CP v2

Blog

  • Šv. Florijono diena Lazdijuose: padėkos ugniagesiams ir bendruomenės žinutė apie tarnybos kainą

    Šv. Florijono diena Lazdijuose: padėkos ugniagesiams ir bendruomenės žinutė apie tarnybos kainą

    Lazdijuose iškilmingai paminėta Šv. Florijono diena, tradiciškai siejama su ugniagesių globėjo vardu. Renginyje akcentuota ugniagesių tarnybos atsakomybė ir kasdienis pasirengimas gelbėti žmonių gyvybes bei turtą.

    Šv. Mišias už Lazdijų rajono ugniagesius aukojo Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Maldos metu prisiminti ne tik šiuo metu tarnaujantys pareigūnai, bet ir anksčiau šiai tarnybai gyvenimą paskyrę ugniagesiai.

    Sveikinimus bendruomenei ir ugniagesiams perdavė vicemeras Dalius Mockevičius, kuris taip pat įteikė merės Ausmos Miškinienės linkėjimus. Jis dėkojo už pasiaukojantį darbą ir pabrėžė, kad kiekvienas išvykimas į įvykį reiškia ne tik profesionalumą, bet ir riziką, kurią visuomenė dažnai pamato tik nelaimės akimirkomis.

    Vicemeras taip pat perdavė ir įteikė Seimo nario Lino Urmanavičiaus padėkas už ilgametį, sąžiningą ir atsakingą darbą priešgaisrinėje tarnyboje. Apdovanojimai skirti Linui Turčinui, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininkui, ir Valdui Matoniui, Avižienių ugniagesių komandos skyrininkui.

    Merės padėkos įteiktos Valdui Pavasariui, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadui, Gintautui Vekteriui, Seirijų ugniagesiui gelbėtojui, Romui Sereičikui, Šventežerio ugniagesiui gelbėtojui, ir Virginijai Milukienei, Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vyriausiajai buhalterei.

    Renginyje sveikinimo žodžius kolegoms skyrė ir kitų institucijų atstovai, pabrėžę, kad gelbėjimo grandinė regione veikia tada, kai tarpusavyje susikalba skirtingos tarnybos. Susirinkusius sveikino Lazdijų policijos komisariato viršininkas Nerijus Narkūnas, Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė ir Lenkijos Seinų priešgaisrinės tarnybos atstovai.

    Šv. Florijono dienos minėjimas Lazdijuose tapo proga ne tik pagerbti konkrečius žmones, bet ir priminti, kad priešgaisrinė sauga prasideda nuo bendruomenės budrumo. Ugniagesiai ragina gyventojus atsakingai elgtis su ugnimi, pasirūpinti dūmų detektoriais ir gesintuvais, o apie rizikas namuose galvoti dar prieš įvykstant nelaimei.

  • Pamirštas paukštienos pasirinkimas: kurapkos mėsa turi daug baltymų ir geležies, bet mažai riebalų

    Kodėl kurapkos mėsa vėl grįžta?

    Kurapkos mėsa ilgą laiką buvo laikoma tradicine, bet retai kasdienėje virtuvėje naudojama paukštiena. Pastaraisiais metais, augant susidomėjimui mažiau perdirbtais produktais ir baltyminga mityba, ji vėl minima kaip alternatyva vištienai ar kalakutienai.

    Ši mėsa dažniau priskiriama laukinei paukštienai, todėl ją renkasi ieškantys ryškesnio skonio ir liesesnio patiekalo. Kartu tai pasirinkimas tiems, kurie nori į mitybą įtraukti daugiau geležies ir B grupės vitaminų šaltinių.

    Kuo ji naudinga organizmui?

    Kurapkos mėsa vertinama dėl didesnio baltymų kiekio ir palyginti nedidelio riebalų kiekio. Baltymai svarbūs raumenų atsistatymui, audinių atsinaujinimui ir sotumo jausmui, todėl tokia mėsa dažnai siejama su lengvesne, bet maistinga vakariene.

    Ne mažiau svarbi ir geležis, kuri reikalinga normaliai deguonies pernašai organizme. Jos trūkumas gali sietis su nuovargiu ir silpnumu, todėl geležies turintys produktai aktualūs įvairaus amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurių mityba monotoniška.

