Blog

  • Alytaus muzikos mokyklos gastrolės JAV: kanklių muzika suvienijo Niujorką, Dalasą ir Čikagą

    2026 metų kovo 31 dieną–balandžio 22 dieną Alytaus muzikos mokyklos atstovai surengė kultūrinį vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame koncertai ir edukacijos driekėsi nuo Niujorko iki Čikagos. Kelionės maršrutas apėmė ir Baltimorę, Vašingtoną bei Dalasą, kur susitikimai vyko su lietuvių bendruomenėmis ir lituanistinio švietimo atstovais.

    Delegaciją sudarė Alytaus muzikos mokyklos direktorė, muzikos mokytoja metodininkė Gabrielė Dambauskaitė, kanklių mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė ir jaunoji kanklininkė, tarptautinių konkursų laureatė Liepa Jankauskaitė. Pagrindiniu vizito akcentu tapo kanklių muzika, pristatyta kaip gyvas lietuviškos tapatybės simbolis ir ryšio su diaspora stiprinimo priemonė.

    Pirmieji susitikimai su lietuviais vyko netrukus po atvykimo, o Baltimorėje surengtas vakaras iš karto parodė, kad tradicinis instrumentas gali būti suprantamas ir artimas skirtingoms kartoms. Kanklių repertuaras tapo tiltu tarp JAV gimusio jaunimo, seniau emigravusių šeimų ir svečių iš Lietuvos.

    Susitikimas Vašingtone ir vakaras ambasadoje

    Vienas svarbiausių kelionės renginių vyko Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone, kur surengtas muzikos ir poezijos vakaras Tarp dviejų krantų. Programoje skambėjo dainų autoriaus ir atlikėjo Rimanto Pažemecko kūryba, poetės Sandros Avižienytės eilės, o vokalistė Žaneta Ježerytė papildė vakarą dainomis.

    Vakaro kulminacija tapo Liepos Jankauskaitės pasirodymas, išryškinęs kanklių skambesio subtilumą ir instrumento galimybes šiuolaikinėje koncertinėje programoje. Edita Radvilavičienė pristatė kanklių istoriją ir vietą lietuvių muzikinėje tradicijoje, o Gabrielė Dambauskaitė pabrėžė tokių vizitų reikšmę miesto kultūrinei sklaidai.

    Dalaso ir Čikagos akcentai

    Dalasas tapo viena aktyviausių stotelių, kur lituanistinėje mokykloje „Baltija“ vyko koncertai, edukacijos ir kūrybiniai susitikimai. Čia pristatytos ir ankstyvojo muzikinio ugdymo praktikos, aptartos galimos partnerystės tarp Lietuvos ir JAV lietuviškų švietimo iniciatyvų.

    Gabrielė Dambauskaitė Dalase pristatė metodinį leidinį „Muzikiniai žaidimai“, skirtą ankstyvajam muzikiniam ugdymui. Praktiniai užsiėmimai ir meistriškumo pamokos sustiprino ryšį su pedagogais, o kanklių muzika suteikė renginiams aiškų lietuviškos kultūros atspalvį.

    Didžiausias Dalaso renginys buvo JAV lietuvių Poezijos pavasaris „Zenitas“, subūręs kūrėjus iš įvairių valstijų. Liepa Jankauskaitė renginį pradėjo Lietuvos tautinę giesmę atlikdama kanklėmis, o JAV himnas nuskambėjo kaip pagarbus dviejų kultūrų dialogo ženklas.

    Čikagoje vizitas tęsėsi edukacijomis, susitikimais su lituanistinėmis mokyklomis ir meistriškumo pamokomis. Taip pat įvyko kūrybiniai susitikimai su kompozitoriumi ir vargonininku Ričardu Soka, kurio kūrybinis indėlis ir bendradarbiavimo perspektyvos įvardytos kaip svarbios plečiant mokyklos repertuarą.

    Ilgalaikės partnerystės po kelionės

    Kelionę vainikavo koncertas ir Šv. Mišios Nativity BVM bažnyčioje, tapę jautriu atsisveikinimu su JAV lietuvių bendruomene. Paskutiniame koncerte dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Amerikos valstijose ir Meksikoje Gediminas Varvuolis.

