Blog

  • Bocianai nebėra varlių gurmanai: štai kuo jie iš tiesų minta ir kiek suėda per dieną

    Bocianai nebėra varlių gurmanai: štai kuo jie iš tiesų minta ir kiek suėda per dieną

    Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad gandrai daugiausia minta varlėmis, kilo iš senesnių laikų kaimo kraštovaizdžio. Tuomet šie paukščiai dažnai būdavo matomi prie tvenkinių ir šlapynių. Iš tiesų varliagyviai yra gandrų raciono dalis, tačiau jie nėra pagrindinis maisto šaltinis.

    Šiandien gandrai varles gaudo gerokai rečiau nei prieš kelis dešimtmečius. Tam didelę įtaką padarė smarkiai sumažėjusios varliagyvių populiacijos, kurias lėmė aplinkos pokyčiai: šlapynių sausinimas, upių vagų reguliavimas ir vandens tarša. Vis dėlto, jei gandrai aptinka varlių, dažniausiai renkasi rudas varles (paprastąją ir pelkinę). Žaliosios varlės, tokios kaip juokio varlė ar vandens varlė, jų meniu atsiduria rečiau.

    Baltasis gandras yra mažai specializuotas plėšrūnas, todėl medžioja įvairius gyvūnus. Jo mityba kinta priklausomai nuo to, kas tuo metu lengviausiai prieinama, nuo sezono ir oro sąlygų.

    Ieškodami maisto gandrai gali praleisti net iki 10 valandų per parą, ypač kai maitina jauniklius. Pora, auginanti keturis gandriukus, per dieną turi atnešti maždaug 3 kg maisto.

    Įdomus būdas nustatyti, kuo minta gandrai, yra išspjautų nesuvirškintų maisto likučių analizė. Tokiuose likučiuose aptinkama kaulų, kailio, vabzdžių šarvų fragmentų ar sraigių kriauklių. Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai gali tiksliau įvertinti gandrų mitybos įpročius.

    Šaltiniai: hub.pl, bocianopedia.pl, zielona.interia.pl

  • Pavasarinis grybas, kurį Lietuvoje dažnas praleidžia: pasaulyje jis laikomas delikatesu

    Pavasarinis grybas, kurį Lietuvoje dažnas praleidžia: pasaulyje jis laikomas delikatesu

    Šis grybas vadinamas šeivamedžio ausūniu (lot. Auricularia auricula-judae) – pavadinimas neatsitiktinis: jis nusako vaisiakūnio formą ir medį, ant kurio grybas dažniausiai aptinkamas. Literatūroje ir tarp grybautojų galima išgirsti ir kitų jo pavadinimų.

    Šeivamedžio ausūnis – lengvai atpažįstamas grybas, augantis beveik ištisus metus. Jis paplitęs daugelyje žemynų ir, kaip teigiama, neaptinkamas tik Antarktidoje. Lietuvoje šį grybą galima rasti miškuose, parkuose ir soduose.

    Ausies formos vaisiakūnių, kurių spalva gali būti ruda, violetinė ar pilkšva, dažniausiai ieškoma ant laukinio juodojo šeivamedžio. Taip pat jis neretai auga ir ant kitų lapuočių – tai nėra neįprasta.

    Šeivamedžio ausūnis yra saprotrofinis grybas, vadinasi, minta negyva organine medžiaga. Dėl to jis svarbus ekosistemai: prisideda prie medienos ir kitų augalinių liekanų irimo.

    Laikui bėgant keičiasi ir šio grybo išvaizda. Iš pradžių vaisiakūniai gali priminti nedidelius dubenėlius ar taureles, vėliau tampa labiau banguoti, išsiskleidę ir mažiau taisyklingos formos. Jų dydis paprastai siekia apie 2–10 cm. Drėgnu oru jie tampa želė pavidalo ir gali būti labiau permatomi.

    Renkant šiuos grybus verta būti atidiems, ypač neturint daug patirties: egzistuoja nevalgomas ir gerokai retesnis panašus grybas, kurį galima supainioti su ausūniu.

    Šeivamedžio ausūnis yra valgomas, tačiau jo skonis nėra itin ryškus. Jį galima džiovinti, taip pat naudoti kaip priedą rytietiškos virtuvės patiekaluose. Šis grybas tinka virti, troškinti, kepti ar marinuoti.

