CP v2

Blog

  • Visagine nukirs 11 invazinių uosialapių klevų: štai kokie medžiai atsiras Energetikų gatvėje

    Visagine nukirs 11 invazinių uosialapių klevų: štai kokie medžiai atsiras Energetikų gatvėje

    Visagino savivaldybė pranešė, kad 2026 metų spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Energetikų gatvėje planuojama pašalinti 11 invazinių uosialapių klevų. Darbai numatyti atkarpoje nuo žiedo iki Energetikų g. 16, vadovaujantis 2022 metais parengto miesto želdinių inventorizacijos ir tvarkymo projekto rekomendacijomis.

    Pašalintų medžių vietoje žadama sodinti uosius. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimu siekiama atnaujinti gatvės želdinius, išlaikyti pavėsį ir kartu pagerinti aplinkos estetinę bei ekologinę kokybę.

    Uosialapis klevas Lietuvoje laikomas invazine rūšimi, galinčia sparčiai plisti ir stelbti vietines augalų bendrijas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie medžiai dažnai lengvai pasisėja, sudaro tankius sąžalynus pakelėse ir pakrančių zonose, o tai ilgainiui mažina biologinę įvairovę.

    Invazinių rūšių kontrolė paprastai apima ne tik pavienių medžių šalinimą, bet ir nuoseklų stebėjimą, kad atželiančios atžalos ar nauji savaiminukai neįsitvirtintų iš naujo. Miestuose papildomai svarbu suplanuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas eismas ir gyventojų kasdienybė.

    Uosiai, kuriais planuojama pakeisti pašalinamus klevus, Lietuvos miestuose vertinami dėl atsparumo ir lajos, galinčios suteikti pavėsį. Vis dėlto savivaldybėms tenka įvertinti ir priežiūros poreikius, dirvožemio sąlygas bei ligų rizikas, kad naujai pasodinti medžiai sėkmingai prigytų ir ilgainiui atliktų želdinių funkcijas.

  • Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Spalio 22 dieną vyksta jubiliejinis, 20-asis Konstitucijos egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti pilietines ir teisines žinias. Šių metų iniciatyva skirta paminėti pirmojo egzamino globėjo, Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 100-ąsias gimimo metines.

    Egzaminą galima spręsti internetu nuo 8 iki 15 valandos, pasirenkant patogiausią laiką. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos.

    Konstitucijos egzaminas kasmet primena, kad pagrindinis šalies įstatymas aktualus ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam gyventojui. Praktikoje konstituciniai principai susiję su piliečių teisėmis ir pareigomis, valstybės institucijų veikimu bei demokratijos pagrindais.

    Organizatorių teigimu, užduotis galima atlikti namuose, darbe ar kelionėje, svarbiausia suspėti iki egzamino pabaigos. Egzamino klausimai paprastai pritaikomi skirtingoms dalyvių grupėms, kad savo jėgas galėtų išbandyti ir mokiniai, ir suaugusieji.

    Konstitucijos egzamino tikslas yra skatinti domėjimąsi valstybės valdymu ir teise, o kartu ugdyti kritinį mąstymą apie viešuosius sprendimus. Tokios iniciatyvos ypač aktualios augant informacijos srautui ir dažnėjant bandymams klaidinti visuomenę.

    Egzamino užduotis skelbiama oficialioje platformoje konstitucijosegzaminas.lt. Pasibaigus sprendimo laikui, dalyviai įprastai informuojami apie tolimesnę vertinimo ir rezultatų skelbimo tvarką.

  • „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    Zarasų aplinkkelis: startavo partnerio paieška

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metų trečiojo ketvirčio apžvalgoje pranešė apie du Zarasų rajonui svarbius kelių infrastruktūros projektus: planuojamą Zarasų aplinkkelį ir vykdomą kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukciją.

    Pasak bendrovės, Zarasų aplinkkeliui jau paskelbta privataus partnerio atranka. Projektu siekiama nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centro, mažinti spūstis, triukšmą ir oro taršą, kartu gerinant eismo saugą.

