CP v2

Blog

  • Kodėl petražolės nedygsta net 40 dienų? Šis paprastas triukas prieš sėją dažnai suveikia

    Kodėl petražolės nedygsta net 40 dienų? Šis paprastas triukas prieš sėją dažnai suveikia

    Petražolės laikomos viena kaprizingiausių daržo kultūrų, nes sudygsta lėtai ir nevienodai. Net ir pasėjus tinkamai, pirmųjų daigų kartais tenka laukti nuo 10 iki 40 dienų, o dažniausia priežastis slypi pačiose sėklose ir dirvos sąlygose.

    Petražolių sėklose natūraliai yra junginių, kurie stabdo dygimą, todėl jos startuoja lėčiau nei daugelis kitų prieskoninių augalų. Procesą dar labiau sulėtina per sausa arba per šalta dirva, taip pat suslėgtas, sunkus gruntas, per kurį daigams sudėtinga prasiskverbti į paviršių.

    Kas dažniausiai sustabdo dygimą?

    Vienas dažniausių scenarijų pavasarį yra toks: dirvos paviršius atrodo drėgnas, tačiau sėklų gylyje drėgmės trūksta, todėl jos nepradeda brinkti. Kitas tipinis veiksnys yra vėsi dirva, kai sėklos gyvybiniai procesai vyksta gerokai lėčiau, o dygimas nusikelia kelioms savaitėms.

    Įtakos turi ir sėklų amžius bei laikymo sąlygos: kuo sėklos senesnės, tuo jų daigumas paprastai mažėja. Prie problemų gali prisidėti ir dirvoje esantys ligų sukėlėjai, ypač jei nuolat vyrauja šlapia, prastai vėdinama terpė.

    Paprastas būdas paspartinti daigus

    Praktikoje dažnai pasiteisina trumpas sėklų mirkymas prieš sėją. Vanduo padeda išplauti dalį dygimą slopinančių medžiagų ir suminkština sėklų apvalkalą, todėl jos greičiau sugeria drėgmę ir startuoja tolygiau.

    Sėklas verta pamirkyti šiltame vandenyje trumpai, tuomet perplauti ir šiek tiek pradžiovinti, kad būtų patogiau sėti. Svarbu sėti į tolygiai drėgną dirvą, nes pasėjus į sausą gruntą net ir paruoštos sėklos dažnai sustoja pirmame etape.

    Kai kurie daržininkai vietoj vandens renkasi ramunėlių užpilą, tikėdamiesi sumažinti grybinių ligų riziką. Vis dėlto svarbiausias mirkymo efektas dažniausiai yra ne didesnis daigumas, o greitesni ir vienodesni sudygimai.

    Kaip prižiūrėti lysvę po sėjos?

    Kol petražolės dygsta, dirva turi išlikti nuolat lengvai drėgna, bet ne permirkusi. Perteklinė drėgmė skatina puvinius ir daigų ligas, o išdžiūvimas, net ir trumpas, gali smarkiai pristabdyti dygimo procesą.

    Geriausiai petražolės auga purioje, laidžioje, humusingoje dirvoje, kurios reakcija artima neutraliai. Jei dirva sunki ir linkusi susiplakti, verta ją supurenti ir pagerinti struktūrą, nes tuomet daigams lengviau pasiekti paviršių, o dygimas tampa stabilesnis.

    Trumpai tariant, petražolių sėkmę dažniausiai lemia ne vien sėjos data, bet ir trys dalykai: drėgmės pastovumas, dirvos šiluma ir sėklų paruošimas. Tinkamai suderinus šias sąlygas, lysvė paprastai sužaliuoja greičiau, o daigai auga tolygiau.

  • Narolo rūmai Roztocze: kuo išskirtinė magnatų rezidencija ir ką verta pamatyti šiandien

    Narolo rūmai Roztocze: kuo išskirtinė magnatų rezidencija ir ką verta pamatyti šiandien

    Narolo rūmai pietryčių Lenkijoje, Roztocze regione, laikomi vienu įdomiausių vėlyvojo XVIII amžiaus didikų rezidencijų pavyzdžių. Jie iškilo 1772–1781 metais Felikso Antonijaus Łośo iniciatyva, kai Abiejų Tautų Respublikoje ryškėjo reformų idėjos ir politinės įtampos.

