CP v2

Blog

  • Panevėžio rajone sutvarkyta partizano Broniaus Čepės kapavietė: kas ilgai slėpė jo vardą?

    Panevėžio rajone baigti darbai, sugrąžinę vardą ir istoriją ilgus metus bevardei kapavietei Tiltagalių kapinėse. Čia, kaip nurodo vietos liudijimai ir savivaldybės pateikiama informacija, slapta buvo palaidotas partizanas Bronius Čepė iš Skudų kaimo, žuvęs 1946 metais.

    Pasakojama, kad partizano kūnas buvo numestas geležinkelio stotyje, o vėliau naktį paimtas ir palaidotas taip, kad vieta nekeltų įtarimų. Dėl to kapą ilgą laiką žymėjo tik paprastas betoninis antkapis be vardo, o kam jis skirtas, žinojo tik dalis senųjų Tiltagalių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos iniciatyva kapavietė pradėta tvarkyti vasaros mėnesiais. Darbų metu buvo sutvarkyta aplinka, pakeltas ir sutvarkytas antkapis, o užbaigus darbus pritvirtinta nauja granitinė atminimo lenta.

    Tokie atminimo įamžinimo veiksmai svarbūs ne tik artimųjų atminčiai, bet ir vietos bendruomenės istorinei savimonei. Pokario partizaninis karas Lietuvoje paliko tūkstančius žuvusiųjų, o dalies jų palaidojimo aplinkybės dėl represijų ir baimės ilgą laiką buvo nutylimos arba slepiamos.

    Atminimo lentos atsiradimas reiškia, kad konkretaus žmogaus istorija nebeapsiribos vien žodiniu pasakojimu. Tikimasi, kad aiškiau įvardyta kapavietė taps ir edukaciniu ženklu, primenančiu pokario metų patirtis, vietos gyventojų pasirinkimus bei riziką, kurią anuomet reiškė net ir paprastas žmogiškas sprendimas palaidoti žuvusįjį.

    Baigti darbai taip pat rodo platesnę tendenciją: vis dažniau savivaldybės ir bendruomenės grįžta prie lokalių istorijų, ieško konkrečių vardų ir likimų, o neapsiribojama vien bendromis atminimo datomis. Tokios iniciatyvos padeda atkurti istorijos tęstinumą ir mažina „baltąsias dėmes“ vietos atmintyje.

  • Krekenavos sovietų karių kapinėse bus šalinami ideologiniai užrašai: ką nusprendė LGGRTC

    Krekenavoje esančiose Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse palaidoti 1944 metais liepos–rugpjūčio mėnesiais žuvę Sovietų Sąjungos kariuomenės kariai. Skirtinguose šaltiniuose minimas nevienodas palaidotųjų skaičius, dažniausiai nurodoma nuo 68 iki 132 asmenų.

    Šioje vietoje, kaip pažymima savivaldybės pateikiamoje informacijoje, taip pat buvo laidojami sovietiniai aktyvistai bei stribai, tuo metu vadinti liaudies gynėjais. Dėl to kapinių ženklinimas ir užrašai vertinami ne tik kaip istorinės atminties, bet ir ideologinės simbolikos klausimas.

    Kodėl prireikė vertinimo?

    Panevėžio rajono savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl kapinėse esančių užrašų ir simbolių atitikties draudimui propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas.

    LGGRTC komisija pateiktus užrašus ir simbolius įvertino kaip ideologinius, siejamus su Sovietų Sąjungos skleistais Antrojo pasaulinio karo naratyvais. Išvadoje pabrėžiama, kad tokie ženklai laikytini propaguojančiais režimo ideologiją, todėl turi būti šalinami.

    Kas bus daroma toliau?

    Savivaldybė nurodo, kad vykdydama komisijos sprendimą per nustatytą terminą pašalins kapinėse esančius užrašus ir simbolius. Kartu akcentuojama, kad darbai turi būti atliekami laikantis tarptautinių humanitarinės teisės reikalavimų, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatas dėl ginkluotų konfliktų aukų apsaugos.

    Taip pat planuojama tikslinti palaidotų karių duomenis pagal turimus sąrašus, jei jie bus papildyti ar patikslinti. Vėliau kapinių tvarkymo darbai turės būti derinami su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais.

