Blog

  • ES programa STEP: kaip kritinės technologijos gali sustiprinti Lenkijos verslą ir mokslą

    Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina ekonominį ir technologinį savarankiškumą, reaguodama į geopolitinę įtampą, tiekimo grandinių sutrikimus ir augančią konkurenciją dėl strateginių išteklių. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra STEP programa, Lenkijoje įgyvendinama per Nacionalinį tyrimų ir plėtros centrą.

    Iniciatyva skirta įmonėms ir mokslo organizacijoms, kurios kuria didelės reikšmės sprendimus ir siekia mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų, komponentų ar žinių. Pagrindinis akcentas dedamas į vadinamąsias kritines technologijas, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek ekonomikos augimui, tiek saugumui.

    Ką reiškia kritinės technologijos?

    STEP orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės sritis, kuriose Europai svarbu turėti savo kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Tokios technologijos paprastai reikalauja didelių investicijų, stiprios tyrimų bazės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau suteikia ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

    Programoje išskiriamos trys pagrindinės kryptys. Pirmoji – skaitmeninės technologijos, apimančios DI sprendimus, kvantines technologijas, naujos kartos ryšį ir robotizaciją, kurios didina produktyvumą ir leidžia automatizuoti procesus pramonėje bei paslaugose.

    Antroji kryptis – aplinkosauginės technologijos, dažnai siejamos su švarios energetikos ir klimato transformacija. Čia patenka sprendimai, padedantys efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą, diegti pažangius tinklus ir pramonės dekarbonizacijos technologijas.

    Trečiasis ramstis – biotechnologijos, kurios tampa ypač svarbios sveikatos apsaugai, farmacijos inovacijoms, diagnostikai ir atsparumui krizėms. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad gebėjimas kurti ir gaminti kritinius medicinos produktus Europoje tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl mažesnė priklausomybė tampa prioritetu?

    Programos logika remiasi prielaida, kad priklausomybė nuo išorinių tiekėjų gali tapti ekonominiu ir saugumo pažeidžiamumu. Tai galioja ne tik žaliavoms ar komponentams, bet ir programinei įrangai, debesijos infrastruktūrai, kibernetinio saugumo sprendimams bei pačiai prieigai prie žinių.

    „Kiekviena priklausomybė nuo technologijų, žaliavų ar žinių tiekėjo iš išorės yra potenciali grėsmė ekonomikai. Nepriklausomybės stiprinimas nereiškia užsidarymo, tai – didesnis saugumas ir stabilumas“, – sakė Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro strateginio valdymo ekspertas dr. Piotr W. Zawadzki.

    Kaip pavyzdį ekspertai dažnai mini debesijos paslaugas. Debesija praktiškai reiškia, kad duomenys ir skaičiavimai vyksta konkrečiuose serveriuose, priklausančiuose tam tikram tiekėjui, todėl valstybės ir įmonės vis dažniau kelia duomenų suvereniteto ir patikimumo klausimus.

    Ne mažiau svarbios ir kriptografijos bei ryšių technologijos, kurios naudojamos tiek versle, tiek kritinėje infrastruktūroje. Augant kibernetinėms grėsmėms, investicijos į saugius komunikacijos sprendimus tampa ne atskira IT tema, o ekonomikos atsparumo dalimi.

    Technologijos su dviguba paskirtimi

    Nors STEP daugiausia remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais, diskusijose vis dažniau svarstomas ir su gynyba susijęs komponentas. Praktikoje nemaža dalis inovacijų turi dvigubą paskirtį ir gali būti pritaikoma tiek civilinėse srityse, tiek gynybos ar nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Toks požiūris atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti strateginį atsparumą, kai pažangiosios technologijos vertinamos ne tik pagal rinkos potencialą, bet ir pagal tai, ar jos užtikrina stabilumą krizių metu. STEP Lenkijoje finansuojama pagal Europos priemones, skirtas moderniai ekonomikai ir inovacijoms.

  • Bougainville Panguna kasykla gali atsidaryti vėl: vario ir aukso klodai, bet skaudi karo patirtis

    Po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Bougainville saloje, priklausančioje Papua Naująjai Gvinėjai, vėl svarstoma atnaujinti Panguna vario ir aukso kasyklos veiklą. Tai vienas didžiausių regione neeksploatuojamų telkinių, tačiau jo istorija siejama su socialine įtampa, aplinkos tarša ir kruvinu konfliktu.

