ir vartotojams taptų labai, labai sunku aiškiai paaiškinti, ką jie perka“, – teigė G. Benini.

Tokie klausimai, taip pat neapibrėžtumas dėl mišrios sudėties produktų ar taisyklių taikymo skirtingomis kalbomis turėtų būti sprendžiami techninėse Europos Sąjungos pareigūnų diskusijose, kurių tikslas – patikslinti laikino kompromiso tekstą.

Tuo pat metu diskusijos vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungos moksliniai patarėjai perspėja, kad norint pasiekti anglies dioksido neutralumą iki 2050 m. reikės mažinti žalingas subsidijas žemės ūkiui ir skatinti gyventojus valgyti mažiau mėsos. Vis dėlto sektoriui iššūkiu gali tapti ir kintančios vartotojų nuostatos – tyrimų duomenimis, europiečių, besilaikančių tvarių mitybos įpročių, dalis mažėja: nuo 76 proc. 2021 m. iki 69 proc. 2025 m.

„Manome, kad dėmesys turėtų krypti ne į sektoriaus ribojimą, o į sąžiningos konkurencijos užtikrinimą ir inovacijų skatinimą“, – sakė G. Benini. „Siūlome maistą žmonėms, kurie negali arba nenori pirkti tradicinio maisto. Tad mūsų tikslas – ne atimti vartotojus ar rinkos dalį, o suteikti augalinės kilmės alternatyvą.“

Ispanija pirmadienį pasiūlė savo žemės ūkio ministrą Luisą Planasą kandidatu į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos („FAO“) vadovo postą.

Sprendimą Briuselyje, prieš prasidedant ES Užsienio reikalų tarybos posėdžiui, pristatė Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas.

„Tai Ispanijos kandidatūra, tačiau ji turi europinį pašaukimą ir taip pat atspindi Ispanijos tikėjimą daugiašališkumu bei Jungtinėmis Tautomis tuo metu, kai aprūpinimas maistu yra absoliučiai esminis“, – sakė J. M. Albaresas.

L. Planasas tapo trečiu europiečiu pretendentu į šias pareigas. Anksčiau ES žemės ūkio ministrai Briuselio susitikime sutarė, kad Europa turėtų siekti susivienyti ir remti vieną kandidatą.

Italija oficialiai nominavo buvusį žemės ūkio ministrą ir dabartinį „FAO“ generalinio direktoriaus pavaduotoją Maurizio Martiną. Airija savo ruožtu parėmė Philą Hoganą – buvusį ES žemės ūkio ir prekybos komisarą.

Šiuo metu Romoje įsikūrusiai Jungtinių Tautų agentūrai vadovauja kinas Qu Dongyu. Jo kadencija baigsis 2027 metų viduryje, o oficialias kandidatūras, kas jį pakeis, būtina pateikti iki šių metų pabaigos.

Vengrija spaudžia Europos Sąjungą laikinai sustabdyti muitus ir papildomas rinkliavas trąšų importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Budapeštas teigia, kad augant kainoms ūkininkams būtinos pigesnės trąšos, ypač didėjant rizikai, jog karas Irane gali dar labiau pakelti pasaulines maisto kainas.

Toks žingsnis, kaip pabrėžiama, reikštų didesnes įplaukas iš eksporto, kurios prisideda prie Maskvos pajamų ir gali netiesiogiai remti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Pirmadienį laiške Europos Komisijos nariams Vengrijos žemės ūkio ministras Istvánas Nagy įspėjo, kad kylanti pasaulinė trąšų kaina ir tiekimo neapibrėžtumas, kurį dar labiau didina karas Irane, gali smarkiai suspausti ES ūkininkų galimybes ir prisidėti prie maisto brangimo.

Ministras paragino laikinai sumažinti muitus rusiškiems ir baltarusiškiems produktams iki nulio. Pasak jo, jei galimybės įsivežti pigesnes trąšas ir toliau bus ribojamos, Vengrijoje gali kristi derlingumas. Šalis vietoje gamina tik azotines trąšas, o fosforo ir kalio produktus yra priversta importuoti.

Europos Sąjunga 2025 metais sugriežtino muitus trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nes po plataus masto invazijos į Ukrainą importas buvo išaugęs. Briuselyje baimintasi, kad Rusija, patirdama sankcijų smūgį dujų eksportui, gali nukreipti dujas į trąšų gamybą ir taip palaikyti eksporto pajamas.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais rusiškų trąšų siuntų į ES vertė siekė apie 2 mlrd. eurų, tačiau 2026 metų pradžioje apimtys smarkiai sumažėjo, kai nauji muitai pradėjo realiai veikti.

