Blog

„OpenAI“ planuoja savo vaizdo įrašų generavimo modelį „Sora“ integruoti tiesiai į „ChatGPT“, skelbia „The Information“. Iki šiol atskira „Sora“ programėlė, pasirodžiusi kartu su „Sora 2“ 2025 m. rugsėjį, buvo laikoma dideliu hitu, tačiau vėliau susidomėjimas ėmė slopti – vartotojai susidūrė su apribojimais, kiek ir kokių vaizdo įrašų galima sukurti.

„Sora“ įtraukimas į „ChatGPT“ galėtų suteikti modeliui antrą kvėpavimą ir kartu padidinti „ChatGPT“ programėlės savaitinių aktyvių vartotojų skaičių – nuo 900 mln., kaip „OpenAI“ skelbė vasarį, iki 1 mlrd. ar daugiau. Vis dėlto, anot „The Information“, atskira „Sora“ programėlė ir po integracijos turėtų likti veikti, nors ji esą jau iškrito iš „App Store“ 100 populiariausių nemokamų programėlių sąrašo, o savo sukurtus vaizdo įrašus viešai dalijasi tik nedidelė dalis naudotojų.

Tiksliai įvardyti, kiek „OpenAI“ kainuoja vieno vaizdo įrašo generavimas, sudėtinga. Tačiau bendrovė API klientams taiko 0,10 JAV dolerio mokestį už vieną 720p vaizdo įrašo sekundę. Be to, 2025 m. „Sora“ programėlėje buvo siūloma po 30 nemokamų vaizdo generavimų vienai paskyrai per dieną. Įvertinus, kad „ChatGPT“ auditorija yra gerokai didesnė, tokios galimybės mastelis gali greitai virsti didelėmis sąnaudomis.

Galbūt dėl to „The Information“ teigia, kad „OpenAI“ yra prognozavusi, jog 2026–2030 m. laikotarpiu inferencijai – t. y. bendrovės modelių vykdymo kaštams – gali išleisti daugiau nei 225 mlrd. JAV dolerių.

„OpenAI“ jau bandė monetizuoti „Sora“ programėlę, siūlydama vartotojams įsigyti kreditų papildomiems vaizdo įrašams generuoti. Panašus modelis galėtų būti pritaikytas ir „ChatGPT“ aplinkoje. Tikėtina, kad papildomos, mokamos funkcijos – pavyzdžiui, galimybė generuoti vaizdo įrašus su „Disney“ personažais – galėtų paskatinti dalį vartotojų mokėti už daugiau generavimų, kai baigsis nemokami limitai.

Ar „Sora“ integracija į „ChatGPT“ reikšmingai pakeis „OpenAI“ augimo kreivę, dar neaišku, tačiau viena tendencija akivaizdi: bendrovės išlaidos, tikėtina, ir toliau didės.

Technologijų bendrovė „Meta“ gali ruoštis vienam didžiausių atleidimų etapų savo istorijoje. Remiantis „Reuters“ šaltiniais, įmonė svarsto galimybę sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 20 proc., tačiau nei tiksli data, nei galutinis atleidžiamų žmonių skaičius dar nėra patvirtinti.

„Reuters“ teigimu, „Meta“ vadovai jau nurodė kitiems aukšto rango lyderiams pradėti planuoti, kaip būtų galima „susitraukti“ ir sumažinti apimtis. Tuo metu naujausioje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 31 d. „Meta“ darbuotojų skaičius siekė 78 865. Bendrovės pajamos ketvirtąjį ketvirtį priartėjo prie 60 mlrd. JAV dolerių, o per visus metus viršijo 200 mlrd. JAV dolerių.

Vis dėlto „Meta“ atstovas „Reuters“ tokią informaciją apibūdino kaip spekuliacijas apie teorinius veiksmų scenarijus.

