CP v2

Blog

  • Lietuvos galiūnų taurė 2026 Kalvarijoje: 12 atletų penkiose rungtyse varžėsi dėl nugalėtojų taurių

    Lietuvos galiūnų taurė 2026 Kalvarijoje: 12 atletų penkiose rungtyse varžėsi dėl nugalėtojų taurių

    Gegužės 2 dieną Kalvarijoje surengtos varžybos Lietuvos galiūnų taurė 2026, sutraukusios sportininkus ir gausų žiūrovų būrį. Renginyje jėgas išbandė 12 dalyvių, o varžybas lydėjo aktyvus bendruomenės palaikymas.

    Dalyvius ir Lietuvos galiūnų federaciją pasveikino Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai ne tik populiarina jėgos sportą, bet ir stiprina vietos sporto tradicijas.

    Penki išbandymai dėl taurių

    Varžyboms teisėjavo gerai žinomas galiūnas Saulius Brusokas. Jo užduotis buvo užtikrinti, kad rungtys vyktų laikantis taisyklių, o rezultatai būtų fiksuojami objektyviai.

    Sportininkai varžėsi penkiose rungtyse: traktoriaus tempimo, rąsto kėlimo, padangos vertimo, atkėlimo ir maišo nešimo atstumui. Kiekviena rungtis reikalavo ne tik maksimalios jėgos, bet ir ištvermės, technikos bei tinkamo tempo pasirinkimo.

    Apdovanojimai ir žiūrovų įsitraukimas

    Varžybų dalyvius simbolinėmis dovanomis apdovanojo Kalvarijos savivaldybės vicemerė Vaida Skuolienė ir Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Zavistauskas. Nugalėtojams įteiktos taurės ir Kalvarijos savivaldybės mero padėkos.

    Renginys išsiskyrė ir aktyviu žiūrovų įsitraukimu: atvykusieji ne tik stebėjo kovą dėl titulų, bet ir galėjo išbandyti savo jėgas organizatorių parengtose užduotyse. Organizatorių teigimu, visi dalyviai taip pat buvo apdovanoti rėmėjų dovanomis.

    Renginio akimirkas užfiksavo fotografė Viktorija Vaitkevičė, White Owl Photography.

  • Kaulų čiulpai vėl madingi: kuo jie naudingi žarnynui ir sąnariams, ir kaip juos vartoti saugiai

    Kaulų čiulpai, ilgą laiką laikyti tik sultinio „priedu“, pastaraisiais metais vėl grįžta į virtuvę. Juos vis dažniau renkasi žmonės, ieškantys sotesnio, maistingesnio maisto, o taip pat sportuojantieji, kuriems svarbus baltymų ir riebalų balansas.

    Dažniausiai kalbama apie tai, kad čiulpai turi daug energijos ir riebaluose tirpių vitaminų, todėl gali papildyti racioną, kai norisi koncentruoto maistingumo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad tai kaloringas produktas, tad jis labiau tinka kaip nedidelė, apgalvota raciono dalis, o ne kasdienis įprotis.

    Kas iš tiesų yra kaulų čiulpai?

    Kaulų čiulpai yra riebalų ir biologiškai aktyvių junginių turintis audinys kaulų viduje. Jų maistinę vertę daugiausia lemia riebalų sudėtis, taip pat tam tikri vitaminai ir kiti junginiai, kurie natūraliai būna gyvūninės kilmės produktuose.

    Mitybos požiūriu dažniausiai akcentuojami riebaluose tirpūs vitaminai, ypač vitaminas A, taip pat vitaminas K. Kartu tai ir labai koncentruotas energijos šaltinis, todėl porcijos dydis tampa esminis, jei žmogus stebi svorį ar kraujo lipidų rodiklius.

    Ką tai reiškia žarnynui ir sąnariams?

    Kaulų čiulpai dažnai minimi kalbant apie kolageną ir želatiną, kurie į mitybą patenka vartojant ilgai virtus sultinius ar patiekalus iš kaulų. Tokie patiekalai kai kuriems žmonėms siejasi su geresne savijauta, ypač jei mityboje trūksta baltymų ar ji būna pernelyg skurdi.

    Vis dėlto pažadai apie „žarnyno užsandarinimą“ ar tiesioginį sąnarių „sutepimą“ dažnai supaprastina realybę. Praktikoje didžiausia nauda paprastai siejama su bendra mitybos kokybe: pakankamu baltymų kiekiu, mikroelementais, skaidulomis ir uždegimą mažinančiais įpročiais, o kaulų čiulpai čia gali būti tik viena iš sudedamųjų dalių.

    Kaip vartoti saugiai ir skaniai?

    Svarbiausia taisyklė yra žaliavos kokybė ir higiena. Geriausia rinktis patikimos kilmės kaulus, o jei perkate iš ūkininkų ar mažų pardavėjų, verta pasidomėti laikymo sąlygomis ir šviežumu, nes tai lemia ir skonį, ir saugumą.

