CP v2

Blog

  • Skandalas privačiame zoologijos sode Lenkijoje: išvežti 33 gyvūnai, įsikišo generalinis prokuroras

    Lenkijoje įsiplieskė skandalas dėl privataus zoologijos sodo Łącznoje Žemutinės Silezijos regione. Po tarnybų reido iš jo išvežti 33 gyvūnai, o tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio prižiūrėti ėmėsi generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas.

    Prokuratūra pranešė vertinsianti, kaip iki šiol vyko ikiteisminis tyrimas ir ar pasirinkti veiksmai buvo pagrįsti. Taip pat svarstoma bylą perkelti iš Wałbrzycho apylinkės prokuratūros į aukštesnio lygmens instituciją.

    Reidas ir įtarimai penkiems žmonėms

    Praėjusią savaitę prokurorai, lydimi policijos, atliko procesinius veiksmus zoologijos sodo teritorijoje netoli Mieroszowo. Per patikrinimą sulaikyti penki asmenys, o zoologijos sodo savininkui ir dar keturiems žmonėms pareikšti įtarimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

    Institucijų sprendimu dalis gyvūnų skubiai perkelta į kitas vietas, kur, pareigūnų teigimu, jiems galima užtikrinti tinkamą priežiūrą. Iš viso išvežti 33 gyvūnai, dalis jų perkelti ir į užsienį.

    Wałbrzycho teismas nesutiko skirti zoologijos sodo savininkui suėmimo. Tyrimas, pasak prokuratūros, vykdomas jau ne vieną mėnesį, o surinkti duomenys nuosekliai tikslinami.

    Gyventojų pasipriešinimas ir policijos įsikišimas

    Gyvūnų paėmimas sulaukė dalies vietos gyventojų prieštaravimo. Prokuratūros duomenimis, kai kurie žmonės bandė trukdyti gyvūnų transportavimui, todėl teko įsikišti policijai.

    Pranešta, kad vienam asmeniui skirtas administracinis nubaudimas, o keturi asmenys sulaikyti dėl įtariamo pareigūnų neliečiamybės pažeidimo. Aplinkybės aiškinamos atskirai, vertinant kiekvieno dalyvio veiksmus.

    Ekspertų išvados: prastas laikymas ir priežiūros trūkumai

    Apie tyrimo eigą informavęs Świdnicos apygardos prokuroras Marekas Rusinas pristatė pirmines ekspertų išvadas, parengtas po apžiūrų, atliktų reido dienomis. Jose nurodyta, kad gyvūnai galėjo būti laikomi netinkamomis sąlygomis.

    Pasak prokuratūros, dalis paukščių buvo akivaizdžiai prastos būklės, o jiems ne visada užtikrintas rūšiai tinkamas pašaras ir švarus geriamas vanduo. Kitiems gyvūnams, kaip teigiama, trūko nuolatinės prieigos prie vandens ir jie galėjo būti laikomi per ankštose patalpose.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į planavimo ir saugumo problemas: plėšrūnų aptvarai buvo įrengti greta gyvūnų, kurie gali tapti jų grobiu. Be to, nurodyta galimų pažeidimų dėl laikinų aptvarų sprendimų ir darbuotojų saugos bei higienos reikalavimų.

    Po intervencijos zoologijos sodas laikinai liko uždarytas. Likusių gyvūnų priežiūra, remiantis vietos institucijų ir prokuratūros susitarimu, laikinai patikėta Mieroszowo burmistrui Andrzejui Lipińskiui.

    Pradėtas ir atskiras tyrimas dėl galimo trukdymo tarnybų veiksmams. Prokuratūra aiškinasi, kaip į viešumą galėjo nutekėti informacija apie planuotus procesinius veiksmus ir ar tyčia nebuvo gadinamos tvoros bei apsauginiai tinklai.

