Blog

  • Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laiką, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spauda ir knygos lietuvių kalba plito slapta. Ši diena tapo laisvės simboliu ir kasmet kviečia įvertinti, kiek kainavo teisė skaityti, rašyti ir kalbėti gimtąja kalba.

    Po 1864 metais įvesto lietuviškos spaudos draudimo lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis buvo persekiojami, o jų platinimas laikytas nusikaltimu. Vis dėlto lietuviškas žodis išliko dėl knygnešių, švietėjų ir bendruomenių pastangų, kol 1904 metais draudimas buvo panaikintas.

    Laisvas žodis ir atsakomybė

    Šiandien spaudos laisvė reiškia ne tik galimybę skelbti informaciją, bet ir atsakomybę ją tikrinti, atskirti faktus nuo nuomonės ir saugoti visuomenės pasitikėjimą. Žurnalistų, redaktorių ir leidėjų darbas kasdien padeda suprasti sprendimus, kurie veikia žmonių gyvenimą, ir fiksuoja įvykius, tampančius rytojaus istorija.

    Kartu tai ir priminimas, kad informacinėje erdvėje daugėja manipuliacijų, dezinformacijos ir greitų, emocijas žadinančių žinučių. Todėl kritinis skaitymas, šaltinių tikrinimas ir gebėjimas suprasti kontekstą tampa ne mažiau svarbūs nei pati teisė laisvai kalbėti.

    Knyga ir kalba skaitmeniniame amžiuje

    Skaitmeninė žiniasklaida ir socialiniai tinklai pakeitė naujienų vartojimą, o turinys pasiekia auditorijas per sekundes. Dėl to stiprėja poreikis kokybiškam turiniui, aiškiai kalbai ir redakciniams standartams, nes nuo jų priklauso, ar visuomenė gauna patikimą informaciją.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie dirbtinis intelektas poveikį turinio kūrimui bei sklaidai. Nors DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis ar aptikti klaidinančias žinutes, galutinis patikimumas remiasi žmogaus atsakomybe, redagavimu ir skaidrumu.

    Kvietimas švęsti prasmingai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga padėkoti spaudos žmonėms už kasdienį darbą ir kartu atsigręžti į skaitymo įpročius. Knyga išlieka vienu patikimiausių būdų gilesniam pažinimui, o lietuvių kalba yra bendruomenę telkiantis pagrindas.

    „Tegul laisvas žodis telkia prasmingiems darbams, o kiekvienas naujas spaudos puslapis neša tiesą ir šviesą“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė.

    Šią dieną verta rasti laiko gerai knygai, palaikyti kokybišką žurnalistiką ir išlikti smalsiais, kritiškais skaitytojais. Tai paprastos, bet svarbios kasdienės praktikos, kurios padeda išsaugoti laisvą ir atsakingą viešąjį žodį.

  • Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Pašulių pilkapių vietos (unikalus kodas 5940) duomenis Kultūros vertybių registre. Pokyčiai susiję su objekto vertingosiomis savybėmis, reikšmingumo lygmeniu ir teritorijos ribų apibrėžimu.

    Kaip nurodoma, vertinimo tarybos aktu nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo ir tiksliau apibrėžtos teritorijos ribos Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Palomenės seniūnijoje, Šilinių kaime. Tokie tikslinimai paprastai reikalingi tam, kad apsauga atitiktų realią situaciją vietoje ir registrų duomenis.

    Taip pat panaikintas vizualinės apsaugos pozonis ir apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Praktikoje tai reiškia, kad akcentuojama apsauga nuo veiklų, galinčių tiesiogiai pažeisti kultūros paveldo objektą ar jo sluoksnius, pavyzdžiui, žemės darbų ar statybos poveikio.

    Patikslintos teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribose daliai žemės sklypų taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Dėl galimų nuostolių, atsiradusių taikant tokius apribojimus, numatyta galimybė teikti prašymus kompensacijai Kultūros paveldo departamentui.