    Dažnas būdas yra trumpai kepti orkaitėje, kol čiulpai suminkštėja, bet dar neištirpsta iki skysčio. Kitas praktinis variantas – naudoti kaip sultinio pagrindą, kai kaulai verdami ilgai ir lėtai, o sultinys vėliau panaudojamas sriuboms ar padažams.

    Kaloringumas išlieka svarbus: kaulų čiulpai yra sotūs, todėl paprastai pakanka nedidelės porcijos. Jei turite padidėjusį cholesterolį, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių ar virškinimo sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu dėl tinkamo dažnio ir kiekio.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.

  • Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas (ADB) perspėja, kad Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos 2026 metais gali augti lėčiau, nes didėja energijos tiekimo sutrikimų poveikis ir brangsta importas. Banko vertinimu, augimo tempas regione gali sumažėti nuo 4,2 proc. 2025 metais iki 2,8 proc. 2026 metais, o nepalankus scenarijus augimą galėtų nustumti ir iki 2,0 proc.

    ADB teigimu, prastesnė prognozė siejama su blogėjančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, kurias paaštrina įtampos Artimuosiuose Rytuose ir dėl jų kylantys energijos tiekimo trikdžiai. Tokie sukrėtimai ypač skaudžiai atsiliepia valstybėms, kurios daugiausia energijos išteklių importuoja ir turi mažai alternatyvų greitai pakeisti tiekimo grandines.

    „Gavome ne vieną prašymą suteikti paramą ir norime ją pristatyti greitai, neapsiribodami vien skubiais poreikiais“, – sakė ADB vadovas Masato Kanda.

    Pasak jo, bankas yra pasirengęs padėti šalims didinti atsparumą, pirmiausia diversifikuojant energijos šaltinius. ADB pabrėžia, kad mažos salų valstybės yra ypač pažeidžiamos išorinių šokų, nes jų vidaus rinkos mažos, o importo dalis ekonomikoje didelė.

    Kaip pavyzdį ADB pateikia Tongą, kuri, banko vertinimu, iškastinio kuro importui skiria daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad bet koks naftos ir logistikos kainų šuolis greitai persiduoda į elektros, transporto ir būtiniausių prekių kainas, o kartu slopina vartojimą ir investicijas.

    Energijos transformacija ir investicijos

    ADB akcentuoja, kad vien tik trumpalaikės priemonės situacijos neišspręs, todėl plečia ilgalaikių investicijų paketą į energetinį saugumą ir infrastruktūrą. Tarp prioritetų minimi atsinaujinančios energetikos projektai, tinklų modernizavimas ir energijos kaupimo sprendimai, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – 15 megavatų galios „Tina River“ hidroenergijos projektas Saliamono Salose, kurį planuojama užbaigti 2028 metais. ADB nurodo, kad projektas ateityje galėtų patenkinti apie 70 proc. šalies elektros poreikio, taip sumažindamas degalų importo sąnaudas ir kainų svyravimų riziką.

    „Matome investicijas į energijos kaupimo sistemas keliose šalyse, ir tai gali padėti ekonomikoms tapti atsparesnėms ilguoju laikotarpiu“, – sakė M. Kanda.

    Maisto kainų ir trąšų spaudimas

    Be energetikos, ADB įvardija ir kitą rizikos kanalą – brangstančias trąšas, kurios didina žemės ūkio savikainą ir spaudžia maisto kainas. Banko vertinimu, daugelyje Azijos subregionų importas sudaro daugiau nei 60 proc. vartojimo, todėl išoriniai kainų svyravimai greitai persiduoda į vidaus rinkas.

    Didžiausias pažeidžiamumas, ADB teigimu, fiksuojamas Pietų Azijoje, kur 34 proc. trąšų importo tenka Artimiesiems Rytams. Toliau rikiuojasi Centrinė ir Vakarų Azija su 24 proc., Pietryčių Azija su 17 proc., o Rytų Azija – su 13 proc., todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali paveikti derliaus apimtis ir kainas.

    ADB pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja mažesnių pajamų ekonomikos, kuriose žemės ūkis sudaro reikšmingą BVP dalį, o socialinė apsauga silpnesnė. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu, skatindami valstybės išlaidų augimą ir didindami skolos naštą.

    Skubi parama ir regioninis bendradarbiavimas

    Bankas teigia mobilizuojantis ir neatidėliotinas, ir vidutinės trukmės priemones, įskaitant prekybos finansavimą, biudžetinę paramą ir atsparumo programas. Tikslas – sušvelninti kainų šokų poveikį, užtikrinti esminių prekių tiekimą ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    „Mūsų prekybos ir tiekimo grandinių finansavimas padeda patenkinti trumpalaikius poreikius, o greita biudžetinė parama leidžia apsaugoti pažeidžiamas grupes ir stabilizuoti ekonomiką“, – sakė M. Kanda.