    Kurapkos mėsoje taip pat aptinkama B grupės vitaminų, dažniausiai siejamų su nervų sistemos veikla ir energijos apykaita. Be to, tokia paukštiena gali turėti mikroelementų, pavyzdžiui, cinko ir seleno, kurie dažnai minimi kalbant apie imuninės sistemos funkcijas.

    Kam ji tinka ir kaip gaminti?

    Ši paukštiena gali būti patraukli mažiau riebalų turinčios mitybos besilaikantiems žmonėms, taip pat aktyviai sportuojantiems, kuriems svarbus baltymų kiekis. Dėl sodresnio skonio ji dažnai pasirenkama ir kaip įvairesnė alternatyva įprastai vištienai.

    Praktiškiausia kurapkos mėsą ruošti paprastai: troškinti, kepti orkaitėje ar virti, kad nereikėtų papildomų riebalų. Ji gerai dera su daržovėmis, kruopomis ir šviežiomis žolelėmis, o prieskonius verta rinktis saikingai, kad neužgožtų natūralaus skonio.

    Jei mitybos tikslai susiję su konkrečiomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, mažakraujyste ar padidėjusiu cholesteroliu, mitybos pokyčius pravartu aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai padeda tiksliau įvertinti, kiek ir kokių produktų reikia būtent jūsų organizmui.

  • Edamame „Lidl“ akcijoje: daug skaidulų ir augalinių baltymų, kaina mažesnė nei 1,20 euro

    Kas yra edamame?

    Edamame – tai dar neprinokusios, žalios sojų pupelės, renkami dar prieš grūdams sukietėjant. Dėl švelnaus, lengvai riešutinio skonio ir traškios tekstūros jos dažnai pasirenkamos kaip greitas užkandis arba priedas prie patiekalų.

    Šis produktas pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda ir Lietuvos pirkėjų krepšeliuose, nes tinka ieškantiems alternatyvų bulvių traškučiams ar norintiems į mitybą įtraukti daugiau augalinių produktų. Edamame dažniausiai parduodamos šaldytos, todėl jas patogu laikyti namuose.

    Kuo edamame vertingos?

    Edamame išsiskiria tuo, kad sojos baltymai laikomi pilnaverčiais, nes turi visas būtinas aminorūgštis. Dėl to tai aktualus pasirinkimas vegetarams ir veganams, taip pat žmonėms, kurie nori didinti baltymų kiekį maiste nemažindami daržovių dalies lėkštėje.

    Ne mažiau svarbus ir skaidulų kiekis, galintis prisidėti prie sotumo jausmo ir virškinimo. Edamame taip pat siejamos su folio rūgšties ir vitamino K šaltiniais, o sojų produktai dažnai minimi ir diskusijose apie širdies ir kraujagyslių sveikatai palankesnę mitybą, kai jie pakeičia dalį gyvūninės kilmės užkandžių.

    Kaina „Lidl“ ir kaip ji atrodo rinkoje

    Šiuo metu „Lidl“ parduotuvėse edamame „Vitasia“ pakuotė (150 gramų) kainuoja 1,20 euro. Tai yra apie 0,80 euro už 100 gramų, tad pasiūlymas gali būti patrauklus norintiems išbandyti produktą pirmą kartą arba papildyti šaldiklį greitais užkandžiais.

    Palyginimui, kitur šaldytų edamame kaina neretai būna aukštesnė, ypač jei tai ekologiški ar specializuotų prekių ženklų produktai, o marinuotos ar konservuotos versijos dažnai kainuoja daugiau dėl mažesnio nusausinto kiekio. Todėl akcijos metu kaina tampa vienu svarbiausių argumentų išbandyti edamame kaip kasdienį užkandį.

    Kaip edamame valgyti namuose?

    Paprasčiausias būdas – trumpai apvirti arba pašildyti garuose ir pabarstyti druska ar čili dribsniais. Taip paruoštos pupelės tinka vakarui prie filmo, kai norisi kažko sūraus, bet ne itin riebaus.

    Edamame taip pat lengvai pritaikomos salotoms, dubenėliams su ryžiais ar kruopomis, tinka į daržovių apkepus ar greitus wok patiekalus. Sumalus su citrina, česnaku ir aliejumi, galima pasigaminti žalią užtepėlę, kuri primena lengvesnę humuso alternatyvą.

