CP v2

Blog

  • Akmenės delegacija Kelmėje: kokias socialinės globos ir įtraukties praktikas parsiveš svečiai

    Akmenės delegacija Kelmėje: kokias socialinės globos ir įtraukties praktikas parsiveš svečiai

    2026 metais balandžio 29 dieną Kelmės rajono savivaldybėje lankėsi Akmenės rajono savivaldybės asmenų su negalia gerovės tarybos nariai. Vizito metu aptarti Kelmės tarybos darbai ir numatomi šių metų prioritetai, susiję su paslaugų prieinamumu ir įtrauktimi.

    Tokie tarpsavivaldybiniai susitikimai dažnėja, nes savivaldybėms tenka spręsti panašius iššūkius: augant paslaugų poreikiui reikia užtikrinti jų kokybę, tęstinumą ir aiškią koordinaciją. Praktikų perėmimas padeda greičiau įsidiegti veikiančius sprendimus, ypač socialinės globos ir dienos užimtumo srityse.

    Vizitas į Kelmės darželį

    Svečiai apsilankė Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje. Įstaigos direktorė Jovita Uljanovienė pristatė vaikų dienos socialinės globos grupę ir akcentavo, kad paslaugos čia orientuotos į vaiko poreikius bei šeimos kasdienybės palengvinimą.

    Vizito metu apžiūrėtos moderniai įrengtos erdvės: kineziterapijos, sensorinis ir STEAM kabinetai, taip pat nusiraminimo kambarys. Tokios aplinkos leidžia derinti ugdymą su pagalbos priemonėmis ir kurti ramesnę, vaikui saugią dienos rutiną.

    Specialioji mokykla ir dienos centras

    Vėliau delegacija lankėsi Kelmės specialiojoje mokykloje, kur direktorė Dalia Viliūnienė pristatė dienos socialinės globos centro veiklą. Buvo aptarti įgyvendinti pokyčiai, tolesni planai ir praktiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti paslaugų kokybę.

    Svečiai apžiūrėjo atnaujintus kabinetus ir sutvarkytą mokyklos kiemo infrastruktūrą. Tinkamai pritaikyta aplinka svarbi ne tik ugdymui, bet ir savarankiškumo ugdymui bei kasdieniam judėjimui.

    Grupinio gyvenimo namų patirtis

    Vizito programoje buvo ir Akmenės svečių apsilankymas Lupikų grupinio gyvenimo namuose. Čia jie apžiūrėjo patalpas, bendravo su darbuotojais ir gyventojais, aptarė kasdienes veiklas bei organizacinius sprendimus.

    Susitikimuose daug dėmesio skiriama praktikai, nes grupinio gyvenimo namuose svarbiausi tampa ne vien infrastruktūros klausimai, bet ir komandų pasirengimas, užimtumo organizavimas, gyventojų savarankiškumo skatinimas. Kelmės rajono savivaldybė tikisi, kad svečiai parsiveš idėjų, kurios pravers planuojant paslaugų plėtrą Akmenės rajone.

  • Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kas vyks Kėdainių rajone?

    2026 metais gegužės 11 dieną Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgos, todėl dalyje vietovių gali padaugėti karinės technikos, uniformuotų asmenų ir judėjimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pratybos yra planinės ir suderintos, o veiksmai vyks laikantis nustatytų procedūrų. Tokie mokymai reguliariai rengiami siekiant palaikyti parengtį ir užtikrinti sąveiką su sąjungininkais.

    Ką gyventojai gali pastebėti?

    Pratybų metu kariai gali būti tiek su karinėmis uniformomis, tiek su civiliais drabužiais, priklausomai nuo užduočių pobūdžio. Taip pat jie su savimi turės ginklus, todėl gyventojams rekomenduojama neišsigąsti pamačius ginkluotus karius viešesnėse erdvėse ar prie kelių.

    Informuojama, kad bus naudojami bepiločiai orlaiviai, todėl danguje gali pasirodyti dronai. Tokios priemonės pratybose įprastai naudojamos žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio ar koordinavimo užduotims, tačiau jų veikimas turi būti organizuojamas laikantis saugos reikalavimų.

    Sauga ir tvarka pratybų metu

    Pranešime akcentuojama, kad pratybų metu bus laikomasi visų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad veiksmai turi būti planuojami taip, kad nekeltų nepagrįstos rizikos gyventojams, turtui ir aplinkai.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiais ir supratingais, jei pratybų dieną trumpam padidėtų triukšmas ar judėjimas. Jei atskirose vietose būtų taikomi laikini ribojimai ar nukreipimai, įprastai apie tai informuojama papildomai vietos kanalais.

  • Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Europą purto energijos šokas: atominė energetika vėl vadinama gelbėjimosi ratu, bet kliūčių daug

    Pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai ir energijos importo rizikos Europoje atgaivino diskusiją, ar atominė energetika gali tapti patikimesniu ramščiu greta atsinaujinančių išteklių. Analitikai pabrėžia, kad branduolinė energija išlieka viena mažiausiai anglies dioksido išmetančių elektros gamybos technologijų, tačiau jos plėtra yra lėta ir brangi.

    Temą dar labiau paaštrino nauji tiekimo grandinių ir iškastinio kuro logistikos trikdžiai, parodę, kaip greitai gali išaugti energijos kainų svyravimų ir fizinio tiekimo sutrikimų grėsmė. Dėl to dalis politikų ir pramonės atstovų vis dažniau branduolinę energetiką įvardija kaip būdą sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Kodėl atominė energija vėl svarstoma

    Branduolinės elektrinės paprastai užtikrina stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą, nepriklausomą nuo oro sąlygų, todėl jos dažnai pristatomos kaip atsvara nepastoviai vėjo ar saulės generacijai. Kartu tai technologija, kuri per visą gyvavimo ciklą išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei anglis ar dujos.

    Europos kontekste dažniausiai minimas Prancūzijos pavyzdys, kur branduolinė energetika istoriškai sudarė didelę elektros gamybos dalį ir tapo svarbiu kainų stabilumo veiksniu. Vis dėlto net ir ši šalis susiduria su reaktorių atnaujinimo, priežiūros ir naujų projektų vėlavimų iššūkiais.

    „Atominė energetika gali tapti svarbia Europos energetinio saugumo dalimi, tačiau ji neišsprendžia problemų greitai“, – sakė energetikos rinkas stebintys analitikai.

    Didžiausios kliūtys: kaina, terminai ir atliekos

    Pagrindinis argumentas prieš naujas atomines elektrines Europoje yra didelės pradinės investicijos ir ilgas projekto įgyvendinimo laikas. Praktika rodo, kad nuo sprendimo statyti iki realios gamybos pradžios gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau, o per tą laiką technologijų ir rinkos sąlygos smarkiai pasikeičia.

    Prie ekonomikos prisideda griežtas reguliavimas, sudėtingi pirkimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pajėgumai. Kitas jautrus klausimas yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriam reikia ilgalaikių sprendimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Statyti brangu, bet svarbiausia yra rasti būdą statyti greičiau ir pigiau, neprarandant saugos“, – sakė rinkos dalyviai, vertinantys Europos projektų patirtį.

    Visuomenės nuomonė ir naujos technologijos

    Branduolinės energetikos reputaciją Europoje ilgai veikė Černobylio ir Fukušimos katastrofų atmintis, todėl kai kurios šalys ribojo ar atsisakė reaktorių. Tačiau kartojantis energijos krizėms ir augant saugumo prioritetui, dalyje visuomenių didėja pragmatiškas požiūris į technologijų derinimą.

    Pastaruoju metu dažniau aptariami ir mažieji moduliniai reaktoriai, kurie teoriškai galėtų sumažinti statybos rizikas bei leisti plėtrą etapais. Vis dėlto Europoje jų komercinis įgyvendinimas dar tik ankstyvoje stadijoje, o realūs terminai priklausys nuo licencijavimo, finansavimo ir pramonės gebėjimo masiškai gaminti komponentus.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu energetinis saugumas bus stiprinamas ne vienu sprendimu, o derinant energijos taupymą, tinklų plėtrą, atsinaujinančius išteklius, kaupimą, tarpsistemines jungtis ir, kai kuriose šalyse, branduolinę generaciją.

  • Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Staigiai auganti lieknėjimo ir diabeto vaistų paklausa didina farmacijos sektoriaus pelningumą, tačiau kartu formuoja pavojingą koncentraciją, kuri primena burbulą. Tokią riziką naujausioje analizėje išskyrė konsultacijų bendrovė „Deloitte“, vertinusi didžiausių pasaulio farmacijos įmonių tyrimų ir plėtros grąžą.