    Kartu pažymima, kad po duomenų patikslinimo dalis anksčiau į apsaugos zoną patekusių sklypų į ją nebepatenka, todėl toms teritorijoms minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi. Atnaujinti Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami oficialiuose registruose.

  • Ringailių kalno duomenys registre patikslinti: pakeistos ribos ir apsaugos zonos Kaišiadorių rajone

    Ringailių kalno duomenys registre patikslinti: pakeistos ribos ir apsaugos zonos Kaišiadorių rajone

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Ringailių kalno, vadinamo Kupolio kalnu, duomenis Kultūros vertybių registre. Objektas yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Nemaitonių seniūnijoje, Ringailių kaime.

    Sprendimas įtvirtintas 2026 metų vasario 25 dieną patvirtintu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-VL-2398. Registrui atnaujinta informacija apima tiek vertingųjų savybių aprašą, tiek reikšmingumo ir teritorijų nustatymą.

    Kas pasikeitė registre?

    Patikslinus įrašą, Ringailių kalnui nustatytos vertingosios savybės ir priskirtas regioninis reikšmingumo lygmuo. Taip pat patikslintos apibrėžtos teritorijos ribos, kurios apibrėžia saugomo objekto erdvę.

    Kartu panaikintas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Be to, patikslintos apibrėžtos vizualinės apsaugos pozonio ribos, kurios svarbios vertinant, kaip aplinkinė veikla gali paveikti objekto aplinkos vaizdinį.

    Ką tai reiškia žemės sklypų savininkams?

    Ringailių kalno teritorijai ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Į šią teritoriją patenka ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris 4962-0003-0050.

    Tuo pačiu patikslinus duomenis nurodyta, kad žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai 4962-0003-0049 ir 4962-0003-0032, į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną nebepatenka. Dėl to jiems minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai nebetaikomi.

    Kur skelbiami atnaujinti duomenys?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o atnaujinta informacija skelbiama oficialiuose valstybės registruose ir erdvinės informacijos sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad su patikslintomis ribomis ir apsaugos reikalavimais gali susipažinti tiek gyventojai, tiek planavimo ar statybos procesų dalyviai.

    Tokie patikslinimai paprastai svarbūs derinant teritorijų planavimą, vertinant planuojamos ūkinės veiklos ribojimus ir aiškiau atskiriant, kuriems sklypams taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai.

  • JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    Įtampos mažėjimo signalai

    Trečiadienį finansų rinkos reagavo į pranešimus, kad JAV ir Iranas esą priartėjo prie galimo susitarimo, kuris galėtų stabdyti karinių veiksmų eskalaciją. Tokios naujienos paprastai mažina neapibrėžtumą, todėl investuotojai linkę grįžti į rizikingesnį turtą.

    Kartu fiksuotas ir naftos kainų spaudimas žemyn, nes bet kokie ženklai apie galimą konflikto slopimą Artimuosiuose Rytuose mažina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkoms tai ypač svarbu dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Vis dėlto situacija išlieka trapi, o Vašingtono retorika gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Geopolitinės rizikos vertinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių energijos kainas ir transporto sektoriaus sąnaudas.

    Technologijų akcijos vėl tempia indeksus

    Rinkų optimizmą papildė ir technologijų sektoriaus kilimas, kuris pastaraisiais metais dažnai tampa pagrindiniu akcijų indeksų varikliu. JAV biržose investuotojai jautriai reaguoja į signalus apie DI infrastruktūros paklausą, lustų tiekimo grandinių plėtrą ir duomenų centrų investicijas.

    Didelis dėmesys krypo į „Micron“, kuri paskelbė apie aukštos talpos kietojo kūno disko siuntas, bei „Intel“, kurios akcijoms impulsą suteikė pranešimai apie galimą bendradarbiavimą su „Apple“. Tuo metu dalis investuotojų atsargiau vertino „Palantir“, nors įmonė pateikė tvirtus ketvirčio rezultatus.

