CP v2

Blog

  • Viržiai ir kalėdinis kaktusas nublanksta: ši pasakiška gėlė žydi net žiemą ir ant palangės

    Viržiai ir kalėdinis kaktusas nublanksta: ši pasakiška gėlė žydi net žiemą ir ant palangės

    Kol rudenį ir žiemą dauguma gėlynų praranda spalvas, viena daugiametė gėlė geba maloniai nustebinti žiedais net šalčiausiu metu. Kalėdine rože vadinamas eleboras, dar žinomas kaip čėmerys, priklausomai nuo veislės gali pradėti žydėti nuo vėlyvo rudens ir išlaikyti žiedus iki ankstyvo pavasario. Dėl to jis dažnai pasirenkamas kaip ryškus akcentas, kai kitos dekoratyvinės rūšys ilsisi.

    Sodininkystės praktikoje eleborai vertinami ne tik dėl žydėjimo laiko, bet ir dėl tvirtų, visžalių lapų. Žiedai dažniausiai būna balti, kreminiai, rausvi ar purpuriniai, o kai kurios veislės išsiskiria dėmėtais ar dviejų spalvų žiedlapiais. Nors tradiciškai auginami gėlynuose, dalis rūšių sėkmingai auga ir vazonuose, jei parenkamos tinkamos sąlygos.

    Kurios rūšys tinka vazonui

    Vazonuose dažniausiai auginamas baltasis eleboras, dar vadinamas kalėdine rože, nes jis linkęs pražysti anksčiausiai. Kita populiari kryptis yra rytinis eleboras ir jo hibridai, kurie dažniau žydi pavasarį, tačiau taip pat gerai tinka auginimui terasose ar prie namų. Renkantis augalą verta atkreipti dėmesį į veislės atsparumą šalčiui ir planuojamą laikymo vietą.

    Auginant vazone svarbu suprasti, kad eleboras natūraliai mėgsta vėsesnį sezoną. Per šiltose patalpose augalas gali silpti, o žydėjimas būti trumpesnis. Todėl, jei tik yra galimybė, jis geriau jaučiasi ne prie radiatoriaus, o vėsiame prieškambaryje, įstiklintame balkone ar nešildomoje, tačiau nuo didžiausių šalčių apsaugotoje erdvėje.

    Vieta, drėgmė ir dirva

    Eleborui tinka pusiau pavėsis arba vieta be tiesioginės kaitrios saulės, ypač jei jis laikomas vazone ant palangės. Dirva turi būti nuolat lengvai drėgna, bet ne permirkusi, nes užmirkimas yra viena dažniausių šaknų puvinio priežasčių. Jei po laistymo padėkle lieka vandens, jį geriau išpilti.

    Šis augalas geriausiai auga derlingoje, purioje, vandeniui laidžioje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Praktikoje dažnai rekomenduojama neutrali arba silpnai šarminė reakcija, todėl verta vengti labai rūgščios žemės. Vazonui būtinas drenažo sluoksnis ir skylės vandens pertekliui nutekėti.

    Tręšimas paprastai nereikalauja dažnumo, tačiau pavasarį ir ankstyvą rudenį augalui naudinga papildoma organinė mityba, pavyzdžiui, kompostas. Svarbu nepersistengti su azotu, nes jis gali paskatinti lapų augimą žiedų sąskaita. Jei augalas auga tinkamoje vietoje, jis dažnai tampa ilgaamžiu akcentu ir kasmet žydi vis gausiau.

    Ką žinoti prieš perkeliant į gruntą

    Jeigu eleborą planuojama iš vazono perkelti į gėlyną, verta tai daryti apgalvotai ir neskubant. Prieš sodinant į lauką augalą naudinga palaipsniui pratinti prie vėsesnių ir permainingų sąlygų, kad persodinimas nesukeltų papildomo streso. Sodinimo duobė turėtų būti erdvesnė už šaknų gumulą, o pasodinus svarbu palaistyti ir parinkti vietą, kurioje nebus užmirkimo.

    Nors eleborai laikomi atspariais, ką tik persodintiems augalams žiemą gali praversti papildoma apsauga. Praktikoje tam naudojamos dengimo medžiagos, kurios padeda sumažinti temperatūros svyravimų poveikį. Tinkamai parinkus vietą ir prižiūrint drėgmės balansą, eleboras gali tapti vienu patikimiausių žydinčių augalų šaltajam sezonui.