    Ataskaitoje teigiama, kad didžiųjų bendrovių investicijų į vaistų kūrimą grąža gerėja trečius metus iš eilės ir siekia apie 7 proc. Vis dėlto šį rodiklį beveik visiškai išpučia keli itin didelį potencialą turintys vaistai, priklausantys GLP-1 klasei, plačiai naudojami svorio mažinimui ir 2 tipo cukrinio diabeto kontrolei.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    „Deloitte“ skaičiuoja, kad su nutukimu ir diabetu susiję preparatai sudaro apie 38 proc. visų prognozuojamų komercinių įplaukų iš 2025 metais vėlyvosios stadijos vaistų kūrimo projektų. Tai reiškia, kad viena terapinė kryptis tampa dominuojančia, o kitų sričių proveržiai lieka šešėlyje.

    Ataskaita pabrėžia, jog iš analizės „išėmus“ GLP-1 ir giminingus projektus, sektoriaus grąžos rodiklis kristų iki maždaug 2,9 proc. Tai rodo, kad bendras paveikslas gali klaidinti: daliai bendrovių augimą generuoja ne platus inovacijų portfelis, o keli itin sėkmingi produktai.

    Onkologiją aplenkė nutukimo gydymas

    Reikšmingas lūžis fiksuojamas ir vaistų kūrimo krypties vertėje: pirmą kartą per 16 metų onkologiją, kaip didžiausią vėlyvosios stadijos portfelio vertės šaltinį, aplenkė nutukimo gydymo preparatai. Skaičiuojama, kad nutukimo vaistai sudaro apie 25 proc. prognozuojamų pardavimų, o onkologijos dalis sumažėjo iki maždaug 20 proc.

    Dar 2022 metais nutukimo kryptis sudarė tik apie 1 proc. prognozuojamos vėlyvosios stadijos projektų vertės. Toks šuolis per trumpą laiką išryškina ne tik rinkos paklausą, bet ir tai, kaip greitai kapitalas ir moksliniai prioritetai persigrupuoja paskui vieną itin pelningą segmentą.

    Didžiausia grėsmė – koncentracijos rizika

    „Deloitte“ vertinimu, riziką didina tai, kad didžioji dalis būsimo pardavimų piko prognozių sutelpa į nedidelį projektų skaičių. Ataskaitoje nurodoma, kad 54 itin didelio masto indikacijos, sudarančios tik apie 9 proc. vėlyvosios stadijos projektų, gali sugeneruoti maždaug 70 proc. visų rizikos atžvilgiu pakoreguotų pardavimų piko.

    Tokia struktūra reiškia didesnį jautrumą terapinės srities sukrėtimams: pakanka nepalankių klinikinių duomenų, saugumo signalų, kainodaros ribojimų ar konkurentų proveržio, kad dalies bendrovių finansinės prognozės būtų perrašytos. Tai ypač aktualu rinkoje, kurioje keli lyderiai, tarp jų „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“, diktuoja tempą, o kiti skuba vytis.

    „Tai burbulas, nes per daug kas sutelkta vienoje vietoje“, – sakė „Deloitte“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros partneris Hanno Ronte.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pacientams šie vaistai greičiausiai nedings, tačiau rinka artėja prie etapo, kai konkurencija aštrėja, o klausimų dėl ilgalaikio poveikio ir tvarios kompensavimo politikos daugėja. Greta svorio mažinimo, mokslininkai toliau tiria galimą GLP-1 preparatų naudą širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimui, miego apnėjos gydymui bei galimą poveikį uždegimui ir kai kurioms priklausomybėms, tačiau dalis hipotezių dar neturi galutinio klinikinio patvirtinimo.

    „Deloitte“ išvada paprasta: trumpuoju laikotarpiu lieknėjimo vaistų bumas kelia sektoriaus rodiklius, bet ilgainiui gali padidinti pažeidžiamumą. Bendrovėms tai signalas, kad vien tik dvigubinti statymus toje pačioje srityje gali būti rizikinga, jei paraleliai nebus ieškoma kitos didelės mokslinės bangos.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.

  • Kretinga stoja prieš SAM vaikų skyrių pertvarką: ginčijami 40 tūkst. ir 1 100 atvejų kriterijai

    Kretingos rajono savivaldybė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamiems pokyčiams, susijusiems su vaikų ligų skyrių veikla rajoninėse ligoninėse. Savivaldybė teigia, kad siūlomi kriterijai gali sumažinti paslaugų prieinamumą šeimoms ir padidinti spaudimą didžiųjų miestų gydymo įstaigoms.

    Apie savo poziciją Kretinga informavo Prezidentą, Seimo pirmininką, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją. Savivaldybė prašo persvarstyti siūlomus sprendimus ir jų taikymo logiką regionams.

