CP v2

Blog

  • Vairuotojams prie sienos – kantrybės išbandymas: „Via Lietuva“ imasi 20 km kelių Lazdijuose

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pranešė pradedanti dviejų valstybinės reikšmės krašto kelių atnaujinimo darbus Lazdijų rajone. Jau artimiausiomis dienomis kelininkų technika pasieks kelio Lazdijai–Akmeniai (Nr. 135) ruožą iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai (Nr. 132) atkarpą tarp Šventežerio ir Seirijų.

    Prasidėjus darbams vairuotojų laukia laikini eismo organizavimo sprendimai, todėl kelionės laikas gali pailgėti. „Via Lietuva“ ragina atidžiai stebėti kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir planuojant maršrutą pasilikti laiko atsargą.

    Kur ir kaip keisis eismas

    Pirmiausia bus vykdomi paruošiamieji darbai: statomi ženklai, kai kur frezuojama danga, ruošiamos darbų zonos. Vėliau bus pereinama prie dangos atnaujinimo ir kitų eismo saugai svarbių elementų tvarkymo.

    Ten, kur kelkraščio plotis leis, planuojama jį praplatinti ir įrengti dvi eismo juostas, kad transportas galėtų judėti abiem kryptimis. Siauresniuose ruožuose eismas vyks viena juosta ir bus reguliuojamas šviesoforais, o tokios atkarpos, pasak „Via Lietuva“, neturėtų viršyti 2 kilometrų.

    „Pradedame svarbius kelių infrastruktūros atnaujinimo darbus Lazdijų rajone. Eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau sieksime, kad jie sukeltų kuo mažiau nepatogumų, todėl prašome eismo dalyvių būti atidžių ir planuoti keliones su laiko atsarga“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Strateginė reikšmė ir alternatyvūs maršrutai

    Šie keliai svarbūs ne tik vietos gyventojų kasdieniam susisiekimui ir verslo logistikai, bet ir kaip alternatyvūs maršrutai magistraliniam keliui A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Regionui, besiribojančiam su Lenkija, kelių būklė tiesiogiai veikia ir tarptautinių srautų patikimumą, ypač intensyvesnių kelionių laikotarpiais.

    „Via Lietuva“ pabrėžia, kad atnaujinimai svarbūs ir strateginiam mobilumui, kai transporto pralaidumas bei infrastruktūros patikimumas tampa reikšmingi ne vien ekonomikai, bet ir valstybės saugumo poreikiams. Dėl to eismą žadama organizuoti taip, kad būtų užtikrintas vietos gyventojų, viešojo transporto ir specialiųjų tarnybų judėjimas.

    Kokie darbai numatyti ir kiek tai kainuos

    Kelyje Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai bus remontuojamas beveik 9 kilometrų ruožas nuo Lazdijų iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos. Numatoma atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas, nuovažas, autobusų stoteles ir kitą eismo saugumo infrastruktūrą.

    Kelyje Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai bus atnaujinta beveik 11 kilometrų atkarpa tarp Šventežerio ir Seirijų. Čia taip pat planuojama keisti dangą, tvarkyti sankryžas bei autobusų sustojimo vietas.

    Abiejų projektų bendra vertė siekia apie 19,6 mln. eurų su PVM, rangovas yra UAB „Alkesta“. Darbus planuojama užbaigti iki kitų metų vidurio.

    „Via Lietuva“ primena, kad Lazdijų rajone vyksta ir daugiau projektų: rekonstruojamas kelias Lazdijai–Galiniai, baigiami darbai kelyje Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris, o artimiausiu metu planuojama pradėti asfaltavimo darbus žvyrkelio ruože kelyje Krosnėnai–Delnica.

    Taip pat skelbiama, kad Gynybos fondo lėšomis rengiami aštuonių tiltų ir viadukų rekonstrukcijos projektai, kurie apima magistralinį kelią A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ir krašto kelius Nr. 128 bei Nr. 135. Tikimasi, kad tai prisidės prie patikimesnio susisiekimo tinklo ir kariniam mobilumui svarbios infrastruktūros stiprinimo.

    „Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė nurodo prižiūrinti daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų bei viadukų.

  • Darbo skelbimas jau neveikia: gamybos įmonės atskleidė, kaip iš tiesų prisivilioja specialistus

    Gamybos sektoriuje kvalifikuotų darbuotojų paieška tampa vis sudėtingesnė, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebeužtenka. Įmonės vis aktyviau konkuruoja dėl žmonių siūlydamos ne tik atlygį, bet ir aiškią karjeros kryptį, mokymus bei modernesnę darbo aplinką.

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad darbuotojų trūkumas gamybos įmonėms tampa vienu ryškiausių iššūkių. 2025 metais jį tarp trijų didžiausių problemų įvardijo 55,6 proc. gamybos įmonių, kai 2022 metais taip teigė 33,5 proc.

