CP v2

Blog

  • Techlando sprendimas supykdė fanus: naujausias Dying Light nebeišeis PS4 ir Xbox One

    Techlando sprendimas supykdė fanus: naujausias Dying Light nebeišeis PS4 ir Xbox One

    Porto atsisakė galutinai

    Lenkijos studija „Techland“ patvirtino nutraukianti darbus, kad naujausia serijos dalis Dying Light: The Beast pasirodytų „PlayStation 4“ ir „Xbox One“. Tai reiškia, kad žaidimas senesnės kartos konsolėms nebebus išleistas.

    Studijos teigimu, sprendimas priimtas po vidinių bandymų ir vertinimų, kai tapo aišku, jog norint išlaikyti norimą kokybės lygį senesnėje įrangoje tektų daryti pernelyg daug kompromisų. Dėl to kūrėjai pasirinko fokusuotis į dabartinės kartos platformas.

    Kodėl PS4 ir „Xbox One“ nebetempia

    „Techland“ aiškina, kad projektas buvo kuriamas nuo nulio taip, kad maksimaliai išnaudotų dabartinės kartos konsolių galimybes. Pasak studijos, atviras pasaulis, grafika, sklandi kova ir judėjimo sistema reikalauja skaičiavimo galios ir atminties, kurios senesnės konsolės nebesugeba užtikrinti.

    Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo vis dažnesni visoje industrijoje, kai kūrėjai atsisako ilgo palaikymo ankstesnei kartai, kad išvengtų našumo problemų ir prastesnės vartotojo patirties. Didelių biudžetų žaidimuose vis labiau dominuoja didesnės raiškos tekstūros, sudėtingesnis apšvietimas ir tankesnės miestų ar gamtos scenos.

    Ką daryti pirkusiems žaidimą

    Studija pabrėžia, kad žaidėjai, kurie įsigijo žaidimą ir laukė jo pasirodymo „PlayStation 4“ ar „Xbox One“, galės pasinaudoti pinigų grąžinimo procedūra. Konkreti tvarka priklausys nuo parduotuvės ar platformos, kurioje buvo atliktas pirkimas.

    Rinkoje tai signalas, kad pereinamasis laikotarpis tarp konsolių kartų sparčiai baigiasi: vis daugiau naujų leidimų orientuojasi į dabartinę kartą ir asmeninius kompiuterius. Žaidėjams tai dažnai reiškia aiškų pasirinkimą: atnaujinti įrangą arba susitaikyti, kad dalis naujienų senesnių sistemų jau nepasieks.

  • „Riot Games“ kelia nostalgijos bangą: League of Legends Classic startas aiškus, bus ir ribojimų

    „Riot Games“ kelia nostalgijos bangą: League of Legends Classic startas aiškus, bus ir ribojimų

    Premjera jau suplanuota

    „Riot Games“ oficialiai paskelbė apie League of Legends Classic – nuolatinį žaidimo režimą, kuris sieks sugrąžinti ankstyvųjų metų atmosferą ir žaidimo tempą. Režimo startas numatytas 2026 metų liepos 14 dieną kartu su 26.15 atnaujinimu.

    Studija taip pat nurodo, kad pilnas infrastruktūros paleidimas ir su premjera susieti renginiai globaliai tęsis iki 2026 metų liepos 29 dienos. Tai reiškia, kad dalis funkcijų ir aktyvacijų gali įsijungti palaipsniui, priklausomai nuo regiono ir serverių apkrovos.

    Kokia tai bus LoL versija?

    Classic nebus vienos konkrečios senos versijos kopija, o labiau kruopščiai atrinktas 2009–2013 metų laikotarpio elementų rinkinys. Pagrindiniu atskaitos tašku pasirinktas 3 sezonas, bet režime žadama ir kitų to meto mechanikų bei sprendimų.

    „Riot Games“ pabrėžia, kad tai nėra bandymas atkurti praeitį iki smulkmenų, o siekis sugrąžinti to meto jausmą, išlaikant šiuolaikinį stabilumą ir techninius patogumus. Dėl to Classic bus statomas ant modernios infrastruktūros, kad būtų užtikrintas patikimesnis ryšys ir mažiau techninių trikdžių.

