CP v2

Blog

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • „Base“ kūrėjas: tokenizuotos akcijos ir ne dolerio stabilios monetos įžiebs naują rinkos ciklą

    „Base“ kūrėjas: tokenizuotos akcijos ir ne dolerio stabilios monetos įžiebs naują rinkos ciklą

    „Coinbase“ priklausantis 2 lygio tinklas „Base“ vis aktyviau plečia realaus pasaulio turto perkėlimą į blokų grandinę. Tinklo kūrėjas Jesse Pollak teigia, kad artimiausiu metu būtent tokenizuotos akcijos ir ne doleriu paremtos stabilios monetos gali tapti ryškiausiais šios krypties augimo varikliais.

    Pasak J. Pollak, „Base“ tokenizuotų akcijų produktas, pristatytas maždaug prieš šešias savaites, jau generuoja apie 65–93 mln. eurų dienos prekybos apyvartą. Platformoje šiuo metu siūloma apie 50 akcijų, o iki mėnesio pabaigos planuojama išplėsti sąrašą iki maždaug 250.

    Kas yra tokenizuotos akcijos?

    Tokenizuotos akcijos yra skaitmeniniai vertybiniai vienetai, kurių vertė siejama su konkrečių bendrovių akcijomis ir kurie gali būti perleidžiami blokų grandinėje. Tokia forma leidžia prekybą vykdyti visą parą, greičiau atsiskaityti sandorius ir paprasčiau perkelti turtą tarp skirtingų platformų ar naudotojų.

    J. Pollak pabrėžia, kad tokenizacija gali atverti prieigą prie akcijų tiems rinkos dalyviams, kuriems tradicinės biržos dėl geografinių ribojimų, darbo valandų ar tarpininkavimo kaštų yra mažiau patogios. Jo vertinimu, ši patirtis kai kuriais atvejais gali būti paprastesnė nei įprasta prekyba per brokerius.

    Kodėl akcentuojamos ne dolerio stabilios monetos?

    Kita kryptis, kurią J. Pollak išskiria kaip vis dar neišnaudotą, yra stabilios monetos, susietos ne su JAV doleriu. Nors doleris išlieka dominuojanti atsiskaitymų ir rezervų valiuta, daugelyje šalių kasdienės išlaidos, atlyginimai ir kainodara yra grindžiami vietos valiutomis.

    „Base“ teigia jau siūlantis 32 stabilias monetas, susietas su 21 valiuta, įskaitant eurą, Kanados dolerį, Nigerijos nairą ir Indonezijos rupiją. J. Pollak argumentuoja, kad finansų technologijų bendrovės skirtinguose regionuose gali palaipsniui pereiti prie stabilių monetų infrastruktūros kaip užkulisinės mokėjimų sistemos, net jei galutinis vartotojas to tiesiogiai nepastebės.

    Rinka juda, bet doleris dar dominuoja

    Stabilių monetų rinkoje doleriu paremtos priemonės iki šiol sudaro didžiąją pasiūlos dalį, todėl ne dolerio segmentas startuoja iš gerokai mažesnės bazės. Vis dėlto pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, siekiančių sukurti vietos valiutomis paremtas stabilias monetas ir tam pritaikytą reguliacinę bei technologinę aplinką.

    J. Pollak prognozuoja, kad ne dolerio stabilios monetos augs, tačiau tokenizuotų akcijų plėtra, jo vertinimu, gali vykti sparčiau. Tam įtakos turi investuotojų susidomėjimas pasaulinėmis akcijų rinkomis ir noras turėti prekybai pritaikytą, nuolat veikiantį skaitmeninį instrumentą.

    „Base“ strategija: prekyba, mokėjimai ir finansavimas

    „Base“ savo ateities prioritetus sieja su trimis kryptimis: prekyba, mokėjimais ir finansavimu. Tinklas teigia sieksiantis supaprastinti integracijas verslui, kad prekybos srautai galėtų būti nukreipiami per paprastas sąsajas ir programavimo sąsajas.

    Mokėjimų srityje „Base“ mini planus plėstis į didelio pralaidumo scenarijus, o finansavimo kryptį sieja su infrastruktūros efektyvumu ir patogesniais įrankiais įmonėms. J. Pollak taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąsias agentines mokėjimų schemas, kuriose DI valdomi sprendimai automatizuoja atsiskaitymus pagal iš anksto nustatytas taisykles.