    ADB taip pat akcentuoja regioninio bendradarbiavimo svarbą, ypač tiekimo grandinių diversifikavimą ir energijos transformaciją. Banko vertinimu, būtent šių priemonių sparta nulems, ar regiono ekonomikos gebės prisitaikyti prie užsitęsusių tiekimo sutrikimų ir išorinių šokų, išlaikydamos augimą bei kainų stabilumą.

  • Norvegijoje išbandytas belaidis laivų įkrovimas atviroje jūroje: energija tiekiama iš vėjo parkų

    Norvegijoje išbandytas belaidis laivų įkrovimas atviroje jūroje: energija tiekiama iš vėjo parkų

    Norvegijos mokslinių tyrimų organizacijos SINTEF inžinieriai praneša pademonstravę belaidžio įkrovimo sistemą elektriniams laivams, kuri veikia atviroje jūroje. Idėja paprasta, bet pritaikymas sudėtingas: laivas gali pasipildyti energijos negrįždamas į uostą, o elektra tiekiama iš jūroje veikiančių vėjo turbinų infrastruktūros.

    Toks sprendimas taikosi į vieną didžiausių jūrinės elektrifikacijos ribojimų – ribotą nuotolį dėl baterijų talpos ir privalomų sustojimų krante. Jei įkrovimą galima perkelti arčiau darbo vietos jūroje, mažėja prastovų, o maršrutai tampa lankstesni.

    Jūroje laidai tampa silpniausia grandimi

    Įprastos didelės galios įkrovimo jungtys reikalauja stabilaus, tikslaus ir sauso kontakto, kurį užtikrinti jūroje sudėtinga. Bangavimas, srovės ir vėjas nuolat judina tiek laivą, tiek platformą, todėl menkiausias nesutapimas didina mechaninę apkrovą ir gali nutraukti energijos perdavimą.

    Situaciją apsunkina sūrus vanduo: jis laidus ir agresyviai skatina koroziją, o druskos nuosėdos didina elektrinę varžą ir kaitimo riziką. Vandeniui patekus į jungtis, kyla trumpojo jungimo ir izoliacijos pažeidimų tikimybė, todėl tradicinis įkrovimas atviroje jūroje dažnai laikomas nepraktišku.

    Indukcinė sistema be atvirų kontaktų

    SINTEF sprendimas paremtas indukciniu energijos perdavimu: įkrovimo stotyje esanti ritė sukuria kintantį magnetinį lauką, o laive esanti ritė šiame lauke indukuoja elektros srovę be tiesioginio kontakto. Panašus principas naudojamas smulkioje buitinėje elektronikoje, tačiau jūroje reikia gerokai didesnių galių ir atsparumo aplinkai.

    Abiejų pusių komponentai kapsuliuojami ir izoliuojami, kad neliktų atvirų metalinių kontaktų, kuriuos veiktų druska ir drėgmė. Toks konstrukcinis sprendimas leidžia toleruoti nedidelius laivo ir stoties poslinkius, nes energijos perdavimas vyksta per magnetinį lauką.

    „Išbandėme sprendimą, kuris veikia beveik kaip įprastas elektrinis kontaktas, tačiau išvengiame problemų, nes energiją perduodame indukciniu būdu, o jungties dalys yra įkapsuliuotos medžiagose, galinčiose atlaikyti beveik bet ką“, – sakė SINTEF vyresnysis mokslininkas Giuseppe Guidi.

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad tai nėra paprastas vartotojiškų įkroviklių „padidinimas“. Patikimam darbui reikalingi specialūs galios kabeliai, valdymo programinė įranga, mažinanti nuostolius, ir elektromagnetiniai komponentai, suprojektuoti didelėms apkrovoms bei atšiaurioms jūrinėms sąlygoms.

    Vėjo turbinos – kaip energijos „stotelės“ jūroje

    Belaidis įkrovimas numatomas kaip platesnės jūrinės infrastruktūros dalis, kai energija surenkama iš jūroje veikiančių vėjo parkų. Koncepcija remiasi jūrinėmis pastotėmis, kurios veikia kaip elektros mazgai: jos surenka vėjo turbinų pagamintą elektrą ir pateikia ją laivų įkrovimo taškams.

    Pagal „Ocean Charger“ projekto viziją, kai vėjo gamyba sumažėja, tiekimą gali palaikyti tarpinės energijos kaupimo sistemos, kad įkrovimas būtų prieinamas stabiliau. Tokie mazgai galėtų tapti reguliariomis stotelėmis maršrutuose, ypač ten, kur laivai dirba toli nuo uostų.

