CP v2

Blog

  • Svarbus sprendimas dėl daugiabučių Kaštonų, Čiurlionio ir Rinktinės gatvėse: paviešinti balsų protokolai

    Daugiabučių namų Kaštonų g. 2, M. K. Čiurlionio g. 80 ir Rinktinės g. 20 butų bei kitų patalpų savininkams aktuali informacija pasiekė viešumą: paskelbti balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai parodo, kaip buvo suskaičiuoti savininkų balsai ir kokie sprendimai faktiškai priimti.

    Praktikoje balsavimas raštu dažniausiai taikomas tuomet, kai nepavyksta sušaukti kvorumo susirinkime arba kai norima sprendimus priimti greičiau, įtraukiant daugiau savininkų. Protokolai tampa esminiu įrodymu, ar procedūros buvo atliktos tinkamai, ar balsai suskaičiuoti korektiškai.

    Kas paprastai tvirtinama protokoluose

    Balsavimo raštu protokoluose paprastai fiksuojama, dėl kokių klausimų buvo balsuojama, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir kiek balsų gauta. Taip pat nurodoma, kaip pasiskirstė balsai ir ar sprendimui pakako nustatytos daugumos.

    Gyventojams šie dokumentai svarbūs ir dėl to, kad jie leidžia patikrinti, ar į rezultatą įtraukti visi pateikti biuleteniai ir ar nebuvo formalių pažeidimų. Pavyzdžiui, ar biuleteniai pasirašyti, ar aiškiai pažymėta valia, ar tinkamai identifikuotas savininkas.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Nuo balsavimo rezultatų priklauso kasdieniai ir finansiškai reikšmingi sprendimai: bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remonto darbai, rangovų pasirinkimas, kaupiamųjų lėšų panaudojimas. Dėl to skaidrumas ir aiškus balsų suvedimas tiesiogiai siejasi su pasitikėjimu namo administravimu.

    Kuo brangesni darbai ar didesni įsipareigojimai planuojami, tuo dažniau gyventojai prašo pateikti detalesnę informaciją ir dokumentus. Protokolų paviešinimas paprastai sumažina ginčų riziką, nes suteikia galimybę visiems savininkams susipažinti su oficialiai užfiksuotais duomenimis.

    Ką daryti, jei kyla klausimų

    Jei gyventojams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo, įprasta pirmiausia kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus ir paprašyti paaiškinimų. Dažniausiai ginčai kyla dėl skaičiavimo logikos, balsų svorio pagal turimą plotą ar dėl to, ar laikytasi terminų.

    Jeigu išlieka neaiškumų, savininkai gali prašyti pateikti susijusius dokumentus ir patikslinti, kokiu pagrindu buvo konstatuotas sprendimo priėmimas. Tokiose situacijose svarbu remtis dokumentais, o ne vien žodiniais paaiškinimais, nes būtent protokolai ir jų priedai lemia teisinį aiškumą.

  • Vilniuje keičiami garažų adresai: Salininkų g. 191B nebeliks – štai koks bus naujasis

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad Naujininkų seniūnijoje esantiems pastatams garažams bus pakeistas adresas. Nuo šiol vietoje Salininkų g. 191B bus naudojamas Melioratorių g. 19B.

    Adresų keitimas atliekamas pagal galiojančią tvarką, kuri reglamentuoja numerių pastatams, patalpoms ir žemės sklypams suteikimą, keitimą bei apskaitą. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant suvienodinti adresų sistemą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti aiškesnę objektų identifikaciją registre.

    Kokie teisės aktai taikomi?

    Sprendimas priimamas vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat taikomos Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu.

    Šie dokumentai nustato, kaip formuojami adresai, kada jie gali būti tikslinami ir kaip užtikrinamas duomenų suderinamumas su valstybės registrais. Praktikoje tai svarbu ne tik dokumentų tvarkymui, bet ir pašto, kurjerių, gelbėjimo tarnybų bei navigacijos sistemų darbui.

    Ką tai reiškia gyventojams ir savininkams?

    Pasikeitus adresui, atnaujinti duomenis paprastai reikia ten, kur adresas naudojamas teisiniuose ir kasdieniuose santykiuose. Tai gali būti registrų duomenys, sutartys su paslaugų teikėjais, korespondencijos pristatymo informacija ar įmonių rekvizitai, jei objektas naudojamas veiklai.

