Blog

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas iš tiesų žino, kaip elgtis dieną X?

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši data kasmet akcentuoja atsparumo, susitelkimo ir atsakingo piliečių veikimo svarbą krizės ar grėsmės atveju.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine ir pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietinį atsparumą bei Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas suprasti, ką kiekvienas gali padaryti dėl valstybės saugumo kasdienybėje.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai patys pasirinks patogiausią laiką šiame lange.

    Egzamine numatyta 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims pilietiškumo pagrindus, valstybės veikimo principus, istoriją, informacinį raštingumą, hibridines grėsmes ir veiksmus krizių metu.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks skirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų patirčių ir amžiaus grupių.

    Kodėl akcentuojamas pasirengimas?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui, civilinei saugai ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Lietuvoje šios temos glaudžiai siejamos su visuotinės gynybos principu, kai svarbūs ne tik pajėgumai, bet ir gyventojų informuotumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją.

    Egzamino organizatoriai akcentuoja, kad pilietiškumas prasideda nuo žinių ir supratimo, kaip veikia valstybė ir kokie sprendimai krizėje mažina rizikas. Praktikoje tai reiškia ir gebėjimą atsakingai vartoti informaciją, ir žinojimą, kur ieškoti patikimų nurodymų, kai situacija keičiasi greitai.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Rezultatai, prizai ir vertinimas

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai teigia, kad augantis įsitraukimas rodo ne tik smalsumą, bet ir didėjantį visuomenės poreikį aiškiai suprasti savo vaidmenį valstybės gynyboje.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Komisija atsakymus planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai. Apdovanojimai numatomi gegužės pabaigoje Vilniuje, o prizai bus skirti už aukščiausius rezultatus.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Tarp partnerių nurodomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Miestas ir kaimas: skirtingi iššūkiai

    Beveik 20 000 vaikų ir paauglių duomenis išanalizavę mokslininkai nustatė, kad gyvenamoji aplinka siejasi su skirtingomis psichikos sveikatos rizikomis. Tyrime, kuriame vertinti 6–16 metų mokiniai, išryškėjo aiškus miesto ir kaimo skirtumas.

    Tyrėjai padarė išvadą, kad kaimo vietovėse augantys vaikai dažniau patiria depresijos, nerimo, socialinio užsisklendimo ir emocinių sunkumų požymių. Tuo metu miestuose augantiems vaikams dažniau fiksuojamos elgesio problemos, įskaitant dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimui būdingus bruožus.

    Ką parodė vertinimai mokyklose?

    Analizuojant mokinių klausimynus ir psichologinių sunkumų rodiklius, kaimo vaikai dažniau rinko aukštesnius balus ties nerimu, prislėgtumu, somatiniais nusiskundimais ir dėmesio problemomis. Miesto mokiniai dažniau išsiskyrė socialiniais sunkumais ir taisyklių laužymu.

    Atskira analizė apėmė 3 003 mokinius, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas. Šioje grupėje skirtumai tarp miesto ir kaimo buvo dar ryškesni, o simptomų pobūdis dažniau „susigrupuodavo“ pagal gyvenamąją aplinką.

    Tyrime taip pat pastebėtas lyčių aspektas: berniukų psichologinių simptomų sąsajos reikšmingiau skyrėsi priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime. Mergaičių grupėje tokio aiškaus skirtumo pagal gyvenamąją vietą tyrėjai nefiksavo.

    Kodėl atsiranda šis skirtumas?

    Autoriai nurodo, kad kaimo vietovėse didesnę įtaką gali turėti socialiniai ir ekonominiai veiksniai: mažesnės pajamos, siauresnės ugdymo galimybės ir ribotesnė psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Prie emocinių sunkumų prisideda ir socialinė izoliacija bei retesnė ankstyva pagalba.

    Dar vienas svarbus veiksnys, aptartas tyrime, yra vadinamieji „palikti vaikai“, kai tėvai išvyksta dirbti į miestus, o vaikus augina seneliai ar kiti giminaičiai. Tyrėjų teigimu, toks šeimos išsiskyrimas gali didinti apleistumo jausmą ir sietis su prislėgtumu bei kitais emociniais sunkumais.