    Numatoma nutiesti 9,34 kilometro ilgio dviejų eismo juostų magistralinį kelią. Tokie aplinkkeliai paprastai sumažina sunkiasvorio transporto srautus gyvenvietėse ir sutrumpina kelionės laiką tiems, kurie miestą kerta tranzitu.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad projekto investicijų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Aplinkkelį planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, kai dalį rizikų ir įsipareigojimų perima privatus rangovas.

    Pagal planuojamą modelį privatus partneris būtų atsakingas už projektavimą, statybą, priežiūrą ir periodinį atnaujinimą. Numatyta 25 metų sutartis, iš kurių pirmuosius trejus metus vyktų projektavimas ir statyba, o vėliau būtų užtikrinama ilgalaikė priežiūra.

    Kelias Dusetos–Degučiai–Dūkštas: darbai jau vyksta

    Kartu „Via Lietuva“ informuoja apie vykdomą krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimą. Zarasų rajone rekonstruojami du šio kelio ruožai: nuo 6,04 iki 11,65 kilometro ir nuo 11,65 iki 16,30 kilometro.

    Bendrai tai sudaro daugiau kaip 10 kilometrų, o projektui, bendrovės teigimu, skirta daugiau kaip 9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą, kuri gerina regionų pasiekiamumą ir eismo saugą.

    Darbų metu planuojama išplatinti ir atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas bei nuovažas. Taip pat numatyta modernizuoti lietaus vandens nuvedimo sprendinius, kad danga būtų atsparesnė sezoniniams pažeidimams.

    „Via Lietuva“ pažymi, kad projekte suplanuotos ir eismo saugą gerinančios priemonės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia aiškesnį ženklinimą, saugesnes sankryžų geometrijas ir sprendimus, mažinančius pavojingų manevrų riziką.

    „Šie projektai svarbūs tiek regiono gyventojams, tiek tranzitiniam eismui, nes mažina apkrovas mieste ir kelia kelio kokybės bei saugos standartą“, – sakė „Via Lietuva“ atstovai.

  • Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Anglijos ir Suomijos ryšius turintis Oksfordo universiteto kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pranešė užbaigęs 12 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Investicijų raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas IW Capital, taip pat prisidėjo Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas ir „Transpose Capital“.

    Bendrovė, kurios būstinė yra Suomijoje, kuria programinę įrangą, skirtą efektyvesniam kvantinių kompiuterių darbui. Pagrindinis tikslas yra automatizuoti kvantinių sistemų derinimą ir valdymą, kad šie įrenginiai stabiliau veiktų ir būtų lengviau pritaikomi praktikoje.

    „QuantrolOx“ teigimu, vienas didžiausių šiandienos kvantinės kompiuterijos iššūkių yra vadinamasis valdymo ir kalibravimo „butelio kakliukas“. Kvantinė aparatinė įranga yra itin jautri aplinkos trikdžiams, o jos parametrų nustatymas dažnai reikalauja daug laiko ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai sukurti taip, jog galėtų veikti su skirtingomis kvantinės aparatinės įrangos architektūromis. Tai svarbu rinkai, kurioje kartu vystomos įvairios technologinės kryptys, o universaliai pritaikoma valdymo programinė įranga gali sumažinti integracijos kaštus ir paspartinti diegimą.

    Startuolis nurodo, kad tyrimuose buvo parodyta, jog DI pagrindu atliekamas kvantinių įrenginių derinimas gali užtrukti mažiau nei 70 minučių ir pranokti geriausią žmogaus pasiektą rezultatą. Tokie pasiekimai vertinami kaip potenciali priemonė greičiau pereiti nuo laboratorinių eksperimentų prie patikimesnių, pakartojamų kvantinių sistemų.