    „Pakeičiamas pastatų garažų adresas Salininkų g. 191B į Melioratorių g. 19B“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    Jei kyla klausimų dėl praktinių veiksmų ar dokumentų tikslinimo, gyventojams įprastai rekomenduojama kreiptis į seniūniją arba savivaldybės administraciją, kuri suteikia paaiškinimus pagal konkretų atvejį.

  • Vilniuje planuojami pokyčiai: Pavilnionių g. 14 sklypo paskirtį siūloma keisti į daugiabučius

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo Pavilnionių g. 14 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0015:244, o sprendimas gali turėti įtakos šios teritorijos tolimesnei plėtrai.

    Šiuo metu sklypui nurodoma paskirtis yra kita, o naudojimo būdas apima komercinės paskirties objektų teritorijas ir gyvenamąsias teritorijas, susiejamas su daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Prašyme siūloma paskirtį palikti kaip kitą, tačiau naudojimo būdą keisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje paprastai reiškia siekį aiškiau įtvirtinti gyvenamąją funkciją ir suderinti planuojamą vystymą su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bei statybos ir projektavimo procedūromis. Gyventojams ir kaimynystėje veikiančioms organizacijoms tai dažniausiai aktualu dėl galimo didesnio užstatymo intensyvumo, automobilių srautų, parkavimo sprendinių ir viešosios infrastruktūros apkrovų.

    Viešinimas ir terminai

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metais spalio 13 dienos iki 2026 metais spalio 26 dienos. Per šį laiką visuomenė turi teisę susipažinti su pateikta informacija ir pateikti pastabas.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Pastabas taip pat galima pateikti per teritorijų planavimo proceso informacinę sistemą, kurioje fiksuojami pasiūlymai ir jų nagrinėjimo eiga.

    Ką verta įvertinti gyventojams?

    Teikiant pasiūlymus dažniausiai vertinama, kaip planuojami pokyčiai derės su esamu užstatymu, susisiekimu ir inžinerinių tinklų pajėgumais. Praktikoje gyventojams aktualiausi klausimai būna dėl triukšmo ir statybų organizavimo, vaikų žaidimų erdvių, želdynų išsaugojimo, taip pat dėl parkavimo vietų bei saugaus pėsčiųjų judėjimo.

    Jei teritorijoje numatomi daugiabučiai ar bendrabučio tipo pastatai, gyventojai paprastai prašo aiškumo dėl planuojamo pastatų aukštingumo, įvažiavimų, atliekų tvarkymo sprendinių ir viešųjų paslaugų pasiekiamumo. Tokie aspektai dažnai tampa svarbia argumentų dalimi, kai savivaldybė vertina, ar prašomas naudojimo būdas atitinka viešąjį interesą.

  • JK DI ministras ragina pažangiausias laboratorijas griežtinti saugą, o šalis stiprina kibernetinę gynybą

    JK DI ministras ragina pažangiausias laboratorijas griežtinti saugą, o šalis stiprina kibernetinę gynybą

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto ministras Kanishka Narayan Londone paragino pažangiausius DI modelius kuriančias laboratorijas reikšmingai didinti jų sistemų saugumą. Tuo pačiu metu JK Vyriausybė pranešė stiprinanti kibernetinę gynybą ir svarstanti papildomas teisines priemones, siekiant pasirengti galimiems rimtiems DI sukeltiems incidentams.

    Ministro teigimu, sparčiai augant pažangiausių modelių gebėjimams ir jų autonomiškumui, rizikos valdymas turi tapti ne priedu prie inovacijų, o privaloma kūrimo dalimi. Jis pabrėžė, kad įmonės turi skirti daugiau dėmesio netikėtam modelių elgesiui, o atsargumo principas turėtų galioti iki tol, kol rizikos suvaldymas yra įrodytas praktikoje.

    „Bendrovėms, kuriančioms galingiausias pasaulyje DI sistemas, mano žinutė paprasta: klausykite, kai mokslininkai įspėja apie rimtus pavojus. Tirpkite netikėtą elgesį. O jei negalite tinkamai suvaldyti rizikų, sistemos neleiskite į viešą naudojimą“, – sakė Kanishka Narayan.

    Pasak ministro, pastarojo meto atvejai, kai agentinio tipo DI sistemos gali inicijuoti veiksmus su ribota žmogaus priežiūra, parodė, kad incidentai gali vystytis greitai ir neturėti aiškių ribų tarp skirtingų organizacijų bei valstybių. Dėl to JK siekia, kad kritinės infrastruktūros operatoriai, viešasis sektorius ir technologijų kūrėjai turėtų aiškesnes taisykles, kaip reaguoti į incidentus, kuriuose dalyvauja autonomiškai veikiančios DI sistemos.

