Blog

  • Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dainininkė Dua Lipa Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Samsung“, teigdama, kad technologijų milžinė be leidimo naudojo jos atvaizdą kai kurių televizorių pakuotėse. Ieškinyje nurodoma, kad tokia vizualinė komunikacija galėjo sudaryti įspūdį, jog atlikėja esą reklamuoja ar remia produktus.

    Byla nagrinėjama JAV apygardos teisme Kalifornijoje, Centrinėje apygardoje. Anot pateiktų dokumentų, ant kelių televizorių modelių dėžių esą buvo ryškiai panaudota Dua Lipa veido nuotrauka, o atlikėja tvirtina niekada nesutikusi dalyvauti tokioje reklaminėje kampanijoje.

    Kas nurodoma ieškinyje

    Ieškinyje teigiama, kad pakuotės dizainas buvo parengtas taip, jog pasinaudotų atlikėjos žinomumu ir padėtų skatinti pardavimus. Dua Lipa pusė tai vertina kaip bandymą komerciškai išnaudoti jos įvaizdį, nors jokio oficialaus bendradarbiavimo, licencijos ar sutikimo nebuvo.

    „Pakuotė buvo sukurta taip, kad nepagrįstai pasinaudotų Dua Lipa sėkme ir padėtų parduoti „Samsung“ produktus“, – teigiama ieškinyje.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad nuotrauka, kuri, kaip tvirtinama, atsidūrė ant pakuočių, daryta 2024 metais per Dua Lipa pasirodymą „Austin City Limits Music Festival“. Ieškinyje pabrėžiama, kad šis vaizdas laikomas autorių teisių saugomu kūriniu, kurio teisės priskiriamos atlikėjai.

    Kokie pažeidimai įvardijami

    Ieškinyje minimi keli galimi pažeidimai: autorių teisių pažeidimas, prekių ženklo teisės pažeidimas ir neteisėtas asmens atvaizdo bei panašumo pasisavinimas komerciniais tikslais. Tokiose bylose esminis klausimas dažnai tampa tai, ar vartotojui galėjo susidaryti pagrįstas įspūdis, kad žinomas žmogus pritaria produktui.

    Ši rizika ypač aktuali prekių ženklams, nes žinomų žmonių įvaizdis reklamoje paprastai naudojamas tik turint aiškias sutartis ir licencijas. Priešingu atveju įmonė gali susidurti ne tik su finansiniais reikalavimais, bet ir su reputacine žala, ypač kai istorija sparčiai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Kaip visa tai iškilo į viešumą

    Pagal ieškinyje pateikiamą versiją, Dua Lipa apie tariamai naudojamą pakuotę sužinojo 2025 metų birželį, kai gerbėjai pradėjo dalytis dėžių nuotraukomis internete. Teigiama, kad socialiniuose tinkluose pakuotė net buvo praminta Dua Lipa TV dėže.

    Skunde nurodoma, kad tarp pateiktų įrodymų yra ir vartotojų įrašai, kuriuos atlikėjos teisininkai interpretuoja kaip galimą pirkimo motyvą. Taip pat teigiama, kad buvo ne kartą reikalauta nutraukti atvaizdo naudojimą, tačiau esą į tai tinkamai nereaguota.

    Dua Lipa ieškinyje prašo atlyginti žalą, kuri vertinama maždaug 13,2 mln. eurų. Kol kas viešai neskelbiama, kokią poziciją byloje pateikė „Samsung“ ir ar bendrovė ketina ginčą spręsti teisme, ar siekti taikaus susitarimo.

  • „E.ON“ perima OVO tiekimą JK: sandoris apie 350 mln. eurų ir kova dėl 27 proc. rinkos

    Vokietijos energetikos grupė „E.ON“ pranešė perimanti Jungtinės Karalystės elektros tiekėją buitiniams klientams OVO. Galutinė sandorio suma neskelbiama, tačiau JK žiniasklaida ją vertina maždaug 350 mln. eurų.