    Istorikai pabrėžia, kad statinys turėjo būti ne tik patogi šeimos rezidencija, bet ir socialinio statuso demonstracija. Užmojis atitiko epochos madą kurti reprezentacinius dvarus, kuriuose telkėsi kultūrinis gyvenimas ir didikų mecenatystė.

    Architektūra, kuri traukia akį

    Rūmų projektas siejamas su architektu Giovanni Columbani, o pati koncepcija primena paladinės tradicijos rezidencijas. Ansamblis suplanuotas pagal „tarp kiemo ir sodo“ principą: atvykstančius pasitinka garbingas įvažiavimas, o už pagrindinio korpuso atsiveria parkas.

    Pagrindinis pastatas yra dviejų aukštų, o šoninės dalys sujungtos arkomis su oficinomis, sudarydamos uždarą kompoziciją. Šaltiniuose taip pat minima pasagos formos plano idėja, kuri siejama su Łośų herbo motyvu.

    Prie įspūdžio prisideda ilga įvažiavimo alėja, tradiciškai apsodinta liepomis. Tokie želdiniai buvo ne tik estetinis sprendimas, bet ir sąmoningas reprezentacijos elementas, pabrėžiantis atstumą, mastelį ir rūmų svarbą.

    Kultūros židinys ir skaudi gaisro žymė

    Pasakojimuose apie Narolo rūmus išskiriama tai, kad čia veikė dramos ir muzikos mokykla bei teatras. Tokios erdvės didikų valdose XVIII–XIX amžiuje buvo prestižo ženklas ir būdas pritraukti talentus bei mokytojus.

    Rūmų klestėjimą nutraukė 1863 metais kilęs gaisras, po kurio dalis interjerų ir turto buvo sunaikinta. Vėlesniais metais kompleksas patyrė niokojimą, o XX amžiuje ilgą laiką buvo paliktas nykti, kol imtasi išsaugojimo iniciatyvų.

    Paskutinė savininkė Jadwiga Korytowska išvyko 1939 metais, o po karo pasikeitęs politinis ir nuosavybės režimas daugeliui panašių rezidencijų tapo lemtingas. Narolo rūmai į aktyvesnį atgaivinimo etapą įžengė jau XX amžiaus pabaigoje, kai vis plačiau pradėta vertinti kultūros paveldo ekonominė ir turizmo reikšmė.

    Parkas ir koplyčia: detalės, kurios papildo istoriją

    Rūmų ansamblio dalis yra itališko stiliaus parkas, siejamas su Norbertu Hammerschmidtu. Aprašymuose minimi trys terasiniai lygiai, senieji medžiai, alėjos ir atviros erdvės, kuriomis siekta sukurti tvarkingos, „sukontroliuotos“ gamtos įspūdį.

    Parke būta skulptūrų ir atminimo kolonų su inskripcijomis, o svarbi detalė paveldo gerbėjams ta, kad teritorija nebuvo kardinaliai perplanuota pagal vėlesnę kraštovaizdinių parkų madą. Dėl to ši vieta dažnai minima kaip retas nuoseklaus istorinio planavimo liudijimas.

    Netoliese minima ir nedidelė dvaro koplyčia, siejama su Felikso Antonijaus Łośo padėkos votu. Tokie pasakojimai apie pavojingus nutikimus, išsigelbėjimą ir fundacijas yra būdingi epochos didikų tradicijai, kai religiniai statiniai tapdavo asmeninės istorijos ir prestižo ženklu.

  • Nurogęś: kaip atpažinti šį žuvimis mintantį paukštį ir kodėl jis vis dažniau pasirodo miestuose

    Nurogęś: kaip atpažinti šį žuvimis mintantį paukštį ir kodėl jis vis dažniau pasirodo miestuose

    Nurogė (Mergus merganser) yra vienas didžiausių ančinių šeimos paukščių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai specializuotas vandens plėšrūnas, dažniausiai medžiojantis žuvis, todėl ją dažniau pamatysite prie švarių, gerai įsotintų deguonimi vandenų.

    Europoje nurogės paprastai renkasi vėsesnio klimato regionus, o perėjimo vietoms ypač svarbus gausus žuvų išteklius. Dėl to paukštis dažniausiai aptinkamas prie upių su ramesne tėkme ir ežerų, kuriuos supa miškai, nes tokiose vietose lengviau rasti ir maisto, ir saugių lizdaviečių.

    Kaip atrodo nurogė?