Situaciją papildomai kaitina Irano veiksmai Hormūzo sąsiauryje, kurie apsunkina tiek kuro, tiek žaliavų tiekimą – tai kelia trąšų gamybos ir galutinę kainą. Be to, Budapeštas ragina ES švelninti ir rusiškų dujų draudimą, siekdamas mažinti kainų spaudimą, tačiau ši idėja Briuselyje buvo griežtai atmesta.

Bulgarios laikinasis žemės ūkio ministras Ivanas Hristanovas teigia skubantis imtis kovos su įsišaknijusia korupcija, susijusia su ES žemės ūkio subsidijomis, maisto saugos patikromis ir organizuoto nusikalstamumo tinklais.

Ministras pripažįsta, kad jo padėtis nėra patogi: jis neturi nei ilgo laiko, nei aiškaus rinkėjų mandato. Vis dėlto, bent keliems mėnesiams turėdamas realius valdžios svertus, jis tikina žinantis, kaip jais pasinaudoti.

„Mes čia neatėjome su svajone. Mes atėjome su planu“, – sakė I. Hristanovas.

Jo planas remiasi ne tik įprastais teisėsaugos instrumentais, tokiais kaip auditai ar kreipimasis į prokuratūrą. Ministras taip pat siekia viešumo ir visuomenės spaudimo: pastarosiomis savaitėmis jis transliavo patikrinimus tiesiogiai, „Facebook“ platformoje pristatė būsimus skundus dėl galimos korupcijos ir skelbė vaizdo įrašus, kuriuose įvardijo galimas subsidijų sukčiavimo schemas.

„Kartais žiniasklaidos dėmesys yra galingesnis už įstatymo pakeitimą. Kai visi stebi, tampa daug sunkiau viską apsukti atgal“, – teigė ministras.

I. Hristanovas buvo paskirtas vasario 18 dieną laikinojoje vyriausybėje, kuri turi atvesti Bulgariją prie pirmalaikių rinkimų. Jo teigimu, net ir trumpas laikotarpis yra pakankamas, kad būtų atnaujinti tyrimai, kuriuos ankstesnės valdžios buvo palikusios stalčiuose.

„Jei negalime užbaigti visų bylų, galime bent jau pastatyti jas į tokią padėtį, kur rezultatas taptų neišvengiamas“, – sakė jis.

Bulgarija jau daugelį metų minima tarp labiausiai su korupcija susiduriančių Europos Sąjungos valstybių. Šalyje nuolat skamba kaltinimai, kad politiniai ir verslo tinklai pasisavina nacionalines bei ES lėšas.

I. Hristanovas plačiau išgarsėjo 2022 metais, kai būdamas žemės ūkio viceministru reformų siekusioje vyriausybėje atkreipė dėmesį į Kapitano Andreevo kontrolės punktą – vieną judriausių sausumos sienos kirtimo vietų, jungiančių ES ir Turkiją. Tuomet jis tvirtino, kad šis punktas faktiškai buvo virtęs „privačia siena“, o maisto saugos patikras vykdė privati laboratorija, siejama su nusikalstamais interesais.

Jis inicijavo patikrinimus ir tyrimus, tačiau vyriausybė netrukus subyrėjo, o pradėta veikla liko neužbaigta. Nors, pasak ministro, nuo 2022 metų kontrolė sustiprėjo, kontrabandos ir prekybos žmonėmis ar prekėmis tinklai, jo vertinimu, vis dar veikia.

Šį kartą planuojamas griežtesnis spaudimas apima ne tik pasienio kontrolę. Pareigūnai peržiūri subsidijų paraiškas, susijusias su tuo, ką ministras apibūdina kaip „laukus, kurių niekada nebuvo“ ir „gyvūnus, kurių niekada nebuvo“. Taip pat vėl prisimenamas vadinamasis „svečių namų“ skandalas, kai ES kaimo plėtros lėšos esą buvo panaudotos privačioms viloms, siejamoms su politiškai įtakingais asmenimis.

Po smulkiųjų gamintojų skundų, kad iš jų galėjo būti reikalaujama „apsaugos“ mokesčių, dėmesys krypsta ir į maisto saugos inspektorius.

