CP v2

Blog

  • Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną tikrins gyventojų perspėjimo sirenomis sistemą: ką svarbu padaryti telefone

    Balandžio 30 dieną bus vykdomas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas sirenomis. Gyventojai raginami iš anksto pasiruošti ir žinoti, kur ieškoti oficialios informacijos, jei pasigirs kaukimas.

    Nurodoma, kad sirenoms nustojus kaukti apie 11 valandą 55 minutės būtina išklausyti pranešimus per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Taip pat reikėtų perskaityti perspėjimo pranešimą, kuris bus atsiųstas į mobilųjį telefoną.

    Informacija bus skelbiama ir per Šiaulių mieste įrengtų 20 elektroninio tono ir balso sirenų garsiakalbius. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės patikrinimų pertraukos dalis sirenų gali ir neįsijungti.

    Kad perspėjimo pranešimai pasiektų telefoną, gyventojams rekomenduojama įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją įrenginio nustatymuose. Ši paslauga yra nemokama, o pranešimai siunčiami kaip operatorių perduodami civilinės saugos įspėjimai.

    Primename, kad sirenų signalai yra skirti atkreipti dėmesį ir paskatinti nedelsiant sekti oficialius informavimo kanalus. Išgirdus sirenas, svarbiausia nepanikuoti, patikrinti gautą pranešimą telefone ir vadovautis pateiktomis instrukcijomis.

  • Balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena: ką iš tiesų rodo medikų atlygio ir trūkumo skaičiai

    Balandžio 27 dieną minima Medicinos darbuotojų diena primena ne tik apie gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų darbą, bet ir apie problemas, kurios kasdien veikia sveikatos sistemą. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų kelia specialistų trūkumas, darbo krūviai ir atlygio skirtumai.

    Ši diena dažnai tampa proga įvertinti, kaip keitėsi medikų darbo sąlygos po pandemijos, kai sveikatos sektoriui teko išskirtinis krūvis. Dalis įstaigų sustiprino paslaugų planavimą ir infekcijų kontrolę, tačiau eilės pas specialistus ir toliau išlieka vienu jautriausių klausimų pacientams.

    Kur labiausiai trūksta specialistų?

    Sveikatos priežiūros sistemoje didžiausias spaudimas dažniausiai tenka šeimos medicinai, slaugai ir regionų gydymo įstaigoms. Mažesniuose miestuose ir rajonuose sudėtingiau pritraukti tiek gydytojus specialistus, tiek slaugytojus, o pacientams tai reiškia ilgesnį laukimą arba būtinybę vykti į didmiesčius.

    Darbuotojų trūkumą didina ir natūrali kaita, kai dalis personalo pasiekia pensinį amžių, o jaunesni specialistai renkasi darbą didesnėse įstaigose arba užsienyje. Dėl to vis dažniau kalbama apie rezidentūros vietų planavimą, slaugos studijų patrauklumą ir papildomas motyvacines priemones regionams.

    Atlygis, krūviai ir pacientų lūkesčiai

    Diskusijos dėl atlygio sveikatos sektoriuje dažnai susijusios ne tik su baziniais dydžiais, bet ir su realiu darbo krūviu bei atsakomybe. Medikų darbas apima budėjimus, emocinę įtampą ir sprendimus, nuo kurių priklauso pacientų sveikata, todėl atlygio tema paprastai vertinama platesniame kontekste.

    Kita medalio pusė yra pacientų lūkesčiai, kurie per pastaruosius metus išaugo. Vis daugiau žmonių tikisi greitesnių paslaugų, aiškesnės komunikacijos ir patogesnio registravimo, o įstaigoms tenka derinti kokybės reikalavimus su ribotais žmogiškaisiais resursais.

    Kas keičiasi artimiausiu metu?

    Sveikatos sistemoje vis didesnį vaidmenį įgyja skaitmeniniai sprendimai, kurie turėtų mažinti administracinę naštą ir gerinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje tai reiškia daugiau elektroninių procesų, geresnį duomenų apsikeitimą ir pastangas sumažinti nereikalingus vizitus, kai dalį klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu.