    Suaugusi nurogė yra liekno, pailgo kūno, apie 60–70 centimetrų ilgio, o sparnų mostas gali siekti beveik metrą. Išskirtiniausias bruožas – ilgas, siauras snapas, kurio kraštuose yra smulkios dantytos iškilumos, padedančios sugriebti slidžią žuvį.

    Šis paukštis pasižymi ryškiu lyčių skirtumu. Per poravimosi laikotarpį patinas dažniausiai būna baltu kūnu ir tamsia nugara, o galva – juoda, su žalsvai melsvu blizgesiu; patelės plunksnos santūresnės, o rusvai ruda galva turi aiškiai matomą kuodą.

    Kur gyvena ir kodėl vis dažniau matoma miestuose?

    Nurogės ieško vietų, kur vanduo švarus, o žuvų daug, todėl jos natūraliai traukia prie didesnių upių ir ežerų. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje regionų pastebima, kad šie paukščiai plečia arealą ir tampa labiau prisitaikantys prie žmogaus aplinkos.

    Vienas iš paaiškinimų – miestuose dažnai atsiranda tinkamų buveinių: sutvarkytos upių pakrantės, žiemą neužšąlantys vandens telkiniai ir pakankamai žuvų. Dėl to nurogę vis dažniau galima stebėti net ir urbanizuotose vietose, ypač ten, kur yra didelės upės ir parkų vandens telkiniai.

    Mityba ir elgsena: plėšrūnas, kuris neria ir medžioja aktyviai

    Nurogė nėra įprasta „duonos trupinių“ ieškanti antis: ji nardo ir aktyviai persekioja grobį po vandeniu. Pagrindinį racioną sudaro žuvys, tačiau kartais mityba papildoma vandens bestuburiais, vabzdžiais ar varliagyviais.

    Kai kada nurogės medžioja ir grupėmis: paukščiai sudaro puslankio formos rikiuotę ir gena žuvis į seklesnes vietas. Toks elgesys didina sėkmę ir rodo, kad tai ne tik puikūs plaukikai, bet ir koordinuotai veikti gebantys paukščiai.

    Perėjimas: lizdas ne ant žemės

    Skirtingai nei daugelis ančių, nurogės dažnai peri medžių drevėse, kartais kelių metrų aukštyje. Patelė paprastai deda 8–12 kiaušinių ir peri apie mėnesį, o patinas jauniklių auginime dažniausiai nedalyvauja, nors perėjimo metu laikosi netoliese.

    Vos po kelių dienų nuo išsiritimo jaunikliai palieka drevę, šokdami žemyn, ir kartu su patele keliauja vandens link. Nors toks startas atrodo pavojingas, lengvas kūnas ir pūkai sumažina traumų riziką, o vandenyje jaunikliai pradeda mokytis patys susirasti maisto.

    Stebėtojai kartais pastebi jauniklius, trumpam įsitaisančius ant patelės nugaros. Taip jie greičiau sudrėkina plunksnas vandeniui atspariu sekretu, kuris padeda išlikti sausiems ir šiltiems, kol jų pačių plunksnų danga pilnai susiformuoja.

  • Moravijos Venecija Čekijoje: ką pamatyti Telče, UNESCO senamiestyje tarp tvenkinių ir rūmų

    Moravijos Venecija Čekijoje: ką pamatyti Telče, UNESCO senamiestyje tarp tvenkinių ir rūmų

    Telčas – nedidelis Pietų Moravijos miestas Čekijoje, dažnai vadinamas Moravijos Venecija dėl vandens telkinių, supančių istorinį centrą. Miestas susiformavo prie prekybos kelių, jungusių Čekijos žemes, Moraviją ir Austriją, o rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1315 metų.

    Viduramžiais Telčas gavo teisę rengti metinius turgus, o tai paskatino spartesnę plėtrą ir amatų augimą regione. Miesto istorijoje ryškus ir 1437 metų epizodas, kai čia buvo susitikę popiežiaus pasiuntinys bei Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis.

    UNESCO senamiestis ir aikštė

    Telčo senamiestis nuo 1992 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagrindinė miesto puošmena – ilga renesansinė turgaus aikštė su spalvingais fasadais, kurių dekorui būdinga sgraffito technika.

    Aikštę supa istoriniai miestiečių namai ir arkados, o visumą papildo fontanai bei barokinė maro kolona. Būtent čia geriausiai matyti, kaip Telčas XVI amžiuje įgavo itališko renesanso bruožų, siejamų su į miestą kviestais meistrais.