    Užbaigus sandorį „E.ON“ klientų bazė JK turėtų išaugti nuo 5,6 mln. iki 9,6 mln. Tai reikšmingas šuolis vienoje konkurencingiausių Europos mažmeninės energijos rinkų, kur tiekėjai kovoja ne tik kainomis, bet ir paslaugų kokybe bei skaitmeniniais sprendimais.

    Sandorį planuojama užbaigti antrąją šių metų pusę, gavus įprastus konkurencijos priežiūros institucijų leidimus. Tokie susijungimai paprastai vertinami dėl galimos įtakos vartotojų pasirinkimui, kainodarai ir aptarnavimo standartams.

    Išmaniųjų skaitiklių akcentas

    „E.ON“ pabrėžia, kad vienas svarbiausių šio perėmimo motyvų yra išmaniųjų skaitiklių plėtra namuose. Bendrovė tikisi, kad skaitmeniniai duomenys leis tiksliau valdyti vartojimą, pasiūlyti lankstesnius tarifus ir spartinti sprendimus, susijusius su šiluma bei elektromobilumu.

    „Šios transakcijos esmė – išmanieji skaitikliai namuose ir butuose: skaitmeninimas taps inovacijų pagrindu elektros, šilumos ir elektromobilumo srityse“, – teigiama „E.ON“ pranešime.

    Rinkos dalis gali priartėti prie lyderių

    Po pilnos integracijos „E.ON“ galėtų tapti viena iš lyderių JK elektros tiekimo rinkoje, o jos rinkos dalis, kaip skelbiama, galėtų siekti apie 27 proc. Tai sustiprintų konkurencinę poziciją prieš didžiausius žaidėjus, tokius kaip Octopus Energy ir British Gas.

    Iki šiol „E.ON“ rinkos dalis buvo mažėjanti, todėl OVO perėmimas vertinamas kaip bandymas per trumpą laiką pakeisti trajektoriją ir susigrąžinti mastą. Energetikos sektoriuje mastas dažnai lemia ir veiklos efektyvumą, ir galimybes investuoti į skaitmenizaciją bei klientų patirtį.

  • Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Venecijos bienalė, laikoma viena svarbiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų, kas dvejus metus sukviečia šalis, kuratorius ir menininkus iš skirtingų žemynų. 2026 metais joje reikšmingą žingsnį žengia Kataras, pirmą kartą pristatantis oficialų nacionalinį paviljoną.

    Pasirodymas vyksta Giardini teritorijoje, kur planuojama nuolatinė Kataro erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad tai yra būsimo nuolatinio paviljono vieta, o pats projektas tampa ir simboline įžanga į ilgalaikį šalies dalyvavimą bienalėje.

    Paviljonas kaip susitikimo vieta

    Projektui vadovauja menininkas Rirkrit Tiravanija, gerai žinomas dėl darbų, kurie meną perkelia į bendravimo ir kasdienybės situacijas. Paviljone akcentuojama ne vien ekspozicija, o gyva aplinka, kurioje meno kūriniai gimsta žiūrovams stebint.

    Lankytojai kviečiami judėti tarp gyvos muzikos pasirodymų, kino peržiūrų ir bendrų valgymų. Tokia struktūra paviljoną priartina prie nuolatinio renginio, kuriame svarbiausia tampa buvimas kartu, pokalbiai ir patirtis, o ne atskiri objektai ant sienų.

    „Esame daugiakultūrė šalis ir tą labai palaikome, dirbame kartu su visais“, – sakė Kataro muziejų vadovės pavaduotoja Sheikha Reem Al Thani.

    Organizatorių teigimu, paviljone sąmoningai vengiama vienos, griežtai apibrėžtos nacionalinės istorijos. Vietoje to telkiami menininkai, muzikantai ir virtuvės kūrėjai iš arabų pasaulio bei diasporų, siekiant pabrėžti kultūrų mainų ir bendros patirties svarbą.

    Meną kuria čia ir dabar

    Erdvės centre įrengta didelė palapinės struktūra, suprojektuota taip, kad joje vyktų improvizacijos ir kūryba realiu laiku. Kuratoriai šį sprendimą sieja su idėja, kad paviljonas turi būti ne „parodos salė“, o veikianti dirbtuvė.