Kalbama apie dideles sumas: nuo Bulgarijos įstojimo į ES 2007 metais šalis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką gavo gerokai daugiau nei 10 mlrd. eurų. Dabartiniam finansavimo ciklui iki 2027 metų skirta dar 5,6 mlrd. eurų.

Europos prokuratūra, tirianti sukčiavimą ES lėšomis, jau nagrinėja daugiau kaip 70 su žemės ūkiu susijusių bylų Bulgarijoje. I. Hristanovas sako, kad jo ministerija ruošia dar kelias dešimtis atvejų perdavimui tyrėjams.

„Turėdami daugiau laiko, bylų turėtume šimtais“, – sakė jis.

Vis dėlto ne visi tiki, kad laikinoji vyriausybė, kuri dirbs tik iki naujos administracijos suformavimo, gali pasiekti esminių proveržių. Teisininkė ir tyrėja Radosveta Vasileva teigia, kad ministro galimybes riboja politiškai kontroliuojamos institucijos, kurios esą išlieka sunkiai paveikiamos per trumpą laiką.

Kiti mano, kad net ir trumpas mandatas gali būti prasmingas. Bulgarijos organizacijos „Anti-Corruption Fund“ atstovė Lora Georgieva sako, jog ministras gali iškelti į viešumą neteisėtas praktikas, pakeisti kompromituotus pareigūnus ar perduoti medžiagą prokuratūrai ir ES tyrėjams. Jei bylos pasiekia šį lygmenį, ateities vyriausybėms jas ignoruoti tampa sudėtingiau.

Pats I. Hristanovas, 2023 metais pasitraukęs iš centristinės partijos ir įkūręs antikorupcinį judėjimą „Edinenie“, socialinius tinklus pavertė nuolatine tyrimų kronika. Jo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurią seka daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, jis skelbia trumpus vaizdo pareiškimus apie naujas bylas, aiškina galimas korupcijos schemas ir dalijasi televizijos interviu ištraukomis.

Patikrinimus ministras dažnai pateikia kaip kelionės dienoraščio stiliaus įrašus – filmuojamus pakeliui ar prie regioninių įstaigų. Kartais jis ragina sekėjus dalintis įrašais, o dokumentus ir skundus, pateiktus prokuratūrai, užsimena dar prieš oficialius pranešimus. Pasak jo, taip institucijoms tampa sunkiau tyliai „numarinti“ bylas.

Bulgarijoje korupcijos skandalai ne kartą kurstė politinį nestabilumą. Kritikai tvirtina, kad oligarchiniai tinklai išlaiko įtaką teisėsaugai, žiniasklaidai ir daliai valstybės aparato, o ES finansavimas neretai tampa patronažo šaltiniu.

Paskutinė didesnė politinė krizė kilo 2025 metų pabaigoje, kai protestai privertė tuometinį ministrą pirmininką atsistatydinti, o šalyje buvo sudarytas laikinasis kabinetas, prižiūrintis dar vienus pirmalaikius rinkimus.

Opozicijos atstovai ragino I. Hristanovą trauktis, kaltindami jį ministerijos politizavimu ir kasdienių žemės ūkio klausimų apleidimu. Jis šiuos kaltinimus atmeta.

„Man belieka tik juoktis“, – teigė ministras.

Jo žodžiais, kova yra platesnė nei viena ministerija ar vieni rinkimai.

„Jei Bulgarija nori pasivyti likusią Europą, turime tapti šalimi, kurioje korupcija yra išimtis, o ne sistema“, – sakė I. Hristanovas.

Europos Komisija rengiasi atmesti raginimus visoje Europos Sąjungoje uždrausti kailinių žvėrelių fermas ir vietoje to siūlyti sugriežtinti gyvūnų gerovės standartus, teigiama vidiniame dokumento projekte.

Dokumente, kuriame pateikiamas ilgai lauktas Briuselio atsakas į Europos piliečių iniciatyvą „Fur Free Europe“, nurodoma, kad Komisija labiau linksta ne į visišką draudimą, o į konkrečioms rūšims pritaikytas gyvūnų gerovės taisykles. Toks kelias įvardijamas kaip „tinkamiausias tęsinys“ kampanijai, kurią parėmė daugiau kaip 1,5 mln. ES piliečių.

Už gyvūnų gerovės sritį atsakingas eurokomisaras Olivér Várhelyi artimiausiomis dienomis turėtų užbaigti derinimo procedūras Komisijos viduje. Briuselis skuba laikytis pačios nusistatytos datos – iki kovo pabaigos įvardyti, kokių tolesnių veiksmų imsis.