    Vizitas pristatomas kaip daugiau nei koncertinis turas: užmegzti ryšiai turėtų virsti naujais mainais, meistriškumo pamokomis ir metodinių priemonių sklaida. Tarp konkrečių planų minimas ir Ričardui Sokai skirtos natų knygos pristatymas, kuris galėtų papildyti Alytaus muzikos mokyklos biblioteką.

    Taip pat numatoma dalintis ankstyvojo muzikinio ugdymo patirtimi, įtraukiant Čikagoje dirbančius muzikantus ir pedagogus. Alytaus muzikos mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokie vizitai padeda išlaikyti kalbą, tradicijas ir bendrystę, o kanklių skambesys už Atlanto tampa aiškiu lietuviškos tapatybės ženklu.

  • Į Užupių kapines nuo gegužės 1 dienos – daugiau autobusų: kas keičiasi savaitgaliais

    Nuo gegužės 1 dienos gyventojams bus paprasčiau pasiekti Užupių kapines viešuoju transportu – didinamas reisų skaičius. Pokyčiai labiausiai aktualūs savaitgaliais, kai kapinėse padaugėja lankytojų ir tvarkymo darbų.

    Kaip informuoja savivaldybė, darbo dienomis viešojo transporto grafikai iš esmės nesikeičia. Tuo metu savaitgaliais reisų skaičius padidintas atsižvelgiant į sezoniškumą ir didesnius srautus prieš svarbias atminimo dienas.

    Gyventojai raginami keliones planuoti iš anksto ir pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius. Tokia praktika taikoma daugelyje miestų, nes kapinių lankymas dažnai sutampa su piko valandomis, o automobilių srautai ir parkavimo galimybės prie kapinių būna ribotos.

    Primename, kad prie kapinių lankytojams sudarytos patogesnės sąlygos tvarkymo darbams: įrengti įrankių stovai, prie laistymo kranelių palikti laistytuvai, periodiškai atvežama juodžemio. Tikimasi, kad daliai gyventojų tai leis atsisakyti važiavimo automobiliu ir sumažins spūstis kapinių prieigose.

    Pasikeitimai maršrutuose nuo gegužės 4 dienos

    Taip pat skelbiama apie papildomą pokytį prasidėjus vasaros sezonui. Iki šiol 7A autobusas užsukdavo į SB Dainava, tačiau nuo šiol šis maršrutas į sodų bendriją nebekursuos.

    Vietoje jo nuo gegužės 4 dienos 13 maršruto autobusas papildomai užsuks du kartus per dieną – 8.15 ir 15.40 val. Savivaldybė pažymi, kad tai turėtų išlaikyti susisiekimo patogumą gyventojams, kurie įprastai naudojosi 7A maršrutu.

  • Penkis sūnus užauginusi alytiškė Dalia Sakalauskienė: kas šeimoje iš tiesų laiko viską kartu

    Alytiškė Dalia Sakalauskienė, kartu su vyru Juozu užauginusi penkis sūnus, šiemet minima tarp žmonių, kurių kasdienis darbas ir atsidavimas šeimai pastebimi valstybės mastu. Ji pretenduoja į Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.

    Pačiai Daliai tai pirmiausia yra įvertinimas už ilgus metus, kuriuose daugiausia vietos užėmė ne viešumas, o nuosekli rutina: rūpestis vaikais, namais ir tarpusavio santykiais. Jos istorijoje akcentas dedamas ne į didelius pareiškimus, o į mažus, kasdien kartojamus sprendimus.

    Kelias į Alytų ir penkių sūnų šeima

    Dalia gimė ir augo Panevėžyje, o Juozas – Merkinėje. Jų keliai susikirto studijuojant Kauno technologijų institute, kur abu įgijo inžinerinį išsilavinimą.

    Šeimos gyvenime netrūko permainų: po studijų pora buvo išvykusi dirbti į Marijampolę, vėliau persikėlė į Alytų. Pasak Dalios, didelės šeimos jie neplanavo iš anksto, tačiau gyvenimas natūraliai atvedė į penkių sūnų namus.

    Sakalauskų sūnūs – Arnas, Arminas, Taidas, Oldas ir Gajus. Dalia pasakoja, kad vardai atsirado iš tuo metu artimų dalykų: knygų, istorinių asmenybių ar tiesiog netikėtai „susigulėjusio“ skambesio.