    „Norime sugrąžinti senojo LoL atmosferą, bet neaukoti šiandienos stabilumo ir žaidimo patogumo“, – teigiama „Riot Games“ komunikacijoje apie režimo kryptį.

    Kas keisis žaidime

    Vienas ryškiausių akcentų – lėtesnis kovų tempas ir kitas resursų pojūtis. Žadama, kad judėjimo įgūdžiai ir sviediniai bus pastebimai lėtesni, o minios kontrolės efektų bus daugiau, todėl dvikovos turėtų tapti labiau pozicinės ir bausmingos.

    Kartu didės gebėjimų kaina, nes daugiau veiksmų kainuos daugiau manos arba energijos, tačiau smūgiai turėtų būti „aštresni“ ir pavojingesni. Tai dažniausiai reiškia mažiau chaotiškų mainų ir daugiau sprendimų, kada rizikuoti, o kada taupyti resursus.

    Režime atstatoma klasikinė Summoner’s Rift džiunglių struktūra, su sugrįžtančiais Wraiths ir kitais ankstesniais stovyklų išdėstymais. Džiunglių monstrai žadami pavojingesni nei dabartiniame režime, todėl ankstyvas išgyvenamumas ir atsargų pirkimas gali tapti dar svarbesnis.

    Vizualiai žemėlapis turėtų priminti senąją estetiką, tačiau su šiuolaikiniais apšvietimo ir tekstūrų patobulinimais, kad kovos būtų aiškiau skaitomos. Taip pat numatyti modernūs patogumai, tokie kaip užkeikimų buferiavimas, pingų sistema ir pasirenkamas valdymas WASD klavišais.

    Režimai, progresas ir bendruomenės įtaka

    Startuojant Classic bus siūlomos kelios pagrindinės žaidimo formos: PvP draft eilė, Co-op prieš kompiuterio valdomus varžovus ir pasirinktinės žaidėjų kuriamos rungtynės. Taip pat planuojamas riboto laiko ARAM variantas, kuriame bus derinama sena aplinka su šiuolaikinėmis čempionų versijomis.

    Progresui kuriama atskira sistema, vadinama Summoner’s Journey, su naujais rangų pavadinimais ir lipimu nuo žemesnių lygių iki elitinių. „Riot Games“ taip pat akcentuoja, kad rolės pasirinkimas prieš rungtynes turėtų sumažinti konfliktus dėl linijų ir padėti greičiau suformuoti komandas.

    Balanso filosofija čia žadama kitokia nei pagrindiniame režime: daugiau tolerancijos vadinamajam senųjų laikų chaotiškumui, mažiau siekio viską sulyginti iki idealaus simetriškumo. Svarbi naujovė – bendruomenės balsavimo mechanizmas, kuriuo žaidėjai galės daryti įtaką tam, kurie klasikiniai čempionai, kosmetiniai elementai ar mechanikos bus grąžinami ar koreguojami pirmiausia.

    Be nemokamos progreso trajektorijos planuojamos ir sezoninės Classic prieigos su papildomais kosmetiniais apdovanojimais. Toks modelis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didieji žaidimų kūrėjai seną turinį grąžina per riboto laiko renginius arba atskirus nostalgijos režimus, siekdami išlaikyti auditorijos dėmesį ir pritraukti grįžtančius žaidėjus.

  • Maginė riba peržengta: lenkų žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ tapo pardavimų karaliumi

    Maginė riba peržengta: lenkų žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ tapo pardavimų karaliumi

    Lenkijos studijos „Fumi Games“ žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ po balandžio premjeros fiksuoja įspūdingą komercinį rezultatą. Kūrėjai pranešė, kad žaidimas jau parduotas daugiau nei 1 000 000 kopijų, o tai nepriklausomam projektui yra retas pasiekimas.

    „Mouse: P.I. For Hire“ išsiskiria retro stilistika, įkvėpta kelis dešimtmečius menančių animacinių filmų estetikos. Žaidime veikiama detektyvo pelės kailyje, sprendžiamos mįslės, kovojama su priešais ir pereinami vis sudėtingesni lygiai, išlaikant noir nuotaiką ir juodai baltą vaizdą.