  • Jūrinis šparagas salikornija: kuo naudinga skydliaukei ir širdžiai, ir kada reikėtų atsargumo

    Salikornija, dar vadinama jūriniu šparagu, yra sūroje pakrantės aplinkoje augantis augalas, vertinamas dėl ryškaus, natūraliai sūraus skonio ir mineralų gausos. Dėl šių savybių ji vis dažniau atsiduria restoranų lėkštėse ir namų virtuvėse kaip daržovių, žuvies ar jūros gėrybių priedas.

    Didžiausias salikornijos išskirtinumas mitybos požiūriu yra jodas, kurio kiekis gali būti didesnis nei įprastose daržovėse. Jodas reikalingas skydliaukės hormonų sintezei, o šie hormonai daro tiesioginę įtaką medžiagų apykaitai, energijos balansui ir savijautai.

    Skydliaukė: nauda ir ribos

    Į mitybą įtraukiamas jodo šaltinis gali būti naudingas žmonėms, kurių racione trūksta jodo, ypač jei retai vartojama jūros žuvis ar joduota druska. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jodo perteklius taip pat gali kelti problemų, ypač turint tam tikrų skydliaukės sutrikimų.

    Jei diagnozuota autoimuninė skydliaukės liga ar vartojami skydliaukės hormonų preparatai, dėl didesnio jodo kiekio produktų verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Praktinis signalas virtuvėje paprastas: salikornijos patiekalų papildomai sūdyti dažniausiai nereikia.

    Širdis ir cukraus kontrolė

    Nors skonis sūrus, salikornija gali suteikti ir kitų organizmui svarbių medžiagų, pavyzdžiui, kalio ir magnio, kurie siejami su normalia raumenų, įskaitant širdies, funkcija. Taip pat joje yra skaidulų ir augalinių junginių, kurie dažnai minimi širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimo mitybos rekomendacijose.

    Žmonėms, kurie stebi cukraus kiekį kraujyje ar kūno svorį, aktualu tai, kad salikornija paprastai yra mažai kaloringa daržovė, o skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumą. Vis dėlto teiginiai apie tiesioginį cukraus mažinimą turėtų būti vertinami atsargiai: svarbiausia yra viso raciono kokybė, porcijų dydis ir bendras angliavandenių balansas.

    Kaip valgyti salikorniją?

    Virtuvėje salikornija dažniausiai trumpai apverdama ar apblanširuojama, kad išliktų traškumas, o tada patiekiama su žuvimi, jūros gėrybėmis ar įmaišoma į salotas. Kitas populiarus būdas yra greitai apkepinti svieste su česnaku, o taip paruoštą patiekalą naudoti kaip garnyrą.

    Dėl natūralaus sūrumo ji gali būti patogi alternatyva, kai norisi sumažinti papildomos druskos kiekį maiste, tačiau žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti natrį, porcijas vis tiek verta rinktis saikingas. Sveikatos klausimais, ypač sergant lėtinėmis ligomis, saugiausia sprendimus derinti su specialistu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

  • Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europos Parlamento narė prancūzė Aurore Lalucq pareiškė, kad Europos Sąjunga neturėjo pasirašyti prekybos susitarimo su JAV administracija, kuria, jos teigimu, neįmanoma pasitikėti. Politikė vadovauja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, todėl jos kritika Briuselyje vertinama kaip reikšmingas signalas.

    Įtampa atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungos automobiliams. Tai viršytų 15 proc. ribą, kuri, pasak straipsnyje aptariamo susitarimo logikos, turėjo būti „lubos“ ir verslui suteikti daugiau apibrėžtumo.

    „Nesuprantu, kaip galima sudaryti sandorį su administracija, kuri nesilaiko savo žodžio“, – sakė Aurore Lalucq.

    Susitarimas, apie kurį kalbama, buvo pasiektas 2025 metais per JAV prezidento ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą Škotijoje. Juo Europos Sąjunga būtų sumažinusi muitus daliai JAV prekių iki nulio, o pati būtų susidūrusi su 15 proc. tarifais ir įsipareigojimais dėl didesnių investicijų JAV.