    Pilis, bažnyčios ir miesto panorama

    Vienas svarbiausių objektų – Telčo pilis, kurios ištakos siekia XIV amžių, o vėliau ji buvo perstatyta renesanso stiliumi. Lankytojus traukia reprezentacinės menės, istoriniai interjerai ir kolekcijos, leidžiančios pajusti, kaip gyveno to meto didikai.

    Netoli pilies verta užsukti į Šventosios Dvasios bažnyčią, išsiskiriančią bokštu, laikomu vienu seniausių miesto statinių. Taip pat dėmesio verta Šv. Jokūbo Vyresniojo bažnyčia ir jėzuitų pėdsakai, susiję su kontrreformacijos laikotarpiu.

    Tvenkiniai, vartai ir filmų lokacijos

    Telčo istorinis centras išsiskiria tuo, kad jį vizualiai įrėmina tvenkiniai ir buvę miesto vartai, todėl pasivaikščiojimai pakrantėmis tampa neatsiejama apsilankymo dalimi. Vandens telkiniai šimtmečiais veikė ir kaip gynybinė, ir kaip ūkinė infrastruktūra, padėjusi formuoti miesto veidą.

    Miestas ne kartą tapo filmų kūrėjų pasirinkimu: čia buvo filmuojami keli skirtingų dešimtmečių kino projektai, išnaudojant autentišką aikštės ir pilies aplinką. Dėl kompaktiško centro Telčas patogus ir trumpai vienos dienos išvykai, ir lėtesniam savaitgalio maršrutui.

  • Europa raginama tapti pirmuoju elektrožemynu: iki 2040 metų elektrą didinti iki 50 proc.

    Europa raginama tapti pirmuoju elektrožemynu: iki 2040 metų elektrą didinti iki 50 proc.

    Didžiųjų Europos investuotojų, bendrovių ir sparčiai augančių startuolių koalicija paragino ES lyderius iškelti aiškų tikslą: iki 2040 metais elektra turėtų sudaryti bent 50 proc. galutinio energijos vartojimo. Iniciatyvos autoriai tai vadina siekiu paversti Europą pirmuoju elektrožemynu, kuriame daugiau ekonomikos veiklų remiasi vietoje pagaminama švaria elektra.

    Atvirą laišką politikams koordinavo „Norrsken“ organizacijų grupė, o tarp jį palaikančių vardų minima Corporate Leaders Group Europe ir tokios bendrovės kaip „H&M“, „Oatly“ bei „Einride“. Pasirašiusieji teigia, kad pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo staigių kainų šuolių.

    Energetikos šokai verčia skubėti

    Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad nuo 2022 metų Europa patyrė kelis iš eilės energijos kainų sukrėtimus, kuriuos kurstė geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiai. Kiekvienas toks šokas greitai persiduoda į pramonės sąnaudas, vartotojų sąskaitas, infliaciją ir palūkanų normų lūkesčius.

    Laiške pabrėžiama, kad didelė dalis Europos energijos sistemos vis dar priklauso nuo importuojamų išteklių, todėl regionas išlieka pažeidžiamas. Pasirašiusieji siūlo sprendimą sieti su vietine elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupimu ir tinklų plėtra.

    Ką reikštų 50 proc. elektrifikacija

    Šiandien elektra sudaro maždaug ketvirtadalį galutinio energijos vartojimo, todėl 50 proc. riba reikštų spartų šuolį per penkiolika metų. Praktikoje tai apimtų transporto elektrifikaciją, šilumos siurblių ir elektrinių katilų plėtrą pastatuose, taip pat pramonės procesų elektrinimą ten, kur tai įmanoma.

    Koalicija teigia, kad technologiškai didelė dalis ekonomikos jau dabar gali būti elektrifikuota, o didžiausi stabdžiai dažniau yra ne technologiniai, o politiniai ir reguliaciniai. Tarp dažniausių problemų įvardijami ilgi leidimų derinimo terminai, skirtingos taisyklės valstybėse ir nepakankamas investicijų tempas į perdavimo bei skirstymo tinklus.