    „QuantrolOx“ įkūrė vadovas Vishal Chatrath, anksčiau dirbęs „Nokia“, taip pat Oksfordo universiteto mokslininkai ir technologijų kūrėjai, įskaitant profesorių Andrew Briggs, mokslininkę dr. Natalia Ares ir produktų vadovą Dominic Lennon. Bendrovė teigia, kad komandos patirtis apima tiek akademinį kvantinių technologijų pagrindą, tiek praktinį sprendimų kūrimą.

    Gautas lėšas „QuantrolOx“ planuoja skirti komercinės plėtros spartinimui ir veiklos stiprinimui JAV rinkoje. Pasak įmonės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimus partnerių infrastruktūroje ir plėsti klientų ratą, kai kvantinių technologijų ekosistema pereina į ankstyvos komercijos etapą.

    „Kiekviena pramonės šaka remiasi savo įrankiais ir žmonėmis. „QuantrolOx“ kuria kvantinės pramonės pamatus: mūsų įrankiai industrializuoja kvantinę aparatinę įrangą ir parengia žmones ją valdyti“, – sakė „QuantrolOx“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vishal Chatrath.

    Bendrovė taip pat primena, kad ankstesniuose etapuose ją rėmė kiti investuotojai, tarp jų „Hoxton Ventures“, o prie akcininkų yra prisidėjęs ir „Arm“ bendraįkūrėjas Hermann Hauser. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, jog komanda ir technologinė kryptis sulaukia pasitikėjimo iš patyrusių giliųjų technologijų investuotojų.

    Kvantinės kompiuterijos sektoriuje šiandien daug dėmesio skiriama ne tik naujiems procesoriams, bet ir programinės įrangos sluoksniui, leidžiančiam efektyviai valdyti sudėtingas sistemas. Tokie sprendimai kaip automatizuotas kalibravimas gali tapti vienu iš praktinio mastelio augimo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo rankinio, sunkiai standartizuojamo darbo.

  • „Körber“ įsigijo dalį NAiSE: Vokietijos DI platforma sujungs AGV ir AMR parkus vienoje sistemoje

    „Körber“ įsigijo dalį NAiSE: Vokietijos DI platforma sujungs AGV ir AMR parkus vienoje sistemoje

    Pramonės technologijų grupė „Körber“ įsigyja mažumos dalį Vokietijoje įsikūrusio programinės įrangos kūrėjo NAiSE, kuris specializuojasi nuo gamintojo nepriklausomame transporto priemonių parkų valdyme. Bendrovės skelbia, kad investicija esamą bendradarbiavimą pakelia į strateginės partnerystės lygį.

    Pagrindinis tikslas – suteikti įmonėms galimybę vienoje platformoje valdyti mišrius transporto parkus gamybos ir sandėlių aplinkose. Tokia orkestracija tampa vis aktualesnė, nes automatizacija plečiasi, o parkus dažnai sudaro skirtingų gamintojų sprendimai.

    Kas yra NAiSE platforma?

    NAiSE įkurta 2017 metais ir iki šiol augo savomis lėšomis, be išorinio finansavimo. Įmonės kuriama parkų valdymo programinė įranga apjungia automatizuotus vedamus vežimėlius, autonominius mobiliuosius robotus ir rankiniu būdu valdomus pramoninius krautuvus į bendrą valdymo sluoksnį.

    Esminė vertė – galimybė sujungti skirtingų tiekėjų transporto priemones ir sistemas per standartizuotą integracijos sluoksnį. Tokiu būdu parkai nebeveikia kaip atskiri, tarpusavyje nesusikalbantys sprendimai, o įmonė gali matyti bendrą situaciją ir planuoti užduotis centralizuotai.

    Praktikoje tai reiškia daugiau skaidrumo ir lengvesnį plėtimą, kai atsiranda naujų robotų ar krautuvų modelių. Be aukštesnio lygio valdymo sluoksnio automatizacija dažnai lieka fragmentuota, o efektyvumo nauda neišnaudojama pilnai.

    Ką keičia „Körber“ investicija?