    Žaidėjų reakcija taip pat palanki: vertinimuose dominuoja teigiamos apžvalgos, o neigiami atsiliepimai sudaro apie 6 proc. nuo daugiau nei 13 000 įvertinimų imties. Tai rodo gana retą sutarimą, ypač tarp žaidimų, kurie remiasi ryškia stilistine kryptimi ir siauresne auditorija.

    Studija taip pat patvirtino, kad žaidimas bus papildytas funkcija, kurios trūko starto metu: galimybe pakartotinai pereiti atskirus lygius. Tai svarbu tiems, kurie nori surinkti nepastebėtas paslaptis ir užbaigti turinį 100 proc., o tokie patobulinimai paprastai prailgina žaidimo gyvavimo ciklą ir didina susidomėjimą po premjeros.

    Ateičiai planuojamas ir mokamas papildomas turinys, kuris turėtų pasirodyti ketvirtą šių metų ketvirtį. Praktikoje tai dažnai reiškia antrą pardavimų bangą ir proga sugrįžti žaidėjams, kurie žaidimą atidėjo, todėl „Fumi Games“ sėkmė gali būti ne vienkartinė.

  • Europos Komisija leido Vokietijai skirti 660 mln eurų puslaidininkiams: kas bus gaminama

    Europos Komisija patvirtino Vokietijos planą skirti 660 mln eurų valstybės pagalbos keturiems puslaidininkių sektoriaus projektams skirtingose federacinėse žemėse. Briuselis pabrėžia, kad šios investicijos turėtų sustiprinti tiekimo grandinių saugumą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo rizikingų tiekėjų.

    Pagal patvirtintą schemą finansavimas bus skiriamas ne tik iš federalinio biudžeto Berlyne, bet ir iš atskirų žemių lėšų. Europos Komisija vertino, ar parama būtina, proporcinga ir ar neperkreips konkurencijos bendrojoje rinkoje.

    Kam bus skirta parama?

    Didžiausia paketo dalis, 353 mln eurų, numatyta bendrovei „Element 3-5 GmbH“, kuri Baesweiler mieste, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, planuoja statyti gamyklą. Joje būtų gaminami specializuoti silicio karbido pagrindo ruošiniai, reikalingi aukštos įtampos galios elektronikai, įskaitant elektromobilių komponentus.

    Dar 214 mln eurų turėtų atitekti „Vishay“ projektui Itzehoe mieste Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Čia planuojama plėsti pažangių galios tranzistorių gamybą, kurie naudojami efektyviam didelių srovių valdymui pramonėje ir energetikos sprendimuose.

    „KLA“ numatyta 74,4 mln eurų parama gamybai Weilburgo mieste Heseno žemėje, kur planuojama diegti pažangios matavimo ir kontrolės įrangos gamybą. Tokia įranga yra kritiškai svarbi puslaidininkių gamybos procesams, nes leidžia tiksliai vertinti sluoksnių storį ir struktūrų formavimo kokybę.

    Mažiausia, 17,9 mln eurų dalis skirta „KETEK“ projektui Miunchene Bavarijoje. Pagal planą ten būtų vystomos itin specializuotų integrinių grandynų ir susijusių komponentų gamybos linijos, orientuotos į aukštos pridėtinės vertės nišas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Europos Komisijos vertinimu, puslaidininkių ekosistemos stiprinimas Europoje yra būtinas tiek ekonominiam saugumui, tiek pramonės konkurencingumui. Pastaraisiais metais tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa parodė, kad didelė priklausomybė nuo kelių regionų kelia rizikų tiek gamintojams, tiek strateginiams sektoriams.

    Šiame kontekste akcentuojama ir žaliavų grandinė: kai kurių kritinių medžiagų perdirbimo pajėgumai pasaulyje yra itin koncentruoti. Dėl to ES siekia ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir diversifikuoti tiekimą bei stiprinti vietinį mokslinių tyrimų ir pramonės bendradarbiavimą.