Tokia kryptis laikoma rimtu smūgiu kailių fermų atsisakymo siekusiems aktyvistams ir daliai valstybių narių, kurios tikėjosi, kad Komisija imsis iniciatyvos palaipsniui panaikinti kailinių žvėrelių auginimą visoje ES. Piliečių peticija, viena didžiausių kada nors pateiktų pagal ES dalyvavimo mechanizmą, įpareigojo Briuselį formaliai įvertinti galimą teisėkūros atsaką.

Vis dėlto preliminari Komisijos išvada tokia: visiškas draudimas sukeltų „reikšmingą ekonominį poveikį“ likusiems kailių gamybos regionams, o numatytas gyvūnų gerovės efektas nebūtinai būtų pasiektas, jei gamyba paprasčiausiai persikeltų į trečiąsias šalis.

Projekte nedetalizuojama, kaip praktiškai atrodytų griežtesni standartai. Visgi numatoma, kad iki 2027 m. pabaigos Komisija siektų pateikti teisėkūros pasiūlymą, nustatantį visos ES masto reikalavimus audinėms, lapėms, mangutams ir šinšiloms.

Dokumente taip pat remiamasi pasikeitusiais vartotojų įpročiais. Teigiama, kad žmonės, kurie ir toliau perka kailio gaminius, vis dažniau kreipia dėmesį į tai, kaip elgiamasi su gyvūnais, bei į platesnius tvarumo klausimus. Todėl, kaip argumentuojama, griežtesnės ir skaidresnės taisyklės galėtų formuoti likusią paklausą.

Tačiau vien standartais paremtas kelias Komisijos viduje susilaukė pasipriešinimo. Pastarosiomis savaitėmis Briuselyje vyko įtemptos diskusijos, o dalis aukšto rango pareigūnų ragino svarstyti ir draudimo galimybę. Su aptarimais susipažinę šaltiniai teigė, kad vykdomosios pirmininkės pavaduotojos Teresos Ribera kabinetas galiausiai sutiko su standartų griežtinimo kryptimi, tačiau siekė aiškesnio ir galbūt greitesnio teisėkūros grafiko.

Sprendimas gali sulaukti ir politinio pasipriešinimo. Kelios vyriausybės reikalauja Komisijos aiškumo dėl ketinimų, o diplomatai neatmeta, kad klausimas vėl iškils artimiausiuose ES žemės ūkio ministrų susitikimuose.

Komisijos pozicija kontrastuoja su Europos maisto saugos tarnybos išvadomis. Tarnyba 2025 m. mokslinėje nuomonėje perspėjo, kad narvuose grindžiamos kailinių žvėrelių auginimo sistemos sukelia didelių gyvūnų gerovės problemų, kurių, kaip teigiama, iš esmės nepavyktų sumažinti nepertvarkius pačios sistemos.

Dokumente pabrėžiama ir tai, kad sektorius jau smarkiai sunykęs. 2024 m. visoje ES veikė mažiau nei 1 000 kailių fermų, jose dirbo apie 2 000 žmonių, o gamyba vis labiau koncentruojasi nedaugelyje valstybių narių, tarp jų – Suomijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.

Europos Sąjunga ir „Australija“ tikisi jau kitą savaitę užbaigti derybas dėl ilgai derinto prekybos susitarimo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė, kad kovo 23–25 dienomis vyks į šią šalį.

Vizito metu U. von der Leyen Kanberoje susitiks su „Australijos“ ministru pirmininku Anthony Albanese, teigiama Europos Komisijos pranešime. Kartu turėtų vykti ir ES prekybos komisaras Marošas Šefčovič, nors planai dar gali keistis dėl skrydžių sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

A. Albanese patvirtino vizitą ir pareiškė, kad su U. von der Leyen bei M. Šefčovič susitiks kovo 24 dieną.

„Briuselis“ ir „Kanbera“ prekybos derybas atnaujino po to, kai praėjusiais metais Donaldas Trumpas grįžo į „Baltuosius rūmus“. Anksčiau šios derybos žlugo 2023 metų pabaigoje, kai šalys nesutarė dėl jautrių klausimų, įskaitant jautienos ir avienos kvotas.

Proveržis vyksta tuo metu, kai ES siekia suartėti su Ramiojo vandenyno regionu besiremiančiu prekybos bloku „CPTPP“, stiprindama ryšius su „Australija“.