    Kasykla pradėjo veikti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje pabaigoje atradus didelio masto rūdos telkinį, o pramoninė gavyba įsibėgėjo 1972 metais. Vietos bendruomenės netrukus ėmė kelti klausimus dėl naudos pasidalijimo ir žemės naudojimo, nes reikšminga dalis ekonominės grąžos likdavo ne saloje.

    Ilgainiui pagrindiniu įtampos tašku tapo poveikis aplinkai. Vienas labiausiai kritikuotų aspektų buvo atliekų šalinimas į Jaba upės baseiną, nuo kurio priklausė vietos gyventojų vandens ištekliai ir žemdirbystė. Dėl taršos buvo fiksuojami ilgalaikiai ekosistemų pokyčiai, o aplinkosauginė žala tapo politinių reikalavimų katalizatoriumi.

    Kaip kasykla tapo konflikto simboliu

    Devintajame dešimtmetyje saloje sustiprėjo pasipriešinimo judėjimas, kurį kurį laiką siejo vietos lyderis Francis Ona. Įtampa peraugo į ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi daugiau nei dešimtmetį ir, įvairiais vertinimais, nusinešė nuo kelių tūkstančių iki maždaug 20 000 gyvybių.

    Kasyklos veikla galiausiai buvo sustabdyta, o Bougainville tapo autonominiu regionu. 2019 metais surengtame referendume didžioji dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę, o dabar vyksta politinis procesas, kuriame viena esminių temų yra būsimos valstybės finansinis savarankiškumas.

    Milijardinė vertė ir naujos taisyklės

    Diskusijos dėl Panguna grįžimo į rinką atsinaujino dėl išaugusios vario paklausos, kurią skatina energetikos transformacija, elektros tinklų plėtra ir elektrifikacija. Vario poreikis pasaulyje didėja dėl kabelių, transformatorių ir elektromobilių infrastruktūros, todėl investuotojai vėl domisi anksčiau sustabdytais projektais.

    Pagal viešai minimus vertinimus, kasyklos atnaujinimas galėtų pareikalauti apie 6 000 000 000 eurų investicijų. Tuo pat metu minimos metalo atsargų vertės projekcijos siekia maždaug 150 000 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai priklauso nuo kainų ciklų, gavybos technologijų, leidimų ir realių išgaunamų kiekių.

    Pastaraisiais metais pasikeitė ir nuosavybės bei atsakomybės kontekstas. „Rio Tinto“ 2016 metais pasitraukė iš projekto, perduodama savo dalį nacionalinėms ir vietos institucijoms. Tai atvėrė kelią naujoms deryboms, tačiau kartu paliko neišspręstą klausimą, kas ir kokiu mastu finansuos istorinių aplinkosauginių padarinių sutvarkymą.

    Į kasyklos atgaivinimą pretenduoja skirtingos bendrovės, o derybose svarbiausia tampa ne vien kaina ar technologiniai pajėgumai, bet ir socialinis licencijavimas. Bougainville valdžia aiškiai signalizuoja, kad be griežtų aplinkosauginių standartų, vietos bendruomenių įtraukimo ir skaidraus naudos pasidalijimo projektas gali susidurti su pasipriešinimu.

    „Mums svarbu, kad bet kokia kasybos veikla nepakartotų praeities klaidų ir būtų grindžiama aiškia atsakomybe už aplinką bei vietos žmones“, – sakė vienas iš Bougainville administracijos atstovų, komentuodamas derybų kryptį.

    Konkreti gavybos atnaujinimo data kol kas neįvardijama, nes tęsiami patikrinimai ir vertinimai, įskaitant ekonominį gyvybingumą bei teisinius įsipareigojimus. Vis dėlto sprendimai dėl projekto krypties gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais, o Panguna atvejis jau dabar laikomas vienu jautriausių pavyzdžių, kaip strateginių metalų bumas susiduria su istorine atsakomybe.

  • Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ auklėtiniai Kėdainiuose: bronza ir penkios penktos vietos

    Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ auklėtiniai Kėdainiuose: bronza ir penkios penktos vietos

    Gegužės 1 dieną Ričardo Trimonio vadovaujamo Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ sportininkai startavo Lietuvos vaikų ir jaunučių čempionate Kėdainiuose. Tai vienas didžiausių metų kiokušin karatė renginių, į kurį susirinko 679 dalyviai iš 42 Lietuvos klubų.