    Didžiausią naudą tikimasi matyti ten, kur grįžimas į krantą yra brangus ir trikdo darbus: jūrinių platformų aptarnavimo, infrastruktūros priežiūros, pakrančių apsaugos ir kitų tarnybinių laivų segmentuose. Jei jūroje atsirastų įkrovimo „tinklai“, laivų baterijas būtų galima projektuoti ne tik pagal blogiausio atvejo grįžimą į uostą, bet ir pagal planuojamus sustojimus pakeliui.

    Vis dėlto technologijos sėkmę lems ne vien bandymų rezultatai, bet ir suderinamumo, saugos standartų, investicijų bei eksploatacinių kaštų klausimai. Jei infrastruktūra bus plečiama nuosekliai, belaidis įkrovimas atviroje jūroje gali tapti vienu iš sprendimų, leidžiančių elektriniams laivams realiai konkuruoti ilgesniuose ir sudėtingesniuose maršrutuose.

  • ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    Europos Parlamentui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Kiprui nepavyko susitarti dėl EU ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo, kuriuo numatyta atsisakyti ES muitų daliai JAV pramonės prekių. Derybos truko daugiau nei 6 valandas ir baigėsi be galutinio kompromiso.

    Šis akligatvis išryškėjo JAV administracijai didinant spaudimą europiečiams ir grasindant įvesti 25 proc. muitą į JAV importuojamiems ES automobiliams. Tai viršytų anksčiau deklaruotą 15 proc. ribą, apie kurią buvo kalbėta po politinių susitarimų praėjusią vasarą.

    Kipro pirmininkavimas pripažino, kad susitarimo pasiekti nepavyko, tačiau teigė, jog pokalbiai suteikė teigiamą impulsą ir leido priartinti pozicijas. Sutarta, kad derybininkai vėl susitiks po 10 dienų, o nauja politinė diskusijų data numatyta gegužės 19 dieną.

    Kas stabdo susitarimą?

    Pagrindinė trintis kyla dėl apsaugos mechanizmų, kuriuos Europos Parlamentas nori įtvirtinti, kad susitarimas būtų atsparus staigiems JAV politikos posūkiams. Dalis valstybių narių nepritaria visoms Parlamento siūlomoms saugiklėms, nors iš esmės sutinka, kad rizikos, susijusios su galimais naujais muitais, turi būti suvaldytos.

    Europos Komisija taip pat spaudžia derybas užbaigti greičiau, argumentuodama, kad verslui būtinas aiškumas dėl taisyklių, tiekimo grandinių ir investicijų. Šią liniją palaiko ir dalis didžiausios Europos Parlamento frakcijos lyderių, pabrėžiančių, kad ilgas neapibrėžtumas brangiai kainuoja gamintojams.

    „Taryba yra įsipareigojusi sparčiai judėti įgyvendinant susitarimą ir tęsti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelas Damianos.

    Parlamentas nori termino

    Europos Parlamentas siekia, kad susitarimas būtų laikinas ir turėtų aiškią pabaigos datą. Tarp siūlymų minima galimybė numatyti galiojimą iki 2028 metų kovo, taip sukuriant peržiūros tašką ir užkertant kelią ilgalaikiams įsipareigojimams be naujo politinio patvirtinimo.

    Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vaidmuo čia itin svarbus, nes jis vertina, ar įgyvendinimo taisyklės pakankamai apsaugo ES interesus. Derybininkai pabrėžia, kad techninės detalės dar nėra iki galo suderintos, todėl kitas etapas greičiausiai bus labiau techninis, orientuotas į formuluotes ir procedūras.

    „Dar yra ką nuveikti, tačiau dėl apsaugos mechanizmo ir pagrindinio reglamento peržiūros bei vertinimo padaryta gera pažanga“, – sakė europarlamentaras Berndas Lange.

    Kuo tai svarbu Europai?

    ES ir JAV prekybos santykiuose sprendimai dėl muitų turi tiesioginį poveikį pramonei, ypač automobilių, chemijos, mašinų gamybos ir aukštos pridėtinės vertės komponentų sektoriams. Vien grasinimai naujais muitais dažnai veikia kaip rizikos veiksnys sutartims ir planuojamoms investicijoms, nes įmonės priverstos vertinti alternatyvius maršrutus ir tiekėjus.

    Automobilių muitų tema ypač jautri, nes daliai ES gamintojų JAV rinka yra viena svarbiausių, o bet koks papildomas tarifas gali reikšti augančias kainas vartotojams ir mažesnį konkurencingumą. Dėl to Briuselis siekia išvengti scenarijaus, kai politinis ginčas greitai virsta ekonominiu smūgiu eksportuotojams.

    Tolesnė derybų eiga priklausys nuo to, ar pavyks suderinti Parlamento reikalaujamus saugiklius su valstybių narių siekiu kuo greičiau užbaigti procesą. Jei kompromisas bus pasiektas, susitarimas galėtų sumažinti dalį muitų naštos pramonės prekėms, tačiau kartu liktų klausimas, kaip ateityje reaguoti į galimus staigius JAV sprendimus.