    Miesto vaikų atveju didesnį vaidmenį, anot autorių, gali turėti intensyvesnė akademinė konkurencija, greitesnis gyvenimo tempas ir didesnis su mokslu susijęs stresas. Tyrime pažymima ir tai, kad miestuose dėmesio ir elgesio sunkumai dažniau atpažįstami bei diagnozuojami dėl geresnio paslaugų prieinamumo.

    „Išryškėję regioniniai skirtumai rodo, kad reikia vietovei pritaikytų priemonių, sprendžiančių skirtingus iššūkius“, – rašė tyrimo autoriai.

    Jų vertinimu, kaimo vietovėse gali būti ypač svarbus ankstyvesnis emocinių sunkumų atpažinimas ir lengviau pasiekiamos paslaugos, įskaitant nuotolines konsultacijas. Miestuose prioritetu galėtų tapti ankstyvas elgesio ir dėmesio sunkumų pastebėjimas mokyklose bei nuosekli pagalba šeimai.

    Ką svarbu žinoti apie ribojimus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad vaiko psichikos sveikata vertinta naudojant vieną pagrindinę vertinimo priemonę, todėl tai gali neapimti viso individualių sunkumų spektro. Be to, tyrimas buvo momentinis, tad negalima tiksliai pasakyti, kaip šie skirtumai keičiasi vaikui augant.

    Dar viena svarbi detalė yra geografinė imtis: duomenys rinkti vienoje Vakarų Kinijos provincijoje. Dėl to rezultatai gali nevisiškai atspindėti visos šalies, o juo labiau kitų valstybių situaciją, tačiau jie išryškina kryptį, į kurią siūloma atkreipti dėmesį planuojant prevenciją.

  • Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o didžiausią įtaką tam daro požeminio vandens būklė ir jo tarša. Europos aplinkos agentūra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES požeminio vandens telkinių cheminė būklė yra prasta.

    Tai reiškia, kad dalyje vietovių viršijami ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyti kenksmingų medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesnė žaliavinio vandens kokybė, tuo brangesnis ir sudėtingesnis jo paruošimas gerti.

    Kas Europoje pirmauja?

    Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybių patenka tarp stipriausių pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) aukščiausi įverčiai skiriami šalims, kurios geriausiai apsaugo žmonių sveikatą nuo nesaugaus geriamojo vandens rizikų.

    Tarp šalių, gavusių maksimalų įvertinimą, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta taršos kontrole, investicijomis į vandentvarką ir nuoseklia monitoringo sistema.

    Kur rodikliai prasčiausi?

    Žemesni balai fiksuojami Europos pakraščiuose ir šalyse, kur vandens tiekimo infrastruktūra modernizuojama lėčiau arba sudėtingesnės pradinės gamtinės sąlygos. EPI duomenimis, tarp prasčiausiai įvertintų šalių Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.

    Tame pačiame sąrašo gale atsiduria ir kai kurios ES valstybės, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Rumuniją. Tai nereiškia, kad vandentiekio vanduo automatiškai yra nesaugus, tačiau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesnę priklausomybę nuo kokybiško valymo.

    Kodėl požeminis vanduo kelia tiek rūpesčių?

    Požeminis vanduo ES yra kritiškai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens išteklių ir reikšmingą dalį vandens, naudojamo žemės ūkyje. Dėl to bet kokia tarša greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomenės sveikatos klausimu.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nitratų koncentracija viršija ES ribą 14 proc. požeminio vandens matavimo vietų. ES nustatyta riba yra 50 miligramų litre, o didesnės koncentracijos dažnai siejamos su intensyviu tręšimu ir žemės ūkio nuotėkiu.

    Vien nitratų šalinimas iš vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eurų per metus, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę taršos kontrolę, tikslesnį trąšų naudojimą ir jautrių teritorijų apsaugą.

    Papildomą spaudimą vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grupės medžiagos, kurios dėl ilgo irimo aplinkoje dažnai vadinamos ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    ES taip pat stiprina stebėseną: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebimų medžiagų sąrašas, skirtas sekti tam tikrus endokrininę sistemą galinčius veikti junginius. Tikslas yra anksčiau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavimą bei vandens paruošimo praktiką.

  • Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Internete nuolat gimsta naujos sveikatingumo mados, tačiau pastaruoju metu ypač atkakliai plinta nikotino „perpakavimas“ į tariamai naudingą įprotį. Socialinių tinklų influenceriai vis dažniau tvirtina, kad nikotino pagalvėlės, kramtomoji guma ar pleistrai gali padėti susikaupti, pagerinti nuotaiką ar net prisidėti prie svorio kontrolės.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie teiginiai dažnai remiasi tik daline tiesa: nikotinas iš tiesų yra biologiškai aktyvus stimuliatorius, trumpam galintis paveikti budrumą ir dėmesio koncentraciją. Tačiau trumpalaikis efektas nereiškia, kad tai tinkama priemonė „sveikatingumui“, ypač žmonėms, kurie anksčiau nerūkė ir nevartojo nikotino.

    „Sveikatingumo teiginiai dažnai paima kruopelę tiesos ir nueina toliau, nei leidžia įrodymai“, – sakė Nufildo pirminės sveikatos priežiūros mokslų departamento vyresnioji tyrėja ir dėstytoja Angela Difeng Wu.

    Pasak jos, nikotinas veikia smegenų receptorius ir skatina dopamino išsiskyrimą, todėl gali sukelti priklausomybę. Nors rūkymo metimas naudojant nikotino pakaitines priemones kai kuriems žmonėms yra žalos mažinimo kelias, tiems, kurie niekada nerūkė, tai gali tapti naujos priklausomybės pradžia.

    Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, išaugo susidomėjimas nootropikais – natūraliomis ar sintetinėmis medžiagomis, siejamomis su kognityvinių gebėjimų gerinimu. Į šią kategoriją dažnai patenka kofeinas, L-teaninas ar ašvaganda, o kartu plečiasi ir vadinamųjų funkcinių gėrimų bei papildų rinka, žadanti greitus sprendimus kasdieniam nuovargiui ar stresui.

    Šiame kontekste nikotino produktai socialiniuose tinkluose pradėti pristatinėti kaip dar viena „produktyvumo priemonė“. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia komunikacija ypač paveiki jaunus žmones, nes žinutė dažnai pateikiama kaip gyvenimo būdo pasirinkimas, o ne kaip priklausomybę sukelianti medžiaga.

    „Nikotinas yra mažiau žalingas nei rūkymas, bet tai nereiškia, kad jis nekenksmingas“, – sakė A. D. Wu.

    Jos teigimu, svarbu atskirti rūkymo žalą nuo nikotino poveikio, tačiau priklausomybė pati savaime yra reikšminga žala. Be to, ilgalaikiai nikotino vartojimo be tabako dūmų padariniai vis dar tiriami, todėl viešojoje erdvėje atsirandanti „sveikatingumo“ etiketė gali klaidinti.

    Europoje vis dažniau kalbama apie griežtesnį reguliavimą, ypač siekiant sumažinti nikotino produktų prieinamumą nepilnamečiams. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neseniai pritarė teisės aktui, kuriuo siekiama riboti tabako gaminių įsigijimą žmonėms, gimusiems po 2008 metų, o į reguliavimo diskusijas įtraukiami ir garinimo produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka. Reikia aiškios visuomenės sveikatos komunikacijos, kuri vienu metu padėtų rūkantiems mesti rūkyti ir kartu užkirstų kelią naujų nikotino vartotojų atsiradimui, kai medžiaga pristatoma kaip dar vienas „kasdienės savijautos“ triukas.

  • Tyrimas: net gilioje nejautroje smegenys apdoroja kalbą ir net bando nuspėti kitus žodžius

    Tyrimas: net gilioje nejautroje smegenys apdoroja kalbą ir net bando nuspėti kitus žodžius

    Smegenys nejautroje nevisiškai nutyla

    Naujas žurnale Nature paskelbtas tyrimas rodo, kad net taikant bendrąją nejautrą smegenys išlieka aktyvesnės, nei ilgą laiką manyta. Nors žmogus yra be sąmonės, dalis nervinių grandinių toliau fiksuoja aplinkos signalus ir apdoroja kalbinę informaciją.