    Tokie svyravimai rodo, kad rinka šiuo metu vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir įmonių vertinimų pagrįstumą. DI bumo kontekste net geros ataskaitos ne visada garantuoja akcijų brangimą, jei investuotojai mano, kad kaina jau „įskaičiavo“ ateities sėkmę.

    „Disney“ stiprybė ir „Spirit“ išardymo scenarijus

    Prie dėmesio centro atsidūrė ir „Disney“, kurios rezultatus sustiprino srautinių transliacijų bei pramogų parkų veikla. Bendrovė pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o tai investuotojams tapo signalu, kad vartotojų paklausa, nepaisant kainų ir energijos sąnaudų, kol kas laikosi.

    „Disney“ parkų segmentas augo, nors lankytojų skaičius kai kuriose vietose smuktelėjo, o tai aiškinta mažesniais tarptautiniais srautais. Ši dinamika svarbi visam pramogų ir kelionių sektoriui, nes gerai atspindi vartotojų elgseną ir išlaidų prioritetus.

    Tuo pat metu kelionių rinką supurtė „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas ir prasidėjęs ilgas bendrovės išardymo procesas teisme. Skelbiama, kad tam numatytas šimtų milijonų eurų biudžetas, o esminės diskusijos sukasi apie lėktuvų likimą, darbuotojų klausimus ir oro uostų mokesčius.

    „Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl staiga išaugusių reaktyvinių degalų kainų karo fone“, – teismo posėdyje teigė „Spirit Airlines“ atstovas.

    Aviacijos sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir didelė paklausa neapsaugo nuo šoko, kai šokteli degalų kaina ir didėja finansavimo kaštai. Pastaraisiais metais vežėjai ypač jautriai reaguoja į geopolitiką, nes ji vienu metu veikia ir kuro kainas, ir keleivių srautus, ir draudimo bei saugumo išlaidas.

  • Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Finansų komentatorius Jimas Crameris atkreipė investuotojų dėmesį į „Arm Holdings“ akcijų šuolį prieš įmonės ketvirčio rezultatų skelbimą ir įspėjo, kad pernelyg ankstyvas kilimas dažnai sumažina vėlesnį potencialą. Pasak jo, net ir geri skaičiai nebūtinai garantuoja dar vieną ryškų šuolį po ataskaitos.

    „Problema ta, kad „Arm“ kyla dar prieš naujienas“, – sakė J. Crameris.

    Tokiais atvejais rinkoje dažnai suveikia principas pirko gandus, parduoda faktą, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną iškart po rezultatų paskelbimo. Prieš ataskaitą išaugęs lūkestis reiškia, kad bendrovei gali neužtekti vien viršyti prognozes, gali reikėti ir itin stiprių gairių bei optimistinio tono.

    „Arm“ yra vienas svarbiausių lustų ekosistemos žaidėjų, nes jos architektūra plačiai naudojama išmaniuosiuose įrenginiuose, o pastaraisiais metais vis aktyviau taikoma ir serveriuose. Investuotojai, laukiant rezultatų, dažniausiai seka licencijavimo ir honorarų augimą bei komentarus apie naujus klientus ir didesnius diegimus duomenų centruose.

    J. Crameris taip pat pabrėžė, kad konkurencija lustų rinkoje išlieka ypač aštri, o didžiausiems klientams renkantis platformas svarbios ne tik techninės savybės, bet ir kaina, energijos sąnaudos bei programinės įrangos ekosistema. Jo vertinimu, „Arm“ tenka varžytis su tokiais vardais kaip „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“, todėl rezultatų dieną investuotojų reakcija gali būti jautri bet kokiems signalams apie maržas ar paklausos tempą.