    JK taip pat akcentuoja praktinius pasirengimo darbus: peržiūrimas valstybės sistemų saugumas, identifikuojami silpnumai ir diegiamos priemonės, mažinančios tikimybę, kad DI būtų panaudotas atakoms automatizuoti, paslėpti ar sustiprinti. Ministras nurodė, kad jau buvo pašalinta daugiau nei 1 000 potencialių kibernetinių pažeidžiamumų įvairiose valdžios sistemose.

    Vyriausybė svarsto, kaip sustiprinti Kibernetinio saugumo ir atsparumo teisės aktų paketą, kad geriau būtų apsaugotos esminės paslaugos, tokios kaip ligoninės, energetikos ar komunalinių paslaugų sektorius. Šiose srityse didžiausias dėmesys skiriamas tiek prevencijai, tiek greitam incidentų suvaldymui, nes net trumpalaikis sistemų sutrikdymas gali sukelti didelę žalą.

    Ministro teigimu, viena svarbiausių krypčių tampa DI verifikavimas, kai nepriklausomais metodais tikrinama, ar modeliai atitinka nustatytus saugos reikalavimus ir ar jų elgesys numatomose situacijose yra prognozuojamas. Šį darbą JK sieja su DI Saugumo instituto veikla ir bendradarbiavimu su DI kūrėjais bei partneriais tarptautiniu mastu.

    JK pasirinktas tonas rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau kelia reikalavimus ne tik duomenų apsaugai ar kibernetinei higienai, bet ir pačių DI modelių patikimumui, valdomumui bei incidentų atskaitomybei. Tai reiškia, kad laboratorijoms ir produktų kūrėjams gali tekti investuoti daugiau į testavimą, rizikų vertinimą ir kontrolės priemones dar iki sistemoms pasiekiant vartotojus.

  • Vilniuje žemės ūkio sklypą nori paversti namų kvartalu: gyventojai dar gali pateikti pastabas

    Kas planuojama sklype

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0160:0867, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas nurodomas kaip kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

    Prašyme siekiama sklypą perkelti į kitą paskirtį ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Toks pakeitimas paprastai atveria kelią gyvenamajai statybai, jeigu vėliau suderinami kiti reikalavimai, susiję su planavimu ir infrastruktūra.

    Viešinimas ir terminai

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metais spalio 13 dienos iki 2026 metais spalio 26 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su informacija ir pateikti savo pasiūlymus.

    Viešinimo etapas yra viena iš procedūrų, kai gyventojai, kaimynystėje esantys žemės naudotojai ar kitos suinteresuotos pusės gali išsakyti argumentus dėl planuojamo pokyčio. Praktikoje dažniausiai keliami klausimai dėl susisiekimo, triukšmo, želdynų, lietaus nuotekų tvarkymo ir socialinės infrastruktūros.

    Kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu. Taip pat pasiūlymai priimami elektroniniu paštu savivaldybės kontaktiniu adresu.

    Gyventojams, kuriems reikia papildomos informacijos, savivaldybė nurodo kontaktus konsultacijoms telefonu ir elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai turi būti pateikti per viešinimo laikotarpį, kad būtų įvertinti procedūros metu.

  • Vilniuje planuojami pokyčiai sklype: žemės ūkio paskirtį siūloma keisti į gyvenamąją

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0160:0870, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, nurodant kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

    Prašyme siūloma sklypo paskirtį keisti į kitą, o naudojimo būdą nustatyti kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai siejami su galimybe ateityje planuoti gyvenamąją statybą, jei tam neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentai ir kiti reikalavimai.

    Kaip nurodo savivaldybė, prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų spalio 13 dienos iki 2026 metų spalio 26 dienos. Šiuo etapu visuomenė ir suinteresuoti asmenys gali susipažinti su pateikta informacija ir pateikti pastabas ar pasiūlymus.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabas galima pateikti per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, kurioje nagrinėjami su paskirties ir naudojimo būdo keitimu susiję klausimai.