    Kasdieniai įpročiai, kurie formuoja šeimą

    Pasak Dalios, auklėjimas jos namuose rėmėsi aiškia tvarka ir paprastais įgūdžiais: pagarba, mandagumu, gebėjimu susitarti ir prisidėti prie bendrų darbų. Ji pabrėžia, kad tarpusavio santykiai šeimoje kuriami ne vien per šventes, o kasdien.

    Vaikams nuo mažens buvo įprasta rutina, o buities darbai buvo natūrali šeimos dalis. Dalia prisimena, kad sūnūs anksti mokėsi tvarkytis, prisidėti namuose, o vasaromis padėdavo ir kaimo darbuose pas artimuosius.

    „Mamos meilės lašeliai susideda iš paprastų dalykų – pagalbos ir dėmesio vaikui“, – sako Dalia Sakalauskienė.

    Ji įsitikinusi, kad nuoseklus įsitraukimas į vaikų kasdienybę kuria ne tik discipliną, bet ir saugumo jausmą. Tokie dalykai vėliau atsispindi ir suaugusių vaikų elgesyje, jų tarpusavio ryšyje bei santykyje su tėvais.

    Ką jai reiškia tvirta šeima?

    Kalbėdama apie šeimos stiprybę, Dalia daug dėmesio skiria partnerystei. Jos teigimu, tvirtai šeimai svarbu, kad atsakomybės būtų dalijamos, o dėmesys vienas kitam nebūtų atidėtas „vėlesniam laikui“.

    Ji prisimena, kad auginant mažus vaikus ypač reikšmingas buvo supratimas ir paprasta, bet reali pagalba kasdienybėje. Dalia sako, kad santykius sustiprina ne deklaracijos, o konkretūs veiksmai, kai šeimoje matoma, jog vienas kitam rūpi.

    Šiandien Sakalauskų namai vis dar išlieka traukos vieta: suaugę sūnūs dažnai grįžta, o sutuoktinius džiugina ir šeši anūkai. Nors dėl sveikatos ilgai prižiūrėti vaikų ji nebe visada ryžtasi, ryšys su šeima išlieka artimas ir gyvas.

    Dalia pabrėžia, kad mamos vaidmuo nesibaigia vaikams suaugus. Jos manymu, šeimoje mama dažnai tampa ašimi, kuri palaiko ryšius, pastebi nuotaikas, sujungia skirtingus gyvenimo ritmus ir primena, kad dėmesys artimajam yra kasdienis pasirinkimas.

  • Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje balandžio 30 dieną surengtas iškilmingas renginys, kurio metu rajonui įteikta istorinė faksimilė. Joje atkuriamas šaltinis, siejamas su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu 1009 metais.

    Faksimilę Akmenės rajono savivaldybės merui Vitalijui Mitrofanovui ir bibliotekos direktorei Linai Lukytei perdavė „LITUA Rotary“ klubo atstovė Asta Majauskienė. Renginyje akcentuota, kad dovana skirta ne tik saugojimui, bet ir aktyviam naudojimui švietėjiškoje veikloje.

    Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas siejamas su Kvedlinburgo analais, kuriuose aprašomas 1009 metais užfiksuotas įvykis. Tokios faksimilės savivaldybėms ir viešosioms erdvėms dažnai dovanojamos tam, kad svarbūs valstybingumo ženklai būtų lengviau pasiekiami bendruomenėms ir taptų istorinio ugdymo priemone.

    Iniciatoriai pabrėžė, kad pagrindinis sumanymo tikslas – padėti jaunajai kartai aiškiau suvokti valstybės ištakas ir asmeninį ryšį su praeitimi. Pasak jų, gyvas santykis su istorija kuriamas tuomet, kai ją galima pamatyti, aptarti ir įtraukti į kasdienes veiklas, o ne tik perskaityti vadovėlyje.

    Bibliotekos vadovė L. Lukytė renginyje teigė, kad bus ieškoma kūrybiškų būdų, kaip faksimilę pristatyti lankytojams ir integruoti į edukacijas. Planuojama, kad eksponatas taps proga rengti teminius susitikimus, pamokas su gidais ir bendruomenės pristatymus, kad istorija neliktų vien lentynose.