  • Indija stato milžinišką vandens bateriją Andhra Pradeše: 1,35 GW projektas turėtų stabilizuoti tinklą

    Indija stato milžinišką vandens bateriją Andhra Pradeše: 1,35 GW projektas turėtų stabilizuoti tinklą

    Indija saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus didina vienu sparčiausių tempų pasaulyje, tačiau atsinaujinanti energija turi seną iššūkį: gamyba svyruoja, kai saulė nusileidžia arba nuslūgsta vėjas. Kad elektros tinklas išliktų stabilus, reikia kaupti perteklinę energiją ir ją atiduoti tada, kai paklausa auga.

    Būtent todėl Andhra Pradešo miškingose kalvose planuojamas vienas ambicingiausių Indijos energijos kaupimo projektų. Čia kuriama vadinamoji vandens baterija, iš esmės didžiulė hidroakumuliacinė elektrinė, galinti sugerti energijos perteklių ir greitai ją grąžinti į tinklą piko metu.

    Kas yra vandens baterija?

    Hidroakumuliacija pasaulyje laikoma didžiausia elektros energijos kaupimo technologija pagal įrengtą mastą. Principas paprastas: kai elektros per daug ir ji pigi, vanduo siurbiamas į aukščiau esantį rezervuarą, o kai elektros trūksta, vanduo leidžiamas žemyn per turbinas ir gaminama elektra.

    Toks sprendimas ypač naudingas tinklams, kuriuose sparčiai auga saulės ir vėjo dalis. Skirtingai nei dalis cheminių baterijų sistemų, hidroakumuliacinės elektrinės gali tarnauti dešimtmečius, o jų galimybė greitai pereiti nuo siurbimo prie gamybos padeda palaikyti tinklo dažnio stabilumą.

    Upper Sileru: planuojama 1,35 GW galia

    Projektas, žinomas kaip Upper Sileru, numatytas su 1,35 GW bendra galia. Skelbiama, kad elektrinėje turėtų veikti devyni reversiniai agregatai po 150 MW, galintys tiek siurbti vandenį į viršutinį baseiną, tiek gaminti elektrą, kai jos reikia.

    Viešai skelbiamuose projekto aprašymuose minimas tikslas jį užbaigti iki 2030 metais. Projekto mastas leidžia jį priskirti prie didžiausių hidroakumuliacinių iniciatyvų Indijoje, o planuojamas energijos kiekis siejamas su maždaug 3 000 000 namų ūkių metiniu poreikiu pagal vidutines sąnaudas.

    Kas tiekia įrangą ir kuo tai svarbu tinklui?

    Įrangos tiekimo sutartį šiam projektui yra gavusi „GE Vernova“, o darbai vykdomi kartu su Megha Engineering & Infrastructures Limited. Skelbiama, kad bus tiekiamos vertikalios reversinės Francis tipo turbinos, pritaikytos dažnam režimų keitimui ir dideliam efektyvumui.

    Šio tipo elektrinių vertė tinklui atsiskleidžia kasdienėje dinamikoje: dieną, kai saulės generacija didelė, vanduo siurbiamas aukštyn, o vakare, kai paklausa išauga ir saulės gamyba krenta, vanduo leidžiamas žemyn ir gaminama elektra. Greita reakcija leidžia ne tik tiekti galią, bet ir padėti reguliuoti tinklo stabilumą.

    „Hidroakumuliacija leidžia sukaupti perteklinę energiją tada, kai jos daugiausia, ir patikimai ją atiduoti piko valandomis, kai jos labiausiai reikia“, – sakė bendrovės atstovas.

    Praktinė tokios infrastruktūros stiprybė yra ilgaamžiškumas ir palyginti mažas našumo degradavimas per laiką, tačiau išlieka ir ribojimai. Tokiems projektams reikia tinkamos geografijos, vandens išteklių valdymo, ilgesnių statybos terminų ir sudėtingų leidimų bei poveikio aplinkai vertinimų.

    Indijai didinant atsinaujinančios energijos dalį, poreikis ilgos trukmės energijos kaupimui tik augs. Upper Sileru projektas yra signalas, kad šalis lygiagrečiai su naujomis saulės ir vėjo elektrinėmis stiprina ir tinklo atsparumą, nuo kurio priklauso realus energetikos perėjimo patikimumas.

  • Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    Europos DI galvosūkis: ko Briuselyje ieškos politikai ir verslas, spręsdami ekonomikos ateitį

    DI tampa ekonomikos varikliu

    Dirbtinis intelektas per kelis metus iš technologijų sektoriaus temos tapo viena svarbiausių ekonomikos darbotvarkės krypčių: jis keičia produktyvumą, darbo rinką, investicijų srautus ir valstybių konkurencingumą. Todėl 2026 metais Briuselyje vykstantis Europos Komisijos renginys Brussels Economic Forum savo dėmesį sutelkia būtent į DI ir Europos vietą pasaulinėse varžybose.

    Brussels Economic Forum yra kasmetinis Europos Komisijos flagmanas, jau daugiau kaip 25 metus suburiantis politikos, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šio formato tikslas paprastas: įvardyti svarbiausias ekonomines grėsmes ir susitarti, kokių sprendimų reikia, kad Europos ekonomika neatsiliktų.

    Globalios varžybos ir Europos pasirinkimai

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip DI diegimas paveiks augimą ir našumą, o kartu ir tai, ar Europa sugebės išlaikyti technologinį savarankiškumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei infrastruktūrai, pažangių lustų tiekimo grandinėms ir duomenų centrų plėtrai, nes būtent jos lemia, kiek greitai galima diegti didelio masto DI sprendimus.

    Europos Komisijos pasirinktas kelias remiasi idėja, kad inovacijos turi vykti kartu su aiškiomis taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir atsakomybe. DI reguliavimas, ypač didelės rizikos srityse, yra pristatomas kaip bandymas suderinti technologijų proveržį su vartotojų apsauga, tačiau kritikai perspėja dėl galimos administracinės naštos ir lėtesnio produktų išleidimo į rinką.

    Kas dalyvaus ir ką tai reiškia rinkai

    Forume numatytos aukšto lygio diskusijos ir pranešimai su politikos ir ekonomikos lyderiais, tarp jų Liuksemburgo ministru pirmininku Lucu Friedenu ir už ekonomiką atsakingu Europos Komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Taip pat kviečiami ekonomistai, europarlamentarai, profesinių sąjungų, verslo ir mokslo atstovai, kurie vertins, kaip DI keis darbo vietas ir kokių įgūdžių reikės ateities rinkoje.

    Darbo rinkos klausimai tampa vienu jautriausių, nes DI gali automatizuoti dalį rutininių užduočių, bet kartu kuria paklausą naujoms profesijoms ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas persikvalifikavimas, mokymasis visą gyvenimą ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad produktyvumo augimas nevirstų socialine įtampa.

    Renginio kontekste skamba ir platesnis signalas rinkoms: Europa siekia įvardyti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis DI sprendimai gali būti diegiami mastu. Verslui tai reiškia prognozuojamumą, o investuotojams tai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kuriose jurisdikcijose DI produktus plėtoti greičiausia ir saugiausia.

  • Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Superturtingųjų bumas Europoje

    Europoje sparčiai plečiasi itin turtingų žmonių gretos. Remiantis „Knight Frank“ Wealth Report 2026, per 2021–2026 metų laikotarpį žmonių, kurių grynasis turtas siekia bent 25,7 mln. eurų, skaičius žemyne išaugo 26 proc.

    Per penkerius metus tai reiškė 37 428 naujus šios grupės narius. Ataskaitoje tokie asmenys apibrėžiami kaip itin didelės grynosios vertės asmenys, o jų skaičius Europoje pakilo nuo 146 525 iki 183 953.

    Globaliai tokių žmonių yra daugiau nei 710 000, o Europoje gyvena 25,8 proc. visų pasaulio superturtingųjų. Tai rodo, kad žemynas išlieka vienu svarbiausių turto centrų, nors augimas skirtingose šalyse nevienodas.

    Vokietija pirmauja pagal skaičių

    Daugiausia superturtingųjų Europoje turi Vokietija: 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija, kur skaičiuojami 21 528 itin turtingi gyventojai.

    Už lyderių trejeto rikiuojasi Šveicarija (17 692) ir Italija (15 433). Toliau seka Ispanija (9 186), Švedija (6 845), Nyderlandai (5 077) ir Danija (4 657).

    Reikšmingas skaičius fiksuojamas ir Turkijoje (4 208), Austrijoje (4 188) bei Lenkijoje (3 017). Rusijoje, kuri nepriklauso nei ES, nei EFTA, ataskaita mini 8 399 superturtinguosius.

    Pagal absoliutų augimą per 2021–2026 metus labiausiai išsiskyrė Vokietija, kurios gretas papildė 9 273 nauji itin turtingi asmenys. Dideli prieaugiai fiksuoti ir Šveicarijoje (4 968), Prancūzijoje (3 781) bei Jungtinėje Karalystėje (3 005).

    Kas auga sparčiausiai procentais?

    Procentinis augimas atskleidžia kitą vaizdą nei bendri skaičiai. „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijoje superturtingųjų skaičius per penkerius metus pašoko 109 proc., Turkijoje – 94 proc., o Rumunijoje – 93 proc.