Laiške ES lyderiams, kuriuo pasidalinta pirmadienį, U. von der Leyen teigė, kad ES ir „Australija“ yra „paskutinėje atkarpoje“ iki prekybos susitarimo užbaigimo.

„Be prekybos kliūčių šalinimo, susitarimas taip pat palengvins prieigą prie kritinių žaliavų – tokių kaip liitis, kobaltas, retųjų žemių elementai ir vandenilis – bei sustiprins Europos pozicijas viename dinamiškiausių pasaulio ekonominių regionų“, – rašė U. von der Leyen, vardydama Europos Komisijos pastangas stiprinti konkurencingumą.

Skelbiama, kad paskutinėje derybų fazėje derybininkams teko spręsti esminius nesutarimus dėl „Australijos“ jautienos ir avienos patekimo į Europos rinką, ES saugomų specialių maisto produktų apsaugos priemonių, kritinių mineralų bei „Australijoje“ taikomo prabangių automobilių mokesčio.

Tuo pat metu „Kanbera“ ir „Briuselis“ siekia įtvirtinti saugumo ir gynybos partnerystę. Nurodoma, kad susitarimas jau yra parengtas.

Vis dėlto ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, kuri turėtų pasirašyti vadinamąją Saugumo ir gynybos partnerystę, į šią kelionę, tikėtina, nevyks. Tokio susitarimo tempas primena panašias partnerystes, pasirašytas su „Jungtine Karalyste“, „Kanada“ ir visai neseniai – su „Indija“.

Praėjusią savaitę kasmetiniame diplomatų susitikime su „Išorės veiksmų tarnyba“ K. Kallas užsiminė, kad susitarimas artėja. „Vėliau šią savaitę pasirašysiu dešimtąją [Saugumo ir gynybos partnerystę] su „Australija“, o artimiausiomis dienomis – su „Islandija“ ir „Gana“, – sakė ji.

„Trump“ administracija patikino pagrindinį Europos Parlamento prekybos politikos atstovą, kad ketina sutrumpinti prekių, kuriose yra plieno ir kurioms taikomi aukšti JAV muitai, sąrašą. Ši nuolaida gali tapti lemiamu argumentu, kad Europos Parlamentas pritartų pernai sudarytam transatlantinės prekybos susitarimui, tačiau galutinis sprendimas dar nėra garantuotas.

Apie tai kalbėta JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero ir Europos Parlamento Prekybos komiteto pirmininko Berndo Lange’o pokalbyje. Šis signalas prisidėjo prie to, kad būtų užtikrinta dalies Lange’ui artimų politinių jėgų parama ir būtų galima rengti svarbų komiteto balsavimą ketvirtadienį.

Vis dėlto procedūra dar neužbaigta: politinių frakcijų vadovai tebediskutuoja, kada tiksliai skirti galutinį plenarinį balsavimą dėl susitarimo, pasiekto praėjusių metų liepą prezidento Donaldo Trumpo golfo klube Turnberry mieste Škotijoje.

Vienas pagrindinių ginčo taškų – vėlesnis Vašingtono sprendimas į sąrašą produktų, kuriems taikomas 50 proc. JAV muitas, įtraukti šimtus prekių, kurių sudėtyje yra plieno – nuo kranų iki baldų. Europos pusė teigia, kad tai prieštarauja Turnberry susitarimo dvasiai.

Pasak B. Lange’o, per pokalbį praėjusį šeštadienį J. Greeras jį patikino, kad dalis tokių prekių iš sąrašo bus išbraukta.

„Ne viskas, bet daug“, – „POLITICO“ rytiniame prekybos naujienlaiškyje teigė B. Lange’as, pridurdamas, kad šioje srityje esą matyti „tam tikras judėjimas“.

Įgyvendinimo teisės aktas, kuriuo būtų panaikinti muitai JAV pramoninėms prekėms, Europos Parlamente įstrigo kelioms savaitėms. Parlamentarai nenori skubėti tvirtinti susitarimo po to, kai praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino pirminius prezidento Donaldo Trumpo muitus.

Turnberry susitarime buvo numatytas „viską apimantis“ 15 proc. tarifas daugumai prekių, tačiau netrukus jis buvo pakeistas laikinu 10 proc. pasauliniu muitu.

Be to, dalies europarlamentarų pasitikėjimą dar labiau pakirto D. Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją, nutraukti prekybą su Ispanija ir karinė kampanija prieš Iraną. Dėl to kelias į galutinį Turnberry susitarimo patvirtinimą išlieka sudėtingas.

