CP v2

Blog

  • Kavos tirščiai avietėms: vienas triukas pavasarį ir krūmai gali atsidėkoti rekordiniu derliumi

    Kavos tirščiai avietėms: vienas triukas pavasarį ir krūmai gali atsidėkoti rekordiniu derliumi

    Virtuvėje likę kavos tirščiai vis dažniau atsiduria ne šiukšliadėžėje, o darže – ypač prie aviečių. Sodininkai juos vertina kaip nemokamą organinį priedą, galintį pagerinti dirvos struktūrą ir skatinti mikroorganizmų veiklą. Vis dėlto tai nėra pilnavertės trąšos, todėl svarbiausia – naudoti saikingai ir pagal dirvos poreikius.

    Kavos tirščiuose yra augalams reikalingų medžiagų, įskaitant azotą, taip pat nedideli kiekiai fosforo, kalio, magnio. Problema ta, kad šios maisto medžiagos nėra subalansuotos, o jų atpalaidavimas vyksta lėtai, todėl tirščiai tinka kaip papildas, o ne pagrindinis tręšimas. Norint stabilaus derliaus, avietėms vis tiek reikalinga organinių medžiagų turtinga dirva ir nuoseklus maitinimas pagal sezoną.

    Avietėms palanki puri, humusinga, laidžiai drenuojama ir tolygiai drėgna dirva, dažniausiai geriausiai jos jaučiasi silpnai rūgščiame ar artimame neutraliam dirvožemyje. Kavos tirščiai, įterpti į viršutinį sluoksnį, gali šiek tiek prisidėti prie dirvos struktūros gerinimo ir organinės medžiagos papildymo. Tačiau jų poveikis dirvos rūgštingumui nėra vienodas, todėl aklai „rūgštinti“ dirvos vien tirščiais nereikėtų.

    Kaip naudoti saugiai?

    Pirmas žingsnis – pasitikrinti dirvos pH, ypač jei avietės prastai auga, gelsta lapai ar silpnai dera. Tai galima padaryti paprastais dirvos testais, o jei pH jau yra per žemas, tirščius geriau nukreipti į kompostą, o ne berti po krūmais. Per rūgšti dirva gali pabloginti maisto medžiagų pasisavinimą ir ilgainiui silpninti augalus.

    Naudojant tiesiogiai, tirščius verta prieš tai gerai išdžiovinti, kad jie nepradėtų pelyti ir nesuliptų į tankų sluoksnį. Berkite plonai, ne prie pat stiebų, o aplink krūmą, ir lengvai įmaišykite į viršutinį dirvos sluoksnį. Dar saugiau tirščius maišyti su kompostu – taip sumažėja rizika persūdyti dirvą ar sukurti netinkamas sąlygas šaknims.

    Praktiškas būdas – į dešimties litrų kibirą komposto įmaišyti vieną stiklinę sausų kavos tirščių ir šį mišinį plonu sluoksniu paskleisti aplink avietes pavasarį. Po to naudinga uždengti organiniu mulčiu, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę ir geriau veiktų dirvos biologiniai procesai. Jei avietės auga priesmėlyje ar greitai perdžiūstančioje vietoje, mulčiavimas dažnai duoda ne mažesnį efektą nei papildomas tręšimas.

    Ekspertai taip pat primena, kad kavos tirščiai neturėtų pakeisti kitų dirvos gerinimo priemonių. Ilgalaikiam rezultatui svarbiausia organinės medžiagos balansas, tinkamas laistymas, genėjimas ir ligų prevencija, o trąšos turi atitikti augalo vegetacijos etapą. Tirščiai gali būti protinga, tvari detalė bendroje priežiūros schemoje, bet rekordams pasiekti vien jų paprastai neužtenka.

    Šaltiniai:

    – https://extension.oregonstate.edu/gardening/soil-compost/coffee-grounds-composting

    – https://www.rhs.org.uk/soil-composts-mulches/composting

    – https://www.britannica.com/science/compost

  • Szczypiorek auga lėtai? Šie natūralūs triukai pagreitina augimą ir užtikrina gausų derlių

    Szczypiorek auga lėtai? Šie natūralūs triukai pagreitina augimą ir užtikrina gausų derlių

    Šviežias svogūnų laiškas daugeliui yra nepakeičiamas virtuvėje, tačiau namuose ar darže auginamas szczypiorek (laiškinis česnakas) ne visada atželia taip greitai, kaip norėtųsi. Daugiausia įtakos augimo tempui daro šviesa, dirvos struktūra ir tolygi drėgmė, o per didelis tręšimas azotu dažnai duoda priešingą efektą.

    Laiškiniam česnakui geriausiai tinka saulėta vieta arba lengvas pusšešėlis, o dirvos reakcija turėtų būti artima neutraliai. Praktikoje tai reiškia, kad sunkioje, užmirkstančioje žemėje šaknys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl augalas lėčiau formuoja naujus lapus ir po pjovimo ilgiau atsigauna.

    Laistymas svarbiausias tada, kai augalas dar jaunas arba auginamas vazone. Nors įsitvirtinę kereliai gali pasinaudoti gilesnių sluoksnių drėgme, perdžiūvus dirvai lapai greitai praranda švelnumą, tampa šiurkštesni, o ataugimas po derliaus nuėmimo sulėtėja.