    Tačiau technologijos vienos problemos neišsprendžia, jei trūksta žmonių, galinčių teikti paslaugas. Dėl to Medicinos darbuotojų diena tampa ir priminimu, kad ilgalaikiai sprendimai turi apimti personalo rengimą, darbo sąlygų gerinimą bei aiškią paslaugų organizavimo kryptį.

    „Didžiausia dovana medikams yra ne tik padėkos žodžiai, bet ir realiai veikianti sistema, kurioje įmanoma dirbti kokybiškai“, – sako sveikatos sektoriaus ekspertai.

  • Balandžio 30 dieną visoje šalyje kauks sirenos: tikrins Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – nuo 11.52 valandos visoje šalyje įjungtos sirenos kauks tris minutes, iki 11.55 valandos. Patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad perspėjimo priemonės veikia ir kad gyventojus krizės atveju pasiektų signalai bei informacija.

    Patikrinimo metu gyventojai išgirs garsinį signalą Perspėjimo sistemos patikrinimas. Jam pasibaigus, per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus perduodama informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis, jei panašus signalas skambėtų realios grėsmės atveju.

    Kartu su sirenų patikrinimu gyventojams bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Tokie pranešimai paprastai adresuojami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gali gauti tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad telefonų nustatymai skirtinguose modeliuose gali skirtis, todėl verta iš anksto pasitikrinti, ar perspėjimų priėmimas aktyvuotas. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie sirenos signalo negirdėtų dėl buvimo patalpose, klausos sutrikimų ar didelio aplinkos triukšmo.

    Gyventojų taip pat prašoma apie planuojamą patikrinimą informuoti artimuosius ir kaimynus, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingo nerimo. Tokie patikrinimai yra viena iš civilinės saugos priemonių, padedančių įvertinti sistemos parengtį ir užtikrinti, kad perspėjimas būtų greitas bei aiškus.

  • Nemokama „Jaunimo linijos“ programėlė: emocinė pagalba, savipagalba ir patarimai vienoje vietoje

    „Jaunimo linija“ pristatė nemokamą programėlę, skirtą greitai pasiekti emocinę pagalbą ir savipagalbos priemones vienoje vietoje. Ji orientuota į jaunus žmones, kurie patiria nerimą, įtampą ar tiesiog nori geriau suprasti savo jausmus.

    Programėlėje sudėta tai, ko dažniausiai prireikia sunkesnėmis akimirkomis: aiškūs žingsniai, kur kreiptis pagalbos, ir praktiniai pratimai, padedantys nusiraminti. Toks sprendimas atliepia augantį poreikį psichologinę pagalbą pasiekti greitai ir patogiai, ypač telefonu.

    Vienas svarbiausių programėlės elementų yra tiesioginė prieiga prie „Jaunimo linijos“ pagalbos kanalų. Organizacija emocinę paramą jaunimui teikia visą parą telefonu, o pokalbiais internetu kasdien nuo 13:00 iki 01:00 valandos.

    Programėlėje taip pat pateikiami savipagalbos įrankiai, skirti savireguliacijai ir įtampos mažinimui. Tarp jų yra kvėpavimo pratimai ir raminančios garsinės meditacijos, kurios gali padėti stabilizuoti emocijas, kai užklumpa nerimas.

    Dar viena funkcija – laiškas sau, leidžiantis išrašyti mintis ir jausmus bei turinį patogiai išsisaugoti. „Jaunimo linija“ pabrėžia konfidencialumą, o tokie rašymo metodai psichologijoje dažnai pasitelkiami kaip būdas sumažinti vidinę įtampą ir aiškiau įvardyti, kas vyksta.

    Programėlėje publikuojami ir psichologų parengti emocinės sveikatos patarimai: paaiškinama, kas yra emocinė pagalba, kaip išbūti su sunkiais jausmais, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir kaip tvarkytis su finansiniu nerimu. Ši dalis skirta tiems, kurie nori ne tik greitos paramos, bet ir patikimos informacijos bei prevencinių žinių.

