Blog

  • Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Profilaktiniai sveikatos patikrinimai dažniausiai sukasi apie mitybą, fizinį aktyvumą ir emocinę savijautą, tačiau vienas esminių sveikatos ramsčių neretai lieka nuošalyje – miegas. Medikai primena, kad nuolatinis neišsimiegojimas ir knarkimas nėra tik nemalonus įprotis, o kartais – rimtos ligos ženklas.

    Viena dažniausiai pražiūrimų būklių – obstrukcinė miego apnėja, kai miegant kvėpavimo takai daug kartų trumpam užsiveria. Skaičiuojama, kad pasaulyje ji gali paveikti beveik 1 milijardą žmonių, o atvejų daugėja dėl senėjančios visuomenės ir augančio antsvorio paplitimo.

    Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia ne tik knarkimu: būdingi trumpi kvėpavimo sustojimai, prabudimai, ryto galvos skausmai, nuovargis, mieguistumas dieną ir dėmesio sutrikimai. Nors žmogus dažnai neprisimena prabudimų, organizmas patiria nuolatinį stresą dėl deguonies trūkumo.

    Kodėl tai pavojinga ne tik miegui

    Kartotiniai kvėpavimo sutrikimai gali įvykti dešimtis ar net daugiau nei 100 kartų per valandą, o epizodai dažnai trunka apie 20 sekundžių. Dėl to svyruoja deguonies kiekis kraujyje, didėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, o ilgainiui auga širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Negydoma miego apnėja siejama su arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ir insulto rizika. Taip pat daugėja duomenų apie sąsajas su pažintinių funkcijų blogėjimu ir demencijos rizika, o kasdienybėje tai gali reikšti prastesnę gyvenimo kokybę ir didesnę eismo įvykių tikimybę.

    Stereotipas, kad miego apnėja būdinga tik vyresniems nutukusiems vyrams, klaidina. Specialistai pabrėžia, kad simptomai ir rizika gali būti įvairūs, todėl dalis pacientų, ypač moterys, lieka nediagnozuotos, kai skundai priskiriami nemigai, stresui ar depresijai.

    Naujos diagnostikos ir gydymo kryptys

    Diagnostika pastaraisiais metais tapo prieinamesnė: vis dažniau taikomi namuose atliekami miego tyrimai, o riziką padeda įvertinti šeimos gydytojo klausimynai ir klinikinis įvertinimas. Vis dėlto vien tik piršto pulsoksimetrija ne visada užtikrina vienodą tikslumą skirtingoms žmonių grupėms, todėl svarbus kompleksinis ištyrimas.

    Standartinis gydymas išlieka CPAP terapija, kai miegant per kaukę tiekiamas pastovus oro srautas ir neleidžiama kvėpavimo takams subliūkšti. Tačiau daliai pacientų kaukė kelia diskomfortą, todėl alternatyvomis gali tapti burnos įtvarai apatiniam žandikauliui pastumti, padėties terapija, raumenų treniruotės ar kai kuriais atvejais implantuojami nervų stimuliacijos įrenginiai.

    Nauja tendencija – didesnis dėmesys svorio mažinimui kaip reikšmingai gydymo daliai, nes antsvoris yra vienas svarbiausių obstrukcinės miego apnėjos rizikos veiksnių. Jungtinėse Valstijose reguliuotojai patvirtino tirzepatidą obstrukcinei miego apnėjai gydyti, kai liga siejama su padidėjusia kūno mase, o ekspertai tikisi, kad tai paskatins platesnes diskusijas apie kompleksinį gydymą.

    Ką daryti pajutus simptomus?

    Specialistai pataria nedelsti, jei pasikartoja garsus knarkimas, rytais vargina galvos skausmai, o dieną jaučiamas nuolatinis mieguistumas ar dėmesio stoka. Svarbu paminėti ir naktinius požymius, pavyzdžiui, prabudimus dusulio jausmu, dažną šlapinimąsi ar nemigą.

    Šeimos gydytojo konsultacija dažnai tampa greičiausiu keliu į ištyrimą, o laiku pradėtas gydymas sumažina ilgalaikių komplikacijų riziką. Miego apnėja nėra vien apie prastesnį poilsį – tai būklė, galinti tyliai didinti širdies, kraujagyslių ir smegenų pažeidimų tikimybę.

