CP v2

Blog

  • Kaip atpažinti pelkinį lingį: didžiausias lingių genties plėšrūnas ir jo medžioklės ženklai

    Kaip atpažinti pelkinį lingį: didžiausias lingių genties plėšrūnas ir jo medžioklės ženklai

    Didelis plėšrus paukštis virš pelkių

    Pelkinis lingys yra didžiausias savo genties atstovas, lengvai atpažįstamas pagal lėtą, žemai virš žemės sklendžiantį skrydį. Suaugę paukščiai dažniausiai užauga maždaug 48–62 centimetrų ilgio, o sparnų mostas gali viršyti 140 centimetrų.

    Jo siluetas atrodo liesas ir „ilgas“: ilgos kojos, gana platus sparnas ir skrydyje aiškiai matoma V formos laikysena, kai sparnai lengvai pakelti į viršų. Toks skrydis leidžia tiksliai „šukuoti“ teritoriją, ieškant grobio net menkiausiuose žolės judesiuose.

    Plunksnos, svoris ir skirtumai

    Pelkinio lingio nugaros plunksnos dažniausiai tamsiai rudos, su šviesesniais raštais, o apatinė kūno dalis būna šviesesnė. Vienas pastebimiausių požymių yra beveik balta dėmė ties uodegos pamatu, kuri ypač gerai matoma skrydžio metu.

    Patelės paprastai būna didesnės už patinus, todėl dydis gali padėti atskirti lytis stebint paukščius gamtoje. Šių plėšriųjų paukščių kūno masė dažniausiai svyruoja maždaug nuo 580 iki 1 100 gramų.

    Kur gyvena ir kuo minta

    Pelkinis lingys yra specializuotas atvirų ir drėgnų vietovių medžiotojas, todėl dažniausiai sutinkamas pelkėse, šlapynėse, pievose ir atvirose agrarinėse teritorijose. Jis gerai prisitaiko ir prie žmogaus keičiamo kraštovaizdžio, todėl neretai stebimas ganyklose ar ūkinėse vietovėse.

    Minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, ropliais ir vabzdžiais, o išgyvenamumą didina tai, kad neatsisako ir dvėselienos. Medžiodamas pelkinis lingys skrenda labai žemai, atidžiai stebi žolynus, o pastebėjęs grobį staigiai neria žemyn ir sugriebia jį nagais.

    Lizdus šis plėšrūnas dažniausiai krauna ant žemės, tankioje pelkių augalijoje, todėl jie gali būti pažeidžiami ir plėšrūnų, ir žmogaus veiklos. Patelė paprastai sudeda kelis kiaušinius, o jaunikliai kelias savaites būna visiškai priklausomi nuo tėvų.

    Stebėtojams svarbu prisiminti, kad stiprus trikdymas gali baigtis tuo, jog suaugę paukščiai palieka lizdą. Dėl to, aptikus perėjimo vietą, rekomenduojama laikytis atstumo ir vengti pakartotinių apsilankymų toje pačioje teritorijoje.

  • Myslakovicuose stovi 2 000 metų senumo romėniškos kolonos: kaip Pompejų reliktai atsidūrė Silezijoje

    Myslakovicuose stovi 2 000 metų senumo romėniškos kolonos: kaip Pompejų reliktai atsidūrė Silezijoje

    Antikos reliktai prie bažnyčios

    Myslakovicai, miestelis netoli Jelenia Guros Žemutinėje Silezijoje, turi neįprastą traukos objektą: čia išliko kelios antikinės marmuro kolonos, siejamos su senovės Roma. Dvi kolonos šiandien laiko Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios prieangį, o trečioji, be kapitelio, įkomponuota buvusio rūmų komplekso teritorijoje esančiame fontane.

    Vietos istorikai ir paveldosaugininkai nurodo, kad kolonos gali būti maždaug 2 000 metų senumo. Tokie artefaktai Vidurio Europoje pasitaiko retai, todėl Myslakovicų atvejis išsiskiria ir kultūrinės vertės, ir istorinio pasakojimo prasme.

    Kas žinoma apie jų kilmę?

    Dažniausiai minima versija, kad kolonos buvo atgabentos iš Pompejų apylinkių, kurios visame pasaulyje žinomos dėl Vezuvijaus išsiveržimo 79 metais. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad nors kryptis siejama su Italija ir antikiniu pasauliu, tiksli vieta, iš kurios kolonos paimtos, iki šiol kelia diskusijų.