    Natūralus tręšimas be klaidų

    Laiškiniam česnakui nereikia intensyvių mineralinių trąšų, tačiau jis gerai reaguoja į organinę medžiagą. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami tada, kai augalas auginamas dirvoje, kuri prieš tai pagerinta kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu.

    Vegetacijos metu galima naudoti skystas organines trąšas, pavyzdžiui, biohumusą ar augalų raugo užpilus, įmaišant jų į laistymo vandenį. Augant grunte paprastai pakanka tręšti maždaug kartą per mėnesį, o vazonuose maisto medžiagos greičiau išsiplauna, todėl tręšimas gali būti reikalingas dažniau.

    Svarbiausia nepersistengti su azotu, nes pertręšus lapai gali tapti vandeningi, prastėja jų kokybė, o augalas tampa jautresnis stresui. Dirvos mulčiavimas plonu komposto sluoksniu padeda išlaikyti drėgmę, lėtai papildo maisto medžiagas ir stabilizuoja temperatūrą.

    Pjovimas, kuris skatina atželti

    Reguliarus laiškų pjovimas yra vienas paprasčiausių būdų skatinti tankų kerą. Rekomenduojama kirpti paliekant maždaug 3–5 centimetrus virš žemės, kad augalas greičtų išleisti naujus ūglius ir nepatirtų bereikalingo streso.

    Jei pasirodo žiedynstiebiai, juos verta pašalinti, nes žydėjimas nukreipia augalo energiją į sėklų formavimą. Nuėmus derlių, taip pat naudinga pašalinti sudžiūvusius lapus, nes senos liekanos blogina kito atželimo kokybę ir didina ligų riziką.

    Kur sodinti, kad derlius būtų didesnis?

    Auginti galima tiek darže, tiek šiltnamyje ar vazone balkone, tačiau rezultatus labiausiai lemia vieta. Šiltesniame mikroklimate ir gerai apšviestoje vietoje vegetacija pavasarį startuoja anksčiau, o tai gali paankstinti ir pirmąjį pjovimą.

    Laiškinis česnakas dažnai vertinamas ir kaip naudingas kaimynas kitoms daržovėms, nes intensyvus kvapas gali mažinti dalies kenkėjų aktyvumą. Vis dėlto geriausias efektas pasiekiamas ne vienu triuku, o derinant kelis dalykus: purią dirvą, tolygią drėgmę, saikingą organinį tręšimą ir reguliarų pjovimą.

    Šaltiniai:

    – https://www.rhs.org.uk/herbs/chives/grow-your-own

    – https://extension.umn.edu/vegetables/growing-onions

    – https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-chives/

  • Lenkijos Spišas: mažiausias istorinis regionas, kuriame tradicijos gyvos, o vaizdai stebina

    Lenkijos Spišas: mažiausias istorinis regionas, kuriame tradicijos gyvos, o vaizdai stebina

    Spišas yra istorinė ir geografinė žemė Lenkijos ir Slovakijos paribyje, rytinėse Tatrų pašlaitėse. Nors visas regionas yra gerokai didesnis, Lenkijoje liko tik nedidelė jo dalis, vadinama Lenkijos Spišu.

    Šis fragmentas užima apie 195 kvadratinių kilometrų plotą, todėl dažnai įvardijamas kaip mažiausia Lenkijos istorinė-geografinė sritis. Regiono ribas apytiksliai žymi Bialkos ir Dunajeco upės, o pačiame Spiše telpa vos kelios kaimo gyvenvietės.

    Svarbu tai, kad Spišas nėra administracinis vienetas, tai veikiau kultūrinė ir geografinė sąvoka, išlikusi nepaisant kintančių valstybių sienų. Įdomi detalė, jog šioje teritorijoje Lenkijos pusėje nėra nė vieno miesto.

    Istorija ir kultūrų sankirta

    Šimtmečius Spišas priklausė skirtingų valstybių įtakai, tačiau ryškiausias pėdsakas siejamas su Vengrijos karalyste. Tik po 1918 metų dalis regiono buvo prijungta prie Lenkijos, o sienų kaita iki šiol matoma kultūriniame sluoksnyje.

    Kai kuriose vietovėse išlikę slovakiški ir vokiški atspindžiai: tai pastebima tarmėje, vietovardžiuose bei religinėje praktikoje. Kai kuriose bažnyčiose vis dar aukojamos mišios slovakų kalba, o tai primena daugiasluoksnę šio paribio istoriją.

    Spišo gyventojai dažnai vadinami spišakais, o jų tarmė išsaugojo savitų bruožų. Keliautojams akis patraukia ir tradiciniai liaudies drabužiai, kurie regione skirstomi į kelias vietines atmainas, siejamas su konkrečiomis gyvenvietėmis.

    Papročiai, kurie traukia keliautojus

    Spiše gyvi kalendoriniai papročiai, susiję su pavasario ir vasaros šventėmis. Vietos pasakojimuose minima, kad gegužę kaimuose galima išgirsti liaudišką muziką, kai vietos orkestrai ar muzikantai apeina sodybas ir palaiko seną vaišingumo tradiciją.

