Blog

  • Europos Parlamento centristų lyderiai perrenkami be intrigų, bet įtampa dėl daugumos tik auga

    Europos Parlamento centristų lyderiai perrenkami be intrigų, bet įtampa dėl daugumos tik auga

    Lyderių rinkimai Strasbūre

    Europos Parlamente centristinę daugumą iki šiol laikę politiniai blokai artėja prie vidinių lyderių rinkimų Strasbūre, tačiau netikėtumų scenarijus kol kas atrodo menkai tikėtinas. Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei liberalų frakcija „Renew Europe“ signalizuoja, kad vadovų kaita neplanuojama.

    Frakcijų lyderių balsavimai numatyti spalio 20 dieną, o dabartiniai vadovai yra laikomi favoritais, kai kuriais atvejais ir vieninteliais kandidatais. Vis dėlto užkulisiuose daugėja ženklų, kad pagrindinis klausimas bus ne pavardės, o centristinės partnerystės ateitis.

    Kas lieka prie vairo

    Europos liaudies partijoje tikimasi, kad vadovo poste bus perrinktas vokietis Manfredas Weberis, frakcijai vadovaujantis nuo 2014 metų. Šaltinių teigimu, konkurentų jam kol kas nėra, o reali kova turėtų persikelti į kitą lygmenį.

    Didžiausia konkurencija numatoma dėl frakcijos vicepirmininkų vietų: dėl 10 pozicijų varžosi 12 kandidatų. Tarp aptariamų pokyčių minima, kad iš politikos traukiantis Portugalijos europarlamentarė Lídia Pereira gali užleisti vietą vengrei Eszter Lakos.

    Socialistų ir demokratų frakcijoje ispanė Iratxe García Pérez taip pat laikoma perrinkimo favorite be realios konkurencijos. Jos perrinkimas reikštų dar vieną kadenciją ir toliau stiprintų jos, kaip ilgiausiai šiai frakcijai vadovaujančios lyderės, pozicijas.

    „Renew Europe“ frakcijoje vienintele kandidate į pirmininkes minima prancūzė Valérie Hayer, siejama su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono politine stovykla. Frakcijos viduje akcentuojama, kad jai prognozuojama labai plati parama, nors teoriškai kandidatas dar galėtų iškilti paskutinę akimirką ir tuomet prireiktų tikro balsavimo.

    Įtrūkimai centristų susitarime

    Perrinkus dabartinius lyderius, Manfredas Weberis, Iratxe García Pérez ir Valérie Hayer planuoja tartis dėl centristinės sąjungos, kuri remia Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, tęstinumo iki kadencijos pabaigos. Pastaraisiais metais ši neformali partnerystė patyrė vis daugiau įtampos.

    Įtampos šaltiniu tapo tai, kad Europos liaudies partija kai kuriais svarbiausiais klausimais, ypač migracijos ir klimato politikos bylose, vis dažniau remiasi balsais už centristinės ašies ribų. Tai stiprina įspūdį, kad tradicinė dauguma tampa labiau situacinė, o kompromisų kaina auga.

    Politiniu požiūriu tai svarbu ir dėl paprastos priežasties: Europos Parlamento daugumos aritmetika lemia teisėkūros tempą, prioritetus ir Europos Komisijos politinį manevrą. Net jei lyderių rinkimai bus formalumas, tikrosios derybos prasidės po jų.

  • Pacientai laukia permainų vaistinėse: naujas Farmacijos įstatymas gali pakeisti skiepus ir paslaugas

    Vaistinės vis dažniau tampa ne tik vieta įsigyti receptinių ar nereceptinių vaistų, bet ir sveikatos paslaugų tašku, kuriame teikiamos papildomos paslaugos, įskaitant skiepijimą. Dėl to pacientai ir sektoriaus atstovai tikisi farmacijos teisinio reguliavimo atnaujinimo, kuris aiškiau apibrėžtų paslaugas ir informacijos teikimą.

    Didžiausią pokytį vaistinėse paprastai pajunta vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai ir tie, kuriems sunkiau judėti. Jiems ypač svarbu, kad dalį sveikatos priežiūros paslaugų būtų galima gauti arčiau namų, greičiau ir suprantamai paaiškinus, kas konkrečiai priklauso pacientui.

    „Žmonėms svarbu žinoti ne tik kokį vaistą įsigyti, bet ir kokias paslaugas jie gali gauti vaistinėje, kada jos teikiamos ir ką jos realiai reiškia“, – sako vaistinių praktikoje dirbantys specialistai.