    Be to, programėlėje galima rasti kontaktų informacijos banką, kuris padeda susiorientuoti, kur kreiptis dėl tolimesnės psichologinės pagalbos. Tai aktualu situacijose, kai reikia ilgesnio palaikymo ar specializuotų paslaugų, o ne vienkartinio pokalbio.

    „Jaunimo linijos“ programėlę galima atsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“ platformose. Organizacija ragina pasidalinti šia informacija su šalia esančiais jaunuoliais, nes emociniai sunkumai dažnai užklumpa netikėtai, o greita prieiga prie pagalbos gali tapti lemiama.

  • Konkursas „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandoms – trys etapai ir finalas Vilniuje

    Komikas ir laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius kviečia penktokus į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – per žaidimą ir komandinį darbą stiprinti mokinių žinias apie atliekų rūšiavimą ir kasdienius tvarius įpročius.

    Konkursą organizuoja asociacija „Gamtos ateitis“, o dalyvauti raginami 5 klasių auklėtojai ir mokytojai. Jie kviečiami suburti septynių mokinių komandą ir ją užregistruoti iki gegužės 4 dienos.

    Kaip vyks „Rūšiavimo lyga“?

    Varžybos vyks trimis etapais, todėl mokinių lauks ir kūrybinės, ir žinių patikros užduotys. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbu ne tik teisingai atsakyti, bet ir parodyti, kaip rūšiavimas gali tapti natūralia mokyklos kasdienybės dalimi.

    Pirmajame etape komandos turės kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo išsiskiria jų bendruomenė. Idėjų formatas paliekamas laisvesnis, kad mokiniai galėtų atsiskleisti ir vaizduote, ir praktiniais pavyzdžiais.

    Atrinktos komandos pateks į antrąjį etapą, kuriame vyks nuotolinė interaktyvi viktorina. Joje bus tikrinamos žinios apie atliekų rūšiavimo principus, medžiagų perdirbimą ir kasdienius pasirinkimus, mažinančius atliekų kiekį.

    Finalas Vilniuje ir prizai

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalinis renginys numatomas kaip aktyvus ir įtraukiantis, kuriame prireiks ne tik teorinių žinių, bet ir susitelkimo bei komandinio darbo.

    Organizatoriai skelbia, kad finalininkų laukia prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei kiti apdovanojimai. Numatomi prizai ir mokytojams, taip pat papildomos nominacijos komandoms.

    Pasak iniciatyvos ambasadoriaus Pauliaus Ambrazevičiaus, rūšiavimas gali prasidėti nuo paprasto sprendimo ir tapti įdomia, įtraukiančia veikla. „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sakė Paulius Ambrazevičius.

    Organizatoriai ragina mokyklas neatidėlioti ir registruotis iki nustatyto termino. „Rūšiavimo lyga“ pristatoma kaip proga mokiniams pasivaržyti, pasidalinti idėjomis ir praktiškai parodyti, kaip kuriami tvaresni įpročiai.

  • Kuršių šventvietės tarp Ventos ir Varduvos: ką atskleidė Daubarių Gojai ir Perkūno kalnas

    Balandžio 26 dieną Mažeikių rajone surengta pažintinė išvyka, skirta Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai. Renginyje Baltų šventviečių atodangos dalyviai keliavo kuršių genties šventviečių takais tarp Ventos ir Varduvos upių.

    Ekskursijoje automobilių kolona dalyvavo baltų paveldu besidominčių žmonių grupė, kurią lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė ir savivaldybės Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus specialistai. Maršrutą vedė Klaipėdos universiteto archeologas prof. Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis baltų šventvietes ir jų ženklus kraštovaizdyje.

    Maršrutas per kuršių šventvietes

    Išvykos metu aplankytas Daubarių Šventasis miškas, dar vadinamas Gojais, siejamas su senųjų tikėjimų tradicijomis ir sakralizuotu miško kraštovaizdžiu. Tokios vietos paprastai vertinamos ne tik kaip pavieniai objektai, bet ir kaip platesnės kultūrinės atminties erdvės, kur svarbūs reljefo, vandens ir miško sąveikos ženklai.