    Šis modelis sulaukė kritikos ir dėl asimetrijos, ir dėl to, kad tarifai tapo politinio spaudimo priemone. Straipsnyje minima, kad anksčiau susitarimas buvo sustabdytas Europos Parlamento narių, kai tarifų grėsmės esą buvo naudotos kaip svertas spaudžiant dėl Grenlandijos klausimo.

    Skilimas tarp socialistų

    A. Lalucq pozicija išryškino nesutarimus Socialistų ir demokratų frakcijoje, kuri yra antra pagal dydį Europos Parlamente. Kita įtakinga šios frakcijos figūra, prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange, esą ragino judėti į priekį, bet siekti papildomų saugiklių.

    Šis nesutarimas atspindi platesnę tendenciją, kai šalių pozicijas formuoja jų ekonominiai interesai. Valstybės, kurių eksportas į JAV didesnis ir kurios jautriau reaguoja į tarifų riziką, dažniau renkasi mažiau konfrontacinę liniją, net jei viešai pabrėžia griežtesnių garantijų poreikį.

    Kas toliau: saugikliai ir terminas

    Europos Sąjungoje aptariami keli galimi mechanizmai, kurie turėtų apriboti riziką, jei Vašingtonas nukryptų nuo susitarimo. Tarp svarstomų idėjų minimas principas, kad tarifų mažinimas JAV pramonės prekėms galėtų įsigalioti tik tada, jei JAV pilnai laikysis susitarimo sąlygų.

    Taip pat aptariama vadinamoji saulėlydžio nuostata, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų atnaujintas. Tuo pat metu ES sostinės išlieka pasidalijusios: straipsnyje teigiama, kad Vokietija ir Italija labiau linksta išsaugoti pirminį Europos Komisijos išderėtą variantą.

    Europos pareigūnai tikisi įtampą sumažinti per numatytą ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir JAV prekybos atstovo Jamiesono Greer susitikimą Paryžiuje. Po paskutinio grasinimo muitais daugelis ES lyderių viešai reagavo atsargiai, siekdami neeskaluoti situacijos.

  • Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijos inžinierių kuriama alternatyva tradicinėms vėjo jėgainėms skamba neįprastai: energiją siūloma gaminti ne nuo bokštų su mentėmis, o iš aukštai skraidančių aitvarų, valdomų ir sinchronizuojamų vienoje sistemoje. Sprendimas dažniausiai vadinamas „KiteGen Carousel“ ir remiasi idėja pasiekti stipresnius, pastovesnius vėjus kelis šimtus metrų ar dar aukščiau virš žemės.

    Pagrindinė problema, kurią bando spręsti tokios technologijos kūrėjai, yra žemutinių oro sluoksnių vėjo nepastovumas ir turbulencija. Kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai tampa tolygesnis, o didesnis jo greitis reiškia ir didesnį energijos potencialą, nes vėjo energija labai stipriai priklauso nuo greičio.

    Kaip veikia aitvarų karuselė?

    Sistemos esmė yra ant žemės esantis žiedinis bėgis su generatoriais ir tvirti trosai, prie kurių pritvirtinti keli ar keliolika aerodinaminių sparnų tipo aitvarų. Skriedami nustatytomis trajektorijomis, aitvarai sukuria didelę trosų trauką, o ši mechaninė jėga paverčiama elektros energija sukant generatorius žemėje.

    Skirtingai nei įprastos vėjo jėgainės, čia nereikia itin aukštų bokštų ir didžiulių menčių, todėl teoriškai mažėja dalis konstrukcinių ir logistikos iššūkių. Vis dėlto technologinis sudėtingumas persikelia į valdymą: aitvarus būtina tiksliai koordinuoti, kad trauka būtų stabili, o skrydžio trajektorijos nesikirstų.

    Kodėl tai laikoma potencialiai dideliu proveržiu?

    Kūrėjų pristatymuose akcentuojama, kad vienas toks kompleksas galėtų pagaminti tiek energijos, kiek labai didelis įprastų vėjo turbinų parkas, kai kur minimi ir palyginimai su iki 2 500 turbinų. Tokie skaičiai vertintini kaip teorinės projekcijos ar maksimalūs scenarijai, nes reali gamyba priklauso nuo vietovės vėjo sąlygų, sistemos mastelio, patikimumo ir veikimo laiko.