    Taip pat 54,5 proc. įmonių kaip reikšmingą riziką išskyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Dar 43,1 proc. nurodė, kad darbo ieškančių žmonių profesinis pasirengimas ne visada atitinka realius verslo poreikius.

    Konkurencija prasideda anksčiau

    Didėjantis atotrūkis tarp darbdavių poreikių ir kandidatų įgūdžių keičia pačias paieškos taisykles. Šalia tradicinių darbo skelbimų vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų rekomendacijos, tikslinė kandidatų paieška profesiniuose socialiniuose tinkluose, partnerystės su profesinio mokymo įstaigomis ir universitetais.

    Dalį trūkstamų kompetencijų įmonės vis dažniau nusprendžia ugdyti viduje, investuodamos į mokymus ir įvedimo programas. Tai ypač aktualu gamyboje, kur greitai daugėja automatizuotų procesų ir keičiasi reikalavimai darbuotojams.

    „Darbdavių konkurencija dėl žmonių prasideda gerokai anksčiau nei darbo pokalbis. Žmogus vertina ne tik atlyginimą, bet ir darbo aplinką, galimybes mokytis, technologijas bei tai, kaip atrodys jo kasdienybė“, – sakė VMG personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.

    Ką keičia atvirų durų dienos

    Pramonės darbdaviai pastebi, kad kandidatų apsisprendimą dažnai lemia galimybė pamatyti realią darbo vietą. Gamyklos įvaizdis daliai žmonių vis dar siejasi su triukšmu, dulkėmis ir sunkiu fiziniu darbu, nors šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau operacijų perkelta į automatizuotas linijas.

    „Klaipėdos medienos“ vadovas Paulius Barzdonis atkreipia dėmesį, kad šiandien darbuotojas dažnai ne tiek atlieka fizines užduotis, kiek valdo procesą, prižiūri įrenginius ir stebi sistemų darbą. Dėl to įmonės ieško būdų ne aprašyti, o parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas.

    Vienas iš sprendimų tampa atvirų durų dienos gamyklose, kai potencialūs darbuotojai gali iš arti pamatyti gamybos procesus, technologijas ir darbo sąlygas. Tokia patirtis padeda greičiau paneigti stereotipus ir kandidatui aiškiau suprasti, ko tikėtis pradėjus dirbti.

    „Po ankstesnio renginio įmonė sulaukė daugiau susidomėjimo darbo pasiūlymais, o didžiausias kandidatų aktyvumas buvo stebimas savaitę po renginio. Lankytojai taip pat teigė, kad gamyklos aplinka maloniai nustebino“, – sakė P. Barzdonis.

    Reikalingi ne tik įgūdžiai, bet ir mokymasis

    Automatizacija ir skaitmenizacija keičia kompetencijų profilį: auga technologinių ir skaitmeninių įgūdžių poreikis, didėja atsakomybė už procesų valdymą. Įmonės pabrėžia, kad vis svarbiau tampa ne vien ankstesnė patirtis, bet ir gebėjimas greitai mokytis.

    Pasak P. Barzdonio, pakavimo linijose tai matyti itin aiškiai: anksčiau daug veiksmų atlikdavo žmogus, o dabar didelę dalį darbo perima robotizuotos sistemos. Tuo pačiu kokybės kontrolėje vis dažniau naudojamos optinės sistemos, galinčios automatiškai aptikti defektus.

    „Technologijos keičiasi greitai, todėl žmogaus gebėjimas prisitaikyti tampa ne mažiau svarbus nei jo turima patirtis. Svarbiausia yra noras mokytis ir pokyčius priimti ne kaip grėsmę, o kaip galimybes“, – teigė P. Barzdonis.

    Ekspertai pažymi, kad ši kryptis artimiausiais metais tik stiprės: modernėjant gamybai, didės poreikis operatoriams, mechatronikams, automatizavimo ir kokybės specialistams. Todėl darbdaviams tenka varžytis ne tik atlygiu, bet ir tuo, kaip greitai jie gali paruošti žmogų darbui bei kokias augimo galimybes pasiūlyti.

  • Lenkija prašė ES mokesčio naftos milžinų viršpelniams dėl brangių degalų: EK atsakymas aiškus

    EK: visos ES sprendimo kol kas nebus

    Europos Komisija kol kas neketina siūlyti visoje ES taikomo mokesčio naftos bendrovių viršpelniams, nors dalis šalių ragino imtis bendrų veiksmų dėl išaugusių degalų kainų. Už ekonomiką ir produktyvumą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad mokesčių sprendimai ES lygmeniu reikalauja vienbalsio valstybių narių pritarimo.