    Praktikoje tai reiškia, kad informacija apie skiepijimą, farmacines konsultacijas, profilaktines programas ar kitas paslaugas turi būti pateikiama aiškiai, vienodais principais ir suprantama kalba. Jei taisyklės dviprasmiškos, pacientai dažniau pasimeta, o paslaugų prieinamumas skirtingose vietose tampa nevienodas.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti farmacinių paslaugų spektrą, daugiau dėmesio skiriant prevencijai ir lėtinių ligų valdymui. Skiepijimas vaistinėse, kai jis įteisintas ir tinkamai reglamentuotas, vertinamas kaip būdas mažinti apkrovą kitoms sveikatos priežiūros grandims ir padėti pasiekti didesnę vakcinacijos aprėptį.

    Teisinio reguliavimo atnaujinimas paprastai siejamas ir su pacientų sauga bei paslaugų kokybe: kas gali teikti konkrečią paslaugą, kokia turi būti darbuotojų kvalifikacija, kaip užtikrinamas privatumas, informuotas sutikimas ir duomenų apsauga. Taip pat svarbu, kad pacientas gautų nuoseklią informaciją apie vaistų vartojimą, galimas sąveikas ir rizikas.

    Kol vyksta diskusijos dėl teisės aktų pakeitimų, pacientų lūkestis išlieka paprastas: daugiau aiškumo ir realiai prieinamų paslaugų arčiau namų. Vaistinių vaidmuo sveikatos sistemoje auga, todėl sprendimai dėl atnaujinto reguliavimo gali turėti tiesioginę įtaką kasdieniams žmonių pasirinkimams ir sveikatos priežiūros prieinamumui.

  • Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras stiprina regioninę gynybą

    Kataras artimiausiu metu ketina paskelbti apie naują regioninę gynybos partnerystę. Tai pirmadienį Dohoje vykusiame tarptautiniame saugumo forume pareiškė šalies vicepremjeras šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Jis pabrėžė, kad iniciatyva formuojama įvertinus pastarųjų konfliktų pamokas ir siekiant geriau apsaugoti Katarą bei kaimynines valstybes. Pasak jo, planai apima ir glaudesnį bendradarbiavimą su sąjungininkais.

    Partnerystė, pasak šeicho, būtų orientuota į gynybą nuo balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir kibernetinių atakų. Tarp prioritetų įvardytas ir vandens saugumas, kuris Persijos įlankos šalims tampa vis svarbesnis.

    Kataras taip pat rengiasi pranešti apie vietinį gynybos pramonės centrą, kuriame būtų vystoma gamyba arba investuojama į gynybos įmones. Nurodoma, kad projekte numatomas darbas su regioniniu partneriu ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija.

    Kalbėdamas apie oro gynybos patirtį, šeichas akcentavo, kad didžioji dalis atakų prieš regioną buvo sėkmingai atremta dėl ilgamečio Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis. Jis taip pat patvirtino, kad toliau bus vystoma Al Udeid aviacijos bazė, laikoma didžiausia JAV karine baze Artimuosiuose Rytuose.

    Kataras paraleliai siekia išlaikyti ryšius su Teheranu ir pabrėžia dialogo svarbą. Doha argumentuoja, kad komunikacijos kanalai ir ekonominiai ryšiai gali tapti papildomu saugumo instrumentu, padedančiu mažinti eskalacijos riziką.

    Ragina dialogą su Iranu

    Vicepremjeras teigė, kad Kataras norėtų matyti platesnes derybas tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių, o taip pat įtraukti Pakistaną ir Turkiją. Jo vertinimu, tokios konsultacijos būtų realistiškesnės po Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo dėl esminių nesutarimų.

    Kol kas, anot jo, Kataras kartu su Pakistanu ir Omanu dalyvauja tarpininkavimo pastangose. Jis šį procesą palygino su ilgu nuotoliu, kuriam reikia nuoseklumo ir atsparumo.

    „Mes niekada nenutraukiame bendravimo“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras primena, kad su Iranu dalijasi vieną didžiausių pasaulyje jūrinį gamtinių dujų telkinį. Dėl to abiem pusėms, pasak Dohos, svarbu išvengti naujų sukrėtimų, kurie galėtų sutrikdyti gavybą ir eksportą.