    Kalbėdamas apie platesnį 2 lygio tinklų kontekstą, J. Pollak atmeta mintį, kad kelių projektų uždarymai reiškia eksperimentų pabaigą. Jo teigimu, ne kiekvienas tinklas išgyvena, nes tam reikia aiškaus produkto išskirtinumo ir stiprios platinimo strategijos, o pati rinka vis dar ieško tvariausių modelių.

  • Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuriche įsikūręs autonominio programinės įrangos testavimo startuolis „Klarent“ užbaigė sėklos etapo finansavimo etapą ir pritraukė 7,13 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į JAV ir produkto galimybių didinimui.

    Investavimo etapui vadovavo Londone įsikūręs fondas „Mosaic Ventures“, prie jo prisidėjo „Moonfire Ventures“ ir keli verslo angelai. Pasak investuotojų, rinka vis aiškiau susiduria su problema: programinį kodą kurti darosi lengviau, tačiau jo patikimą patikrą užtikrinti tampa vis brangiau ir lėčiau.

    „DI padeda rašyti kodą vis greičiau, bet testavimas tampa pagrindiniu stabdžiu. Mus įtikino „Klarent“ siekis determinuotumo: DI kuria testus, o ne juos vykdo, todėl įmonės drąsiau naudoja sprendimą realioje veikloje“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandar Lal.

    „Klarent“ 2023 metais įkūrė du buvę „Google“ inžinieriai: vadovas Asheem Panakkat ir technologijų vadovas Momchil Ivanov. Įkūrėjai akcentuoja, kad didėjant DI kuriamo kodo apimtims ryškėja grįžtamojo ryšio problema: be patikimų testų sunku užtikrinti, kad naujos versijos nesukels kritinių klaidų.

    Bendrovės modelis paremtas vadinamąja determinuota autonomija: DI naudojamas testų kodui sugeneruoti, tačiau patys testai vykdomi įprastai, pakartojamai ir nuspėjamai. Papildomai įdiegtas žmogaus patvirtinimo sluoksnis, kad klientai mokėtų už patikrintus rezultatus, o ne už neaiškias automatizavimo užduotis.

    Įmonė skelbia jau dirbanti su verslo klientais Europoje, tarp jų minimi JD Sports, Šveicarijos žiniasklaidos grupė NZZ ir mobilumo paslaugų bendrovė Sixt. „Klarent“ teigimu, platforma automatizuoja kelių sistemų procesus elektroninės prekybos grandinėje, kur panašų sprendimą vidinėms komandoms ne visuomet pavyksta atkurti savo jėgomis.

    Gautos investicijos, anot „Klarent“, bus nukreiptos į JAV rinkos startą, inžinerinės komandos didinimą ir testavimo aprėpties plėtimą žiniatinklio bei mobiliųjų programėlių aplinkose. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau dirbti su finansų sektoriumi, kur klaidingas programinės įrangos atnaujinimas gali kainuoti ypač brangiai.

  • Niujorko prokurorė pasiekė iki 30 mln. eurų susitarimą su buvusiu „Celsius“ vadovu A. Mashinsky

    Niujorko prokurorė pasiekė iki 30 mln. eurų susitarimą su buvusiu „Celsius“ vadovu A. Mashinsky

    Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James pasiekė susitarimą su buvusiu kriptovaliutų bendrovės „Celsius Network“ vadovu Alexu Mashinsky, pagal kurį iš jo gali būti išieškota iki maždaug 30 mln. eurų. Kartu jam numatytas nuolatinis draudimas dalyvauti vertybinių popierių ir kriptovaliutų sektoriuose.

    Prokurorės biuras skelbia, kad A. Mashinsky esą klaidino investuotojus apie „Celsius“ veiklos saugumą ir riziką. Byloje pabrėžiama, kad tuo metu bendrovė ėmėsi rizikingų strategijų, o dalis nuostolių, įtariama, buvo nuslėpta.

    Ieškinys prieš buvusį vadovą buvo pateiktas 2023 metais, o istorija tapo viena garsiausių kriptoskolinimo sektoriaus pamokų po rinkos nuosmukio. „Celsius“ veiklos modelis rėmėsi pažadais klientams gauti patrauklias grąžas, tačiau rinkai apsivertus bendrovė nebeatlaikė įsipareigojimų.

    Federaliniu lygmeniu A. Mashinsky jau atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo pat metu „Celsius“ bankroto procese kreditoriams jau buvo grąžinta daugiau kaip maždaug 3,1 mlrd. eurų.