  • Mokslininkai nustebino: smegenys gali gimti ne tuščios, o jau „pilnos“ – kas vyksta vėliau?

    Mokslininkai nustebino: smegenys gali gimti ne tuščios, o jau „pilnos“ – kas vyksta vėliau?

    Smegenys nuo pradžių ne „tuščias lapas“?

    Naujas tyrimas su pelėmis rodo, kad smegenys ankstyvame amžiuje gali turėti itin tankų, netvarkingą ryšių tinklą, kuris vėliau „sutvarkomas“. Tai meta iššūkį paplitusiai minčiai, kad nerviniai tinklai paprastai tik pamažu auga ir tankėja.

    Tyrimas buvo sutelktas į hipokampą – smegenų sritį, svarbią erdvinei atminčiai ir trumpalaikių prisiminimų perkėlimui į ilgalaikius. Mokslininkai analizavo vieną pagrindinių hipokampo grandinių, susijusių su atminties formavimu.

    Tankūs ryšiai, kurie vėliau „apkarpomi“

    Austrijos mokslo ir technologijų instituto neurobiologai nustatė, kad jauniausių pelių hipokampe ryšiai tarp CA3 piramidinių neuronų iš pradžių būna labai gausūs ir iš pažiūros atsitiktiniai. Vystantis smegenims, šis tinklas darosi tikslesnis, labiau organizuotas, o dalis jungčių pašalinama.

    „Šis atradimas buvo gana netikėtas“, – sakė neurobiologas Peteris Jonas.

    „Intuityviai tikėtumėmės, kad tinklas laikui bėgant auga ir tankėja, tačiau čia matome priešingą procesą: jis prasideda pilnas, o vėliau tampa aptakesnis ir optimizuotas“, – teigė jis.

    Kodėl smegenys taip vystosi?

    Autoriai aiškina, kad itin tankus pradinis „pagrindas“ gali padėti greičiau sukurti efektyvias grandines mokantis. Jei ryšių pradžioje būtų mažai, nutolusiems neuronams tektų ilgiau „surasti“ vieniems kitus, o tai galėtų lėtinti augančių smegenų gebėjimą greitai apdoroti informaciją.

    Tyrėjai pabrėžia, kad hipokampas turi sudėtingą užduotį susieti signalus iš skirtingų pojūčių sistemų ir paversti juos nuosekliais prisiminimais. Tokiai integracijai gali būti naudinga pradžioje gausi jungčių „perteklių“ turinti struktūra, kuri vėliau atrankiai apkarpoma.

    Kaip buvo tiriama ir ką tai reiškia žmonėms?

    Mokslininkai matavo elektrinį aktyvumą ir kitus ląstelinius procesus keliais pelių raidos etapais: iškart po gimimo, maždaug 7–8 dieną, paauglystėje maždaug 18–25 dieną ir suaugus apie 45–50 dieną. Šie duomenys parodė kryptingą perėjimą nuo tankaus, mažiau tvarkingo tinklo prie labiau struktūruoto.

    Kol kas neaišku, kiek šie rezultatai tiesiogiai pritaikomi žmogaus smegenims, nes skiriasi raidos trukmė ir sudėtingumas. Vis dėlto pats principas atitinka plačiau žinomą neurovystymosi idėją, kad ankstyvame amžiuje ryšiai formuojasi gausiai, o vėliau dalis jų pašalinama, paliekant efektyviausius kelius.

    Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“ ir papildo diskusiją apie tai, kaip ankstyvoji smegenų architektūra gali lemti mokymosi greitį, atminties formavimąsi ir nervinių tinklų specializaciją.

  • Y chromosoma nyksta? Mokslininkai aiškina, ar vyrams gresia išnykimas ir kas galėtų ją pakeisti

    Y chromosoma nyksta? Mokslininkai aiškina, ar vyrams gresia išnykimas ir kas galėtų ją pakeisti

    Diskusija dėl žmogaus Y chromosomos ateities vėl įkaista: dalis mokslininkų primena, kad per šimtus milijonų metų ji smarkiai sumažėjo ir prarado didelę dalį genų. Kiti tvirtina, jog bent jau primatų linijoje esminiai Y genai pastaruoju metu beveik nebekinta, todėl kalbos apie neišvengiamą pabaigą yra per daug supaprastintos.