    Meras V. Mitrofanovas pabrėžė, kad tokios dovanos sustiprina krašto tapatybę ir skatina didžiuotis savo vieta bendrame Lietuvos pasakojime. Jo teigimu, svarbu, kad Akmenės vardas būtų siejamas ne tik su dabarties darbais, bet ir su prasmingu indėliu į kultūros bei istorijos puoselėjimą.

    Renginio organizatoriai tikisi, kad faksimilė bibliotekoje taps traukos tašku tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems, o jos pristatymas paskatins daugiau domėtis ankstyvaisiais Lietuvos istorijos šaltiniais. Ši iniciatyva taip pat primena, kad regionų kultūros įstaigos gali būti svarbios vietos, kur istorija atgyja per patirtį ir bendruomenės įsitraukimą.

  • Marijampolėje gegužės 17 dieną vyks Šeimų šventės eisena: kviečia jungtis gausias šeimas

    Marijampolėje gegužės 17 dieną vyks Šeimų šventės eisena: kviečia jungtis gausias šeimas

    Gegužės 17 dieną Marijampolėje vyks Šeimų šventė, kuri kasmet suburia šeimas bendram laikui mieste. Organizatoriai kviečia į renginio pradžią tapsiančią eiseną, kurioje tradiciškai netrūksta spalvų, muzikos ir šventiškos nuotaikos.

    Pasak organizatorių, eisenoje jau ne vienerius metus matomi dvynukai ir trynukai, sulaukiantys daug dėmesio iš žiūrovų. Šiemet siekiama išplėsti dalyvių ratą ir ypatingai kviečiamos prisijungti gausios šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad gausios šeimos miestui suteikia daugiau gyvybės ir judesio, o pats dalyvavimas eisenoje tampa proga susitikti, pasidžiaugti vieni kitais ir parodyti bendrystę. Ši iniciatyva skirta ne varžytis, o matomai ir pozityviai švęsti šeimos augimą bei kasdienybę.

    Dalyviai 11.40 valandą kviečiami rinktis Marijampolės kultūros centro fojė. 11.50 valandą eisena su orkestru pajudės į Rygiškių Jono stadioną, o 12.00 valandą numatytas Šeimų šventės atidarymas.

    Organizatoriai ragina šeimas atvykti iš anksto, kad pasiruošimas vyktų sklandžiai, o eisena prasidėtų laiku. Taip pat kviečiama registruotis iš anksto, užpildant registracijos formą, kad būtų galima geriau suplanuoti dalyvių srautą ir šventės organizacinius sprendimus.

  • Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Įjungtos perspėjimo sirenos ir SMS: kaip elgtis jas išgirdus ir ką pasitikrinti telefone

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad buvo atliktas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Tokio patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams veikia realiomis sąlygomis.

    Patikrinimo metu įjungtos perspėjimo sirenos veikė 3 minutes, o į gyventojų mobiliuosius telefonus buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Departamentas pabrėžia, kad tai buvo sistemos testas, tačiau sirenų signalas visada reiškia poreikį nedelsti ir pasitikrinti oficialią informaciją.

    Išgirdus sirenų garsą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti pateikiamus nurodymus. Ten skelbiama informacija apie galimą grėsmę, jos mastą ir konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis, kad apsaugotumėte save, artimuosius ir turtą.

    Gelbėtojai primena, kad elgesys priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl universali taisyklė – vadovautis pareigūnų instrukcijomis. Kai kuriais atvejais gali būti prašoma likti patalpose, sandarinti langus, riboti judėjimą ar, priešingai, evakuotis.

    Vienas svarbiausių dalykų – telefone iš anksto aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. Ši paslauga yra nemokama ir naudojama tuomet, kai būtina skubiai perduoti informaciją apie pavojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

    Departamentas taip pat ragina pasirengti situacijoms, kai pagalba gali būti pasiekiama ne iš karto. Rekomenduojama turėti atsargų, kurios leistų savimi ir artimaisiais pasirūpinti bent 72 valandas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių.