    Todėl, anot jo, iniciatyva šiuo etapu lieka nacionaliniu lygmeniu: valstybės gali pačios įsivesti viršpelnių apmokestinimą, o Europos Komisija, jei reikia, pasirengusi konsultuoti ir padėti įgyvendinant tokias priemones.

    „Iš Komisijos pusės aiškiai komunikuojame, kad sprendimai šioje srityje priklauso valstybėms narėms. Jos gali pačios nuspręsti apmokestinti tokius pelnus, o Europos Komisija yra pasirengusi diskusijai ir prireikus paramai, tačiau šiuo metu pasiūlymo, apimančio visą ES, nepateiksime“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Šešių šalių argumentas – brangus gyvenimas

    Dėl viršpelnių mokesčio Europos Komisijai kreipėsi šešių ES valstybių finansų ministrai: Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Portugalijos. Jie akcentavo, kad naftos sektoriaus pelningumas ir perdirbtų produktų maržos augo sparčiau nei pati naftos kaina.

    Šalių teigimu, vien nacionalinės priemonės ne visada leidžia ilgiau stabilizuoti kainas ar sumažinti jų svyravimus, o visuomenės nepasitenkinimą didina augančios pragyvenimo išlaidos. Todėl, jų vertinimu, ES masto veiksmas padėtų užtikrinti, kad krizės metu papildomai uždirbantys rinkos dalyviai prisidėtų prie naštos pasidalijimo.

    Kodėl tema vėl sugrįžo?

    Diskusijos suaktyvėjo dėl geopolitinių rizikų, kurios daro įtaką naftos tiekimo grandinėms ir kainų svyravimui pasaulio rinkose. Kai kyla grėsmė logistikai strategiškai svarbiuose maršrutuose, didėja rizikos premija, o tai gali greitai persiduoti į didmenines ir mažmenines degalų kainas.

    Tokiais laikotarpiais dalis naftos ir degalų sektoriaus įmonių gali fiksuoti didesnį pelną ne vien dėl efektyvumo, bet ir dėl rinkos įtampos bei maržų šuolių. Būtent tai ir maitina politines diskusijas apie viršpelnių apmokestinimą, ypač kai valstybės ieško papildomų šaltinių kompensacijoms ar socialinėms priemonėms.

    Lenkija renkasi nacionalinį kelią

    Lenkija jau rengia nacionalinį viršpelnių mokesčio modelį degalų sektoriui. Šalyje parlamentas pakartotinai priėmė įstatymą, susijusį su viršpelnių apmokestinimu, o prezidentas anksčiau dalį sprendimų buvo nukreipęs Konstituciniam Teismui.

    Europos Komisijos pozicija reiškia, kad panašūs sprendimai ir toliau priklausys nuo kiekvienos valstybės politinės valios, teisinio pagrindo ir pasirinkto dizaino. Praktikoje tai gali lemti skirtingas taisykles ES viduje ir nevienodą poveikį rinkoms, todėl klausimas dėl bendro europinio sprendimo tikėtina dar grįš į darbotvarkę.

  • „Żabka“ gali pasitraukti iš Varšuvos biržos: pratęstas akcijų supirkimas, aiški atsiskaitymo data

    Kanados mažmeninės prekybos ir degalinių tinklų grupė „Alimentation Couche-Tard“ pratęsė kvietimą supirkti „Żabka Group“ akcijas iki 2026 metų spalio 26 dienos. Jei sandoris bus užbaigtas, tai atvertų kelią bendrovei pasitraukti iš Varšuvos vertybinių popierių biržos.

    Pagal paskelbtas sąlygas siūloma kaina nesikeičia ir siekia apie 7,4 euro už vieną akciją. Toks terminas investuotojams suteikia daugiau laiko apsispręsti, o rinkai – įvertinti tikimybę, kad bus surinktas pakankamas akcijų kiekis kontrolės perėmimui.

    Kas keičiasi investuotojams?

    Numatoma, kad akcijų įsigijimo sandoris galėtų būti sudarytas 2026 metų spalio 29 dieną, o atsiskaitymas už įsigytas akcijas – 2026 metų lapkričio 3 dieną. Po atsiskaitymo, jei pirkėjui pavyktų perimti kontrolę, realiu scenarijumi tampa sprendimai dėl akcijų išbraukimo iš biržos.

    Supirkimą planuojama vykdyti per „Circle K Polska“, kuri būtų tiesioginis akcijų pirkėjas. Toks modelis dažnai pasirenkamas, kai tarptautinė grupė siekia konsoliduoti valdymą vienoje jurisdikcijoje ir supaprastinti struktūrą.

    Kodėl įmonės traukiasi iš biržos?