    Mokslininkai akcentuoja, kad kalbos apdorojimas nebūtinai reiškia sąmoningą suvokimą ar prisiminimus po operacijos. Vis dėlto rezultatai papildo supratimą, kaip smegenys veikia skirtinguose sąmonės slopinimo lygiuose.

    „Mūsų išvados rodo, kad smegenys be sąmonės būklėje yra gerokai aktyvesnės ir pajėgesnės, nei manyta anksčiau“, – sakė tyrimo bendraautoris Sameer Sheth iš Baylor medicinos koledžo.

    Kaip buvo tiriama neuronų veikla?

    Tyrime dalyvavo septyni pacientai, kuriems buvo atliekama epilepsijos chirurgija, pašalinant dalį smilkininės skilties siekiant sumažinti traukulius. Tokios procedūros metu gydytojai gali tiesiogiai stebėti nervinių ląstelių aktyvumą, o tai suteikia retą galimybę rinkti detalius duomenis iš žmogaus smegenų.

    Tyrėjai naudojo „Neuropixels“ zondus, itin plonas silicio adatas, leidžiančias vienu metu registruoti daugelio pavienių neuronų signalus. Tai viena pažangiausių technologijų, padedančių matyti, kaip skirtingos smegenų sritys reaguoja į garsą ir kalbą.

    Ką parodė garsų ir kalbos testai?

    Pirmajame bandyme pacientai klausėsi vienodų tonų sekos, kuri kartais būdavo pertraukiama kitokiu tonu. Tyrėjai nustatė, kad apie 71 proc. stebėtų neuronų reagavo į garsą, o maždaug 25 proc. neuronų sureagavo į retą, besiskiriantį toną.

    Dar viena įdomi detalė ta, kad smegenų gebėjimas aptikti neįprastus garsus bėgant laikui gerėjo. Tai leidžia manyti, kad net be sąmonės išlieka tam tikri prisitaikymo ir statistinių dėsningumų „mokymosi“ mechanizmai.

    Kitoje tyrimo dalyje keturi pacientai klausėsi tinklalaidžių ištraukų. Duomenys parodė, kad smegenys apdorojo šneką realiu laiku, reaguodamos į atskirus žodžius ir skirtingus kalbos elementus.

    „Tokį nuspėjimą paprastai siejame su budrumu ir dėmesiu, tačiau čia jis vyksta be sąmonės būsenoje“, – sakė Benjamin Hayden iš Baylor medicinos koledžo.

    Tyrėjų teigimu, dalis neuronų ne tik „girdėjo“ kalbą, bet ir bandė nuspėti, koks žodis galėtų pasirodyti toliau, remiantis ankstesniu kontekstu. Toks reiškinys siejamas su prognozuojamuoju kodavimu, kai smegenys nuolat kuria hipotezes apie tai, kas vyks akimirką vėliau.

    Autoriai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, siekiant suprasti, kiek šie mechanizmai priklauso nuo konkrečių nejautros vaistų, dozės ir individualių smegenų ypatybių. Taip pat lieka atviras klausimas, ar panašus aktyvumo profilis pasireiškia miegant ar kitose be sąmonės būsenose.

  • Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono ligos „potipiai“

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali būti ne viena vienalytė būklė, o kelios biologiškai skirtingos ligos formos. Tai padėtų paaiškinti, kodėl tie patys vaistai ar intervencijos vieniems pacientams palengvina simptomus, o kitiems beveik nepadeda.

    Darbo autoriai, naudodami mašininio mokymosi metodus, išskyrė dvi pagrindines grupes ir penkis smulkesnius potipius. Analizė atlikta ne su žmonėmis, o su vaisinėmis muselėmis, todėl išvadų tiesiogiai perkelti į kliniką dar negalima.

    Kaip buvo atliktas tyrimas

    Tyrimą atliko Belgijoje veikiantys VIB ir KU Leuven mokslininkai. Jie naudojo vaisinių muselių modelius su mutacijomis 24 genuose, siejamuose su Parkinsono liga, ir ilgą laiką stebėjo jų elgsenos pokyčius.