    Didesnį nei 50 proc. augimą ataskaita taip pat fiksuoja Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Tuo metu Ispanijoje augimas siekė 42 proc., Vokietijoje – 32 proc., Italijoje – 23 proc., o Prancūzijoje – 21 proc.

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai lėčiausiai augo Jungtinė Karalystė, kur prieaugis sudarė 12 proc. Mažiausią šuolį šioje šalių grupėje fiksavo Švedija – 8 proc., nors pagal bendrą skaičių ji vis dar patenka į Europos dešimtuką.

    „Europoje matome turtėjimą, kuris plečiasi geografiškai, net jei jis ir toliau koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kodėl turtas juda per sienas?

    Ataskaita pabrėžia, kad didėjant mokesčių naštai ir reguliavimo spaudimui, turtas tampa vis mobilesnis. Itin turtingi žmonės dažniau organizuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas, o šeimos biurai aktyviai vertina mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    „Matome vieną reikšmingiausių globalios turto geografijos pokyčių šiuolaikinėje istorijoje“, – ataskaitoje cituojamas „Knight Frank“ pasaulinių tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Globaliame kontekste pirmauja JAV, kur skaičiuojami 387 422 itin turtingi asmenys. Tačiau Europa, remiantis ataskaitos išvadomis, išlieka svarbiu turto centru, o sparčiausi pokyčiai vis dažniau fiksuojami besivejančiose ekonomikose.

  • Potvynių turbinų „tamsioji pusė“: žuvys keičia migraciją ir kuria naujus kelius prie įrenginių

    Potvynių turbinų „tamsioji pusė“: žuvys keičia migraciją ir kuria naujus kelius prie įrenginių

    Atsinaujinanti energetika dažniausiai siejama su saulės ar vėjo elektrinėmis, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia ir potvynių energija. Ją išgaunantys įrenginiai – prie jūros dugno tvirtinamos potvynių turbinos – išnaudoja stiprias sroves pakrantėse ir siauruose sąsiauriuose.

    Iš pirmo žvilgsnio tai patikimas, prognozuojamas ir švarus elektros gamybos būdas, nes potvyniai kartojasi reguliariai. Vis dėlto mokslininkai vis dažniau vertina ne tik energijos potencialą, bet ir tai, kaip tokia infrastruktūra keičia povandeninių ekosistemų elgseną.

    Kaip veikia potvynių turbinos

    Potvynių turbinos dažnai lyginamos su po vandeniu įrengtomis vėjo jėgainėmis: srovė suka mentes, o generatorius gamina elektrą. Tokie projektai paprastai planuojami vietose, kur srovės itin stiprios, nes būtent ten technologija gali būti ekonomiškai prasminga.

    Nors sprendimas brandinamas dešimtmečius, potvynių energetika vis dar laikoma nišine: ją riboja didelės diegimo ir priežiūros sąnaudos, sudėtinga povandeninė infrastruktūra bei griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Dėl to daug kur ji vystoma per bandomuosius parkus ir demonstracinius projektus.

    Kas neramina mokslininkus?

    Pagrindinė rizika siejama ne vien su fiziniu barjeru, o su tuo, kad turbinos įrengiamos pačiose srovių „arterijose“, kur natūraliai juda migruojančios žuvys. Tokiose vietose pakinta vandens srautų struktūra, triukšmo fonas ir erdviniai orientyrai, kuriais gyvūnai remiasi.

    Tyrėjai fiksuoja, kad dalis žuvų ima dažniau judėti per tas pačias, pasikartojančias trajektorijas aplink įrenginius ir pro juos, tarsi susiformuotų nauji migracijos koridoriai. Ši tendencija apibūdinama kaip „supergreitkeliai“ – nuolatiniai keliai, kuriuos žuvys pasirenka vietoje ankstesnių maršrutų.

    „Svarbiausias klausimas – ne tik tai, kad žuvys keičia maršrutus, o kur tie nauji keliai jas nuveda ir kokias pasekmes tai turi visai maisto grandinei“, – sako jūrų ekosistemų tyrėjas.

    Didžiausia problema – neapibrėžtumas: jei nauji judėjimo keliai nukreipia žuvis į mažiau tinkamas buveines, pakeičia neršto vietų pasiekiamumą ar padidina susidūrimų su plėšrūnais tikimybę, poveikis gali būti platesnis nei vien lokali turbinos zona. Papildomai vertinamos ir kitos galimos įtakos, tarp jų – triukšmas, vibracija, mentėmis sukeliama turbulencija bei rizika susidurti su besisukančiomis konstrukcijomis.

    Kur stebimi pokyčiai ir kas toliau

    Aktyviai tiriamos teritorijos, kur potvynių srautai ypač galingi, pavyzdžiui, Kanados Fundžio įlanka, kur vykdyti ir vystomi potvynių energetikos projektai. Tokiose vietose žuvų judėjimas dažnai stebimas žymėjimo siųstuvais ir sekimo sistemomis, kad būtų galima sudaryti migracijos žemėlapius ir įvertinti pokyčius.