    „Šiuo metu, kai pasaulyje tiek neramumų, mums svarbu turėti vietą susitikti, girdėti, užuosti ir ragauti tai, kas įvairu“, – sakė Rirkrit Tiravanija.

    Bendraautorių teigimu, energiją kuria būtent momentiškumas: muzika skamba kuriama tą pačią akimirką, o pasirodymai ir pokalbiai kinta pagal dienos ritmą. Toks formatas pabrėžia paviljono idėją kaip gyvo socialinio audinio, o ne statiško pristatymo.

    Platesnis regiono kontekstas

    Projekto rengėjai tvirtina, kad paviljonas reaguoja ir į platesnę regiono situaciją, kai viešojoje erdvėje nuolat skamba kalbos apie prievartinį iškeldinimą, destrukciją ir nestabilumą. Šiame fone kultūra pristatoma kaip būdas palaikyti ryšius, kai politiniai konfliktai juos silpnina.

    „Susitinkame sunkią valandą, kai iškeldinimas, naikinimas ir destabilizacija kasdien skamba mūsų regione ir už jo ribų. Kultūra sujungia tai, ką konfliktas bando išardyti, ir pagerbia kiekvieno žmogaus žmogiškumą“, – sakė Kataro muziejų pirmininkė Sheikha Al Mayassa bint Hamad bin Khalifa Al Thani.

    Kataro muziejai šį pasirodymą bienalėje taip pat sieja su platesniais šalies planais šiuolaikinio meno srityje. Skelbiama, kad vėliau 2026 metais turėtų startuoti naujas nacionalinis šiuolaikinio meno festivalis „Rubaiya Qatar“, o Venecija tampa platforma parodyti kryptį tarptautinei auditorijai.

    Galiausiai paviljonas kuriamas kaip dalyvavimo erdvė, kur lankytojas nėra vien stebėtojas. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia klausytis, kalbėtis, dalintis maistu ir patirtimis, o pats žiūrovas tampa neatsiejama kūrinio dalimi.

  • ES planuoja įpareigoti įmonių autoparkus „žalėti“ nuo 2030-ųjų: leasingo rinka įspėja apie Havanos efektą

    Europos Komisija rengia taisykles, kurios nuo 2030 metų galėtų įpareigoti įmones atnaujinant automobilių parkus didelę dalį rinktis nulinės arba mažos taršos transporto priemones. Pokyčiai pirmiausia būtų taikomi įmonių automobilių parkams, o ne privatiems pirkėjams, tačiau poveikis gali būti platesnis – per finansavimą, naudotų automobilių rinką ir paslaugų kainas.

    Leasingo sektorius perspėja, kad pernelyg greitas reikalavimų įvedimas gali smogti smulkiausioms įmonėms, kurioms automobilis dažnai yra pagrindinis darbo įrankis. Didžiausia rizika – ne sklandus perėjimas prie mažataršio transporto, o bandymas kuo ilgiau eksploatuoti senesnius automobilius.

    Kas yra vadinamasis Havanos efektas

    Leasingo rinkos atstovai šį scenarijų vadina Havanos efektu: kai nauji reikalavimai ar kainos pakelia kartelę taip aukštai, kad dalis verslų vietoj atsinaujinimo pasirenka senų transporto priemonių „gelbėjimą“ ir ilgesnį naudojimą. Tokiu atveju vidutinis autoparkų amžius gali didėti, o reali tarša trumpuoju laikotarpiu – nemažėti.

    Didelės korporacijos paprastai automobilius keičia kas kelerius metus, turi didesnį finansinį rezervą ir gali greičiau prisitaikyti. Tuo metu mikroįmonėms, kurių visas „parkas“ kartais tėra vienas automobilis, staigus reikalavimų sugriežtinimas reikštų didesnę finansinę naštą ir ribotą pasirinkimą.