    Surinkti duomenys buvo analizuojami kompiuteriniais metodais, ieškant pasikartojančių dėsningumų. Toks požiūris leido tyrėjams pradėti nuo duomenų, o ne nuo išankstinių prielaidų, kaip konkreti mutacija „turėtų“ pasireikšti.

    „Kai gydytojai ar pacientai žiūri į ligą, jie mato klinikinius simptomus, kurie suvienodina žmones, sergančius Parkinsono liga“, – sakė VIB-KU Leuven molekulinės neurobiologijos grupės vadovas Patrik Verstreken.

    „Tačiau molekuliniu lygmeniu matyti, kad yra subkategorijų, ir tai svarbu, nes vieno vaisto, kuris pataikytų į skirtingus molekulinius sutrikimus visais atvejais, iš esmės nėra“, – pridūrė jis.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Parkinsono liga paprastai apibūdinama kaip progresuojantis neurologinis sutrikimas, susijęs su judėjimo sunkumais ir kitais simptomais. Tačiau ją gali lemti daugybė skirtingų genetinių pokyčių, kurie gali sutrikdyti smegenų veiklą nevienodais biologiniais keliais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad būtent ši įvairovė apsunkina efektyvių terapijų kūrimą. Vaistas, nukreiptas į vieną mechanizmą, gali padėti vienai pacientų grupei, bet būti mažai naudingas kitai.

    Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus, Parkinsono ligos sukeliamas neįgalumas ir mirtingumas pasaulyje sparčiai auga. Organizacija yra nurodžiusi, kad 2019 metais su šia liga gyveno daugiau kaip 8,5 mln. žmonių.

    Skirtingi atsakai į gydymą

    Tyrimo metu buvo išbandyti ir galimi gydymo variantai skirtinguose išskirtuose muselių modelių potipiuose. Mokslininkai nustatė, kad priemonė, pagerinusi į Parkinsoną panašius simptomus vienoje grupėje, nebūtinai veikė kitoje.

    Šie rezultatai sustiprina mintį, kad ateityje gydymas gali būti parenkamas labiau individualizuotai, atsižvelgiant į biologinę ligos priežastį. Praktikoje tai reikštų tikslesnę diagnostiką, potipių atpažinimą ir geriau pritaikytas terapijas.

    „Turėdami subkategorijas, galime ieškoti specifinių biologinių žymenų toje pacientų grupėje ir kurti vaistus, pritaikytus būtent jai“, – sakė P. Verstreken.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai ankstyvos stadijos darbas, atliktas su gyvūnų modeliais, todėl reikalingi papildomi tyrimai su žmonėmis. Vis dėlto metodas, paremtas dideliais duomenimis ir DI analize, gali būti pritaikomas ir kitoms sudėtingoms ligoms, kurias lemia daugelis genų ar aplinkos veiksnių.

  • Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Brandenburge – nauja vagysčių banga

    Vokietijos rytuose vis dažniau fiksuojamos stambios gyvulių vagystės, kai iš ganyklų ar fermų per naktį dingsta ištisos galvijų bandos. Brandenburgo žemė pastaruoju metu minima kaip vienas ryškiausių židinių, o tyrėjai vis dažniau kalba apie profesionaliai veikiančias grupuotes.

    Policijai pranešta, kad Raddusch vietovėje Oberspreewald-Lausitz rajone iš ganyklos buvo pavogti 48 galvijai. Ūkininkas žalą įvertino maždaug 75 000 eurų, o pareigūnai aiškinasi, kaip gyvuliai galėjo būti išgabenti nepastebėti.

    Vos prieš dvi savaites Elbe-Elster rajone netoli Herzbergo pradingo dar 74 galvijai, o įvykio vietoje aptikti sunkiasvorio transporto pėdsakai. Tai sustiprino versiją, kad gyvuliai išgabenami vilkikais, kruopščiai parenkant laiką ir maršrutus.

    Balandį Falkenberge iš veislinio ūkio dingo 69 veršeliai, o tyrėjų duomenimis į teritoriją galėjo būti įvažiuota atokiu privažiavimo keliu. Įtariama, kad prie tvarto buvo privažiuota dideliu vilkiku, o gyvuliai atrinkti tikslingai – daugiausia 3–6 mėnesių amžiaus telyčaitės.