  • Langai be dryžių už centus: užtenka 2 ingredientų, bet proporcijos lemia viską

    Langai be dryžių už centus: užtenka 2 ingredientų, bet proporcijos lemia viską

    Dryžiai ant langų dažnai pastebimi tik tuomet, kai į stiklą atsitrenkia tiesioginiai saulės spinduliai. Vis dėlto neprivaloma kiekvieną kartą griebtis specialių valiklių: daugeliui užtenka paprasto namų sprendimo iš virtuvės spintelės. Svarbiausia čia ne tik priemonė, bet ir tikslus jos paruošimas bei teisinga valymo technika.

    Viena populiariausių buitinių alternatyvų yra bespalvis (baltasis) stalo actas. Jame esanti rūgštis padeda tirpdyti mineralines nuosėdas, muilo apnašas ir riebalus, kurie ant stiklo susidaro nuo pirštų atspaudų, virtuvės garų ar miesto dulkių. Be to, actas gali padėti pašalinti ir ankstesnių priemonių paliktą plėvelę, dėl kurios stiklas atrodo lyg apsiblausęs.

    Proporcijos, kurios veikia

    Kad langai būtų švarūs ir be dryžių, dažniausiai pakanka mišinio iš 1 dalies baltojo acto ir 2 dalių šilto vandens. Tirpalą patogu supilti į purkštuvą, užpurkšti ant stiklo ir tuomet valyti švaria mikropluošto šluoste. Geriausiai pasiteisina ilgi, tolygūs judesiai viena kryptimi, nes taip mažiau „ištepamas“ jau nuvalytas paviršius.

    Baigiant valymą verta turėti antrą, visiškai sausą mikropluošto šluostę: ja surenkama likusi drėgmė ir galutinis rezultatas būna ryškesnis. Jei ant stiklo yra pridžiūvusių, lipnių dėmių, pirmiausia jas geriau nuplauti švariu vandeniu, o tik tada naudoti tirpalą. Taip mažiau rizikuojama purvą tiesiog išsklaidyti po visą langą.

    Kada plauti, kad neliktų žymių?

    Langų plovimui prastai tinka saulėta diena, ypač kai stiklas įkaitęs. Tirpalas tuomet džiūsta per greitai ir nespėjus tinkamai nušluostyti gali likti dryžių. Praktika rodo, kad geriausia rinktis apsiniaukusią dieną arba vėlesnį popietės laiką, kai saulė nešviečia tiesiai į langus.

    Didelę įtaką daro ir pasirinkta šluostė. Mikropluoštas paprastai surenka nešvarumus ir drėgmę tolygiau nei popieriniai rankšluosčiai, kurie gali palikti pūkelių. Po plovimo svarbu stiklą gerai nusausinti, nes būtent džiūstant vandens lašeliams dažniausiai ir susiformuoja matomos žymės.

    Kodėl daugiau nereiškia geriau?

    Nors gali atrodyti, kad didesnė acto koncentracija suteiks stipresnį efektą, per stiprus tirpalas gali dirginti jautresnę odą ir ilgainiui neigiamai veikti kai kurias sandarinimo medžiagas, ypač senesniuose languose. Dėl to nerekomenduojama dideliems plotams naudoti neskiesto acto, o pirmą kartą saugiausia išbandyti tirpalą mažame, mažiau matomame plote.

    Acto kvapas gali būti jaučiamas iškart po valymo, tačiau paprastai jis išsisklaido per kelias minutes. Jei namuose jautresni kvapams žmonės, po valymo verta trumpai išvėdinti patalpą. Tinkamai paruoštas tirpalas ir kruopštus nusausinimas dažniausiai leidžia pasiekti švaraus stiklo efektą be papildomų išlaidų.

  • Pageltę PVC langų rėmai vėl kaip nauji: paprastas mišinys be šveitimo, acto ir sodos

    Pageltę PVC langų rėmai vėl kaip nauji: paprastas mišinys be šveitimo, acto ir sodos

    Balti PVC langų rėmai laikui bėgant dažnai praranda šviežią išvaizdą: ant jų nusėda dulkės, žiedadulkės ir riebesnės apnašos, o kampuose bei grioveliuose nešvarumai kaupiasi greičiausiai. Vien vandens skuduro dažnai neužtenka, tačiau stiprus šveitimas gali palikti įbrėžimų ir dar labiau sugadinti paviršių.