    Europos Komisija nurodo, kad be viešosios paramos dalis planuojamų investicijų galėjo neįvykti Europoje dėl didelių pradinių sąnaudų ir technologinės rizikos. Mainais projektų vykdytojai įsipareigoja bendradarbiauti su vietos mokslo institucijomis ir startuoliais, taip pat numatomi mechanizmai, pagal kuriuos dalis papildomai sugeneruotos naudos gali būti grąžinama valstybei.

  • Vroclavo oro uostas už 3,6 mln eurų statys non-Schengen terminalą: kada jis pradės veikti

    Vroclavo oro uostas pasirašė sutartį dėl naujo terminalo keleiviams, skrendantiems už Šengeno erdvės ribų. Investicijos vertė siekia apie 3,6 mln eurų, o statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų balandžio pabaigos.

    Projektą įgyvendins statybų bendrovė „Strabag“, o naujasis pastatas taps esamo keleivių terminalo rytine dalimi. Uosto vadovai pabrėžia, kad sprendimas reikalingas tam, jog augant srautams nenukentėtų aptarnavimo kokybė piko metu.

    Kas bus įrengta terminale?

    Apie 2 800 kvadratinių metrų ploto terminale numatytos keturios atskiros išvykimo vartų zonos, kad įlaipinimas galėtų vykti vienu metu keliems skrydžiams. Taip pat suplanuotos komercinės erdvės, įskaitant duty free ir maitinimo vietas.

    Pokyčiai palies ir atvykimo srautų valdymą. Planuojama sustiprinti pasienio patikrą, įrengiant šešis automatinius ABC vartelius bei keturias dvigubas pasienio kontrolės darbo vietas, kad procedūros vyktų sparčiau.

    Kodėl oro uostas skuba?

    Oro uostas šį projektą sieja su Europos Sąjungoje diegiamu Entry/Exit System, kuris iš trečiųjų šalių piliečių pareikalaus biometrinės registracijos kertant išorinę ES sieną. Praktikoje tai gali pailginti patikros laiką, todėl infrastruktūros pralaidumas tampa kritiškai svarbus.

    Perkėlus non-Schengen skrydžių aptarnavimą į atskirą terminalą, pagrindiniame pastate atsirastų daugiau vietos Šengeno srautams. Tai turėtų pagerinti keleivių judėjimą ir sumažinti eiles, ypač sezono metu.

    „Priėmėme sprendimą, kuris sprendžia poreikius čia ir dabar. Nauja erdvė pagerins sąlygas tiek keliaujantiems už Šengeno ribų, tiek skrendantiems Šengeno kryptimis, nes sklandžiau veiks visas terminalas“, – sakė Vroclavo oro uosto viceprezidentas Dariusz Kowalczyk.

    Vroclavo oro uostas taip pat rengia didesnės apimties pagrindinio terminalo plėtros projektą, tačiau jo projektavimo ir statybų etapai užtruks. Todėl laikinas, bet pilnavertis non-Schengen sprendimas pasirinktas kaip būdas išvengti aptarnavimo „butelio kakliuko“ sparčiai augant keleivių skaičiui.

    Oro uostas prognozuoja, kad 2025 metais pirmą kartą istorijoje aptarnaus daugiau kaip 6 milijonus keleivių, o vėlesniais metais augimas turėtų išlikti. Didėjantis susidomėjimas kryptimis už Šengeno ribų tampa viena priežasčių, kodėl investicija nukreipta būtent į pasienio patikros ir išvykimo zonų pralaidumą.

    Oro uosto valdymo struktūroje didžiausią dalį turi Vroclavo miestas ir regiono savivalda, o reikšmingas akcininkas yra ir Polskie Porty Lotnicze. Uosto atstovai akcentuoja, kad paraleliai tęsiami ir kiti infrastruktūros atnaujinimo darbai, susiję su operacinių zonų modernizavimu.