    Kelionė tęsėsi prie Geidžių kaimo mitologinio akmens, vadinamo Trobele, taip pat aplankytas Račių Alkos kalnelis su Gyvybės šaltiniu. Šaltiniai ir alkos kalneliai baltų religiniame pasaulėvaizdyje neretai suvokiami kaip ritualinių praktikų vietos, todėl tokie objektai archeologams ir paveldosaugininkams svarbūs kaip tradicijų tęstinumo liudijimai.

    Dalyviai taip pat užsuko prie Pumpurų ąžuolo, kuris vietos bendruomenėse dažnai minimas kaip išskirtinis kraštovaizdžio orientyras. Senieji medžiai neretai tampa gyvais kultūros paveldo ženklais, nes išlieka ilgiau nei daugelis kitų žmogaus veiklos pėdsakų.

    Perkūno kalnas ir dubenuotasis akmuo

    Vienas ryškiausių maršruto taškų buvo istorinio Juodeikių kaimo Perkūno kalnas, siejamas su mitologiniais pasakojimais ir vietovardžių tradicija. Tokie pavadinimai paprastai atkreipia dėmesį į senąsias sakralines reikšmes ir leidžia geriau suprasti, kaip mitologija įsirėžia į vietos atmintį.

    Ekskursija baigėsi istorinio Žibininkų kaimo šventvietėje, kur apžiūrėtas dubenuotasis akmuo. Dubenėti akmenys Lietuvos archeologiniame ir etnografiniame kontekste vertinami kaip daugiasluoksniai objektai, kurių interpretacijos svyruoja nuo praktinių paskirčių iki simbolinių ir ritualinių reikšmių.

    Kodėl tokios išvykos svarbios?

    Renginio dalyviams ši kelionė tapo proga ne tik pamatyti mažiau žinomas vietas, bet ir geriau suprasti, kaip šventvietės įsilieja į regiono kraštovaizdį. Tokie maršrutai stiprina vietos paveldo pažinimą ir skatina atsakingą lankymą, kai jautrios teritorijos vertinamos ne kaip pramoga, o kaip saugotina kultūros atminties dalis.

    Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos kontekste tokios iniciatyvos primena, kad paveldas yra ne vien pastatai ar muziejiniai eksponatai. Jį sudaro ir natūralios vietos, kurių reikšmę kuria pasakojimai, vietovardžiai, bendruomenių atmintis bei moksliniai tyrimai.

  • Ne tik kalorijos: mokslininkai atskleidė, kaip valgymo laikas gali keisti svorį ir cukrų

    Ne tik kalorijos: mokslininkai atskleidė, kaip valgymo laikas gali keisti svorį ir cukrų

    W ostatnich latach coraz więcej uwagi poświęca się nie tylko kaloryczności diety, ale również temu, kiedy spożywamy posiłki. Jedno z opracowań opublikowanych w JAMA Network Open rzuca nowe światło na to zagadnienie, analizując, czy zmiana rozkładu posiłków w ciągu dnia może realnie wpływać na masę ciała i zdrowie metaboliczne.

    Co ósma osoba na świecie żyje z otyłością, a niemal połowa populacji zmaga się z nadwagą. To nie tylko kwestia wyglądu, nadmierna masa ciała istotnie zwiększa ryzyko rozwoju cukrzycy typu 2, chorób sercowo-naczyniowych, niektórych nowotworów oraz przedwczesnej śmierci. Z tego względu jednym z istotnych elementów leczenia otyłości pozostaje zmiana sposobu odżywiania. Może ona polegać zarówno na ograniczeniu kaloryczności diety, jak i modyfikacji proporcji makroskładników, czy zmianie nawyków żywieniowych.