    Langų profilių priežiūrai įprastai rekomenduojama pradėti nuo saugiausių veiksmų: sausai nuvalyti birias dulkes minkštu šepetėliu ar mikropluoštu, o tik tada plauti drungnu vandeniu ir švelniu plovikliu. Svarbiausia vengti abrazyvinių kempinių, šiurkščių šveistukų ir agresyvių tirpiklių, kurie gali matomai pažeisti plastiką.

    Jei ant rėmų matosi įsisenėjęs pilkšvas ar gelsvas apnašas, kai kurie buities patarimai siūlo išbandyti natrio perkarbonatą. Tai balti granuliuoti milteliai, plačiai naudojami skalbimo priemonėse, nes vandenyje išskiria deguonį ir gali padėti švelniau skaidyti nešvarumus bei pašviesinti paviršių.

    Tokiam tirpalui paprastai naudojamas paprastas santykis: į 1 litrą drungno vandens įmaišomi 2 šaukštai natrio perkarbonato. Atskirai paruošiamas antras indas su 1 litru vandens ir 2–3 lašais indų ploviklio, kad po valymo būtų galima surinkti likučius ir nuriebalinti paviršių.

    Valant patariama mūvėti pirštines, mikropluošto šluostę sudrėkinti perkarbonato tirpalu, gerai nuspausti ir švelniai nuvalyti nešvarias vietas, ypač griovelius ir kampus. Po kelių minučių paviršių verta perbraukti antra šluoste su vandeniu ir indų plovikliu, o pabaigoje rėmus kruopščiai nusausinti, kad neliktų ruožų.

    Vis dėlto svarbu atskirti nešvarumus nuo paties plastiko spalvos pokyčio. Jei rėmai pagelto dėl medžiagos senėjimo ir UV poveikio, net ir kruopštus valymas gali nebegrąžinti pirminės baltos spalvos, o stipresnės priemonės ar intensyvus šveitimas dažniau sukelia mikroįbrėžimus nei realiai pagerina vaizdą.

    Prieš bandant bet kokią naują priemonę pravartu ją išmėginti nepastebimoje vietoje ir įsitikinti, kad paviršius nereaguoja nepageidaujamai. Taip pat verta pasitikrinti langų gamintojo priežiūros rekomendacijas, nes skirtingi profiliai ir jų dangos gali turėti specifinių ribojimų.

  • Neišmeskite kiaušinių dėklo: namuose jis pravers 3 netikėtais būdais – sutaupysite laiko

    Neišmeskite kiaušinių dėklo: namuose jis pravers 3 netikėtais būdais – sutaupysite laiko

    Kiaušinių dėklas dažnai laikomas vienkartine pakuote, tačiau dėl atskirų skyrelių jis gali tapti praktišku namų pagalbininku. Prieš mesdami į šiukšliadėžę įsitikinkite, kad jis švarus ir sausas, ypač jei dėklas kartoninis. Toks paprastas daiktas gali padėti ir palaikyti tvarką, ir pasirūpinti smulkių daiktų saugumu.

    Dažniausiai geriausiai tinka nepadengto kartono dėklai, nes juos lengva karpyti ir pritaikyti pagal poreikį. Vis dėlto naudojant pakartotinai svarbu įvertinti higieną: jei dėklas buvo suteptas ar sudrėkęs, geriau jo nenaudoti daiktams, kurie liečiasi su maistu ar vaikų rankomis. Švarus dėklas gali tarnauti dar ne vieną kartą.

    Tvarkingesni stalčiai ir remontas

    Kiaušinių dėklas gali atstoti paprastą stalčiaus organizatorių smulkmenoms. Mygtukai, karoliukai, varžtai, veržlės ar kiti smulkūs rankdarbių ir buities elementai dažnai susimaišo, o dėklo skyreliai padeda juos atskirti. Prireikus galima naudoti visą dėklą arba nusikirpti tik dalį su keliomis ertmėmis.