    Privatus zoologijos sodas Łącznoje oficialų zoologijos sodo statusą, prokuratūros nurodymu, turi nuo 2012 metais. Jo savininkai anksčiau skelbė, kad laikoma apie 100 rūšių gyvūnų, tačiau šią informaciją tyrėjai dar tikslina vertindami faktinę situaciją ir dokumentus.

    Specialistai primena, kad tokiose bylose dažnai vertinama ne tik emocinis visuomenės fonas, bet ir konkretūs priežiūros kriterijai: nuolatinė prieiga prie vandens, rūšiai tinkamas maistas, pakankamas plotas, veterinarinė priežiūra ir saugūs aptvarai. Būtent šie aspektai paprastai tampa esminiais sprendžiant, ar gyvūnų laikymas atitiko teisės aktų reikalavimus.

  • Mokslo metų startas smogė tėvams: išleido apie 360 eurų, o didžiausios išlaidos dar priešaky

    Naujų mokslo metų pradžia daugeliui šeimų vėl virto rimtu išbandymu piniginei. Lenkijoje tėvai vaikų mokyklinėms reikmėms, aprangai ir privalomiems mokesčiams vidutiniškai skyrė apie 360 eurų. Tačiau didelė dalis išlaidų persikelia į visus mokslo metus, ypač dėl mokamų būrelių ir papildomo ugdymo.

    Tokius skaičius pateikė visuomenės nuomonės tyrimų centras CBOS, įvertinęs 2026–2027 mokslo metų pradžios išlaidas. Į šią sumą paprastai patenka vadovėliai, sąsiuviniai, rašymo priemonės, sportinė apranga, draudimas, o kai kuriais atvejais ir mokesčiai už internatą ar būsto nuomą.

    Lyginant su ankstesniais metais, vidutinė deklaruojamų išlaidų suma sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad spaudimas šeimų biudžetams dingo. Tyrime matyti, kad daliai tėvų pavyko tilpti į mažesnį biudžetą, bet nemažai namų ūkių vis tiek patiria panašų finansinį krūvį.

    Didžiausia našta daugiavaikėms šeimoms

    CBOS duomenys rodo, kad galutinė suma stipriai priklauso nuo vaikų skaičiaus. Vieną mokinį auginančios šeimos vidutiniškai išleido apie 286 eurus, dviem vaikams suma augo iki maždaug 399 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra trys ir daugiau mokinių, mokslo metų pradžia kainavo apie 590 eurų. Tai atspindi ne tik didesnį perkamų priemonių kiekį, bet ir tai, kad kai kurios išlaidos beveik nesidalija, pavyzdžiui, atskira apranga ar papildomos mokyklinės veiklos mokesčiai.

    Papildomos veiklos gali kainuoti daugiau nei startas

    Vien tik mokslo metų pradžios pirkinių krepšelis dažnai nėra didžiausias metų iššūkis. CBOS nurodo, kad 70 proc. tėvų planuoja vaikams apmokėti mokamus papildomus užsiėmimus, o vidutiniškai tam ketinama skirti apie 169 eurus per mėnesį.

    Tokios išlaidos gali tapti nuolatiniu įsipareigojimu visus mokslo metus, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar papildomai mokosi užsienio kalbų. Prie šios sumos dar prisideda transportas, priemonės užsiėmimams ir sezoninės išlaidos, pavyzdžiui, stovyklos.

    „Papildomas ugdymas daugeliui šeimų tampa būtinybe, tačiau jis vis dažniau konkuruoja su kitomis kasdienėmis išlaidomis“, – sakė tyrimo išvadas apibendrinę CBOS atstovai.

    Galimybės priklauso nuo tėvų išsilavinimo

    Tyrimas parodė ryškų socialinį pjūvį: mokamas papildomas veiklas dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų šeimos. Tuo metu mažesnio išsilavinimo grupėse gerokai daugiau tėvų teigia neplanuojantys finansuoti papildomų užsiėmimų.

    CBOS vertinimu, tai reiškia, kad vaikų galimybės gilinti žinias ar lavinti įgūdžius vis dar glaudžiai susijusios su šeimos finansinėmis galimybėmis. Tyrimas atliktas 2026 metais spalio 1–11 dienomis, apklausiant reprezentatyvią 1 028 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.