    Praktikoje svarbiausias klausimas būtų ne tik pikinė galia, bet ir nuosekli metinė generacija bei eksploatacijos kaštai. Aukštumų vėjo sprendimai žada didesnį pajėgumo koeficientą, tačiau tam reikia itin patikimų valdymo algoritmų, atsparių medžiagų, saugumo zonų ir aiškios integracijos į elektros tinklą.

    Iššūkiai: sauga, patikimumas ir poveikis aplinkai

    Aitvarų sistemos turi spręsti aviacijos saugos ir oro erdvės naudojimo klausimus, nes skraidantys įrenginiai reikalauja suderinamumo su skrydžių koridoriais bei vietos taisyklėmis. Ne mažiau svarbus ir patikimumas: trosų nuovargis, ekstremalūs orai, apledėjimas ar audros gali tapti esminiais rizikos veiksniais.

    Kitas aspektas yra poveikis aplinkai ir laukinei gamtai. Tradicinės vėjo jėgainės dažnai kritikuojamos dėl rizikos paukščiams ir šikšnosparniams, o aitvarų sistemos, nors ir be didelių menčių, taip pat turėtų būti vertinamos dėl galimo poveikio migracijos keliams ir triukšmo, priklausomai nuo konkretaus įrengimo.

    Jei technologija pasiteisintų komerciniu mastu, ji galėtų tapti nišine alternatyva regionams, kur sudėtinga statyti aukštas konstrukcijas ar kur ypač vertingi aukštesnių sluoksnių vėjai. Tačiau iki to dar reikės įrodyti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį patikimumą, aiškią ekonominę naudą bei sklandų reguliacinį suderinamumą.

  • Naftos kainos nesitraukia: įtampa dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio supurtė Europos biržas

    Naftos kainos nesitraukia: įtampa dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio supurtė Europos biržas

    Europos akcijų rinkos gegužės 5 dieną pradėjo prekybą kilimu, tačiau vėliau kryptis išsiskyrė: investuotojai vertino žinias iš Artimųjų Rytų ir jų poveikį energijos žaliavoms. Pagrindinis nerimo šaltinis – įtampa tarp JAV ir Irano bei rizika sutrikti laivybai Hormūzo sąsiauryje.

    Naftos kainos ankstyvoje prekyboje traukėsi, bet išliko pakilusios, nes rinka įskaičiuoja galimą tiekimo grandinių šoką. „Brent“ naftos kaina buvo apie 1,38 proc. mažesnė, o WTI rūšies nafta – apie 2,27 proc. žemiau nei prieš tai buvę lygiai, tačiau abiejų rūšių kainos vis dar laikėsi netoli pastarųjų pikų.

    Įtampa buvo išbandyta po pranešimų apie incidentus jūroje ir bandymus atnaujinti atskirų laivų judėjimą per strategiškai svarbų ruožą. Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio „butelio kaklelių“, nes per jį juda didelė dalis tarptautinės naftos ir suskystintų dujų prekybos, todėl bet koks ribojimas greitai persiduoda kainoms.

    Europos indeksai reagavo nevienodai. Vokietijos DAX kilo apie 0,80 proc., Prancūzijos CAC 40 trumpam buvo ūgtelėjęs, bet vėliau smuko į neigiamą zoną, Jungtinės Karalystės FTSE 100 iš esmės nekito, o Italijos FTSE MIB kilo apie 1,2 proc.

    Azijoje prekyba buvo ramesnė, dalyje regiono rinkų vyravo šventinis laikotarpis, todėl likvidumas buvo mažesnis. Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 1,1 proc., Australijos S&P ir ASX 200 mažėjo apie 0,5 proc., o Taivano „Taiex“ buvo apie 0,2 proc. žemiau.

    Rinkų dalyviai taip pat vertino, kad naftos kainų šuolis pastarosiomis savaitėmis didina spaudimą infliacijai ir gali apsunkinti centrinių bankų planus dėl palūkanų normų. Brangesnė energija dažniausiai kelia transporto ir gamybos sąnaudas, o tai galiausiai gali atsiliepti tiek įmonių pelnams, tiek vartotojų išlaidoms.