    „Körber“ teigia, kad ši investicija leis pasiūlyti klientams nuoseklesnį automatizacijos kelią nuo sandėlio sprendimų iki mišrių parkų valdymo. Partnerystė turėtų sustiprinti NAiSE platformos ryšį su „Körber“ tiekimo grandinės ir sandėlio sprendimais, kartu išlaikant NAiSE kaip atvirą, nuo gamintojo nepriklausomą platformą.

    NAiSE toliau kurs produktą gamybos logistikai ir susijusioms sritims bei išlaikys esamą AGV ir AMR partnerių ekosistemą. Bendrovės taip pat nurodo planuojančios kurti naujus intralogistikos naudojimo scenarijus, tarp jų ir sprendimus, susijusius su humanoidine robotika.

    „Su NAiSE įgyjame partnerį, kuris mišrių parkų orkestravimą sprendžia nuo gamintojo nepriklausomu, standartizuotu ir praktikoje patikrintu būdu, būtent to šiandien reikia rinkai“, – sakė „Körber“ valdybos narė dr. Helena Garriga.

    „Sąmoningai pasirinkome partnerį, kuris gerbia mūsų nepriklausomybę ir kartu padeda augti tarptautiniu mastu“, – sakė NAiSE vienas iš įkūrėjų ir vadovas Kai Przybysz-Herz.

    Sandorio finansinės detalės neatskleidžiamos. Skelbiama, kad NAiSE ir toliau dirbs su esamais bei naujais partneriais kaip įprasta, o įkūrėjų komanda liks operatyviai vadovauti verslui.

  • Portugalijos dronų gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė per 28 mln. eurų: kas keisis gamyboje ir plėtroje

    Portugalijos dronų gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė per 28 mln. eurų: kas keisis gamyboje ir plėtroje

    Portugalijos nepilotuojamų orlaivių sistemų kūrėja ir gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė daugiau nei 28 mln. eurų investicijų. Finansavimo raundui bendrai vadovavo fondai „Índico Capital Partners“ ir „Lince Capital“, taip pat prisidėjo esamas akcininkas ActiveCap, kuris į įmonę investuoja nuo 2024 metų.

    „Beyond Vision“ įkurta 2013 metais, jai vadovauja generalinis direktorius Dário Pedro, o valdybos pirmininkas yra Luís Miguel Campos. Bendrovė pradėjo nuo programinės įrangos sprendimų, o vėliau, augant paklausai, išplėtė veiklą į autonomines sistemas ir dronus su debesijos pagrindu veikiančiomis valdymo platformomis.

    Įmonė teigia pelniusi tarptautinį pripažinimą dėl gaminių kokybės, o jos statusas kaip registruoto NATO tiekėjo padėjo sustiprinti reputaciją gynybos ir saugumo segmente. Pastaraisiais metais Europoje ryškėjant saugumo situacijos pokyčiams, tokio tipo sprendimų paklausa auga ne tik kariuomenėse, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugoje.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas pirmiausia bus skirtas operacinei infrastruktūrai stiprinti ir pramoninės gamybos apimtims didinti. Tikslas yra greičiau patenkinti augančią tarptautinę autonominių sistemų paklausą ir užtikrinti stabilias tiekimo grandines.

    Lygiagrečiai planuojama spartinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, gilinant dirbtinis intelektas algoritmų integraciją ir plečiant funkcijas debesijos valdymo platformoje. Praktikoje tai gali reikšti pažangesnį automatizuotą skrydžių planavimą, duomenų apdorojimą realiu laiku ir geresnį darbą sudėtingomis sąlygomis.

    Trečioji kryptis yra komercinė plėtra į naujas rinkas, orientuojantis į gynybos, saugumo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos segmentus. Bendrovė pabrėžia, kad šiose srityse pirkėjams svarbi ne tik technologija, bet ir gamybos pajėgumai, sertifikavimas bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikį aptarnavimą.