    Platesniame kontekste rinką pastaruoju metu ypač kelia lustų ir duomenų centrų infrastruktūros bendrovės, kurias skatina dirbtinio intelekto plėtra ir didėjančios skaičiavimo galios investicijos. Dėl to technologijų sektoriuje dažnėja situacijų, kai kainos į priekį įskaičiuoja optimistinį scenarijų, o rizika nusivilti išauga, jei bendrovės nepateikia išskirtinai stiprių perspektyvų.

  • DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    Rinkoje, kur dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, investuotojai vis dažniau ieško ne tik naujų lyderių, bet ir atšokimo istorijų. Pastarosiomis dienomis į dėmesio centrą grįžo serverių gamintoja „Super Micro Computer“, kurios akcija po finansinių rezultatų šoktelėjo, o opcionų rinkoje pasipylė ypač dideli statymai.

    Opcionų prekybos duomenys rodo aiškų optimizmo šališkumą: pirkimo opcionų sandorių skaičius smarkiai lenkė pardavimo opcionus, o didžioji dalis rinkos vertės teko būtent pirkimo sandoriams. Tai signalizuoja, kad dalis prekiautojų tikisi tolesnio kainos kilimo artimiausiais mėnesiais.

    Ryškiausi sandoriai buvo susiję su pirkimo opcionais, kurių bendros sumos siekė apie 1 250 000 eurų. Populiariausi buvo kontraktai su iš anksto nustatyta akcijos kaina, kurios bendrovė nebuvo pasiekusi nuo praėjusių metų pabaigos, todėl dalis rinkos tai vertina kaip bandymą gaudyti galimą proveržį.

    Kodėl akcija taip smuko?

    „Super Micro Computer“ akcijos šuoliai vyksta po labai audringo laikotarpio. Pavasarį bendrovės vertybiniai popieriai patyrė staigų nuosmukį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie JAV teisėsaugos pareikštus kaltinimus atskiriems asmenims dėl lustų tiekimo schemų, susijusių su „Nvidia“ produkcija.

    Pačioji bendrovė kaltinamąja nebuvo įvardyta, tačiau investuotojams tokios naujienos įprastai reiškia reputacinę riziką, galimus tiekimo grandinės sutrikimus ir didesnį reguliacinį spaudimą. Tai ypač jautru sektoriui, kuriame eksporto kontrolė ir sankcijų režimai tampa vis griežtesni.

    Rezultatai padėjo pakeisti nuotaikas

    Situaciją rinkoje iš dalies apvertė naujausi paskelbti ketvirčio rezultatai ir ateities prognozės. Bendrovė pateikė stipresnes gaires nei tikėjosi dalis analitikų, nors ketvirčio pajamos kai kuriais aspektais nepasiekė rinkos lūkesčių.

    Vis dėlto investuotojams svarbiausia buvo signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka didelė, o duomenų centrų atnaujinimo ciklas tęsiasi. Serverių gamintojams tai reiškia galimybę auginti užsakymus, jei jie sugeba užtikrinti komponentų tiekimą ir konkurencingą kainodarą.

    Ką reiškia aktyvumas opcionuose?

    Padidėjęs pirkimo opcionų aktyvumas dažnai interpretuojamas kaip rinkos lūkestis dėl kilimo, tačiau tai nėra garantija. Tokie sandoriai gali būti ir spekuliacija, ir apsidraudimas, todėl vien opcionų statistika neatsako į klausimą, ar kilimas bus tvarus.

    Investuotojams papildomą riziką kelia tai, kad DI tematikos akcijos pastaruoju metu pasižymi didesniu nepastovumu: kainas veikia ne tik rezultatai, bet ir bet kokios žinios apie eksporto ribojimus, tiekimo sutrikimus, „Nvidia“ lustų prieinamumą bei duomenų centrų investicijų tempą. Dėl to staigūs šuoliai gali taip pat greitai virsti korekcijomis.