    Ši aplinkybė, anot Kataro atstovų, kuria ir papildomą paskatą ieškoti praktinių pasitikėjimo priemonių. Tarp galimų žingsnių minimas ir nepuolimo susitarimas, kuris galėtų sumažinti saugumo įtampą regione.

    Energetikos sutrikimai dar nesibaigė

    Doha įspėjo, kad pasaulinė energetikos rinka tebėra jautri regioniniams konfliktams, o tiekimo grandinės iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus gali būti lengvai sutrikdomos. Kataras akcentuoja, kad tokie sukrėtimai dažnai greitai persiduoda kainoms ir vartotojų išlaidoms.

    Vicepremjero teigimu, energetikos sektorius dar nepasiekė vadinamojo sutrikimų piko. Jis prognozavo, kad artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali iškilti daugiau iššūkių, ypač jei didės neapibrėžtumas laivybos maršrutuose.

    „Energetikos srityje dar nepasiekėme piko, o artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali būti daugiau sunkumų“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras taip pat pasisakė prieš tranzito mokesčius Hormūzo sąsiauryje ir perspėjo, kad bet koks papildomas kaštų didinimas galiausiai atsilieptų vartotojams. Doha pabrėžia, kad laivybos neapibrėžtumas didina draudimo ir logistikos kainas, o tai gali kelti kainų spaudimą pasaulio rinkose.

    Anot Kataro atstovų, ilgalaikė regioninė įtampa daro įtaką ir investicijų srautams, įskaitant Persijos įlankos kapitalo kryptis į Europą. Todėl šalis siekia, kad saugumo architektūra būtų stiprinama ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir diplomatija bei ekonominiu suinteresuotumu išlaikyti stabilumą.

  • Kai gydymo nėra, tėvai patys pajudina mokslą: retų ligų kaina ir peticija valdžiai

    Retos ligos po vieną pasitaiko nedažnai, tačiau bendrai jos paliečia milžinišką žmonių skaičių: vien Lenkijoje su jomis gyvena apie 3 000 000 gyventojų, o pasaulyje – apie 300 000 000. Daliai šeimų diagnozė reiškia ne gydymo pradžią, o ilgą kelią, kuriame tėvai patys ieško mokslininkų, laboratorijų ir lėšų tyrimams.

    Tokį realybės pjūvį išryškina kampanija „Każdy zna kogoś, kto ma TO COŚ“, inicijuota „MEK2 Research Foundation“ ir parengta kartu su „dentsu Creative“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį, kad be kryptingo finansavimo retų ir ypač retų ligų tyrimai dažnai lieka pavienių iniciatyvų, o ne nuoseklios valstybės politikos dalimi.

    Kampanija taip pat remia peticiją „Nauka ratuje życie“, adresuotą Lenkijos Sveikatos ministerijai bei Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijai. Joje prašoma sukurti ilgalaikį, stabilų retų ir ultraretų ligų mokslinių tyrimų finansavimo kelią, kad projektai nepriklausytų vien nuo vienkartinių konkursų ar epizodinių paramos bangų.

    Retų ligų srityje laikas turi ypatingą vertę: kuo anksčiau nustatoma genetinė ar metabolinė priežastis, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresą, sumažinti komplikacijas ar pritaikyti tikslines terapijas. Vis dėlto daugeliui diagnozuotų pacientų tinkamo gydymo nėra, o klinikiniai tyrimai gali būti vienintelė viltis.

    Praktikoje tai reiškia, kad šeimos dažnai tampa ne tik globėjais, bet ir projekto vadovais: buria pacientų bendruomenes, ieško tarptautinių ekspertų, derina duomenų dalijimosi ir bioetikos klausimus. Pastaraisiais metais didesnį pagreitį suteikia genomo sekoskaita ir vis plačiau taikoma duomenų analizė, įskaitant DI sprendimus, tačiau be tvaraus finansavimo šios galimybės ne visada pasiekia pacientus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikės programos retoms ligoms yra svarbios ne tik kuriant naujus vaistus, bet ir stiprinant diagnostiką, registrus, biobankus bei klinikinių tyrimų infrastruktūrą. Būtent tokia sistema, o ne pavieniai projektai, leidžia greičiau perkelti mokslo rezultatus į realią gydymo praktiką.

    Nors kampanija skirta Lenkijos institucijoms, jos žinutė universali: kai rinkos logika nustumdo retesnes diagnozes į paraštes, pacientų artimieji vis dažniau tampa varomąja jėga, kuri verčia judėti ir mokslą, ir politiką. Tvarus finansavimas čia tampa ne prabanga, o mechanizmu, nuo kurio tiesiogiai priklauso žmonių gyvenimai.