    Tokie prašymai savivaldybėse vertinami pagal bendruosius ir detaliuosius planus, infrastruktūros galimybes bei aplinkosauginius ir kaimyninių teritorijų interesus. Praktikoje sprendimai dėl paskirties keitimo gali turėti įtakos būsimiems teritorijos vystymo scenarijams, gyventojų tankiui ir inžinerinės infrastruktūros poreikiui.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis savivaldybės nurodytu telefono numeriu +370 5 211 2868 arba elektroniniu paštu.

  • Nemenčinės sporto mokyklos sensacija: be lyderių iškovojo Lietuvos auksą ir bronzą

    Nemenčinės sporto mokyklos sensacija: be lyderių iškovojo Lietuvos auksą ir bronzą

    Spalio 10 dieną Naujojoje Akmenėje įvyko Lietuvos jaunučių, gimusių 2013 metais ir jaunesnių, stalo teniso komandinis čempionatas. Varžybose susirinko 10 berniukų ir 8 mergaičių komandos, o medaliai sprendėsi įtemptose dvikovose iki paskutinių susitikimų.

    Vilniaus rajonui atstovavo Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos auklėtiniai iš Mickūnų: Gabriela Gulbicka, Agata Kudriavceva, Darja Ancevič, Daniel Stefanovič, Daniel Tunkevič ir Arsen Kanaškov. Komandos rezultatą lėmė stabilus žaidimas grupėse ir gebėjimas išlaikyti ritmą finaliniame etape.

    Mergaičių kelias iki aukso

    Grupės varžybose Vilniaus rajono mergaičių komanda 3:0 nugalėjo Naujosios Akmenės ekipą, 3:0 įveikė Šalčininkus, o Jonavą palaužė 3:1. Patekusios į finalinį ketvertą, jos 3:0 susitvarkė su Vilniaus komanda ir žengė į lemiamą dvikovą.

    Finale Vilniaus rajono atstovės 3:1 įveikė Šiaulių komandą ir tapo Lietuvos čempionėmis. Ypatingą šio titulo svorį sustiprino tai, kad komanda varžėsi be vienos pagrindinių žaidėjų Karinos Milto, šiuo metu su Lietuvos rinktine dalyvaujančios tarptautinėse „Czech Open“ varžybose Čekijoje.

    Berniukai iškovojo bronzą

    Berniukų komanda taip pat turėjo spręsti sudėties iššūkius ir žaidė be pagrindinio sportininko Dominyko Grybausko. Vis dėlto grupėje ji užtikrintai laimėjo prieš Panevėžio, Šiaulių ir Šalčininkų komandas rezultatu 3:0, o vienintelę nesėkmę patyrė prieš Kauną, nusileisdama 1:3.

    Finaliniame etape Nemenčinės sporto mokyklos auklėtiniai 1:3 pralaimėjo Vilniaus komandai, tačiau mažajame finale įveikė Vilkaviškio ekipą ir iškovojo trečiąją vietą. Toks rezultatas rodo komandos gylį, kai lemiamu metu taškus renka ne vienas lyderis, o visa sudėtis.

    Jaunučių stalo tenise komandinis formatas dažnai išryškina ne tik individualų meistriškumą, bet ir psichologinį atsparumą, tarpusavio palaikymą bei taktinį pasirengimą. Nemenčinės sporto mokyklos auklėtinių auksas ir bronza tapo ryškiu signalu, kad Vilniaus rajone auga konkurencingas jaunimas, galintis varžytis su stipriausiais šalies centrais.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos vyresnysis mokytojas Markas Vaitonis.

  • „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų: dronai, kuriems elektroninė kova tampa mažesne problema

    „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų: dronai, kuriems elektroninė kova tampa mažesne problema

    Daniško ir lietuviško kapitalo bepiločių orlaivių gamintoja „MNP Technologijos“, veikianti prekės ženklu „Monopulse“, pritraukė daugiau nei 2 mln. eurų investicijų iš Lietuvos ir užsienio investuotojų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos didinti gamybos apimtis, stiprinti tyrimus ir plėtrą bei greičiau žengti į naujas rinkas.

    Tarp investuotojų minima „Coinvest Capital“, „Plug and Play“ ir „NGL Ventures“ suburtas verslo angelų sindikatas. Pastarasis į investiciją įnešė apie 560 000 eurų, o tai tapo didžiausiu šio sindikato sandoriu iki šiol, jame dalyvavo 68 investuotojai.