    Kolonų forma siejama su kompozitiniu orderiu, kuriame derinami joninio ir korintinio stilių bruožai. Dekoratyvūs kapiteliai ir proporcijos leidžia manyti, kad pirminėje aplinkoje jos galėjo puošti reprezentacinį pastatą, tačiau ar tai buvo šventykla, bazilika, pirtys ar turtingo romėno rezidencija, vieningos nuomonės nėra.

    Kelias į Sileziją ir XIX amžiaus kontekstas

    Pasakojimuose nurodoma, kad antikiniai radiniai buvo aptikti XVIII amžiuje archeologinių kasinėjimų metu, o vėliau pateko į Neapolio karalystės valdovo rankas. Iš ten, kaip teigiama, kolonos buvo padovanotos Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III, o į Sileziją atgabentos XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, maždaug 1836–1840 metais.

    Tuo pat metu Myslakovicuose vyko evangelikų bažnyčios statybos, kurios siejamos su prūsų architektūros tradicija. Šaltiniuose minimas ir Karlas Frydrichas Šinkelis, vienas ryškiausių Prūsijos klasicizmo architektų, kurio vardas dažnai siejamas su šio laikotarpio projektais regione.

    Dar viena detalė, prisidedanti prie vietos istorijos dramatizmo, yra pasakojimas apie statybų incidentą: prieš užbaigiant ankstesnę šventyklos versiją esą sugriuvo bokštas. Po to nuspręsta statinį perstatyti tvirčiau ir didesniu mastu, o galutinė bažnyčia užbaigta 1840 metais, o antikinės kolonos prie įėjimo įrengtos vėliau, 1858 metais.

    Ar kolonos tikrai visiškai autentiškos?

    Nors jų kilmė plačiai siejama su antikiniu pasauliu, autentiškumo klausimas nėra iki galo uždarytas. Dalis tyrėjų kelia prielaidą, kad originalios galėjo būti tik kolonos viršutinės dalys, o kiti elementai galėjo būti restauruoti ar papildyti vėlesniais laikais, prisitaikant prie naujos architektūrinės funkcijos.

    Vis dėlto net ir tokios abejonės nepaneigia fakto, kad Myslakovicų kolonos išlieka išskirtiniu paveldo objektu: tai retas atvejis, kai romėniškos architektūros fragmentai tapo XIX amžiaus sakralinės architektūros dalimi ir iki šiol naudojami kaip reali konstrukcinė detalė.

    Ši vieta šiandien traukia ne tik vietos gyventojus, bet ir keliautojus, ieškančius mažiau žinomų Žemutinės Silezijos maršrutų. Myslakovicų kolonos primena, kaip politinės dovanos, kolekcionavimo mada ir XIX amžiaus reprezentacijos ambicijos kartais sukuria netikėtą, bet ilgalaikį kultūrinį kraštovaizdį.

  • Itališkas klimatas Lenkijoje: kur ieškoti Rožnovsko ežero ir ką verta pamatyti aplink?

    Itališkas klimatas Lenkijoje: kur ieškoti Rožnovsko ežero ir ką verta pamatyti aplink?

    Rožnovsko ežeras ir jo istorija

    Rožnovsko ežeras yra netoli Nowy Sącz, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, o jo atsiradimas susijęs su Dunajeco upės reguliavimu ir potvynių bangos mažinimu. Tvenkinys buvo suformuotas statant Rożnów hidroelektrinę, kurią planuojant siekta stabilizuoti vandens srautus regione.

    Ežeras užima apie 16 kvadratinių kilometrų, tęsiasi maždaug 18–20 kilometrų, o vietomis jo gylis siekia iki 35 metrų. Dėl vingiuoto kranto ir netaisyklingos formos jis dažnai lyginamas su S raide, todėl pakrančių panoramos čia nuolat kinta.

    Ką veikti prie vandens?

    Ši vieta laikoma viena populiariausių Pogūžės Rožnovskos poilsio krypčių: čia atvyksta vandens sporto mėgėjai, žvejai ir šeimos, ieškančios ramesnio poilsio. Šiltuoju sezonu daug dėmesio sulaukia įlankos, prieplaukos ir maršrutai, tinkami trumpoms išvykoms pakrante.

    Vienas labiausiai intriguojančių objektų – Grodzisko sala, dar vadinama Beždžionių sala, kuri yra saugomas gamtinis ir kraštovaizdžio kompleksas. Ji išsiskiria ne tik pavadinimu, bet ir tuo, kad ežere atrodo tarsi atskiras mažas pasaulis, matomas iš skirtingų krantų taškų.