„Meta“ jau yra patyrusi ne vieną didelę atleidimų bangą. Šių metų pradžioje, pasak pranešimų, bendrovė taikėsi į maždaug 1 000 darbuotojų, ypač savo padalinyje „Reality Labs“, kuris atsakingas už virtualios realybės ir metavisatos projektus. Dar anksčiau, praėjusių metų pradžioje, įmonė atleido apie 5 proc. darbuotojų, po to, kai tą patį mėnesį buvo įvykdyta mažesnė atleidimų banga.

Tuo pačiu „Meta“ aktyviai investuoja į dirbtinio intelekto sritį ir, kaip skelbiama, skiria daug lėšų DI startuolių įsigijimams, įskaitant „Moltbook“ ir „Manus“ – įmones, dirbančias su DI agentais ir užduočių automatizavimo sprendimais.

Festivalyje „SXSW“ bendrovės „Spotify“ bendradirektorius Gustavas Söderströmas pristatė naują funkciją „Taste Profile“, kuri leidžia vartotojams patiems tiksliai nusistatyti, ką jie nori klausytis – muzikos, garsinių knygų ar tinklalaidžių.

Dirbtinio intelekto pagrindu veikianti funkcija kol kas yra beta versijoje. Artimiausiomis savaitėmis ji bus prieinama „Premium“ vartotojams Naujojoje Zelandijoje.

Pagal pristatymo vaizdo įrašą, „Taste Profile“ pateiks jūsų klausymo įpročių santrauką ir apačioje parodys raginimą „Tell us more“. Pasirinkę šį punktą, vartotojai galės algoritmui nurodyti, ko norėtų daugiau, arba paprašyti atsisakyti žanro, kuris rekomendacijose nuolat kartojasi.

„Spotify“ teigimu, „Taste Profile“ atsižvelgs ir į abstraktesnius pageidavimus. Pavyzdžiui, jei ruošiatės maratonui ir norite energingos muzikos, arba jei važiuodami į darbą norite klausytis naujienų tinklalaidžių.

Bendrovė pabrėžia, kad „Taste Profile“ yra pasirenkama funkcija – jos nenaudojantys žmonės galės ir toliau klausytis „Spotify“ kaip įprastai.

Šiuo sprendimu „Spotify“ tęsia dirbtinio intelekto funkcijų plėtrą. Praėjusį mėnesį bendrovė pristatė ir „Prompted Playlist“ – funkciją, leidžiančią pateikti konkrečias užklausas grojaraščiui sugeneruoti, pavyzdžiui, prašant įtraukti dainas tik iš konkretaus televizijos serialo.

Skirtingai nei jau egzistuojanti DI grojaraščių funkcija, „Prompted Playlist“ suteikia daugiau tikslumo, nes vartotojai gali aiškiai suformuluoti pageidavimus. Kaip ir „Taste Profile“, ši funkcija taip pat pirmiausia buvo bandoma Naujojoje Zelandijoje, o vėliau išplėsta JAV ir Kanados vartotojams.

Praėjus mėnesiui po to, kai Kinijoje pristatytas „Seedance 2.0“ sukėlė audrą dėl galimo autorinėmis teisėmis saugomos medžiagos naudojimo, jo kūrėja „ByteDance“, kaip pranešama, pristabdė šio dirbtinio intelekto vaizdo įrašų kūrimo įrankio plėtrą kituose regionuose.

Apie tai skelbia „The Information“, remdamasi dviem anoniminiais šaltiniais, susipažinusiais su situacija. Leidinys teigia, kad „ByteDance“ laikinai sustabdė „Seedance 2.0“ pasaulinį diegimą. Bendrovės komentaras dėl šios informacijos kol kas nepateiktas.

„Seedance 2.0“ kritikos iš Holivudo studijų sulaukė beveik iškart po pasirodymo. Vartotojų sukurti vaizdo įrašai, tarp jų ir išpopuliarėjęs AI klipas, kuriame Bredas Pitas kovoja su Tomu Kruzu, paskatino nuogąstavimus, jog modelio mokymui galėjo būti pasitelkti autorinėmis teisėmis saugomi kūriniai.