Kitas etapas – galutinis balsavimas plenarinėje sesijoje. Europos Parlamento politinės grupės šiuo klausimu išsiskiria.

B. Lange’o atstovaujami socialistai ir demokratai, taip pat kairieji, žalieji ir „Renew“ nori balsavimą planuoti balandį, argumentuodami, kad dar reikia aiškumo iš Vašingtono. Tuo metu centro dešinės, verslui palanki Europos liaudies partija siekia, kad balsavimas vyktų jau kitą savaitę, kaip šiuo metu ir numatyta darbotvarkėje.

Sprendimo laukiama šią savaitę. Norint pakeisti plenarinės sesijos darbotvarkę, būtinas politinių grupių pirmininkų, atstovaujančių daugumai europarlamentarų, pritarimas.

„Turime tai užbaigti kovą, nes tada turėtume daug daugiau tikrumo dėl visko. Iš „Baltųjų rūmų“ turime pažadų dėl plieno ir aliuminio išvestinių produktų“, – sakė Europos liaudies partijos pagrindinė derybininkė šiuo klausimu Željana Zovko.

Po Prekybos komiteto balsavimo ketvirtadienį B. Lange’as ketina vykti į Vašingtoną ir, kaip tikimasi, susitikti su J. Greeru.

Tik tuomet, kai tekstui pritars plenarinė sesija, Europos Parlamentas galės pradėti derybas su ES sostinėmis ir Europos Komisija dėl kompromiso, kuris galiausiai leistų įgyvendinti susitarimą.

Su „Baltųjų rūmų“ aplinka susipažinę šaltiniai teigia, kad pareigūnai jau kelias savaites ieško būdų, kaip supaprastinti JAV plieno muitų taikymą žemyninės grandinės produktams, kurie smarkiai paveikė ES ir kitus prekybos partnerius. Tam impulsą esą suteikė pramonės pasipriešinimas po to, kai pernai plieno ir aliuminio išvestinių produktų sąrašas išsiplėtė iki šimtų prekių.

J. Greero ir B. Lange’o apsikeitimas signalais laikomas aiškiausiu ženklu, kad administracija gali koreguoti požiūrį į išvestinių produktų muitus, o tokie pokyčiai gali paliesti ne vien ES.

Vis dėlto „Trump“ administracija viešai nepatvirtino jokių konkrečių pakeitimų ir nepaaiškino, ką tiksliai reikštų planuojamas sprendimas.

„Visada ieškome būdų užtikrinti, kad mūsų sektoriniai muitai kuo efektyviau saugotų šalies nacionalinį ir ekonominį saugumą, tačiau kol administracija nieko nepaskelbė, kalbos apie muitų ar išvestinių produktų korekcijas yra nepagrįstos spekuliacijos“, – sakė „Baltųjų rūmų“ pareigūnas.

BRIUSELIS – JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzder paragino Europos Parlamentą kuo greičiau pritarti prekybos susitarimui, sudarytam su prezidentu Donaldu Trumpu. Pasak jo, tai atvertų kelią glaudesniam transatlantiniam bendradarbiavimui energetikos, technologijų ir dirbtinio intelekto srityse.

Pirmadienį kalbėdamas su „POLITICO“, A. Puzder perspėjo, kad būtų klaida dar labiau vilkinti susitarimą, pasiektą praėjusių metų liepą D. Trumpo golfo kurorte Škotijoje. Nors susitarimas suderintas, ES pusė jo dar nėra iki galo įgyvendinusi.

„Visi signalai yra geri, bet niekada nežinai. Mes tikimės geriausio, tačiau norime būti atsargūs ir nepriimti nieko kaip savaime suprantamo“, – sakė A. Puzder.

Jis pabrėžė, kad susitarimas naudingas abiem pusėms ir ragino nepasiduoti vidaus politikos pagundoms.

„Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų interesas – kad jis būtų patvirtintas. Kai kas gali manyti, jog politiškai jiems būtų naudinga balsuoti prieš. Tikiuosi, kad taip nebus. Tačiau ekonomiškai nebalsuoti už tai būtų profesinis aplaidumas“, – teigė ambasadorius.

A. Puzder taip pat akcentavo ES įsipareigojimą pagal minėtą susitarimą JAV energijai skirti 750 mlrd. JAV dolerių.

„Europai tos energijos reikės. Todėl turime sumažinti reguliacinius apribojimus, trukdančius ją gabenti, ir tuos, kurie padaro energiją brangesnę, kai ji pasiekia Europą“, – sakė jis.