  • Nyderlandų premjeras Robas Jettenas pranešė laukiantis vaiko surogacijos būdu: kas žinoma

    Nyderlandų premjeras Robas Jettenas pranešė laukiantis vaiko surogacijos būdu: kas žinoma

    Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas ir jo partneris, Argentinos lauko ritulio žaidėjas Nicolás Keenan, pranešė laukiantys pirmagimio. Apie nėštumą pora paskelbė socialiniuose tinkluose, pridėdama, kad kūdikio jie tikisi 2027 metais.

    Savo žinutėje Jettenas ir Keenanas padėkojo kiaušialąstės donorei ir surogacinei motinai Lisai bei jų šeimoms. Pora pabrėžė, kad be šių žmonių pagalbos jų planas tapti tėvais nebūtų buvęs įmanomas.

    Jetteno politinė jėga D66 taip pat išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad surogacija nebuvo komercinė. Pasak partijos, surogacinė motina ir kiaušialąstės donorė yra Nyderlandų pilietės ir poros pažįstamos, sutikusios padėti kaip asmeninės draugystės ir pasitikėjimo pagrindu.

    „Būti surogacine mama man atrodo labai ypatingas būdas padėti įgyvendinti brangių draugų svajonę“, – sakė Lisa.

    Ši istorija Nyderlanduose vėl atkreipė dėmesį į surogacijos temą, kuri Europoje vertinama nevienodai. Dalis šalių griežtai riboja arba draudžia komercinę surogaciją, o leidžiama praktika dažniau siejama su altruistine, kai atlygis už patį nėštumą nemokamas, tačiau gali būti kompensuojamos pagrįstos išlaidos.

    Kas yra Robas Jettenas

    Robas Jettenas gimė 1987 metais pietų Nyderlanduose, vėliau studijavo Nimegeno vadybos mokykloje ir karjerą pradėjo geležinkelių infrastruktūros sektoriuje. Į parlamentą jis buvo išrinktas 2017 metais, o vėliau dirbo klimato ir energetikos politikos ministru Marko Rutte vadovautoje Vyriausybėje.

    Su Nicolás Keenan jis sužadėtuves paskelbė 2024 metų lapkritį. Dabar pora teigia besiruošianti naujam gyvenimo etapui, o viešas pranešimas sulaukė plataus dėmesio dėl Jetteno einamų pareigų ir jautrios surogacijos temos.

    Kodėl tai sulaukė dėmesio

    Politikų asmeninis gyvenimas dažnai tampa viešų diskusijų objektu, ypač kai kalbama apie šeimos planavimą netradiciniais būdais. Šiuo atveju papildomą susidomėjimą kelia tai, kad pora aiškiai akcentavo nekomercinį surogacijos pobūdį ir ryšį su žmonėmis, kurie sutiko padėti.

    Ekspertai viešose diskusijose dažniausiai pabrėžia dvi kryptis: vaiko interesų apsaugą ir aiškų teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų visų pusių teises bei atsakomybes. Jetteno ir Keenano atvejis, tikėtina, bus minimas kaip pavyzdys, kaip jautrios šeimos planavimo temos persikelia į politinę darbotvarkę.

  • Prenataliniai tyrimai: kodėl testas „Panorama“ tampa vienu dažniausių pasirinkimų būsimoms mamoms

    Prenatalinių tyrimų pasirinkimas šiandien platus, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia neinvazinis genetinis tyrimas „Panorama“. Jis atliekamas iš nėščiosios kraujo mėginio, tiriant vaisiaus DNR fragmentus, cirkuliuojančius motinos kraujyje.

    Tyrimo tikslas – įvertinti tikimybę, kad vaisius gali turėti tam tikrų chromosominių pakitimų. Svarbu suprasti, kad tai yra atrankinis tyrimas, o ne galutinė diagnozė: padidintos rizikos atveju sprendimai dėl tolesnių veiksmų priimami su gydytoju, dažnai prireikia papildomų patvirtinamųjų tyrimų.

    „Panorama“ dažniausiai siejama su dažniausių trisomijų rizikos vertinimu: 21 trisomija (Dauno sindromas), 18 trisomija (Edvardso sindromas) ir 13 trisomija (Patau sindromas). Šie chromosominiai sutrikimai gali lemti reikšmingus vaisiaus vystymosi ir sveikatos pokyčius, todėl ankstyva rizikos įvertinimo informacija daugeliu atvejų padeda planuoti nėštumo priežiūrą.