    Investuotojų akys krypsta į bet kokius signalus dėl laivybos atnaujinimo ir konflikto eskalacijos rizikos, nes tokie įvykiai turi tiesioginę įtaką žaliavoms, valiutoms ir akcijų rinkų volatilumui. Artimiausiomis dienomis rinkos jautrumą gali didinti ir nauji pranešimai iš regiono bei energetikos atsargų ir paklausos duomenys.

  • Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Ispanijos Baskų krašto Álavos provincijoje veikianti besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja „Tubos Reunidos“ pradėjo nemokumo procedūrą. Bendrovės valdyba apie tai informavo Ispanijos vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją ir teismą Vitorijoje-Gasteise, nurodydama, kad nebegali vykdyti artėjančių finansinių įsipareigojimų.

    Įmonė skelbia susidūrusi su maždaug 263 mln. eurų skola. Dar 2023 metais bendrovė dirbo pelningai, tačiau pastaraisiais metais finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo, o paskutiniai skelbiami metai užfiksavo 82,5 mln. eurų nuostolį.

    Kodėl pritrūko oro?

    „Tubos Reunidos“ specializuojasi besiūlių plieninių vamzdžių gamyboje energetikos ir petrochemijos sektoriams, todėl yra jautri tiek pasaulinei paklausai, tiek prekybos politikai. Papildomą spaudimą, anot pranešimų, sukėlė JAV tarifai plienui ir aliuminiui, kurie apsunkino eksporto sąlygas ir pablogino kainodarą.

    Vis dėlto problemos, rinkos vertinimu, buvo ir struktūrinės: po 2023 metų piko smuko pajamos, Europoje išliko aukštos energijos ir darbo sąnaudos, o pigesnė konkurencija iš Kinijos darė spaudimą maržoms. Plieno sektoriuje tai ypač skausminga, nes užsakymų ciklai nepastovūs, o sutartys dažnai sudaromos fiksuotomis kainomis.

    Investuotojų pasitikėjimą atspindėjo ir akcijų kaina: per 12 mėnesių ji krito nuo 0,57 euro iki 0,14 euro. Po pranešimo apie nemokumą prekyba bendrovės akcijomis buvo sustabdyta, o procesą toliau prižiūrės teismo paskirtas administratorius.

    Darbuotojų nerimas ir atleisti planai

    Bendrovėje dirba beveik 1 300 darbuotojų, dalis jų šią savaitę rengė protestus Orduñoje, Amurijuje ir Bilbao, reikalaudami aiškumo dėl gamyklų ateities. Darbuotojai baiminasi, kad nemokumo procesas gali baigtis gamybos mažinimu ar restruktūrizacija, kuri paliestų šeimų pajamas regione.

    Įmonė buvo pasiūliusi kolektyvinių atleidimų programą, kuri būtų palietusi 242 darbuotojus, tačiau keturios profesinės sąjungos šį planą atmetė. Tokiose derybose paprastai kertasi du interesai: įmonės siekis mažinti fiksuotas sąnaudas ir darbuotojų reikalavimas išsaugoti darbo vietas bei aiškias garantijas.

    Tiriama valstybės paskola

    Nemokumo fone atgijo ir diskusijos dėl valstybės remtos paskolos, suteiktos per COVID-19 pandemiją per Ispanijos valstybinį pramonės rėmimo fondą SEPI. Ši finansinė parama šiuo metu yra teisminės peržiūros akiratyje, tiriant įtarimus, kad sprendimų priėmimą galėjo paveikti netinkami politiniai ryšiai.

    Byloje, kaip skelbiama, tiriama, ar tarpininkai ir politikos veikėjai galėjo daryti įtaką paskolos suteikimo greičiui ar sąlygoms mainais į galimus neteisėtus mokėjimus. Galutinės išvados kol kas nepadarytos, o tyrimas tebėra vykdomas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos metalų pramonė šiuo metu patiria dvigubą spaudimą: trumpuoju laikotarpiu ją veikia prekybos ribojimai ir paklausos svyravimai, o ilguoju laikotarpiu – energijos kainos, konkurencija ir būtinybė investuoti į mažesnės taršos gamybą. Tokiose sąlygose net istorinės įmonės tampa pažeidžiamos, jei finansinė pagalvė per plona.

  • Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį pateikė nevienareikšmius rezultatus: „HSBC“ pelnai traukėsi, o Italijos „UniCredit“ pranoko lūkesčius ir pagerino visų metų prognozes. Investuotojai šiuos skaičius vertina geopolitinės įtampos, karo rizikų ir užsitęsusių aukštų palūkanų fone.