A. Puzder, kurį D. Trumpas paskyrė į šias pareigas, darbą pradėjo praėjusių metų rugsėjį. Briuselyje jis greitai atkreipė dėmesį atviru kalbėjimu – anksčiau yra pareiškęs, kad ES turėtų nustoti siekti būti „pasaulio reguliuotoja“ ir daugiau dėmesio skirti inovacijoms.

Naujausi jo komentarai pasirodė JAV didėjant nepasitenkinimui dėl lėto ES tempo vykdant susitarimo dalį, pagal kurią Bendrija turėtų atsisakyti importo muitų JAV pramoninėms prekėms.

Įgyvendinamasis teisės aktas ketvirtadienį bus teikiamas balsuoti Europos Parlamento plenariniame posėdyje. Jei dokumentas bus priimtas, prasidėtų derybos tarp europarlamentarų, valstybių narių ir Europos Komisijos dėl galutinio tarifų pakeitimų įgyvendinimo.

„Mes nerimaujame, kad šis procesas užtrunka. Supratome, kad jiems reikia pereiti visas procedūras, bet jau užteko laukti. Tikėkimės, kad ketvirtadienį viską pajudinsime, ir tada abi pusės galės pereiti prie ekonomiškai naudingesnių darbų“, – pabrėžė A. Puzder.

Tuo metu Europos Parlamento prekybos politikos srityje dirbantys politikai komitetų stadijoje palaikė pataisas, kurios sustiprintų ES apsaugos mechanizmus, jei Vašingtonas nesilaikytų savo įsipareigojimų.

Tarp pakeitimų – nuostata dėl susitarimo sustabdymo, jei JAV prezidentas grasintų ES teritoriniam suverenitetui, taip pat punktas, numatantis, kad susitarimas baigtų galioti 2028 m. kovą.

Paklaustas, ar susitarimas galėtų visiškai subyrėti, jei JAV prezidentas vėl imtų reikšti grasinimus, A. Puzder atsisakė spėlioti.

„Nenoriu iš anksto spręsti, kur tai nuves. Abi pusės kartoja, kad susitarimas yra susitarimas. Mes turėjome susitarimą; tikėkimės, kad jį vis dar turime“, – sakė jis.

Ambasadorius tvirtino, kad viso proceso metu vyko intensyvus ir atviras bendravimas tarp D. Trumpo komandos – JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero ir prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko – bei Europos Komisijos. Taip pat, anot jo, nuolat kontaktuota su Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetui vadovaujančiu Berndu Lange.

„Aš taip pat turėjau ne vieną susitikimą su Berndu Lange ir Parlamento nariais šiais klausimais. Bendravimas buvo labai geras ir labai atviras viso proceso metu“, – teigė A. Puzder.

„Kalbant apie prekybą, Europa yra atvira verslui“, – antradienį Kanberoje Australijos parlamente pareiškė „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Europos Sąjunga“ ir Australija užbaigė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuris, kaip teigiama, per dešimtmetį galėtų padidinti prekybos apimtis maždaug trečdaliu. Apie tai Kanberoje paskelbė Ursula von der Leyen.

Antrąją savo trijų dienų vizito Australijoje dieną U. von der Leyen susitarimą patvirtino kartu su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese. Taip galutinai užbaigtas procesas, kuris anksčiau buvo sustojęs po nesėkmingo bandymo 2023 metais.

Kalbėdama Australijos parlamente U. von der Leyen pabrėžė, kad susitarimas reikalingas siekiant sustiprinti atsparumą ekonominiams sukrėtimams.

„Nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo sukrėtimų – tiek geopolitinių, tiek ekonominių – kuriuos karas Irane atneša mūsų visuomenėms“, – sakė U. von der Leyen.

Ji taip pat pabrėžė, kad susitarimas siunčia aiškią žinią: „kalbant apie prekybą, Europa yra atvira verslui“.

„Mes persiginkluojame. Mes mažiname anglies dvideginio emisijas. Mes ruošiamės. Mes tampame nepriklausoma Europa. O tai reiškia ir labiau į išorę atsigręžusią Europą. Todėl šiandien esu čia. Nes atvykimas ir dalyvavimas yra svarbu“, – teigė U. von der Leyen.

Derybos tarp Briuselio ir Kanberos buvo atnaujintos praėjusiais metais, kai „JAV“ prezidentas Donaldas Trumpas įvedė muitus sąjungininkams visame pasaulyje.