  • „Apple“ pramušė 10 proc. ribą: DI lenktynės verčia mesti dar daugiau pinigų į tyrimus

    „Apple“ pramušė 10 proc. ribą: DI lenktynės verčia mesti dar daugiau pinigų į tyrimus

    „Apple“ moksliniams tyrimams ir plėtrai (R&D) skiria daugiau nei dešimtadalį pajamų, o tai laikoma vienu ryškiausių signalų, kad bendrovė spartina DI ambicijas. Naujausio ketvirčio duomenys rodo, kad ši eilutė augo greičiau nei pardavimai, nors pajamos didėjo dviženkliu tempu.

    Finansų rinkų analitikai pabrėžia, kad toks santykis „Apple“ istorijoje yra retas ir reikšmingas: bendrovė ilgą laiką pasižymėjo didžiule marža ir santūresnėmis R&D išlaidomis nei dalis konkurentų. DI bumo kontekste investuotojai iš „iPhone“ gamintojo tikisi ne tik funkcijų atnaujinimų, bet ir aiškesnio produkto proveržio.

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje

    Vadovų komunikacijoje akcentuojama, kad investicijos didinamos į produktus ir paslaugas, o R&D tempas viršija visos bendrovės augimą. Rinkai tai signalizuoja, kad DI integracija planuojama kaip plataus masto transformacija, apimanti tiek programinę įrangą, tiek įrenginius.

    Šalia to daug dėmesio skiriama „Siri“ ir „Apple Intelligence“ kryptims, kurios turėtų būti atnaujintos vėliau šiais metais. Analitikai DI pajėgumų plėtrą sieja ne tik su vartotojų funkcijomis, bet ir su infrastruktūra, kuri reikalinga privatesniems, įrenginiuose vykdomiems skaičiavimams bei vadinamajam private cloud compute modeliui.

    Kodėl tai svarbu investuotojams

    DI lenktynėse konkurentai, tokie kaip „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ar „Meta“, daug investuoja ne tik į R&D, bet ir į kapitalo išlaidas, statydami duomenų centrus ir pirkdami specializuotus lustus. „Apple“ šioje vietoje tradiciškai buvo santūresnė, todėl investuotojams aktualu, ar dabartinis R&D šuolis reikš ir didesnį technologinį savarankiškumą.

    Situaciją komplikuoja tai, kad daliai DI funkcijų reikia itin didelių skaičiavimo resursų, o jų pasiūla pasaulyje pastaraisiais metais nuolat įtempta. Tai kelia kainas ir didina spaudimą tiekimo grandinėms, todėl įmonės ieško balanso tarp to, kas daroma debesijoje, ir to, kas perkeliama į įrenginius.

    Paralelės su ankstesniais „Apple“ lūžiais

    Rinkos ekspertai lygina dabartinę situaciją su laikotarpiais, kai „Apple“ didino investicijas prieš didelį produkto ciklą. Istoriškai bendrovės proveržiai buvo susiję su naujomis platformomis, kurios vėliau tapdavo masinės paklausos varikliu, tačiau šiandien mastelis nepalyginamai didesnis.

    Kitaip nei anksčiau, DI diegimas remiasi ne vienu įrenginiu, o ekosistemos transformacija: nuo lustų ir programinės įrangos iki privatumo architektūros ir kūrėjams skirtų įrankių. Būtent todėl investuotojai vis dažniau vertina ne vien pardavimų augimą, bet ir tai, kaip greitai R&D virsta apčiuopiama vartotojų patirtimi ir naujais pajamų šaltiniais.

    Artimiausias svarbus atskaitos taškas rinkai bus „Apple“ kūrėjų konferencija, kur paprastai pristatomi pagrindiniai programinės įrangos pokyčiai. Kitas etapas laukiamas rudenį, kai tradiciškai prasideda naujų „iPhone“ ciklas, o DI funkcijų pažadai bus tikrinami realiu vartotojų naudojimu.

  • Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    „Microsoft“ tampa patogiu pardavimu

    Rinkoje ryškėja tendencija, kai dalis investuotojų parduoda „Microsoft“ akcijas tam, kad galėtų perskirstyti kapitalą į labiau „karštas“ su DI susijusias bendroves. CNBC laidos vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris tai vadina laikinu reiškiniu, kuris, jo manymu, ilgainiui turėtų išsikvėpti.