  • NATO kariai atvyksta į Lenkiją: siunčia aiškią žinią Putinui ir perspėja dėl galimos eskalacijos

    NATO sąjungininkų kariai lapkritį atvyks į Lenkiją dalyvauti karinėse pratybose, kuriomis siekiama sustiprinti atgrasymą ir pademonstruoti Aljanso pasirengimą ginti savo teritoriją. Saugumo ekspertai viešai įspėja, kad Rusija gali bandyti didinti spaudimą NATO šalims, o įtampos augimas neatmetamas ir artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijai, kaip rytiniam NATO flangui, tenka išskirtinis vaidmuo nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Šalyje jau veikia sustiprintos sąjungininkų pajėgos, o pratybos laikomos praktiniu būdu patikrinti, kaip greitai gali būti permetami daliniai ir technika.

    Pratybos kaip atgrasymo priemonė

    NATO pratybos paprastai apima vadovavimo, ryšių, logistikos ir oro gynybos elementus, kurie kritiškai svarbūs galimos krizės atveju. Kuo greičiau ir sklandžiau sąjungininkai gali veikti kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad agresorius ryšis rizikingoms provokacijoms.

    Pastaraisiais metais Aljansas peržiūrėjo gynybos planus ir didino parengtį, kad prireikus būtų galima operatyviai sustiprinti rytinį flangą. Praktikoje tai reiškia dažnesnes pratybas, didesnį dėmesį oro ir priešraketinei gynybai bei geresnį judėjimo koridorių parengimą.

    Kokios grėsmės įvardijamos?

    Saugumo vertinimuose dažniausiai minimos ne tik konvencinės karinės rizikos, bet ir hibridinės grėsmės, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją, bandymus trikdyti kritinę infrastruktūrą ar kurstyti neramumus pasienio ruožuose. Tokie veiksmai gali būti nukreipti į visuomenės bauginimą ir politinės valios silpninimą.

    „Turime būti pasirengę, kad Rusija sieks eskaluoti įtampą ir tikrinti NATO vienybę“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Ką tai reiškia regionui?

    Lenkijoje rengiamos pratybos siunčia signalą visam regionui, įskaitant Baltijos šalis, kad kolektyvinės gynybos įsipareigojimai nėra vien politinė deklaracija. Kartu tai yra ir praktinis pasirengimas galimiems scenarijams, kai reikėtų greitai užtikrinti pastiprinimo atvykimą sausuma, oru ir jūra.

    NATO nuosekliai pabrėžia, kad veikia gynybiškai, o pratybos yra planuojamos skaidriai ir pagal tarptautinę praktiką. Vis dėlto didėjant įtampai regione, tokie mokymai tampa vienu svarbiausių instrumentų mažinti klaidingo vertinimo riziką ir stiprinti atgrasymą.

  • CBOS apklausa: Karol Nawrocki lenkia parlamentą, Seimas ir Senatas sulaukė kritikos

    Lenkijoje paskelbta CBOS apklausa rodo ryškų kontrastą tarp visuomenės vertinimų: Karolo Nawrockio darbą teigiamai įvertino 51 proc. respondentų, o neigiamai – 39 proc. Tuo metu parlamentas, Seimas ir Senatas, vertinamas gerokai prasčiau.

    CBOS duomenimis, abiejose parlamento rūmuose vyrauja nepalankios nuomonės. Apklausoje pabrėžiama, kad daugiau nei pusė gyventojų prastai vertina parlamentarų veiklą, o tai signalizuoja apie išliekantį nepasitikėjimą politinėmis institucijomis.