    „Kiekviena krizė primena neveikimo kainą, ir ji tik didėja“, – sakė vienas iniciatyvos atstovų, kalbėdamas apie priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Kodėl tema aštrėja dabar

    Pasirašiusieji pabrėžia, kad keitėsi ekonomika: daugelyje rinkų nauji saulės ir vėjo projektai tapo konkurencingi be iškastinio kuro, o kai kuriais atvejais ir pigesni už tradicinius sprendimus. Tai leidžia teigti, kad perėjimas prie švarios elektros vis dažniau yra ne vien klimato politika, bet ir sąnaudų mažinimo bei saugumo klausimas.

    Dar vienas akcentas yra konkurencingumas. Augant duomenų centrų, debesijos ir DI sprendimų poreikiui, elektros kaina ir prieinamumas tampa lemiamu veiksniu, kur bus kuriami nauji pajėgumai ir investicijos. Jei elektra Europoje išliks brangesnė nei pagrindinių konkurentų rinkose, tai gali tapti ilgalaikiu pramonės ir inovacijų stabdžiu.

    Politikos sprendimai gali nulemti tempą

    Koalicija ragina ES nustatyti vieną aiškų orientyrą, kuris suteiktų daugiau prognozuojamumo investuotojams ir pramonei. Tikslas, jų teigimu, turėtų eiti kartu su greitesnėmis leidimų procedūromis, tinklų modernizacija, tarpvalstybinių jungčių stiprinimu ir energijos kaupimo sprendimų diegimu.

    Tuo pat metu pripažįstama, kad kai kuriuose regionuose atsinaujinančios energetikos projektai susiduria su saugumo, planavimo ir visuomenės priimtinumo klausimais. Tai reiškia, kad 2040 metų 50 proc. elektrifikacijos tikslas priklausys ne tik nuo investicijų, bet ir nuo politinės valios suderinti energetikos, pramonės ir saugumo prioritetus.

  • „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: grėsmių žvalgyba paruošta veiksmui per kelias valandas

    „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: grėsmių žvalgyba paruošta veiksmui per kelias valandas

    Frankfurte įkurta kibernetinių grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ pranešė užbaigusi 7,3 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Bendrovė siekia išplėsti veiklą ir greičiau pristatyti produktą Europos vidutinio dydžio organizacijoms.

    Įmonės siūloma paslauga orientuota į vadinamąją parengtą grėsmių žvalgybą: informacija pateikiama jau išanalizuota ir sukonkretinta, kad ją būtų galima panaudoti sprendimams priimti. „QuoIntelligence“ teigia, kad klientams nereikia atskiros vidinės komandos, kad sprendimas pradėtų veikti.

    Reguliavimas keičia rinką

    Rinkos paklausą bendrovė sieja su griežtėjančiais Europos Sąjungos reikalavimais, ypač NIS2 ir DORA kryptimis. Šie režimai akcentuoja nuolatinį, iš anksto planuojamą kibernetinių rizikų valdymą ir didesnę tiekimo grandinės kontrolę.

    Praktiškai tai reiškia, kad vis daugiau organizacijų turi pagrįsti, kaip stebi grėsmes, vertina rizikas ir reaguoja į incidentus, o tai didina nuolatinės žvalgybos poreikį. „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad tradiciškai tokios kompetencijos kūrimas įmonės viduje kainuoja reikšmingai ir užtrunka.

    Akcentas – duomenų suverenitetas

    Dar vienas svarbus veiksnys – duomenų laikymo ir jurisdikcijos reikalavimai. „QuoIntelligence“ pozicionuoja sprendimą kaip kuriamą Europoje ir veikiantį pagal Europos teisę, o duomenis laikant Europos Sąjungoje.

    Bendrovė nurodo, kad tai tampa privalumu, kai viešajame sektoriuje ar reguliuojamuose sektoriuose pirkimai vis dažniau reikalauja, jog jautrūs duomenys nepaliktų Europos jurisdikcijų. Tokie kriterijai gali riboti tiekėjus iš už Europos ribų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, o kartu dalyvavo BMH Beteiligungs Managementgesellschaft Hessen (BMH). Taip pat prisidėjo ankstesnis investuotojas eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS ir „Mercurius Private Equity“.

    „QuoIntelligence“ teigimu, pritrauktos lėšos bus skirtos pardavimų ir plėtros komandos stiprinimui, produkto vystymui bei augimui naujose rinkose. Bendrovė, įkurta 2020 metais Frankfurte, dirba su klientais finansų, valdžios, gamybos, mažmeninės prekybos ir transporto srityse.