    Kultūros paveldo statusas

    Krekenavos karių kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, jų unikalus kodas 11049. Savivaldybė pažymi, kad kapinės ne kartą buvo pertvarkomos, todėl dabartinis ženklinimas ir jo turinys vertinami ir per ankstesnių pertvarkų prizmę.

    Sprendžiant simbolių ir užrašų klausimą, institucijoms tenka suderinti kelis tikslus: pagarbą palaidojimo vietai, teisės aktų reikalavimus ir kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Dėl to tokie sprendimai paprastai įgyvendinami etapais, dokumentuojant atliktus pokyčius.

  • Mitkų kaime paminėti 1945 metų kovo įvykiai: žygis sugrąžino partizanų ir sukilėlių atmintį

    Mitkų kaime Paįstrio seniūnijoje surengtas atminimo žygis, skirtas prieš aštuonis dešimtmečius vykusiems pokario įvykiams ir žuvusiems partizanams pagerbti. Dalyviai lankė kelias istorines vietas, uždegė žvakes ir prisiminė žmones, kurių likimai buvo pažymėti rezistencijos kova.

    Žygis prasidėjo sustojimu netoli Puodžiūnų, eglyne prie kelio į Mitkus, kur stovi lauko akmuo buvusios partizanų pasalos vietoje. Pasakojama, kad susirėmimo metu buvo sužeistas būrio vadas Aleksas Alenčikas-Kelmelis, o tarp sovietinių struktūrų lydėjusiųjų esą buvo sužeistų ir žuvusių.

    Prisiminimuose iškilo ir vietos gydytojo Jono Pažemecko vardas, kuris, pasak liudijimų, slaptai gydė sužeistuosius. „Tėtis apie Alenčiko gydymą yra kalbėjęs. Jam teko gydyti ir kitus partizanus ir aplinkinius gyventojus. Už gydytojų pareigos pildymą buvo teistas ir iškalėjo dešimt metų“, – sakė Birutė Melaikienė.

    Vėliau keliauta prie Mitkų kaime esančių paminklų, pastatytų skirtingais laikotarpiais žygeivių ir atminimo iniciatyvų rėmėjų. Jie skirti partizanams, žuvusiems apsupus jų buvimo vietą, tarp kurių minimi Vytautas Kulbis, Juozas Aleknavičius, Jonas Mitka, Alfonsas Petrulis ir kartu kovojęs vokiečių kareivis, vadintas Hansu.

    Prie paminklų giedotas Lietuvos himnas, degė žvakės, o istorinius pasakojimus pateikė žygio svečiai ir organizatoriai. Skambėjo ir asmeniniai prisiminimai, bei tekstai, kuriuose akcentuota atminties svarba bendruomenei ir ateities kartoms.

    Atminties žygis ir jo prasmė šiandien

    Renginys sietas ir su valstybės atmintinomis dienomis, primenant, kad rezistencijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės siekio. Tokie žygiai dažnai tampa ne vien pagerbimu, bet ir gyva istorijos pamoka, kai vietovės, vardai ir dokumentuoti liudijimai įgauna aiškų kontekstą.

    Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vietos istorijai, mažų bendruomenių iniciatyvoms ir atminimo ženklų priežiūrai, ypač ten, kur pokario rezistencijos pėdsakai yra išlikę kraštovaizdyje. Dalyviai tvarkė aplinką, prižiūrėjo paminklų teritoriją ir taip prisidėjo prie to, kad istorinės vietos išliktų matomos.

    Kelionė į 1863 metų sukilėlių kapus

    Žygio maršrutas tęsėsi Mitkų miške, kur senosiose kapelėse ilsisi 1863 metų sukilimo dalyviai. Pasak pasakojimų, paminklo atsiradimą ir vėlesnius atnaujinimus lėmė kraštotyrininkų bei tautodailininkų pastangos, o dalis ankstesnių ženklų ir detalių laikui bėgant buvo prarasti.

    Istorinė atmintis čia persipina su bendruomenės atsakomybe, nes paminklų išsaugojimas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo žmonių, kurie sugrįžta, pasakoja, liudija ir rūpinasi vietomis. Tokie susitikimai Mitkų kaime primena, kad istorija gyva tol, kol ją kas nors saugo ir perduoda toliau.