    Įtariamos organizuotos gaujos

    Vokietijoje vagys taikosi ne tik į galvijus: policija fiksuoja ir avių, žąsų, net bičių šeimų vagystes. Vis dėlto būtent didelių bandų dingimas per trumpą laiką leidžia manyti, kad veikia organizuotos grupės, turinčios logistiką ir realizavimo kanalus.

    Tyrėjai skelbia, kad nusikaltėliai dažniausiai veikia naktimis, o gyvulių kilmę bandoma paslėpti nuimant ausų įsagus arba juos pakeičiant suklastotais identifikatoriais. Kai kuriais atvejais įtariama, kad galėjo būti naudojami raminamieji, kad pakrovimo metu gyvuliai būtų ramesni.

    Policija neatmeta, kad dalis pavogtų gyvulių gali būti išgabenami už Vokietijos ribų, įskaitant Rytų Europos šalis ar valstybes už Europos Sąjungos ribų. Nors gyvūnų pervežimai kertant sienas turi būti tikrinami, pareigūnai svarsto, kad gyvuliai galėjo būti gabenami uždaruose sunkvežimiuose, nepritaikytuose oficialiam gyvulių transportui.

    Prie papildomų iššūkių prisideda ir statistika: federalinė valdžia yra nurodžiusi, kad nėra atskiros oficialios visų ūkiuose pavogtų gyvūnų atvejų suvestinės. Teisiškai gyvūnai laikomi turtu, todėl tokie nusikaltimai bendroje kriminalinėje statistikoje patenka į vagysčių iš „daiktų“ kategoriją.

    Ūkiai stiprina apsaugą

    Augant vadinamajam farm crime, taikiklyje atsiduria ne tik gyvuliai, bet ir brangi žemės ūkio technika bei traktorių GPS įranga. Kai kurios Vokietijos žemės, pavyzdžiui, Žemutinė Saksonija ir Meklenburgas-Pomeranija, praneša apie didėjantį tokių nusikaltimų skaičių, nors kitur fiksuojami ir nedideli sumažėjimai.

    Ūkininkai į nerimą keliančią tendenciją reaguoja investuodami į vaizdo stebėjimą, geresnį ūkinių pastatų apšvietimą ir tarpusavio perspėjimo tinklus. Praktikoje tai dažnai reiškia greitą informacijos dalijimąsi regioninėse uždarose bendruomenėse, kad įtartini judėjimai būtų pastebėti anksčiau ir apie juos laiku sužinotų policija.

    „Kai dingo beveik penkiasdešimt galvijų, supratome, kad tai ne atsitiktinė vagystė, o suplanuota operacija“, – sakė vienas vietos ūkininkas, prašęs neviešinti jo pavardės.

    Pareigūnai ragina ūkininkus fiksuoti bet kokius įtartinus transporto judėjimus, ypač naktimis, ir nedelsiant pranešti apie pastebėtus vilkikus ar nepažįstamus asmenis šalia ganyklų bei fermų. Tyrimai tęsiami, o policija ieško ryšių tarp skirtinguose rajonuose įvykdytų vagysčių.

  • Astanos „Grand Slam“ antra diena: Kazachstanas iškovojo auksą, tribūnos lūžo nuo emocijų

    Astanos „Grand Slam“ antra diena: Kazachstanas iškovojo auksą, tribūnos lūžo nuo emocijų

    Finalai, nulėmę medalius

    Astanoje tęsiasi 2026 metų dziudo „Grand Slam“ turnyras, o antra varžybų diena šeimininkams tapo itin sėkminga. Kazachstano sportininkas Zhalgas Kairolla svorio kategorijoje iki 81 kg iškovojo aukso medalį ir sukėlė areną ant kojų.

    Renginys sutraukė gausų būrį žiūrovų, o atmosfera, pasak turnyro dalyvių, išliko viena įspūdingiausių šiame cikle. Tarptautinės dziudo federacijos „Grand Slam“ varžybos laikomos vienomis svarbiausių sezono startų, kur kaupiami reitingo taškai ir formuojamas kelias į didžiuosius čempionatus.