    Biržoje kotiruojamos įmonės privalo laikytis griežtesnių informacijos atskleidimo, audito, valdymo ir atskaitomybės taisyklių, o tai kainuoja ir laiką, ir pinigus. Pasitraukimas iš biržos paprastai reiškia didesnę veiklos laisvę bei galimybę greičiau priimti sprendimus be nuolatinio rinkos spaudimo.

    Investuotojams tokie procesai dažniausiai kelia du praktinius klausimus: ar siūloma kaina atspindi teisingą įmonės vertę ir kas nutiks, jei po supirkimo liks mažuma akcininkų. Tokiais atvejais svarbu sekti oficialius pranešimus dėl galimų privalomų išpirkimų ir biržos procedūrų.

  • Legendinis Fiat 500 atgimė kaip Scattante restomodas: britų rankų darbas ir Lego primenantys ratai

    Italų automobilių ikonai Fiat 500 suteiktas antras gyvenimas – pristatytas Fiat 500 Scattante restomodas, kuriame derinama klasikinė išvaizda ir šiuolaikiškesnė technika. Projektą įgyvendino britų dirbtuvės „La Cinquecento“, o dizaino kryptį padėjo formuoti italų studija „BorromeodeSilva“.

    Šio automobilio istorija prasidėjo ne nuo blizgančios parodos, o nuo šeimos relikvijos: bazinis Fiat 500, priklausęs „La Cinquecento“ įkūrėjo Maxo Kindersley šeimai, apie 25 metus buvo stovėjęs apleistas. Iš pradžių planuotas kaip paprastas šeimos automobilio atgaivinimas, sumanymas virto atskiru, ambicingu projektu.

    Dizainas, kuris neperžengia ribos

    Fiat 500 Scattante vizualiai iškart aišku, kad tai ne restauruotas originalas, o pergalvota klasika. Kėbulas išlaiko atpažįstamas proporcijas, tačiau gauna sportiškesnį charakterį: praplatintas arkas, ryškesnius slenksčius ir pertvarkytą priekinę dalį.

    Daugiausia dėmesio sulaukia ratlankiai – matinio, pilno dizaino, primenantys konstruktoriaus detales. Priekiniai žibintai integruoti į buferį, o bendras vaizdas kuria ralio įkvėptą nuotaiką, bet neatrodo dirbtinai agresyvus.

    Salonas ir technika: daugiau nei kosmetika

    Salone pasirinktas prabangą pabrėžiantis derinys – klasikinė raudona spalva, šviesūs akcentai ir kokybiškos odos apdaila konjako atspalviu. Naudojamos kibirinės sėdynės, o durų apmušalai pritaikyti bendrai retro ir sporto krypčiai.

    Po variklio dangčiu – modifikuotas dviejų cilindrų agregatas, kilęs iš Fiat 126, su Twin Spark tipo uždegimu, kai kiekvienam cilindrui naudojamos dvi žvakės. Tiksli galia ir dinamika viešai neatskleidžiama, tačiau projekto tikslas, pasak kūrėjų, ne maksimalūs skaičiai, o kasdienis patikimumas ir geresnis valdymas.

    Vien varikliu neapsiribota: perdaryta arba iš esmės modernizuota pakaba, vairo mechanizmas, stabdžiai, aušinimas ir elektros dalis. Tai rodo, kad Scattante koncepcija orientuota į vientisą rezultatą, kai automobilis ne tik gražiai atrodo, bet ir realiai geriau važiuoja.

    Ribota serija ir kaina

    Fiat 500 Scattante viešai parodytas Italijoje, renginyje Tutto Bene Hillclimb, tačiau tai nėra vienkartinis parodinis eksponatas. „La Cinquecento“ planuoja numeruotą, griežtai ribotą seriją, kuri bus gaminama pagal užsakymus.

    Oficiali restomodo kaina kol kas nepatvirtinta, tačiau rinkoje minimos maždaug 180 000 eurų siekiančios sumos už tokio lygio projektą. Kiek egzempliorių bus pagaminta, taip pat neatskleidžiama, tačiau užsakymų registracija jau vyksta.

    Restomodų rinka pastaraisiais metais pastebimai augo: pirkėjai vis dažniau ieško klasikinių formų, bet nenori susitaikyti su senų automobilių kompromisais, tokiais kaip neprognozuojamas patikimumas ar prastesnis stabdymas. Scattante šią kryptį atitinka – jis išsaugo Fiat 500 dvasią, bet bando priartinti ją prie šiandienos lūkesčių.

  • Lenkiją užlieja klastotės: per pusmetį sulaikyta 13,5 mln prekių, DI keičia kovos taisykles

    Lenkijoje klastotų prekių srautai auga, o muitinės ir mokesčių tarnybų statistika rodo, kad problema tampa nebe pavienė, o sisteminė. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 metais aptikta 6,6 mln suklastotų prekių, kurių deklaruojama vertė siekė apie 155 mln eurų, tai yra 167 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Dar iškalbingesnė 2026 metų pradžia: per pirmąjį pusmetį sulaikyta 13,5 mln vienetų, kurių vertė įvertinta maždaug 55 mln eurų. Tai reiškia, kad per šešis mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau prekių nei per visus 2025 metus, nors bendra vertė buvo mažesnė.