  • Lenkijos PZL Mielec pradėjo „Sikorsky“ S-70 Firehawk gamybą: sraigtasparniai skirti Čekijai ir rescEU

    Lenkijoje veikianti PZL Mielec gamykla, priklausanti „Lockheed Martin“, pradėjo gaminti „Sikorsky“ S-70 Firehawk – tai pirmieji tokio tipo gaisrų gesinimui pritaikyti sraigtasparniai, pradedami gaminti Europoje. Pirmieji du orlaiviai skirti Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Čekijos įmone Česká letecká servisní, priklausančia Helicopter Alliance, bei JAV bendrove „United Rotorcraft“. Pastaroji atsakinga už specialios gesinimo įrangos integravimą, įgulų rengimą ir ilgalaikį eksploatacinį palaikymą.

    Kas yra Firehawk?

    S-70 Firehawk yra specializuota „Black Hawk“ platformos versija, sukurta greitoms oro gaisrų gesinimo ir gelbėjimo misijoms. Šie sraigtasparniai pritaikomi darbui sudėtingomis sąlygomis ir gali būti naudojami ne tik gaisrams gesinti, bet ir paieškos bei gelbėjimo užduotims.

    Gamintojų teigimu, kiekviename Firehawk numatytas integruotas vandens bakas, kurio talpa siekia 3 785 litrus, taip pat įtraukiama vandens paėmimo sistema ir dviejų variklių konfigūracija. Nurodoma, kad orlaivis gali būti eksploatuojamas ir naktį, naudojant naktinio matymo įrangą.

    rescEU: kodėl tai svarbu?

    Čekijai skirti sraigtasparniai bus nuolat įtraukti į Europos Sąjungos civilinės saugos rezervą rescEU, kuris skirtas greitam reagavimui į didelio masto krizes. Tai reiškia, kad esant poreikiui orlaiviai galėtų būti operatyviai pasitelkti ir už Čekijos ribų, padedant kaimyninėms valstybėms.

    Toks sprendimas siejamas su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija Europoje dažnėjant ir stiprėjant augalijos gaisrų sezonams. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendrai parengties infrastruktūrai, kai pajėgumai planuojami ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Gamyba Lenkijoje ir tiekimo grandinė

    PZL Mielec jau kurį laiką Europoje surenka „Black Hawk“ šeimos sraigtasparnius, o Firehawk programa šią veiklą papildo specializuotu civilinės saugos segmentu. Bendrovė nurodo, kad gamyboje dalyvauja daugiau kaip 1 200 vietos tiekėjų, o platesnėje grandinėje palaikoma reikšminga dalis darbo vietų Europos Sąjungoje.

    „Gamybos startas yra pirmas konkretus žingsnis kuriant modernų, visos Europos oro pajėgumų tinklą augalijos gaisrams valdyti, paremtą europine tiekimo grandine“, – sakė „Lockheed Martin“ atstovas Dennisas Goege.

    Čekijos pusėje akcentuojama, kad šis pirkimas yra ne vien naujos technikos įsigijimas, bet ir praktinis indėlis į europinius pajėgumus, kai nacionaliniai resursai iš anksto planuojami kaip bendro rezervo dalis. „United Rotorcraft“ planuoja plėsti veiklą Čekijoje, kur, kaip teigiama, bus diegiama gesinimo įranga ir papildomi paieškos bei gelbėjimo sprendimai, kad sraigtasparniai galėtų pradėti darbą nuo pirmosios dienos.

  • Lenkija keičia KPO: savivaldybėms švelninami planavimo reikalavimai, lėšos keliauja į skaitmeninimą ir geležinkelius

    Lenkijos Vyriausybė pritarė šeštajai Nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) peržiūrai, kurios tikslas – palengvinti lėšų įsisavinimą iki programos pabaigos 2026 metais. Apie sprendimą po Vyriausybės posėdžio pranešė vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pagrindinis pokytis paliečia vadinamąjį KPO „kelrodį“ dėl savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų. Reikalavimų kartelė mažinama, o terminai atidedami, kad savivaldybės realiai spėtų įgyvendinti numatytas sąlygas.

    Kas keičiasi savivaldybėms?

    Pagal atnaujintą planą mažinamas savivaldybių, kurios turi būti patvirtinusios erdvinio planavimo dokumentus, tikslinis rodiklis iki 30 proc. Anksčiau siekta 40 proc., o dar pradžioje numatyta 80 proc. riba, kuri, Vyriausybės teigimu, praktiškai buvo neįgyvendinama.