    Pilys, bažnyčios ir neįprasti objektai

    Dunajeco slėnis garsėja ne vien ežeru: netoliese galima rasti romantiškus XIV amžiaus Melsztyno pilies griuvėsius bei XIII amžiaus karališkosios pilies liekanas Czchów vietovėje. Ieškantiems mažiau akivaizdžių stotelių verta pasidomėti ir Rożnów riterių pilies griuvėsiais.

    Regione dėmesį traukia ir Tropsztyn pilis Wytrzyszczka vietovėje bei Rożnów gynybinis bokštas, kurį XVI amžiuje planuota paversti modernia to meto tvirtove. Šie objektai leidžia greitai pajusti, kodėl šis kraštas istorijos mėgėjams yra toks pat įdomus kaip ir gamtos gerbėjams.

    Prie ežero apylinkių maršrutų dažnai įtraukiamos ir sakralinės vietos: Šventųjų Andriejaus Švierado ir Benedikto bažnyčia Tropie bei Lurdo Dievo Motinos grota. Taip pat minima šv. Vaitiekaus bažnyčia Rożnów, kuri papildo kelionę vietos paveldo kontekstu.

    Išskirtinis sustojimas ieškantiems autentikos – Roztoka-Brzeziny istorinė malūnų gyvenvietė, kurioje veikia kaimo technikos ir amatų muziejinė ekspozicija. Čia galima pamatyti išlikusius pastatus, tarp jų gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną, du malūnus ir lentpjūvę.

    Gamtoje ieškantys ne tik vandens ras ir netikėtų žmogaus sukurtų objektų, pavyzdžiui, vadinamąjį Stacho tiltą Znamirowice vietovėje. Jį XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje savo reikmėms per kelerius metus pastatė Janas Stachas, o konstrukcija iki šiol laikoma vietos smalsuolių traukos tašku.

    Aktyvesniems keliautojams verta užsukti į Rożnów apylinkių buvusio karjero teritoriją, kur yra Rożnów uolų masyvas iš smiltainio. Maždaug 30 metrų siekiančios uolos domina ne tik fotografus, bet ir laipiojimo entuziastus.

    Jei norisi vaizdų iš aukštai, regione netrūksta apžvalgos vietų: tarp jų minima Dąbrowska Góra viršūnė, nuo kurios giedrą dieną galima aprėpti didelę dalį apylinkių. Dar viena populiari kryptis – apžvalgos bokštas Szpilówka kalvoje, iš kur atsiveria plati panorama į kelias kalnų grandines ir aplinkinius miestus.

    Rožnovsko ežero apylinkės patrauklios tuo, kad vienoje vietoje sujungia vandenį, istoriją ir lengvai pasiekiamus gamtos maršrutus. Dėl to ši kryptis tinka ir savaitgalio išvykai, ir ilgesniam poilsiui, kai norisi kaitalioti paplūdimį, pilis ir apžvalgos aikšteles.

  • „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų: startuoja didelis mikrobiomos vaisto tyrimas nuo DŽS

    „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų: startuoja didelis mikrobiomos vaisto tyrimas nuo DŽS

    Glazge įsikūrusi gyvybės mokslų bendrovė „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta mikrobiomos pagrindu kuriamų terapijų plėtrai. Didžiausia lėšų dalis numatyta dideliam klinikiniam tyrimui, nukreiptam į dirgliosios žarnos sindromą (DŽS).

    Finansavimo etapui vadovavo „Thairm Bio“ ir Scottish National Investment Bank, prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai. Bendrovė nurodo, kad iš viso iki šiol yra pritraukusi daugiau kaip 76 mln. eurų.

    „EnteroBiotix“ įkurta 2017 metais, o jos kryptis yra mikrobiomos terapijos, siekiančios paveikti ligos biologinius mechanizmus, o ne tik mažinti simptomus. Tokios terapijos paprastai kuriamos remiantis visos žarnyno mikrobiotos atkūrimo ar jos funkcijų sureguliavimo logika.

    Didelė 2b fazė ir 300 pacientų

    Naujos lėšos pirmiausia bus skirtos 2b fazės klinikiniam tyrimui, kuriame vertinamas kandidatas EBX-102-02, kuriamas DŽS gydymui. Tyrime planuojama apie 300 pacientų, o pats tyrimas jau vyksta.

    Bendrovė skelbia, kad pagrindinių efektyvumo rezultatų tikimasi 2027 metų antrąjį pusmetį. Tokia laiko juosta atspindi didesnių tyrimų specifiką, kai reikia užtikrinti pakankamą dalyvių skaičių, stebėsenos trukmę ir statistinį patikimumą.