    Rinka keičiasi: daugiau dėmesio suverenioms technologijoms

    Investuotojai akcentuoja, kad dabartinis geopolitinis kontekstas ir didėjantis Europos dėmesys gynybos finansavimui kuria palankesnes sąlygas vietiniams aukštųjų technologijų kūrėjams. Vis dažniau pabrėžiama ir suverenių, patikimų technologijų svarba, kad kritiniai sprendimai nepriklausytų nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

    „„Beyond Vision“ šią rinką perbraižė sujungdama didelio tikslumo aparatinę įrangą su pažangiais dirbtinis intelektas algoritmais už labai konkurencingą kainą. Ši investicija suteiks finansinį tvirtumą, reikalingą gamybai didinti ir pasauliniu mastu konkuruoti svarbiuose autonominių nepilotuojamų transporto priemonių segmentuose“, – sakė „Índico Capital Partners“ vadovaujantis partneris Stephan de Moraes.

    „Dabartinis geopolitinis kontekstas ir didėjantis Europos investavimas į gynybą kuria naujų galimybių technologijų įmonėms, galinčioms tarptautiniu mastu konkuruoti“, – sakė „Lince Capital“ rizikos kapitalo padalinio vadovas Tomás Lavin Peixe.

    „Beyond Vision“ nurodo, kad pastaruoju metu įmonė didino komandą iki 150 darbuotojų, viršijo 2025 metų pajamų prognozę ir išplėtė karinių bei civilinių klientų ratą keliose šalyse. Bendrovė tikisi, kad naujas finansavimas leis greičiau pereiti nuo plėtros prie didesnio masto gamybos ir nuoseklios tarptautinės plėtros.

  • Šveicarų robotikos startuolis „Enact“ pritraukė apie 26 mln. eurų: investavo A. Mensch ir Y. LeCun

    Šveicarų robotikos startuolis „Enact“ pritraukė apie 26 mln. eurų: investavo A. Mensch ir Y. LeCun

    Šveicarijoje įkurtas robotikos startuolis „Enact Intelligence“ po veiklos tylos režimo viešai pristatė save ir pranešė užsitikrinęs apie 26 mln. eurų išankstinio etapo investiciją. Toks dydis šiame etape laikomas neįprastai didelis, o sandorį sustiprino žinomi vardai iš Prancūzijos DI ekosistemos.

    Prie investuotojų prisidėjo „Mistral“ vadovas Arthuras Menschas ir buvęs „Meta“ DI vyriausiasis mokslininkas Yannas LeCun. Finansavime taip pat dalyvavo rizikos kapitalo fondai „Redalpine“, „Notion Capital“ ir „Firstminute Capital“, o tarp verslo angelų minimas ir „Hugging Face“ bendraįkūrėjas Thomas Wolfas.

    Kas išskiria „Enact“?

    „Enact“ kuria bazinę technologiją bendros paskirties robotams, kurie turėtų patikimiau veikti realioje aplinkoje ir pramonėje. Įmonė teigia kurianti sprendimus, leidžiančius robotams tiksliau manipuliuoti objektais, geriau suprantant jėgą ir prisilietimą.

    Skirtingai nei dalis robotikos kūrėjų, daugiausia besiremiančių kameromis ir vaizdu, „Enact“ akcentuoja lytėjimą ir jėgos pojūtį. Startuolio tikslas yra, kad robotai galėtų „jausti“, kas vyksta, ir taip tiksliau atlikti užduotis, kai vien vaizdo informacijos nepakanka.

    Įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Manuelis Yvesas Gallikeris, anksčiau dirbęs JAV robotikos startuolyje „Physical Intelligence“, teigia, kad robotai jėgą ir prisilietimą fiksuoja per pačius savo aktuatorius. Pasak jo, tai leidžia realiu laiku geriau suprasti situaciją ir mokytis duomenų požiūriu efektyviau, kartu keliant patikimumą bei našumą.