    Tai ypač patogu atliekant smulkius remonto darbus, kai reikia laikinai pasidėti varžtus ir detales, kad jos nepasimestų. Baigus darbus lengviau viską sugrąžinti į vietą, o stalčiuje nebereikia ieškoti smulkmenų po vieną. Sprendimas paprastas, bet kasdienybėje sutaupo laiko.

    Daiginimui, bet su atsarga

    Kartoninį dėklą galima panaudoti ir daigams pradėti: kiekviena ertmė veikia kaip mažas atskiras indelis sėkloms. Taip augalai nuo pat pradžių auga atskirai, jų šaknys mažiau susipina, o persodinant patogiau atskirti daigelius. Šis būdas tinka tik pradiniam etapui, kol daigai dar nedideli.

    Svarbu nepamiršti, kad kartonas greitai prisigeria drėgmės ir gali pradėti irti. Todėl dėklą verta laikyti ant padėklo ir laistyti saikingai, kad konstrukcija nesubyrėtų per anksti. Kai daigai sustiprėja, juos geriausia laiku perkelti į didesnius vazonėlius ar į lysvę.

    Trapių smulkmenų apsauga

    Dėklo skyreliai praverčia ir laikant mažas, lengvas dekoracijas ar smulkius trapius daiktus. Sudėjus po vieną į atskiras ertmes sumažėja rizika, kad daiktai tarpusavyje trankysis ir nusibraižys. Jei daiktai itin trapūs, tarp jų papildomai galima įdėti minkšto popieriaus.

    Kai dėklas nebetinka pakartotiniam naudojimui, jį reikėtų rūšiuoti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles. Švarus kartoninis dėklas paprastai keliauja į popieriaus ir kartono srautą, o sutepti ar riebaluoti pakuočių likučiai gali būti netinkami perdirbti. Paprastas įprotis prailgina daikto gyvenimą ir sumažina atliekų kiekį.

  • Atidarėte spintą ir nustebsite: 90/90 taisyklė per minutes parodo, ką laikas išmesti

    Atidarėte spintą ir nustebsite: 90/90 taisyklė per minutes parodo, ką laikas išmesti

    Sezonų kaita dažnai tampa momentu, kai iš spintų ištraukiami seniai nematyti daiktai ir kyla klausimas, ar jie iš tiesų dar reikalingi. Kad sprendimai neužstrigtų ties pirmu megztiniu, vis dažniau siūloma pasitelkti 90/90 taisyklę, išpopuliarėjusią minimalistinio gyvenimo būdo kontekste.

    Principas paprastas: prie kiekvieno daikto sau užduodami du klausimai. Ar jį naudojote per pastarąsias 90 dienų ir ar realiai naudosite per ateinančias 90 dienų. Jei į abu atsakymas neigiamas, toks daiktas dažniausiai tik užima vietą ir galima svarstyti jį atiduoti, parduoti ar išmesti.

    „Taisyklės esmė yra ne kaltės jausmas, o aiškus kriterijus, kuris padeda greičiau priimti sprendimą“, – sakė minimalizmo idėjas populiarinantys autoriai.

    Nuo ko pradėti, kad būtų lengviau

    Patogiausia pradėti nuo spintos, nes čia greitai matosi, kurie drabužiai visą sezoną taip ir nebuvo dėvėti. Keičiant vasarinius rūbus į šiltesnius galima iškart pastebėti pasikartojančius pirkinius, netinkamo dydžio drabužius ar impulsyviai įsigytus, bet nepritaikomus derinius.

    Virtuvėje 90/90 taisyklė dažnai atskleidžia retai naudojamus prietaisus ir pasikartojančius indus, pavyzdžiui, kelias vienodas pjaustymo lenteles ar puodelius, kurie metų metus stovi lentynos gale. Toks peržiūrėjimas padeda sumažinti netvarką ir lengviau palaikyti kasdienę tvarką, nes daiktai turi aiškią vietą.

    Kada taisyklė netinka

    Ne visi daiktai telpa į 90 dienų logiką, todėl svarbu nepaversti jos aklu nurodymu. Sezoniniai daiktai, tokie kaip žieminė striukė, slidinėjimo apranga, lagaminas ar šventinės dekoracijos, natūraliai gali būti nenaudojami ilgus mėnesius, tačiau vis tiek išlieka reikalingi.