    „Mūsų klinikiniai duomenys rodo, kad EBX-102-02 gali suteikti reikšmingą naudą pacientams, sergantiems DŽS. Siekiame spręsti pagrindines ligos priežastis ir kelti virškinamojo trakto sveikatos priežiūros standartus“, – sakė „EnteroBiotix“ įkūrėjas dr. Jamesas McIlroy.

    Kuo mikrobiomos terapijos skiriasi

    DŽS yra viena dažniausių funkcinių virškinamojo trakto būklių, dažnai susijusi su pilvo skausmais, pūtimu ir tuštinimosi sutrikimais, o efektyvių universalių gydymo sprendimų vis dar trūksta. Dėl to rinka išlieka aktyvi, o dėmesys vis dažniau krypsta į naujesnes biologines kryptis.

    „EnteroBiotix“ pabrėžia, kad jos metodas skiriasi nuo įprastų probiotikų, nes siekia atkurti mikrobiomą kompleksiškiau. Tokia strategija dažnai vertinama kaip galimybė pasiekti nuoseklesnį poveikį pacientų grupėse, kur vien tik mitybos ar simptomų kontrolės priemonių nepakanka.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Be pagrindinio tyrimo, investicija bus naudojama platesnei klinikinei programai plėtoti, gamybos pajėgumams didinti ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbams tęsti. Bendrovė taip pat vysto partnerystes ir mokslinio bendradarbiavimo projektus, įskaitant ryšius su Imperial College London.

    Pastaraisiais metais mikrobiomos sritis sulaukia daugiau investuotojų dėmesio dėl gerėjančių analizės metodų ir didėjančio klinikinių duomenų kiekio. Vis dėlto sėkmė priklauso nuo to, ar didesnės apimties tyrimai patvirtins ankstesnių etapų signalus ir ar pavyks užtikrinti stabilų, reguliuotojų reikalavimus atitinkantį gamybos procesą.

  • Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europos gynybos technologijų bendrovė „Intelic“ pristatė „Intelic BASE“ – dronų ir kitų nepilotuojamų sistemų įsigijimo platformą, skirtą greičiau sujungti gamintojus su Europos šalių gynybos institucijomis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra trumpinti pirkimų ciklą ir spartinti parengtų naudoti sprendimų diegimą.

    Starto metu platforma apjungia gamintojus iš dešimties valstybių, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Nyderlandų, Portugalijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lietuvos ir Čekijos. Skelbiama, kad iniciatyva vystoma konsultuojantis su keliomis Europos šalių gynybos institucijomis.

    Kas keičiasi pirkimuose?

    „Intelic“ akcentuoja, kad Europoje pirkimų procesai dažnai išlieka fragmentuoti: skirtingi reikalavimai, vertinimo metodikos ir integracijos procedūros gali ilginti laiką nuo poreikio identifikavimo iki realaus pajėgumo įdiegimo. Platformos sumanymas – vienoje vietoje pateikti palyginamą informaciją apie sistemas, kurios iš anksto orientuotos į suderinamumą.

    Pranešime minimi partneriai, tarp jų Acecore Technologies, Avy, Beyond Vision, DeltaQuad, Height Technologies, Highcat ir TAF Industries. Kartu jie apima skirtingas nepilotuojamų sistemų kryptis – nuo žvalgybos ir stebėjimo iki smogiamųjų bei kovos su dronais sprendimų.

    Ukrainos patirtis ir mastas

    Platforma įvardijama kaip paremta pirkimų modeliais, kurie išryškėjo Ukrainoje, kur karo sąlygos privertė ieškoti greitesnių būdų atrinkti, įsigyti ir diegti dronų sprendimus. „Intelic“ teigimu, dalis Ukrainos partnerių dėl saugumo priežasčių nėra viešinami.

    Bendrovė nurodo, kad konsorciumo gamintojai bendrai gali pagaminti daugiau kaip 100 000 nepilotuojamų orlaivių per mėnesį, o metinės pardavimų apimtys siekia apie 1 400 000 000 eurų. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog pramoninė bazė ir praktinė patirtis Europoje bei Ukrainoje jau yra sukaupta, o didžiausia kliūtis dažnai tampa ne gamyba, bet suderinamumas ir pirkimų greitis.

    Suderinamumas per valdymo sluoksnį

    Svarbi platformos dalis – integracija su „Intelic“ valdymo programine įranga „Nexus“, kuri apibūdinama kaip gamintojui nepriklausomas C2 sprendimas nepilotuojamoms sistemoms. Bendrovė skelbia, kad „Nexus“ Ukrainoje diegiama operacinėmis sąlygomis nuo 2025 metų, o tai esą leidžia geriau įvertinti sprendimo tinkamumą realioms užduotims.

