CP v2

Blog

  • Energetika pereina į realizmo epochą: saugumas ir tinklai ima diktuoti transformacijos tempą

    Energetikos transformacija Europoje ir Lenkijoje vis dažniau apibūdinama kaip įžengusi į realizmo etapą, kuriame pirmiausia vertinamas tiekimo saugumas, sistemos patikimumas ir kaina. Tokia žinutė nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese, kur diskusijų centre atsidūrė ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir tai, kas trukdo ją paversti stabilia energijos sistema.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsinaujinantys energijos ištekliai toliau augs, tačiau vien jų nepakanka, jei tinklai ir energijos kaupimas nespėja su naujomis generacijos apimtimis. Dėl geopolitinės įtampos ir energijos kainų svyravimų vis dažniau akcentuojama, kad transformacija turi būti pragmatiška, o ne vien paremta klimato tikslais.

    Kas stabdo transformaciją?

    „PGE“ atstovė Katarzyna Rozenfeld teigė, kad elektros gamybos pokyčių tempas yra greitas žvelgiant per istorijos prizmę, tačiau Europos mastu jis labiau vidutinis. Pasak jos, bendrovė strategijoje iki 2035 metų numato atsinaujinančių energijos išteklių dalį gamyboje didinti nuo 4 proc. iki 45 proc.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ilgus metus vienas pagrindinių stabdžių elektros skirstymo sektoriuje buvo finansavimo trūkumas. Situaciją, pasak jos, pagerino investicijos į tinklų modernizavimą, tačiau darbų mastas išlieka didelis, o tinklų kokybė ir pralaidumas tampa kritiniu klausimu.

    „Uruchomienie KPO labai padėjo, bet euforijai nėra pagrindo, nes tinkluose dar turime milžinišką darbų apimtį“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    „Tauron“ atstovas Krzysztof Zawadzki atkreipė dėmesį į vadinamąją dviejų greičių transformaciją: atsinaujinančių išteklių galia auga sparčiai, tačiau tinklų infrastruktūra ir sistemos lankstumas atsilieka. Jo vertinimu, vienas iš didžiausių ribojimų yra per menki energijos kaupimo pajėgumai ir nepakankami įrankiai prognozuoti bei valdyti išskaidytą generaciją.

    Skaitmeninimas ir elektrifikacija

    „Enea Nowa Energia“ vadovas Tomasz Szamocki sakė, kad transformacija pasiekė etapą, kai reikia daugiau profesionalizacijos ir gilesnių pokyčių operaciniuose procesuose. Jo teigimu, sektoriui tenka ne tik statyti naujus pajėgumus, bet ir išmokti tiksliau derinti gamybą, tinklų galimybes ir klientų poreikius.

    Jis išskyrė energetikos skaitmeninimą kaip būtinybę, jei norima išlaikyti transformacijos tempą ir patikimai integruoti kintančią generaciją. Praktikoje tai reiškia pažangesnį tinklų valdymą, duomenų analitiką, automatizavimą ir efektyvesnį vartotojų įtraukimą į sistemos balansavimą.

    „E.ON Polska“ vadovas Andrzej Modzelewski pabrėžė, kad jau dabar problema tampa ne vien atsinaujinančių išteklių įrengimas, bet ir jų energijos panaudojimas, kai tinklų operatoriai priversti riboti gamybą. Jis nurodė, kad sistemoje sparčiai daugėja įrengtos galios, todėl svarbi kryptis tampa elektrifikacija, kad paklausa vytųsi pasiūlą ir mažėtų priverstinio ribojimo mastas.

    Efektyvumas, dujinė rizika ir SMR

    „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania akcentavo, kad transformacijos centre turi išlikti energijos vartojimo efektyvumas. Jo teigimu, mažesnis energijos poreikis reiškia ir mažesnį spaudimą infrastruktūrai, ir lengviau pasiekiamą tiekimo saugumą, ypač kai investicijos į naujus pajėgumus ir tinklus užtrunka.

    Orlen Synthos Green Energy vadovas Rafał Kasprów ragino kritiškai įvertinti transformacijos kryptį ir priminė, kad sparčiai augant įrengtai galiai kartu nyksta stabilūs baziniai šaltiniai. Jo pozicija – kad energetika globaliai pereina į realizmo epochą, kurioje pirmiausia vertinama ne deklaruojama kryptis, o realus sistemos saugumas ir gebėjimas užtikrinti energijos tiekimą bet kuriuo metu.