Vasario mėnesį „ByteDance“ teigė, kad imasi priemonių sustiprinti esamas apsaugas ir siekia užkirsti kelią neteisėtam intelektinės nuosavybės bei asmens atvaizdo naudojimui. Vis dėlto kol kas neaišku, kada bendrovė planavo šį įrankį pristatyti platesnei auditorijai už Kinijos ribų.

Netikėtas posūkis žaidimų industrijoje: dalį darbų iš dirbtinio intelekto atsiima žmonės. Studijos „Embark Studios“ vadovas Patrickas Söderlundas leidiniui „GamesIndustry.biz“ atskleidė, kad po sėkmingo žaidimo „Arc Raiders“ starto spalį kai kurios dirbtinio intelekto sugeneruotos balso eilutės buvo iš naujo įrašytos su tikrais aktoriais.

„Yra kokybės skirtumas. Tikras profesionalus aktorius yra geresnis už dirbtinį intelektą – taip jau yra“, – „GamesIndustry.biz“ sakė P. Söderlundas.

Nors „Arc Raiders“ žaidėjų skaičius platformoje „Steam“ buvo pasiekęs beveik pusę milijono, sėkmę temdė sprendimas dalį įgarsinimo kurti pasitelkiant teksto į kalbą technologiją. P. Söderlundo teigimu, vaizdinei žaidimo daliai generatyvusis dirbtinis intelektas nebuvo naudojamas, o aktoriams buvo sumokėta už sutikimą licencijuoti jų balsus teksto į kalbą sprendimams. Pasak vadovo, tokia technologija esą buvo taikoma tik toms replikoms, kurios „nėra tokios svarbios patirties įsitraukimui“, tačiau nemaža dalis žaidėjų šiuo kūrybiniu pasirinkimu liko nepatenkinti.

Reaguodama į kritiką, „Embark Studios“ panašu, keičia kryptį ir labiau remiasi balso aktoriais. P. Söderlundas teigė, kad studija apmoka aktorių darbą įrašų studijoje ir „toliau kvies daugelį jų sugrįžti“, kai žaidimas bus atnaujinamas.

Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad aktoriai pakeitė tik „kai kurias“ dirbtinio intelekto sugeneruotas eilutes. Tai gali reikšti, jog studija artimiausiu metu neketina visiškai atsisakyti teksto į kalbą technologijos.

Po to, kai „ByteDance“ savaitgalį sustabdė naujojo dirbtinio intelekto vaizdo įrašų generatoriaus „Seedance 2.0“ plėtrą pasauliniu mastu, JAV senatoriai pareikalavo programėlę „nedelsiant išjungti“.

Senatoriai Marsha Blackburn ir Peteris Welchas laiške bendrovei teigė, kad „Seedance 2.0“ kelia tiesioginę grėsmę JAV intelektinės nuosavybės sistemai, o plačiąja prasme – konstitucinėms teisėms ir kūrybinės bendruomenės ekonominiam pragyvenimui.

Laiškas atspindi augantį valdžios institucijų nerimą dėl to, kad dirbtinio intelekto įmonės gali mokyti savo modelius naudodamos autorių teisių saugomą menininkų, aktorių ir filmų kūrėjų turinį be leidimo. Pasak senatorių, atsakingos pasaulinės bendrovės laikosi įstatymų ir gerbia esmines ekonomines teises, įskaitant intelektinės nuosavybės bei asmens atvaizdo apsaugą.

Kaip pavyzdžius jie nurodė „Seedance“ sugeneruotus vaizdo įrašus: dirbtinio intelekto sukurtą Thanos ir Supermeno kovą, perrašytą serialo Stranger Things pabaigą bei plačiai aptartą netikrą Tomo Cruise’o ir Brado Pitto kovos klipą.

„ByteDance“ savaitgalį pareiškė gerbianti intelektinės nuosavybės teises ir nurodė, kad imasi veiksmų stiprinti esamas apsaugos priemones, siekdama užkirsti kelią neteisėtam intelektinės nuosavybės ir asmens atvaizdo naudojimui.