    Tokie rezultatai atspindi platesnę tendenciją, būdingą daugeliui Europos valstybių, kai atskiri pareigūnai ar institucijų vadovai vertinami palankiau nei pats parlamentas. Dažnai tai siejama su matomesne komunikacija, aiškesnėmis atsakomybėmis ir labiau personalizuota politika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad institucijų reitingus paprastai veikia keli veiksniai: politiniai konfliktai, ekonominės nuotaikos ir rezonansiniai sprendimai. Parlamento atveju papildomą įtaką daro nuolatiniai partiniai ginčai ir sudėtingi kompromisai, kuriuos visuomenei ne visuomet lengva priimti.

    CBOS apklausos taip pat primena, kad vertinimai gali greitai keistis, ypač artėjant svarbiems politiniams sprendimams ar rinkimams. Dėl to politiniai lyderiai ir institucijos dažnai siekia stiprinti pasitikėjimą skaidrumu, aiškesniu sprendimų pagrindimu ir aktyvesniu dialogu su visuomene.

  • Liroy kovojo dėl vaikų metus: teismas nusprendė, su kuo jie gyvens ir kas bus toliau

    Lenkijos atlikėjas ir buvęs politikas Piotras „Liroy“ Marzecas jau ne vienerius metus teismuose sprendžia vaikų globos klausimą po skyrybų su fotografe Joanna Krochmalska. Naujausias teismo sprendimas pakeitė ankstesnę kryptį ir nustatė, kur gyvens trys poros vaikai, tačiau byla dar nėra galutinai užbaigta.

    Pora susipažino 2001 metais fotosesijoje, o po kelių mėnesių draugystės jų santykiai peraugo į ilgalaikę partnerystę. Susituokę 2012 metais, jie susilaukė trijų vaikų, o santuoka baigėsi skyrybomis 2022 metais.

    Po skyrybų prasidėjo naujas konfliktų etapas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir priežiūros tvarkos. Abi pusės viešai teikė rimtus kaltinimus, o ginčas tapo vienu ryškesnių tokio pobūdžio procesų, atsidūrusių žiniasklaidos dėmesio centre.

    Sprendimas keitėsi kelis kartus

    2024 metų rugpjūtį teismas buvo nusprendęs, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti siejama su motinos namais. Vėliau tėvas ėmėsi aktyvesnės gynybos strategijos ir, padedamas teisininkų, siekė peržiūrėti ankstesnes išvadas bei įvertinimus dėl vaikų situacijos.

    2025 metų lapkritį teismas pakeitė ankstesnę poziciją ir nusprendė, kad vaikai turi gyventi su tėvu. Motinos atstovas šį sprendimą apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismas skundą atmetė.

    Antradienį, spalio 20 dieną, viešai paskelbta informacija apie naują tėvui palankų nutarimą, kuriuo patvirtinta vaikų gyvenamoji vieta. Kartu pranešta, kad motinos tėvų valdžia yra apribota, paliekant jai teisę gauti informaciją apie vaikus.

    Kodėl tokios bylos dažnai užsitęsia

    Teisininkai pabrėžia, kad vaiko interesai šeimos bylose vertinami kompleksiškai, o sprendimai gali keistis, jei atsiranda naujų aplinkybių ar pateikiami papildomi įrodymai. Praktikoje tai reiškia, kad procesai neretai tęsiasi mėnesius ar metus, ypač kai abi pusės aktyviai ginčija išvadas.

    Šiuo atveju taip pat akcentuojama, kad sprendimas nėra galutinis ir gali būti toliau skundžiamas, todėl konflikto pabaiga dar negarantuota. Kol vyksta teisiniai procesai, dažnai lygiagrečiai nustatoma laikina bendravimo tvarka ir kitos sąlygos, kad būtų užtikrintas vaikų stabilumas.

    Naujas šeimos etapas, bet ginčas tęsiasi

    Pats Liroy viešai yra kalbėjęs apie šeimos svarbą ir savo sudėtingą vaikystės patirtį, kuri, jo teigimu, paskatino siekti stabilesnės aplinkos vaikams. 2024 metais jis vedė partnerę Dorotą, o vėliau jų šeimoje gimė sūnus Ignacy.