    Vienas dažniausiai cituojamų argumentų kilo iš evoliucinės biologės Jenny Graves skaičiavimų, paskelbtų 2002 metais: jei istorinis geno nykimo tempas išliktų toks pats, Y chromosoma teoriškai galėtų išnykti per kelis milijonus metų. Vis dėlto pati mokslininkė vėliau pabrėžė, kad tai buvo apytikslis akademinis modeliavimas, o ne pranašystė apie vyrų pabaigą.

    „Mane stebina, kad kas nors rimtai nerimauja dėl vyrų išnykimo po 5 ar 6 milijonų metų“, – sakė Jenny Graves.

    „Žmonėmis esame tik apie 0,1 milijono metų, tad dar klausimas, ar apskritai sėkmingai išgyvensime ateinantį šimtmetį“, – pridūrė ji.

    Ar Y chromosoma iš tiesų silpsta?

    Y chromosoma yra specifinė tuo, kad didžiojoje savo dalyje ji neturi poros, su kuria galėtų apsikeisti genetine medžiaga kaip dauguma kitų chromosomų. Dėl ribotos rekombinacijos jai sunkiau taisyti genetines klaidas, todėl evoliuciškai ji ilgainiui prarado daug genų ir tapo gerokai mažesnė už X chromosomą.

    Vis dėlto šiuolaikiniai genomikos tyrimai rodo, kad žmogaus Y chromosomoje išlikę genai nėra atsitiktiniai. Jie siejami ne tik su lyties vystymusi, bet ir su platesnėmis organizmo funkcijomis, o tai reiškia, kad natūrali atranka gali stipriai saugoti tai, kas būtina išlikimui ir vaisingumui.

    Stabili ar pasmerkta: dvi stovyklos

    Viena mokslininkų stovykla, kuriai priskiriama ir Jenny Graves, Y chromosomą vertina kaip evoliuciškai trapų darinį, kuris teoriškai gali būti pakeistas. Kitos stovyklos atstovai, tarp jų MIT Whitehead instituto biologė Jenn Hughes, teigia, kad greitas geno praradimas vyko ankstyvoje stadijoje, o vėliau procesas sulėtėjo ir iš esmės stabilizavosi.

    Šį požiūrį sustiprino lyginamieji darbai su žmonėmis ir kitais primatais, rodantys gilią pagrindinių Y genų konservaciją per dešimtis milijonų metų. Tokia dinamika labiau primena evoliucinę pusiausvyrą, o ne nuoseklų slydimą į išnykimą.

    Kas nutiktų, jei Y vis dėlto keistųsi?

    Sensacingi teiginiai apie vyrų išnykimą dažniausiai praleidžia vieną esminį faktą: net jei tam tikroje rūšyje Y chromosoma sunyktų ar prarastų vaidmenį, pati lyties nustatymo sistema gali persitvarkyti. Gamtoje žinoma atvejų, kai žinduoliams Y chromosomos funkcijos persikėlė kitur, o rūšys ir toliau sėkmingai dauginosi.

    Tyrimuose aprašyti graužikai, kurių populiacijose Y chromosoma išnyko, tačiau lytį lemiantys genetiniai mechanizmai atsirado kitose chromosomose. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panašūs pokyčiai teoriškai galėtų vykti ir žmonių populiacijose, tik tokios lytį lemiančios variacijos nėra rutiniškai ieškomos daugelyje genomo tyrimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ryškūs Y chromosomos pokyčiai vyktų itin lėtai, per daugybę kartų. Todėl šiandien tai labiau fundamentinės biologijos klausimas, padedantis suprasti evoliuciją, genetinių sistemų stabilumą ir tai, kaip gamta randa alternatyvias strategijas išsaugoti reprodukciją.

  • Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, gali būti susiję su spartesniu smegenų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys gali būti ne bendras svoris, o būtent visceralinių riebalų kiekis.

    Tyrimą atliko Izraelio Ben-Gurion universiteto Negevo regione komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“. Analizuoti 533 suaugusiųjų duomenys, o dalyviai stebėti nuo 5 iki 16 metų, naudojant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo rodiklius ir kognityvinius testus.

    Kas labiausiai susiję su smegenų nykimu?

    MRT duomenys parodė, kad mažesnis visceralinių riebalų kiekis buvo siejamas su didesniu bendru smegenų tūriu ir geresniais pažintinių funkcijų testų rezultatais. Taip pat fiksuotas palankesnis hipokampo srities rodiklis, dažnai naudojamas vertinant smegenų atrofijos riziką.