    „Alexas Mashinsky žadėjo, kad tai saugi vieta investuoti sunkiai uždirbtas santaupas, bet rizikingi sprendimai paliko žmones be pinigų“, – sakė Letitia James.

    Anksčiau dėl šios istorijos atskirus susitarimus su A. Mashinsky buvo sudariusios ir federalinės institucijos, numatydamos finansines sankcijas bei ilgalaikius veiklos apribojimus. Kriptovaliutų rinkai tai yra dar vienas signalas, kad reguliuotojai vis aktyviau taiko tradicinius investuotojų apsaugos principus ir atsakomybę už klaidinančią komunikaciją.

  • Londono „Sava“ pritraukė 32,08 mln. eurų: su „Ascensia“ ruošia gliukozės mikrojutiklio startą Europoje

    Investicija ir partnerystė

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Sava“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 32,08 mln. eurų. Pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui ir pasirengimui komerciniam startui.

    Kartu bendrovė paskelbė pasirašiusi susitarimą su diabeto priežiūros sprendimų tiekėja „Ascensia“, kuri taps komercializavimo ir platinimo partnere. Pirmasis etapas numatytas Europoje, kur planuojamas įrenginio pristatymas rinkai.

    „Dešimtmečius nuolatinę stebėseną ribojo ta pati paveldėta technologija. Tai netrukus pasikeis“, – sakė „Sava“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Renato Circi.

    Investicijų etapui vadovavo „Ascensia“, o prie jo prisidėjo ir kiti instituciniai investuotojai, tarp jų „Balderton Capital“, „Norrsken VC“, „Simplyhealth Ventures“, „JamJar Investments“ bei „Pentland Ventures“. „Sava“ anksčiau jau buvo pritraukusi A serijos investiciją ir sėklinį finansavimą, taip nuosekliai didindama kapitalą produkto brandai pasiekti.

    Kuo išsiskiria mikrojutiklis

    „Sava“ kuria nešiojamą biosensorių platformą, skirtą nuolat ir be skausmo matuoti molekules iškart po oda. Pirmasis praktinis pritaikymas nukreiptas į gliukozės stebėseną, tačiau pati platforma projektuojama taip, kad ateityje galėtų sekti ir kitus biomarkerius.

    Bendrovės teigimu, jos mikrojutiklis yra maždaug dešimt kartų trumpesnis nei tradiciniuose nuolatinės gliukozės stebėsenos įrenginiuose naudojamas siūlelis. Tokia konstrukcija turėtų mažinti odos dirginimą, bet vis tiek pasiekti tarpląstelinį skystį, kuriame ir matuojamas gliukozės lygis.

    Kelias į CE žymėjimą

    Kitas svarbus žingsnis – klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai leidimai. Bendrovė skelbia šiemet planuojanti pagrindinį klinikinį tyrimą ir sieksianti CE žymėjimo naudoti prietaisą taip, kad pagal jo duomenis būtų galima priimti sprendimus dėl insulino dozavimo be įprastų kontrolinių dūrių į pirštą.

    Toks statusas rinkoje laikomas esminiu, nes jis lemia, ar nuolatinės gliukozės stebėsenos sprendimas gali pakeisti, o ne tik papildyti tradicinius matavimus. Gavus CE patvirtinimą, komercinį paleidimą Europoje numatoma vykdyti per „Ascensia“ pardavimo ir platinimo kanalus.

    „Mikrojutiklių technologija gali iš esmės pakeisti kasdienę diabeto kontrolę. Sujungę „Sava“ inovacijas ir mūsų komercines galimybes matome progą spręsti iki šiol nepatenkintus poreikius“, – sakė „Ascensia“ vadovas Peter Bodlund.

    „Ascensia“ veikia kaip PHC grupės dalis ir platina gliukozės stebėsenos produktus daugiau nei 90 šalių. Partnerystė su „Sava“ turėtų paspartinti naujos kartos sprendimo patekimą į klinikinę praktiką ir platesnę vartotojų rinką, jeigu bus pasiekti reikiami klinikiniai ir reguliaciniai tikslai.