    Kokios klastotės dominuoja?

    Didžiausią dalį pagal vertę 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė laikrodžių, juvelyrikos ir galanterijos klastotės. Šiai grupei priskirtų sulaikytų prekių vertė siekė apie 36 mln eurų, tai yra beveik du trečdaliai visos aptiktos sumos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien statistika neatsako, ar augimas labiau susijęs su išaugusia prekyba klastotėmis, ar su efektyvesniais patikrinimais. Praktikoje dažniausiai veikia abu veiksniai, o dalis rinkos, tikėtina, išlieka nematoma oficialiose suvestinėse.

    Klastotės keliasi į internetą

    Spartėjanti elektroninė prekyba klastotojams supaprastino kelią iki pirkėjo, ypač kai prekės platinamos per tarptautines platformas ir siuntos keliauja mažais paketais. Dėl to daugiau dėmesio skiriama ne tik sienų kontrolei, bet ir platformų pareigoms prižiūrėti, kas parduodama jų ekosistemose.

    Europos Komisija 2026 metų liepą skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą už įsipareigojimų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą pažeidimus, susijusius su rizikų vertinimu ir ribojimu, įskaitant nelegalias, nesaugias ir klastotas prekes. Tai signalas visam sektoriui, kad klastočių prevencija vertinama kaip sisteminė vartotojų ir rinkos apsaugos dalis.

    DI tampa nauju ginklu

    Kovos pusėje vis dažniau pasitelkiamas DI, kuris iš nuotraukų gali identifikuoti smulkias detales, medžiagų struktūras ar gamybos ypatumus, kurių žmogus plika akimi nepastebi. Autentiškumo tikrinimo bendrovė „Entrupy“ nurodo, kad remiasi daugiau nei 90 mln etaloninių vaizdų baze, o vidutinis patikros laikas esą trunka trumpiau nei minutę.

    „Vien tik aptiktų klastočių statistika neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, ar augimą lemia rinka, ar tarnybų efektyvumas. Greičiausiai reikšmingi abu veiksniai, o aptikti atvejai tėra ledkalnio viršūnė“, – sakė Wojciechas Biernackis iš Grant Thornton Legal.

    Augant apimtims, klastočių žala vertinama plačiau nei vien prarasti pardavimai. Įmonėms tai reiškia didesnes išlaidas prekės ženklo apsaugai, intelektinės nuosavybės gynimui, papildomoms patikroms ir klientų aptarnavimui, kai pirkėjai susiduria su nekokybiška produkcija.

    „Pasekmės toli peržengia prarastas pajamas. Klastotės mažina įmonių pelningumą, silpnina prekių ženklų vertę ir verčia didinti išlaidas intelektinės nuosavybės apsaugai, todėl mažiau lėšų lieka plėtrai ir inovacijoms“, – sakė Krzysztof Kośmider, „Accenture“ vadovas Lenkijoje.

    Tarptautinis kontekstas rodo, kad problema nėra vien Lenkijos. OECD vertinimu, pasaulinė klastotų prekių rinka siekia beveik 500 mlrd Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra apie 460 mlrd eurų, o pramonės ataskaitos rodo augantį poreikį greitoms patikroms, ypač prabangos segmente.

    Vis dėlto net ir technologijoms stiprėjant, klastotės išlieka greitai prisitaikanti rinka: pardavėjai keičia aprašymus, nuotraukas, siuntimo maršrutus ir naudoja trumpalaikes paskyras. Dėl to institucijos ir platformos vis dažniau kalba apie kompleksines priemones, kuriose derinami patikrinimai, duomenų analizė ir atsakomybės didinimas visoje tiekimo grandinėje.

  • „Revolut“ taikosi į „Nasdaq“ per 2 metus: po 100 mlrd. eurų įvertinimo ruošiama IPO

    Skaitmeninių finansų bendrovė „Revolut“ planuoja per artimiausius dvejus metus surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir siekia listinguotis JAV technologijų bendrovių biržoje „Nasdaq“. Kartu svarstomas ir antrinis kotiravimas Londone, taip išplečiant prieigą prie tarptautinių investuotojų.

    Pastarasis antrinis akcijų sandoris, kai dalį akcijų pardavė esami akcininkai, „Revolut“ įvertino maždaug 100 mlrd. eurų. Tokiu atveju lėšos paprastai tenka parduodantiems akcininkams, o ne pačiai įmonei, tačiau sandoris dažnai laikomas svarbiu signalu ruošiantis IPO.