    W praktyce jednak długotrwałe trzymanie się diety redukcyjnej bywa trudne. Choć redukcja kalorii jest kluczowa dla utraty masy ciała, coraz większe zainteresowanie budzą podejścia, które nie wymagają skrupulatnego liczenia każdej kalorii. Należą do nich różne strategie planowania posiłków w czasie, na przykład ograniczenie okna żywieniowego w ciągu dnia (ang. time-restricted eating, TRE), zmniejszenie liczby posiłków czy zmiana rozkładu kalorii między porą poranną a wieczorną. Dla wielu osób mogą one stanowić bardziej przystępną i łatwiejszą do utrzymania metodę kontroli masy ciała.

    Współczesny styl życia sprzyja wydłużaniu czasu jedzenia, wiele osób spożywa posiłki przez kilkanaście godzin dziennie, często sięgając po przekąski późnym wieczorem. Taki wzorzec może zaburzać kontrolę poziomu glukozy we krwi i zwiększać ryzyko cukrzycy typu 2. W odpowiedzi na te obserwacje rośnie popularność postu przerywanego. Jedną z jego form jest TRE, które polega na ograniczeniu spożycia pokarmów do określonego przedziału czasu w ciągu doby, zwykle 6-10 godzin bez konieczności zmiany ilości czy jakości jedzenia.

    Wiele badań prowadzonych wśród osób z nadwagą i otyłością koncentruje się na krótkoterminowych efektach różnych strategii żywieniowych, takich jak ograniczenie kalorii w godzinach wieczornych czy modyfikacja długości okna żywieniowego. Problem polega jednak na tym, że obserwacje trwające zazwyczaj krócej niż 12 tygodni nie pozwalają jednoznacznie ocenić trwałości uzyskanych rezultatów. Jak pokazuje praktyka, efekty te często nie utrzymują się w dłuższej perspektywie. Dlatego coraz większą wagę przykłada się do analiz długoterminowych.

    Autorzy przeprowadzili kompleksowy przegląd literatury naukowej, uwzględniając wyłącznie randomizowane badania kliniczne uznawane za złoty standard w ocenie skuteczności interwencji medycznych. Analizie poddano badania obejmujące osoby dorosłe, zarówno zdrowe, jak i z nadwagą, otyłością lub zaburzeniami metabolicznymi.

    Badania różniły się pod względem zastosowanych interwencji, jednak wszystkie koncentrowały się na modyfikacji czasu spożywania posiłków. Najczęściej analizowaną strategią było tzw. time-restricted eating (TRE), polegające na ograniczeniu dziennego okna żywieniowego, zazwyczaj do 6-10 godzin bez konieczności zmiany jakości czy ilości spożywanego pokarmu. Uwzględniono również inne podejścia, takie jak zmniejszenie liczby posiłków czy przesunięcie większej części dziennej podaży energii na wcześniejsze godziny dnia.

    Kluczowym elementem analizy była ocena wpływu tych strategii na parametry antropometryczne (w tym masę ciała i wskaźnik BMI) oraz wskaźniki metaboliczne, takie jak poziom glukozy czy lipidów we krwi. Szczególną uwagę zwrócono na długość trwania interwencji, co pozwoliło ocenić trwałość obserwowanych efektów.

    Wyniki metaanalizy wskazują, że interwencje oparte na określonym czasie spożywania posiłków prowadzą do niewielkiej, lecz statystycznie istotnej redukcji masy ciała. Efekty te nie są jednak spektakularne i pozostają wyraźnie mniejsze niż w przypadku klasycznych diet opartych na ograniczeniu kalorycznym.

    Podobny charakter miały zmiany w zakresie wskaźników metabolicznych. W części badań odnotowano poprawę kontroli glikemii oraz korzystne zmiany profilu lipidowego, jednak wyniki te nie były jednoznaczne we wszystkich analizowanych populacjach.

    Sugeruje to, że skuteczność tych strategii może zależeć od indywidualnych cech badanych osób, takich jak stan zdrowia, styl życia czy stopień przestrzegania zaleceń.