    „Ne esmė bėgti greitai, esmė bėgti teisinga kryptimi“, – sakė Rafał Kasprów.

    Jis taip pat teigė, kad mažieji moduliniai reaktoriai gali pretenduoti į svarbių, valdomų pajėgumų vaidmenį ir padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ypač dujų. Diskusijoje nuskambėjo ir platesnis argumentas: transformacija nėra linijinė, todėl šalys dažnai renkasi mišrų energijos krepšelį, derindamos atsinaujinančius išteklius, reguliuojamus pajėgumus, kaupimą ir paklausos valdymą.

    Lenkijos energetikos viceministras Wojciech Wrochna pristatė, kad artimiausiu metu numatomas svarbių strateginių dokumentų paketas, susijęs su energijos ir klimato planavimu bei branduolinės energetikos kryptimi. Pasak jo, valstybės planavimo dokumentai turėtų padėti suderinti investicijas į gamybą, tinklus ir sisteminį patikimumą, kurio reikšmė po pastarųjų metų sukrėtimų tik išaugo.

    Diskusijos kontekstas rodo bendrą tendenciją Europoje: klimato tikslai išlieka, bet sprendimų atranka vis dažniau remiasi trimis kriterijais vienu metu: kaina, saugumu ir įgyvendinamumu. Dėl to tinklų plėtra, energijos kaupimas, efektyvumas ir elektrifikacija tampa nebe papildomomis priemonėmis, o būtina transformacijos sąlyga.

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino: apsaugos paketas daugiau kaip 4 000 JSW kalnakasių 2026–2031 metais

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino Energetikos ministerijos parengtą programą, numatančią socialines apsaugos priemones koksuojamosios akmens anglies kasybos sektoriui. Ji pirmiausia skirta Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) darbuotojams ir apima daugiau kaip 4 000 žmonių.

    Programos tikslas – užtikrinti didesnį stabilumą pertvarkos laikotarpiu, kai įmonė turi prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir keičiamo užimtumo poreikio. Numatyta, kad priemonės bus taikomos 2026–2031 metais, o finansavimas būtų skiriamas iš valstybės biudžeto.

    Kas numatyta darbuotojams

    Pagrindinės priemonės apima vadinamuosius kalnakasių atostogų mechanizmus, analogiškas pereinamojo laikotarpio schemas anglies paruošimo darbuotojams ir vienkartines pinigines išeitines išmokas. Tokie instrumentai Lenkijoje siejami su ilgalaikiu kasybos sektoriaus reguliavimu ir anksčiau taikytais socialiniais sprendimais.

    Pagal pateiktus programos skaičius, parama galėtų apimti 4 270 JSW darbuotojų. Iš jų 3 011 asmenų būtų nukreipiami į kalnakasių atostogų schemą, 103 darbuotojams numatytos analogiškos priemonės anglies paruošimo grandyje, o 1 156 žmonėms planuojamos vienkartinės išeitinės išmokos.

    Kodėl šis sprendimas priimtas dabar

    Programa pristatoma kaip bandymas suderinti socialinį saugumą su būtinybe pertvarkyti kasybos sektorių. Koksuojamoji anglis svarbi metalurgijai, tačiau įmonėms tenka veikti svyruojančių žaliavų kainų, griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir ilgalaikių energetikos pokyčių sąlygomis.

    „Kasybos sektoriaus transformacija turi būti vykdoma atsakingai ir nuspėjamai. Pokyčių laikotarpiu svarbu, kad darbuotojams būtų užtikrinta valstybės parama ir saugumas“, – sakė energetikos ministras Miłosz Motyka.

    Vyriausybės teigimu, priemonės turėtų sustiprinti darbuotojų ir jų šeimų socialinį saugumą, kartu sudarant sąlygas bendrovei planuoti darbo jėgos pokyčius be staigių sukrėtimų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių būtų suteiktas laikas persiorientuoti, o daliai – finansinė pagalba pasitraukiant iš darbo.

  • Energetikos ministerija griežtina naftos ir degalų atsargas: kas keisis verslui ir RARS?

    Energetikos ministerija rengia įstatymo pataisas, kurios turėtų patikslinti naftos, naftos produktų ir gamtinių dujų atsargų kaupimo bei išlaikymo tvarką. Siekiama daugiau aiškumo ir prognozuojamumo, kad degalų saugumo sistema būtų atsparesnė staigiems rinkos pokyčiams.

    Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose numatomą kryptį, pakeitimai rengiami reaguojant į rinkos dalyvių siūlymus dėl pareigos kaupti privalomąsias atsargas atsiradimo ir šios pareigos vykdymo. Kartu akcentuojamas tikslas mažinti spragas, leidžiančias daliai įmonių laikinai išvengti atsargų laikymo naštos.

    Kaip bus saugomos atsargos?

    Vienas svarbiausių siūlymų susijęs su įmonėmis, kurios sustabdo ar nutraukia veiklą degalų rinkoje. Numatoma ilginti laikotarpį, kada tokios įmonės privalėtų išlaikyti privalomąsias atsargas, kad sistema nebūtų išbalansuojama staigiais pasitraukimais.

    Projektas taip pat numatytų galimybę kreiptis į RARS dėl privalomųjų atsargų sudarančių degalų atpirkimo. Tokia priemonė būtų skirta tam, kad pasitraukimas iš rinkos nesukeltų spragos bendrame atsargų kiekyje ir jų prieinamume.

    Kitas siūlymas orientuotas į finansinių įsipareigojimų suvaldymą: planuojamas mechanizmas, kuris neleistų įmonėms užbaigti veiklos neatsiskaičius dėl galimų mokėtinų sumų ar reikalavimų RARS atžvilgiu. Tai turėtų mažinti situacijų, kai atsargų sistemoje atsiranda neapmokėtų įsipareigojimų rizika.

    Kodėl prireikė pataisų?

    Degalų sektoriaus atstovai pastaruoju metu viešai kėlė klausimą dėl vadinamųjų ciklinių praktikų, kai subjektai periodiškai įeina į privalomųjų atsargų sistemą ir iš jos pasitraukia. Tokie veiksmai leidžia laikinai sumažinti arba išvengti pareigos laikyti atsargas, nors realūs degalų kiekiai rinkoje dažnai lieka tie patys.

    Tokia schema reiškia, kad atsargų laikymo našta pasiskirsto netolygiai: daugiau sumoka nuolat veikiantys ir reikalavimų besilaikantys rinkos dalyviai. Ilguoju laikotarpiu tai silpnina tiekimo saugumo sistemos stabilumą, nes atsargos tampa labiau priklausomos nuo trumpalaikių verslo sprendimų.

    Koks RARS vaidmuo?

    Lenkijos atsargų modelyje atsakomybė dalijama tarp verslo ir valstybės: privalomąsias atsargas kaupia bei laiko gamintojai ir prekybininkai, o agentūrines atsargas formuoja ir prižiūri RARS. Planuojamos pataisos numato didesnį RARS vaidmenį, kad sistemos veikimas būtų vientisesnis ir labiau kontroliuojamas.

    Pagal planuojamą grafiką, įstatymo pakeitimų projektas Vyriausybėje galėtų būti svarstomas antrąjį šių metų ketvirtį. Galutinės nuostatos priklausys nuo derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais, tačiau kryptis aiški: mažiau landų, daugiau atsakomybės ir stabilesnė atsargų sistema.

  • „Siemens Mobility“ tieks 12 vandenilinių traukinių Rumunijai: pirmasis toks projektas šalyje

    „Siemens Mobility“ pasirašė sutartį su Rumunijos geležinkelių reformos institucija ARF dėl 12 dviejų vagonų vandenilinių elektrinių traukinių, sukurtų Mireo Plus H platformos pagrindu. Tai pirmasis vandenilinių keleivinių traukinių projektas Rumunijoje ir vienas ankstyvųjų bandymų Rytų Europoje diegti alternatyvų, vietoje neteršiantį riedmenų parką neelektrifikuotuose maršrutuose.

    Pagal susitarimą numatyta ne tik traukinių gamyba, bet ir pilnas jų techninis aptarnavimas bei remontas 15 metų laikotarpiu, su galimybe sutartį pratęsti dar 15 metų. Keleivių vežimui šios transporto priemonės, kaip skelbiama, turėtų būti parengtos 2029 metais, o tai reiškia, kad iki realaus eksploatavimo dar laukia ilgas infrastruktūros ir priežiūros pasiruošimo etapas.

    Kaip veikia vandenilinis traukinys?