    „Europoje jau turime pramoninį pajėgumą ir mūšio lauke patikrintas dronų technologijas. Ko trūko, tai bendro operacinio sluoksnio, kuris padarytų šiuos pajėgumus matomus, suderinamus ir pritaikomus veikti per sienas“, – sakė „Intelic“ vadovas Maurits Korthals Altes.

    Pasak bendrovės, idėja yra suderinamumo klausimus spręsti dar iki pirkimo sprendimų, kad vėliau nereikėtų ilgo ir brangaus integravimo etapo. Tai ypač aktualu, kai siekiama koalicinių pajėgumų, kuriuose vienu metu naudojamos skirtingų gamintojų sistemos.

    Augant Europos gynybos finansavimui ir stiprėjant poreikiui greitai didinti parengtį, tokios platformos gali tapti bandymu standartizuoti matomumą rinkoje ir sutrumpinti kelią nuo poreikio iki dislokavimo. Ar tai realiai pakeis pirkimų tempą, priklausys nuo to, kiek plačiai platformą priims institucijos ir ar pavyks susitarti dėl bendrų suderinamumo bei vertinimo principų.

  • „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    Hibridinių kvantinių ir klasikinių valdymo sprendimų kūrėja „Quantum Machines“ pranešė įsigijusi Nyderlandų bendrovę „QHarbor“ ir atidariusi naują biurą Delfte. Šis žingsnis įtvirtina įmonės buvimą viename stipriausių Europos kvantinių technologijų centrų ir turėtų paspartinti jos programinės įrangos platformos plėtrą regione.

    „Quantum Machines“ kuria aparatinės ir programinės įrangos sistemas, kurios leidžia realiu laiku valdyti kvantinius procesorius bei koordinuoti eksperimentus. Bendrovė akcentuoja, kad jos platforma orientuota į pramonės perėjimą prie hibridinio kvantinio ir klasikinio skaičiavimo, kai skirtingos skaičiavimo architektūros naudojamos kartu tam, kad užduotys būtų sprendžiamos efektyviau.

    Delftas – vienas svarbiausių centrų

    Naujas biuras Delfte kuriamas remiantis „QHarbor“ komanda, kuri turėtų tapti vietos padalinio pagrindu. Įmonė tikisi, kad tai padės greičiau pritraukti talentus, stiprinti ryšius su vietos akademine ir technologijų bendruomene bei artimiau bendradarbiauti su Nyderlandų kvantinių technologijų ekosistema.

    Delftas laikomas vienu ryškiausių Europos kvantinių technologijų židinių dėl sutelkto mokslo ir verslo potencialo, infrastruktūros bei aktyvių tarptautinių partnerysčių. Tokiose ekosistemose įmonėms paprasčiau sparčiau testuoti sprendimus, jungti skirtingų sričių kompetencijas ir kurti bendrus projektus su tyrimų centrais bei pramonės partneriais.

    Platforma skirtingoms kubitų technologijoms

    „Quantum Machines“ nurodo, kad jos valdymo ir orkestravimo sprendimai pritaikomi įvairioms kubitų technologijoms, įskaitant superlaidžius kubitus, neutralių atomų, įkalintų jonų ir sukinio (spin) platformas. Skirtingi metodai turi savų privalumų ir ribojimų, todėl įrankiai, galintys palaikyti kelias architektūras, tampa ypač svarbūs tiek moksliniams tyrimams, tiek prototipų kūrimui.

    „QHarbor“ komanda prisidės prie programiškai apibrėžiamų eksperimentų, duomenų valdymo ir sisteminio lygmens integracijos krypčių. Tokie komponentai yra būtini siekiant didesnio kvantinių sistemų mastelio, kai auga kubitų skaičius, sudėtingėja kalibravimas ir didėja realaus laiko valdymo reikalavimai.

    „Kaip JAV įmonė, šiuo žingsniu parodome savo ilgalaikę investiciją į Europos kvantinę ateitį ir siekį tapti neatsiejama šios ekosistemos dalimi“, – sakė „Quantum Machines“ vadovas ir vienas įkūrėjų Itamaras Sivanas.

    „Prisijungę prie „Quantum Machines“ galime savo darbą išplėsti ir integruoti į platesnę platformą, kuri naudojama visoje kvantinių technologijų ekosistemoje“, – sakė vienas „QHarbor“ bendraįkūrėjų Alberto Tosato.