    Ignalinos klubo komanda varžėsi keliose amžiaus ir svorio kategorijose, o geriausiai pasirodė Gustė Žilėnaitė. U11 amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 40 kilogramų ji iškovojo trečią vietą, pelnė bronzos medalį ir buvo apdovanota taure bei diplomu.

    Net penki „YOKO“ auklėtiniai čempionate liko per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos ir užėmė penktą vietą. U13 amžiaus grupėje svorio kategorijoje per 70 kilogramų penktas buvo Augustinas Semionovas.

    U10 amžiaus grupėje penktą vietą iškovojo Einaras Smaidžiūnas svorio kategorijoje iki 30 kilogramų ir Juozas Dubauskas svorio kategorijoje iki 40 kilogramų. U12 amžiaus grupėje penktas liko Maryan Tereshchenia svorio kategorijoje iki 40 kilogramų, o Aironas Rusteika užėmė penktą vietą svorio kategorijoje per 65 kilogramus.

    Tokio masto nacionaliniai čempionatai kiokušin karatė bendruomenei svarbūs ne tik dėl medalių, bet ir dėl reitinginių taškų bei sportininkų progreso vertinimo. Didelė konkurencija skirtingose amžiaus grupėse dažnai parodo, kiek lemia pasirengimo stabilumas, taktika ir psichologinis atsparumas, ypač kovose dėl patekimo į prizininkų trejetą.

  • Estijos „Skeleton Technologies“ pritraukė 33 mln. eurų: ruošiasi IPO JAV 2027 metais

    Estijos „Skeleton Technologies“ pritraukė 33 mln. eurų: ruošiasi IPO JAV 2027 metais

    Taline įsikūrusi energijos kaupimo ir didelės galios sprendimų bendrovė „Skeleton Technologies“ pranešė užbaigusi pirmąjį prieš IPO finansavimo etapo uždarymą, per kurį pritraukė 33 mln. eurų. Įmonė teigia, kad tai yra dalis didesnio raundo, kuris bus tęsiamas artimiausiu metu.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas didina investuotojų ratą ir stiprina pasirengimą planuojamam pirminiam viešam akcijų siūlymui JAV 2027 metais. „Skeleton Technologies“ skaičiuoja, kad bendra jos rizikos kapitalo investicijų suma po šio etapo siekia 392 mln. eurų.

    Kas investavo ir kam bus skiriamos lėšos

    Į bendrovės investuotojų gretas šiame etape prisijungė „Axon Partners Group“, „SmartCap“ ir „Taiwania Capital“. „Skeleton Technologies“ nurodo, kad vėlesniuose raundo etapuose planuoja paskelbti ir daugiau investuotojų.

    Įmonė pabrėžia, kad finansavimas bus nukreiptas į didelės galios energijos kaupimo sprendimų plėtrą ir gamybinių pajėgumų didinimą, siekiant patenkinti augančią dirbtinis intelektas duomenų centrų paklausą. Bendrovė taip pat mini planus ruoštis gamybos plėtrai Jungtinėse Valstijose.

    Duomenų centrų energijos „kamštis“

    „Skeleton Technologies“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Taavi Madiberk teigia, kad sparčiai plečiantis dirbtinis intelektas infrastruktūrai patikimi maitinimo sprendimai tampa kritiškai svarbūs. Pasak jo, rinkoje vis ryškiau matomas energijos tiekimo ir prisijungimo prie tinklų ribotumas.

    „Kai dirbtinis intelektas infrastruktūra sparčiai auga, patikimi ir didelės galios sprendimai tampa būtini. Šis finansavimas sustiprina mūsų galimybes kurti sprendimus, kurie gali mažinti duomenų centrų energijos sąnaudas iki 40 proc. ir didinti skaičiavimo pajėgumą iki 40 proc.“, – sakė T. Madiberk.

    Technologija, gamyba ir ambicijos

    Bendrovė įkurta 2009 metais ir skelbia esanti viena didžiausių superkondensatorių gamintojų pasaulyje, orientuota į kritinės infrastruktūros ir pramonės poreikius. „Skeleton Technologies“ nurodo, kad jos technologijos remiasi patentuotais sprendimais, o intelektinės nuosavybės apsaugą sudaro 70 patentų šeimų.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad jos sprendimai skirti ne tik duomenų centrams, bet ir elektros tinklų stabilumui, gynybos, kosmoso bei kitoms sritims, kur reikalingi greiti didelės galios impulsai. „Skeleton Technologies“ mini, kad turi masinės gamybos pajėgumus Vokietijoje ir plėtoja vieno gigavato galios „SuperBattery“ gamyklos projektą Suomijoje.