    Mireo Plus H naudoja elektrinę trauką, o elektros energija gaminama vandenilio kuro elementuose. Sistemą papildo baterijos, kurios kaupia energiją ir leidžia efektyviau išnaudoti galios pikus, taip pat priimti iš stabdymo grąžinamą energiją.

    Toks derinys paprastai vertinamas kaip alternatyva dyzeliniams traukiniams ten, kur elektrifikacija būtų per brangi arba užtruktų per ilgai. Vandeniliniai traukiniai leidžia mažinti vietinę taršą ir triukšmą, tačiau jų bendras poveikis klimatui priklauso nuo to, kaip pagaminamas pats vandenilis ir ar tiekimo grandinėje naudojama mažai anglies dioksido išmetanti energija.

    Kokios numatytos charakteristikos?

    Rumunijai skirti traukiniai turėtų važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Numatyta 131 sėdima vieta ir 5 atlenkiamos sėdynės, o traukinių sujungimo į dauginę trauką galimybė turėtų suteikti daugiau lankstumo piko metu ar skirtinguose maršrutuose.

    Saugai ir sąveikai su infrastruktūra planuojami įdiegti ETCS sprendimai, o taip pat PZB tipo traukinių kontrolės funkcijos, plačiai naudotos vokiškų standartų sistemose. Keleiviams žadama šiuolaikinė informavimo įranga su švieslentėmis ir garsiniais pranešimais.

    Priežiūra vietoje ir skaitmeniniai įrankiai

    Vienas iš esminių tokio projekto klausimų yra ilgalaikė techninė priežiūra, nes vandenilio technologijai reikalingi specifiniai kompetencijų ir atsarginių dalių sprendimai. Skelbiama, kad riedmenų aptarnavimas bus organizuojamas lokaliai, tarp numatomų vietų minint bazę Bukarešte.

    Techninei būklei stebėti planuojama pasitelkti skaitmeninius įrankius Railigent X, kurie realiu laiku renka duomenis apie įrangos darbą ir padeda planuoti profilaktiką. Tokie sprendimai geležinkeliuose siejami su mažesniu prastovų skaičiumi ir geresniu parko prieinamumu, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo duomenų kokybės ir to, kaip greitai priežiūros grandinė gali reaguoti į gedimų prognozes.

    „Didžiuojamės galėdami pristatyti pirmąją vandenilinių transporto priemonių flotilę Rumunijai ir suteikti nulinės taršos sprendimą neelektrifikuotoms linijoms“, – sakė „Siemens Mobility“ atstovas Andre Rodenbeck.

    Nors Europoje jau yra vandenilinių traukinių eksploatavimo pavyzdžių, didesnio masto plėtrą dažnai riboja vandenilio tiekimo kaina ir infrastruktūros parengtis. Dėl to tokie kontraktai vis dažniau vertinami kaip kompleksinis projektas, kuriame lygiagrečiai turi judėti riedmenų pirkimas, degalų tiekimo grandinė, saugos derinimai ir personalo paruošimas.

  • 69 MW saulės parką Skarszevuose perėmė vokiečių investuotojai: plėtra ir 30 MWh baterija

    Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje, Skarszevų savivaldybėje, vystomas fotovoltinės elektrinės projektas „Skarszewy I“ pakeitė savininką. Projektą „ready-to-build“ stadijoje bendrovė „Greenvolt“ pardavė Vokietijos investuotojui The Dillinger Group.

    Pagal pateiktą informaciją, planuojama įrengtoji saulės parko galia sieks 69 MW nuolatinės srovės (MWdc), o prijungimo prie tinklo galia – 56 MW kintamosios srovės (MWac). Skaičiuojama, kad pradiniu etapu parkas kasmet galėtų pagaminti apie 73,8 GWh elektros energijos.

    Numatyta plėtra ir energijos kaupimas

    Sandoris apima ir tolesnį projekto vystymą: „Greenvolt“ įsipareigojo teikti vystymo paslaugas pagal naują sutartį. Joje numatyta papildomai įrengti dar 20 MW saulės elektrinės galios ir baterijų energijos kaupimo sistemą.

    Planuojamas kaupiklis turėtų siekti 15 MW galios ir 30 MWh talpos, o išplėsta projekto dalis „ready-to-build“ etapą turėtų pasiekti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Įgyvendinus plėtrą, prognozuojama metinė gamyba didėtų iki 93,8 GWh.