    Tuo metu poodiniai riebalai, kurie labiausiai lemia matomą kūno apimtį ir svarstyklių rodmenis, tokio ryšio su smegenų sveikata neparodė. Tai stiprina idėją, kad metaboliniu požiūriu skirtingi riebalų tipai organizme gali turėti nevienodą poveikį.

    Įtariamas mechanizmas – cukraus ir insulino kontrolė

    Kraujo tyrimai leido įžvelgti galimą paaiškinimą: didesnis gliukozės kiekis kraujyje per laiką buvo susijęs su ryškesniais smegenų nykimo požymiais. Visceraliniai riebalai siejami su atsparumu insulinui, todėl prastėjanti gliukozės kontrolė gali tapti grandimi tarp pilvo riebalų ir smegenų struktūros pokyčių.

    Be to, daugiau visceralinių riebalų turėję dalyviai dažniau demonstravo greitesnį smegenų skilvelių didėjimą. Šis pokytis laikomas vienu iš vaizdinių smegenų senėjimo žymenų, nes gali atspindėti aplinkinių audinių tūrio mažėjimą.

    Gera žinia – pokyčiai gali būti pasiekiami

    Analizė parodė, kad tie dalyviai, kuriems per gyvenimo būdo intervencijas pavyko labiausiai sumažinti visceralinius riebalus, vėliau turėjo geriau išsilaikiusius smegenų tūrio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau signalas yra nuoseklus ir kliniškai svarbus.

    „Rezultatai rodo, kad gliukozės kontrolė ir visceralinių pilvo riebalų mažinimas yra išmatuojami, keičiami ir pasiekiami tikslai vidutiniame amžiuje, galintys sulėtinti smegenų degeneraciją“, – sakė epidemiologė Iris Shai.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tyrimo ribotumus: dauguma dalyvių buvo vyrai, be to, nemaža jų dalis turėjo antsvorio. Dėl to reikės daugiau tyrimų su įvairesnėmis grupėmis, kad būtų aiškiau, kiek plačiai šios išvados taikomos visai populiacijai.

    Vis dėlto žinutė praktinė: vien kūno masės mažėjimas ne visada tiksliai atspindi metabolinius pokyčius. Visceralinių riebalų mažinimas, kartu gerinant gliukozės ir insulino rodiklius, gali būti svarbi kryptis ne tik širdžiai ar kepenims, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai.

  • Mišrus choras „Vyturys“ mini 50-metį: jubiliejinis koncertas suburs kelias kartas scenoje

    50 metų bendro skambesio

    Mišrus choras „Vyturys“ 2026 metais mini 50 metų sukaktį ir šią progą pažymi jubiliejiniu koncertu. Renginys skirtas ne tik apžvelgti kolektyvo kelią, bet ir priminti, kaip chorinė muzika keitėsi kartu su bendruomene bei jos balsais.

    Per penkis dešimtmečius choras spėjo užauginti ne vieną dainininkų kartą, todėl jubiliejus natūraliai tampa susitikimu tiems, kurie su „Vyturiu“ sieja dalį savo gyvenimo. Tokie koncertai dažnai telkia buvusius ir esamus narius, o programoje atsiranda kūrinių, menančių skirtingus laikotarpius.

    Ko tikėtis jubiliejuje

    Jubiliejinis koncertas paprastai išsiskiria platesne programa ir dėmesiu choro istorijai: nuo žinomiausių repertuaro kūrinių iki specialiai sukakčiai parinktų aranžuočių. Tai proga išgirsti kolektyvo braižą ir pamatyti, kaip jis kito bėgant metams, išlaikydamas pagrindinę vertybę – bendrą skambesį.

    Chorinė kultūra Lietuvoje išlieka viena stipriausių mėgėjų meno sričių, o ilgaamžiai kolektyvai yra jos stuburas. 50-mečio koncertas tokiame kontekste tampa ne vien švente, bet ir priminimu, kad mėgėjų choras gali būti profesionaliai skambantis, kryptingai dirbantis ir burti bendruomenę.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei

    Ilgą laiką gyvuojantis choras dažnai yra daugiau nei kolektyvas – tai socialinis tinklas, kuriame žmonės atranda prasmingą veiklą, sceninę patirtį ir ilgalaikes draugystes. Tokie jubiliejai padeda įvertinti vadovų, koncertmeisterių ir pačių dainininkų indėlį, taip pat paskatina prisijungti naujus narius.