    Fokusas – elektroninės kovos aplinka

    Įkurta 2021 metais, „Monopulse“ kuria žvalgybai ir stebėjimui skirtus dronus, orientuotus į NATO šalių kariuomenių poreikius. Bendrovės kuriamos sistemos pritaikomos ne tik ore, bet ir vandens aplinkoje, o pagrindinis tikslas – patikimesnis veikimas ten, kur ryšys ir navigacija gali būti trikdoma.

    Elektroninė kova pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių: ryšio kanalų slopinimas, navigacijos signalų trukdymas ir bandymai perimti valdymą verčia gamintojus ieškoti sprendimų, kaip platformos galėtų tęsti užduotį net praradus signalą. Dėl to didėja paklausa sistemoms, kurios geba veikti autonomiškai ir lanksčiai keisti darbo režimus.

    Technologijos ir produktai

    „Monopulse“ teigia savo sprendimuose jungianti aviacijos inžineriją, elektroniką, jutiklių duomenų suliejimą, kompiuterinę regą ir DI. Toks derinys leidžia kurti dronus, kurie gali išlaikyti ryšį sudėtingomis sąlygomis arba vykdyti užduotis autonomiškai, kai valdymo ir navigacijos signalai tampa nepatikimi.

    Tarp bendrovės produktų įvardijama „Falcon MK3S“ platforma su skirtingomis versijomis žvalgybos, stebėjimo ir kitoms specializuotoms užduotims, taip pat „Hydrohex“ sistema. Bendrovė pabrėžia, kad pagrindines aparatinės ir programinės įrangos kompetencijas vysto viduje.

    Plėtra NATO rinkose

    Įmonėje dirba 14 žmonių, tarp jų inžinieriai, tyrėjai ir buvę kariškiai. „Monopulse“ nurodo, kad jos technologijas jau naudoja Lietuvos ir Danijos ginkluotosios pajėgos, o plėtra planuojama ir kitose NATO rinkose, ypač Skandinavijoje.

    „Dirbame dinamiškame gynybos technologijų sektoriuje, kuriame technologijos sparčiai kinta, o klientai reikalauja saugios gamybos ir atsparių tiekimo grandinių. Ši investicija leis didinti gamybos pajėgumus ir užtikrinti, kad klientai produktus gautų greitai ir pagal grafiką“, – sakė „Monopulse“ įkūrėjas ir vadovas Justas Poderis.

    Bendrovės teigimu, pritrauktas kapitalas bus naudojamas gamybos pajėgumų didinimui, moksliniams tyrimams ir plėtrai bei spartesniam įėjimui į tarptautines rinkas. Gynybos technologijų sektoriuje tai dažnai reiškia ir didesnį dėmesį sertifikavimui, gamybos kokybei bei tiekimo grandinės patikimumui, ypač dirbant su valstybiniais užsakovais.

  • Sensacija Smiltynėje: Erik Černiavski tapo Lietuvos kroso čempionu, aplenkė 106 varžovus

    Sensacija Smiltynėje: Erik Černiavski tapo Lietuvos kroso čempionu, aplenkė 106 varžovus

    Spalio 10 dieną Smiltynėje surengtame Lietuvos kroso čempionate aukso medalį iškovojo Vilniaus rajono sporto centro bėgikas Erik Černiavski. Sportininkas varžėsi 6 jūrmylių distancijoje ir tapo nacionaliniu čempionu, nors tarptautinėje įskaitoje finišavo antras.

    Varžybos vyko kartu su tarptautiniu bėgimu „Gintarinė Jūrmylė 2026“, kuriame dalyviai rungėsi ir atvirojoje Open kategorijoje. Čia E. Černiavski užėmė antrą vietą tarp 107 bėgikų, tačiau Lietuvos kroso čempionato įskaitoje buvo greičiausias ir pelnė auksą.

    Pasak organizatorių pateiktos informacijos, nuo pat starto E. Černiavski laikėsi lyderių grupėje, o įpusėjus distancijai kartu su Latvijos bėgiku atitrūko nuo persekiotojų. Lemiamame etape latvis padidino tempą ir pirmas kirto finišo liniją, tačiau Lietuvos čempionato auksas atiteko vilniečiui.

    6 jūrmylių distanciją E. Černiavski įveikė per 37 min. 7 sek., o toks rezultatas leido užtikrintai laimėti Lietuvos kroso čempionato įskaitą. Krosas tradiciškai laikomas viena svarbiausių bėgikų pasirengimo rungčių, nes lavina ištvermę ir gebėjimą išlaikyti tempą besikeičiančiomis dangos bei reljefo sąlygomis.