    Dar viena įdomi tradicija siejama su Sekminių išvakarėmis, kai kaimai varžosi, kas sukurs didesnį laužą ant apylinkių kalvų. Šiandien tokios praktikos vis dažniau vertinamos per saugumo ir aplinkosaugos prizmę, todėl kai kur jos keičiamos labiau kontroliuojamomis, bendruomeninėmis šventėmis.

    Regiono folklore išlikęs ir tikėjimas audras atnešančiomis būtybėmis, o jų baidymui tradiciškai minimas varpų skambinimas. Tokie pasakojimai leidžia pajusti, kaip senesni, dar ikikrikščioniški vaizdiniai susipynė su vėlesnėmis religinėmis praktikomis.

    Ką pamatyti Lenkijos Spiše?

    Nors Lenkijos Spišas nedidelis, jame nestinga lankytinų vietų. Labiausiai žinomas objektas yra Dunajeco pilis Niedzicoje, laikoma vienu įdomiausių gynybinių statinių šiame Lenkijos regione ir traukianti tiek istorijos mėgėjus, tiek šeimas.

    Kelionę papildo istorinės bažnyčios, kurių architektūroje neretai dera gotikos ir renesanso bruožai. Dalis jų stovi kaimuose, kur išlikęs tradicinis užstatymas, todėl pasivaikščiojimas čia primena kelionę laiku.

    Kacvino kaime galima pamatyti vadinamuosius sypańce, moliu apklijuotus medinius kluonus ar sandėlius, kurių stogai būdavo tiesiog uždedami, o ne tvirtinami. Tokia konstrukcija turėjo praktišką paskirtį: kilus gaisrui stogą buvo galima greitai nustumti ir taip išgelbėti sienas bei vidų.

    Gamtos ieškantiems keliautojams svarbiausias traukos taškas yra Čorštyno ežero apylinkės ir apžvalgos vietos, iš kurių atsiveria Tatrų ir Pieninų panorama. Netoliese taip pat yra saugomų teritorijų, įskaitant Przełom Białki rezervatą, vertinamą dėl upės slėnio kraštovaizdžio.

    Nors Spišas yra Tatrų papėdėje, jo kraštovaizdyje dominuoja atviros pievos ir žalios slėnių erdvės. Todėl čia dažniau renkamasi ramesni pasivaikščiojimai banguojančiomis kalvomis, o ne žygiai į aukštus kalnų masyvus.

    Šaltiniai:

    – https://pl.wikipedia.org/wiki/Spisz

    – https://en.wikipedia.org/wiki/Spis

    – https://www.polskieszlaki.pl/zamek-w-niedzicy.htm

    – https://pl.wikipedia.org/wiki/Jezioro_Czorszty%C5%84skie

    – https://pl.wikipedia.org/wiki/Prze%C5%82om_Bia%C5%82ki_(rezerwat_przyrody)

  • Kodėl miške mažiau mėlynių: krituliai, žiemos kaita ir miškininkų sprendimai

    Kodėl miške mažiau mėlynių: krituliai, žiemos kaita ir miškininkų sprendimai

    Mėlynės yra ne tik vertinamos uogos, bet ir svarbi miško ekosistemos dalis. Tanki jų danga saugo dirvožemį nuo erozijos, mažina išdžiūvimą ir prisideda prie anglies apykaitos, nes padeda kaupti organinę medžiagą.

    Šie augalai taip pat kuria buveines vabzdžiams, o uogos yra svarbus maisto šaltinis paukščiams ir žinduoliams. Be to, mėlynės siejamos su nauda sveikatai dėl antocianinų, o lapai ir vaisiai naudojami natūralių preparatų žaliavai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia staigaus mėlynių išnykimo, tačiau jų paplitimas iki šio amžiaus pabaigos gali pastebimai sumažėti. Kai kuriuose scenarijuose kalbama apie maždaug 40–50 proc. arealo traukimąsi, o palankesniais vertinimais kritimas siejamas su maždaug 39 proc.

    Kas labiausiai mažina uogynus?

    Vienas svarbiausių veiksnių yra kritulių kiekis šilčiausiu metų ketvirčiu, nuo kurio tiesiogiai priklauso dirvožemio drėgmė. Ne mažiau reikšminga ir vidutinė temperatūra drėgniausiu metų ketvirčiu, taip pat metinis temperatūrų svyravimų diapazonas.

    Didelę įtaką daro ir žiemos pokyčiai bei ankstyvesnis pavasaris. Kai vegetacijos sezonas prasideda per anksti, vėlyvos šalnos ir staigūs temperatūros šuoliai gali pažeisti žiedinius pumpurus, sumažinti derėjimą ir silpninti augalus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mėlynių paplitimas susijęs ir su medynų sudėtimi, ypač su pušynais ir eglynais. Jei spygliuočius tam tikrose vietovėse keičia lapuočiai, gali kisti ir sąlygos, kurios uogynams yra palankiausios.

    Prie spaudimo uogynams prisideda ir kanopiniai žvėrys, ypač elniniai. Intensyvus ūglių apgraužimas gali lėtinti atsinaujinimą ir mažinti krūmokšnių produktyvumą, todėl vietomis uogynai tampa retesni.

    Ką galima daryti ir ką daro miškininkai?

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausias sprendimas siejamas su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, nes būtent klimato šiltėjimas keičia kritulių ir sezonų ritmą. Taip pat reikšmingi sprendimai dėl upių reguliavimo, gruntinio vandens lygio ir žemės naudojimo pokyčių, kuriuos spartina urbanizacija ir intensyvus ūkininkavimas.