    Jubiliejinis „Vyturio“ koncertas – tai galimybė iš arčiau pažinti choro kelią ir išgirsti, kaip skamba 50 metų patirties sukauptas repertuaras. Renginio detalės, programa ir dalyviai paprastai skelbiami organizatorių informacijoje bei kvietimuose bendruomenei.

  • Mokslininkai atskleidė: kava gali lėtinti senėjimą, bet kaltas ne kofeinas – kas veikia?

    Mokslininkai atskleidė: kava gali lėtinti senėjimą, bet kaltas ne kofeinas – kas veikia?

    Nauji tyrimai rodo, kad kava gali būti siejama su geresne sveikata ir lėtesniais senėjimo procesais, tačiau pagrindinis mechanizmas nebūtinai susijęs su kofeinu. Dėmesys krypsta į augalinės kilmės junginius, kurių kavoje gausu natūraliai.

    Pastaraisiais metais dideli stebimieji tyrimai ne kartą fiksavo ryšį tarp kavos vartojimo ir mažesnės mirtingumo rizikos bei retesnių kai kurių lėtinių ligų atvejų. Vis dėlto tokie duomenys savaime neįrodo priežastinio ryšio, todėl mokslininkai ieško biologinio paaiškinimo.

    Koks receptorius atsidūrė dėmesio centre

    Texas A&M universiteto mokslininkų komanda laboratoriniuose bandymuose ir junginių sąveikos analizėse išskyrė galimą grandį: kavos medžiagos gali jungtis prie receptoriaus NR4A1. Tai baltymas, susijęs su genų aktyvumo reguliavimu, organizmo atsaku į stresą, uždegimu ir audinių atsistatymu.

    Ankstesni darbai yra parodę, kad NR4A1 aktyvumas ar raiška su amžiumi gali mažėti, o tai teoriškai didintų pažeidžiamumą įvairiems sutrikimams. Dėl to receptorius vis dažniau minimas kaip potencialus taikinys tyrinėjant su amžiumi susijusius procesus.

    „Kava turi gerai žinomų sveikatą palaikančių savybių, o mūsų rezultatai rodo, kad dalis jų gali būti susijusi su sąveika su šiuo receptoriumi, kuris padeda saugoti organizmą nuo streso sukeltos žalos“, – sakė biochemikas Stephenas Safe.

    Ne kofeinas, o polifenoliai

    Tyrėjai skirtingas ląstelių kultūras veikė kava ir atskiromis kavos sudedamosiomis dalimis. Rezultatai leido daryti prielaidą, kad kai kurie junginiai prisijungia prie NR4A1 ir gali slopinti uždegimines reakcijas, o tam tikruose modeliuose paveikti ir ląstelių augimą.

    Ypač išryškėjo polifenoliniai ir kiti daugiahidroksiliniai junginiai, tarp jų chlorogeninė ir kofeino rūgštys, kurios kavoje aptinkamos dažnai. Tuo metu kofeinas, nors ir gali jungtis prie receptoriaus, šiame mechanizme, anot autorių, atrodė turintis mažesnį poveikį.

    „Kofeinas jungiasi prie receptoriaus, tačiau mūsų modeliuose jis nedaro didelio poveikio. Daug aktyvesni buvo polihidroksiliniai ir polifenoliniai junginiai“, – sakė S. Safe.

    Ką tai reiškia kavos mėgėjams

    Svarbu tai, kad laboratoriniai ląstelių tyrimai neatsako, kaip tiksliai šie procesai veikia žmogaus organizme kasdienėmis sąlygomis. Kavoje yra daugiau nei 1 000 cheminių junginių, o jų poveikis priklauso nuo skrudinimo, paruošimo būdo, suvartojamo kiekio ir individualios medžiagų apykaitos.

    Be to, kavos poveikis siejamas ne su vienu keliu: mokslinėje literatūroje aptariama įtaka uždegiminiams procesams, kai kurių fermentų aktyvumui, gliukozės apykaitai ir net žarnyno mikrobiotai. Dėl šios priežasties vienas mechanizmas greičiausiai nepaaiškina viso pastebimo ryšio tarp kavos ir sveikatos rodiklių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nekeičia įprastų rekomendacijų dėl kavos vartojimo, o žmonių reakcijos į kavą gali smarkiai skirtis. Vis dėlto NR4A1 išlieka intriguojantis taikinys, todėl ateityje gali būti tiriamos ir sintetinės medžiagos, galinčios paveikti šį receptorių, ieškant naujų terapijų.