    „Sukūrėme „QuoIntelligence“, kad įrodytume, jog pasaulinio lygio grėsmių žvalgyba nėra tik didelių komandų privilegija: mūsų tikslas – sujungta rizikų žvalgyba, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai virsta sprendimais, o ne vien įspėjimais“, – sakė Marco Riccardi.

    „Įgalindama organizacijas visoje Europoje proaktyviai spręsti kintančias kibernetines grėsmes, „QuoIntelligence“ prisideda prie Europos nepriklausomumo ir saugumo skaitmeniniame amžiuje“, – sakė Magdalena Chalas.

    „Mūsų tolesnė investicija atspindi įsitikinimą, kurį turėjome nuo pirmos dienos: „QuoIntelligence“ gali pateikti aktualią, pritaikytą žvalgybą Europos vidutinėms įmonėms reguliuojamuose sektoriuose, nereikalaujant kurti vidinės funkcijos“, – sakė Dirk Seewald.

    Rinkoje šiuo metu ryškėja tendencija, kad grėsmių žvalgyba vis dažniau integruojama į bendrą rizikų valdymą ir atitikties procesus. Dėl to didėja poreikis ne tik techniniams įspėjimams, bet ir kontekstui: kam tai aktualu, kokia tikimybė, kokios pasekmės ir kokį veiksmą atlikti pirmiausia.

  • „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    Naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ baigė 880 mln. eurų vertės antrinį akcijų sandorį, kuriame bendrovės vertė įvertinta 8 mlrd. eurų. Sandoriui vadovavo investuotojai EQT, „Schroders Capital“ ir „Teachers’ Venture Growth“, prisidėjo ir dalis naujų bei esamų dalyvių.

    Šis sandoris nėra naujo kapitalo pritraukimas į pačią įmonę, o esamų akcininkų ir darbuotojų turėtų akcijų pardavimas, suteikiantis likvidumo. Toks formatas dažnai pasirenkamas, kai įmonė turi pakankamai lėšų veiklai ir plėtrai, tačiau investuotojai bei darbuotojai nori realizuoti dalį sukauptos vertės.

    „Sandoris ir įvertinimas atspindi pažangą kuriant mastelį pasiekusią prekyvietę su integruota siuntų ir mokėjimų infrastruktūra, kad naudotų daiktų prekyba būtų patikimesnė, prieinamesnė ir efektyvesnė“, – sakė „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga.

    Prie sandorio prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų fondai, valdomi „BlackRock“, „Lombard Odier Investment Managers“ ir „Pinegrove Opportunity Partners“. Pranešama, kad paklausa buvo gerokai didesnė nei siūlomų akcijų kiekis, todėl sandoris buvo perpasirašytas.

    „Vinted“ įkurta 2008 metais Vilniuje, o platforma nuo drabužių mainų idėjos išaugo į platesnės apimties naudotų prekių prekyvietę. Bendrovė plėtė kategorijas į elektroniką, knygas, žaislus ir vaizdo žaidimus, o vėliau tapo pirmuoju Lietuvos technologijų vienaragiu.

    Pastaraisiais metais „Vinted“ strategijoje svarbi vieta tenka ne tik pačiai prekyvietei, bet ir ją palaikančiai infrastruktūrai. Bendrovė vysto logistikos sprendimus „Vinted Go“ ir mokėjimų paslaugas „Vinted Pay“, siekdama sumažinti trintį sandoriuose, paspartinti pristatymą ir didinti vartotojų pasitikėjimą.

    Rinkoje tokie antriniai sandoriai dažnai traktuojami kaip brandesnio etapo signalas: įmonė gali augti iš generuojamų pinigų srautų, o investuotojai sustiprina akcininkų bazę ilgalaikiais instituciniais partneriais. „Vinted“ atveju tai taip pat rodo, kad bendrovė ir toliau laikoma viena stipriausių Europos naudotų prekių prekybos žaidėjų.

  • Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ paskelbė užbaigęs B serijos investicijų etapą ir pritraukęs apie 102 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs naujausio DI modelio kūrimui, diegimo mastui didinti ir plėtrai JAV.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Headline, o prie jo prisijungė Bullhound Capital, Felix Capital ir Daphni. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine.

    „Sereact“ anksčiau buvo pritraukusi apie 26 mln. eurų A serijos finansavimą, o bendrai per kelis etapus – daugiau nei 130 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad DI grįsta robotika išlieka viena karščiausių sričių Europoje, ypač ten, kur siekiama automatizuoti sandėlių ir gamybos procesus.