    Didžiausias Europoje pagal turto apimtį bankas „HSBC“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 8,0 mlrd. eurų. Rezultatas buvo silpnesnis, nei tikėjosi rinka, o pagrindine priežastimi įvardyti išaugę atidėjiniai blogoms paskoloms.

    „HSBC“ kredito nuostolių atidėjiniai pasiekė apie 1,1 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 750 mln. eurų prieš metus. Bankas siejo tai su padidėjusia rizika dėl karo Irane ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, kuris gali paveikti verslo atsiskaitymus bei skolininkų mokumą.

    „Kredito atidėjiniai šį ketvirtį užgožė kitus pasiekimus, o akcijų supirkimo programos pauzė daliai investuotojų tapo papildomu nusivylimu“, – sakė „Interactive Investor“ rinkų vadovas Richardas Hunteris.

    Vis dėlto „HSBC“ pabrėžė, kad Azijos turto valdymo kryptis išlieka atspari. Turto valdymo padalinio komisinių pajamos augo 18 proc. iki maždaug 2,3 mlrd. eurų, o naujų klientų pinigų įplaukos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, rodydamos, kad turtingų klientų segmentas išlieka aktyvus.

    Priešingu poliumi tapo „UniCredit“, kuri pradėjo metus stipriai: banko grynasis pelnas augo daugiau nei 16 proc. iki 3,2 mlrd. eurų. Šis rezultatas viršijo analitikų prognozes ir leido bankui pakelti 2026 metų gaires.

    „UniCredit“ pajamos per ketvirtį didėjo 5 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o grynosios pajamos siekė 6,7 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad neigiamus veiksnius, susijusius su palūkanų normomis, paskolų nuostoliais ir Rusija, padėjo kompensuoti diversifikuotas verslo modelis.

    Po rezultatų „UniCredit“ pagerino visų 2026 metų grynojo pelno prognozę iki ne mažiau kaip 11 mlrd. eurų. Tai stiprina banko pozicijas tarp efektyviausiai valdomų didžiųjų Europos skolintojų, ypač tuo metu, kai rinka jautriai reaguoja į rizikos kainodarą.

    Platesniame sektoriaus kontekste svarbu ir tai, kad kiti stambūs bankai, įskaitant „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS, anksčiau pranešė apie pelnų augimą. Tai signalizuoja, kad Europos bankai apskritai dar išlaiko atsparumą, nors atskirų institucijų rezultatai vis labiau priklauso nuo geografinių rizikų ir kreditavimo kokybės.

    Ši pelnų skelbimo banga vyksta investuotojams vertinant du pagrindinius scenarijus: ar aukštos palūkanos ilgiau išlaikys bankų palūkanų pajamas, ir ar geopolitinės įtampos nepadidins blogų paskolų bei finansavimo kaštų. Artimiausi ketvirčiai, tikėtina, taps testu, kuris aiškiau parodys, kurių bankų strategijos geriau atlaiko netikrumą.

    Tuo pat metu vartojimo sektoriuje stambi aludarių grupė „AB InBev“ pranešė išlaikanti augimo tempą. Bendrovės pajamos didėjo beveik 6 proc., o alaus pardavimo apimtys augo 1,2 proc., įmonei kainodara ir portfelio perbalansavimu bandant atsverti kai kuriose rinkose juntamą infliacinį spaudimą.

    „AB InBev“ išskyrė ir sparčiau augančias kategorijas: nealkoholinio alaus pajamos augo 27 proc., o produktų krypties „Beyond Beer“ pajamos didėjo 37 proc. Tai rodo, kad didieji vartojimo prekių gamintojai vis aktyviau remiasi diversifikacija ir skaitmeniniais kanalais, siekdami stabilizuoti paklausą.

  • 10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    Beveik dešimtmetį po 2016 metų referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės rinkėjai pasirinko pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Londono biržos indeksas FTSE 100 ne kartą fiksavo rekordines aukštumas. Vis dėlto už iš pirmo žvilgsnio pozityvių antraščių slypi ilgalaikės pasekmės, kurios atsispindi ir akcijų rinkos grąžoje, ir svaro kurse.