    Iki 63 kg finale susitiko Dali Liluashvili ir Enkhriilen Lkhagvatogoo. Kova buvo permaininga: Liluashvili pirmavo minimalia persvara, tačiau galiausiai gavo trečią įspėjimą, o pergalė atiteko Mongolijos atstovei.

    Iki 73 kg kategorijoje Danil Lavrentev finale įveikė 2016 metų olimpinį čempioną Fabio Basile. Lemiamas epizodas įvyko pratęsime, kai po lygių rezultatų Lavrentev atliko pergalingą veiksmą.

    Pirmasis Eme „Grand Slam“ auksas

    Iki 70 kg finale prancūzė Clémence Eme nugalėjo vokietę Miriam Butkereit. Vieno įvertinimo pakako, kad Eme iškovotų pirmąjį karjeroje „Grand Slam“ aukso medalį.

    „Jaučiu, kad čia daug žmonių mėgsta dziudo, tai tarsi kultūros dalis. Pernai kovojau čia ir jaučiau tą patį, publika nuostabi, man patinka, kad ji palaiko kovotojus ir patį dziudo“, – sakė Clémence Eme.

    Sportininkų teigimu, tokios varžybos vertinamos ne tik dėl titulo, bet ir dėl patirties kovojant prieš aukščiausio lygio varžovus. „Grand Slam“ etapai paprastai tampa vieta, kur išryškėja nauji lyderiai ir keičiasi jėgų balansas svorio kategorijose.

    Kairollos triumfas ir namų sienos

    Didžiausio palaikymo sulaukė iki 81 kg finalas, kuriame Zhalgas Kairolla susitiko su Moldovos atstovu Petru Pelivanu. Kazachstano sportininkas išnaudojo namų arenos pranašumą ir užtikrintai iškovojo aukso medalį.

    „Taip, sulaukiau daug palaikymo iš savo bendruomenės. Tai man suteikė daug jėgų. Turiu daug brolių, seserų ir draugų, kurie atvyko iš įvairių pasaulio vietų. Girdėjau visus šūksnius, nuoširdžiai jums ačiū“, – sakė Zhalgas Kairolla.

    Antra diena šeimininkams baigėsi su vienu aukso ir vienu bronzos medaliu, o turnyro kulminacija laukia paskutinę varžybų dieną, kai ant tatamio pasirodo sunkiasvoriai. Tokiuose etapuose būtent sunkiasvorių finalai dažnai tampa didžiausiu publikos traukos centru ir palieka ryškiausius turnyro prisiminimus.

  • Telšiuose svarstomas sklypo S. Daukanto g. 10 naudojimo keitimas į daugiabučių teritoriją

    Telšių rajono savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo S. Daukanto gatvėje 10, Telšiuose, naudojimo būdą. Kalbama apie 0,0764 hektaro ploto sklypą, kurio kadastrinis numeris 7868/0012:170.

    Šiuo metu sklypas priskirtas gyvenamosioms teritorijoms, o naudojimo pobūdis numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Prašoma pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Savivaldybė nurodo, kad pakeitimas siejamas su sklype esančiu statiniu ir poreikiu suderinti naudojimo būdą su atnaujintu teisiniu reglamentavimu. Konkrečiai remiamasi aplinkos ministro 2024 metais birželio 17 dieną įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu.

    Kur ir kaip bus viešinama?

    Prašymo iniciatorius yra sklypo savininkas. Su paviešintu prašymu ir vėlesniais sprendimais bus galima susipažinti savivaldybės interneto svetainėje, taip pat teritorijų planavimo viešinimo sistemose.

    Savivaldybė pažymi, kad TPDRIS elektroninės paslaugos teikiamos per TPS „Vartai“ ir ten skelbiama informacija apie rengiamų teritorijų planavimo dokumentų viešinimą. Tokiu būdu gyventojai gali patogiai matyti dokumentus ir proceso eigą.

    Iki kada galima teikti pasiūlymus?

    Visuomenė pasiūlymus dėl prašymo gali teikti nuo jo paskelbimo dienos iki 2026 metais gegužės 22 dienos imtinai. Pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui.

    Dėl procedūrinių klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Savivaldybė taip pat pateikia kontaktus konsultacijoms ir informacijos patikslinimui.