    Išimtimi dažnai tampa ir sentimentalią vertę turintys daiktai. Jei jie svarbūs, bet trukdo kasdien, praktiškas sprendimas yra juos laikyti atskirai, aiškiai sužymėtoje dėžėje, kad jie neužimtų vietos spintoje ar virtuvėje, tačiau išliktų namuose.

    Vonios spintelės ir sandėliukai slepia daugiausia

    Tvarkantis vonioje verta peržiūrėti pasibaigusio galiojimo kosmetiką, pradėtas mėginių pakuotes ir dubliuojamus produktus, kurie kaupiasi nepastebimai. Tokiose vietose 90/90 taisyklė padeda atskirti, kas iš tiesų naudojama, o kas tik keliauja iš vienos lentynos į kitą.

    Rūsiuose, sandėliukuose ar spintose dažnai atsiduria daiktai, palikti „vėliau“, todėl jie gali gulėti metų metus. Jei nėra aiškios priežasties, kodėl daiktas turėtų praversti artimiausiu metu, verta įvertinti, ar jis vis dar atlieka funkciją, ar tiesiog užima vietą.

    Specialistai pabrėžia, kad tvarkymasis neturi vykti vienu ypu: efektyviau pradėti nuo vienos lentynos ar stalčiaus ir išlaikyti ritmą. 90/90 taisyklė veikia geriausiai tuomet, kai ji tampa greitu filtru sprendimams, o ne dar vienu stresu keliančiu projektu.

  • Paprastas virtuvės daiktas sode gali sustabdyti žiurkes: svarbu įkišti į šią vietą

    Paprastas virtuvės daiktas sode gali sustabdyti žiurkes: svarbu įkišti į šią vietą

    Rudeniop soduose neretai suaktyvėja graužikai, o pirmuosius jų požymius lengva pražiūrėti. Žiurkės dažnai laikosi nepastebimos, tačiau jų buvimą išduoda urvai, lizdai ir aiškūs takai palei tvoras ar pastatų sienas. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau sureaguojama, tuo mažesnė tikimybė, jog graužikai bandys persikelti arčiau namų.

    Vienas paprastas būdas laikinai užkirsti kelią patekimui į konkrečias vietas – metalinis šveitiklis, dar vadinamas plienine vata. Jis gali tapti fizine kliūtimi siauruose plyšiuose ir angose, kuriomis žiurkės mėgina prasibrauti į pastatus, sandėliukus ar terasas. Esminė taisyklė paprasta: šveitiklis turi būti ne padėtas šalia, o tvirtai įkištas į pačią angą.

    Kur ieškoti patekimo vietų?

    Žiurkių urvai dažniausiai atrodo kaip tvarkingi, lygesniais kraštais žemėje esantys įėjimai, o jų skersmuo neretai siekia apie 5–10 centimetrų. Tokių angų verta ieškoti prie ūkinių pastatų pamatų, po terasomis, šalia malkinių, komposto dėžių, taip pat palei tvoras. Greta urvo kartais matyti išnešta puri žemė arba praminti takeliai.

    Jei aptikote urvą ar įtartiną vietą, apžiūrėkite artimiausią aplinką: plyšius po durimis, angas prie vamzdžių įvadų, ventiliacijos ertmes, tarpus tarp apdailos ir pamatų. Būtent tokiose vietose metalinis šveitiklis gali veikti kaip barjeras, apsunkinantis praėjimą. Vis dėlto tai nėra priemonė, kuri išsprendžia problemą visame sklype – ji skirta konkretiems įėjimo taškams blokuoti.

    Kodėl rudenį rizika didėja?

    Vėlyvą vasarą ir rudenį, krentant temperatūrai, lauke mažėja lengvai pasiekiamo maisto, todėl žiurkės aktyviau ieško šiltesnių slėptuvių. Sodas joms gali būti patrauklus dėl vandens šaltinių, nesutvarkytų vaisių krituolių, komposto, pašarų ar šiukšlių. Jeigu sąlygos palankios, graužikai gali greitai įsikurti ir ilgainiui pradėti ieškoti kelių į pastatus.