    Anot jo, „Microsoft“ šiuo metu daliai portfelių valdytojų tampa patogiu finansavimo šaltiniu, kai reikia lėšų kitiems pirkiniams. Toks elgesys dažnai pasireiškia cikliškai, kai rinkoje išryškėja viena dominuojanti tema, šiuo atveju DI duomenų centrų ir skaičiavimo galios bumas.

    „Aš nemanau, kad jie tiesiog sėdės ir leis, kad taip nutiktų“, – sakė Jimas Crameris.

    Didžiausia baimė – verslo programinė įranga

    Vienas svarbiausių investuotojų nerimo šaltinių siejamas su „Microsoft“ verslo programinės įrangos segmentu, kuris tradiciškai generuoja didelę dalį pajamų. Rinkoje plinta nuogąstavimai, kad DI įrankiai ir automatizacija gali sumažinti poreikį daliai licencijų, ypač kai įmonės ieško būdų didinti efektyvumą ir mažinti darbuotojų skaičių.

    Šios baimės sustiprinamos ir konkurencijos iš DI startuolių pusės: jei programavimo bei automatizavimo įrankiai leidžia greičiau kurti vidinius sprendimus, kai kurios įmonės gali rečiau rinktis standartinius produktus. Tokia logika investuotojai bando vertinti ir „Microsoft 365“ ekosistemos perspektyvas.

    Rezultatai geri, bet rinkai neužtenka

    Naujausio ketvirčio ataskaitoje „Microsoft“ paskelbė, kad padalinio „Productivity and Business Processes“ pajamos augo 16 proc. ir siekė apie 32,2 mlrd. eurų. Vis dėlto rinkos dėmesys labiau krypo į debesijos verslą ir investicijų tempą, ypač kalbant apie infrastruktūrą, reikalingą DI apkrovoms.

    Debesijos padalinys „Intelligent Cloud“ taip pat augo, o „Azure“ išlieka vienu svarbiausių „Microsoft“ variklių, konkuruojančių su „Amazon“ AWS ir „Google“ debesija. Tačiau dalis investuotojų kelia klausimus dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerystės su „OpenAI“ ir dėl to, kaip sparčiai „Microsoft“ pavyks išlaikyti technologinį pranašumą produktų lygmenyje.

    „Copilot“ augimas ir laiko faktorius

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella pastaruoju metu akcentuoja, kad „Copilot“ tampa reikšmingu augimo katalizatoriumi, o mokamų „Microsoft 365 Copilot“ vietų skaičius jau viršija 20 mln. Tokie skaičiai rodo, kad įmonės ne tik bando DI sprendimus, bet dalį jų perkelia į mokamą, mastelį galinčią pasiekti naudojimo fazę.

    Vis dėlto rinkai neužtenka vien vartotojų skaičiaus, ji tikisi aiškesnio atsakymo, kaip DI pakeis licencijavimo modelius, kainodarą ir maržas. Cramerio vertinimu, „Microsoft“ turi ribotą laiką įtikinti, kad „Copilot“ vertė ir produkto kokybė atlaikys palyginimus su konkurentais ir kartu sustiprins, o ne susilpnins tradicinį licencijų verslą.

  • „Anthropic“ apsisprendė: visas skaičiavimas iš „SpaceX“, o planuose – duomenų centrai kosmose

    „Anthropic“ apsisprendė: visas skaičiavimas iš „SpaceX“, o planuose – duomenų centrai kosmose

    Sandoris, kuris keičia jėgų balansą

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė pasirašiusi skaičiavimo pajėgumų sutartį su Elono Musko valdoma „SpaceX“. Pagal ją „Anthropic“ naudosis visa „Colossus 1“ duomenų centro Memfyje skaičiavimo infrastruktūra.