    Kodėl pokyčiai jautrūs leasingui

    Leasingo modelis daugelyje šalių yra vienas pagrindinių būdų įmonėms įsigyti automobilius, todėl bet kokie autoparkų reikalavimai neišvengiamai persikelia į finansavimo grandinę. Jei reguliavimas apimtų ne tik stambias įmones, bet ir mažas bei vidutines, didžiausias spaudimas tektų segmentui, kuriame sprendimai priimami „čia ir dabar“ pagal mėnesio įmokos dydį.

    Riziką sustiprina ir infrastruktūros klausimas: elektromobilių įkrovimo prieinamumas už didžiųjų miestų ribų, galios didinimo kaštai, įkrovimo laikas ir maršrutų planavimas. Verslui, kuris dirba regionuose ar dažnai važiuoja ilgus atstumus, tai gali tapti lemiamu argumentu atidėti perėjimą, net jei ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija būtų ekonomiškai palanki.

    Ko tikisi rinka ir ką tai reikštų praktikoje

    Leasingo sektorius ragina, kad planuojami ES reikalavimai būtų labiau paremti paskatomis ir realiu pasirengimu, o ne vien privalomais terminais. Praktikoje tai reikštų aiškesnį pereinamąjį laikotarpį, lankstesnes taisykles mažoms įmonėms ir priemones, kurios mažintų bendrą nuosavybės kainą.

    „Tikimės, kad galutinis reguliavimas skatins žaliąsias investicijas, o ne vers prievartinėmis priemonėmis“, – sakė Lenkijos leasingo asociacijos vadovė Monika Constant.

    Kol derybos dėl konkrečių nuostatų tęsiasi, verslui svarbiausia tampa pasirengimas: įsivertinti realius maršrutus, energijos sąnaudas, įkrovimo galimybes ir finansavimo scenarijus. Jei reikalavimai įsigaliotų, greičiausiai keistųsi ne tik automobilių pasirinkimas, bet ir sutarčių struktūra, likutinės vertės skaičiavimas bei naudotų automobilių pasiūla.

  • „J.P. Morgan“: naftos kaina išliks aukšta – net ir optimistiškai Brent gali laikytis apie 100 JAV dolerių

    Amerikos investicinis bankas „J.P. Morgan“ naujausioje energetikos rinkų apžvalgoje prognozuoja, kad naftos kainos artimiausiais mėnesiais išliks aukštos, o vairuotojams tai reiškia menką atokvėpį degalinių švieslentėse. Banko analitikai teigia, kad net ir palankiausiu scenarijumi „Brent“ rūšies nafta iki 2026 metų pabaigos gali kainuoti apie 100 JAV dolerių už barelį.

    Ši žinutė svarbi ne tik naftos rinkai: „Brent“ yra vienas pagrindinių pasaulinių kainodaros etalonų, pagal kurį orientuojasi daugelis Europos rafinavimo įmonių. Todėl ilgiau užsitęsusi brangi nafta paprastai persiduoda ir į dyzelino bei benzino kainas, nors poveikio mastą lemia valiutų kursai, mokesčiai ir rafinavimo maržos.

    Kodėl kainos taip sunkiai krenta?

    „J.P. Morgan“ vertinimu, vienas esminių veiksnių yra įtemptas tiekimas iš Persijos įlankos regiono ir logistinių maršrutų rizika. Net ir sumažėjus karo eskalacijai, sutrikimų atstatymas dažnai užtrunka: laivybai ir infrastruktūrai grįžtant į įprastą režimą gali prireikti papildomų saugumo priemonių, remonto darbų ir laiko.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstesnis strateginių atsargų panaudojimas OECD šalyse rinką papildė tik iš dalies, o šio sprendimo poveikis išblėso. Dalis valstybių atsargas laiko artimas operaciniam minimumui, kuris leidžia palaikyti tiekimą ir rafinavimo darbą ribotą laiką.

    „Net jei tanklaivių judėjimas būtų atnaujintas, vis tiek reikėtų remontuoti terminalus ir rafinerijas, o greitas gavybos atstatymas gali būti brangus ir sudėtingas“, – teigiama analitikų vertinime.