    Pravartu namuose turėti žibintuvėlį, baterijų, žvakių ir degtukų, taip pat radiją, kuris veiktų nutrūkus interneto ryšiui. Tokios priemonės padeda greičiau reaguoti, jei sutriktų elektros tiekimas ar mobilusis ryšys.

    Gyventojai kviečiami naudotis ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėle „LT72“, kur pateikiama praktinė informacija apie pasirengimą ir veiksmus nelaimės atveju. Kilus klausimų ar turint pastabų dėl perspėjimo sistemos veikimo, gelbėtojai ragina užpildyti atsiliepimų anketą oficialiame pasirengimo puslapyje.

  • Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos Marijampolėje gyventojams pradedami dalinti maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Tai dalis pasirengimo atskiram biologinių atliekų surinkimui, kuris palaipsniui tampa įprasta praktika savivaldybėse.

    Konteinerių dalinimą organizuoja UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su bendrove „Ekonovus“. Darbai vykdomi įgyvendinant 2026 metų vasario 23 dieną pasirašytą sutartį dėl maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius.

    Kada pradėti naudoti konteinerius?

    Nors konteineriai gyventojus pasieks nuo gegužės pradžios, pats maisto ir virtuvės atliekų surinkimas planuojamas nuo 2026 metų liepos. Iki tol gyventojų prašoma konteineriais nesinaudoti, kad surinkimo sistema startuotų tvarkingai ir be papildomų trikdžių.

    Tiksli surinkimo pradžios diena, išvežimo grafikai ir naudojimo tvarka bus paskelbti papildomai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir atliekų tvarkytojų skelbiamą informaciją, nes grafikai gali skirtis pagal teritorijas.

    Kokie konteineriai bus dalinami?

    Gyventojams bus skiriami rudos spalvos, sandarūs konteineriai, pritaikyti maisto ir virtuvės atliekoms. Tokie konteineriai paprastai parenkami tam, kad būtų patogiau palaikyti higieną ir sumažinti kvapų sklidimą šiltuoju metų laiku.

    Nurodoma, kad konteineriai turės sandarų dangtį ir kvapų filtrą. Individualių namų valdoms numatyta 120 litrų talpa, o daugiabučių konteinerių aikštelėse planuojami 240 litrų talpos konteineriai.

    Kur kreiptis gyventojams?

    Dėl bendros informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu 0 700 77046 arba elektroniniu paštu klientuaptarnavimas@ekonovus.lt. Papildomi pranešimai apie startą ir tvarką turėtų būti pateikti atskirai, kai bus patvirtinti galutiniai maršrutai ir grafikai.

    Atskiras maisto atliekų surinkimas savivaldybėms padeda mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį ir geriau panaudoti biologiškai skaidžias atliekas apdorojimui. Gyventojams tai reiškia ir aiškesnę rūšiavimo tvarką, kai sistema pradeda veikti pilnu pajėgumu.

  • Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje po modernizacijos pradėjo veikti atnaujinti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Ligoninė tikisi, kad pokyčiai leis greičiau priimti pacientus, aiškiau valdyti srautus ir užtikrinti saugesnes sąlygas tiek gydomiems žmonėms, tiek personalui.

    Vienas didžiausių projekto akcentų – išplėstas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius, kurio plotas dabar viršija 1 300 kvadratinių metrų. Atnaujintos apžiūros patalpos, registratūra ir laukimo erdvės, taip pat įdiegti šiuolaikiniai vėdinimo, kondicionavimo ir informacinių technologijų sprendimai, svarbūs kasdieniam darbui ir infekcijų kontrolei.

    Skyriaus veikla suorganizuota pagal aiškias funkcines zonas, kad procesai būtų sklandesni nuo paciento atvykimo iki sprendimo dėl tolimesnio gydymo. Numatyta atskira personalo poilsio erdvė, infekcinė zona, stebėjimo ir konsultacijų dalys, o tai padeda mažinti spūstis ir išvengti nereikalingų judėjimų skyriuje.

    Praktinis pokytis, kurį turėtų pajusti ir pacientai, ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, – atskirti srautai atvykstantiems greitosios automobiliu ir atvykstantiems savarankiškai. Įrengta atskira įvažiavimo ir išvažiavimo vieta, kad transportas neužstrigtų, o kritinės būklės pacientai kuo greičiau pasiektų medikus.