    Miškuose taikomos priemonės dažniausiai orientuotos į visos ekosistemos stabilumą, o ne vien į uogynus. Praktikoje tai reiškia kirtimų būdų koregavimą, natūralaus atžėlimo skatinimą, medynų struktūros įvairinimą ir vandens sulaikymo miške didinimą, kad dirvožemis ilgiau išliktų drėgnas.

    Toks kompleksinis požiūris padeda išlaikyti palankesnes buveines mėlynėms, ypač regionuose, kuriuose vis dažniau pasitaiko sausros ir nepastovios žiemos. Specialistai pabrėžia, kad uogynų būklė dažnai yra platesnių miško pokyčių indikatorius, todėl ją verta vertinti kartu su miško drėgmės režimu ir medynų kaita.

    Šaltiniai:

    – https://www.lasy.gov.pl/pl/informacje/aktualnosci

    – https://dzikiezycie.pl/

    – https://hub.pl/

  • „Cloudsmith“ pritraukė 67 mln. eurų: nori sustiprinti programinės tiekimo grandinės saugumą DI eroje

    „Cloudsmith“ pritraukė 67 mln. eurų: nori sustiprinti programinės tiekimo grandinės saugumą DI eroje

    [title]
    „Cloudsmith“ pritraukė 67 mln. eurų: nori sustiprinti programinės tiekimo grandinės saugumą DI eroje
    [/title]

    [content]

    Universali programinės įrangos artefaktų valdymo platforma „Cloudsmith“ pritraukė apie 67 mln. eurų C serijos investiciją. Finansavimo etapui vadovavo TCV, prie jo prisidėjo „Insight Partners“ ir kiti esami investuotojai.

    Bendrovė teigia, kad naujos lėšos skirtos augimui tuo metu, kai DI keičia programinės įrangos kūrimo mastą ir greitį. DI kodavimo agentams generuojant vis daugiau kodo, didėja ir priklausomybių bei paketų kiekis, o kartu plečiasi galimų pažeidžiamumų paviršius.

    Įmonėms tai tampa ne vien techniniu, bet ir valdymo lygmens klausimu: programinės tiekimo grandinės apima atvirojo kodo bibliotekas, vidinius paketus ir trečiųjų šalių komponentus. Kartu auga reguliacinis spaudimas įrodyti, kad programinė įranga, įskaitant DI sugeneruotą kodą, yra saugi pagal numatytąją koncepciją ir tinkamai valdoma.

    „Cloudsmith“ pozicionuoja savo sprendimą kaip infrastruktūrą, leidžiančią komandoms centralizuotai valdyti, apsaugoti ir taikyti valdymo taisykles paketams skirtinguose formatuose ir aplinkose. Bendrovė pabrėžia, kad platforma sukurta kaip debesų gimtoji, todėl orientuota į matomumą, kontrolę ir procesus, reikalingus greitam pristatymui išlaikant atitiktį.

    Investicija pritraukta praėjus maždaug metams po B serijos etapo, o „Cloudsmith“ augimą sieja su įmonių perėjimu nuo senesnių priemonių prie debesų gimtųjų sprendimų. Pasak bendrovės, tarp klientų yra didelių tarptautinių organizacijų, kurios, diegdamos DI kodavimo agentus, ieško vadinamųjų apsauginių turėklų ir valdymo mechanizmų programinės tiekimo grandinės rizikoms mažinti.

    „Mes nebegrįšime prie rankomis kuriamos programinės įrangos. DI agentai generuoja tiek daug programinės įrangos taip greitai, kad žmonėms beveik neįmanoma viską kruopščiai peržiūrėti“, – sakė „Cloudsmith“ vadovas Glennas Weinstein.

    Investuotojų teigimu, DI įrankiams įsitvirtinant programuotojų kasdienybėje, kritiškai svarbu tampa ne tik kodo kūrimas, bet ir visos priklausomybių grandinės kontrolė, atsekamumas bei politika, kuri užtikrina saugumą ir atitiktį. Tokiu atveju artefaktų ir paketų valdymo platformos tampa esmine „statybinių medžiagų“ tiekimo grandinės dalimi.

    „Cloudsmith“ skelbia, kad gautas finansavimas bus panaudotas spartesnei produkto plėtrai ir komercinių pajėgumų stiprinimui. Bendrovė taip pat akcentuoja tikslą padėti organizacijoms suvaldyti augantį paketų srautą ir rizikas, kurios kyla, kai programinė įranga kuriama ir atnaujinama dideliu tempu.

    Programinės tiekimo grandinės saugumo tema pastaraisiais metais tapo viena karščiausių kibernetinio saugumo krypčių, ypač po plačiai nuskambėjusių tiekimo grandinės incidentų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį programinės įrangos kilmės įrodymams, komponentų inventorizacijai, pasirašymui ir automatizuotai politikai, kuri padeda sumažinti riziką dar iki diegimo į gamybinę aplinką.

    DI eroje šie procesai įgauna papildomą svorį, nes didesnis kodo generavimo greitis dažnai reiškia ir didesnę priklausomybių apimtį, o tai apsunkina rankinę kontrolę. Todėl rinkoje ryškėja tendencija daugiau pasitikėti automatizuotomis valdymo taisyklėmis, nuolatiniu stebėjimu ir centralizuotu artefaktų bei paketų „srauto“ valdymu organizacijos viduje.