    Nors Lietuvoje jis nėra plačiai naudojamas, teigiama, kad gali turėti ir naudingų savybių žmogaus organizmui. Apie tai viešai kalba ir grybais besidomintys specialistai bei mikologų bendruomenės atstovai.

    Taip pat vaistinėse galima rasti kapsulių su šeivamedžio ausūnio ekstraktu. Paprastai tokie papildai skirti suaugusiesiems: jų nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, taip pat nėščiosioms bei žindančioms moterims.

    Šaltiniai: „hub.pl“, „ekologia.pl“, „browsk.bialystok.lasy.gov.pl“, „ziolana.pl“, „pieprznik.pl“, „doz.pl“.

  • Lenkijos kaime sugalvojo triuką: metaliniai krepšiai gelbsti nykstančių paukščių lizdus

    Lenkijos kaime sugalvojo triuką: metaliniai krepšiai gelbsti nykstančių paukščių lizdus

    Czajka (Vanellus vanellus) – atvirų erdvių paukštis, dažniausiai įsikuriantis pievose, ganyklose ir dirbamuose laukuose netoli upių. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius toks kraštovaizdis smarkiai pasikeitė: intensyvus žemės ūkis, šlapynių sausinimas ir cheminių priemonių naudojimas sumažino tiek tinkamų buveinių, tiek maisto išteklių.

    Papildomą grėsmę čajkoms kelia plėšrūnai ir mechanizuotas ūkininkavimas. Šie paukščiai kiaušinius deda tiesiai ant žemės, todėl perėjimo vietos nuolat atsiduria pavojuje. Lizdai ir juose esantys kiaušiniai neretai sunaikinami tiek žemės ūkio technikos, tiek plėšrūnų. Dėl to čajkų skaičius Lenkijoje kasmet pastebimai mažėja, o visos Europos mastu per kelis pastaruosius dešimtmečius populiacija sumenko net keliasdešimt proc.

    Kramsk savivaldybėje prie Vartos upės pritaikytas paprastas, bet netikėtai veiksmingas sprendimas, paremtas paukščių elgsenos stebėjimais. Skirtingai nei dauguma paukščių, čajkos prie lizdo dažniausiai ne priskrenda, o pribėga ir į jį patenka pėsčiomis. Dėl šios priežasties pievose pradėti naudoti metaliniai apsauginiai krepšiai, kuriais uždengiami lizdai. Konstrukcija sukurta taip, kad čajka galėtų lengvai praeiti tarp strypų, tačiau tarpai yra per siauri, kad į vidų patektų lapė ar plėšrus paukštis.

    Tokie metaliniai krepšiai veikia ir kaip fizinis barjeras, padedantis apsaugoti lizdus nuo atsitiktinio žmogaus veiksmų, pavyzdžiui, netyčinio sutrypimo.

    Pirmosios stebėsenos Vartos regione – viltingos. Paukščiai palyginti greitai priima naują objektą savo aplinkoje, o kartais į apsaugotą lizdą sugrįžta jau po kelių valandų nuo krepšio įrengimo. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimas reikšmingai netrikdo natūralaus perėjimo elgesio. Kai kuriais atvejais pavyko sėkmingai išauginti jauniklius, nors anksčiau tam trukdė plėšrūnų spaudimas ir žmogaus veikla.

    Vis dėlto metodas nėra idealus. Metaliniai krepšiai iš tolo gana gerai matomi, todėl gali patraukti tiek žmonių, tiek plėšrūnų dėmesį. Viena vertus, jie suteikia apsaugą, kita vertus, gali išduoti lizdo vietą ir padidinti susidomėjimą juo. Be to, suaugusiam paukščiui gali būti sudėtingiau staigiai pasišalinti. Nepaisant to, remiantis pirmaisiais stebėjimais, bendras šių priemonių efektas išlieka teigiamas ir suteikia vilčių pagerinti čajkų situaciją Lenkijoje.

    Kramsk pavyzdys parodo, kokią reikšmę gali turėti vietos iniciatyva. Pirmieji apsauginiai krepšiai atsirado dėl vieno savivaldybės gyventojo, besidominčio ornitologija, idėjos ir įsitraukimo. Vėliau prisidėjo savivaldybė, finansuodama daugiau konstrukcijų. Čajkų apsaugoje prie Vartos dalyvauja ir savanoriai iš „Ogólnopolskie Towarzystwo Ochrony Ptaków“ (OTOP), kurie padeda ieškoti lizdų ir juos apsaugoti.

