CP v2

Blog

  • Pomidorų lapus karpote neteisingai? Šis birželio ir liepos triukas lemia didelį derlių

    Pomidorų lapus karpote neteisingai? Šis birželio ir liepos triukas lemia didelį derlių

    Kodėl vasarą šalinami lapai?

    Birželį ir liepą pomidorai dažnai įsibėgėja augti, o per tanki lapija apsunkina oro judėjimą ir ilgiau laiko drėgmę ant augalo. Dėl to išauga grybinių ligų, ypač bulvių maro, rizika, todėl selektyvus lapų šalinimas tampa ne tik estetikos, bet ir augalo sveikatos klausimu.

    Kita priežastis – šviesos patekimas ir energijos paskirstymas. Kai augalas per daug investuoja į žaliąją masę, vaisių mezgimas ir nokimas gali sulėtėti, ypač šiltnamiuose, kur temperatūra ir drėgmė svyruoja staigiau.

    Kurių lapų geriau neliesti?

    Svarbiausia taisyklė – neskubėti plikinti augalo aplink kekes. Lapai, esantys tiesiai po ir virš vaisių kekės, aktyviai maitina vaisius, todėl juos pašalinus galima susilpninti augalą ir pabloginti skonį bei dydį.

    Praktikoje dažniausiai paliekama kelios poros lapų žemiau kekės ir bent vienas lapas virš jos, kad būtų išlaikyta fotosintezė. Vaisiams taip pat reikalinga ir natūrali pavėsio apsauga, nes tiesioginė kaitra gali sukelti nudegimus.

    Ką ir kaip šalinti, kad derlius būtų gausus?

    Pirmiausia šalinami pageltę, seni, pažeisti ar džiūstantys lapai, taip pat tie, kurie remiasi į žemę ar yra arti drėgno substrato. Tokie lapai dažnai tampa infekcijų vartais, ypač kai laistoma ant dirvos ir pakyla drėgmė.

    Aukštaūgių pomidorų priežiūroje svarbus ir šoninių ūglių šalinimas, kad augalas nebūtų per tankus. Tai padeda geriau vėdintis kerui, greičiau džiūsta lapai po laistymo, o ligų plitimo tikimybė sumažėja.

    Lapus geriausia šalinti palaipsniui, o ne per vieną kartą. Dažnai rekomenduojama nepašalinti daugiau nei maždaug trečdalio visų lapų vienu metu, kad augalas nepatirtų streso ir nepradėtų skubiai auginti naujos lapijos vaisių sąskaita.

    Darbo įrankiai turi būti švarūs, o žirklės ar sekatorius prieš genėjimą dezinfekuojami, kad ligos nebūtų pernešamos nuo vieno kero prie kito. Lapų geriau neplėšyti jėga, nes nelygios žaizdos ilgiau gyja ir lengviau užsikrečia.

    Genėjimui netinka lietingos dienos, laikas iškart po laistymo ar dideli karščiai. Drėgni audiniai lengviau pažeidžiami ir užsikrečia, o per kaitrą nuėmus per daug lapų vaisiai gali likti be apsaugos ir nukentėti nuo saulės.

  • Garstyčių milteliai ant braškių: kodėl sodininkai taip daro ir kokių klaidų vengti

    Garstyčių milteliai ant braškių: kodėl sodininkai taip daro ir kokių klaidų vengti

    Garstyčių miltelių barstymas braškėms pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip paprastas, „natūralus“ būdas sumažinti kenkėjų spaudimą ir pristabdyti kai kurių ligų plitimą. Ši priemonė nėra stebuklas, tačiau tinkamai naudojama gali papildyti įprastą braškyno priežiūrą.

    Garstyčių milteliai gaminami iš sumaltų garstyčių sėklų, kurios pasižymi aštresniu kvapu ir sudėtyje turi augalams svarbių medžiagų. Kvapas gali atbaidyti dalį kenkėjų, o pati priemonė dažniau veikia kaip profilaktika, o ne kaip gydymas, kai problema jau įsisenėjusi.

    Kada ir kaip naudoti?

    Dažniausiai rekomenduojama barstyti labai plonu sluoksniu, geriausia ramią, nevėjuotą dieną, kai ant lapų dar laikosi rasa. Dėl drėgmės milteliai geriau prilimpa prie lapų ir pumpurų, todėl poveikis būna tolygesnis.

    Praktikoje patariama procedūrą planuoti prieš žydėjimą, o po smarkesnio lietaus ją kartoti, nes vanduo priemonę nuplauna. Svarbu neperdozuoti: storesnis sluoksnis nepadidina efektyvumo, o per dažnas naudojimas gali trikdyti dirvos pusiausvyrą.