  • Festivalis Ant kalno klevelis sugrįžta: gegužės 8 dieną skambės folkloras, šokiai ir dainos

    2026 metų gegužės 8 dieną rengiamas folkloro, tautinės muzikos ir šokių festivalis Ant kalno klevelis. Organizatoriai kviečia į šventę, kurioje susitinka gyva dainavimo tradicija, instrumentinė muzika ir įvairių regionų šokiai.

    Toks festivalis paprastai tampa proga vienoje vietoje pamatyti skirtingų kartų kolektyvus ir išgirsti autentišką repertuarą, paremtą liaudies dainomis, sutartinėmis ir tradiciniais šokių motyvais. Renginių programose dažnai skiriamas dėmesys ir sceninei kultūrai, ir pačiai tradicijai, kad ji būtų suprantama šiuolaikiniam žiūrovui.

    Folkloro renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia ne tik parodyti koncertą, bet ir įtraukti publiką į bendrą patirtį. Todėl festivalio dalyviai neretai kviečia kartu užtraukti dainą, prisijungti prie ratelių ar susipažinti su tradiciniais instrumentais, tokiais kaip kanklės, skrabalai ar birbynė.

    Festivaliai, orientuoti į tautinę muziką ir šokį, taip pat prisideda prie nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo. Jie suteikia erdvę bendruomenėms, mokykloms ir ansambliams perduoti repertuarą, scenines praktikas bei tarmes, o klausytojams padeda geriau suprasti, kuo skiriasi skirtingų Lietuvos regionų dainavimo ir šokimo manieros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Ant kalno klevelis išlaiko tradicinį festivalio charakterį, tačiau siekia, kad programa būtų aiški ir patraukli įvairaus amžiaus žmonėms. Tiksli festivalio vieta, dalyvių sąrašas ir programos detalės paprastai skelbiami atskirai, artėjant renginio datai.

  • Ukmergės Kontrolės komiteto patikra vietoje: Makio ežero poilsiavietė ir būstų statybos

    Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas gegužės 7 dieną surengė tikslinę išvyką, kurios metu apžiūrėjo du savivaldybės valdomų įmonių prižiūrimus objektus. Dėmesio centre atsidūrė UAB „Ukmergės šiluma“ valdoma Makio ežero poilsiavietė ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ įgyvendinamas gyvenamųjų namų statybos projektas Ukmergėje.

    Vizito tikslas buvo įvertinti, kaip administruojamas turtas, kokia yra infrastruktūros būklė ir ar vykdoma veikla atitinka gyventojų poreikius bei savivaldybės lūkesčius. Taip pat aptartos tolesnės objektų vystymo galimybės ir sprendimai, kurie leistų užtikrinti efektyvesnį viešojo turto panaudojimą.

    Išvykoje dalyvavo Kontrolės komiteto pirmininkas Kęstutis Zinkevičius ir komiteto nariai Jolanta Keburienė, Vidmantas Krikštaponis bei Romas Pivoras. Kartu vyko savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, Turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėjas Andrejus Karpovas ir Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Tiškuvienė.

    Makio ežero poilsiavietė: kaip išnaudojamas turtas

    Makio ežero poilsiavietėje išvykos dalyvius priėmė UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys. Jis pristatė poilsiavietės veiklos organizavimą, administravimo principus ir esamą infrastruktūrą, kurią tenka prižiūrėti skirtingais sezonais.

    Susitikime kalbėta apie tai, kaip teritoriją geriau pritaikyti rekreacijai ir kasdieniams gyventojų poreikiams, kartu įvertinant išlaikymo sąnaudas. Aptarti galimi administravimo modeliai, nuomos sprendiniai ir investicijų pritraukimo kryptys, kurios leistų turtą naudoti tvariau ir su aiškesne grąža bendruomenei.

    Žemaičių gatvės projektas: darbų eiga ir įsipareigojimai

    Vėliau komitetas apžiūrėjo gyvenamųjų namų statybas Ukmergėje, Žemaičių gatvėje. UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktorius Raimondas Baltaduonis pristatė projekto eigą, atliktus darbus ir artimiausius statybos etapus.