    Šaltiniai:

    – https://tech.eu/2025/03/03/cloudsmith-raises-23m-series-b-for-enhanced-software-supply-chain-security/

    – https://tech.eu/2025/10/22/allica-bank-snaps-up-uk-embedded-payments-startup-kriya/

    – https://tech.eu/2024/10/28/filigran-bags-35m-series-b-to-boost-global-expansion-and-product-innovation/

  • „Legora“ įsigijo Stokholmo teisės tyrimų startuolį „Qura“: DI paieška advokatams plečiama į JAV

    „Legora“ įsigijo Stokholmo teisės tyrimų startuolį „Qura“: DI paieška advokatams plečiama į JAV

    Švedijos teisinių technologijų bendrovė „Legora“ įsigijo Stokholme įkurtą teisės tyrimų startuolį „Qura“, kuris kuria advokatams skirtą paieškos sistemą. Tai jau antrasis „Legora“ įsigijimas per maždaug du mėnesius, o sandorio vertė neatskleidžiama.

    „Legora“ vysto dirbtinio intelekto platformą, padedančią teisininkams atlikti tyrimus, peržiūrėti dokumentus ir rengti teisinių tekstų projektus. Bendrovė siekia sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje sparčiai auga DI sprendimų poreikis tiek didžiosiose advokatų kontorose, tiek įmonių teisės skyriuose.

    Kas yra „Qura“ ir kuo išsiskiria

    „Qura“ buvo įkurta 2023 metais, o komandą sudaro apie 10 žmonių. Startuolis sukūrė paieškos variklį, kuris pasitelkia DI, kad nuskenuotų teisės dokumentus, sujungtų daugybę teisinių šaltinių ir pateiktų greitas santraukas arba išsamesnes konkrečių klausimų analizes.

    „Legora“ teigimu, „Qura“ sprendimas peržengia įprastą informacijos ištraukimo modelį, kai sistema tik suranda panašius fragmentus. Bendrovė pabrėžia, kad įrankis orientuotas į tikslesnį ir patikimesnį teisinį argumentavimą, o ne paviršinę paiešką.

    Įsigijimas „Legora“ suteikia funkcionalumą, kurio pati bendrovė iki šiol neturėjo. Būtent teisinių šaltinių paieška ir jų sujungimas į patikimą atsakymą yra vienas sudėtingiausių etapų kuriant DI produktus teisininkams, nes svarbiausia ne greitis, o tikslumas, šaltinių atsekamumas ir klaidų rizikos valdymas.

    Plėtra tarptautiniu mastu

    „Qura“ nurodo dirbanti su advokatų kontoromis, kurios tradiciškai rėmėsi teisės leidėjų ir duomenų bazių produktais. Pasak bendrovės, jos sprendimas jau naudojamas 27 šalyse, todėl integravimas į „Legora“ platformą gali tapti greitu keliu į platesnį tarptautinį mastą.

    Pagal susitarimą „Qura“ komanda prisijungs prie „Legora“ teisinių tyrimų padalinio. Pagrindinis tikslas bus tarptautinė plėtra, įskaitant JAV rinką, kur konkurencija teisinių DI įrankių segmente yra itin intensyvi.

    Finansavimas ir ankstesni sandoriai

    Praėjusiais metais „Qura“ pritraukė apie 2 100 000 eurų investiciją, kuriai vadovavo „Cherry Ventures“. Tokie ankstyvieji raundai teisinių technologijų srityje dažnai skiriami duomenų infrastruktūrai, komandai ir produktų testavimui su advokatų kontoromis, kur diegimas paprastai užtrunka ilgiau nei kitose programinės įrangos rinkose.

    „Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas teigė, kad teisiniai tyrimai taps kertine DI sprendimų teisininkams dalimi. Jo teigimu, vertinant įvairius startuolius visame pasaulyje, „Qura“ išsiskyrė gebėjimu sujungti gilų teisinį išmanymą su DI sprendimams pritaikyta infrastruktūra.

    „Teisiniai tyrimai bus kertinė teisinio DI pagrindo dalis, o „Qura“ yra sukūrusi vieną įspūdingiausių pamatų pasaulyje“, – sakė Maxas Junestrandas.

    „Vertinome teisinių tyrimų startuolius visame pasaulyje, ir „Qura“ išsiskyrė didele persvara. Jų gebėjimas sujungti gilų teisės supratimą su tikrai DI sprendimams natūralia infrastruktūra yra išskirtinis“, – pridūrė jis.

    Šis sandoris seka po ankstesnio „Legora“ įsigijimo, kai bendrovė įtraukė Kanados teisinių DI sprendimų kūrėją „Walter“ ir akcentavo plėtrą Šiaurės Amerikoje. Teisinių technologijų rinkoje tai rodo aiškią kryptį: platformos siekia greitai praplėsti kompetencijas įsigydamos nišinius produktus, ypač teisinių šaltinių paieškos ir analizės grandyje.