    Kodėl JAV rinka vilioja

    Sprendimą orientuotis į JAV dažniausiai lemia didesnė investuotojų bazė, didesnis likvidumas ir aukštesni vertinimo kartelės lūkesčiai sparčiai augančioms finansų technologijų bendrovėms. JAV biržose aktyviau veikia instituciniai investuotojai, dideli fondai ir plati mažmeninių investuotojų auditorija.

    „JAV rinka yra didesnė ir suteikia geresnę prieigą prie institucinių investuotojų ir didelės individualių investuotojų bazės“, – sakė „Revolut“ vadovas Nik Storonsky.

    Jei IPO būtų įgyvendintas, tai taptų vienu didžiausių Europos fintech sektoriaus žingsnių į JAV kapitalo rinkas per pastaruosius metus. Po 2022–2023 metais atvėsusios technologijų akcijų paklausos, 2024–2026 metais rinkose vėl matomas atsargus IPO aktyvumo atsigavimas, tačiau investuotojai kur kas griežčiau vertina pelningumą, rizikų valdymą ir reguliacinę atitiktį.

    Licencijos ir plėtra skirtingose šalyse

    „Revolut“ pastaraisiais metais nuosekliai juda nuo vien tik skaitmeninės programėlės link labiau klasikinio banko modelio, kuriame svarbų vaidmenį atlieka licencijos, kapitalo reikalavimai ir priežiūros institucijų lūkesčiai. Bendrovė nurodo turinti reikalingus leidimus ir licencijas keliose pagrindinėse rinkose, o dalyje šalių procedūros vis dar tęsiasi.

    Lietuvos ir regiono kontekste svarbu tai, kad Lenkija bendrovei įvardijama kaip viena didžiausių rinkų, o klientų skaičius čia siekia apie 5,5 mln. Visos grupės mastu „Revolut“ skelbia turinti daugiau kaip 80 mln. klientų ir siekia auginti šį skaičių iki 100 mln., o tai tiesiogiai didina pajamų potencialą ir investuotojų dėmesį prieš IPO.

    Ko tikėtis toliau

    Artimiausiu laikotarpiu esminiai klausimai bus susiję su pasirinkta IPO struktūra, tiksliu laiko grafiku ir tuo, kokius finansinius rodiklius „Revolut“ pateiks investuotojams. Taip pat svarbu, kaip bendrovė valdys reguliacines rizikas skirtingose jurisdikcijose ir ar pavyks išlaikyti augimą nepabloginant paslaugų kokybės bei saugumo.

    Rinkos dalyviai paprastai atidžiai stebi ir tai, ar prieš IPO nevyksta papildomi antriniai akcijų pardavimai bei kaip jie koreguoja įmonės įvertinimą. Tokie sandoriai dažnai atskleidžia realią paklausą, tačiau kartu gali signalizuoti ir ankstyvų investuotojų norą fiksuoti pelną prieš viešą listinguotę.

  • Mokslininkai pagaliau paaiškino, kodėl matome 4 „grynas“ spalvas: atsakymas slypi gamtoje

    Mokslininkai pagaliau paaiškino, kodėl matome 4 „grynas“ spalvas: atsakymas slypi gamtoje

    Daugiau nei šimtmetį spalvų moksle kartojasi klausimas, kodėl mūsų regoje išsiskiria keturios „grynos“ spalvos: raudona, geltona, žalia ir mėlyna. Šią idėją dar XIX amžiuje iškėlė vokiečių fiziologas Ewaldas Heringas, o ji iki šiol atsispindi spalvų ratuose ir dailės mokymuose.

    Vis dėlto ilgą laiką trūko aiškaus paaiškinimo, kaip šios keturios spalvos susijusios su tuo, ką žinome apie akis ir smegenis. Žmogaus tinklainėje yra trijų tipų kūgeliai, jautrūs skirtingiems šviesos bangų ilgiams, todėl vien iš pirmo žvilgsnio keturių „pagrindinių“ atspalvių išskyrimas atrodė mįslingas.

    Kas pasikeitė naujame tyrime

    Naujame JAV mokslininkų darbe pasiūlyta, kad atsakymo reikia ieškoti ne laboratorijoje, o gamtos vaizduose. Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 500 natūralaus pasaulio vaizdų ir kompiuteriniais modeliais imitavo, kaip į tokią spalvų įvairovę reaguotų žmogaus regos sistema.

    Analizė parodė, kad gamtoje spalvos pasiskirsčiusios netolygiai: tam tikri atspalviai pasitaiko dažniau, o kiti yra reti. Tyrėjų teigimu, būtent ši statistinė aplinkos struktūra galėjo „pastumėti“ smegenis pasirinkti paprastesnį, efektyvesnį kodavimo būdą.