    „Morningstar“ analizėje apie vadinamąjį Brexit dešimtmetį akcentuojama, kad nuo referendumo Jungtinės Karalystės akcijų fondai patyrė apie 144 mlrd. eurų grynųjų išpirkimų. Tai rodo ne vien trumpalaikį ciklinį nusivylimą, o struktūrinį investuotojų pasitikėjimo sumažėjimą.

    Palyginimas su JAV ir žemynine Europa taip pat nedžiugina. Nors FTSE 100 per laikotarpį nuo referendumo pakilo apie 62 proc., JAV S&P 500 šoktelėjo apie 253 proc., o Vokietijos DAX per tą patį laiką paaugo apie 151 proc., kai Euro STOXX 50 – apie 109 proc.

    Kas lėmė atsilikimą?

    Pasak „Morningstar“, Brexit veikė kaip katalizatorius, bet nebuvo vienintelė priežastis. Jungtinės Karalystės rinka į 2016 metų balsavimą atėjo jau turėdama struktūrinių silpnybių: silpnesnę vietinių pensijų fondų paklausą, kapitalo migraciją į JAV augimo bendroves ir sektorių sudėtį, kurioje dominavo energetika, bankai bei kasyba.

    Šiuos veiksnius sustiprino padidėjusi šalies rizikos premija ir neapibrėžtumas dėl prekybos bei investicijų režimo. Dėl to investuotojų alokacijos Jungtinėje Karalystėje mažėjo, o didesnė kapitalo dalis nukrypo į JAV rinką, kur tuo metu dominavo technologijų sektoriaus augimas.

    Pokytis matomas ir fondų industrijoje: per šį laikotarpį užsidarė šimtai Jungtinės Karalystės akcijų strategijų, o pasyvių priemonių dalis rinkoje reikšmingai išaugo. Tai atspindi tendenciją, kai brangiau valdomi aktyvūs fondai pralaimi dėl mažėjančio investuotojų apetito mokėti už aktyvų valdymą, ypač esant rinkos neapibrėžtumui.

    Svaro istorija: silpnesnis ten, kur svarbiausia

    Valiutų rinkoje vaizdas taip pat iškalbingas. Nuo referendumo svaras, vertinant ilgąjį laikotarpį, yra apie 10 proc. silpnesnis JAV dolerio atžvilgiu ir apie 12 proc. silpnesnis euro atžvilgiu, taigi prarado perkamąją galią pagrindinių tarptautinių valiutų atžvilgiu.

    Skaičiais tai reiškia, kad prieš referendumą vienas svaras buvo vertas apie 1,31 euro, o beveik po dešimtmečio – apie 1,15 euro. Toks pokytis svarbus ne tik keliautojams, bet ir importuojančiam verslui, nes silpnesnė valiuta ilgainiui gali kelti importo kainas ir spausti vartotojų perkamąją galią.

    Ar atsirado lūžio taškas?

    Nors bendras dešimtmečio vaizdas išlieka nepalankus, pastaraisiais metais atsirado ženklų, kad istorija nebėra vien krypties. Nuo 2022 metų Jungtinės Karalystės akcijos kai kuriais laikotarpiais pranoko JAV ir pasaulines rinkas, o tai sieta su vadinamąja vertės akcijų rotacija ir stabiliais dividendais.

    Vis dėlto vertinimai rodo, kad investuotojų skepticizmas išlieka: Jungtinės Karalystės rinka, remiantis „Morningstar“ apžvalgoje minimais vertinimais, prekiaujama maždaug 30–35 proc. mažesniu kainos ir pelno santykiu nei JAV. Depresija labiausiai juntama mažų ir vidutinių įmonių segmente, kuris jautriausiai reaguoja į ekonomikos augimo lūkesčius ir vidaus paklausą.

    Tuo pat metu išaugęs įmonių įsigijimų aktyvumas ir rekordiniai savų akcijų supirkimai leidžia manyti, kad dalis strateginių pirkėjų bei pačios bendrovės mato vertę ten, kur viešieji investuotojai dar dvejoja. Todėl pagrindinis klausimas tarptautiniams investuotojams šiandien jau nebe ar Brexit pakenkė, o ar po dešimtmečio susiformavusi nuolaida tapo investicine galimybe.