  • JAV iždas taikosi į beveik 1 mlrd. eurų Iranu siejamų kriptovaliutų: tvirtina žinantys, kur jos

    JAV iždas taikosi į beveik 1 mlrd. eurų Iranu siejamų kriptovaliutų: tvirtina žinantys, kur jos

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šią savaitę veikiausiai konfiskuos apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų, siejamų su Iranu. Perskaičiavus pagal apytikrį kursą, tai sudarytų apie 930 mln. eurų.

    Pasak jo, tai yra platesnės JAV strategijos dalis, kuria siekiama ekonomiškai izoliuoti Iraną ir riboti režimo finansavimo galimybes. S. Bessentas tikino, kad JAV institucijos „žino, kur yra“ minimos skaitmeninės lėšos, tačiau detalių apie konkrečias pinigines ar platformas nepateikė.

    „Tikėtina, kad šią savaitę konfiskuosime maždaug milijardo dolerių vertės kriptovaliutų. Mes žinome, kur jos yra, ir izoliuojame juos“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV suintensyvino veiksmus prieš Iranu siejamas kriptovaliutų grandines, ypač ten, kur, įtariant, skaitmeninis turtas naudojamas sankcijoms apeiti. Tokiais atvejais taikomos sankcijos piniginėms ar tarpininkams, o lėšos gali būti įšaldomos per infrastruktūros tiekėjus ir su kriptoturtu dirbančias bendroves.

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau buvo skirtingai įvardijamos sumos, kiek kriptovaliutų JAV yra perėmusi ar įšaldžiusi dėl sąsajų su Iranu. Dėl to neaišku, ar dabar minima maždaug 930 mln. eurų suma būtų papildoma, ar sutaptų su anksčiau skelbtais skaičiais.

    Finansų sektoriaus ekspertai pabrėžia, kad kriptovaliutų konfiskavimas tokiais atvejais dažniausiai priklauso nuo dviejų veiksnių: ar institucijos gali susieti pinigines su sankcionuotais subjektais ir ar įmanoma realiai apriboti prieigą prie turto. Nors blokų grandinė leidžia stebėti pervedimus, galutinis rezultatas dažnai priklauso nuo teisinių sprendimų ir bendradarbiavimo su rinkos dalyviais.

  • Gento startuolis „SpectaCell“ pritraukė 6 mln. eurų: žada pagreitinti imunoterapijų kūrimą

    Gento startuolis „SpectaCell“ pritraukė 6 mln. eurų: žada pagreitinti imunoterapijų kūrimą

    Gente įsikūręs startuolis „SpectaCell“ oficialiai pradėjo veiklą ir pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų, kurias planuoja skirti naujos kartos ląstelių analizės platformai. Įmonė kuria sprendimą, skirtą greičiau ir tiksliau įvertinti, kaip būsimi vaistai veikia atskiras ląsteles.

    Bendrovė išaugo iš tyrimų ekosistemos, susijusios su „imec“, VIB ir Gento universitetu, o investicijų raundui vadovavo „imec.xpand“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo PMV Flanders Future Tech Fund, „InnovationQuarter Capital“, „Qbic“ ir VIB.

    „Proveržio vaistams reikia proveržio įrankių. Tyrėjams daug anksčiau reikia žinoti, kurie kandidatai verti tolesnių investicijų ir kodėl“, – sakė „SpectaCell“ vadovas ir bendraįkūrėjas Tony Montoye.

    „Kuriame naują ląstelių analizės standartą: detalią įžvalgą, rezultatą per kelias valandas ir paprastą procesą, jungiantį tyrimus su gamyba“, – pridūrė jis.

    „SpectaCell“ įkurta 2026 metais, ją įsteigė Mathieu Rabaey, Veronique De Vroey, Jan Van de Velde ir Tony Montoye. Įmonė teigia kurianti vieną platformą, kuri būtų pritaikoma tiek ankstyviems tyrimams, tiek procesų tobulinimui, tiek ir rutininei gamybos kokybės kontrolei.

    Startuolio technologija jungia skaitmeninį vaizdinimą ir duomenų analizę, kad būtų galima matuoti, kaip konkretus gydymas keičia atskirų ląstelių elgseną. Toks požiūris svarbus imunoterapijų srityje, kur rezultatus dažnai lemia ne vidurkiai, o skirtingos pavienių ląstelių reakcijos.

    Imunoterapijos, įskaitant ląstelių terapijas ir vadinamuosius T ląstelių aktyvatorius, atveria naujas vėžio bei imuninės sistemos ligų gydymo galimybes. Tačiau kūrėjams vis dar sudėtinga anksti prognozuoti, kurie kandidatai realiai suveiks pacientams, o vėlesniuose etapuose užtikrinti vienodą ir pakartojamą gamybos rezultatą.