    Prevencijai didžiausią reikšmę turi aplinkos sutvarkymas: maisto šaltinių sumažinimas, sandarios šiukšliadėžės, komposto priežiūra, pašarų laikymas uždarose talpose. Jei matote pasikartojančius požymius arba įtariate, kad graužikai jau patenka į namo konstrukcijas, praktikoje dažnai prireikia ir profesionalios deratizacijos. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė žalos ir higienos rizika.

  • Lastryko antkapis papilkėjęs? Šis virtuvės produktas ir šiltas vanduo grąžina blizgesį

    Lastryko antkapis papilkėjęs? Šis virtuvės produktas ir šiltas vanduo grąžina blizgesį

    Lastryko antkapiai laikui bėgant praranda blizgesį, ant paviršiaus atsiranda pilkšvas apnašas, o po lietaus dažniau matyti dėmės. Vis dėlto daugeliu atvejų tam nereikia nei brangių priemonių, nei agresyvaus šveitimo, kuris gali dar labiau pakenkti.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida – griebtis vielinio šepečio, šiurkščių kempinių ar šveičiamųjų miltelių. Nuo jų atsiranda mikroskopinių įbrėžimų, į kuriuos lengviau įsigeria purvas ir drėgmė, o vėliau greičiau ima kauptis apnašos bei atsiranda žalsvų nuosėdų.

    Kas yra lastrykas?

    Lastrykas yra dirbtinis akmuo, gaminamas iš cemento, vandens ir akmens skaldos mišinio. Jis vertinamas dėl tvirtumo ir raštų įvairovės, tačiau kaip ir kiti cementiniai paviršiai gali būti jautrus stiprioms cheminėms medžiagoms bei abrazyviniam trynimui.

    Tvarkymą verta pradėti nuo sausų nešvarumų pašalinimo: lapų, smėlio, žvakių likučių ir dulkių. Tam geriausiai tinka minkštų šerių šepetys arba švelni šluotelė, kad paviršius nebūtų subraižytas.

    Paprastas būdas su šiltu vandeniu

    Kasdieniams nešvarumams dažniausiai pakanka šilto vandens ir nedidelio kiekio indų ploviklio arba ūkiško muilo. Tirpalas turi tik lengvai putoti: per didelis kiekis priemonės gali palikti slidų sluoksnį, kurį vėliau sunkiau nuplauti.

    Paviršių patariama valyti minkšta šluoste arba kempine be šiurkščios pusės, o po kelių minučių gausiai perlieti šiltu vandeniu. Pabaigoje verta viską nusausinti mikropluošto šluoste, kad neliktų dryžių ir vandens žymių.

    Kaip įveikti įsisenėjusią dėmę?

    Jei liko tamsesnė dėmė ar pilkšvas plotas, dažnai padeda geriamosios sodos pasta. Ji ruošiama paprastai: soda sumaišoma su trupučiu vandens iki tirštos masės, užtepama ant dėmės ir paliekama apie 15 minučių.

    Vėliau pastą reikia švelniai nuvalyti minkšta šluoste ir kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu. Jei reikia, procesą galima pakartoti, tačiau svarbu netrinti jėga, kad neatsirastų įbrėžimų.

    Kokių priemonių geriau vengti?

    Tvarkant lastryką nerekomenduojama naudoti chloro pagrindo valiklių ir kitų stiprių chemikalų, skirtų agresyviam dezinfekavimui. Tokios priemonės gali pažeisti paviršių, keisti jo atspalvį, palikti matines dėmes ir trumpinti ilgaamžiškumą.

    Jei norisi, kad rezultatas laikytųsi ilgiau, po valymo galima rinktis specialias akmens ir cementinių paviršių impregnavimo priemones, pritaikytas lauko sąlygoms. Svarbiausia laikytis gamintojo instrukcijų ir prieš tai įsitikinti, kad paviršius yra švarus ir visiškai sausas.

  • Kraujospūdį gali mažinti be vaistų: mokslininkai įvardijo paprastą pratimą namuose

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, siejamu su didesne infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų tikimybe. Naujesni tyrimai rodo, kad daliai žmonių reikšmingai padėti gali ne tik vaistai ar mityba, bet ir specifinės izometrinės pratybos.