    Skelbiama, kad pora taip pat globoja paauglį, o atlikėjas palaiko artimą ryšį ir su šeimos nariais iš ankstesnių santykių. Vis dėlto pagrindinis ginčas dėl trijų vaikų gyvenamosios vietos ir tėvų teisių apimties dar gali turėti tęsinį teismuose.

  • PiS smogia finansų ministrą Domańskį: Seime verda balsavimas, kuris gali viską pakeisti

    Lenkijos Seime įsibėgėjo debatai dėl nepasitikėjimo finansų ir ekonomikos ministru Andrzejumi Domańskiu. Opozicinė partija PiS siekia jo atleidimo, teigdama, kad šalies finansai artėja prie pavojingos ribos. Ministerija kaltinimus atmeta, o balsavimas numatytas dar antradienį.

    Parlamentinė procedūra pradėta PiS iniciatyva, o prieš pateikimą plenariniam posėdžiui klausimą vertino Seimo finansų komitetas. Komitetas projektą įvertino neigiamai, tačiau galutinį sprendimą priims visi parlamentarai. Politinė įtampa didelė, nes balsavimas vyks tą pačią dieną.

    PiS atstovai Seime kartoja, kad biudžetų deficitas auga, o planuotos pajamos, jų teigimu, nepasiekiamos. Kritikai akcentuoja ne tik einamųjų metų rodiklius, bet ir kelių metų į priekį numatomus valstybės finansų planus. Pasak jų, tai didina skolos aptarnavimo naštą ir mažina valstybės galimybes finansuoti prioritetus.

    Ginčas dėl deficito ir pajamų

    Per svarstymą komitete PiS parlamentarai kėlė klausimą, ar ministerija adekvačiai prognozuoja ekonomikos raidą ir biudžeto įplaukas. Jie teigė, kad kartojasi situacija, kai į biudžetą suplanuojama daugiau, nei realiai surenkama. Tokia praktika, pasak opozicijos, esą stumia šalį į fiskalinę riziką.

    Diskusijose taip pat minėta, kad dideli deficito skaičiai tampa politiniu argumentu prieš ministro komandą. Opozicija bando įrodyti, kad tai ne vien makroekonominių aplinkybių rezultatas, o netinkamo valdymo pasekmė. Valdančiosios daugumos atstovai tokius teiginius laiko politine kampanija.

    Ministerija atsikerta: dalis problemų paveldėta

    Finansų ministerija aiškina, kad dalis šiandieninių biudžeto įtampų susijusi su ankstesniais įsipareigojimais ir struktūriniais veiksniais. Kaip nurodyta komiteto posėdyje, 2024–2026 metais anksčiau prisiimtų skolinių įsipareigojimų išpirkimai siekė beveik 18 milijardų eurų. Ministerija pabrėžia, kad tokie mokėjimai turi tiesioginę įtaką deficitui.

    Taip pat primenama, kad ankstesniais metais sparčiai kilusios kainos paliko ilgalaikį efektą išlaidoms. Dėl indeksavimo mechanizmų augo pensijų ir socialinių išmokų bazė, todėl dalis išlaidų tapo nuolatinės. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad lėtesnis kainų augimas nuo 2024 metų mažino kai kurių pajamų dinamiką.

    „Šiandien matome ne vieno sprendimo pasekmę, o kelių metų įsipareigojimų ir ekonominių procesų sumą“, – sakė finansų viceministrė Hanna Majszczyk.

    Ministerijos pateiktais skaičiais, atotrūkis tarp socialinio draudimo išlaidų ir jų padengimui reikalingų lėšų didėjo, o tai didina valstybės biudžeto dotacijų poreikį. Tai tampa viena jautriausių viešųjų finansų temų, nes socialinės išmokos sudaro reikšmingą valstybės išlaidų dalį. Balsavimas Seime parodys, ar opozicija pajėgi sutelkti pakankamai balsų ministro atstatydinimui.