    Panašūs procesai analizuojami ir kituose potvynių „karštuosiuose taškuose“, įskaitant Naujosios Zelandijos Kuko sąsiaurį, kur stiprios dvipusės srovės formuoja jūrų gyvūnų judėjimą. Nors sąlygos skiriasi, bendras iššūkis tas pats: suderinti atsinaujinančios energijos plėtrą su kuo mažesniu poveikiu gyvajai gamtai.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai dažniausiai slypi ne vien technologijoje, bet ir vietos parinkime, sezoniškumo įvertinime bei nuolatinėje stebėsenoje. Kuo tiksliau bus suprasta, kaip ir kodėl žuvys „perbraižo“ maršrutus, tuo lengviau bus nustatyti taisykles, leidžiančias plėsti potvynių energetiką neprarandant biologinės įvairovės.

  • „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    Rekordinės pajamos, bet auganti įtampa

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė, kad 2025 metais pasiekė didžiausias pajamas savo istorijoje – jos augo 5 proc. iki 39,6 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad veiklos pelnas, palyginti su 2024 metais, padidėjo 20 proc., o tai rodo išliekantį kelionių paklausos atsigavimą.

    Vis dėlto 2026 metų perspektyvas temdo Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs reaktyvinių degalų brangimas. „Lufthansa“ įspėja, kad papildoma degalų sąnaudų našta 2026 metais gali siekti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Maršrutų keitimas brangina skrydžius

    Oro erdvės apribojimai ir poreikis vengti tam tikrų regionų reiškia ilgesnius maršrutus ir didesnes degalų sąnaudas. Kartu auga įgulų darbo valandos, sudėtingėja tvarkaraščių planavimas, dažnėja techninės priežiūros ciklai, todėl didėja ir netiesioginės išlaidos.

    Tokios sąlygos ypač skaudžiai paliečia trumpųjų nuotolių skrydžius, kuriuose kuro dalis savikainoje yra didelė, o kainų lankstumas ribotas. Dėl to bendrovė ėmėsi mažinti pasiūlą, atsisakydama dalies skrydžių, ypač ten, kur eksploatuojami senesni ir mažiau efektyvūs orlaiviai.

    Skrydžių mažinimas ir įspėjimai keleiviams

    „Lufthansa“ nurodė, kad siekdama sumažinti kuro suvartojimą ir suvaldyti sąnaudas, iki spalio mėnesio planuoja atsisakyti apie 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių. Platesniame Europos aviacijos sektoriuje skrydžių atšaukimai taip pat tapo ryškiu signalu, kad degalų kainų šuoliai tiesiogiai veikia pasiūlą.

    Bendrovė išlieka pelninga, tačiau pripažįsta, kad kainų nepastovumas verčia peržiūrėti 2026 metų lūkesčius. Keleiviams rekomenduojama bilietus atostogų kelionėms planuoti iš anksto, nes papildomi kuro mokesčiai ir tarifų korekcijos gali būti taikomi dažniau, ypač piko laikotarpiais.

    „Esame patenkinti pirmojo ketvirčio rezultatais, tačiau dabartinė situacija verčia griežtai peržiūrėti kiekvieną svertą, leidžiantį mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą ir valdyti rizikas. Metinis pelnas, tikėtina, bus mažesnis, nei planuota iš pradžių“, – sakė finansų vadovas Till Streichert.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinius rezultatus, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, kartu su brangstančiu kuru ir veiklos apribojimais, kelia milžiniškų iššūkių pasauliniam oro susisiekimui ir mūsų bendrovei“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carsten Spohr.

    „Vis dėlto esame atsparūs: tai lemia ir didesnis nei vidutinis apsidraudimas nuo kuro kainų svyravimų, ir mūsų kelių centrų bei kelių oro linijų strategija, suteikianti daugiau lankstumo maršrutų tinkle ir valdant orlaivių parką“, – pridūrė jis.

    „Lufthansa“ pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje rizikas mažinti turėtų intensyvi orlaivių parko modernizacija. Naujesni lėktuvai paprastai sunaudoja mažiau degalų, leidžia stabiliau planuoti kaštus ir sumažina jautrumą trumpalaikiams kainų šuoliams.

    Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka naftos ir reaktyvinių degalų rinkos svyravimai, kurie aviacijoje tiesiogiai persiduoda į bilietų kainodarą, maršrutų planavimą ir bendrovių pelningumą. Dėl to 2026 metų vasaros sezonas, nors ir žadamas stiprus, gali būti lydimas didesnių kainų ir mažesnio skrydžių pasirinkimo kai kuriose kryptimis.