    Tyrimas taip pat gali apimti 22q11.2 mikrodelecijos sindromo rizikos įvertinimą, kuris siejamas su širdies ydų, imuninės sistemos sutrikimų, gomurio pakitimų ir raidos sunkumų rizika. Prenataliniu laikotarpiu gauta informacija gali padėti laiku suplanuoti išsamesnę vaisiaus širdies diagnostiką ir pasirinkti tinkamiausią gimdymo vietą.

    Kam svarbi ankstyva informacija?

    Ankstyvas rizikos nustatymas dažniausiai aktualus, kai kiti tyrimai rodo neaiškius ar ribinius rezultatus, kai šeimoje buvo genetinių ligų atvejų arba ankstesni nėštumai buvo komplikuoti. Taip pat tai svarstoma, kai nėščioji priklauso amžiaus grupei, kurioje statistiškai didėja kai kurių chromosominių pakitimų tikimybė.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad genetinė atranka nepakeičia prenatalinio ultragarso. Ultragarsas išlieka pagrindiniu tyrimu vertinant vaisiaus anatomiją, augimą ir kai kurias įgimtas struktūrines ydas, kurių genetiniai kraujo tyrimai gali ir neaptikti.

    Kaip veikia NIPT tyrimai?

    „Panorama“ priskiriamas NIPT tyrimams, kurie remiasi laisvos vaisiaus DNR analize iš motinos kraujo. Ši technologija laikoma saugia, nes nereikalauja invazinių procedūrų, todėl nekelia tokios rizikos kaip kai kurie diagnostiniai tyrimai, atliekami imant mėginį iš gimdos.

    „Matome nuoseklų neinvazinių prenatalinių testų svarbos augimą, nes jie leidžia tiksliau įvertinti riziką ir padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl tolimesnės nėštumo priežiūros“, – sakė perinatologijos srities ekspertas prof. dr. hab. Mirosław Wielgoś.

    „Panorama“ technologiją sukūrė JAV bendrovės „Natera“ specialistai, derinę genetiką, molekulinę biologiją, statistiką ir bioinformatiką. Tyrimo esmė yra ne tik DNR fragmentų kiekio vertinimas, bet ir jų genetinės informacijos analizė, kuri padeda tikslinti rizikos skaičiavimus.

    „Kurdami technologiją siekėme išnaudoti ne vien DNR fragmentų skaičių, bet ir informaciją, kurią jie perduoda, kad neinvazinis tyrimas būtų pritaikomas plačiau“, – sakė mokslininkas dr. Bernhard Zimmermann.

    Praktikoje tyrimas dažniausiai atliekamas nuo 9 nėštumo savaitės, sprendimą priimant individualiai po pokalbio su gydytoju ir įvertinus klinikinę situaciją. Rezultatai gali padėti nuspręsti, ar reikalinga papildoma, detalesnė diagnostika, ir kaip planuoti nėštumo stebėjimą bei gimdymą.

  • Suaugusieji, sergantys hemofilija, dar be šiuolaikinio vaisto: kas stringa ir kuo tai gresia?

    38 metų Sławomiras Szewczykas pasakoja, kad prieš tris savaites patyrė dar vieną kraujavimą į čiurnos sąnarį. Skausmas buvo toks stiprus, kad sunku buvo net atsikelti iš lovos, o apie ėjimą jis kurį laiką net negalvojo.

    Vyras serga sunkia A tipo hemofilija ir kasdien susiduria su lėtiniu skausmu bei judėjimo ribojimais. Jis gydosi į veną leidžiamais krešėjimo faktoriaus koncentratais, tačiau dėl dažno gydymo venos būklė prastėja, o kartais į jas apskritai nepavyksta įdurti.

    Pasak paciento, net ir tada, kai krešėjimo faktorių tekdavo leistis iki dviejų kartų per dieną, kraujavimai vis tiek kartodavosi. Tokie epizodai hemofilija sergantiems žmonėms ypač pavojingi, nes kraujuojant į sąnarius ilgainiui vystosi jų pažeidimai, didėja neįgalumo ir operacijų rizika.

    Kodėl gydymas taip sudėtingas?