    „SpectaCell“ akcentuoja, kad dalis įprastų testų pateikia tik fragmentišką vaizdą, nes remiasi netiesioginiais signalais arba suvidurkintais mėginio rodikliais. Tokiu atveju svarbūs skirtumai tarp atskirų ląstelių gali „pasimesti“ ir atitolinti sprendimus, kuri vaisto kryptis vertingiausia.

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas sprendimas naudoja lustais paremtą vaizdinimą ir duomenų analizę, leidžiančią sekti didelį kiekį pavienių ląstelių ir jų tarpusavio sąveikas laikui bėgant. Taip siekiama gauti aukštos raiškos įžvalgas be fluorescencinių žymenų, kurie kai kuriais atvejais gali keisti ląstelių elgseną.

    Įmonė taip pat kuria kasetėmis paremtą, laboratorijoms patogiai naudojamą prietaisą, kuris rezultatą pateiktų per kelias valandas, o ne per kelias dienas. Pasak „SpectaCell“, tai turėtų paspartinti kandidatų palyginimą, padėti tobulinti gamybos procesus ir paprasčiau įvertinti, ar kiekviena partija atitinka reikalaujamus veiksmingumo kriterijus.

    „SpectaCell“ orientuojasi į farmacijos ir biotechnologijų bendroves bei specializuotus gamintojus tarptautinėse rinkose. Gauti 6 mln. eurų bus skiriami platformos vystymui ir komercializacijai kartu su pramonės partneriais.

    „SpectaCell“ sujungia ardančią puslaidininkių technologiją, patyrusią komandą ir didelę komercinę galimybę vaistų kūrime bei gamyboje“, – sakė „imec.xpand“ partneris Benoit Devogelaere.

    „Matome potencialą tapti nauju pramonės standartu, kaip atrenkami, kuriami ir gaminami pažangūs gydymo sprendimai“, – pridūrė jis.

  • „Monte Carlo Capital“ pritraukė 13 mln. eurų: ką naujasis fondas žada DI, DeepTech ir kosmoso startuoliams

    13 mln. eurų pirmasis uždarymas

    Monake įsikūrusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo bendrovė „Monte Carlo Capital“ paskelbė pritraukusi 13 mln. eurų pirmuoju savo antrojo fondo uždarymu. Fondo tikslas – 26 mln. eurų, o lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos DeepTech, DI ir SpaceTech projektus.

    Bendrovė teigia, kad tai seka po pirmojo fondo, kuris 2025 metais viršijo 11 mln. eurų ribą. Anot „Monte Carlo Capital“, dauguma pirmojo fondo investuotojų įsipareigojo dalyvauti ir antrajame fonde.

    „Mūsų strategija nesikeičia: įeiti į stiprias kapitalo struktūras anksti, investuoti kartu su pirmaujančiais fondais ir toliau remti geriausias komandas augimo etapuose“, – sakė „Monte Carlo Capital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ianas Sosso.

    Kur bus investuojama

    „Monte Carlo Capital“ nurodo, kad antrasis fondas daugiausia investuos Seed etape, tačiau selektyviai svarstys ir pre-Seed bei Series A sandorius. Prioritetas skiriamas giliajai technologijai, DI, kosmoso technologijoms ir įmonių programinei įrangai.

    Pasak bendrovės, iki šiol fondas jau spėjo atlikti penkias investicijas, taip signalizuodamas apie aktyvų kapitalo įdarbinimą. Toks tempas rinkoje dažnai vertinamas kaip siekis užsiimti pozicijas anksti, kol konkurencija dėl perspektyviausių komandų neįsibėgėjo.

    Europos fondų lenktynės dėl DeepTech ir DI

    „Monte Carlo Capital“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Europos rizikos kapitalo rinka ir toliau telkia lėšas technologijoms, galinčioms tapti naujo pramonės augimo pagrindu. Pastaraisiais metais investuotojai dažniau akcentuoja DI taikymus, gynybos ir saugumo sprendimus, puslaidininkių, robotikos, energetikos bei kosmoso grandines.

    Viešojoje erdvėje skelbta apie kelis skirtingo dydžio Europos fondus, orientuotus į panašias kryptis, o tai rodo stiprėjančią specializaciją. Rinkoje vis labiau vertinami fondai, kurie gali ne tik suteikti kapitalo, bet ir atvesti pramonės partnerius, padėti su talentais bei tarptautine plėtra.