    „Mūsų robotai jėgą ir prisilietimą jaučia per savo aktuatorius, todėl realiu laiku supranta, kas vyksta, ir mokosi efektyviau, kartu didindami patikimumą ir našumą. Tai technologija, kuri veikia įvairiuose formatuose ir nuo pirmos dienos kuriama diegimui realioje aplinkoje“, – sakė M. Y. Gallikeris.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Startuolis nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai plėsti ir paspartinti aparatinės įrangos bei mokslinių tyrimų ir plėtros darbus. Tokia kryptis atspindi platesnę robotikos rinkos tendenciją, kai investuotojai ieško projektų, galinčių perkelti pažangius DI modelius į praktiškai veikiančius, pramonėje pritaikomus įrenginius.

    „Enact“ taip pat pabrėžia, kad pergalvoja visą technologijų „krūvą“: nuo modelių architektūrų, gebančių apdoroti skirtingų dažnių ir mastelių informaciją, iki duomenų paruošimo grandinės bei pačių sensorių ir aktuatorių, kurie maitina modelį signalais. Bendrovės teigimu, būtent toks viso sprendimo suvaldymas gali tapti lemiamu veiksniu, siekiant robotus pritaikyti kasdienėms, nenuspėjamoms realaus pasaulio užduotims.

  • „Seaya“ pritraukė 600 mln. eurų naujam augimo fondui: taikysis į Europos technologijų lyderius

    „Seaya“ pritraukė 600 mln. eurų naujam augimo fondui: taikysis į Europos technologijų lyderius

    Investicijų bendrovė „Seaya“ paskelbė per šešis mėnesius pritraukusi 600 mln. eurų pirmajam naujo augimo fondo „Seaya Nova“ etapui. Fondas skirtas Europos technologijų įmonėms, kurios jau įrodė verslo modelį ir siekia tarptautinės plėtros.

    „Seaya Nova“ remia Europos investicijų fondas per European Tech Champions Initiative programą, kurią EIB grupė sukūrė siekdama mažinti finansavimo trūkumą Europos vėlyvesnės stadijos technologijų bendrovėms. Prie investuotojų taip pat prisideda instituciniai investuotojai, korporacijos ir šeimų biurai.

    Planuojama investuoti po 20–50 mln. eurų į vieną įmonę, dažniausiai vadovaujant arba bendrai vadovaujant B–D serijų raundams. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas bendrovėms su tvaria ekonomika, aiškiu augimo keliu ir ambicija konkuruoti globaliai.

    Kas vadovaus fondui

    „Seaya Nova“ vadovaus „Seaya“ įkūrėja ir valdanti partnerė Beatriz González bei prie komandos prisijungęs valdantis partneris Vinoth Jayakumar. Pastarasis daugiau nei dešimtmetį dirbo Europos augimo investicijų rinkoje ir yra prisidėjęs prie kelių žinomų technologijų bendrovių finansavimo etapų.

    Šis paskyrimas sutampa su „Seaya“ sprendimu atidaryti biurą Londone, papildant būstinę Madride. Bendrovė tikisi, kad tai sustiprins jos pozicijas vienuose aktyviausių Europos technologijų finansavimo centrų.

    Kodėl tokie fondai tampa svarbesni

    Augimo kapitalo tema Europoje pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama dėl vadinamojo „scale-up“ spragos: įmonės ankstyvose stadijose kapitalą pritraukia lengviau, tačiau B ir vėlesniuose raunduose dažnai susiduria su didesniu finansavimo trūkumu. Dėl to dalis perspektyvių bendrovių kapitalo ieško už Europos ribų arba sulėtina plėtrą.

    Rinkoje papildomą spaudimą didina ir dirbtinis intelektas: daugelyje sektorių greitėja produkto vystymo tempai, o konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia galimybė greitai mastuoti pardavimus, infrastruktūrą ir komandą. Tai reiškia, kad stiprioms bendrovėms kapitalo gali prireikti anksčiau ir didesnėmis sumomis.