    Kada parkas turėtų pradėti veikti?

    Skarszevų projektui numatoma komercinės eksploatacijos pradžia 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Tai atitinka bendrą tendenciją Europos rinkoje, kur nauji didesni saulės parkai vis dažniau planuojami kartu su baterijomis, kad būtų lengviau valdyti generacijos svyravimus ir didinti tinklo lankstumą.

    Energetikos rinkoje baterijų diegimas greta saulės elektrinių vertinamas kaip būdas didinti projekto vertę ir pajamų stabilumą: kaupimas leidžia dalį elektros patiekti tada, kai ji brangesnė, taip pat dalyvauti balansavimo ir kitose lankstumo paslaugų rinkose, jei tai leidžia reguliavimas.

    „Šis sandoris yra dar vienas žingsnis įgyvendinant mūsų turto rotacijos strategiją ir parodo mūsų gebėjimą nuosekliai atvesti aukštos kokybės projektus iki pažengusių etapų“, – sakė „Greenvolt“ vadovas João Manso Neto.

    „Džiaugiamės užbaigę teisių į 69 MW saulės parko projektą įsigijimą, su galimybe jį plėsti ir saulės, ir baterijų komponentais. Tai dera su mūsų plėtros Europoje kryptimi“, – sakė The Dillinger Group vadovas Simon Dillinger.

  • Sukcesija šeimos versle Lenkijoje tebėra iššūkis: TDJ ir Asseco Poland parodė dvi veikiančias kryptis

    Daugelis Lenkijos šeimos verslų, įkurtų 1990-aisiais, artėja prie kritinio lūžio taško: jų steigėjai šiandien dažnai yra apie 70 metų amžiaus, o įpėdinystė nebeatrodo savaime suprantama. Verslo aplinkoje vis dažniau girdima, kad jaunesnė karta ne visada nori perimti įmonę, o kartais tam tiesiog nėra pasirengusi.

    Su šiuo iššūkiu siejama ne tik nuosavybės perdavimo rizika, bet ir įmonės tapatybės, strategijos bei investavimo krypties klausimai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kalbėjo investicinės bankininkystės bendrovės „Trigon“ vadovaujantis partneris Ryszardas Czerwińskis.

    Kada sukcesija veikia?

    Anot R. Czerwińskio, sėkmingiausios yra tos istorijos, kuriose įpėdinystė tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Tokiu atveju lengviau suderinti steigėjo lūkesčius su naujos kartos ambicijomis ir realiais gebėjimais.

    „Kai sukcesija yra pasirinkimas, ji dažniau pavyksta. Kai tai tampa prievole tęsti, dažniausiai tokios sukcesijos žlunga“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Ekspertas pabrėžia, kad įpėdinystė nebūtinai turi vykti tik šeimoje. Vis dažniau svarstomos alternatyvos, kai verslą perima profesionali vadovų komanda arba jis perduodamas investuotojams, pavyzdžiui, privataus kapitalo fondams, jei tai leidžia įmonei augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    Dvi skirtingos kryptys

    Kaip dvi realiai veikiančias sėkmingos sukcesijos kryptis R. Czerwińskis išskyrė šeimos modelį TDJ grupėje ir korporacinį modelį bendrovėje Asseco Poland. Abu atvejai, nors ir skirtingi, siekia to paties tikslo: išlaikyti įmonės tęstinumą ir kartu atverti kelią plėtrai.

    Asseco Poland pavyzdys siejamas su situacija, kai šeimoje nėra kam perimti vairą, todėl pasirenkamas įpėdinis įmonės viduje. Pasak eksperto, tai leidžia užtikrinti stabilų perėjimą ir išlaikyti organizacijos kultūrą, nes vadovavimą perima žmogus, kuris išmano bendrovę, jos žmones ir veiklos logiką.

    „Adamas Góralis, Asseco Poland įkūrėjas, neturėdamas šeimos įpėdinio, pasirinko sprendimą, kuris padeda išlaikyti bendrovės tapatybę kaip lenkiškos. Tai taip pat rodo, kaip galima panaudoti biržą platesniame, iki šiol ne visiems akivaizdžiame kontekste“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Tuo metu TDJ grupės istorijoje akcentuojama transformacija, kurią paskatino jaunesnės kartos požiūris. Anot R. Czerwińskio, Katovicuose veikiantis TDJ per sėkmingą įpėdinystę iš gavybos ir pramonės šaknų išaugo į platesnio profilio investicinį holdingą.