  • Beveik 600 skautų suvažiavo į Panevėžio rajoną: šv. Jurgio šventė pavertė vietoves gyva stovyklaviete

    Savaitgalį Panevėžio rajonas tapo dideliu skautų susitikimo centru: čia suvažiavo beveik 600 skautų iš įvairių Lietuvos vietovių. Pagrindinė proga buvo šv. Jurgio diena, skautų tradiciškai minima kaip viena svarbiausių pavasario švenčių, telkianti bendruomenę bendrai veiklai ir pažinčiai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai skautams yra daugiau nei šventė kalendoriuje. Tai galimybė gyvai įtvirtinti skautų principus, kurie ugdomi per patirtį: atsakomybę, savarankiškumą, pagalbą kitiems ir bendrystę, kai komanda svarbesnė už individualų rezultatą.

    „Smagu matyti tiek jaunų žmonių mūsų rajone. Tokie susitikimai leidžia pabūti kartu ir geriau pažinti vietą, žmones, tradicijas“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Sandra Budreikienė.

    Šventės programoje dalyviai buvo kviečiami ne tik susiburti bendroms veikloms, bet ir pažinti skirtingas rajono vietas. Skautai vyko į Upytės tradicinių amatų centrą ir Linų muziejų, kur susipažino su lino apdirbimo keliu, raštais, amatų tradicijomis, dalis jų patys išbandė kūrybines veiklas.

    Susitikimas buvo sudėliotas taip, kad aktyvus laikas gamtoje derėtų su edukacijomis. Dalyviai taip pat apsilankė Krekenavos regioninio parko lankytojų centre ir Pašilių stumbryne, kur pažintinės užduotys buvo derinamos su galimybe iš arti pamatyti stumbrus, laikomus didžiausiais laukiniais Europos žinduoliais.

    Veiklos vyko ir Ramygaloje, o skirtingos grupės judėjo per kelias lokacijas, kad rajoną pažintų ne paviršutiniškai, o per patirtį. Tokia forma ypač artima skautų metodui, kai mokymasis vyksta per veikimą, komandines užduotis ir aplinkos pažinimą.

    Pasak organizatorių, į įvairias veiklas Panevėžio rajone ir mieste per kelias dienas įsitraukė daugiau nei 1 000 skautų jaunuolių. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie renginiai kuria pridėtinę vertę bendruomenei: sujungia vietos erdves, edukatorius ir jaunimą į vieną gyvą patyriminio ugdymo maršrutą.

  • Mirė Panevėžio rajono tarybos narys Kazimieras Algirdas Budrys: jo kelias nuo sporto iki politikos

    Panevėžio rajono savivaldybė pranešė, kad mirė ilgametis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Kazimieras Algirdas Budrys. Savivaldybė reiškia užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir visiems, su kuriais jo keliai buvo susikirtę bendruomeninėje veikloje.

    Kazimieras Algirdas Budrys gimė 1962 metų spalio 26 dieną Tiumenėje, Rusijoje, pedagogo, rašytojo ir publicisto šeimoje. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad jo tėvas Benediktas Budrys, pasirašinėjęs slapyvardžiu Vytenis, buvo Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvis.

    Jaunystėje K. A. Budrys aktyviai sportavo ir 1981–1982 metais buvo TSRS dziudo sporto meistras. Vėliau jis pasirinko agronomijos kryptį ir 1984 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgydamas agronomo kvalifikaciją.

    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis savanoriškai įsitraukė į krašto apsaugos veiklą. Vėliau K. A. Budrys savo profesinį ir visuomeninį gyvenimą siejo su žemės ūkiu bei vietos bendruomenės reikalais, o savivaldybėje buvo minimas kaip žmogus, kuriam rūpėjo kasdieniai kaimo gyventojų klausimai.

    Darbas savivaldoje

    1995–2000 metais K. A. Budrys dirbo Upytės seniūnijos seniūnu. Nuo 2000 metų jis buvo renkamas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariu, o 2023 metais taryboje ėjo opozicijos lyderio pareigas.