    „Taiwania Capital“ vadovas Davidas Wengas pabrėžė, kad Taivanas yra svarbus dirbtinis intelektas duomenų centrų tiekimo grandinės centras, o Europos giliosios technologijos sprendimai gali tapti esminiu konkurenciniu pranašumu. Jo teigimu, investicija siejama su strateginiu poreikiu stiprinti energetinį „stuburą“, reikalingą augančiai skaičiavimo paklausai.

    Rinkos kontekstas palankus tokioms investicijoms: didėjant dirbtinis intelektas skaičiavimo apimtims, energijos vartojimo efektyvumas ir galimybė greitai užtikrinti patikimą galią tampa vienu svarbiausių duomenų centrų konkurencingumo veiksnių. „Skeleton Technologies“ teigia, kad būtent šioje vietoje ir mato didžiausią savo sprendimų paklausą artimiausiais metais.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • NaujienosSveikiname

    NaujienosSveikiname


    Sveikiname

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikinu mūsų krašto žurnalistus, bibliotekininkus, kalbos puoselėtojus. Lietuviškas žodis, saugotas net ir pačiais sudėtingiausiais istorijos laikotarpiais, šiandien yra mūsų tapatybės, kultūros ir vienybės pamatas. Knygos, spauda ir kalba – ne tik žinių šaltinis, bet ir gyvas ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities. Dėkoju visiems, kurie saugo lietuvių kalbą, skatina skaitymą, kuria, rašo, informuoja, dalijasi idėjomis, mintimis, stiprina mūsų kultūrinį gyvenimą. Tegul ši diena įkvepia didžiuotis savo kalba, branginti knygą ir nepamiršti žodžio galios. Tegul lietuviškas žodis visada skamba laisvai!

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis

  • Europos Komisija įspėja: kuro priemokos po bilieto pirkimo gali pažeisti ES taisykles

    Kaina turi būti galutinė

    Europos Komisija perspėja, kad avialinijų praktika po bilieto įsigijimo papildomai priskaičiuoti kuro priemokas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Pasak Komisijos, parduodant skrydžio bilietą vartotojui turi būti aiškiai pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Komisija pabrėžia, kad į galutinę kainą turi būti įtraukti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai. Tai reiškia, kad keleivis pirkimo metu turi matyti realią sumą, kurią mokės, be vėlesnių netikėtų priedų.

    Kuro kainos argumentas kelia abejonių

    Komisijos vertinimu, pastarosiomis savaitėmis aukštos aviacinio kuro kainos rinkoje buvo pakankamai prognozuojamos. Dėl to oro vežėjai, jei mato išaugusias sąnaudas, turėtų koreguoti skelbiamas bilietų kainas iš anksto, o ne grįžti prie jau parduotų bilietų.

    Kaip pavyzdys viešai minėta Ispanijos bendrovė „Volotea“, įvedusi papildomą mokestį, kuris gali būti pritaikytas keleiviui jau po pirkimo. Maksimali tokios priemokos riba buvo įvardyta iki 14 eurų.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Europos oro linijų paprastai draudžiasi nuo kuro kainų svyravimų iš anksto. Tokie finansiniai instrumentai gali sumažinti staigių kainų šuolių poveikį, todėl argumentas apie būtinybę vėliau didinti jau parduotų bilietų kainą ne visada atrodo pagrįstas.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Komisija nurodo, kad bilieto kainos didinimas po rezervacijos gali kelti klausimų ir pagal ES direktyvas, susijusias su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Vis dėlto šių taisyklių laikymąsi pirmiausia prižiūri nacionalinės institucijos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai, susidūrę su papildomais mokesčiais po pirkimo, turėtų atidžiai peržiūrėti vežėjo sąlygas ir išsaugoti pirkimo patvirtinimą su nurodyta kaina. Jei kyla ginčas, svarbu turėti įrodymus, kokia galutinė suma buvo pateikta pirkimo momentu.