    Medalį Smiltynėje pelnė ir kita Vilniaus rajono sporto centro atstovė Miglė Porvaneckytė. Ji varžėsi 3 jūrmylių distancijoje, atvirojoje Open kategorijoje finišavo ketvirta, o Lietuvos kroso čempionato įskaitoje iškovojo bronzos medalį.

    M. Porvaneckytė distanciją įveikė per 21 min. 11 sek. Varžybų aprašyme pabrėžiama, kad ji didžiąją trasos dalį laikėsi lyderių gretose, tačiau paskutiniame kilometre šiek tiek pritrūko iki aukštesnės pozicijos bendroje įskaitoje.

    Šiemet krosų sezono varžybos Lietuvoje sutraukia vis daugiau dalyvių, o tokie startai kaip Smiltynėje tampa svarbiu atspirties tašku prieš rudenį ir žiemą vyksiančius stadiono bei plento bėgimus. Sporto specialistai dažnai akcentuoja, kad krosas padeda stiprinti bendrą fizinį pasirengimą ir mažina priklausomybę nuo vienodos stadiono dangos.

    Vilniaus rajono sporto centras pasveikino E. Černiavskį ir M. Porvaneckytę su pasiekimais bei palinkėjo sėkmės artėjančiuose startuose. Tokie rezultatai, anot trenerių, rodo augantį jaunų sportininkų potencialą ir kryptingą pasirengimą ilgesnėms distancijoms.

    Informaciją apie sportininkų pasirodymą pateikė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Projektas Išganytojo kalvoje

    Vilniuje žengtas dar vienas žingsnis planuojant naują mokyklą-darželį ant Išganytojo kalvos. Architektūrinės idėjos konkursui pateiktos šešios vizijos, apimančios ugdymo pastatus ir viešąją erdvę su sutvarkyta aplinka.

    Numatoma, kad įstaigoje mokysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai: apie 100 darželinukų ir beveik 900 mokinių. Projektas svarbus ne tik švietimo infrastruktūrai, bet ir priimančiosios šalies įsipareigojimams sąjungininkams.

    Ką pabrėžia miesto vadovai

    Vilniaus miesto vadovai akcentuoja, kad šeimų integracijai svarbios ne vien būsto ar susisiekimo sąlygos, bet ir ugdymo paslaugų prieinamumas. Miestui tai reiškia papildomą atsakomybę užtikrinti sklandų atvykstančių šeimų kasdienį gyvenimą.

    „Kokybiškas vaikų ugdymas yra viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, naujos mokyklos ir darželio atsiradimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija, kuri gali sumažinti spaudimą kitoms ugdymo įstaigoms ir kartu prisidėti prie platesnio saugumo darbotvarkės.

    Kas bus vertinama konkurse

    Mokykla planuojama Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl iš dalyvių tikimasi sprendinių, kurie būtų funkcionalūs ir kartu jautrūs istoriniam kontekstui. Konkursu siekiama atrinkti urbanistiškai integralų ir architektūriškai kokybišką variantą.

    Užduotyje didelis dėmesys skiriamas susisiekimo sprendiniams, viešųjų erdvių kokybei, želdynų integracijai bei teritorijos ryšiams su aplinkinėmis miesto dalimis. Taip pat akcentuojamas kraštovaizdis ir vertingų teritorijos elementų išsaugojimas.

    Darbus vertins komisija, kurioje dirbs vyriausioji miesto architektė ir architektų bendruomenės atstovai. Vertinimo kriterijai apims urbanistinį integralumą, architektūrinių sprendinių kokybę, racionalumą ir funkcionalumą bei paslaugų kainą, o kiekvienas iš pagrindinių kokybinių kriterijų sudarys po 30 proc. galutinio balo.

    Konkurso dalyviams numatyti piniginiai prizai: pirmos vietos laimėtojui 15 000 eurų, antrosios 9 000 eurų, trečiosios 6 000 eurų. Su laimėtoju planuojama sudaryti projektavimo sutartį, o nugalėtoją tikimasi paskelbti šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu Vilniuje jau veikia ir anksčiau vystytas projektas Vokietijos bendruomenei: „Deutsche Schule Vilnius“, kur vykdomas ugdymas vokiečių kalba, įskaitant ikimokyklines ir priešmokyklines grupes. Naujas objektas turėtų išplėsti galimybes ir geriau atliepti augančius poreikius.