    Tai geras praktinės gamtosaugos pavyzdys, kai apsiribojama ne vien teorija. Tokios iniciatyvos primena, kad svarbiausia – veikti: net ir paprasti, tačiau apgalvoti sprendimai gali realiai padėti gamtai ir nykstančioms gyvūnų rūšims.

    Žinoma, metaliniai apsauginiai krepšiai neišsprendžia visų problemų, su kuriomis susiduria čajkos. Jie nesustabdys klimato kaitos, žemės ūkio intensyvėjimo ar kraštovaizdžio transformacijų. Tačiau konkrečiose vietovėse tai gali būti pakankamai veiksminga priemonė, didinanti čajkų perėjimo sėkmę.

  • Lenkijos geriausių miestų gyventi reitingas 2026-iesiems pribloškė: ne Varšuva ir ne Krokuva

    Lenkijos geriausių miestų gyventi reitingas 2026-iesiems pribloškė: ne Varšuva ir ne Krokuva

    „Business Insider“ parengtame reitinge, sudarytame remiantis ekonominiais duomenimis ir kasdienio gyvenimo patogumu, išrinktas geriausias miestas gyventi Lenkijoje 2026 metais. Vertinime atsižvelgta į nedarbo lygį, atlyginimų dydį, būsto kainas antrinėje rinkoje, socialinius ir aplinkosauginius rodiklius, taip pat oro kokybę.

    Į sąrašą pateko 16 Lenkijos miestų – po vieną iš kiekvienos vaivadijos. Palyginti su 2025 metų rezultatais, reitingas pasikeitė: ant prizininkų pakylos šįkart nebeliko Katovicų.

    Pirmąją vietą užėmė Rzeszów ir Poznanė – abu miestai surinko po 41 tašką. Toks rezultatas daug kam tapo netikėtumu, nes Pakarpatės sostinė iki šiol nebuvo taip aukštai vertinama geriausių gyventi miestų sąrašuose.

    Poznanė išsiskyrė mažiausiu nedarbu tarp visų 16 vertintų miestų, o tai tiesiogiai siejama su geresne gyvenimo kokybe. Vis dėlto oro kokybės kategorijoje miestas pasirodė silpniau nei kiti didžiausi šalies miestai.

    Rzeszów į pirmąją vietą pakilo dėl žemo nusikalstamumo lygio ir geros medicinos paslaugų prieigos. Be to, miestas stiprus ekonomiškai – tam įtakos turi modernių technologijų sektorius ir aviacijos pramonė. Tačiau pažymima, kad Rzeszów trūksta būsto, o darbo rinkos situacija nėra tokia palanki kaip reitingo lyderiams norėtųsi.

    Po Rzeszów ir Poznanės rikiuojasi Katovicai ir Liublinas, surinkę po 43 taškus. Katovicai išsiskyrė geriausiu būsto prieinamumu iš visų 16 miestų, tačiau oro kokybės rodikliai čia vertinami prasčiau.

    Liubline fiksuojamos trumpiausios eilės pas gydytojus specialistus, tačiau mieste didesnis nedarbas, o vidutiniai atlyginimai – mažesni nei daugelyje kitų reitingo miestų.

    Penktoje vietoje atsidūrė Varšuva (46 taškai). Sostinė aukštesnę poziciją užsitikrino dėl atlyginimų lygio ir palyginti žemo nedarbo. Iškart už jos reitinge įsitvirtino Lodzė ir Olštynas.

    Tuo metu Krokuva reitinge liko tik penkioliktoje vietoje. Tai siejama su aukštomis būsto kainomis, prastesne oro kokybe ir didesniu nusikalstamumu nei kituose vertintuose Lenkijos miestuose.

  • Nacionalinis diktantas grįžta: balandžio 16-ąją rašyti galėsite ir Mažeikiuose

    Šiemet jau 16-ąjį kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ skambės balandžio 16 d. 11.00 val.

    Prie šios pilietinės iniciatyvos prisideda ir Mažeikių rajono savivaldybė. Diktantą bus galima rašyti atvykus į Savivaldybės posėdžių salę balandžio 16 d. 10.40 val. (204 kab., Laisvės g. 8, Mažeikiai). Atvykstant būtina turėti rašymo priemonę.