    Plėtra Europoje tęsiasi

    „Quantum Machines“ teigia, kad Delfto padalinys papildys jau esamą bendrovės tinklą Europoje, įskaitant veiklą Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pasak bendrovės, tokia geografinė plėtra leidžia būti arčiau svarbiausių tyrimų ir komercinių iniciatyvų, o taip pat palengvina bendrus projektus su vietos partneriais.

    Sandoris ir naujo biuro atidarymas atspindi platesnę tendenciją, kai kvantinių technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien procesorių kūrimui, bet ir visam „aplinkiniam“ sluoksniui: valdymui, programinei įrangai, duomenų grandinėms bei integracijai su klasikiniais skaičiavimo resursais. Būtent šios sritys dažnai lemia, kaip greitai laboratoriniai pasiekimai virsta patikimais ir kartojamais sprendimais.

  • „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia skaitmeninės mokesčių atitikties platformą Europoje

    „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia skaitmeninės mokesčių atitikties platformą Europoje

    Investicija skirta plėtrai

    Italijos regtech bendrovė „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią skirs tarptautinei plėtrai ir skaitmeninės mokesčių atitikties sprendimų vystymui. Investicijų raundui vadovavo „P101 SGR“, jame dalyvavo ir „Sella DirectVentures“.

    Bendrovė, įkurta 2018 metais, kuria API principu paremtą platformą, padedančią automatizuoti mokesčių ir dokumentų srautus skirtingose rinkose. Tikslas – sujungti įmonių sistemas, finansų įstaigas ir viešąjį sektorių į vieną sąveikią architektūrą.

    Kas keičiasi mokesčių ataskaitose

    „A-Cube“ technologija orientuota į realaus laiko elektroninių sąskaitų faktūrų, e. ataskaitų teikimo ir atitikties procesų valdymą. Tai ypač aktualu įmonėms, veikiančioms keliose jurisdikcijose, kur reikalavimai skiriasi ir nuolat griežtėja.

    Europoje vis daugiau valstybių diegia nuolatinės sandorių kontrolės modelius, kai mokesčių administratoriui duomenys perduodami beveik realiu laiku. Toks poslinkis didina poreikį infrastruktūrai, kuri geba patikimai sujungti finansinius, mokestinius ir operacinius duomenis.

    Ambicija ir DI planai

    „A-Cube“ siekia išaugti iš siaurai suprantamo atitikties įrankio į platesnį skaitmeninės prekybos technologinį sluoksnį. Pasak bendrovės, tai leistų mokesčių, finansų ir veiklos duomenis valdyti nuosekliau, o atitiktį paversti labiau integruotu procesu.

    „Mokesčių sistema sparčiai skaitmenizuojama, o reguliavimo ir technologijų suartėjimas stumia rinką link labiau integruotų ataskaitų teikimo modelių“, – sakė „A-Cube“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Antonino Caccamo.

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas įsitvirtinti pagrindinėse Europos rinkose, spartinti platformos plėtrą ir integruoti DI funkcijas. Bendrovė taip pat planuoja plėsti produktų pasiūlą į gretimas skaitmeninio mokesčių ataskaitų teikimo sritis, prisitaikant prie besikeičiančių reikalavimų ir tarptautinių įmonių poreikių.

  • Per daug druskos lėkštėje: viena klaida, kuri nepastebimai kelia kraujospūdį ir rizikas

    Per didelis druskos kiekis maiste yra viena dažniausių mitybos klaidų, kuri ilgainiui gali rimtai pakenkti sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per parą, tai yra maždaug arbatinis šaukštelis be kaupo.

    Didžiausia problema ta, kad daug druskos gauname ne vien iš druskinės. Reikšminga dalis natrio slepiasi kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sūriuose, rūkytuose gaminiuose, padažuose, pusgaminiuose ir konservuose, todėl lengva viršyti normą net ir „nevalgant labai sūriai“.

    Kaip druska veikia organizmą

    Perteklinis natrio kiekis tiesiogiai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o tai didina insulto, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo riziką. Ilgainiui tai tampa vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Organizmas apie per didelį druskos kiekį neretai signalizuoja patinimais, vandens susilaikymu, pilvo pūtimu ir stipresniu troškuliu. Kai kuriems žmonėms net vienas ypač sūrus patiekalas gali laikinai padidinti kraujospūdį artimiausios valandos laikotarpiu.

    Dar viena klastinga detalė ta, kad reguliariai persūdant maistą keičiasi skonio slenkstis. Ilgainiui norisi vis sūresnio skonio, todėl susidaro įprotis druskos dėti daugiau, net kai patiekalas jau ir taip turi daug natrio.