    Šaltiniai:
    – https://www.quradata.com/
    – https://legora.com/
    – https://cherry.vc/

  • Suomijos „TheStorage“ pritraukė 3,6 mln. eurų: pramonės šilumą kaups smėlyje ir mažins išlaidas

    Suomijos „TheStorage“ pritraukė 3,6 mln. eurų: pramonės šilumą kaups smėlyje ir mažins išlaidas

    Suomijos klimato technologijų bendrovė „TheStorage“, kuri kuria pramoninės šilumos energijos kaupimo sprendimus, užbaigė pradinio etapo finansavimo raundą ir pritraukė 3,6 mln. eurų. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Voima Ventures“, prisidėjo ankstesni investuotojai „Superhero Capital“ ir „2C Ventures“, taip pat naujas investuotojas „Momentum“.

    Bendrovė taikosi į vieną sudėtingiausių dekarbonizacijos sričių Europoje ir pasaulyje – pramonės šilumos gamybą. Daugelyje sektorių būtent šiluma sudaro reikšmingą galutinio energijos suvartojimo dalį, o jos gamyba dažnai vis dar remiasi iškastiniu kuru, nes procesams reikia patikimo, aukštos temperatūros energijos.

    „TheStorage“ technologija energiją kaupia smėlyje, o vėliau ją atiduoda kaip šilumą tuomet, kai jos reikia pramoniniam procesui. Toks sprendimas leidžia elektrifikuoti šilumos gamybą, lengviau integruoti atsinaujinančią energiją ir lanksčiau planuoti vartojimą, atsižvelgiant į elektros rinkos kainas.

    Kaupimas tampa ypač aktualus augant atsinaujinančios energetikos daliai, kai pasiūla svyruoja pagal oro sąlygas, o kainos biržose gali stipriai kisti. Sukaupta šiluma gali būti naudojama piko metu arba tada, kai elektros energija yra brangesnė, taip mažinant ir sąnaudas, ir su šilumos gamyba susijusias emisijas, palyginti su iškastiniu kuru paremtomis sistemomis.

    „Naujas finansavimas suteikia mums realų pagreitį komercializuojant technologiją. Susidomėjimas šilumos energijos kaupimu pramonėje sparčiai auga, o mūsų tikslas – tapti pirmuoju pasirinkimu įmonėms, kurios ieško efektyvių sprendimų mažinti energijos sąnaudas ir siekti tvarumo tikslų“, – sakė „TheStorage“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Timo Siukkola.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas gali padėti ne tik mažinti kaštus ir emisijas, bet ir lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus. Kai kuriais atvejais toks lankstumas atveria kelią dalyvauti elektros tinklo balansavimo mechanizmuose, o tai pramonei gali tapti papildomu pajamų šaltiniu ir kartu prisidėti prie sistemos stabilumo.

    Pasak „TheStorage“, technologija sukurta taip, kad šilumos perdavimas būtų efektyvus, o integracija į esamus pramoninius procesus nereikalautų kompromisų dėl našumo. Gavusi naują kapitalą, bendrovė planuoja spartinti komercializavimą, plėsti komandą ir toliau tobulinti sprendimą, siekdama mastelio tarptautinėse rinkose.

    Investuotojų dėmesys pramoninei šilumai pastaraisiais metais auga, nes būtent šioje srityje dažnai sunkiausia greitai pakeisti iškastinį kurą. Šilumos kaupimas laikomas viena praktiškiausių krypčių, leidžiančių pramonei mažinti priklausomybę nuo dujų ar anglies, geriau išnaudoti atsinaujinančią elektrą ir valdyti kainų riziką.

    Šaltiniai:

    – https://tech.eu/2024/10/17/thestorage-raises-eur3-6m-to-scale-industrial-thermal-energy-storage/

    – https://www.iea.org/reports/industrial-heat

    – https://www.iea.org/reports/electricity-2024

  • Fintech finansavimas Europoje 2025 metais: kas pritraukė daugiausia ir kodėl dominuoja JK

    Fintech finansavimas Europoje 2025 metais: kas pritraukė daugiausia ir kodėl dominuoja JK

    2025 metais Europos fintech finansavimo rinka išliko aktyvi, tačiau kapitalas vis labiau koncentruojasi keliuose centruose. Daugiausia lėšų pritraukė Jungtinė Karalystė, o didelę dalį bendros sumos sudarė ne vien rizikos kapitalas, bet ir didelės apimties skolos finansavimas.

    Vertinant bendrą pritrauktą kapitalą, Jungtinė Karalystė ryškiai pirmauja: 2025 metais fintech įmonės čia surinko daugiau nei 6,1 milijardo eurų. Tai sudaro daugiau nei pusę viso Europos fintech finansavimo, be to, JK fiksuotas ir didžiausias sandorių skaičius, rodantis tiek investuotojų aktyvumą, tiek brandesnę ekosistemą.

    Skola tapo esminiu varikliu

    Vienas ryškiausių 2025 metų bruožų yra skolos finansavimo reikšmė. Nors tokių sandorių buvo mažiau, jie sudarė beveik trečdalį viso pritraukto kapitalo ir dažniausiai pasireiškė kaip didelės kredito linijos, sandėlio tipo finansavimas ar turtu užtikrintos struktūros.