  • Krokuvoje atidengtas Andrzejaus Wajdos muralas: režisieriaus našlė reakcijos neslėpė

    Krokuvoje, Kijovskos alėjoje, pristatytas naujas muralas, skirtas legendiniam kino režisieriui Andrzejui Wajdai. Nespalvotas darbas „Wajda juoda ant balto“ tapo dalimi minėjimų, skirtų šimto metų sukakčiai nuo kūrėjo gimimo.

    Viešas kūrinio pristatymas įvyko spalio 20 dieną, o muralo autorius yra dailininkas Bartoszas Podlewskis. Pasirinkta minimalistinė, monochrominė estetika, tačiau joje įkomponuotas realistiškas Wajdos portretas su kamera rankose.

    Organizatorių teigimu, tokie projektai skirti ne tik įamžinti kūrėją, bet ir priminti jo vietą Lenkijos bei Europos kultūroje. Muralas atsirado vykstant renginiams, kuriais akcentuojamas Wajdos indėlis į kiną ir visuomeninę atmintį.

    Režisierius, formavęs kino kryptį

    Andrzejus Wajda (1926–2016) laikomas vienu svarbiausių Lenkijos kino ir teatro režisierių, siejamu su Lenkų kino mokyklos tradicija. Jo filmuose dažnai nagrinėtos karo patirtys, politinės lūžio epochos, tapatybės paieškos ir moraliniai pasirinkimai.

    Žiūrovams gerai žinomi jo darbai „Karta“, „Kanalas“, „Pelenai ir deimantas“, „Pažadėtoji žemė“, „Žmogus iš marmuro“ bei „Katynė“. Režisierius sulaukė keturių nominacijų Amerikos kino akademijos apdovanojimams, o 2000 metais jam skirtas garbės „Oskaras“ už viso gyvenimo nuopelnus.

    Viešos erdvės menas keičia miestą

    Pastaraisiais metais Europos miestuose vis dažniau pasirenkama kultūros atminimą įprasminti viešosiose erdvėse, o muralai tampa ne vien dekoru, bet ir edukaciniu ženklu. Tokie darbai paprastai skatina domėjimąsi kūrėjų biografijomis ir miestų kultūriniais maršrutais.

    Krokuvos atvejis išskirtinis tuo, kad pasirinktas santūrus stilius leidžia sutelkti dėmesį į patį asmenį, o ne į vizualinį triukšmą. Skelbiama, kad režisieriaus našlė į naująjį pagerbimą sureagavo itin šiltai ir džiaugėsi, jog Wajdos atminimas gyvai įsilieja į šiuolaikinį miesto veidą.

  • Lenkai jau planuoja 2027-ųjų vasarą: ar artėja paskutinės minutės kelionių eros pabaiga?

    Lenkijoje ryškėja nauja kelionių planavimo tendencija: vis daugiau žmonių atostogas rezervuoja gerokai iš anksto. Internetinės kelionių platformos „eSky“ duomenys rodo, kad klientams svarbiausia turėti didžiausią skrydžių, viešbučių ir datų pasirinkimą, o kartu ir aiškumą, kiek kainuos visas poilsis.

    „eSky“ skelbia, kad šiuo metu jos klientai yra rezervavę apie 3 kartus daugiau kelionių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Įmonė tokį šuolį sieja su noru išvengti kainų svyravimų ir kelionę susiplanuoti ramiau, nelaukiant paskutinių pasiūlymų.

    „Žmonės nori užsitikrinti pasirinkimą ir kainos aiškumą, nes rinka per trumpą laiką gali pasikeisti“, – teigiama „eSky“ pateikiamuose apibendrinimuose.

    Kaip rodo platformos užsakymų kryptys, tarp iš anksto planuojamų 2027 metų vasaros kelionių į lyderio pozicijas kyla Egiptas. Jis, remiantis „eSky“ užsakymų struktūra, aplenkia tokias tradiciškai populiarias kryptis kaip Ispanija, Graikija, Bulgarija ir Kipras.