    Kas kelia didžiausias abejones?

    Kretingos meras Antanas Kalnius pabrėžia, kad savivaldybei neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis formuojami siūlymai dėl vaikų ligų skyrių išlikimo ar apimčių. Jo teigimu, dalis reikalavimų atrodo dirbtiniai ir neatsižvelgiantys į realius pacientų srautus bei ligoninių galimybes.

    Vienas iš pagrindinių ginčų taškų yra 40 tūkst. gyventojų kriterijus, nuo kurio, savivaldybės vertinimu, gali priklausyti paslaugų tęstinumas. Kretingos atveju deklaruotų gyventojų skaičius nurodomas kaip 39,3 tūkst., todėl kyla klausimas, kodėl kelių šimtų ar kelių tūkstančių skirtumas turėtų lemti skyriaus likimą.

    Taip pat kritikuojamas 1 100 stacionarinių vaikų ligų profilio atvejų per metus kriterijus. Savivaldybė teigia, kad daugumai rajoninių ligoninių toks lygis yra praktiškai nepasiekiamas, ypač mažėjant lovų skaičiui ir keičiantis stacionarinio gydymo praktikai.

    „Visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkst. gyventojų kriterijus ir 1 100 atvejų riba, kuri realiai rajono ligoninėms yra nepasiekiama“, – sakė Antanas Kalnius.

    Finansavimas ir teisinės ribos

    Savivaldybė atkreipia dėmesį ir į finansavimo problemą: stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai, Kretingos vertinimu, ilgą laiką neatitiko realių sąnaudų, todėl skyriai dirba nuostolingai. Tai didina riziką, kad pertvarkos našta bus perkelta savivaldybėms.

    Kretinga teigia, kad savivaldybės jau dabar prisideda prie viešųjų paslaugų išlaikymo ir specialistų pritraukimo, tačiau ligoninių skyrių finansavimas turėtų būti užtikrinamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Savivaldybė kelia klausimą, ar teisinga ir tvaru prašyti vietos biudžetų dengti sistemines sveikatos apsaugos spragas.

    Dar viena įvardijama problema yra teisinis aiškumas: savivaldybių lėšos, pagal galiojančią tvarką, turi būti skiriamos tos savivaldybės gyventojams. Kadangi gydymo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, savivaldybė įžvelgia riziką, kad papildomas finansavimas iš savivaldybės biudžeto galėtų kelti teisinių klausimų.

    Ką tai reikštų pacientams regione?

    Kretingos rajono savivaldybė akcentuoja, kad demografinė situacija regione nekinta staigiai, o Kretingos ligoninės paslaugų apimtys, pasak savivaldybės, didėja. Dėl to bet koks paslaugų ribojimas ar atsisakymas, savivaldybės vertinimu, blogintų prieinamumą ir mažintų regiono sveikatos sistemos stabilumą.

    Pasak mero, anksčiau, kai vaikų ligų skyrius turėjo daugiau lovų, per metus buvo gydoma apie 900 vaikų, o dabar, turint 10 lovų, gydomų pacientų skaičius gerokai mažesnis. Savivaldybė teigia, kad vien skaičiais grįsti reikalavimai gali neįvertinti realaus poreikio turėti arčiau namų veikiančią stacionarinę pagalbą vaikams.

    Kretinga ragina sprendimus derinti su deklaruojamais Vyriausybės tikslais mažinti regionų netolygumus ir užtikrinti vienodai kokybišką paslaugų prieinamumą. Savivaldybė tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus regionų specifiką, pacientų srautus ir realias finansavimo galimybes.

  • Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringos savivaldybė paskelbė kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektų konkursą, kviesdama kūrėjus, bendruomenes ir organizacijas teikti idėjas, kurios paveldo vertybes paverstų šiandien patiriama kasdienybe. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik saugoti paveldą, bet ir padėti jį pažinti per patirtį, edukaciją bei bendruomeniškas iniciatyvas.

    Kuršių nerija yra UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis, kurio išskirtinumą formavo jūros, vėjo ir žmogaus sąveika. Ši vietovė vertinama ne vien kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip ilgametės žmonių prisitaikymo istorijos pavyzdys, atsispindintis architektūroje, tradicijose ir vietos gyvenimo būde.

    Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, vietos tapatybę kuriančios vertybės išlieka gyvos tik tada, kai jas įmanoma išgyventi ir suprasti. „Paveldas turi būti ne tik saugomas, bet ir išgyvenamas. Todėl kviečiame tuos, kurie turi idėjų, kaip jį atverti žmonėms per patirtį, pažinimą ir bendruomeniškumą, teikti paraiškas ir prisidėti, kad paveldas būtų gyva šiandienos gyvenimo dalis“, – sakė Darius Jasaitis.