    „Anthropic“ teigimu, susitarimas suteiks prieigą prie daugiau nei 300 megavatų skaičiavimo pajėgumų. Įmonė pabrėžia, kad tai tiesiogiai turėtų pagerinti mokamų „Claude“ planų naudotojų paslaugos stabilumą ir greitį.

    „Pastaraisiais mėnesiais matėme neišvengiamą infrastruktūros apkrovą, todėl skaičiavimo plėtra tapo kritiška“, – sakė „Anthropic“ atstovas.

    Kosmose gimstantis ambicingas planas

    Į sandorį įtrauktas ir dar ambicingesnis tikslas: „Anthropic“ nurodė „išreiškusi susidomėjimą“ kartu su „SpaceX“ vystyti kelių gigavatų masto skaičiavimo pajėgumus kosmose. Tai reikštų visiškai naują etapą, kai duomenų centrų plėtra būtų perkeliama už Žemės ribų.

    Pastaraisiais metais didžiausiu dirbtinio intelekto plėtros ribotuvu tapo ne vien lustai, bet ir elektros energija, aušinimas bei tinklų pralaidumas. Dėl to rinkoje daugėja sandorių, kuriais DI kūrėjai bando užsitikrinti ilgalaikį, garantuotą skaičiavimą.

    „Skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, o prieiga prie jų lemia, kas gali greičiau kurti ir diegti pažangius modelius“, – teigiama „Anthropic“ pranešime.

    Musko posūkis ir įtampos fonas

    Susitarimas išsiskiria ir dėl viešos Musko retorikos pokyčio. Anksčiau jis ne kartą kritiškai pasisakė apie „Anthropic“, tačiau šįkart socialiniame tinkle X rašė, kad po susitikimų su įmonės komanda liko palankiai nustebintas.

    „Žmonės, su kuriais kalbėjau, buvo labai kompetentingi ir nuoširdžiai siekė daryti teisingus dalykus“, – rašė Elonas Muskas.

    Platesnis fonas išlieka įtemptas: Muskas tuo pat metu aktyviai konkuruoja dirbtinio intelekto rinkoje ir yra įsivėlęs į teisinius ginčus su „OpenAI“. Be to, viešumoje skambėjo žinios, kad jo DI projektai šiemet buvo pertvarkomi, o atskiros veiklos pervadinamos ir jungiamos.

    Infrastruktūros kaina ir vietos bendruomenių spaudimas

    „Colossus 1“ Memfyje įvardijamas kaip vienas didžiausių Musko ekosistemos infrastruktūros projektų. Tačiau duomenų centro plėtra regione sulaukė ir kritikos dėl energijos tiekimo sprendimų bei galimo poveikio aplinkai.

    Viešojoje erdvėje buvo keliami klausimai dėl dujų turbinų naudojimo ir leidimų, taip pat dėl oro taršos rizikų. Tokie konfliktai tampa vis dažnesni, nes duomenų centrai plečiasi greičiau nei elektros tinklai ir vietos infrastruktūra.

    Ekspertai pabrėžia, kad augant DI skaičiavimo poreikiui, didės spaudimas ieškoti švaresnių ir patikimesnių energijos šaltinių. Dėl to vis daugiau projektų siejami su atsinaujinančia energetika, tinklų modernizavimu ir efektyvesniais aušinimo sprendimais.

    „Anthropic“ kova dėl tempo

    „Anthropic“, įkurta 2021 metais buvusių „OpenAI“ darbuotojų, pasaulyje geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos. Įmonė pastaruoju metu atvirai pripažino, kad auganti paklausa didina sistemų apkrovas, ypač piko valandomis.

    Todėl bendrovė nuosekliai sudaro vis daugiau skaičiavimo sandorių ir investuoja į infrastruktūrą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užsitikrinti konkurencingą tempą varžantis su tokiais žaidėjais kaip „Google“ ir „OpenAI“.