    Istotnym wnioskiem płynącym z analizy jest wyraźna dominacja badań dotyczących TRE. Oznacza to, że obecny stan wiedzy w największym stopniu odnosi się właśnie do tej formy interwencji, podczas gdy inne strategie, takie jak manipulowanie liczbą posiłków czy ich rozkładem w ciągu dnia pozostają znacznie słabiej zbadane.

    Autorzy zwracają również uwagę na ograniczenia dostępnych dowodów. Wiele badań cechowało się stosunkowo krótkim okresem obserwacji, a także istotną heterogenicznością metodologiczną. Różnice dotyczyły m.in. długości okna żywieniowego, charakterystyki uczestników oraz sposobu oceny efektów. Ponadto część badań opierała się na danych deklaratywnych, co mogło wpływać na wiarygodność wyników.

    Pomimo umiarkowanych efektów, strategie oparte na określonym czasie spożywania posiłków mogą mieć istotne znaczenie praktyczne. Ich główną zaletą jest względna prostota oraz potencjalnie większa akceptowalność w porównaniu z restrykcyjnymi dietami wymagającymi stałej kontroli kaloryczności. Dla wielu osób ograniczenie czasu jedzenia może stanowić łatwiejszą do wdrożenia i utrzymania zmianę stylu życia.

    Źródło:

    https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen/fullarticle/2825747

  • Panevėžio tarybos posėdis ketvirtadienį: 54 klausimai nuo biudžeto korekcijų iki įstaigų reorganizacijų

    Panevėžio miesto savivaldybėje balandžio 30 dieną 9 valandą vyks Tarybos posėdis. Savivaldybė skelbia, kad darbotvarkėje numatyta svarstyti 54 klausimus, apimančius biudžeto, švietimo, sveikatos, turto valdymo ir savivaldybės įmonių veiklos temas.

    Posėdis vyks savivaldybės III aukšto salėje, o gyventojai galės jį stebėti tiesiogiai savivaldybės interneto svetainėje. Tiesioginės transliacijos praktika išlieka vienu svarbiausių būdų užtikrinti sprendimų skaidrumą ir gyventojų informavimą.

    Biudžetas ir strateginis planas

    Tarp pagrindinių klausimų numatyti Panevėžio miesto savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimai ir 2026–2028 metų biudžeto patikslinimai. Tokie sprendimai paprastai susiję su pasikeitusiais prioritetais, projektų grafiku, valstybės finansavimo korekcijomis ar viešųjų paslaugų poreikiu.

    Taip pat Taryba svarstys Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2025 metų ataskaitų rinkinio tvirtinimą. Metinės ataskaitos yra viena esminių priemonių įvertinti, kaip įgyvendinti numatyti tikslai ir kaip panaudotos lėšos.

    Sveikata, socialinės paslaugos ir prevencija

    Darbotvarkėje numatyta tvirtinti kelių Panevėžio gydymo įstaigų 2025 metų ataskaitų rinkinius, tarp jų Panevėžio miesto poliklinikos, odontologijos poliklinikos, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bei fizinės medicinos ir reabilitacijos centro. Šie klausimai apima tiek finansinių rezultatų, tiek veiklos rodiklių įvertinimą.

    Posėdyje taip pat planuojama svarstyti visuomenės sveikatos rėmimo programos priemonių vykdymo ir sveikatos stebėsenos 2025 metų ataskaitas, visuomenės sveikatos biuro ataskaitų rinkinį. Numatytas ir Panevėžio miesto savižudybių prevencijos 2026–2030 metų programos tvirtinimas.

    Socialinės srities darbotvarkė apima Panevėžio socialinių paslaugų centro ir Panevėžio socialinių pokyčių centro 2025 metų ataskaitų rinkinių tvirtinimą. Tokie sprendimai svarbūs vertinant paslaugų prieinamumą ir jų efektyvumą skirtingoms gyventojų grupėms.

    Švietimas, reorganizacijos ir savivaldybės įmonės

    Švietimo dalyje numatyta tvirtinti 2025 metų metines ataskaitas, taip pat spręsti dėl didžiausio mokinių skaičiaus klasėse ir klasių skaičiaus srautuose 2026–2027 mokslo metams. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su klasių komplektavimu, mokytojų poreikiu ir ugdymo kokybe.