    Taip pat padidintas stebėjimo lovų skaičius nuo 8 iki 15, o ateityje numatoma tolesnė plėtra pagal poreikį. Didesnė stebėjimo vietų apimtis svarbi tuomet, kai pacientui reikia kelių valandų būklės sekimo, papildomų tyrimų ar sprendimo, ar būtinas guldymas į stacionarą.

    Modernizacijoje didelis dėmesys skirtas infekcijų prevencijai: įrengta infekcinė zona su atskiromis palatomis, kad būtų lengviau atskirti pacientus, kuriems įtariamos užkrečiamos ligos. Tokie sprendimai ypač aktualūs po pandemijos, kai ligoninės visoje Europoje peržiūrėjo skubios pagalbos skyrių planavimą, siekdamos sumažinti kryžminės infekcijos riziką.

    Įdiegta ir telemedicinos stotelė, leidžianti nuotoliniu būdu konsultuotis su Kauno klinikų specialistais. Tokia praktika dažniausiai pasiteisina sudėtingais atvejais, kai sprendimų reikia greitai, o regioninėms ligoninėms svarbu turėti galimybę operatyviai gauti aukštesnio lygio konsultaciją.

    Atnaujintas ir Reanimacijos bei intensyvios terapijos skyrius: sutvarkytos patalpos, planuojama naudoti modernesnę medicininę įrangą. Tai reikšminga pacientams, kuriems būtina nuolatinė gyvybinių funkcijų stebėsena ir intensyvus gydymas, kai kiekviena minutė gali turėti įtakos prognozei.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai Artūras Visockis, Valdas Tumelis ir Ričardas Bagdanavičius, administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis ir kiti svečiai. Savivaldybė pabrėžė, kad investicijos į skubiąją mediciną tiesiogiai susijusios su gyventojų saugumu ir regiono paslaugų prieinamumu.

    „Tai strategiškai svarbus projektas visam regionui, nes nuo skubios pagalbos darbo dažnai priklauso, kaip greitai žmogus sulauks būtinos pagalbos ir kaip sėkmingai pavyks stabilizuoti jo būklę“, – sakė Povilas Isoda.

    Skelbiama, kad projektas kainavo beveik 5 mln. eurų ir buvo orientuotas į greitesnę, saugesnę bei kokybiškesnę pagalbą. Ligoninė tikisi, kad modernizuoti skyriai sustiprins pasirengimą tiek kasdieniams pacientų srautams, tiek didesnio masto situacijoms, kai skubios pagalbos poreikis išauga staigiai.

  • Mirė Marijampolės inžinierius ir mecenatas Viktoras Kemeraitis: jo darbai mieste liks ilgam

    Mirė Marijampolės inžinierius ir mecenatas Viktoras Kemeraitis: jo darbai mieste liks ilgam

    Mirė inžinierius statybininkas, verslininkas, visuomenės veikėjas ir mecenatas Viktoras Kemeraitis (1940–2026). Ilgametė jo veikla buvo glaudžiai susijusi su Marijampole, kur jis gimė, augo ir kuriai skyrė didžiąją dalį profesinių bei visuomeninių pastangų.

    Artimieji ir bendražygiai pabrėžia, kad V. Kemeraitis savo darbuose derino inžinerinį tikslumą ir atsakomybę bendruomenei. Jį pažinojusieji prisimena kaip žmogų, gebėjusį telkti žmones bendram tikslui ir nuosekliai siekti rezultatų, kurie matomi miesto erdvėse iki šiol.

    Kelias nuo sporto iki statybų

    V. Kemeraitis augo Marijampolėje, o jaunystėje buvo aktyvus sportininkas, garsinęs savo krašto vardą. Vėliau jis pasirinko statybos inžinieriaus kelią, kuris tapo ne tik profesija, bet ir praktiniu būdu prisidėti prie gimtojo miesto augimo.

    Ilgainiui jo profesinė veikla vis labiau persipynė su regiono plėtros poreikiais. Marijampolėje ir Sūduvos krašte jis paliko konkrečius, apčiuopiamus darbus, o jo sprendimus dažnai lydėjo ilgalaikės vertės ir tvarumo siekis.