    Kodėl smegenims naudinga supaprastinti

    Tyrime remiamasi idėja, vadinama retu kodavimu, kai smegenys stengiasi didelį informacijos kiekį aprašyti kuo mažesniu „statybinių blokų“ skaičiumi. Tokiu atveju patogu remtis poromis, kurios mūsų pojūčiuose konkuruoja tarpusavyje: raudona prieš žalią, mėlyna prieš geltoną, taip pat balta prieš juodą.

    Pasak tyrėjų, toks modelis gerai paaiškina, kodėl geltona ir mėlyna dažnai suvokiamos kaip priešybės, o raudona ir žalia – kaip kita priešingybių pora. Tai dera su seniai fiziologijoje aprašytu oponentinių kanalų principu, kai regos sistema informaciją apdoroja „priešpriešomis“.

    „Jokia žinoma šviesos savybė ar paprastas ryšys su tinklainės kūgelių darbu nepaaiškina, kodėl privilegijuotą vietą užima būtent šios keturios spalvos“, – sakė neuromokslininkas Alexanderis Belstenas.

    Ko dar trūksta iki galutinio atsakymo

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai teorinis darbas, todėl kitas žingsnis būtų eksperimentai su realiais žmonėmis, vertinant ne tik spalvų taškus, bet ir erdvinį kontekstą, formas bei apšvietimą. Taip pat keliama idėja panašiais metodais tirti kitų rūšių regą, nes gyvūnai gali turėti kitokius fotoreceptorius ir kitaip „susispausti“ aplinkos spalvų informaciją.

    Ši kryptis svarbi ne vien fundamentaliai. Gamtos spalvų statistikos ir žmogaus regos kodavimo sąsajų supratimas gali prisidėti prie tikslesnių ekranų spalvų atvaizdavimo, efektyvesnių vaizdo suspaudimo metodų ir geresnių sprendimų, kuriant priemones žmonėms su regos sutrikimais.

    „Labiausiai jaudina tai, kad pirmą kartą turime paaiškinimą, kuris sujungia visus gabalus į vieną vaizdą“, – sakė neuromokslininkas Bruno Olshausenas.

  • Lenkijoje PPI aplenkė CPI pirmąkart per 5 metus: ką tai gali reikšti kainoms parduotuvėse rudenį

    Lenkijoje pasirodę naujausi gamintojų kainų duomenys rodo signalą, kuris dažnai iš anksto perspėja apie galimą brangimą ir vartotojams. Pirmą kartą per penkerius metus gamintojų kainų indeksas (PPI) viršijo vartotojų kainų indeksą (CPI), todėl ekonomistai kalba apie didėjančią kainų spaudimo riziką artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, rugpjūtį PPI metinis augimas paspartėjo iki 4,2 proc., kai liepą siekė 3,1 proc. Tai aukščiausias PPI lygis nuo 2023 metų gegužės, be to, rodiklis buvo didesnis nei rinkos lūkesčiai, kurie dažniau minėjo apie 3,6 proc. ribą.

    Kuo svarbus PPI signalas?

    PPI matuoja, kaip kinta kainos, kurias už prekes skirtinguose gamybos etapuose nustato gamintojai. Nors PPI tiesiogiai nerodo galutinių įmonių sąnaudų struktūros, jis padeda įvertinti, ar gamyboje atsiranda kainų spaudimas ir ar įmonės gali pradėti jį perkelti į galutines prekių kainas.

    Istoriškai PPI ir CPI ryšys nėra mechaninis, tačiau kryptis dažnai svarbi. Jei gamintojų kainos kyla greičiau, dalis įmonių, ypač turinčių mažesnes pelno maržas ar veikiančių konkurencingoje, bet sąnaudoms jautrioje rinkoje, linkusios brangimą kompensuoti per kainas vartotojams.

    „Tai vienas iš retų momentų, kai gamybos kainos yra įdomesnės nei pati gamyba“, – sakė Banko Pekao ekonomistai.

    „PPI pirmą kartą per 5 metus pasiuntė infliacinį signalą – gamintojų infliacija viršijo vartotojų infliaciją. Tai gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais vartotojų infliacija vėl pradės augti“, – teigė Banko Pekao ekonomistai.

    Kada CPI gali vėl kilti?

    Ekonomistų vertinimu, jau rugsėjį CPI Lenkijoje gali peržengti viršutinę leistiną Lenkijos centrinio banko (NBP) nuokrypio nuo tikslo ribą, t. y. 3,5 proc. Anot prognozių, CPI gali priartėti prie 4 proc. ir vėliau metų pabaigoje šį lygį viršyti, jei nepalankiai susiklostys energijos išteklių ir degalų kainų dinamika.