    Štutgarte įsikūrusi bendrovė kuria programinę įrangą robotams, suteikiančią jiems universalesnes regos ir manipuliavimo galimybes. Įmonė teigia, kad jos sprendimai gali būti pritaikomi skirtingose pramonės šakose, o tikslas – kad robotai greičiau suprastų aplinką ir patikimiau atliktų fizines užduotis.

    Didžiausia naujo finansavimo dalis bus skirta modelio „Cortex 2“ vystymui ir diegimui. Pasak „Sereact“, modelis mokomas įvairių fizinių veiksmų scenarijų ir realiu laiku padeda parinkti tikėtiniausiai sėkmingą veiksmų strategiją konkrečioje situacijoje.

    „Tai perkelia „Cortex“ iš paprasto daiktų paėmimo į darbus, kur svarbus kontaktas: įtempimo sąlygomis atliekamas surinkimas, komplektavimas, dėjimas, kai svarbus kiekvienas milimetras“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Ralf Guide.

    Startuolis pabrėžia, kad pats robotų negamina ir neparduoda paslaugų, o tiekia modelį, kuris gali veikti su skirtinga robotika. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės ieško ne vienos paskirties automatizacijos, bet programinės „smegenų“ dalies, kuri leistų tą pačią technologiją pritaikyti skirtingose darbo vietose.

    Plėtros JAV planuose numatytas biuras Bostone, kur ketinama auginti komandas nuo inžinerijos iki komercinių funkcijų. „Sereact“ skelbia turinti klientų Europoje ir JAV, tarp jų – BMW ir Daimler Truck, o taip pat logistikos bendrovių, kurios robotiką naudoja sandėliuose.

    Bendrovė akcentuoja ir realaus pasaulio duomenų svarbą: diegimai pas klientus generuoja grįžtamąjį ryšį, iš kurio sistema mokosi, todėl sprendimai gali sparčiau tobulėti nei vien sintetiniais duomenimis apmokyti modeliai. Tai ypač aktualu robotikoje, kur aplinkos sąlygos ir objektai dažnai skiriasi nuo laboratorinių scenarijų.

  • „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    Startuolis „Ineffable Intelligence“ pranešė baigęs slaptą veiklos etapą ir oficialiai startuojantis rinkoje. Bendrovė teigia pritraukusi apie 1 mlrd. eurų pradinę investiciją, o jos vertė po sandorio siekia maždaug 4,8 mlrd. eurų.

    Toks sėklinis finansavimas Europoje būtų išskirtinis mastu, nes įprastai ankstyviausiose stadijose investicijos skaičiuojamos dešimtimis ar šimtais milijonų eurų. Vis dėlto rinkoje pastaraisiais metais daugėja vadinamųjų mega sandorių DI srityje, kai kapitalas koncentruojasi keliuose itin ambicinguose projektuose.

    Kas slypi už idėjos?

    Bendrovė skelbia siekianti kurti mokymosi sistemą, paremtą sustiprinamuoju mokymusi, kuri galėtų nuolat įgyti naujų įgūdžių ir žinių iš patirties. Skirtingai nei dauguma dabartinių DI sprendimų, čia akcentuojamas mokymasis veikiant aplinkoje, o ne vien iš žmonių sukurtų duomenų.

    Šis požiūris siejamas su plačiau žinomais proveržiais, kai sustiprinamojo mokymosi metodais kuriamos sistemos mokosi spręsti uždavinius per bandymus ir grįžtamąjį ryšį. Praktikoje tai reiškia didelį skaičiavimo resursų poreikį, ilgesnius eksperimentavimo ciklus ir aukštesnę technologinę riziką, bet potencialiai ir didesnę grąžą.

    Kas įkūrė ir kas investavo?

    „Ineffable Intelligence“ įkūrė Davidas Silveris, siejamas su sustiprinamojo mokymosi krypties vystymu ir akademine veikla Londone. Bendrovė pabrėžia, kad komanda kuriama aplink ilgalaikę viziją spręsti fundamentinį klausimą, kaip intelektas gali atrasti naujas žinias.