    „Vidara“ ir paveldo darbai

    Atkūrus nepriklausomybę V. Kemeraitis įkūrė ir vystė UAB „Vidara“. Įmonė tapo viena iš pirmųjų regione, kuri pradėjo kryptingus kultūros paveldo objektų tvarkymo darbus, prisidėjusius prie istorinės architektūros išsaugojimo.

    Su jo vardu siejami įvairūs Marijampolės ir Sūduvos krašto projektai, tarp jų ir istorinių pastatų bei sakralinių erdvių atnaujinimas. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir jautrumo autentiškumui, dokumentacijai bei sudėtingam derinimų procesui.

    Visuomeninė veikla ir įvertinimai

    V. Kemeraitis buvo aktyvus visuomenės narys: dalyvavo savivaldos veikloje, buvo Marijampolės savivaldybės tarybos narys, rėmė bendruomenės iniciatyvas. Jo veikla išsiskyrė nuoseklumu ir atsakomybe, o parama dažnai būdavo siejama su konkrečiais bendruomenės poreikiais.

    Už reikšmingus nuopelnus jis buvo apdovanotas svarbiais įvertinimais: 2010 metais jam skirtas Šv. Jurgio (Marijampolės globėjo) medalis, 2015 metais įteiktas Šv. Jurgio (Marijampolės globėjo) ordinas. 2020 metais jis taip pat apdovanotas Sūduvos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio Vyčio kryžiumi.

    V. Kemeraičio netektis palietė ne tik artimuosius, bet ir daugelį žmonių, su kuriais jis dirbo bei kūrė. Jo darbai, prisidėję prie Marijampolės veido ir kultūros paveldo išsaugojimo, liks matomi dar ilgus metus.

  • Šiauliuose vykęs festivalis „Muzikos garsai“ pirmąkart tapo konkursu: pasirodė 42 jaunieji atlikėjai

    Šiauliuose vykęs festivalis „Muzikos garsai“ pirmąkart tapo konkursu: pasirodė 42 jaunieji atlikėjai

    Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla nuo 2010 metais rengia respublikinį instrumentinės muzikos festivalį „Muzikos garsai“, suburiantį dainuojančius berniukus ir jaunuolius iš skirtingų mokyklų. Renginys išsiskiria tuo, kad chorinio dainavimo ugdymą papildo galimybe scenoje atsiskleisti ir kaip instrumentalistams.

    Festivalis vyksta kas dvejus metus ir per laiką tapo tradicija, stiprinančia chorinio dainavimo mokyklų bendruomenę. Tokie susitikimai skatina mokinių ir pedagogų bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi bei tarpmokyklinius ryšius, kurie vėliau praverčia ir bendruose projektuose.

    Naujas formatas ir daugiau įtampos

    Šių metų „Muzikos garsai“ išsiskyrė nauju formatu – pirmą kartą festivalis surengtas kaip konkursas. Tai reiškė aiškesnius vertinimo kriterijus, didesnę atsakomybę dalyviams ir papildomą motyvaciją kryptingai ruoštis pasirodymams.

    Konkurse dalyvavo 42 jaunieji atlikėjai iš Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos, Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos. Dalyvių geografija parodė, kad iniciatyva aktuali skirtingoms Lietuvos muzikinio ugdymo įstaigoms.

    Instrumentai, repertuaras ir muzikinė branda

    Jaunieji muzikantai konkurso programose grojo fortepijonu, saksofonu, smuiku, violončele, fleita, klarnetu ir akordeonu. Skirtingi instrumentai leido palyginti ne tik techninį pasirengimą, bet ir muzikavimo kultūrą, sceninę laikyseną bei interpretacijos brandą.

    Skambėję įvairių epochų ir stilių kūriniai atskleidė dalyvių muzikinį augimą ir meninį jautrumą. Toks repertuaro įvairumas svarbus ir pedagoginiu požiūriu, nes ugdo gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų muzikos kalbų, formų ir stilistikos.

    Organizatorių teigimu, festivalis–konkursas dar kartą patvirtino, kad instrumentinė muzika yra reikšminga visapusiškam jaunųjų choristų kompetencijų ugdymui. Renginio rėmėja buvo Šiaulių miesto savivaldybė.