    Diktanto koordinatorė – Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Eglė Ereminė. Informacija teikiama telefonu (0 443) 41 219 ir mobiliuoju telefonu 0 642 15 462.

    Nacionalinį diktantą nuo 2006 m. organizuoja VšĮ „Pilietinės minties institutas“, o rėmėjas – AB „Artea“ bankas. Diktantą galima rašyti artimiausioje bibliotekoje, mokykloje, savivaldybėje, taip pat darbo vietoje ar namuose.

    100 geriausiai parašiusiųjų bus pakviesti į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks birželio 6 d. Vilniuje. Finale bus išrinktas raštingiausias moksleivis, suaugusysis ir užsienio lietuvis.

    Mokyklos, bibliotekos, bendruomenės ir įvairios organizacijos kviečiamos prisijungti prie Nacionalinio diktanto ir balandžio 16 d. pakviesti žmones rašyti diktantą kartu savo mieste, mokykloje ar bendruomenėje, klausantis tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ.

    Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Eglė Ereminė

  • Mažeikiuose startuoja paveldo savaitė: nuo senamiesčio iki baltų šventviečių su profesoriumi

    Balandžio 18-ąją minima Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Šia proga mažeikiškiai ir miesto svečiai kviečiami iš naujo atrasti Mažeikių krašto paveldą.

    Balandžio 16–26 dienomis vyks įvairūs renginiai: „Mažeikių krašto paveldas“ „YouTube“ kanalo pristatymas Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje, pažintinis pasivaikščiojimas po Mažeikių senamiestį bei išskirtinė ekskursija po baltų šventvietes kartu su profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi.

    Norintieji dalyvauti ekskursijoje po baltų šventvietes kviečiami iš anksto registruotis (registracijos nuoroda pateikiama renginio plakate).

    Kviečiama pažinti, išgirsti ir išsaugoti tai, kas svarbiausia – mūsų istoriją ir paveldą.

    Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyrius

  • Mažeikių rajone išdalijo 20 tūkst. Eur kultūrai: kas gavo finansavimą, o kas liko už borto

    Mažeikių rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) įvyko Kultūros projektų dalinio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto projektų atrankos konkursas. Kultūros projektams finansuoti iš Savivaldybės biudžeto skirta 20 tūkst. Eur. Lėšos paskirstytos 21 projekto vykdytojui.

    Projekto vertinimo komisijai buvo pateiktos 55 paraiškos. Dalinis finansavimas skirtas 21 projekto vykdytojui. Likusios 33 paraiškos finansavimo negaus: 5 paraiškos nesurinko minimalių 25 balų, o 28 paraiškoms pritrūko konkursui numatytų Savivaldybės biudžeto lėšų.

    Dar vienam paraiškos teikėjui rekomenduota ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

    Finansuojamų projektų sąrašas skelbiamas Savivaldybės pateiktoje informacijoje.

  • Kur išmestum picos dėžę ir baterijas? „Atliekų kultūra“ egzaminas grįžta balandžio 30-ąją

    Į kurį konteinerį mestumėte pakuotę nuo traškučių ar saldainių, o į kurį – panaudotas baterijas? Iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai neretai virsta tikru galvosūkiu. Apklausos rodo, kad daugelis gyventojų tvirtina puikiai išmanantys atliekų rūšiavimo taisykles, tačiau praktika atskleidžia ką kita – klaidų vis dar pasitaiko dažnai.

    Dėl to visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Šiemet jis vyks jau septintą kartą. Iniciatyva tapo vienu žinomiausių nacionalinių atsakingo elgesio, tvarumo ir rūšiavimo edukacijos projektų, kasmet suburiančiu tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir įmonių komandų.

    Organizatoriai pastebi, kad susidomėjimas egzaminu nuosekliai auga. Praėjusiais metais testą sprendė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių, o didžiausią aktyvumą rodė švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai.

    Tai rodo, kad aplinkosaugos temos vis tvirčiau įsitvirtina kasdienybėje ir daugeliui tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.

    Startas – jau balandžio 30-ąją

    Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, o registracija prasidėjo balandžio 9-ąją. Specialių reikalavimų dalyviams nėra – prisijungti gali visi norintys. Pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus ir įsivertinant, kur dar trūksta žinių.

    Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Prisijungimas paprastas: pakanka užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

    „Kaip ir kasmet, egzamine klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Kad dalyvavimas būtų įdomus ir prasmingas kiekvienam, egzaminas suskirstytas pagal amžiaus grupes. Jaunesniųjų klasių mokiniams parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones – tai puiki galimybė ne tik pasitikrinti žinias, bet ir stiprinti komandinę dvasią“, – teigia „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (VAATC), kuris yra šio egzamino organizatorius, vadovė Elida Drapienė.

    Organizatoriai kviečia pabandyti sau atsakyti:

    • Į kurį konteinerį mestumėte dėžę nuo picos?
    • Kur dėtumėte sudužusį veidrodį?
    • Ar visi plastikai gali būti perdirbami?

    Jei bent vienas klausimas sukėlė abejonių, šis egzaminas gali būti kaip tik jums. Tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoti kasdienius įpročius, kurie ilgainiui prisideda prie švaresnės aplinkos.

    Geriausių rezultatų pasiekę dalyviai bus paskatinti prizais.

    Skirtingos užduotys – kiekvienam pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia užtikrinti, kad klausimai būtų suprantami, bet kartu pakankamai iššūkių keliantys kiekvienai grupei.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai. Jauniausiųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų – po 20. Nors apimtis skiriasi, tikslas tas pats – padėti geriau suprasti rūšiavimo principus ir tvaraus gyvenimo būdo pagrindus.

    Dalyvių žinios bus įvertintos diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus.

    Vyresniems kartelė aukštesnė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

    Vos 45 minutės, galinčios pakeisti įpročius

    Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė – 45 minutės. Organizatorių teigimu, tai nedidelė laiko investicija, galinti padėti atrasti žinių spragas, peržiūrėti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: „Utenos RATC“, „Panevėžio RATC“, „Klaipėdos RATC“, „Alytaus RATC“, „Marijampolės AATC“, „Kauno RATC“, „Šiaulių RATC“, „Tauragės RATC“ ir „Telšių RATC“.

  • Mažeikiuose sužydo geltona banga: pasodins 1 tūkst. našlaičių ir 170 vėdrynų

    Mažeikiuose tęsiami pavasarinių gėlių sodinimo darbai ir tvarkomi gėlynai. Gėlinėse, greta jau pasodintų kiparisų, sodinamos našlaitės ir vėdrynai. Šiuo metu vyrauja geltona spalva.

    Šiandien planuojama pasodinti apie 170 vėdrynų ir apie 1 tūkst. našlaičių. Visos pasodintos gėlės bus palaistytos. Darbai bus tęsiami pirmadienį.

    Aikštėje prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios pertvarkomas daugiametis gėlynas: gėlės išliks tos pačios, tačiau kereliai bus suskirstyti į mažesnes dalis ir persodinti atgal. Pirmadienį čia taip pat bus sodinamos našlaitės.

    Tvarkomi ir kiti viešosiose miesto erdvėse esantys gėlynai.

  • Jonavos švietimo vadovai suvažiavo į Panerio pradinę: nuo rudens laukia pokyčiai visame rajone

    Jonavos švietimo vadovai suvažiavo į Panerio pradinę: nuo rudens laukia pokyčiai visame rajone

    Jonavos rajono švietimo įstaigų vadovai kas mėnesį renkasi vis kitoje mokykloje ar darželyje. Šių susitikimų tikslas – aptarti aktualius klausimus, perimti gerąsias praktikas ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.

    Šį kartą susitikimas vyko Jonavos Panerio pradinėje mokykloje. Įstaigos vadovė Irma Karnusevičienė pristatė nuo rugsėjo čia įgyvendinamą visos dienos mokyklos modelį (VDM). Pasak jos, tai nėra vien ilgesnis mokinių buvimas mokykloje – kartu keičiasi požiūris į ugdymo procesą, dienos ritmą ir sudaromos platesnės galimybės vaikų augimui.

    Susitikime dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė bei Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė.

    „Sistemingas vadovų bendradarbiavimas, dalijimasis realiomis praktikomis ir sprendimų testavimas skirtingose įstaigose leidžia greičiau diegti reikiamus pokyčius visame rajone ir užtikrinti jų kokybę“, – sakė vicemerė.

    Planuojama, kad nuo šių metų rugsėjo visos dienos mokyklos modelis bus diegiamas ir kitose rajono mokyklose. Vizito metu vadovai apžiūrėjo mokyklos erdves, susipažino su kasdienėmis veiklomis ir jų organizavimu.