    2026 metų konkurso prioritetai

    Neringos savivaldybės sprendimu, 2026 metais išskirtos dvi prioritetinės kryptys, kurioms konkurse bus skiriamas didžiausias dėmesys. Pirmoji kryptis apima tradicinės žvejybos paveldo aktualizavimą, antroji – jūrinio inžinerinio paveldo, ypač švyturių, pažinimą ir aktualizavimą.

    Tokie prioritetai siejami su Kuršių nerijos tapatybe: žvejyba istoriškai buvo vienas svarbiausių vietos pragyvenimo šaltinių, o švyturiai ir kiti navigacijai svarbūs objektai atspindi pajūrio regiono ryšį su jūra, laivyba ir saugia navigacija. Savivaldybė tikisi projektų, kurie šias temas pateiktų šiuolaikiškai ir įtrauktų tiek vietos gyventojus, tiek atvykstančius lankytojus.

    Finansavimas ir vertinimas

    Savivaldybė informuoja, kad projektams gali skirti iki 80 proc. reikalingo finansavimo, o likusi dalis turės būti padengiama vykdytojų ar partnerių lėšomis. Tai reiškia, kad pareiškėjai turės numatyti aiškų prisidėjimą arba užsitikrinti partnerystes, kurios leistų projektą įgyvendinti pilna apimtimi.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į paveldo aktualizavimo kokybę, dermę su UNESCO saugomos vietovės vertybėmis, projekto pasiekiamumą Lietuvoje ir užsienyje, ryšį su bendruomenėmis bei diaspora. Paraiškas gali teikti fiziniai asmenys ir Lietuvoje registruotos organizacijos.

    Terminai ir pateikimas

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 30 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Savivaldybė ragina neatidėti pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis asmuo savivaldybėje, tačiau viešame tekste kontaktiniai duomenys neskelbiami.

    Konkurso kontekste savivaldybė akcentuoja, kad paveldo aktualizavimas vis dažniau siejamas su šiuolaikinėmis priemonėmis, įtraukiančiais pasakojimais ir patirtinėmis veiklomis. Tokie projektai gali padėti išlaikyti Kuršių nerijos išskirtinumą ne kaip statišką ekspoziciją, o kaip gyvą vietos kultūros ir istorijos tąsą.

  • Šv. Florijono dieną meras Darius Jasaitis: ugniagesių tarnystė kasdien kuria saugesnę Neringą

    Šv. Florijono dieną meras Darius Jasaitis: ugniagesių tarnystė kasdien kuria saugesnę Neringą

    Šventojo Florijono dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis kreipėsi į ugniagesius, dėkodamas už jų kasdienę tarnystę ir pasirengimą padėti bet kurią akimirką. Pasak mero, ugniagesių darbas yra viena svarbiausių viešojo saugumo grandžių, nuo kurios tiesiogiai priklauso gyventojų ramybė ir pasitikėjimas pagalbos sistema.

    Sveikinime pabrėžta, kad ugniagesių darbas reikalauja ne tik profesinių įgūdžių ir fizinės ištvermės, bet ir greitų sprendimų, drąsos bei atsakomybės veikti pavojingomis sąlygomis. Tokia tarnyba apima ne vien gaisrų gesinimą, bet ir reagavimą į avarijas, ekstremalias situacijas bei incidentus, kai būtina skubi pagalba žmonėms.

    Padėka už pasirengimą ir budrumą

    D. Jasaitis akcentavo ugniagesių budrumą ir pasiryžimą dirbti sudėtingiausiomis aplinkybėmis, kai sprendimai priimami per minutes, o rizika yra nuolatinė. Jo teigimu, būtent nuoseklus pasirengimas ir komandinis darbas leidžia užtikrinti, kad pagalba gyventojus pasiektų laiku.

    „Jūsų kasdienis darbas reikalauja ne tik profesionalumo ir fizinės ištvermės, bet ir ypatingos atsakomybės, drąsos bei pasiryžimo veikti sudėtingiausiomis aplinkybėmis“, – sakė Darius Jasaitis.

    Linkėjimai saugių budėjimų

    Sveikinime meras dėkojo už atsidavimą ir pabrėžė, kad ugniagesių darbas prisideda prie saugesnės Neringos kūrimo. Anot jo, bendruomenės pasitikėjimas stiprėja tada, kai žmonės žino, jog prireikus pagalba bus suteikta operatyviai ir profesionaliai.