    Taip pat buvo aptartas savivaldybės tarybos sprendimu suteiktų finansinių garantijų įgyvendinimas bei su projektu susijusių įsipareigojimų vykdymas. Pabrėžta, kad statybos vykdomos nuosekliai ir laikantis galiojančių techninių bei administracinių reikalavimų.

    Ką duoda tokios išvykos

    Komiteto nariai akcentavo, kad gyvenamųjų namų projektas svarbus didinant būsto pasiūlą ir prisideda prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo Ukmergėje. Diskutuota ir apie tai, ar ateityje būtų tikslinga plėtoti panašius projektus, atsižvelgiant į paklausą ir savivaldybės finansines galimybes.

    Kontrolės komitetas sutaria, kad patikros vietoje leidžia objektyviau įvertinti situaciją ir priimti sprendimus remiantis realia infrastruktūros būkle. Tokios išvykos taip pat padeda tiksliau planuoti investicijas, stebėti turto valdymo efektyvumą ir laiku identifikuoti rizikas.

    Savivaldybės administracijos informacija.

  • NASA tyrimas apie kambario augalus klaidingai suprastas: kiek jų reikėtų, kad valytų orą?

    NASA tyrimas apie kambario augalus klaidingai suprastas: kiek jų reikėtų, kad valytų orą?

    Kur atsirado mitas

    Teiginys, kad kambariniai augalai namuose efektyviai valo orą, dažnai remiamas NASA užsakytu 1989 metų tyrimu. Jis buvo atliktas ne butams ar biurams, o uždaroms, sandarioms erdvėms, kokių reikėtų kosminėse stotyse.

    Tyrime augalai laikyti kontroliuojamose kamerose, kur stebėta, kaip mažėja lakiųjų organinių junginių koncentracijos. Tai tokios medžiagos kaip benzenas, trichloretilenas ar formaldehidas, kurios gali išsiskirti iš apdailos, baldų ar buitinės chemijos.

    Kodėl namuose efektas menkas

    Didžiausias skirtumas tarp laboratorijos ir realių namų yra oro apykaita. Būstuose oras nuolat keičiasi per vėdinimą, langus, pastato nesandarumus, todėl teršalai praskiedžiami ir pasišalina daug greičiau nei sandarioje kameroje.

    2019 metais publikuoti skaičiavimai parodė, kad norint augalais pasiekti panašų poveikį kaip įprasta pastato oro apykaita, teoriškai reikėtų nuo 10 iki 1 000 augalų vienam kvadratiniam metrui. Tai praktiškai neįmanoma daugumoje būstų.

    Be to, namuose tarša dažniausiai nėra vienkartinė. Teršalai gali atsirasti nuolat ar bangomis dėl maisto gaminimo, valymo priemonių, žvakių ar smilkalų, šildymo, taip pat iš lauko patenkančios taršos.

    Ką rekomenduoja specialistai

    Patikimiausios rekomendacijos pirmiausia siūlo mažinti taršos šaltinius: rinktis mažiau intensyvaus kvapo priemones, vengti aerozolių, pasirūpinti, kad patalpose nebūtų drėgmės ir pelėsio židinių. Jei problema susijusi su statinio defektais ar drėgme, vien augalais jos neišspręsite.

    Antras žingsnis yra vėdinimas ir filtravimas. Kai lauko oro kokybė tinkama, padeda dažnesnis trumpas vėdinimas, taip pat virtuvės ir vonios ventiliatoriai, išvedantys orą į lauką.

    Jei reikia papildomos pagalbos, efektyviausi namuose paprastai būna ne augalai, o oro valytuvai su HEPA filtrais, skirti dalelėms, pavyzdžiui, dulkėms, žiedadulkėms ar dūmams. Kvapams ir daliai dujinių teršalų dažniau pasirenkami sprendimai su aktyvintos anglies filtrais, nors ir jie nepašalina visų teršalų.

    Vis dėlto kambariniai augalai nėra beverčiai. Jie gali prisidėti prie geresnės savijautos, vizualinio komforto ir jaukesnės aplinkos, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip patikimo būdo spręsti rimtas patalpų oro kokybės problemas.