    Kaip „Seaya“ dėlios strategiją

    Pristačiusi „Seaya Nova“, bendrovė teigia veiklą organizuosianti per tris kryptis: ankstyvos stadijos investicijas per „Seaya Ventures“, poveikio (impact) strategiją per „Seaya Andromeda“ ir augimo investicijas per „Seaya Nova“. Toks modelis leidžia palaikyti įmones nuo pirmųjų raundų iki tarptautinės ekspansijos.

    „Seaya“ tikisi, kad naujasis fondas padės Europos technologijų bendrovėms išlaikyti augimo pagreitį ir konkuruoti pasauliniu mastu, o rinkai suteiks daugiau vietinio augimo kapitalo alternatyvų. Artimiausiu metu didžiausias dėmesys turėtų tekti sandoriams, kuriuose reikalingas ne tik finansavimas, bet ir patirtis plečiantis į tarptautines rinkas.

    „Seaya Nova yra natūrali tai, ką per trylika metų sukūrėme, evoliucija: pradėjome nuo ankstyvos stadijos, pridėjome poveikio strategiją, o dabar galime lydėti geriausias Europos įmones iki pasaulinės lyderystės“, – sakė Beatriz González.

    „Europa jau kuria įmones, galinčias globaliai pirmauti savo kategorijose. Klausimas nebėra, ar jas galime sukurti čia, o ar sugebėsime jas išauginti būtent čia. DI trumpina kelią nuo produkto rinkos atitikimo iki kategorijos lyderystės, todėl laimėtojui reikia kapitalo anksčiau ir didesniais kiekiais“, – sakė Vinoth Jayakumar.

  • Sodų bendrijoje „Elektronika-3“ bręsta pokyčiai: šaukiamas neeilinis susirinkimas

    Sodų bendrijoje „Elektronika-3“ bręsta pokyčiai: šaukiamas neeilinis susirinkimas

    2026 metais lapkričio 7 dieną sodininkų bendrijoje „Elektronika-3“ šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas. Jis vyks 11.00 valandą Dvaro g. 27, Pikeliškių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

    Susirinkime planuojama spręsti klausimus, susijusius su bendrijos valdymu, finansais ir vykstančiais ginčais. Tarp svarbiausių darbotvarkės punktų numatyti susirinkimo pirmininkaujančio, sekretoriaujančio ir balsų skaičiuotojų rinkimai.

    Taip pat ketinama tvirtinti bendrijos valdybos pirmininko atlygio dydį. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su atsakomybės apimtimi, darbų krūviu ir poreikiu aiškiai apibrėžti, už ką ir kokiomis sąlygomis mokama.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir klausimas dėl atnaujintų Magnolijų 3-osios gatvės kadastrinių matavimų, kurių prašo vienas sodininkas. Kadastriniai matavimai aktualūs tada, kai kyla ribų, servitutų ar sklypo duomenų tikslumo klausimų, nes jie gali turėti įtakos tiek kaimyninių sklypų santykiams, tiek registrų įrašams.

    Dar vienas planuojamas sprendimas susijęs su bendrijos adreso nustatymu ir įregistravimu. Aiškiai įregistruotas adresas paprastai reikalingas tvarkant korespondenciją, sutartis, registrų duomenis ir kitus administracinius formalumus.

    Didelė darbotvarkės dalis skirta teisminiams ginčams ir bendrijos interesų atstovavimui teisme. Nurodoma, kad trys asmenys yra padavę bendriją į teismą, taip pat aptariamas naujai pareikštas ieškinys, susijęs su 2026 metais rugsėjo 5 dieną vykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumu.

    Susirinkime planuojama apsispręsti dėl bendrijos gynybos, interesų atstovavimo teisme ir teisinių paslaugų išlaidų tvirtinimo. Tokiais atvejais nariams įprastai svarbu suprasti, kokia yra ginčo esmė, kokios galimos pasekmės bendrijai ir kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai gali tekti visiems nariams.

    Dalyvauti susirinkime ir balsuoti gali bendrijos nariai bei kiti asmenys, kaip tai numato Sodininkų bendrijų įstatymas. Prireikus gali būti prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o svečių dalyvavimas derinamas su bendrijos valdymo organu.