    Savivaldybės teigimu, taryboje jis taip pat dirbo Kaimo, sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Be to, buvo Kaimo rėmimo fondo, Humanitarinės pagalbos teikimo komisijų, Šeimos tarybos ir savivaldybės kolegijos narys.

    Kolegos K. A. Budrį prisimena kaip žmogų, kuris kalbėjo tiesiai, daug klausėsi ir ieškojo praktiškų sprendimų. Pasak savivaldybės, jo darbotvarkėje dažniausiai buvo socialinių paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros klausimai ir gyvenimo sąlygų gerinimas kaimiškose vietovėse.

    Atsisveikinimo detalės

    Kazimieras Algirdas Budrys buvo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų narys. Savivaldybė taip pat pažymi, kad jis mėgo aktyvų laisvalaikį, rūpinosi sveikata ir sportavo.

    Artimieji neteko vyro ir tėvo: pranešama, kad velionis paliko žmoną Adą ir tris nepilnamečius vaikus. Savivaldybė reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems.

    Atsisveikinti su K. A. Budriu galima pirmadienį nuo 14 valandos Upytės parapijos salėje. Antradienį 13 valandą Upytės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, po kurių urna bus išlydėta į Molėtų kapines.

  • Medicinos darbuotojų diena Alytaus rajone: merė Rasa Vitkauskienė siunčia padėką ir palinkėjimą

    Medicinos darbuotojų diena Alytaus rajone: merė Rasa Vitkauskienė siunčia padėką ir palinkėjimą

    Alytaus rajono savivaldybė Medicinos darbuotojų dienos proga kreipėsi į sveikatos sistemos specialistus, pabrėždama jų kasdienio darbo svarbą bendruomenei. Sveikinimą paskelbė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Ši diena skirta padėkoti gydytojams, slaugytojams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, vaistininkams, laboratorijų specialistams ir kitiems sveikatos priežiūros grandžių žmonėms. Savivaldybės sveikinimu akcentuojama jų atsakomybė, profesionalumas ir žmogiškas dėmesys pacientui.

    Kas išskiriama sveikinime?

    R. Vitkauskienės žinutėje dėmesys telkiamas į nuoširdžią padėką už kasdienę tarnystę, kai sprendimai neretai priimami skubiai, o emocinis krūvis išlieka didelis. Taip pat perduodami palinkėjimai stiprybės, sveikatos ir prasmingų rezultatų dirbant dėl žmonių gerovės.

    Medicinos darbuotojų dienos proga visoje šalyje dažnai primenama, kad sveikatos priežiūros kokybė priklauso ne tik nuo įrangos ar finansavimo, bet ir nuo komandų susitelkimo. Savivaldybių sveikinimai tampa proga viešai įvardyti, kad pasitikėjimas medicina prasideda nuo konkretaus žmogaus kabinete, palatoje ar iškvietime.

    Kodėl ši diena svarbi bendruomenei?

    Medicinos darbuotojų darbas tiesiogiai susijęs su gyventojų saugumu ir gyvenimo kokybe, o regionuose ypač svarbus tampa paslaugų prieinamumas ir tęstinumas. Dėl to tokios progos kaip Medicinos darbuotojų diena padeda stiprinti ryšį tarp bendruomenės, savivaldos ir sveikatos priežiūros įstaigų.

    Sveikinimo žinutė Alytaus rajono gyventojams taip pat primena, kad už kiekvienos konsultacijos, tyrimo ar pagalbos iškvietimo stovi žmonės, kurių darbas reikalauja kompetencijos ir empatijos. Savivaldybė kviečia šią dieną skirti dėkingumui ir palaikymui tiems, kurie kasdien rūpinasi kitų sveikata.

  • Vankiškių kaimo bendruomenė pažymėjo 20 metų sukaktį: prisiminti darbai ir įkvėpimas naujam etapui

    Vankiškių kaimo bendruomenė pažymėjo 20 metų sukaktį: prisiminti darbai ir įkvėpimas naujam etapui

    Vankiškių kaimo bendruomenė balandžio 24 dieną paminėjo veiklos 20 metų sukaktį. Į šventę susirinko bendruomenės nariai ir svečiai, o vakaras prasidėjo nuo jaukaus sutikimo, pokalbių ir bendrystės nuotaikos.