    „Monte Carlo Capital“ buvo įkurta 2009 metais, o jos įkūrėjas Ianas Sosso iki fondų veiklos buvo aktyvus verslo angelas, dalyvavęs daugiau nei 50 sindikatų. Jis taip pat yra European Business Angels Network valdybos narys, o 2019 metais buvo įvertintas kaip geriausias Europos ankstyvos stadijos investuotojas.

    Bendrovė taip pat mini, kad derina „lengvo“ fondo modelį su bendrainvestavimo struktūromis, kurios leidžia prisidėti prie vėlesnių etapų ir didinti ekspoziciją sėkmingiausiose investicijose. Toks modelis dažnai naudojamas siekiant išlaikyti lankstumą ir kartu padidinti galimą grąžą, kai portfelio įmonės pereina į spartesnio augimo fazę.

    Tarp įvardijamų portfelio pavyzdžių minimos „StarCloud“ ir „Scout AI“, kurios, kaip teigiama, pasiekė itin didelius įvertinimus ir finansavimo etapus. Tokie pavyzdžiai investuotojams paprastai svarbūs kaip signalas apie fondo gebėjimą anksti identifikuoti sparčiai augančias technologijų bendroves.

  • „Ledger“ tiria galimą ataką per „CryptoBilis“: nukentėjusiems siūlo perkelti kriptoturtą

    „Ledger“ tiria galimą ataką per „CryptoBilis“: nukentėjusiems siūlo perkelti kriptoturtą

    Kriptovaliutų aparatinės piniginės gamintoja „Ledger“ pradėjo tyrimą po pranešimų apie lėšų praradimus vartotojams Pietryčių Azijoje, įsigijusiems įrenginius iš platintojo „CryptoBilis“. Bendrovė teigia paprašiusi platintojo laikinai sustabdyti prekybą ir siuntas, kol bus aiškinamasi situacija.

    „CryptoBilis“ įvardijamas kaip oficialus „Ledger“ platintojas Indonezijoje, Malaizijoje ir Filipinuose. Kol kas neaišku, kas tiksliai lėmė incidentus, tačiau viešojoje erdvėje keliama versija, kad galėjo būti pažeista tiekimo grandinė.

    Ką „Ledger“ rekomenduoja pirkėjams

    „Ledger“ nurodo, kad žmonėms, pirkusiems iš šio platintojo per pastarąsias 90 dienų, rekomenduojama nepradėti įrenginio nustatymo, jei to dar nepadarė. Jei įrenginys jau buvo nustatytas, bendrovė siūlo apsvarstyti kriptoturto perkėlimą į naują pasirašymo įrenginį, sukuriant naują atkūrimo frazę.

    Tokia rekomendacija paprastai siejama su rizika, kad atkūrimo frazė galėjo būti atskleista trečiosioms šalims dar iki vartotojui pradedant naudoti įrenginį. Tokiais atvejais vien programinės įrangos atnaujinimo gali nepakakti, nes grėsmė susijusi su pačiu rakto kompromitavimu.

    Nuostolių vertinimai siekia dešimtis milijonų

    Incidento mastas kol kas nėra patvirtintas nepriklausomai, tačiau keli blokų grandinių tyrėjai pateikė viešus vertinimus. Vienas jų skelbė stebėjęs įtartinus pervedimus, kurių suma viršijo apie 66 000 000 eurų, keliaujančius į adresus, siejamus su galimu lėšų pasisavinimu.

    Kitas tyrėjas vėliau teigė, kad bendras galimų nuostolių dydis, įskaitant kelias skirtingas blokų grandines, gali viršyti apie 79 000 000 eurų. Šie skaičiai gali dubliuotis, apimti skirtingus adresų rinkinius, o nukentėjusių piniginių skaičius kol kas išlieka neaiškus.

    Kas žinoma apie galimą priežastį

    Viešojoje diskusijoje minimas scenarijus, kad dalis pirkėjų galėjo gauti suklastotus arba modifikuotus įrenginius. Tokiu atveju užpuolikai gali bandyti perimti atkūrimo frazę ar nukreipti vartotoją į suklastotą nustatymo procesą, o vėliau ištuštinti pinigines.