    Prognozės: apie 100 JAV dolerių už barelį

    Pagal banko skaičiavimus, „Brent“ vidutinė kaina antrąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 103 JAV dolerius už barelį, trečiąjį ketvirtį apie 104 JAV dolerius, o ketvirtąjį ketvirtį galimas nedidelis sumažėjimas iki maždaug 98 JAV dolerių. Tokia dinamika reikštų, kad rinka iš esmės išlieka „brangios naftos“ režime beveik visus metus.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad papildomas spaudimas kainai kyla dėl ribotų galimybių laisvai perskirstyti pasiūlą pasaulyje, kai daliai eksportuotojų taikomi apribojimai ir sankcijos. Tokiais atvejais net ir nedidelis tiekimo sutrikimas gali sukelti didesnį kainos šuolį, nes pirkėjams lieka mažiau alternatyvų.

    Kada galima laukti pigesnės naftos?

    „J.P. Morgan“ prognozėje 2027 metai įvardijami kaip laikotarpis, kai būtų galima tikėtis labiau juntamo naftos kainų mažėjimo. Tačiau pabrėžiama sąlyga: kainoms nukristi padėtų tik tuo atveju, jei neatsirastų naujų neprognozuojamų sukrėtimų, o pasiūla galėtų būti didinama taip, kad būtų atstatomos atsargos.

    Vartotojams tai reiškia paprastą išvadą: vien geopolitinės įtampos sumažėjimas automatiškai nereiškia greito degalų atpigimo. Rinkai svarbu ne tik žinutės apie galimus susitarimus, bet ir realus fizinio tiekimo atsistatymas, atsargų lygis bei tai, kaip greitai naftos sektorius gali padidinti gavybą ir perdirbimą.

  • Kaip gimsta Kanų Auksinė palmės šakelė: „Chopard“ dirbtuvėse atskleidė kūrimo paslaptis

    Kaip gimsta Kanų Auksinė palmės šakelė: „Chopard“ dirbtuvėse atskleidė kūrimo paslaptis

    Kol Kanų kino festivalio raudonuoju kilimu žengia ryškiausios žvaigždės, vienas svarbiausių kino pasaulio simbolių gimsta gerokai toliau nuo prožektorių. Auksinė palmės šakelė – pagrindinis festivalio apdovanojimas – jau kelis dešimtmečius gaminamas Šveicarijoje, „Chopard“ būstinėje netoli Ženevos.

    Šis trofėjus kasmet kuriamas išlaikant tradicines juvelyrikos technikas, o procesą nuo idėjos iki galutinio rezultato prižiūri „Chopard“ bendraprezidentė ir kūrybos vadovė Caroline Scheufele. Anot jos, bendradarbiavimas su Kanais prasidėjo netikėtai ir iš esmės pakeitė paties apdovanojimo estetiką.

    Kaip „Chopard“ perėmė apdovanojimą

    C. Scheufele pasakoja, kad susitikimas su tuometiniu festivalio vadovu Paryžiuje virto lūžio tašku: pamačiusi apdovanojimo prototipą ji pasiūlė jį atnaujinti ir padaryti elegantiškesnį. Taip „Chopard“ palaipsniui tapo Auksinės palmės šakelės kūrėju, o apdovanojimas įgijo labiau juvelyrišką, trimačio reljefo formą.

    „Mano tikrasis darbas nėra rengti blizgius vakarėlius. Mano darbas – kurti ir projektuoti, todėl pasiūliau, kaip apdovanojimas galėtų atrodyti estetiškiau“, – sakė Caroline Scheufele.

    Ji pabrėžia ir apdovanojimo išskirtinumą kino industrijoje: skirtingai nei daugelis kitų prizų, Auksinė palmės šakelė yra vienintelė, todėl jos simbolinė vertė ypač didelė, o lūkesčiai dėl kokybės – itin aukšti.