    Tarybai pateikti ir klausimai dėl reorganizacijų: planuojama spręsti dėl Panevėžio lopšelių-darželių „Varpelis“ ir „Vaikystė“ pertvarkos bei dėl Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro ir Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazijos reorganizavimo, tvirtinant reorganizavimo sąlygų aprašus bei nuostatus.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti savivaldybės valdomų įmonių ir bendrovių 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinių ir vadovybės ataskaitų tvirtinimai, tarp jų UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Panevėžio būstas“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir kitos. Tokie sprendimai paprastai leidžia įvertinti paslaugų kainodarą, investicijų planus ir veiklos rezultatus.

    Turto ir infrastruktūros klausimuose numatomi sprendimai dėl būsto nuomos, turto perdavimo savivaldybės įstaigoms, nekilnojamojo turto įsigijimo savikainos didinimo, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutarčių pakeitimų bei žemės sklypų dalių nustatymo Panevėžyje.

    Į darbotvarkę įtraukti ir bendruomenių bei asociacijų klausimai, susiję su buveinių registravimu, taip pat pritarimas humanitarinės pagalbos teikimui. Savivaldybė primena, kad posėdį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

  • Panevėžys primena: balandį dar galima pateikti prašymą šildymo kompensacijai už visą sezoną

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad balandis yra paskutinis mėnuo pateikti prašymą būsto šildymo išlaidų kompensacijai, kad ji būtų skaičiuojama už visą 2025–2026 metų šildymo sezoną nuo jo pradžios. Laiku pateikta paraiška leidžia savivaldybei įvertinti teisę į paramą už visą šildymo laikotarpį, o ne tik nuo kreipimosi mėnesio.

    Kompensacijos skiriamos vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jei jie visą prašomą laikotarpį atitiko nustatytas sąlygas. Teisę į paramą paprastai turi gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą būste, o nuomojantis svarbu, kad nuomos sutartis būtų įregistruota Registrų centre.

    Kam vertinama teisė į kompensaciją?

    Vertinant teisę į kompensaciją, atsižvelgiama į kelis esminius kriterijus, tarp jų ir pajamas bei šeimos sudėtį. Taip pat kiekvienas vyresnis nei 18 metų asmuo, o tam tikrais atvejais ir vienas gyvenantis 16–18 metų jaunuolis, turi atitikti bent vieną užimtumo ar socialinės veiklos sąlygą.

    Tokios sąlygos gali būti darbas, mokymasis ar studijos, registracija Užimtumo tarnyboje, senatvės ar negalios pensijos gavimas, slauga ar kiti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyti pagrindai. Savivaldybė taip pat vertina nuosavybės teise turimą turtą, kurio vertė neturi viršyti nustatytų normatyvų.

    Jei yra įsiskolinimų už šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, kompensacijai gauti paprastai būtina su paslaugų tiekėju sudaryti skolos grąžinimo dalimis sutartį. Savivaldybės praktikoje tai laikoma svarbia sąlyga, kad parama būtų skiriama ir žmogus galėtų stabiliai atsiskaityti už paslaugas.

    Ką svarbu žinoti dėl deklaruotų asmenų?

    Panevėžyje atkreipiamas dėmesys ir į būste deklaruotus asmenis: jeigu kartu su kompensacijos prašančiu gyventoju yra deklaruotas, tačiau faktiškai negyvenantis žmogus, vertinama ir jo situacija. Tokiais atvejais jis turi pateikti atskirą prašymą ir reikalingus dokumentus.

    Nepateikus dokumentų, kompensacija gali nebūti skiriama ir kitam tame pačiame būste deklaruotam asmeniui. Ši nuostata paprastai netaikoma, kai būstas yra padalintas ir už paslaugas atsiskaitoma pagal atskiras sąskaitas.

    Kaip pateikti prašymą Panevėžyje?