    „TDJ atvejis rodo, kad iš tradicinio gavybos verslo gali gimti investicinė įmonė su gerokai platesniu interesų spektru. Dėl antros kartos požiūrio holdingas tapo stipresnis ir didesnis“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Kodėl tema tik aštrėja?

    Sukcesijos problema Lenkijoje tampa vis aktualesnė, nes įmonių savininkų karta, kūrusi verslus po ekonominės transformacijos, natūraliai artėja prie pasitraukimo iš aktyvaus valdymo. Tuo pat metu verslai veikia aplinkoje, kurioje reikalingos naujos kompetencijos: skaitmenizacija, kapitalo pritraukimas, tarptautinė plėtra ir investicijos į energetikos pokyčius.

    Dėl to įpėdinystė vis dažniau suvokiama ne kaip vienkartinis juridinis turto perdavimas, o kaip kelių metų procesas. Jame svarbu iš anksto susitarti dėl vaidmenų, įvertinti valdymo gebėjimus, sukurti aiškų sprendimų priėmimo modelį ir numatyti scenarijus, jei šeimos nariai nuspręstų eiti kitu keliu.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.

  • Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyne įsikūręs senjorų priežiūros startuolis „Patronus“ pranešė uždaręs 11 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė kuria mobilų avarinės pagalbos išmanųjį laikrodį ir šeimos programėlę, o gautas lėšas ketina skirti plėtrai ir naujiems produktams, susijusiems su gerove bei kasdieniu skaitmeniniu palydovu.

    Raundui vadovavo 3TS Capital Partners, prisidėjo „Grazia Equity“ ir ankstesni investuotojai „Singular“, „Burda Principal Investments“, „Adjacent“, NAP bei UVC Partners. „Patronus“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams skubios pagalbos iškvietimo pakabukams, kurie, nors naudojami dešimtmečius, dažnai lieka stalčiuje ar ant naktinio staliuko.

    „Norime sukurti pasaulį, kuriame senėjimas reiškia saugumą, savarankiškumą ir ryšį. Technologija turi prisitaikyti prie žmonių, o ne atvirkščiai“, – sakė „Patronus“ įkūrėjas Benas Staudtas.

    Startuolį 2022 metais įkūrė Benas Staudtas ir Timas Wagneris. Pasak bendrovės, klasikiniai avariniai pakabukai dažnai suvokiami kaip stigmatizuojantys, nepatogūs ir vizualiai primenantys medicininį prietaisą, todėl dalis vartotojų jų nenuolat dėvi.

    „Patronus“ teigia, kad prieš pristatydama pirmąjį produktą komanda konsultavosi su daugiau nei 1 000 potencialių klientų. Iš šių pokalbių išryškėjo, kad problema dažnai yra ne techninė, o susijusi su orumu ir kasdienio naudojimo įpročiais.

    Bendrovės laikrodis, kaip teigiama, išoriškai primena įprastą aksesuarą, turi integruotą SIM kortelę ir gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto tinklo. Paspaudus mygtuką, vartotojas sujungiamas su skubios pagalbos centru, kuris, anot įmonės, veikia visą parą Vokietijoje.

    Kartu su laikrodžiu sukurta programėlė šeimos nariams, kurioje matoma, ar laikrodis dėvimas, ar žmogus išėjo iš namų, taip pat jo buvimo vieta. Įvykus nelaimei, artimieji gauna pranešimą ir gali susisiekti per laikrodį.

    „Patronus“ skelbia, kad laikrodį kasdien dėvi 85 proc. vartotojų, o aktyvių naudotojų skaičius siekia apie 25 000. Bendrovė taip pat nurodo, kad jų sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 500 000 skubios pagalbos skambučių, o su senjorais per programėlę susietų šeimos narių yra apie 50 000.

    Viena iš naujų krypčių, kurią „Patronus“ įvardija kaip prioritetą, yra vienišumo mažinimas vyresniame amžiuje. Tam kuriamas DI paremtas skaitmeninis palydovas laikrodyje, kuris būtų pasiekiamas nuolat, tačiau, bendrovės teigimu, neturėtų pakeisti žmogiško ryšio.