    Atskira tema yra skrydžių atšaukimai dėl išaugusių sąnaudų. Komisijos pozicija, apie kurią viešai kalbėjo už transportą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas, tokiais atvejais keleivių teisės į kompensacijas iš esmės išlieka, o vien kuro kainų šuolis nebūtinai laikytinas pakankamu pagrindu jų nemokėti.

  • Croatia Airlines atšaukė 900 skrydžių: brangstantis aviacinis kuras vis labiau spaudžia vežėjus

    Kroatijos nacionalinė oro linijų bendrovė Croatia Airlines pranešė atšaukianti 900 skrydžių, suplanuotų artimiausiam metų ketvirčiui. Bendrovės atstovai teigia, kad sprendimą lėmė sparčiai augančios sąnaudos, pirmiausia – brangstantis aviacinis kuras ir didėjančios oro uostų rinkliavos.

    Komercijos direktorius Slavenas Žabo Kroatijos žiniasklaidai sakė, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjusios naftos kainos tiesiogiai didina vežėjų išlaidas. Jo teigimu, aviacinio kuro kaina nuo krizės pradžios išaugo maždaug dvigubai, o tokio masto pokytis ypač skausmingas bendrovėms, kurių maršrutų tinklas remiasi sezoniškai aktyviu turizmu.

    „Dabartinės aviacinio kuro sąnaudos lems daugiamilijoninius nuostolius“, – sakė S. Žabo.

    Pasak bendrovės, siekiant sušvelninti smūgį imtasi vadinamojo krizių valdymo ir veiklos optimizavimo. Skrydžių mažinimas – viena iš priemonių, leidžiančių prisitaikyti prie brangesnių skrydžių vykdymo ir sumažinti riziką vykdyti reisus su menkesniu užpildymu.

    Kartu akcentuojama, kad galutinę bilietų kainą lemia ne tik kuro kaštai, bet ir oro uostų mokesčiai bei rinkos veiksniai, tokie kaip paklausa ir konkurencija. Kaip pavyzdį Kroatijos žiniasklaida įvardijo Zagrebo oro uoste nuo birželio 1 dienos planuojamą apie 20 proc. didinimą kai kurioms rinkliavoms, o tokie pokyčiai paprastai atsiliepia vežėjų kainodarai.

    Bendrovė kol kas nenurodė, kiek tiksliai galėtų kilti bilietų kainos, nes jos priklauso nuo konkrečių maršrutų, sezoniškumo ir pardavimų dinamikos. Vis dėlto rinkoje tokiais laikotarpiais dažniau matoma situacija, kai brangstant kurui didinami papildomi mokesčiai, koreguojami tvarkaraščiai arba mažinamas reisų dažnis, kad būtų geriau išnaudojami lėktuvų pajėgumai.

    Nepaisant iššūkių, Croatia Airlines tvirtina, kad turistinis sezonas šiuo metu nėra tiesiogiai pavojuje. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius bendrovė skaičiuoja sulaukusi apie 23 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tai rodo išliekantį kelionių poreikį net ir augant sąnaudoms.

  • „Stalexport Autostrady“ visą 2025 metų pelną skiria dividendams: išmokos tęsis iki 2026 metų birželio

    Lenkijos kelių infrastruktūros bendrovės „Stalexport Autostrady“ valdyba siūlo visą 2025 metais uždirbtą grynąjį pelną skirti dividendams. Bendrovės pranešime nurodoma, kad pelnas siekė 74,7 mln. zlotų, arba apie 17 mln. eurų.

    Dividendų išmokėjimą taip pat planuojama papildyti dar 39 mln. zlotų, arba apie 9 mln. eurų, iš ankstesnių metų pelno, sukaupto rezerviniame kapitale. Taip bendra suma, kurią ketinama paskirstyti akcininkams, sudarytų apie 26 mln. eurų.

    Dividendų grafikas ir jau išmokėta dalis

    Bendrovė nurodo, kad iš viso akcininkams numatyta dividendų suma siekia 226,7 mln. zlotų, arba apie 52 mln. eurų, tačiau ji mažinama anksčiau išmokėtu avansu. Avansinė išmoka už 2025 metus, finansuota iš rezervinio kapitalo, sudarė beveik 113 mln. zlotų, arba apie 26 mln. eurų.

    Likusi dividendų dalis, kuri dar turi būti išmokėta, siekia 113,7 mln. zlotų, arba apie 26 mln. eurų. „Stalexport Autostrady“ teigimu, ši suma akcininkus turėtų pasiekti iki 2026 metų birželio 5 dienos.