    Tokį posūkį ekspertai dažniausiai aiškina keliais veiksniais: ilgesniu šiltuoju sezonu, plačia „viskas įskaičiuota“ pasiūla ir patogiais skrydžių maršrutais. Kita svarbi priežastis yra kainodara, nes ankstyvos rezervacijos modelis keliautojams dažnai leidžia lengviau planuoti biudžetą, ypač šeimoms ir didesnėms grupėms.

    Vis dėlto tai nebūtinai reiškia paskutinės minutės pasiūlymų pabaigą. Greičiau keičiasi pusiausvyra: dalis keliautojų renkasi saugumą ir planavimą, o kiti ir toliau medžios staigius išpardavimus, kai tikslas yra mažiausia kaina ir lankstūs planai.

  • Skrydžiai savaitės viduryje pigesni? „Kiwi.com“ duomenys parodė, kada permokame

    Trumpi pabėgimai kelioms dienoms, vadinamieji city break, europiečiams tampa įprastu keliavimo formatu. Kelionių paieškos ir užsakymo platformos „Kiwi.com“ duomenys rodo, kad rudeninių išvykų paklausa auga, o bilieto kainai didelę įtaką gali turėti ne tik kryptis, bet ir savaitės diena, kurią pasirenkamas išvykimas.

    Kada skristi pigiausia?

    „Kiwi.com“ analizėje, apimančioje Lenkijos keliautojų užsakymus, matyti aiški tendencija: savaitgalio skrydžiai dažniau kainuoja brangiau. Vidutinė bilieto kaina išvykstant penktadienį–sekmadienį siekė 124 eurus žmogui, o antradienį–ketvirtadienį – 116 eurų.

    Tai reiškia, kad renkantis savaitgalio išvykimą vidutiniškai sumokama apie 6,2 proc. daugiau. Praktikoje skirtumas gali atrodyti nedidelis vienam bilietui, tačiau keliaujant dviese ar su šeima suma greitai išauga, ypač jei brangsta ir bagažo ar sėdynių pasirinkimo paslaugos.

    Vis dėlto kainų žirklės nėra vienodos visoms kryptims. „Kiwi.com“ duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse savaitgalio ir savaitės vidurio kainos skiriasi minimaliai, todėl vien taisyklė skristi antradienį ar trečiadienį ne visada garantuos didžiausią sutaupymą.

    Kur savaitgalį permokama labiausiai?

    Ryškiausias skirtumas fiksuojamas skrydžiams į Portugaliją: savaitgalio bilietas vidutiniškai kainavo 183 eurus žmogui, o išvykstant savaitės viduryje – 160 eurų. Skirtumas siekia apie 14 proc., tad net nedidelis datos pakeitimas kai kuriais atvejais gali tapti reikšmingu biudžeto „gelbėtoju“.

    Antroje vietoje pagal skirtumą – Kroatija, kur savaitgalio skrydžiai buvo vidutiniškai apie 11 proc. brangesni. Tuo metu skrydžiams į Norvegiją, Maltą, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę kainų atotrūkis buvo gerokai mažesnis – nuo maždaug 1,4 proc. iki 2,3 proc.

    Platformos duomenys rodo, kad didžiausią įtaką kainai daro konkreti kryptis ir paklausa, o savaitės diena veikia kaip papildomas faktorius. Tai reiškia, kad ieškant geriausio varianto verta lyginti bent kelias alternatyvias išvykimo dienas ir neapsiriboti vienu savaitgaliu.

    Brangiau ne tik tarptautiniuose maršrutuose

    Panašus dėsningumas pastebimas ir vidaus skrydžiuose Lenkijoje. Vidutinė bilieto kaina keliaujant penktadienį–sekmadienį siekė 110 eurų žmogui, o antradienį–ketvirtadienį – 100 eurų.

    Tai sudaro maždaug 9,7 proc. skirtumą, tad trumpoms kelionėms, kai žmonės dažnai renkasi savaitgalį, papildomos išlaidos gali būti ypač juntamos. Kartu tai signalas, kad lankstesnis darbo grafikas ar atostogų planavimas gali tiesiogiai atsispindėti kelionės kainoje.