    Tam didelę įtaką gali turėti ir vyriausybės sprendimai dėl laikinų priemonių, susijusių su degalų ir energijos kainomis. Jei dalis kompensacinių ar kainas slopinančių mechanizmų nebūtų tęsiami, tai sustiprintų infliacijos atsinaujinimo tikimybę ir galėtų greičiau atsispindėti kasdienėse vartotojų išlaidose.

    Nors PPI signalas dar nereiškia garantuoto kainų šuolio parduotuvėse, jis dažnai laikomas ankstyvu perspėjimu. Artimiausi mėnesiai parodys, ar gamintojų kainų spaudimas taps platesne tendencija ir kiek jo bus perkelta į galutines vartotojų kainas.

  • Šiaurės Korėja nebetestuoja nuo 2017-ųjų, bet po kalnu fiksuota beveik 1 400 drebėjimų

    Šiaurės Korėja nebetestuoja nuo 2017-ųjų, bet po kalnu fiksuota beveik 1 400 drebėjimų

    Šiaurės Korėja 2017 metais paskutinį kartą atliko požeminį branduolinį bandymą Punggye-ri poligone, po Mantapo kalnu. Tačiau seismologai nustatė, kad vietovė dar ilgus metus po to nesiliovė drebėti, o aktyvumas netgi augo.

    Mokslininkų komanda, išanalizavusi 2008–2025 metų seisminių stočių įrašus Kinijoje ir Pietų Korėjoje, aptiko 1 399 žemės drebėjimus, susijusius su tuo pačiu regionu. Dalis jų buvo tokie silpni, kad įprastos stebėsenos sistemos jų anksčiau nefiksavo.

    Kas vyko po 2017 metų bandymo?

    Požeminis sprogimas uolienose sukuria ertmę: dalis uolienų išlydoma, dalis suskeldėja, o vėliau, ertmei vėstant, jos skliautas gali įgriūti. Būtent taip, kaip nurodo tyrėjai, po 2017 metų bandymo užfiksuotas atskiras seisminis įvykis, siejamas su susiformavusios ertmės įgriuvimu.

    Tačiau didžiausia intriga kilo dėl to, kas vyko vėliau. Vietoje įprasto scenarijaus, kai sukrėtimų skaičius po stipraus įvykio palaipsniui mažėja, Šiaurės Korėjos poligono apylinkėse aktyvumas pradėjo ryškiau stiprėti maždaug po 20 dienų ir didėjo dar kelerius metus.

    „Įspūdingiausia yra ne tai, kad po požeminių bandymų sekė drebėjimai, o tai, kaip jų aktyvumas kito: jis ne slopo, o augo ištisus metus“, – sakė seismologas Kwang-Hee Kim.

    Ką atskleidė drebėjimų žemėlapis?

    Tyrėjai tiksliau lokalizavo 955 drebėjimus ir pastebėjo, kad jie nebuvo išsimėtę atsitiktinai. Epicentrai išsidėstė dviem maždaug lygiagrečiomis kryptimis, primenančiomis lūžių ar jų segmentų struktūras, vedančias nuo bandymų zonos.

    Viena struktūra sutapo su anksčiau kartografuoto lūžio tęsiniu, o kita aiškiai atrodė kaip lūžis, nors paviršiuje jis nėra gerai žinomas ar pažymėtas. Tai sustiprino prielaidą, kad sprogimai sujudino jau buvusias plutos silpnybes.

    Ar tai reiškia, kad gresia didelis drebėjimas?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra prognozė apie artėjantį stiprų žemės drebėjimą. Vis dėlto, remiantis vienos iš nustatytų struktūrų ilgiu, hipotetiškai, jei ji būtų vientisa ir plyštų per visą ilgį, teoriškai galėtų kilti iki maždaug 6,4 magnitudės drebėjimas.

    Tyrėjų vertinimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra kaupiamasis efektas: kartotiniai bandymai per vienuolika metų pakeitė įtampų pusiausvyrą plutoje, kuri ir taip galėjo būti arti lūžio ribos. Dėl to dalis poslinkių galėjo „atsidėti“ ir pasireikšti tik po kurio laiko.

    „Seisminės bangos neveikia metų metus. Mes manome, kad bandymai pakeitė mechaninę pusiausvyrą nevienalytėje plutoje, kuri jau buvo arti lūžio“, – sakė Kwang-Hee Kim.

    Šie rezultatai svarbūs ir globaliai: jie rodo, kad požeminių branduolinių bandymų geologinės pasekmės gali tęstis gerokai ilgiau, nei anksčiau manyta. Tai taip pat komplikuoja užduotį atskirti, kur baigiasi bandymų sukelti procesai ir kur prasideda natūralus tektoninis fonas.

    Tyrimas publikuotas žurnale Science.