    Taip pat koreguojamas terminas: vietoje birželio pabaigos dabar numatyta rugpjūčio pabaiga. Tai turėtų sumažinti riziką, kad dėl neįvykdytų administracinių reikalavimų būtų stabdomi mokėjimai ar stringa projektų vykdymas.

    Kur bus perkelta dalis lėšų?

    Peržiūroje numatytas dalies KPO pinigų perskirstymas į sritis, kuriose projektus lengviau užbaigti laiku. Tarp prioritetų įvardijami viešųjų paslaugų skaitmeninimas, pastatų termomodernizacija bei geležinkelių sektorius, įskaitant keleivinių vagonų modernizavimą ir riedmenų atnaujinimą.

    Vyriausybės komunikacijoje akcentuojama, kad korekcijos apima ir kai kurių rodiklių atnaujinimą, susijusį su e. paslaugomis, įmonių skaitmenine transformacija bei elektros perdavimo tinklų investicijomis. Esminė logika – finansuoti tuos projektus, kurie turi didesnę tikimybę būti įgyvendinti iki KPO termino pabaigos.

    Kada spręs Europos Komisija?

    Patvirtinta peržiūra dabar bus pateikta Europos Komisijai vertinti ir tvirtinti. Lenkijos institucijų nurodomu grafiku, vertinimo išvados tikimasi iki liepos pabaigos, o galutinis sprendimas dėl peržiūros patvirtinimo planuojamas rugpjūčio pabaigoje.

    Lenkija pagal KPO iš viso gali panaudoti apie 54,7 mlrd. eurų, iš jų apie 25,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos ir apie 29,4 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Europos Komisijos viešai skelbtais duomenimis, iki birželio pradžios Lenkijai buvo išmokėta 34,15 mlrd. eurų, tai sudaro apie 62 proc. visos numatytos sumos.

  • Mokėjimas už mažesnį elektros vartojimą: Energetikos ministerija siūlo naują modelį ribojimų metu

    Energetikos ministerija siūlo keisti tvarką, kaip taikomi vadinamieji elektros tiekimo ribojimai, kai elektros sistemai pritrūksta rezervų ir nebelieka kitų būdų subalansuoti gamybą bei vartojimą. Pagrindinė naujovė – numatyti finansinį atlyginimą vartotojams, kurie laikydamiesi nustatytų ribojimų realiai sumažina elektros suvartojimą.

    Siūloma, kad toks atlygis būtų taikomas tais atvejais, kai ribojimai įvedami Vyriausybės nutarimu. Tokia schema turėtų papildyti iki šiol dominavusį „bausmės“ mechanizmą, kai pagrindinis motyvas laikytis ribojimų buvo galimos sankcijos už nepaklusimą.

    Kodėl siūlomas pokytis?

    Poreikis koreguoti reguliavimą siejamas su ankstesnėmis energetikos sistemos įtemptomis situacijomis, kai dėl ekstremalių orų ir ribotų generacijos galimybių atsirado reali galios trūkumo rizika. Tokiais momentais elektros sistemos operatoriai pirmiausia naudoja visas prieinamas priemones, o ribojimai vartotojams laikomi kraštine, bet kartais neišvengiama priemone.

    Ministerijos logika paprasta: jei vartotojas padeda stabilizuoti sistemą mažindamas vartojimą, vien grėsmės baudomis nepakanka kaip ilgalaikis sprendimas. Teigiama, kad teigiamas finansinis paskatinimas galėtų didinti discipliną ir mažinti tikimybę, kad sistema bus priversta eiti į avarinius atjungimus.

    Kas galėtų gauti atlygį?

    Daugiausia dėmesio skiriama dideliems elektros vartotojams, kuriems ribojimai paprastai sukelia didžiausią organizacinį ir ekonominį poveikį. Pagal siūlomą kryptį, aktualiausia grupė – vartotojai, kurių sutartinė galia siekia bent 300 kilovatų, nes būtent jų vartojimo pokyčiai gali reikšmingai prisidėti prie sistemos balansavimo.