    Tokia kryptis siejama su tuo, kad dalis fintech modelių, ypač skolinimo, mokėjimų ir integruotų finansų srityse, jau pasiekė mastą, kuriam auginti reikia daug kapitalo. Tuo pat metu A ir B serijų investicijos Europoje išliko, tačiau bendrame paveiksle jų dalis buvo mažesnė nei vėlesnio etapo ir skolos sandorių.

    Antra lyga: Vokietija ir Prancūzija

    Po Jungtinės Karalystės rikiuojasi Vokietija ir Prancūzija, kurios 2025 metais pritraukė atitinkamai apie 1,5 milijardo ir 1 milijardą eurų. Nyderlandai ir Šveicarija seka gerokai iš paskos, o Ispanija ir Turkija išsiskyrė didesniu sandorių skaičiumi, tačiau mažesnėmis vidutinėmis investicijų sumomis, būdingomis ankstyvesnėms stadijoms.

    Didžiausi 2025 metų finansavimo pritraukėjai gerai atspindi šią dinamiką: viršuje dominuoja JK įmonės, o dauguma rekordinio dydžio sandorių yra susiję su skolos instrumentais, kurie leidžia fintech greitai didinti paskolų portfelius ar finansuoti klientų operacijas.

    Remiantis 2025 metų duomenimis, tarp daugiausiai pritraukusių įmonių pateko „Propel Finance“, „Capital on Tap“, „Bees & Bears“, „Younited“, „Carmoola“, „Wagestream“, „Abound“, „Finom“, „365 Finance“ ir „Froda“. Jų pritrauktos sumos svyravo nuo maždaug 170 milijonų eurų iki kelių milijardų eurų, o finansavimas dažnai buvo nukreiptas skolinimo apimčiai didinti, plėtrai į naujas rinkas ir produktų vystymui.

    Ši tendencija rodo, kad Europa išlaiko stiprų ankstyvos stadijos aktyvumą, tačiau didžiausios sumos vis dažniau keliauja į brandesnius, kapitalui imlius modelius. Investuotojai, ypač skolos rinkų dalyviai, labiau remia įmones, kurios gali pagrįsti augimą stabiliais pinigų srautais, rizikos valdymu ir aiškiai apibrėžtu plėtros planu.

    Fintech sektoriui tai reiškia dvejopą realybę: naujiems žaidėjams finansavimo galimybių netrūksta, tačiau didžiausi šuoliai vis dažniau priklauso nuo gebėjimo pasiekti vėlesnį augimo etapą arba pasinaudoti skolos instrumentais. 2025 metais būtent tai ir tapo pagrindiniu skirtumu tarp rinkų lyderių ir likusios Europos.

    Šaltiniai:

    – https://tech.eu/2025/03/27/deutsche-bank-commits-250m-to-british-fintech-abound/

    – https://tech.eu/2025/04/23/swedish-lender-froda-raises-eur20m-to-fuel-european-expansion/

    – https://tech.eu/2025/05/07/wagestream-secures-ps300m-debt-financing-for-expansion/

    – https://tech.eu/2025/06/24/carmoola-accelerates-with-ps300m-facility-to-expand-car-finance-offering/

    – https://tech.eu/2025/01/20/climate-fintech-bees-bears-secures-500m-for-energy-credit-platform/

  • „Starling Bank“ JAV mažmeninės bankininkystės nesieks: plėtra vyks per B2B platformą „Engine“

    „Starling Bank“ JAV mažmeninės bankininkystės nesieks: plėtra vyks per B2B platformą „Engine“

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ neplanuoja eiti į JAV mažmeninės bankininkystės rinką. Banko finansų direktorius Declanas Fergusonas teigia, kad ši rinka yra per daug užpildyta, todėl reali augimo galimybė ten ribota.

    Vietoj to „Starling Bank“ JAV plėtrą sieja su verslas verslui kryptimi ir programine platforma „Engine“. Bankas taip pat svarsto įsigyti nedidelį JAV banką, kad gautų nacionalinę banko licenciją ir lengviau plėstų veiklą šalyje.

    „Galimybė Jungtinės Karalystės mažmeniniam bankui ten sėkmingai įsitvirtinti yra ribota. Nematau, koks būtų aiškus išskirtinumas“, – sakė D. Fergusonas.

    „Starling Bank“, turintis beveik 5 mln. mažmeninių klientų, licenciją JAV ketina užsitikrinti ne per savarankišką paraišką, o per kuklesnį įsigijimą. Pasak finansų direktoriaus, tikslas yra per artimiausius dvejus metus įsitvirtinti JAV rinkoje.

    „Engine“ yra „Starling Bank“ dukterinė įmonė, įkurta 2022 metais, kai bankas peržiūrėjo savo tarptautinės plėtros ambicijas. Platforma pristatoma kaip debesijos principu sukurta bankininkystės sistema, kurią finansų įstaigos gali naudoti skaitmeninei klientų registracijai, taupymo produktams ir kitoms paslaugoms kurti bei tobulinti.

    JAV „Engine“ jau įsteigė dukterinę bendrovę Delavere ir plėtrą koordinuoja iš Niujorko. Šiai krypčiai vadovauti paskirtas buvęs „McKinsey“ partneris Jody Bhagatas, o „Engine“ komandoje dirba apie 300 žmonių.