    „Pasauliui reikia vietos, kur sustiprinamojo mokymosi ambicija galėtų klestėti ir kur būtų tiesiai sprendžiamas klausimas, kaip atrasti naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Investuotojų sąraše minimos rizikos kapitalo įmonės ir strateginiai partneriai, tarp jų „Sequoia“, „Lightspeed“, taip pat technologijų bendrovė „NVIDIA“ ir kiti fondai. Tokia sudėtis rodo ne tik finansinį užnugarį, bet ir galimą prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, kuri DI projektams tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Didelės investicijos ankstyvoje stadijoje dažnai signalizuoja lenktynes dėl talento ir skaičiavimo galios, ypač kai kalbama apie naujos kartos DI sistemas. Rinkoje tai kelia ir klausimų: ar tokios ambicijos pateisins milžiniškas sąnaudas, ir kaip bus valdomos rizikos, susijusios su galingų modelių sauga bei valdymu.

    „Ineffable Intelligence“ taip pat akcentuoja filantropinį įsipareigojimą: įkūrėjas žada paaukoti visą asmeninę finansinę grąžą iš turimos bendrovės dalies per „Founders Pledge“. Jei bendrovės vertė toliau sparčiai augs, tokio pažado vertė teoriškai galėtų siekti milijardus eurų.

  • Kaimynai dar ravi, o jūs patiesiate kartoną: triukas, kuris stabdo piktžoles ir sulaiko drėgmę

    Kaimynai dar ravi, o jūs patiesiate kartoną: triukas, kuris stabdo piktžoles ir sulaiko drėgmę

    Daugelis po pirkinių kartonines dėžes tiesiog išmeta, nors darže jos gali tapti praktiška ir beveik nieko nekainuojančia mulčo alternatyva. Tinkamai panaudotas kartonas padeda slopinti piktžoles, išlaikyti drėgmę ir ilgainiui prisideda prie dirvos struktūros gerėjimo.

    Principas paprastas: kartonas veikia kaip šviesą blokuojantis barjeras, todėl piktžolės nebegali normaliai augti. Jei lapai sudedami persidengiant ir be tarpų, piktžolės po danga nusilpsta, o jų liekanos palaipsniui suyra ir tampa organine medžiaga.

    Ne mažiau svarbus ir drėgmės sulaikymas. Uždengus dirvos paviršių, vanduo garuoja lėčiau, todėl lysvės rečiau išdžiūsta per karščius, o laistymo reikia mažiau. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais dažnėjant sausroms ir temperatūrų svyravimams.

    Kaip kartoną naudoti teisingai

    Geriausiai tinka paprastas gofruotas kartonas be blizgių, vaškuotų ar plastikinių dangų. Prieš klojant reikėtų nuimti lipnią juostą, etiketes ir kitus priklijuotus elementus, kad į dirvą nepatektų nereikalingos priemaišos.

    Kartono lakštus verta gerai sudrėkinti ir kloti persidengiant, kad neliktų plyšių. Kraštus rekomenduojama prispausti žemėmis ar mulču, nes vėjas lengvai pakelia sausą kartoną, o pro atviras vietas piktžolės greitai prasimuša.

    Kodėl verta dengti dar ir mulču

    Vien kartonas nėra galutinis sprendimas: ant viršaus naudinga užberti organinio mulčo sluoksnį, pavyzdžiui, nupjautos žolės, šiaudų, lapų ar smulkintų šakelių. Mulčas apsaugo kartoną nuo perdžiūvimo, stabilizuoja temperatūrą ir dar labiau mažina drėgmės netekimą.

    Po danga susidaro palankesnės sąlygos dirvožemio gyvybei, ypač sliekams ir mikroorganizmams, kurie ardo organiką ir prisideda prie humuso formavimosi. Ilgainiui kartonas suyra ir tampa dirvos dalimi, todėl šis metodas dažnai pasirenkamas ir tausojančios daržininkystės praktikoje.

    Dažniausios klaidos ir įspėjimai

    Didžiausia klaida yra palikti tarpelius tarp lakštų arba naudoti per ploną sluoksnį, nes tuomet piktžolės randa kelią į šviesą. Taip pat nereikėtų kloti kartono su plastikiniais paviršiais ar gausiu lipnių medžiagų kiekiu, o sodinant augalus būtina palikti vietos jų stiebams ir šaknų zonai.

    Teisingai įrengta kartono danga leidžia sumažinti ravėjimo laiką, padeda tolygiau išlaikyti drėgmę ir palaipsniui gerina dirvos būklę. Tai vienas paprasčiausių būdų pradėti tvarkyti lysves racionaliau, ypač jei daržas didelis, o laiko priežiūrai trūksta.