    Viena paprasčiausių tokių pratimų formų yra vadinamosios sieninės pritūpimų atramos, kai nugara remiamasi į sieną, keliai sulenkiami maždaug 90 laipsnių kampu ir ši padėtis išlaikoma. Esmė ta, kad raumenys ilgiau išlieka įtempti, o organizmas prisitaikydamas gali gerinti kraujagyslių funkciją.

    Dažniausiai minimame protokole siūloma atlikti keturis priėjimus po dvi minutes, tarp jų darant dviejų minučių pertraukas, o treniruotes kartoti tris kartus per savaitę. Jei išlaikyti padėtį dvi minutes iš karto per sunku, rekomenduojama pradėti nuo 20–30 sekundžių ir trukmę didinti palaipsniui.

    „Ilgiau trunkanti raumenų įtampa laikui bėgant padeda kraujagyslėms efektyviau atsipalaiduoti“, – sakė fizinio aktyvumo ekspertas, komentuodamas izometrinių pratimų poveikio mechanizmą.

    Specialistai pabrėžia, kad atliekant izometrines pratybas svarbu kvėpuoti tolygiai ir nesulaikyti kvėpavimo, nes tai gali trumpam padidinti spaudimą. Izometrinių pratimų pavyzdys yra ir lenta, kai kūnas laikomas stabilioje padėtyje įtraukiant liemens, nugaros, pečių, klubų ir kojų raumenis.

    Gydytojai primena, kad aukštas kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus, todėl ypač svarbus reguliarus matavimas ir bendras gyvenimo būdo koregavimas. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, jau vartojate vaistus ar turite širdies ligų, dėl treniruočių plano saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • Sinoptikai skelbia audrą spalio 9 dieną: štai kada vėjas smogs stipriausiai ir ką būtina padaryti

    Sinoptikai skelbia audrą spalio 9 dieną: štai kada vėjas smogs stipriausiai ir ką būtina padaryti

    Sinoptikai įspėja, kad spalio 9 dieną daugelyje vietovių prognozuojamas stiprus vėjas, vietomis galintis peraugti į audringus gūsius. Dėl to didėja rizika, kad lūš medžių šakos, virs medžiai, o kai kur gali sutrikti eismas ir kasdienės paslaugos.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos dažniausiai sukelia ir elektros tiekimo sutrikimų: vėjas pažeidžia oro linijas, ant laidų užvirsta šakos, o gedimų šalinimas gali užtrukti. Gyventojai raginami iš anksto pasiruošti, kad netikėtas elektros dingimas nesutrikdytų svarbiausių darbų namuose.

    Kaip pasiruošti stipriam vėjui

    Pirmiausia patariama sutvarkyti kiemus ir balkonus: pritvirtinti ar į vidų perkelti lengvus lauko daiktus, kurie gali būti nunešti vėjo. Taip pat rekomenduojama nepalikti automobilių po medžiais ar šalia senų konstrukcijų, nes gūsiai gali nulaužti šakas ar nuversti nestabilius objektus.

    Prieš stiprėjant vėjui verta įkrauti mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir išorines baterijas. Jei namuose naudojami elektriniai vartai, signalizacija ar kiti nuo elektros priklausomi įrenginiai, pravartu numatyti, kaip elgsitės sutrikus tiekimui.

    Jei dingtų elektra

    Trumpesniems ar ilgesniems elektros tiekimo sutrikimams siūloma turėti geriamojo vandens, negendančio maisto atsargų, žibintuvėlį ir baterijų. Kad sumažėtų rizika sugadinti buitinę techniką, artėjant audringiems gūsiams patariama iš lizdų išjungti nebūtinus prietaisus, ypač jautrią elektroniką.

    Jei elektros energija būtina svarbiems poreikiams, pavyzdžiui, darbui nuotoliu ar sveikatos įrangai, verta iš anksto įvertinti alternatyvius sprendimus. Naudojant generatorių būtina laikytis saugos reikalavimų, užtikrinti vėdinimą ir vengti jo eksploatavimo patalpose.

    Pavojingiausia situacija lauke

    Ypač pavojingi gali būti nutrūkę elektros laidai. Pamačius ant žemės nukritusį laidą, prie jo artintis negalima, jo liesti ar bandyti patraukti taip pat draudžiama.

    „Nutrūkęs laidas gali būti įtampintas net ir tada, kai atrodo nekenksmingas, todėl nuo jo būtina laikytis saugaus atstumo“, – pabrėžia specialistai.