    Hemofilija yra įgimtas kraujo krešėjimo sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vyrams, kai organizmui trūksta VIII (A tipo) arba IX (B tipo) krešėjimo faktoriaus. Dėl to net ir nedidelės traumos ar savaiminiai kraujavimai gali sukelti rimtų komplikacijų.

    Tradicinis gydymas ilgą laiką rėmėsi krešėjimo faktoriaus preparatų leidimu į veną pagal poreikį arba profilaktiškai. Suaugusiesiems, ypač sergantiems sunkia forma, dažnas intraveninis gydymas neretai tampa išbandymu dėl prastos venų būklės, skausmo ir sunkiai suderinamo režimo.

    Šiuolaikinėse gairėse vis daugiau dėmesio skiriama profilaktikai, nes ji padeda sumažinti kraujavimų skaičių ir apsaugoti sąnarius. Pastaraisiais metais atsirado naujų gydymo galimybių, tarp jų ir poodiniai vaistai, taip pat ilgiau veikiantys preparatai, galintys sumažinti injekcijų dažnį.

    Kas gresia be veiksmingos profilaktikos?

    Kartotiniai kraujavimai į sąnarius laikomi viena sunkiausių hemofilijos pasekmių. Ilgainiui jie gali sukelti hemofilinę artropatiją, nuolatinį skausmą, judėjimo sutrikimus, o daliai pacientų prireikia ortopedinių operacijų, įskaitant sąnarių keitimo procedūras.

    S. Szewczykas pasakoja, kad praėjusiais metais jam teko operuoti kelį, o ateityje gali prireikti ir daugiau intervencijų. Tokios istorijos nėra išskirtinės, kai kraujavimų nepavyksta patikimai suvaldyti, o žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad bet kuri diena baigsis skausmu ir ribotu judėjimu.

    Ekspertai pabrėžia, kad gydymo tikslas šiandien yra ne tik sustabdyti kraujavimą, bet ir užtikrinti kuo artimesnę įprastam gyvenimui kasdienybę. Tai reiškia mažiau kraujavimų, daugiau mobilumo, mažesnę komplikacijų riziką ir didesnį paciento savarankiškumą.

    Ko tikisi pacientai ir gydytojai?

    Pacientų organizacijos ir gydytojai daugelyje šalių siekia, kad suaugusieji turėtų realią prieigą prie modernių gydymo formų, ypač kai į veną leidžiami vaistai nebeužtikrina pakankamos apsaugos arba tampa per sunkiai taikomi kasdienybėje. Praktikoje tai dažnai reiškia diskusijas dėl kompensavimo, indikacijų ir gydymo organizavimo.

    Hemofilijos gydymas sparčiai keičiasi, o kartu didėja lūkestis, kad naujesnės priemonės pasieks ne tik vaikus ar atskiras pacientų grupes, bet ir suaugusiuosius. Sergantieji tikisi sprendimų, kurie mažintų skausmą, komplikacijas ir grąžintų galimybę gyventi be nuolatinio kraujavimo grėsmės.

  • Mokslininkai rado 300 chemikalų vaikų dantyse: kai kurių ryšys su autizmu kelia klausimų

    Mokslininkai rado 300 chemikalų vaikų dantyse: kai kurių ryšys su autizmu kelia klausimų

    Ką parodė tyrimas

    Pieniniai dantys gali „užfiksuoti“ cheminę ekspoziciją dar nėštumo metu ir pirmaisiais gyvenimo metais, todėl jie tampa savotišku biologiniu archyvu. Tuo pasinaudoję mokslininkai palygino vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, ir vaikų be šios diagnozės pieninių dantų mėginius.

    Tyrimas paskelbtas mokslo žurnale Neurotoxicology and Teratology. Jame analizuoti 38 vaikų mėginiai: 22 vaikų su autizmo spektro sutrikimu ir 16 vaikų kontrolinėje grupėje.

    Mokslininkai dantyse aptiko daugiau nei 300 skirtingų cheminių medžiagų. Toliau jie susitelkė į 60 junginių, kurie buvo randami bent pas pusę visų dalyvių.

    Kokios medžiagos aptiktos

    Tyrėjų vertinimu, 57 iš 60 detaliau analizuotų medžiagų koncentracijos buvo didesnės autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų dantyse nei kontrolinėje grupėje. Vis dėlto statistiškai reikšmingais pripažinti 19 skirtumų.