    Nuo liejyklos iki blizgesio

    Auksinės palmės šakelės kelionė prasideda liejykloje, kur metalas lydomas ir paruošiamas darbui. Tuomet prasideda liejimo etapas: vaškas spaudžiamas į formą, sukuriamas modelis, iš kurio gaminamas gipso liejinys, o šis krosnyje paliekamas visai nakčiai.

    Vėliau į formos ertmes vėl supilamas metalas, gipsas sulaužomas ir išryškėja dar neapdirbtas apdovanojimas. Toliau seka valymas, šlifavimas, apdaila ir poliravimas – darbai, kuriems prireikia valandų, nes menkiausia klaida gali sugadinti paviršiaus faktūrą ar proporcijas.

    Galutinis etapas – pritvirtinimas prie unikalaus kalnų krištolo pagrindo, kuris trofėjui suteikia papildomo svorio ir vizualaus kontrasto. „Chopard“ teigimu, apdovanojimui naudojamas 18 karatų etiškai išgaunamas auksas, o tai atspindi platesnę prabangos sektoriaus kryptį didinti žaliavų atsekamumą ir skaidrumą.

    Dar viena detalė, kurią kūrėja vadina „mažu „Chopard“ prisilietimu“, yra subtilus širdies motyvas lapo apačioje. Pasak C. Scheufele, šis elementas tapo simboliniu prekės ženklo parašu ir atpažįstamu dizaino akcentu.

    Kas laukia Kanų festivalyje

    79-asis Kanų kino festivalis vyksta nuo gegužės 12 dienos iki gegužės 23 dienos, o pagrindinio konkurso žiuri vadovauja Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wook. Būtent finalinėje ceremonijoje Auksinė palmės šakelė atsidurs nugalėtojo rankose – kaip vienas geidžiamiausių apdovanojimų kino industrijoje.

    Nors prizas dažniausiai matomas tik akimirką, jo gamyba primena, kad didžiausi kino simboliai gimsta ne scenoje, o dirbtuvėse, kur meistriškumas, laikas ir medžiagos tikslumas lemia galutinį rezultatą.

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • Vilniaus regiono sąvartynui atnaujinamas TIPK leidimas: Aplinkos apsaugos agentūra laukia pastabų iki gegužės 28 dienos

    Aplinkos apsaugos agentūra informuoja gavusi UAB „VAATC“ patikslintą paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Vilniaus regioniniam nepavojingų atliekų sąvartynui. Sąvartynas eksploatuojamas Vidugirio kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje.

    Patikslinta paraiška reiškia, kad anksčiau pateikta informacija buvo papildyta arba patikslinta pagal institucijų pastabas, pasikeitusius reikalavimus ar planuojamus veiklos pokyčius. TIPK leidimas yra vienas pagrindinių dokumentų, apibrėžiančių, kokiomis sąlygomis leidžiama vykdyti veiklą, turinčią poveikį aplinkai, ir kokios taršos prevencijos priemonės privalomos.

    Iki kada ir kur teikti pastabas?

    Gyventojai, bendruomenės ir suinteresuotos organizacijos kviečiami teikti pasiūlymus bei pastabas dėl patikslintos paraiškos Aplinkos apsaugos agentūrai. Pastabos priimamos iki gegužės 28 dienos.

    Pastabas galima pateikti agentūrai nurodytais kontaktais, įskaitant adresą Juozapavičiaus g. 9 Vilniuje ir viešai skelbiamus ryšio kanalus. Agentūra taip pat nurodo, kad su paraiška galima susipažinti jos interneto svetainėje, tačiau viešame pranešime pateikta nuoroda į išorinius dokumentus šiame tekste neperduodama.

    Ką praktikoje reiškia TIPK leidimo keitimas?

    TIPK leidimų keitimas dažniausiai susijęs su veiklos apimčių, technologinių sprendimų, taršos mažinimo priemonių ar monitoringui taikomų reikalavimų patikslinimu. Tokiais atvejais institucija vertina, ar atnaujinti sprendiniai atitinka aplinkosauginius standartus ir geriausiai prieinamas technologijas.