    Baigdamas kreipimąsi D. Jasaitis ugniagesiams linkėjo stiprybės, ištvermės, saugių budėjimų ir kuo ramesnių dienų. Šventojo Florijono diena tradiciškai minima kaip proga padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už jų atliekamą tarnybą ir priminti jos reikšmę visuomenės saugumui.

  • Mero pusryčiai su verslu Nidoje: kas svarbiausia darbdaviams prieš vasaros sezoną gegužės 15 dieną

    Mero pusryčiai su verslu Nidoje: kas svarbiausia darbdaviams prieš vasaros sezoną gegužės 15 dieną

    Susitikimas Nidoje gegužės 15 dieną

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks Neringos savivaldybės renginys Mero pusryčiai su verslu. Susitikime žadama aptarti pasirengimą artėjančiam vasaros sezonui ir pagrindinius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Tokie susitikimai kurortiniuose miestuose dažniausiai tampa praktine erdve suderinti lūkesčius prieš sezono piką, kai vienu metu išauga klientų srautai, paslaugų apimtys ir darbuotojų poreikis. Neringai tai ypač aktualu dėl ryškios sezoninės ekonomikos ir ribotos darbo jėgos pasiūlos.

    Darbo rinka ir pagalba darbdaviams

    Renginio svečiai bus Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė. Jie pristatys, kaip kinta darbo rinkos situacija Neringoje ir kokias galimybes darbdaviams siūlo Užimtumo tarnyba.

    Prieš vasarą dažniausiai suaktyvėja sezoninių darbuotojų paieška apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, pramogų ir transporto sektoriuose. Darbdaviams aktualiausi klausimai paprastai būna greita atranka, kandidatų pritraukimas, darbuotojų išlaikymas visam sezonui ir aiškus darbo grafikų planavimas.

    Kodėl verslui verta ateiti

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus ir aptarti praktinius pasirengimo sezonui aspektus. Tokiuose susitikimuose dažnai išryškėja bendros problemos, kurias lengviau spręsti koordinuotai, pavyzdžiui, dėl darbuotojų apgyvendinimo, paslaugų kokybės sezono metu ar informacijos sklaidos turistams.

    Renginio organizatoriai nurodo, kad dalyviams reikalinga išankstinė registracija. Susitikimas vyks Nidoje, „Agiloje“, Taikos gatvėje.

  • Joniškio rajone startuoja 2026 metų užimtumo didinimo programa: darbdaviams – kvietimas teikti paraiškas

    Joniškio rajone startuoja 2026 metų užimtumo didinimo programa: darbdaviams – kvietimas teikti paraiškas

    Kam skirtas kvietimas

    Joniškio rajono savivaldybės administracija kviečia darbdavius, vykdančius veiklą savivaldybės teritorijoje, teikti paraiškas dalyvauti 2026 metų užimtumo didinimo programoje. Kvietimas teikiamas įgyvendinant priemonę Terminuotas asmens įdarbinimas.

    Programa orientuota į laikinus darbus įstaigose ir organizacijose, kad nedirbantys asmenys galėtų įgyti arba išsaugoti darbinius bei profesinius įgūdžius. Taip pat siekiama stiprinti motyvaciją grįžti į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį.

    Ką finansuoja programa ir kokio rezultato tikimasi

    Pagrindinė priemonės kryptis – terminuotas įdarbinimas, kai žmogui suteikiama galimybė dirbti apibrėžtą laiką ir grįžti į aktyvesnį užimtumą. Savivaldybės tikslas – didinti asmenų užimtumą ir jų integraciją į darbo rinką pagal Užimtumo įstatyme numatytas tikslines grupes.

    Tokio tipo programos savivaldybėms leidžia greičiau reaguoti į vietos darbo rinkos situaciją, ypač kai daliai gyventojų sudėtinga konkuruoti dėl darbo vietų be papildomos praktikos. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie bendruomenės užimtumo, kartu aiškiai susiplanuojant laikinų darbų poreikį.

    Terminai, teikimo būdai ir kontaktai

    Paraiškos finansavimui gauti priimamos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti atvykus į savivaldybę, pateikiant pasirašytą paraišką elektroniniu paštu, pateikiant nuskenuotą pasirašytą paraišką arba per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą.

    Dėl paraiškų pildymo ir teikimo konsultuoja Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Mockūnienė. Taip pat nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 426 56368.