    Tarp aptiktų junginių minimi ftalatai, organofosfatiniai esteriai, benzenkarboksirūgštys ir jų esteriai. Šios grupės siejamos su plačiu pramoniniu naudojimu, tačiau jų savybės skiriasi, todėl vieno bendro poveikio vertinti kaip vienodos rizikos nebūtų tikslu.

    Ypatingo dėmesio sulaukė benzilo benzoatas: tyrime jo koncentracija autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų dantyse buvo 722 proc. didesnė nei kontrolinėje grupėje. Šis junginys gali būti naudojamas, pavyzdžiui, parfumerijoje, kosmetikoje ir kai kuriuose kituose vartojimo produktuose.

    Autoriai taip pat pažymi, kad dalis aptiktų medžiagų gali migruoti iš medžiagų, naudojamų kasdieniuose gaminiuose. Tarp galimų šaltinių įvardijami kūdikių buteliukai, čiulptukai, su maistu besiliečiančios medžiagos ir įvairios interjero detalės.

    Ką tai reiškia tėvams

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai neįrodo priežastinio ryšio, jog konkrečios aptiktos medžiagos sukelia autizmą. Danties analizė neleidžia tiksliai nustatyti, iš kur ir kokiu keliu medžiaga pateko į organizmą, o reikšmę turi ir dozė, ir poveikio trukmė, ir individualus jautrumas.

    Autizmo spektro sutrikimai laikomi sudėtingais neurovystymosi sutrikimais, kurių kilmėje svarbūs genetiniai veiksniai, o aplinkos įtaka tiriama kaip viena iš galimų dėlionės dalių. Tokie darbai padeda geriau suprasti, kokie ankstyvo gyvenimo veiksniai gali būti susiję su raidos skirtumais, tačiau vieno tyrimo duomenų nepakanka plačioms išvadoms.

    Diagnozė nėra nustatoma vienu kraujo tyrimu ar vaizdinimo metodu. Įprastai vertinama vaiko raida, elgesys ir komunikacija, renkami duomenys iš tėvų ar globėjų, stebimos socialinės sąveikos ir pasikartojantys elgesio modeliai, o prireikus taikomi standartizuoti vertinimo instrumentai.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas gali padėti greičiau parinkti individualiai pritaikytą pagalbą. Tuo pat metu mokslininkai ragina tyrimų apie aplinkos veiksnius neišversti į paprastus kaltinimus konkretiems produktams, kol nėra patikimų, didelės apimties patvirtinančių duomenų.

  • Vienas spalio darbas ir krienai užvaldys lysves: sodininkai įspėja, ką būtina padaryti

    Krienai daugeliui siejasi su tradicine virtuve, todėl jie neretai sąmoningai pasodinami darže ar sodyboje. Šis augalas atsparus šalčiui, pakantus įvairioms dirvoms ir nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau būtent dėl to jis dažnai tampa sunkiai suvaldomu „užkariautoju“.

    Paprastasis krienas yra daugiametis augalas, kurio šaknų sistema ypač gyvybinga. Paliktas be kontrolės jis per vieną ar kelis sezonus gali išplisti į gretimas lysves, stelbti silpnesnius augalus ir apsunkinti daržo priežiūrą.

    Kodėl krienai taip greitai plinta?

    Krienų problema slypi jų gebėjime atželti iš menkiausio šaknies gabalėlio. Iškasant ir netyčia sukapojus šaknis, dirvoje likusios atplaišos dažnai virsta naujais kerais, todėl net ir „išrovimas“ kartais tik paskatina plitimą.

    Dar viena priežastis yra giliai auganti liemeninė šaknis. Subrendę, kelerius metus nejudinti krienai gali įaugti labai giliai, todėl iškasti visą šaknį vienu kartu tampa sunku, o likučiai vėliau atsinaujina.

    Spalio taisyklė: derlius ir kruopšti atranka

    Spalis laikomas vienu tinkamiausių meto tarpsnių krienams kasti, kai antžeminė dalis pradeda gelsti, o maisto medžiagos keliauja į šaknis. Tuomet šaknys būna stambesnės, sultingesnės ir ryškesnio aromato, todėl jas patogu pasiruošti žiemai.

    Norint sumažinti krienų atžėlimą, svarbiausia iškasti kuo vientisiau ir nepalikti šaknų nuolaužų. Praktikoje tam dažnai pasirenkamos sodo šakės, nes kastuvo ašmenys lengviau perkapoja šaknis, o tai padidina tikimybę, kad dalis liks dirvoje.