    Šis susitarimas su „SpaceX“ signalizuoja, kad skaičiavimo pajėgumų lenktynės persikelia į naują lygį. Kova vyksta ne tik dėl geresnių modelių, bet ir dėl to, kas pirmas užsitikrins elektrą, duomenų centrus ir ilgalaikį skaičiavimą.

  • Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Elono Musko kontroliuojama bendrovė „SpaceX“ Teksase svarsto itin didelės lustų gamyklos projektą „Terafab“, kurio apimtis, viešai paskelbtuose dokumentuose, vertinama nuo maždaug 50 mlrd. iki 109 mlrd. eurų. Tokie skaičiai išryškėjo vietos valdžiai pateiktame pranešime dėl planuojamų nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų.

    Dokumentuose nurodoma, kad pirmasis projekto etapas galėtų kainuoti apie 50 mlrd. eurų, o pilnas komplekso įgyvendinimas, jei būtų statoma visa apimtimi, priartėtų prie 109 mlrd. eurų. Grimeso apygardoje numatytas viešas svarstymas dėl siūlomų mokestinių paskatų, kurios įprastai taikomos pritraukiant stambias investicijas ir darbo vietas.

    Pasak projekto komunikacijos, „Terafab“ siekiama sujungti kelias kritines grandis vienoje vietoje: loginių lustų gamybą, atminties sprendimus ir pažangų lustų sujungimą bei pakuotę. Tokia integracija tampa vis svarbesnė, nes modernūs DI skaičiavimo lustai vis dažniau remiasi ne tik mažesniais litografijos procesais, bet ir pažangiu pakavimu, leidžiančiu jungti kelis kristalus į vieną sistemą.

    Kam būtų skirti lustai

    Numatoma, kad gamykla galėtų aptarnauti „SpaceX“ poreikius, taip pat Musko valdomas su DI susijusias veiklas ir „Tesla“. Pastaraisiais metais didžiųjų technologijų ir pramonės įmonių strategijoje ryškėja bendra kryptis: kritinių lustų tiekimą stengtis užsitikrinti ilgesniam laikui, mažinant priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ši kryptis susijusi ir su globalia rizika. Lustų rinka itin jautri geopolitiniams veiksniams, o pažangiausių gamybos pajėgumų trūkumas jau ne kartą sukėlė tiekimo grandinių sutrikimų automobilių pramonėje, telekomunikacijose ir duomenų centruose.

    „Intel“ įsitraukimas ir JAV lustų bumas

    Prie „Terafab“ projekto viešai minimas ir „Intel“ vaidmuo, siejamas su projektavimo, gamybos bei pakavimo kompetencijomis. Pastaruoju metu JAV aktyviai plečia vietinę puslaidininkių ekosistemą, o investicijos į naujas gamyklas ir pakavimo pajėgumus tapo vienu svarbiausių strateginių prioritetų.

    Rinkoje tai vertinama kaip atsakas į sparčiai augančią DI infrastruktūros paklausą, kai duomenų centrams reikia vis daugiau didelio našumo komponentų. Be to, pažangus pakavimas tampa „siaurąja vieta“, nes net ir turint prieigą prie gamybos, ribojančiu veiksniu gali tapti galutinis lustų sujungimas ir paruošimas sistemoms.

    Kodėl tokie skaičiai realistiški

    Dešimčių milijardų eurų investicijos lustų pramonėje nėra išimtis: moderni gamykla reikalauja ne tik pastatų, bet ir itin brangios įrangos, švaros infrastruktūros, milžiniškų energijos bei vandens resursų, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl projektai dažnai skaidomi į etapus, pradedant nuo mažesnių tyrimų ar pilotinių linijų.

    Kol kas viešai pateikti skaičiai atspindi planuojamą kapitalo investicijų rėžį, o ne galutinį įsipareigojimą. Galutinė projekto apimtis priklausys nuo to, ar bus suderintos mokestinės paskatos, partnerystės, technologiniai sprendimai ir realus šių lustų poreikis artimiausiais metais.