    Praėjusiais metais „Engine“ pasirašė iki šiol didžiausią sutartį su „Tangerine Bank“, kuris priklauso Kanados „Scotiabank“ grupei. Šis sandoris rodo, kad „Starling Bank“ JAV mato daugiau potencialo kaip technologijų tiekėjas finansų sektoriui, o ne kaip dar vienas vartotojų bankas.

    Britų skaitmeninių bankų situacija JAV išlieka nevienalytė. 2026 metais „Monzo“ pranešė pasitraukiantis iš JAV rinkos, o „Revolut“ tuo metu siekė nacionalinės banko licencijos, tikėdamasis plėsti paslaugas šalyje. „Starling Bank“ pasirinko kitą kelią: licenciją svarsto kaip infrastruktūrinį pagrindą, tačiau augimą sieja su B2B platformos eksportu.

    Tokį sprendimą lemia ir JAV mažmeninės bankininkystės specifika: itin didelė konkurencija, sudėtinga reguliacinė aplinka ir brangus klientų pritraukimas. Tuo metu bankinių technologijų paklausa auga, nes tradiciniai bankai ir kredito unijos modernizuoja sistemas, skaitmenina klientų aptarnavimą ir ieško greitesnių būdų diegti naujus produktus.

    „Starling Bank“ pasirinkta strategija leidžia mažinti riziką, būdingą tiesioginei mažmeninei plėtrai, ir kartu išnaudoti sukauptą patirtį kuriant skaitmenines banko paslaugas. Jei „Engine“ sėkmingai įsitvirtins JAV, bankas galės auginti pajamas per licencijavimo ir technologinių paslaugų modelį, neprisiimdamas visų mažmeninio banko veiklos kaštų.

    Šaltiniai:
    – https://www.starlingbank.com/engine/
    – https://tech.eu/2026/04/01/monzo-to-exit-us-market/
    – https://tech.eu/2026/03/05/revolut-makes-fresh-bid-for-us-licence/

  • Dietologė atskleidė, kuris riešutas naudingiausias: tinka širdžiai, žarnynui ir sotumui

    Migdolai dažnai vadinami vienu universaliausių riešutų, tačiau dietologai išskiria ir labai konkrečias priežastis, kodėl jie gali būti itin palankūs sveikatai. Specialistė Mara Burrows pabrėžia, kad migdolai išsiskiria palankiu baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų deriniu, kuris siejamas su širdies, žarnyno ir medžiagų apykaitos rodikliais.

    Anot jos, viena įprasta migdolų porcija suteikia apie 6 gramus augalinių baltymų, todėl jie neretai lenkia dalį kitų riešutų. Baltymai kartu su skaidulomis dažnai padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, o tai gali būti aktualu planuojant užkandžius ir siekiant išvengti dažnų alkio bangų dienos eigoje.

    Nauda žarnynui ir širdžiai

    Migdolai yra skaidulų šaltinis, o skaidulos prisideda prie normalios virškinimo sistemos veiklos ir reguliaraus tuštinimosi. Tyrimuose taip pat aptariama, kad riešutų skaidulos gali palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę, o tai siejama su geresne virškinamojo trakto savijauta ir bendra medžiagų apykaitos pusiausvyra.

    Kitas svarbus aspektas yra riebalų sudėtis. Migdoluose vyrauja širdžiai palankūs nesočieji riebalai, o reguliarus riešutų vartojimas siejamas su geresniais lipidų rodikliais, įskaitant mažesnį MTL cholesterolio kiekį, ypač kai riešutai pakeičia mažiau palankius užkandžius.

    „Migdolai yra geras augalinių baltymų šaltinis, o skaidulos ir nesočieji riebalai padeda ilgiau jaustis sotiems“, – sakė dietologė Mara Burrows.

    Vitaminas E ir magnis

    Migdolai išsiskiria ir vitaminu E, kuris veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai viena priežasčių, kodėl migdolai dažnai minimi tarp produktų, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių mažinimo, ypač laikantis subalansuotos mitybos.

    Dar vienas dažnai akcentuojamas mineralas yra magnis. Jis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, taip pat prisideda prie normalios energijos apykaitos ir gali būti aktualus kraujospūdžio bei gliukozės kontrolės kontekste, ypač jei mityboje magnio trūksta.

    Kiek yra vienoje porcijoje

    Maždaug 30 gramų migdolų porcija turi apie 164 kilokalorijas. Joje yra apie 6,12 gramo angliavandenių, 14,1 gramo riebalų, 3,5 gramo skaidulų ir apie 6 gramus baltymų.

    Toje pačioje porcijoje yra apie 7,26 miligramo vitamino E ir apie 76,5 miligramo magnio. Šie skaičiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės ir apdorojimo, tačiau bendra maistinė kryptis išlieka panaši.

    Migdolus paprasta įtraukti į kasdienę mitybą, nes jie tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Juos galima berti ant jogurto ar košės, naudoti salotoms, dėti į glotnučius, o taip pat pakeisti kitus riešutus naminiame padaže ar užkandžiuose.

    Vis dėlto svarbu prisiminti, kad riešutai yra kaloringi, todėl daugeliui žmonių praktiškiausia orientuotis į nedidelę saują per dieną. Turint alergijų ar specifinių sveikatos būklių, dėl tinkamo kiekio verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šaltiniai:
    – https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/170567/nutrients
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/nuts-for-the-heart/
    – https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/dietary-reference-values