    Renginio metu buvo prisiminti svarbiausi per du dešimtmečius nuveikti darbai ir iniciatyvos, kurios padėjo telkti gyventojus ir stiprinti vietos ryšius. Dėmesys skirtas ne tik pasiekimams, bet ir žmonėms, kurie kasdieniu darbu prisideda prie bendruomenės gyvybingumo.

    Šventėje nuskambėjo nuoširdžios padėkos buvusiems ir dabartinei bendruomenės pirmininkei už jų indėlį, atsakomybę ir atsidavimą. Organizuojant veiklas ir ieškant sprendimų mažose vietovėse, ypač svarbus tampa nuoseklus savanorystės ir lyderystės darbas.

    Jubiliejaus programą papildė muzika ir pasirodymai, netrūko juoko, prisiminimų bei šiltų emocijų. Vakaro pabaigoje dalyviai akcentavo, kad stipri bendruomenė gimsta tuomet, kai žmones vienija bendras tikslas ir noras kurti savo aplinką.

    Bendruomenės teigimu, 20 metų sukaktis yra ne tik simbolinė riba, bet ir paskata planuoti kitus žingsnius. Tęsiant pradėtas veiklas ir buriant naujus narius, siekiama, kad bendruomenė ir toliau augtų, stiprėtų ir kurtų gražesnę ateitį kartu.

    Tekstas parengtas pagal Vankiškių kaimo bendruomenės pateiktą informaciją.

  • Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kaip ji tapo pasauliniu seksualinio smurto prevencijos simboliu

    Balandžio 29 dieną minima Džinsų diena: kaip ji tapo pasauliniu seksualinio smurto prevencijos simboliu

    Paskutinis balandžio trečiadienis daugelyje šalių minimas kaip Tarptautinė džinsų diena, skirta seksualinio smurto prevencijai ir solidarumui su nukentėjusiais. Šią dieną žmonės kviečiami vilkėti džinsus ne dėl mados, o kaip aiškų palaikymo ženklą.

    Džinsų dienos ištakos siejamos su rezonansine byla Italijoje, kuri dar 1992 metais sukėlė plataus masto pasipiktinimą visuomenėje. Teisme tuomet buvo suformuluota auką kaltinanti logika, esą dėl aptemptų džinsų auka turėjo prisidėti prie jų nusivilkimo, todėl kaltinimas smurtu esą neįrodytas.

    Reaguodamos į tokį požiūrį, kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus ir taip pradėjo protestą prieš aukų kaltinimą. Nuo tada džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu esminę žinutę: smurtas niekada negali būti pateisinamas žmogaus išvaizda, apranga ar elgesiu.

    Šiandien Džinsų diena siejama su visuomenės švietimu apie sutikimo svarbą, stereotipų žalą ir būtinybę kurti saugią aplinką nukentėjusiems kreiptis pagalbos. Iniciatyva taip pat skatina atsisakyti kaltės perkėlimo aukai ir stiprinti institucijų bei bendruomenių atsakomybę už prevenciją.

    Balandžio 29 dieną prisijungti prie iniciatyvos paprasta: vilkėti džinsus, palaikyti nukentėjusius ir prisidėti prie pagarbios, faktų ir žmogaus teisių principais grįstos diskusijos. Kuo daugiau žmonių aiškiai parodo, kad smurtui nėra pateisinimų, tuo tvirčiau visuomenėje įsitvirtina žinia, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Jei jūs ar jūsų aplinkoje esantis žmogus patyrė seksualinį smurtą, svarbu žinoti, kad pagalba egzistuoja, o kreiptis pagalbos nėra gėda. Tokiais atvejais verta kreiptis į specializuotas pagalbos organizacijas ar skubios pagalbos tarnybas, kurios gali suteikti emocinę, teisinę ir medicininę pagalbą.

  • Alytaus rajone ugniagesiai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius: nuo gaivinimo iki masyvaus kraujavimo

    Alytaus rajone ugniagesiai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius: nuo gaivinimo iki masyvaus kraujavimo

    Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai praėjusią savaitę surengė pirmosios pagalbos mokymus savivaldybės įstaigose. Keturias dienas praktiniai užsiėmimai vyko Priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, kur dalyvavo visos aštuonios ugniagesių gelbėtojų komandos.