    Kur dažniausiai padaroma klaida?

    Viena dažniausių klaidų yra papildomas sūdymas jau sūriuose produktuose, pavyzdžiui, konservuose, marinuotuose gaminiuose ar paruoštuose padažuose. Tokiais atvejais druska dubliuojasi, o galutinis natrio kiekis tampa gerokai didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Prie to prisideda ir druskos „pylimas iš akies“, kai žmogus tiksliai nežino, kiek jos iš tiesų pateko į puodą. Skirtingo rupumo druska ir skirtingo dydžio žiupsneliai gali smarkiai skirtis, todėl realus kiekis dažnai būna didesnis nei planuota.

    Kaip sumažinti druską neprarandant skonio

    Praktinis žingsnis yra dažniau tikrinti produktų sudėtį ir maistingumo lenteles, ypač atkreipiant dėmesį į druską arba natrį. Tai padeda palyginti panašius produktus ir pasirinkti mažiau sūrią alternatyvą, net jei skonis iš pradžių atrodo švelnesnis.

    Skonį galima sustiprinti ne vien druska: tam tinka česnakas, svogūnas, imbieras, juodieji pipirai, paprika, kmynai, kalendra, džiovintos žolelės. Taip pat padeda rūgštis, pavyzdžiui, actas ar citrusai, o natūralus jogurtas su prieskoniais gali tapti paprastu marinatu mėsai ar žuviai.

    Reikšmę turi ir gaminimo būdas, nes kepimas orkaitėje ar trumpas apskrudinimas sukuria intensyvesnį, sodresnį skonį, todėl druskos poreikis sumažėja. Papildomą „pilnumą“ suteikia ir tekstūros, pavyzdžiui, riešutai ar sėklos, ypač kai norisi ryškesnio skonio be papildomo sūdymo.

  • Ne parmezanas: šis sūris pavers makaronus sotesniais ir gali padėti suvalgyti mažiau

    Rikota – švelnus, kreminis sūris, kuris, dietologų teigimu, gali būti paprastas būdas makaronų patiekalui suteikti daugiau baltymų ir kai kurių vitaminų. Įmaišyta į padažą ar uždėta ant viršaus, ji keičia patiekalo maistinę sudėtį ir sotumo jausmą.

    Specialistai aiškina, kad baltymai yra vienas svarbiausių sotumą lemiančių makroelementų. Dėl to makaronai, kurie įprastai būna labiau angliavandenių šaltinis, su rikota gali tapti labiau subalansuotu pasirinkimu, ypač jei po tokių patiekalų įprastai greitai vėl norisi užkandžiauti.

    Baltymai ir stabilesnė energija

    Rikotoje paprastai būna apie 7–11 gramų baltymų 100 gramų produkto, todėl net ir nedidelė porcija pastebimai padidina baltymų kiekį lėkštėje. Dietologė Roxana Ehsani yra pažymėjusi, kad daugiau baltymų vakarienėje gali padėti jaustis sotesniems ir natūraliai sumažinti suvalgomo patiekalo porciją.

    Dar vienas svarbus aspektas – gliukozės svyravimai. Baltymai lėtina virškinimą ir angliavandenių įsisavinimą, todėl po angliavandenių gausaus patiekalo kai kuriems žmonėms pasireiškiantis energijos kritimas gali būti mažesnis.

    Kalcis ir kitos maistinės medžiagos

    Rikota gali prisidėti ir prie kalcio suvartojimo, kuris svarbus kaulų būklei. Nors tiksli sudėtis priklauso nuo gamintojo, šiame sūryje įprastai yra ir vitamino B12 bei vitamino A, kurie siejami su nervų sistemos funkcijomis, kraujodara, regėjimu ir imunitetu.

    Renkantis sūrį kasdieniams patiekalams verta atkreipti dėmesį ir į druskos kiekį. Lyginant su ilgai brandintais sūriais, tokiais kaip parmezanas, rikotoje dažnai būna mažiau natrio, todėl ji gali būti švelnesnis pasirinkimas tiems, kurie riboja druską mityboje.

    Kaip rikotą įmaišyti į makaronus

    Šis sūris gerai tinka kaip greitas padažo pagrindas, nes karštis padeda jam tolygiai pasiskirstyti ir sukurti kremišką tekstūrą. Dažniausiai rekomenduojama makaronus virti iki al dente, o prieš nupilant vandenį pasilikti dalį krakmolingo nuoviro.