Vis dėlto senatoriai šį pažadą pavadino delsimo taktika, esą leidžiančia toliau piktnaudžiauti inovatoriais ir pelnytis iš jų sėkmės. Jie taip pat teigė, kad toks požiūris į JAV intelektinę nuosavybę yra platesnės tendencijos dalis, kai dirbtinio intelekto bendrovės neteisėtai pasisavina saugomus kūrinius kūrybinės bendruomenės sąskaita.

Pranešama, kad veiksmų prieš „Seedance 2.0“ ėmėsi ir kino industrijos atstovai: „Motion Picture Association“ neseniai išsiuntė „ByteDance“ oficialų įspėjimą nutraukti pažeidimus. Tuo pat metu senatoriai, įskaitant M. Blackburn ir P. Welchą, pristatė partinį įstatymo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti menininkų intelektinės nuosavybės apsaugą, be kita ko, suteikiant galimybę gauti prieigą prie duomenų, naudotų mokant dirbtinio intelekto modelius.

Jungtinės Karalystės kūrėjai gali įrašyti svarbią pergalę kovoje su dirbtinio intelekto bendrovėmis. Trečiadienį JK vyriausybė atsitraukė nuo ankstesnės pozicijos dėl autorių teisių saugomų kūrinių naudojimo dirbtinio intelekto modelių mokymui.

Šiuo metu rengiama duomenų įstatymo iniciatyva, kuri, jei būtų priimta nepakeista, leistų tokioms įmonėms kaip „Google“ ir „OpenAI“ treniruoti modelius naudodamos autorių teisėmis apsaugotą medžiagą be sutikimo. Pagal ankstesnį sumanymą menininkams ir kitiems teisių turėtojams būtų siūlyta tik galimybė atsisakyti (opt-out) – t. y. patiems aktyviai nurodyti, kad jų kūriniai negali būti naudojami.

Po reikšmingos neigiamos reakcijos iš kūrybinio sektoriaus JK valdžia pakeitė kryptį. Technologijų sekretorė Liz Kendall trečiadienį pareiškė: „Mes išgirdome.“ Vis dėlto naujoji vyriausybės pozicija kol kas nėra aiškiai apibrėžta – teigiama, kad ji „nebeturi pageidaujamo varianto“, kaip spręsti šį klausimą.

Nepaisant to, pats atsitraukimas nuo ankstesnio plano kūrėjų bendruomenėje vertinamas kaip laimėjimas. Organizacijos „UK Music“ vadovas Tom Kiehl sprendimą pavadino „didele pergale“ ir pažadėjo bendradarbiauti su vyriausybe, aptariant tolesnius žingsnius.

Dar pernai dalis žinomiausių Didžiosios Britanijos atlikėjų viešai sukritikavo tuometinę vyriausybės kryptį. Tarp jų buvo Eltonas Johnas ir Dua Lipa. Prie diskusijos prisidėjo ir Paulas McCartney, perspėjęs, kad dirbtinio intelekto pramonė gali „apiplėšti“ menininkus ir sukelti „kūrybiškumo praradimą“.

„Atsiranda jauni vaikinai, merginos, jie sukuria nuostabią dainą, o tada ji jiems nepriklauso ir jie neturi su tuo nieko bendra. O bet kas, kas nori, gali ją tiesiog nugvelbti. Tiesa ta, kad pinigai kažkur nukeliauja… kažkas už tai gauna atlygį“, – 2025 m. „BBC“ sakė P. McCartney.

Dabar vyriausybė teigia svarstysianti įvairius scenarijus ir skirsianti „tiek laiko, kiek reikės“, kad suderintų menininkų ir technologijų sektoriaus lūkesčius. Vienoje iš paskelbtų ataskaitų pabrėžiama, kad autorių teisių reformos nebus įvedamos tol, kol nebus užtikrinta, jog jos atitiks ekonominius tikslus ir bus naudingos JK gyventojams.