    Tokie naudojimo būdo pakeitimai praktikoje dažniausiai vertinami per urbanistinio suderinamumo, infrastruktūros pajėgumų ir poveikio aplinkai prizmę. Gyventojų pastabos šioje stadijoje gali būti svarbios siekiant įvertinti, kaip planuojamas pokytis atitiks aplinkinių teritorijų vystymo kryptį.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A- su stabilia perspektyva: kas gali pakeisti sprendimą?

    S&P paliko Lenkijos reitingą A- su stabilia perspektyva: kas gali pakeisti sprendimą?

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P patvirtino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą A- ir paliko stabilią perspektyvą. Tai vienas pirmųjų tokio lygio vertinimų po įtampos Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimo ir tuo metu, kai viešųjų finansų rodikliai rodo didesnį biudžeto deficito spaudimą.

    S&P aiškina, kad stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp gana tvirtų ekonomikos augimo galimybių artimiausiais metais ir rizikos, jog augantis valstybės įsiskolinimas didins ekonomikos pažeidžiamumą. Agentūra pabrėžia, kad reitingas remiasi ir instituciniu stabilumu bei ekonomikos atsparumo vertinimu.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinės trukmės augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų. Tokį scenarijų, pasak S&P, gali lydėti didėjančios makroekonominės pusiausvyros problemos arba išoriniai sukrėtimai, įskaitant ilgalaikes geopolitinių konfliktų pasekmes.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas, jei pablogėtų augimo perspektyvos ir didėtų ekonomikos disbalansai arba sugrįžtų stiprūs išoriniai šokai“, – nurodė S&P.

    Atskirai pažymima ir saugumo rizika: reitingo spaudimą galėtų didinti Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei tai turėtų didesnį poveikį viešiesiems finansams, investicijoms ar ekonomikos augimui. Tokiu atveju, S&P vertinimu, išaugtų ir papildomos rizikos nacionaliniam bei regioniniam saugumui.

    Kartu S&P paliko atviras duris ir teigiamam scenarijui. Reitingo kilimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi nuoseklių veiksmų mažinti didelį biudžeto deficitą, o tai vidutiniu laikotarpiu stabilizuotų arba mažintų valstybės skolą.

    „Tvari institucinė pažanga, apdairesnė fiskalinė politika, kartu su ES lėšų srautų ir tiesioginių užsienio investicijų išlaikymu galėtų teigiamai paveikti reitingą“, – teigiama S&P vertinime.

    Ką rodo kitų agentūrų signalai

    Lenkijos reitingus vertina ir kitos vadinamosios didžiojo trejeto agentūros, tačiau jų perspektyvos pastaruoju metu buvo atsargesnės. „Moody’s“ buvo palikusi šalies reitingą A2 su neigiama perspektyva, nurodydama pablogėjusias viešųjų finansų perspektyvas.

    Tuo metu „Fitch“ yra patvirtinusi A- reitingą su neigiama perspektyva. Agentūra akcentavo patikimą pinigų ir valiutos kurso politiką, tačiau neigiama perspektyva siejama su užsitęsiančiais aukštais fiskaliniais deficitais, kurie didina skolos augimo tempą.

    Rizika: deficitas ir energijos kainos

    Rinkos dalyviai prieš S&P peržiūrą buvo atkreipę dėmesį, kad S&P ilgą laiką išsiskyrė neutralesne laikysena nei kitos agentūros. Dėl to buvo nemažai svarstymų, ar ji nepakeis perspektyvos į neigiamą, net ir palikdama patį reitingą nepakeistą.

    Platesniame regiono kontekste reitingų agentūros dažnai pabrėžia energijos kainų šokų riziką, ypač jei geopolitinė įtampa ilgina aukštų kainų periodą. Tokie veiksniai gali veikti infliaciją, ekonomikos augimą ir biudžetą, o per juos ir skolinimosi kainą valstybės finansams.

    Praktiškai investuotojams reitingas ir jo perspektyva yra vienas svarbių orientyrų, vertinant valstybės skolos riziką. Stabilios perspektyvos išlaikymas paprastai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu agentūra nemato pakankamai priežasčių keisti reitingą, tačiau akcentuojamos sąlygos rodo, kur bus nukreiptas dėmesys per būsimus vertinimus.