    Viešas pastabų teikimas yra svarbi procedūros dalis, leidžianti įvertinti vietos bendruomenių ir kitų suinteresuotų pusių argumentus dar prieš priimant galutinį sprendimą. Agentūra, išnagrinėjusi gautas pastabas, gali prašyti pareiškėjo papildomos informacijos arba numatyti papildomas sąlygas leidime.

  • Atnaujinta „Mano Elektrėnai“ programėlė: gyventojo QR kodas, nuolaidos ir problemų žemėlapis

    Elektrėnų savivaldybė pristatė atnaujintą mobiliosios programėlės „Mano Elektrėnai“ versiją ir fizinę gyventojo kortelę. Savivaldybė skelbia, kad programėlę jau yra atsisiuntę 739 vartotojai, o atnaujinimu siekiama suvienodinti skaitmenines ir fizines gyventojo kortelės galimybes.

    „Mano Elektrėnai“ yra savivaldybės gyventojo kortelės programos dalis, kurioje gyventojai gali rasti savivaldybės naujienas ir renginių kalendorių. Programėlėje taip pat veikia apklausų modulis, leidžiantis gyventojams greičiau įsitraukti į savivaldos sprendimus ir teikti grįžtamąjį ryšį.

    QR kodas ir partnerių nuolaidos

    Atnaujintoje versijoje gyventojams suteikiamas unikalus QR kodas, kuriuo galima pasinaudoti partnerių siūlomomis nuolaidomis. Savivaldybė nurodo, kad tai apima ir galimybę gauti nuolaidų lankantis Elektrėnų baseine, taip pat kitose programoje dalyvaujančiose vietose.

    Norint naudotis šiomis privilegijomis, gyventojams svarbu turėti aktyvią paskyrą ir patvirtintą tapatybę. Tie, kurie pageidauja alternatyvos telefonui, gali rinktis fizinę kortelę, kuri suteikia tokias pačias teises kaip ir skaitmeninė.

    Problemų žemėlapis ir pranešimai savivaldybei

    Viena svarbiausių funkcijų programėlėje išlieka problemų žemėlapis, skirtas greitesniam reagavimui į kasdienes miesto situacijas. Per šį įrankį gyventojai gali pranešti apie infrastruktūros trūkumus, viešosios tvarkos pažeidimus ar galimas pavojingas vietas.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau taikomi savivaldybėse, nes leidžia sutrumpinti kelią nuo pastebėjimo iki informacijos perdavimo atsakingoms tarnyboms. Praktikoje tai padeda efektyviau planuoti priežiūros darbus ir geriau matyti pasikartojančias problemas skirtingose miesto vietose.

    Kaip prisijungti ir gauti kortelę?

    Stebėti naujienas programėlėje gali visi, tačiau prisijungti ir naudotis gyventojo kortelės funkcijomis gali tik Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Tapatybė patvirtinama per elektroninę bankininkystę arba mobiliuoju parašu, o prisijungimas siejamas su Registrų centro duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Fizinę kortelę galima užsisakyti ir atsiimti pasirinktu būdu: seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą arba atvykus į Elektrėnų savivaldybės administraciją Rungos gatvėje 5. Savivaldybė taip pat numato galimybę pateikti prašymą nuotoliniu būdu per savivaldybės interneto svetainę, pasirašant mobiliuoju parašu.

    „Kviečiame gyventojus išbandyti atnaujintą programėlę ir aktyviai naudotis jos galimybėmis: nuo pranešimų apie problemas iki nuolaidų su QR kodu“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Naujoje „Mano Elektrėnai“ versijoje taip pat atsirado konkursų modulis, kuriame gyventojai gali dalyvauti ir laimėti prizų. Prizai, savivaldybės nurodymu, atsiimami darbo metu Elektrėnų savivaldybės administracijoje Rungos gatvėje 5.

  • ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    Europos Sąjunga gegužės 11 dieną patvirtino naujas sankcijas dėl, Bendrijos vertinimu, sistemingo ir neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo bei priverstinio perkėlimo. ES Taryba pranešė, kad į ribojamųjų priemonių sąrašą įtraukti 16 asmenų ir 7 subjektai.