    Organizatoriai informuoja, kad susirinkimo metu bus daromas garso įrašas, kuris, kaip nurodoma, bus naudojamas protokolo rengimui. Taip pat pažymima, kad nariai, nepageidaujantys dalyvauti susirinkime, kuriame daromas įrašas, savo valią gali išreikšti iš anksto užpildydami balsavimo biuletenį.

    Jeigu į susirinkimą susirinks mažiau nei pusė bendrijos narių turimų balsų, susirinkimas būtų laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais lapkričio 22 dieną 11.00 valandą, toje pačioje vietoje ir su ta pačia darbotvarke.

    Bendrijos nariai, norintys susipažinti su sprendimų projektais ir dokumentais, raginami kreiptis elektroniniu paštu, nurodytu bendrijos pranešime. Taip pat pabrėžiama, kad dėl išankstinio balsavimo raštu darbotvarkė ir susirinkimo dokumentai negali būti papildomi ar keičiami.

  • „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    Kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu pradedamas krašto kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto projektas. Šis maršrutas laikomas svarbiu tiek kasdieniam vietos gyventojų judėjimui, tiek kariniam mobilumui, nes juo patogu pasiekti Rūdninkų poligoną.

    Numatyta sutvarkyti beveik 14 kilometrų atkarpą nuo Pagirių Vilniaus rajone iki Baltosios Vokės Šalčininkų rajone. Remonto metu bus atnaujinama kelio danga, tvarkomi kelkraščiai, nuovažos, autobusų stotelės, įrengiamos ir atnaujinamos eismo saugos priemonės.

    Remontas vyks etapais

    Darbus planuojama vykdyti dalimis, kad eismą būtų galima išlaikyti kuo sklandesnį. Remontuojamuose ruožuose eismas bus reguliuojamas šviesoforais, o tvarkomos atkarpos skaidomos į kelis maždaug 2 kilometrų ilgio etapus.

    Šiais metais planuojama sutvarkyti apie pusę viso numatyto ruožo, o likusi dalis bus remontuojama vėlesniais etapais. Pasak „Via Lietuva“, toks modelis leidžia mažinti nepatogumus vairuotojams ir užtikrinti darbų tęstinumą.

    Numatyti darbai ir ant tilto

    Projekte suplanuotas ir tilto per Okvos upę remontas, esantis 22,391 kelio kilometre. Bus atnaujinta važiuojamosios dalies danga, suremontuotos gelžbetoninės konstrukcijos bei atitvariniai blokai, įrengti nauji deformaciniai pjūviai.

    Taip pat bus tvarkomos autobusų sustojimo vietos, stotelių infrastruktūra ir paviljonai. Tokie sprendimai paprastai didina eismo saugą ir patogumą, ypač intensyvėjant vietiniam ir tranzitiniam srautui.

    „Atsižvelgiant į šių dienų geopolitinę situaciją, Vaidotų–Baltosios Vokės kelio ruožas pritaikomas dvigubai paskirčiai: jis ne tik reikšmingas kariniam mobilumui, bet ir garantuos saugesnes bei patogesnes keliones vietos gyventojams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Džiaugiuosi, kad pagaliau prasideda kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto darbai. Tai svarbu ne tik Rūdninkų poligone tarnaujančių karių, bet ir vietos gyventojų saugumui bei kasdieniam judėjimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    „Atnaujindami kelio dangą ir kitą infrastruktūrą, siekiame, kad kelias būtų saugesnis, patogesnis ir atsparesnis ilgalaikiam naudojimui. Darbus planuojame vykdyti etapais, kad kuo labiau sumažintume nepatogumus vairuotojams“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Paprastojo remonto darbus vykdo AB „Eurovia Lietuva“, sutarties vertė siekia 7,5 mln. eurų su PVM. Numatoma, kad visas projektas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų rugpjūčio.