    Mokymų metu daugiausia dėmesio skirta veiksmams, kurie nelaimės vietoje lemia pirmąsias minutes: saugios aplinkos įvertinimui, nukentėjusiojo būklės atpažinimui ir skubios pagalbos iškvietimui. Ugniagesiai kartojo gaivinimo algoritmą, įskaitant krūtinės paspaudimų ir įpūtimų santykį 30 ir 2.

    Praktinėse dalyse dalyviai mokėsi naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi ir tiksliai vykdyti jo komandas, kad būtų sumažinta delsimo rizika. Taip pat akcentuotas kraujavimo stabdymas, įskaitant masyvų kraujavimą, kai ypač svarbus greitas spaudžiamojo tvarsčio parinkimas ir teisingas jo uždėjimas.

    Dar viena mokymų tema buvo traumų valdymas, kai tenka ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet ir saugiai paruošti žmogų transportavimui. Ugniagesiai treniravosi imobilizacijos veiksmus bei nukentėjusiojo išgabenimą, kad būtų išvengta papildomų sužalojimų.

    Mokymai buvo orientuoti į realias situacijas, todėl instruktoriai kūrė scenarijus, artimus ugniagesių kasdienybei. Buvo imituojami sužalojimai po elektros iškrovos, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis ir kiti atvejai, kai pirmosios pagalbos veiksmai turi būti atliekami greitai, bet tiksliai.

    „Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją, nes mūsų darbe kiekviena sekunde ir priimami sprendimai gali būti lemtingi. Pirmosios pagalbos mokymai buvo itin vertingi dėl pateiktų konkrečių pavyzdžių, praktinių užsiėmimų ir realioms situacijoms artimų simuliacijų. Tokie mokymai stiprina ugniagesių gelbėtojų pasirengimą ir tiesiogiai prisideda prie rajono gyventojų saugumo užtikrinimo. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Visuomenės sveikatos biuru, jų aukšta kvalifikacija ir mokėjimu dalintis žiniomis ir sukaupta patirtimi“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Vaidas Zajančkauskas.

    Pirmosios pagalbos mokymai tęsėsi ir kitose įstaigose. Antradienį, balandžio 21 dieną, užsiėmimai vyko VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje, kur programa buvo pritaikyta mažesnės patirties grupei, tačiau išliko orientuota į praktinius įgūdžius.

    Organizatorių teigimu, tokie mokymai padeda suvienodinti veiksmus, kai į incidentą reaguoja skirtingų komandų nariai, ir mažina klaidų tikimybę. Įstaigų atstovai taip pat sutarė toliau tęsti bendradarbiavimą, dalintis patirtimi ir turimais resursais, kad pirmosios pagalbos gebėjimai būtų nuolat atnaujinami.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: bus tikrinama perspėjimo sistema ir žinutės į telefonus

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. 11.52 valandą visoje šalyje bus įjungtos sirenos, kurios kauks 3 minutes, iki 11.55 valandos.

    Tuo pačiu metu gyventojams planuojama siųsti perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, taip pat jie bus rodomi programėlėje „LT72“. Institucijos primena, kad tokie pat pranešimai būtų siunčiami ir realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu.

    Išgirdus sirenas arba gavus pranešimą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir sekti oficialią informaciją. Tai laikoma vienu patikimiausių būdų greitai gauti patikslinimus, ką konkrečioje vietovėje daryti toliau.

    Perspėjimo žinutės teoriškai siunčiamos visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau jas gali priimti ne kiekvienas įrenginys, jei telefone išjungta perspėjimų funkcija. Todėl gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti nustatymus ir įjungti ekstremalių perspėjimų priėmimą.

    Tokie patikrinimai padeda įvertinti, ar veikia sirenų tinklas, ar pranešimai pasiekia telefonus skirtinguose ryšio tinkluose, ir ar gyventojai žino, kur ieškoti patikimos informacijos. Specialistai pabrėžia, kad iš anksto pasiruošti verta ir šeimoms, ir įmonėms, kad realios grėsmės atveju veiksmai būtų greiti ir aiškūs.