    Rikotą galima sumaišyti su trupučiu alyvuogių aliejaus, pipirais ir minimaliai druskos, tuomet įmaišyti karštus makaronus ir po truputį įpilti pasilikto nuoviro. Taip padažas tampa glotnesnis, o patiekalas – sotesnis be papildomos riebios grietinėlės.

  • Vienas skubėjimo ženklas sode kainuoja derlių: paprastas žemės testas prieš sodinant agurkus

    Skubėjimas pavasarį yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių daržovės startuoja silpnai, o vėliau atsiliepia ir derliui. Net dvi vienodai paruoštos lysvės gali elgtis skirtingai vien todėl, kad vienoje dirva dar per šalta ir per šlapia, o kitoje jau pasiekė augalams palankią būklę.

    Praktikoje tai matyti iš paprastų požymių: daigai ilgai stovi vietoje, lapai šviesėja, augimas stringa, o šaknys sunkiau įsisavina maisto medžiagas. Dažnai kaltinamas sėklų kokybės ar laistymo režimas, tačiau problema būna dirvos temperatūra ir struktūra sodinimo momentu.

    Kaip greitai įvertinti dirvą?

    Patikimiausias kasdienis metodas prasideda nuo žemės saujoje. Paimkite dirvos iš 10–15 centimetrų gylio, suspauskite delne ir paleiskite: jei ji lengvai byra ir nelimpa į gumulą, dirva paprastai jau tinkama darbams.

    Jei masė lipni, panaši į molį ir lengvai susispaudžia į tvirtą gniutulą, dirva dar per šlapia. Tokiu atveju įdirbimas ir sodinimas dažnai tik pablogina situaciją, nes sutankinama struktūra ir šaknims lieka mažiau oro.

    Padeda ir kvapas: sveika, aktyvi dirva dažniausiai kvepia gaiviai, primena miško paklotę. Jei kvapas aitrus, rūgštokas ar sunkus, tai gali rodyti, kad dirvoje trūksta oro ir procesai vyksta ne taip, kaip augalams palankiausia.

    Kodėl agurkams skubėti pavojingiausia?

    Agurkai yra šilumamėgiai, todėl jautriausiai reaguoja į per šaltą dirvą. Kai dirvos temperatūra per žema, šaknys prasčiau dirba, silpniau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, o augimas sulėtėja net tada, kai dienomis oras atrodo jau pavasariškai šiltas.

    „Jei dirva šalta, agurkai gali ilgai nejudėti iš vietos, o vėliau sunkiau pasiveja augimo ritmą“, – sako daržininkai, pabrėždami, kad ankstyvas pasodinimas ne visada reiškia ankstyvesnį derlių.

    Kasdieniame darže praverčia paprastas orientyras: jei ant žemės trumpam basomis pėdomis stovėti nemalonu, dirva greičiausiai dar per šalta ir agurkams. Tai nėra matuoklis, tačiau jis padeda išvengti skubotų sprendimų, ypač kai pavasarį naktimis dar pasitaiko šalnų.

    Kaip sodinti, kad daigai nepatirtų streso?

    Sodinant svarbu ne tik laikas, bet ir pati duobutė. Ji turėtų būti pakankamai erdvi, o į ją įmaišytas perpuvęs kompostas ar mėšlas neturi liestis tiesiogiai su šaknimis, todėl priedus verta gerai sumaišyti su dirva.

    Laistymui geriau rinktis šiltą vandenį, nes šaltas vanduo papildomai atšaldo šaknų zoną. Po pasodinimo verta kelias dienas augalų nejudinti ir neperlaistyti: lengvas lapų suglebimas dažnai yra prisitaikymo etapas, o ne signalas skubiai didinti vandens kiekį.

    Jei dirva sunki, ją purenti ir lengvinti padeda smėlis bei organika, tačiau svarbiausia nepadaryti klaidos dirbant per anksti, kai žemė dar šlapia. Tuomet struktūra lengvai susispaudžia, o vėliau augalai tai jaučia visą sezoną.

    Panašiai ir su moliūgais ar cukinijomis: tankiai pasodinti augalai dažniau užaugina daug lapijos, bet prasčiau mezga vaisius. Didesni atstumai tarp kerų padeda geriau vėdintis, mažina ligų riziką ir leidžia augalui nukreipti energiją į derlių.

    Tręšimas taip pat turėtų būti saikingas: pirmai savaitei dažniausiai užtenka dirvos, o papildomas maitinimas naudingesnis tada, kai augalas jau įsišaknijęs. Per didelis azoto kiekis skatina žalumynų augimą, bet derliui gali būti nepalankus.