    Iškasus kerą, verta perrinkti supurentą žemę ir pašalinti net smulkias šaknų dalis. Būtent ši detalė dažniausiai lemia, ar pavasarį krienai sugrįš dar didesniu plotu, ar jų plitimas bus pristabdytas.

    Kaip sodinti, kad nepabėgtų

    Jei krienus planuojate sodinti iš naujo, saugiausia jiems iš anksto numatyti ribas. Patikimas sprendimas yra sodinimas į įkastą plastikinį indą ar gilesnį vazoną su drenažo angomis, kad šaknys negalėtų laisvai skverbtis į šalis.

    Taip pat rekomenduojama krienams parinkti atokesnę vietą, o ne daržo centrą šalia kitų daržovių. Izoliuotas kampas sumažina riziką, kad augalas įsikurs ten, kur jo vėliau bus sunkiausia atsikratyti.

    Krienai gali būti ir vertingas prieskoninis augalas, ir nuolatinis galvos skausmas, jei jų nevaldysite. Spalį skiriant laiko teisingam kasimui, dirvos išvalymui ir atsakingam atsodinimui, galima išlaikyti krienus savo vietoje ir išvengti pavasarinio jų „sprogimo“ lysvėse.

  • Kuro bake palikai benziną? Ši taisyklė leis pavasarį žoliapjovei užsivesti iš karto

    Artėjant sodo darbų sezono pabaigai verta skirti kelias minutes benzininei žoliapjovei paruošti žiemai. Viena dažniausių pavasarinio neužsivedimo priežasčių yra per žiemą bake paliktas kuras, kuris per kelis mėnesius praranda savybes ir užteršia degalų sistemą.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinis benzinas dažnai turi bioetanolio priedų, o jie linkę sugerti drėgmę iš oro. Ilgiau pastovėję degalai gali sluoksniuotis, o lengvosios frakcijos išgaruoja, todėl karbiuratoriuje ar purkštukuose lieka lipnios nuosėdos, trukdančios kuro padavimui.

    Kodėl pavasarį nebeužsiveda?

    Žiemą nešildomame garaže ar sandėliuke temperatūra svyruoja, todėl bake ir sistemoje susidaro kondensatas. Vanduo kartu su senstančiu benzinu skatina koroziją metalinėse dalyse ir pagreitina apnašų susidarymą smulkiuose kanaluose.

    Dažniausiai problema pasireiškia taip: variklis trumpam „kosti“, neužsilaiko tuščioje eigoje arba visai neįsijungia. Tuomet tenka valyti karbiuratorių, keisti kuro filtrą ar žarneles, o tai gali kainuoti gerokai daugiau nei paprasta profilaktika rudenį.

    Saugiausia taisyklė daugumai žoliapjovių

    Universaliausias sprendimas daugeliui buitinių žoliapjovių yra laikymas su ištuštinta degalų sistema. Praktika paprasta: po paskutinio pjovimo išsiurbkite kurą iš bako, o tada užveskite variklį ir leiskite jam dirbti, kol užges pats, taip išdegindami likučius iš karbiuratoriaus ir žarnelių.

    Šis būdas sumažina riziką, kad per žiemą susiformuos lipnios nuosėdos. Ypač svarbu tai įrangai, kuri naudoja paruoštą benzino ir alyvos mišinį, nes tokie degalai sensta greičiau ir praranda tepamąsias savybes.

    Kada baką geriau palikti pilną?

    Jei žoliapjovė turi metalinį baką, visiškai tuščias bakas gali skatinti rūdžių židinius, nes viduje lengviau kaupiasi drėgmė. Tokiu atveju kai kurie gamintojai rekomenduoja baką pripildyti šviežių degalų ir naudoti kuro stabilizatorių, kad sulėtėtų oksidacija ir nuosėdų formavimasis.

    Dar viena alternatyva yra specialūs ilgesnio galiojimo degalai, skirti sodo technikai, kurie paprastai būna stabilesnės sudėties ir mažiau linkę sugerti drėgmę. Vis dėlto svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: pavasarį nenaudokite per žiemą kanistre ar bake stovėjusio įprasto benzino.

    Norint, kad žoliapjovė pavasarį užsivestų iš pirmo truktelėjimo, dažniausiai pakanka 10–15 minučių rudenį. Laiku išsprendus kuro klausimą, gerokai sumažėja tikimybė, kad sezoną pradėsite nuo serviso.