    Rekomenduojama laikytis bent 8 metrų atstumo nuo nukritusio laido. Jei laidas nukrito netoli jūsų, iš pavojingos zonos patariama trauktis mažais žingsniais, neatitraukiant pėdų vienos nuo kitos.

    Apie elektros tiekimo sutrikimus ar pastebėtus pavojus gyventojai raginami pranešti ESO telefonu 1852. Gedimų situaciją galima sekti ir ESO sutrikimų žemėlapyje.

  • Dzūkijoje startuoja polkos festivalis: žada naktišokius iki ryto ir varžytuves dėl prizų

    Dzūkijoje startuoja polkos festivalis: žada naktišokius iki ryto ir varžytuves dėl prizų

    Dzūkijoje prasidėjo ketvirtą kartą rengiamas lietuviškos polkos festivalis, suburiantis įvairaus amžiaus šokėjus ir muzikantus iš Lietuvos bei užsienio. Varėnos kultūros centro iniciatyva visą spalį ir lapkritį vyks mokymai, varžytuvės ir didieji naktišokiai.

    Festivalio rengėjai primena, kad polka Dzūkijoje turi išskirtinę vietą: Merkinėje XIX amžiaus viduryje pirmą kartą užfiksuotas šio šokio pavadinimas. Bėgant laikui polka tapo neatsiejama vakaronėse, kalendorinėse šventėse ir šeimų pasilinksminimuose, o skirtingų jos variantų Lietuvoje priskaičiuojama apie 50.

    „Merkinė lietuviškos polkos istorijoje yra išskirtinė, o pats šokis 2017 metais pripažintas nacionaline vertybe ir įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą“, – sakė festivalio sumanytoja, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblio „Žeira“ vadovė, etnologė ir etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė.

    Šių metų programa akcentuoja ne tik šokį, bet ir praktinį muzikavimą. Suaugusiesiems rengiami tradicinės polkos seminarai, kurie vyks Varėnoje, Balbieriškyje ir Birštone, o dalyviai galės tiek susipažinti su žingsniais, tiek gilinti jau turimus įgūdžius.

    Vaikams numatyti atskiri užsiėmimai, pritaikyti jaunesnio amžiaus dalyviams: daugiau žaidybinių elementų, dažnesnė veiklų kaita, vaizdo ir garso priemonės. Vėliau įspūdžiai bus perkeliami į kūrybą, o piešinių konkurso parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimai suplanuoti lapkričio 25 dieną Varėnos kultūros centre.

    Naujovė šiemet skirta muzikantams: lapkričio 14 dieną Varėnos kultūros centre vyks praktinis seminaras apie dzūkiškos polkos griežimą armonika. Taip pat numatytas atskiras užsiėmimas apie šokėjo ir muzikanto ryšį, pabrėžiant, kad tradicinėje kultūroje šokis ir gyvai atliekama muzika veikia kaip viena visuma.

    Pagrindinis festivalio akcentas laukia lapkričio 28 dieną Varėnos kultūros centre, kur vyks dzūkiškos polkos varžytuvės „Smagiausios polkos – smagiausia pora“. Dėl titulo varžysis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų poros, o pirmą kartą numatyta ir smagiausio polkos muzikanto premija.

    Tą pačią dieną festivalį vainikuos naktišokiai „Šv. Andriejaus polka“, kuriuose iki ryto skambės polkos, valsai ir kiti tradiciniai šokiai. Organizatoriai pabrėžia, kad toks formatas atliepia gyvąją tradiciją, kai bendruomenė šoka ilgai, keisdama partnerius, mokydamasi vieni iš kitų ir palaikydama gyvą repertuarą.

    Istoriškai polka Europoje paplito XIX amžiuje, o jos populiarumas pasiekė ir miestų, ir kaimo bendruomenes. Lietuvoje šokis įgijo savitų bruožų, prisitaikė prie regioninių muzikavimo tradicijų ir iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių bendruomeninių šokių.

    Festivalį organizuoja Varėnos kultūros centras, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Partneriais įvardijami Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Rūdiškių kultūros centras, Birštono kultūros centras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Druskininkų kultūros centras ir radijo stotis FM99.