  • Ukmergės turizmo ir verslumo centras startuoja su vadove: konkursą laimėjo Ieva Gliaudelė

    Naujai įsteigta Ukmergės rajono savivaldybės viešoji įstaiga Ukmergės turizmo ir verslumo centras nuo gegužės 8 dienos pradeda veiklą su nuolatine vadove. Įstaigai vadovaus Ieva Gliaudelė, laimėjusi balandžio 15 dieną vykusį konkursą.

    Sprendimą steigti centrą Savivaldybės taryba priėmė 2026 metais vasario 6 dieną. Per artimiausias savaites buvo parengti steigimo dokumentai, patvirtinti įstatai, o įstaiga įregistruota Registrų centre teisės aktų nustatyta tvarka.

    Iki direktorės paskyrimo centrui laikinai vadovavo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos pareigas einanti Lina Kasmauskienė. Šiuo metu Ieva Gliaudelė yra vienintelė Ukmergės turizmo ir verslumo centro darbuotoja.

    Artimiausiu metu Savivaldybės taryboje planuojama svarstyti klausimus dėl ilgalaikio turto perdavimo ir įstaigos finansavimo užtikrinimo. Centras įsikūręs Kęstučio aikštėje 2-2, Ukmergėje.

    Pirmąją darbo dieną naująją vadovę pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad centras turėtų tapti vienu koordinuojančių taškų, sujungiančių turizmo kryptis ir verslo iniciatyvas rajone.

    Ieva Gliaudelė yra gimusi ir augusi Ukmergėje, po studijų sugrįžusi gyventi į gimtąjį miestą. Ji baigė sociologijos studijas Vilniaus universitete ir veiklos audito magistrantūrą Mykolo Romerio universitete.

    Iki šiol ji dirbo Ukmergės kraštotyros muziejuje kultūrinės veiklos vyriausiąja vadybininke, kur buvo atsakinga už turizmo veiklų planavimą ir įgyvendinimą. Jos veiklos lauke buvo turizmo produktų kūrimas ir atnaujinimas, maršrutų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia, taip pat rajono lankytinų vietų jungimas į temines kryptis, tarp jų ir projektas „Dvarų žiedas“.

    Direktorė taip pat yra Ukmergės rajono žydų bendruomenės projektų koordinatorė, todėl turi patirties rengiant iniciatyvas, pritraukiant finansavimą ir įgyvendinant projektus. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad tokia patirtis gali būti svarbi kuriant centro veiklos modelį, kuriame susitinka viešasis interesas, bendruomenės ir vietos verslas.

    „Dalyvauti konkurse į Ukmergės turizmo ir verslumo centro direktoriaus pareigas paskatino mano profesinė patirtis ir aiškus matymas, kaip galima stiprinti turizmo ir verslumo sistemą Ukmergėje“, – sakė Ieva Gliaudelė.

    „Man svarbu, kad Ukmergė būtų ne tik graži vieta, bet ir patraukli patirtimi, kad atvykstantys žmonės rastų ką veikti, o vietos bendruomenė ir verslas būtų šio proceso dalimi“, – teigė ji.

    Anot direktorės, centro tikslas turėtų būti nuoseklus turizmo ir verslumo ekosistemos stiprinimas, o pati įstaiga gali veikti kaip praktinė platforma bendroms iniciatyvoms. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų tendencijas regionuose, kai savivaldybės siekia ne tik reklamuoti lankytinas vietas, bet ir kurti patyriminius maršrutus, stiprinti vietos paslaugų kokybę bei skatinti bendradarbiavimą su smulkiuoju verslu.

    Ieva Gliaudelė sako didžiausią dėmesį skirsianti patyriminiam turizmui, naujų produktų kūrimui ir partnerystėms. Jos teigimu, siekis yra, kad Ukmergė būtų ne tik lankoma, bet ir patiriama, o tai reikalauja kryptingo darbo su renginiais, maršrutais, paslaugų teikėjais ir komunikacija.

    Kalbėdama apie vadovavimą, ji pabrėžė atsakomybę, iniciatyvumą ir nuoseklumą, taip pat gebėjimą telkti komandą. Savivaldybėje tikimasi, kad įstaigai įsibėgėjant bus formuojama komanda ir aiškiai apibrėžtas finansavimo bei turto naudojimo pagrindas, kad centras galėtų pilnavertiškai vykdyti priskirtas funkcijas.