    Pasak ES, sankcijos nukreiptos į pareigūnus ir struktūras, siejamas su nepilnamečių išvežimu į Rusiją ir į laikinai okupuotas teritorijas, taip pat su priverstine asimiliacija. Tarp minimų veiksmų įvardijami indoktrinavimas, militarizuotas ugdymas, neteisėtas įvaikinimas ir tapatybės duomenų keitimas.

    „Iš visų Rusijos karo siaubų Ukrainos vaikų deportavimas ir priverstinis perkėlimas yra vienas baisiausių nusikaltimų“, – sakė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.

    Pagal ES sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama jiems suteikti lėšų ar ekonominių išteklių. Taip pat taikomas draudimas atvykti į ES arba vykti tranzitu per jos teritoriją.

    ES Tarybos teigimu, bendrai su vaikų pagrobimais ir priverstiniu išvežimu susijusių sankcionuotų asmenų ir subjektų skaičius jau viršija 130. Tai rodo, kad tema išlieka vienu iš ES užsienio politikos prioritetų, o spaudimas Rusijai didinamas ne tik karinės, bet ir humanitarinės atsakomybės klausimais.

    Ukraina skelbia iki šiol patvirtinusi daugiau nei 20 500 vaikų deportavimo atvejų. Tuo metu Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija yra nurodžiusi, kad realus skaičius gali siekti apie 35 000, o Rusijos institucijos įvairiuose pareiškimuose yra minėjusios gerokai didesnius skaičius.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad tai nėra atsitiktiniai karo padariniai. Jo teigimu, vaikams daromas spaudimas pamiršti savo kilmę ir kalbą, o tokia praktika esą nukreipta į Ukrainos tapatybės naikinimą.

    „Tai nėra šalutinis karo poveikis. Tai sąmoninga Rusijos politika, nukreipta į ukrainietiškos tapatybės naikinimą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Sankcijos pritaikytos ir 7 subjektams, tarp jų nurodomos Rusijos federalinės institucijos, siejamos su Švietimo ministerija. ES vertinimu, jos, koordinuodamos veiklą su Maskvos paskirtomis okupacinėmis administracijomis, organizuoja programas, kuriose Ukrainos vaikai įtraukiami į prorusišką ideologinį ugdymą.

    Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atkreipė dėmesį, kad priverstinis vaikų perkėlimas tarptautinėje teisėje siejamas su itin sunkiais nusikaltimais. Ji priminė, kad pagal Genocido konvenciją vaikų perkėlimas iš vienos grupės į kitą gali būti vertinamas kaip vienas iš genocido požymių.

    Kontekstą papildo ir tarptautiniai teisiniai procesai. Tarptautinis baudžiamasis teismas 2023 metais išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaltinant jį karo nusikaltimu dėl neteisėto vaikų deportavimo ir perkėlimo.

    Gegužės 11 dieną ES taip pat surengė Tarptautinės koalicijos Ukrainos vaikų sugrąžinimui susitikimą, bendradarbiaudama su Kanada. Susitikimo tikslas – stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, telkti paramą vaikų paieškai, tapatybės patikrinimui ir grąžinimo mechanizmams.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad praktinis vaikų sugrąžinimas išlieka sudėtingas, nes daliai nepilnamečių pakeičiami dokumentai, tapatybė įtraukiama į Rusijos registrus, o informacija apie jų buvimo vietą slepiama. Ukraina skelbia, kad sugrąžinta daugiau nei 2 000 vaikų, tačiau tūkstančių likimas vis dar nežinomas.

    ES signalas šiuo sprendimu yra dvejopas: pirma, sankcijomis siekiama didinti kainą asmenims ir institucijoms, kurios prisideda prie vaikų išvežimo ir asimiliacijos; antra, tarptautiniu mastu stiprinama nuostata, kad vaikų grąžinimas neturi tapti derybų objektu ir turi būti sprendžiamas kaip atskiras humanitarinis ir teisinis įsipareigojimas.