    Prašymus Panevėžio miesto gyventojai gali pateikti keliais būdais, o patogiausias dažnai būna elektroninis. Paraiškas galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, kur gyventojai taip pat gauna pranešimus, kada reikėtų pateikti naują prašymą.

    Dokumentus galima pristatyti ir atvykus į Socialinių reikalų skyrių, iš anksto užsiregistravus internetu arba kreipiantis į Informacijos langelį. Taip pat leidžiama siųsti dokumentus paštu arba pateikti el. paštu su kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat per įgaliotą atstovą.

    Gyventojams rekomenduojama nedelsti iki mėnesio pabaigos, nes prireikus patikslinti duomenis ar papildyti dokumentus procesas gali užtrukti. Kuo anksčiau pateikiamas prašymas, tuo sklandžiau savivaldybė gali įvertinti teisę į kompensaciją ir priimti sprendimą.

  • Panevėžio robotikos olimpiados lyderiai: dvi komandos iškovojo kelialapius į Europos čempionatą

    Panevėžys dar kartą sustiprino vieno ryškiausių robotikos centrų Lietuvoje reputaciją. Mieste vykusi Pasaulio robotų olimpiados nacionalinė atranka subūrė per 100 dalyvių iš įvairių šalies miestų.

    Finale varžėsi jaunieji kūrėjai nuo 8 iki 22 metų, siekę teisės atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Geriausiai pasirodžiusieji pelnė kelialapius į Europos čempionatą Kroatijoje ir pasaulio finalą Puerto Rike.

    Panevėžio komandoms – prizinės vietos

    Panevėžio STEAM centro ir „RoboLabas“ ugdytiniai sėkmingai įveikė nacionalinę atranką ir pateko tarp prizininkų. Komandas varžyboms ruošė mokytojos Lina Tamošiūnaitė ir Laura Kuchalskienė.

    „RoboMission“ kategorijos „Senior“ grupėje „RoboLabas“ komanda „O&E“, atstovaujama Ovidijaus Labeckio ir Eriko Brazdžionio, užėmė pirmąją vietą. Komandą rengė Laura Kuchalskienė.

    „Future Innovators“ kategorijos „Junior“ grupėje jungtinė Panevėžio STEAM centro ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos komanda „Smart Music“ taip pat pateko tarp prizininkų. Komandą sudarė Ariana Repovaitė, Dominykas Brilvicas ir Eglė Kotryna Biconaitė, o ją parengė Lina Tamošiūnaitė.

    Šių metų tema – robotai kultūroje

    Varžybų tema „Robotai kultūroje“ skatino dalyvius ieškoti praktinių sprendimų, kaip technologijos gali prisidėti prie kultūros paveldo saugojimo ir šiuolaikinių edukacinių patirčių kūrimo. Tai apėmė ir inžinerinius, ir kūrybinius iššūkius, kuriuose vertinamas ne tik tikslumas, bet ir idėjos pritaikomumas.

    Pasaulio robotų olimpiada vienija daugiau nei 80 šalių jaunimą, o Lietuva joje dalyvauja jau ketvirtus metus. Panevėžys buvo vienas pirmųjų miestų šalyje, kryptingai įsitraukusių į šią iniciatyvą, o šiemet tapo ir nacionalinių varžybų šeimininku.

    Kas dar atstovaus Lietuvai

    Kelialapius į pasaulio finalą Puerto Rike „RoboMission“ kategorijoje iškovojo komandos „Leg Rob snaiperiai“ iš Kauno ir „Mažvydukai“ iš Klaipėdos. Į Europos čempionatą taip pat vyks komandos iš Klaipėdos, Kauno ir Kupiškio, patekusios tarp stipriausiųjų savo kategorijose.

    Renginį organizavo Panevėžio švietimo centras kartu su partneriais, prisidedančiais prie STEAM ugdymo stiprinimo Lietuvoje. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios varžybos padeda ugdyti programavimo, inžinerinio mąstymo ir komandinio darbo kompetencijas, kurios vis labiau reikalingos tiek studijoms, tiek darbo rinkai.