„Europos Sąjungos“ prekybos komisaras Maroš Šefčovič, taip pat atvykęs į Kanberą patvirtinti susitarimo, akcentavo abiejų pusių įsipareigojimą taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai.

„Siunčiame stiprų signalą, kad pirmenybę teikiame mažiems muitams – arba šiuo atveju: jokiems muitams – ir norime dirbti pagal taisyklėmis paremtus mechanizmus“, – sakė M. Šefčovič.

Paskutiniai derybų klausimai buvo susiję su jautria prieiga prie rinkos: Australijos jautiena ir aviena, taip pat cukrus, ryžiai ir kai kurie pieno produktai.

Pagal susitarimą Australijos galvijų augintojai galės eksportuoti į Europą 30 600 metrinių tonų jautienos per metus – vietoj dabartinių 3 389 tonų. Tai bus taikoma su papildomais reikalavimais, susijusiais su šėrimu žole. Briuselis pastarosiomis savaitėmis esą priešinosi Australijos raginimams peržengti 30 000 tonų ribą.

Per bendrą spaudos konferenciją A. Albanese užsiminė, kad Australijai pavyko išsiderėti tam tikrų nuolaidų dėl geografinių nuorodų. Tai galėtų leisti Australijos gamintojams ir toliau naudoti tokius pavadinimus kaip feta, halloumi ar Parmesan.

Šis klausimas Australijoje laikomas politiškai jautriu: šalyje gyvenančios europiečių bendruomenės teigia turinčios teisę gaminti tradicinius produktus vadindamos juos įprastais pavadinimais.

„Nesvarbu, ar tai graikai, atvykę čia ir gaminantys fetą, ar italai, gaminantys Parmesan, ar žmonės iš Rytų Europos, gaminantys Kransky dešreles… Tai ryšys su Europa. Tai yra mūsų stiprybės dalis“, – sakė A. Albanese.

Australija įsipareigos saugoti 165 europietiškų maisto produktų ir 237 stipriųjų gėrimų pavadinimus. Taip pat sutarta modernizuoti galiojantį vyno susitarimą: jis apims 50 naujų nuostatų ir, kaip palanku Briuseliui, įtrauks ir prosecco pavadinimą.

Pasak M. Šefčovičiaus, susitarimas turėtų atnešti naudos ūkininkams. Jo teigimu, nuo pirmosios dienos muitai vynui, putojančiam vynui, šokoladui, cukrui, konditerijai, ledams, daliai vaisių ir daržovių bei daugeliui perdirbtų žemės ūkio produktų bus sumažinti iki nulio.

Sūriams, kurie Australijoje laikomi jautresne preke, muitai bus panaikinti per trejus metus. M. Šefčovičius taip pat pažymėjo, kad „Europos Sąjungos“ žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Australiją jau dabar turi 2,3 mlrd. eurų perteklių.

2024 metais „Europos Sąjunga“ į Australiją eksportavo 37 mlrd. eurų vertės prekių ir 28 mlrd. eurų vertės paslaugų. Susitarimas numato panaikinti muitus beveik visoms „Europos Sąjungos“ prekėms ir daugeliui paslaugų. „Europos Komisijos“ vertinimu, tai per 10 metų galėtų padidinti šiuos srautus maždaug trečdaliu.

Vienu iš didžiausių „Europos Sąjungos“ laimėjimų įvardijamas lengvesnis priėjimas prie Australijos gamtinių išteklių ir paskatos europinėms investicijoms į Australijos kasybą bei perdirbimą.

„Australija turi beveik visus mums reikalingus kritinius mineralus“, – sakė M. Šefčovičius.

Kalbėdama apie „Europos Sąjungos“ kritinių mineralų poreikį, U. von der Leyen įstatymų leidėjams teigė, kad nauja partnerystė su Australija bus „esminė“, nes Europa rizikuoja tapti pernelyg priklausoma nuo tiekimo iš Kinijos.

„Būtent todėl mums reikia vieniems kitų“, – sakė ji.

Taip pat skelbiama, kad Briuselis iš Australijos gavo įsipareigojimą beveik 50 proc. padidinti prabangos automobilių mokesčio ribą. Šiuo metu Kanbera taiko 33 proc. mokestį importuojamiems automobiliams, kurių vertė viršija 80 tūkst. Australijos dolerių (arba 92 tūkst. Australijos dolerių, jei automobilis yra taupus). Pasak M. Šefčovičiaus, ši riba bus pakelta iki 120 tūkst. Australijos dolerių.