    Numatoma, kad už faktiškai įvykdytą vartojimo sumažinimą būtų mokamas fiksuoto pobūdžio atlygis, susietas su paskelbtais ribojimų lygiais ir realiai pasiektu sumažinimu. Toks modelis, pasak iniciatorių, galėtų švelninti verslui tenkantį smūgį, kai ribojimai sustabdo procesus ar sumažina gamybos apimtis.

    Ką tai reikštų elektros rinkai?

    Praktikoje tai būtų bandymas sukurti aiškesnę „atlygio už lankstumą“ logiką, kai vartojimo mažinimas tampa ne vien priverstine prievole, bet ir apmokama paslauga sistemos stabilumui. Pastaraisiais metais Europoje vis plačiau kalbama apie paklausos valdymą, kai vartotojai, ypač pramonė, gali padėti išvengti brangiausių piko valandų ir sumažinti avarijų riziką.

    Jei siūlomi pakeitimai būtų įgyvendinti, tai galėtų didinti motyvaciją iš anksto planuoti vartojimo mažinimo scenarijus, diegti stebėsenos sprendimus ir greičiau reaguoti į sistemos operatorių signalus. Ministerija pabrėžia, kad galutinis tikslas – patikimesnis elektros tiekimas ir mažesnė nevaldomų atjungimų tikimybė kritiniais momentais.

  • Italijoje susekta GRU šnipų schema: taikėsi į CAMM ir CAMM-ER, svarbias Lenkijos oro gynybai

    Italijos teisėsauga ir žvalgybos institucijos išardė, įtariama, su Rusijos karinės žvalgybos GRU susijusią šnipinėjimo schemą, kuri siekė gauti duomenų apie Vakarų oro gynybos technologijas. Tyrimo duomenys rodo, kad taikytasi į sistemas ir raketas, kurios svarbios ne tik Italijai ar Ukrainai, bet ir Lenkijos oro gynybos planams.

    Pagal paviešintą informaciją, pagrindinis įtariamas tarpininkas buvo buvęs Italijos saugumo pareigūnas, o ryšius palaikė asmuo, turėjęs diplomatinį statusą Rusijos ambasadoje Romoje. Tyrėjai teigia fiksavę slaptą informacijos perdavimo metodiką, o už pateiktus atsakymus į konkrečius techninius klausimus esą buvo mokama po 4 000 eurų.

    Kas domino šnipus?

    Teisėsaugos medžiagoje minimi klausimai apie oro gynybos sistemų veikimo principus, galimus pažeidžiamumus ir atsparumą elektroniniams trikdžiams. Tokia informacija ypač vertinga šiuolaikiniame kare, nes leidžia ieškoti būdų, kaip apgauti taikinių aptikimo ir raketų valdymo grandis.

    Skelbiama, kad domėtasi europine SAMP/T sistema, taip pat raketomis CAMM-ER. Pastarosios siejamos su didesnio nuotolio perėmimu ir laikomos svarbia grandimi ten, kur siekiama uždengti spragas tarp skirtingo nuotolio oro gynybos sluoksnių.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai plečia oro gynybą, o CAMM ir CAMM-ER šeimos raketos įvardijamos kaip vienas kertinių elementų programose Narew ir Pilica+. Šios priemonės turėtų saugoti pajėgas, oro uostus ir kritinę infrastruktūrą, o taip pat didinti atsparumą dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei.

    2023 metais Lenkija paskelbė dėl šių sprendimų įsigijimo apimčių: kalbėta apie 23 baterijas, daugiau kaip 100 iLauncher tipo paleidimo įrenginių ir apie 1 000 naujos kartos CAMM-ER raketų. Sutarties vertė buvo nurodoma apie 4 mlrd. svarų sterlingų, tai yra maždaug 4,7 mlrd. eurų.

    Šiuolaikinė kova vyksta ir dėl algoritmų

    Tokio pobūdžio šnipinėjimas rodo, kad karinė konkurencija persikelia į algoritmų, trukdymo ir signalų apdorojimo sritį. Jei priešininkas iš anksto geriau supranta raketos taikinio paieškos ar nukreipimo logiką, jis gali kurti klaidinančias priemones, parinkti atakos profilius ar elektronines užtvaras, kurios mažina perėmimo tikimybę.