    Ankstesniais metais „Patronus“ jau buvo pritraukusi didesnį finansavimą plėtrai, o dabartinis 11 mln. eurų raundas rodo investuotojų dėmesį vadinamajai senėjimo technologijų rinkai. Europoje augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, sprendimai, sujungiantys saugumą, savarankiškumą ir ryšį su artimaisiais, tampa vis svarbesne skaitmeninės sveikatos ir priežiūros ekosistemos dalimi.

  • Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdame įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė, iki šiol veikusi „QDNL Participations“ vardu, paskelbė apie prekės ženklo keitimą į „Ground State Ventures“. Kartu įmonė pranešė, kad jos ankstyvosios stadijos kvantinių technologijų fondas jau yra pritraukęs daugiau kaip 75,2 mln. eurų ir ruošiasi galutiniam lėšų pritraukimo etapui.

    Pasak bendrovės, pervadinimas susijęs su išsiplėtusiu požiūriu į rinką ir augančiomis galimybėmis kvantinių technologijų srityje. Fondas planavo surinkti apie 59,8 mln. eurų, tačiau, didėjant investuotojų susidomėjimui, ši riba buvo viršyta.

    Kas keičiasi su nauju pavadinimu

    „Ground State Ventures“ įkūrėjas ir generalinis partneris Ton van ’t Noordende teigia, kad kvantinės informacijos era jau kuriama dabar, o fondas siekia derinti gilų mokslo supratimą su rizikos kapitalo logika. Jo teigimu, tikslas yra suburti fondą, galintį užtikrinti išskirtinę grąžą investuotojams ir padėti formuoti rinkos kategoriją.

    Bendrovė aiškina, kad terminas ground state kvantinėje fizikoje reiškia bazinę dalelės energijos būseną, nuo kurios, pridėjus energijos, galima pasiekti sužadintą būseną. Analogiškai fondas siekia suteikti kapitalo ir pagalbos ankstyvos stadijos komandoms, kad jos sparčiau pereitų nuo idėjos prie proveržio rinkoje.

    Fondo kryptis ir portfelis

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir pradžioje daugiausia koncentravosi į Nyderlanduose veikiančius kvantinių technologijų startuolius. Tarp ankstyvųjų investicijų minimos Europos įmonės „QuantWare“, „Qblox“, „QphoX“, „QT Sense“ ir „Q*Bird“.

    Pastaruoju metu fondas aktyviau veikia tarptautiniu mastu ir prisidėjo prie pirmųjų finansavimo etapų JAV startuoliuose „Diffraqtion“, „Quantum Elements“ ir „SiC Systems“, taip pat Šveicarijoje veikiančioje „Rhonexum“. Pasak fondo, tai atspindi siekį ieškoti stipriausių komandų neapsiribojant viena geografija.

    „Ground State Ventures“ investuoja į kvantinių technologijų startuolius ankstyviausiose stadijose, daugiausia dėmesio skirdamas kvantiniam skaičiavimui, kvantiniams jutikliams, ryšiui ir infrastruktūrai. Bendrovė pabrėžia, kad be pirmojo čekio taip pat planuoja tęstinį finansavimą, kai įmonės auga ir pereina į vėlesnius etapus.

    Partneriai ir rinkos kontekstas

    2023 metais prie komandos prisijungė „Rigetti Computing“ įkūrėjas Chad Rigetti, tapęs partneriu. Fondas taip pat nurodo rėmęs jo naują projektą „Sygaldry“ ir dalyvavęs finansavimo etapuose, kai įmonė pritraukė apie 118,9 mln. eurų.

    Chad Rigetti teigia, kad, būdamas pirmosios kvantinių technologijų bangos dalimi, gerai supranta, ko reikia kuriant naują kartą, o fondas struktūruojamas taip, kad galėtų anksti atpažinti komerciškai ir techniškai perspektyviausius sprendimus. Jo teigimu, svarbu ne tik investuoti, bet ir padėti komandoms pereiti sudėtingus technologinius bei rinkos etapus.

    „Ground State Ventures“ nurodo turinti stiprią mokslinę ir inžinerinę kompetenciją, įskaitant fizikos mokslų daktarus, dirbančius JAV, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės vertinimu, būtent ši kombinacija tampa kritiškai svarbi kvantinių technologijų srityje, kur investuotojams reikia įvertinti ne tik verslo modelį, bet ir fundamentinį technologijos realumą.