    Rudenį augant trumpų išvykų paklausai, kainų dinamika dar labiau priklauso nuo to, kada daugiausia žmonių nori skristi. Dėl to keliautojams, kurie gali prisitaikyti, dažnai apsimoka pasitikrinti kelias gretimas datas ir įvertinti, ar sutaupymas vertas pakeisto išvykimo ritmo.

    Portugalijos populiarumas auga

    „Kiwi.com“ duomenys taip pat rodo, kad tarp populiariausių rudeninių krypčių išlieka Italija ir Ispanija. Tačiau sparčiausiai iš dešimtuko augo Portugalija – keleivių skaičius į šią kryptį, lyginant metus su metais, padidėjo 55,5 proc.

    Augimas fiksuotas ir kitose kryptyse: į Turkiją keleivių skaičius didėjo 44 proc., į Norvegiją – 42 proc. Didesnis susidomėjimas matomas ir Maltos, Graikijos bei Ispanijos maršrutuose, o tai natūraliai stiprina spaudimą kainoms populiariausiomis išvykimo dienomis.

    Kelionių rinkoje ši tendencija siejama su tuo, kad trumpi skrydžiai Europoje leidžia greitai pakeisti aplinką, o ruduo dažnai siūlo palankesnes oro sąlygas ir mažesnius žmonių srautus nei vasaros pikas. Vis dėlto „pigesnio bilieto“ taisyklė išlieka paprasta: kuo mažiau esate prisirišę prie savaitgalio, tuo daugiau turite šansų sutaupyti.

  • Nebeperku kebabų mieste: orkaitėje iškepta naminė mėsos „vyniotinio“ versija šeimą sužavėjo

    Naminis kebabas gali būti ne tik pigesnė, bet ir sveikesnė alternatyva užkandinėms, ypač jei patys kontroliuojate mėsos sudėtį, druskos kiekį ir padažus. Orkaitėje kepta suspaustos maltos mėsos kepaliuko versija vėliau lengvai pjaustoma plonais griežinėliais ir tinka į tortilijas ar pitas.

    Norint artimo klasikiniam kebabui skonio, dažniausiai geriausiai veikia malta jautiena iš mentės ar sprandinės, nes joje yra pakankamai riebalų. Riebalai čia svarbūs ne tik skoniui, bet ir tekstūrai, nes ilgiau kepant padeda mėsai neišsausėti ir išlikti sultingai.

    Dar ryškesnį, Artimųjų Rytų virtuvei būdingą aromatą suteikia jautienos ir nedidelio kiekio avienos mišinys, o švelnesnę, elastingesnę struktūrą galima gauti įmaišius truputį kiaulienos mentės. Praktikoje toks mišinys dažnai padeda iškeptą kepaliuką lengviau supjaustyti labai plonai.

    Ieškantiems lengvesnio varianto tinka paukštiena, tačiau verta rinktis ne krūtinėlę, o šlaunelių mėsą, pavyzdžiui, kalakutieną ar vištieną. Šlaunelių mėsa yra sultingesnė, todėl iškepusi masė nebūna sausa, o atvėsinta išlaiko formą ir pjaustosi tvarkingomis riekelėmis.

    Gaminant namuose svarbiausia mėsą gerai išminkyti ir suspausti, kad kepant ji nesutrūkinėtų, o po to leisti jai bent trumpai atvėsti. Kebabą galima patiekti tortilijoje ar pitoje su salotomis, pekininiu kopūstu, pomidorais, svogūnais ir agurku, o padažą rinktis pagal skonį.

    Jei siekiate palankesnės mitybos, dalį majonezinių padažų galima keisti natūraliu jogurtu, o daržovių kiekį didinti, kad porcija būtų sotesnė ir turėtų daugiau skaidulų. Toks sprendimas leidžia išlaikyti greito maisto įkvėptą skonį, bet geriau valdyti bendrą patiekalo maistingumą.