    Pajamos augo, pelnas mažėjo

    „Stalexport Autostrady“ grupė, kurios pagrindinė veikla yra mokamo A4 greitkelio Katovicai–Krokuva ruožo eksploatavimas ir priežiūra, 2025 metais gavo beveik 941 mln. zlotų pajamų. Perskaičiavus, tai sudaro apie 218 mln. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu grynasis pelnas siekė 94,7 mln. zlotų, arba apie 22 mln. eurų. Metais anksčiau grupė buvo uždirbusi daugiau – 139,7 mln. zlotų, arba apie 32 mln. eurų, nors pajamos tuomet buvo mažesnės ir siekė kiek daugiau nei 586 mln. zlotų, arba apie 136 mln. eurų.

    Koncesijos mechanizmas ir 2027 metų terminas

    Bendrovė pažymi, kad EBITDA ir pelno kritimą lėmė ne prastesni operaciniai rezultatai, o koncesijos mechanizmas. Anot „Stalexport Autostrady“, artėjant koncesijos pabaigai didėja lėšos, kurios pagal sutarties taisykles turi būti pervedamos Lenkijos valstybei.

    Svarbus veiksnys investuotojams – koncesijos sutartis dėl A4 ruožo valdymo baigiasi 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad artimiausi finansiniai sprendimai, įskaitant dividendų politiką, gali būti glaudžiai susiję su koncesijos pabaigos laikotarpiu ir įsipareigojimais valstybei.

  • Norvegija pirmoji Europoje pakėlė palūkanas iki 4,25 proc.: infliaciją vėl kaitina geopolitika

    Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį netikėtai pakėlė pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 proc. Tai vienas pirmųjų tokio žingsnio Europoje po laikotarpio, kai daugelyje šalių dominavo palūkanų mažinimo lūkesčiai.

    Banko sprendimas aiškinamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu, kurį, pasak institucijos, didina įtampa Artimuosiuose Rytuose. Geopolitiniai sukrėtimai paprastai išaugina energijos ir transporto kaštus, o tai greitai persiduoda prekių bei paslaugų kainoms.

    Norvegijoje bazinė infliacija kovą siekė 3,6 proc., kai centrinio banko tikslas yra 2 proc. su 0,5 proc. paklaida. Skelbiami vertinimai rodo, kad balandį kainų augimas galėjo būti dar didesnis, todėl bankas pasirinko griežtesnę pinigų politiką.

    „Kainų augimas yra per didelis ir jau kurį laiką laikosi aukščiau numatyto lygio. Palūkanų didinimo priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau pakurstyti ir taip aukštą infliaciją“, – sakė Norvegijos centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache.

    Sprendimas palies ir namų ūkius, nes brangsta paskolos, ypač turintiems kintamų palūkanų būsto kreditus. Kartu jis siunčia signalą rinkoms, kad infliacijos suvaldymas bankui išlieka prioritetas net ir tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja.

    Vidaus politikoje auga kritika dėl aiškios ekonominės strategijos stokos, o visuomenės nuotaikas kaitina ir išaugusios kasdienės išlaidos. Norvegijos vyriausybei tenka laviruoti tarp infliacijos mažinimo, gyventojų perkamosios galios ir verslo sąnaudų augimo.

    Šalyje svarbų vaidmenį ekonomikoje toliau vaidina naftos ir dujų sektorius. Valstybės valdomame fonde, į kurį nukreipiama dalis pajamų iš angliavandenilių eksporto, sukauptas kapitalas viršija maždaug 1 850 000 000 000 eurų, o metinės pardavimo pajamos siekė apie 55 000 000 000 eurų.

    Vis dėlto didelės energetikos pajamos ne visuomet reiškia mažesnes kainas vartotojams: viešumoje aptariama, kad degalų kainos Norvegijoje išlieka aukštos. Dalis gyventojų apsipirkti renkasi vykti į kaimyninę Švediją, kur palūkanų lygis minimas gerokai mažesnis.

    Norvegijos pavyzdys išryškina platesnę Europos tendenciją: net ir stabilizuojantis kainų augimui, geopolitika bei energijos kainų svyravimai gali greitai pakeisti centrinių bankų planus. Investuotojams ir skolininkams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl to, kada ir kaip sparčiai palūkanos galėtų mažėti.