Anot vyriausybės, būtina vienu metu saugoti šalies, kaip kūrybos lyderės, poziciją ir kartu atverti dirbtinio intelekto potencialą ekonomikos augimui bei gyvenimo kokybės gerinimui. Taip pat pabrėžiama, kad bet kokia reforma turi užtikrinti sąžiningą atlygį teisių turėtojams už jų darbų kuriamą ekonominę vertę, apsaugoti nuo neteisėto ar nesąžiningo naudojimo ir kartu sudaryti galimybes DI kūrėjams prieiti prie aukštos kokybės turinio.

Baltieji rūmai dar nuo praėjusių metų pabaigos žada nacionalines taisykles, kurios nustatytų, kaip JAV turėtų būti reguliuojamas dirbtinis intelektas. Dabar pirmąjį žingsnį žengė Tenesio senatorė Marsha Blackburn – ji pristatė diskusijoms skirtą federalinio DI politikos gairių projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti gruodį prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą vykdomąjį įsaką, raginantį parengti DI įstatymą.

Senatorė teigia, kad jos tikslas – sukurti politiką, kuri „apsaugo vaikus, kūrėjus, konservatorius ir bendruomenes nuo žalos“.

M. Blackburn jau anksčiau pasisakė už griežtesnę DI saugos politiką. Viena pagrindinių siūlomo projekto nuostatų – vadinamoji rūpestingumo pareiga DI kūrėjams: jie būtų įpareigoti projektuodami, kurdami ir eksploatuodami DI platformas užkirsti kelią numatomai žalai vartotojams ir ją mažinti.

Projektas taip pat griežtai apibrėžia autorių teisių klausimą, kuris pastaruoju metu kelia daug ginčų kūrybinėse industrijose. Dokumente nurodoma, kad be leidimo vykdomas saugomų kūrinių atkūrimas, kopijavimas ar apdorojimas DI mokymui, tobulinimui ar kūrimui nebūtų laikomas sąžiningu naudojimu pagal autorių teisių įstatymą.

Kitos svarbesnės siūlomos nuostatos:

1) Interneto platformoms, įskaitant socialinius tinklus, būtų nustatyta pareiga įdiegti priemones ir apsaugos mechanizmus, skirtus vartotojams iki 17 metų apsaugoti nuo žalos internete.

2) Siūloma stiprinti asmenų ir kūrėjų balso bei vizualinio atvaizdo apsaugą, siekiant riboti skaitmeninių replikų plitimą be jų sutikimo.

3) Numatomos naujos federalinės skaidrumo gairės, reglamentuojančios DI sugeneruoto turinio žymėjimą, autentifikavimą ir aptikimą.

4) Kai kurioms bendrovėms ir federalinėms agentūroms būtų nustatyta pareiga kas ketvirtį teikti JAV Darbo departamentui ataskaitas apie DI poveikį darbo rinkai, įskaitant atleidimus ir darbo vietų išstūmimą.

Projekte taip pat numatoma panaikinti 230-ąjį skirsnį – tai dar vienas bandymas atsisakyti teisės normos, kuri neretai vertinama kaip spraga, leidžianti technologijų ir DI bendrovėms išvengti atsakomybės, kai jų priemonės sukelia žalą.

Vis dėlto pabrėžiama, kad tai – tik pirminis diskusinis variantas. Galutinė redakcija, tikėtina, bus ilgai derinama, o derybų metu dalis nuostatų gali būti sušvelnintos.

Tarp galimų papildymų – ir politinio šališkumo tema. Projekte įvardijama Respublikonų kritika, esą DI sistemos rodo nuoseklų šališkumą prieš konservatyvius veikėjus, todėl siūloma reikalauti nepriklausomų trečiųjų šalių auditų, kurie turėtų padėti užkirsti kelią diskriminacijai dėl politinių pažiūrų. Tačiau kartu primenama, kad teiginiai apie sistemingą konservatorių slopinimą ar cenzūrą ne kartą buvo vertinti kaip nepagrįsti arba bent jau klaidinantys.