    Buvęs „Mt. Gox“ vadovas Markas Karpelesas viešai teigė, kad panašų klausimą jau buvo pradėjęs nagrinėti, ir ragino nukentėjusiuosius kreiptis, o prireikus pateikti įrenginio vidaus nuotraukas. Jo teigimu, tai galėtų padėti nustatyti, ar aparatinė įranga buvo fiziškai pakeista.

    Situaciją komentavęs „Binance“ bendraįkūrėjas Changpengas Zhao teigė, kad turima informacija labiau primena tiekimo grandinės ataką, susijusią su vienu tiekėju ar pardavėju. Jis taip pat pabrėžė, kad savarankiškas kriptoturto saugojimas reiškia papildomas vartotojo atsakomybes.

    Kol „Ledger“ tęsia tyrimą, vartotojams patariama ypač atidžiai vertinti įrenginių kilmę, tikrinti pakuotės ir įrenginio požymius, o bet kokius įtartinus atvejus fiksuoti ir pranešti gamintojui. Bendrovė žada informuoti apie tyrimo eigą ir tolimesnius veiksmus.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius fiksavome spalio 5–9 dienomis

    Spalio 5–9 dienomis Europoje tęsėsi aktyvus startuolių finansavimo sezonas: rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai ieškojo projektų nuo sveikatos technologijų iki kriptoturto prekybos infrastruktūros. Nors rinkoje išlieka atsargumas dėl palūkanų normų ir lėtesnio ekonomikos augimo, kapitalas toliau keliauja į komandas, kurios turi aiškų kelią į pajamas.

    Šios savaitės apžvalga remiasi viešai skelbtais pranešimais apie investicijas, įmonių registrų ir finansavimo platformų duomenimis, taip pat rinkos dalyvių komentarais. Tokiose suvestinėse dalis sandorių gali būti atskleidžiami su vėlavimu, todėl galutiniai skaičiai paprastai dar tikslinami.

    Kas labiausiai traukė investuotojus?

    Daugiausia dėmesio šįkart teko sveikatos technologijoms: investuotojai vertino sprendimus, kurie mažina gydymo kaštus, trumpina diagnostikos laiką ir padeda klinikoms automatizuoti procesus. Prie šio sektoriaus patrauklumo prisideda ir reguliacinė aplinka Europoje, kur daugėja priemonių, skatinančių medicinos inovacijas ir duomenų panaudojimą atsakingai.

    Kitas ryškus segmentas buvo kriptoturto prekybos ir saugumo sprendimai. Po ankstesnių metų sukrėtimų rinkoje išaugo paklausa infrastruktūrai, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, skaidrumą ir rizikų valdymą, todėl finansavimas dažniau krypsta ne į spekuliacinius produktus, o į pagrindines paslaugas.

    DI ir giliosios technologijos

    DI toliau išlieka viena dažniausiai investuotojų minimų krypčių, tačiau vis ryškesnė sąlyga yra praktinė nauda ir aiškus komercializavimas. Daugiau šansų pritraukti kapitalą turi įmonės, kurios DI taiko konkrečiose pramonės šakose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, gamyboje ar kibernetiniame saugume, o ne kuria bendro pobūdžio įrankius.

    Giliųjų technologijų projektuose investuotojai dažniau vertina ilgesnį atsipirkimo laikotarpį, tačiau tikisi stiprios intelektinės nuosavybės ir aiškių partnerystių su mokslo institucijomis ar pramonės žaidėjais. Tai lemia ir dažnesnę tendenciją finansavimą skaidyti etapais, susiejant jį su konkrečiais techniniais pasiekimais.

    Ką reiškia tokios savaitinės suvestinės?

    Savaitiniai finansavimo apibendrinimai leidžia pamatyti ne tik pavienius sandorius, bet ir platesnę kryptį: kur kapitalas juda nuosekliai, o kur matomi tik pavieniai šuoliai. Jie taip pat padeda palyginti, kaip keičiasi sandorių dydžiai ir kokios industrijos išlaiko investuotojų pasitikėjimą net esant griežtesnėms finansavimo sąlygoms.

    Artimiausiais mėnesiais Europoje tikėtina tolesnė atranka, kai prioritetą gaus efektyviai augančios įmonės, gebančios įrodyti produkto paklausą ir tvarų vieneto ekonomikos modelį. Tuo pat metu didės spaudimas skaidrumui, ypač sektoriuose, kuriuose svarbi atitiktis ir rizikų kontrolė.