    Italijos institucijos pranešė apie sulaikymus, o Roma taip pat ėmėsi diplomatinių veiksmų prieš Rusijos atstovybės darbuotojus. Šis atvejis dar kartą primena, kad gynybos pramonės duomenų apsauga Europoje tampa ne mažiau svarbi nei fizinis ginklų tiekimas, nes nutekintos technologinės detalės ilgainiui gali pakeisti realią kovinių sistemų vertę.

    „Rusija toliau taiko hibridines priemones, kad darytų spaudimą Vakarams ir Italijai. Tai rimtas ir nepriimtinas kišimasis į valstybės institucijas ir nacionalinį saugumą“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Gamybos ir tiekimo grandinių apsauga šiuo metu vis dažniau siejama ir su DI, kuris naudojamas tiek atakoms planuoti, tiek gynybos spragoms ieškoti analizuojant didelius techninės informacijos kiekius. Dėl to NATO valstybės ir Europos Sąjunga pastaraisiais metais griežtina eksporto kontrolę, vidaus patikrų procedūras ir kibernetinio saugumo reikalavimus gynybos pramonės rangovams.

  • Lenkija rengia koalicijos manevrus dėl Ukrainos: Vokietija pirmose pratybose nedalyvaus

    Lenkijoje rudenį planuojamos pirmosios vadinamosios koalicijos norinčiųjų karinės pratybos, skirtos pasirengti galimam paramos Ukrainai scenarijui po paliaubų. Vokietija šiose pratybose nedalyvaus, remdamasi Vokietijos vyriausybės šaltiniais pranešė agentūra dpa.

    Koalicija norinčiųjų vienija valstybes, kurios svarsto praktines saugumo garantijas Ukrainai ir regionui, jei būtų pasiektas ugnies nutraukimas. Paryžiuje vykusiame susitikime dalyvavo apie 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, o vienas iš sutartų žingsnių tapo tarptautinės pratybos.

    Kokios tai pratybos?

    Pasak dpa, Lenkijoje numatomas formatas daugiausia būtų štabinės, nedidelio masto pratybos. Jose akcentuojami sprendimų priėmimo procesai, vadovavimo grandinė ir pajėgų permetimo planavimas, o ne didelės technikos ar karių judėjimas vietovėje.

    Toks modelis įprastai naudojamas siekiant greitai suderinti skirtingų šalių procedūras, ryšius ir veiksmų seką. Praktinis tikslas – patikrinti, ar politiniai sprendimai ir karinis planavimas gali būti įgyvendinami laiku, jei situacija pasikeistų.

    Kas pabrėžiama Lenkijoje ir Paryžiuje

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra nurodęs, kad rudenį vyksiantys manevrai Lenkijoje daugiausia vyktų dalyvaujant Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgoms. Šis akcentas siejamas su siekiu koaliciją parengti realioms saugumo garantijoms Ukrainai ir regionui.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad daugianacionalinės pajėgos, kurios galėtų prisidėti prie paliaubų užtikrinimo, jau būtų pasirengusios veikti. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo politinių sprendimų, šalių mandatų ir suderintų taisyklių.

    Kodėl Vokietija kol kas traukiasi

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Paryžiuje teigė, kad koalicija norinčiųjų gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant saugumo garantijas Ukrainai po paliaubų, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad dėl Vokietijos įnašo pobūdžio ir masto spręs federalinė vyriausybė ir Bundestagas.

    Tai reiškia, kad Berlyne sprendimas dėl dalyvavimo konkrečiose pratybose ir platesniuose planuose dar nėra galutinai suformuotas. Vokietijoje karinių įsipareigojimų užsienyje klausimai paprastai reikalauja aiškaus politinio ir parlamentinio pagrindo.

    Koalicija norinčiųjų pirmą kartą susirinko 2025 metais ir šiuo metu vienija apie 37 valstybes, daugiausia Europoje. Pranešama, kad prie jos taip pat įsitraukia ir ne Europos partneriai, o pastaruoju metu prisijungė Moldova bei Šiaurės Makedonija.