    Purškimas: kuo jis skiriasi?

    Kita forma – purškimas garstyčių tirpalu. Paprastai jis ruošiamas iš 100 gramų garstyčių miltelių ir 10 litrų vandens, mišinį palaikant 2–3 dienas, perkošiant ir dar praskiedžiant papildomu vandeniu, kad purkštuvo antgalis neužsikimštų.

    Purškiant verta ypatingą dėmesį skirti apatinei lapų pusei, nes būtent ten dažnai slepiasi kenkėjai. Procedūrą saugiausia atlikti ryte arba vakare, nes kaitrioje saulėje lapai gali patirti stresą, o skystis greičiau išgaruoja.

    Dažniausios klaidos ir ką prisiminti

    Viena dažniausių klaidų – imtis garstyčių tik tada, kai jau matyti puvinys ar pilkasis pelėsis ant vaisių. Tokiais atvejais vien „natūralių“ priemonių dažnai neužtenka, todėl realiai veiksmingiausia yra prevencija ir auginimo sąlygų gerinimas.

    Dar viena klaida – manyti, kad natūrali priemonė gali būti naudojama be ribų. Garstyčiose yra fosforo ir kalio junginių, tačiau jos nėra visavertės trąšos, o perteklius gali pakenkti: augalai prasčiau auga, didėja jautrumas stresui, prastėja uogų kokybė.

    Specialistai primena, kad geras vėdinimas, saikingas laistymas, mulčiavimas ir pažeistų lapų pašalinimas braškėms dažnai duoda didžiausią efektą. Garstyčių milteliai gali būti tik viena iš pagalbinių priemonių, ypač jei siekiama mažinti cheminių preparatų naudojimą, bet neatsisakyti atsakingos priežiūros.

  • Nemiga atsitrauks be vaistų: paprasta technika, kuri dažnai veikia geriau už migdomuosius

    Paprastas būdas nuraminti mintis

    Nemiga dažnai prasideda tada, kai kūnas pavargęs, bet galva vis dar sprendžia problemas, planuoja rytojų ar grįžta prie dienos įtampų. Tokiais atvejais miegą gali trikdyti ne „miego trūkumas“, o per didelis budrumas ir nerimas.

    Pastaraisiais metais plačiau aptariama vadinamoji kognityvinio maišymo technika. Ji paremta paprastu principu: užimti protą emociškai neutralia užduotimi, kad jis nustotų „kabintis“ į nerimą keliančias mintis.

    Kaip atliekamas kognityvinis maišymas

    Pirmiausia pasirinkite bet kokį žodį, geriausia tokį, kuriame yra skirtingų raidžių. Tuomet imkite pirmąją raidę ir sugalvokite kuo daugiau žodžių, prasidedančių ta raide, o kiekvieną jų trumpai įsivaizduokite.

    Kai idėjos išsenka, pereikite prie kitos raidės ir kartokite tą patį. Pavyzdžiui, pasirinkus žodį „krepšinis“, prie raidės K galima sugalvoti „kava“, „kalnas“, „knyga“, o kiekvieną vaizdą kelioms sekundėms ramiai „pamatyti“ mintyse.

    Svarbiausia ne greitis ir ne tikslumas, o monotoniškas, neutralus dėmesio nukreipimas. Jei žodis pasikartoja ar mintys nuplaukia, tiesiog grįžkite prie pratimo, nekaltindami savęs.

    Kodėl tai gali padėti užmigti

    Miego specialistai pabrėžia, kad prieš užmiegant smegenys natūraliai pereina į lėtesnį, labiau fragmentuotą mąstymo režimą, panašų į sapnų logiką. Kognityvinis maišymas dirbtinai imituoja šį procesą, todėl kūnui lengviau „persijungti“ į miegą.

    Technika taip pat mažina vadinamąsias nemigą palaikančias mintis, kai žmogus ima skaičiuoti, kiek liko valandų miegui, jaudinasi dėl ryto ar analizuoja, kodėl neužmiega. Neutralūs žodžiai ir vaizdiniai padeda nutraukti šį ratą, o įtampa palaipsniui slopsta.

    Vis dėlto tai nėra stebuklingas sprendimas visiems. Jei nemiga kartojasi kelias savaites, ją lydi stiprus nerimas, knarkimas, dusimo epizodai, nuolatinis nuovargis ar prabudimai naktį, verta pasitarti su gydytoju, nes priežastys gali būti platesnės.

  • Erkė jau ištraukta, bet baimė lieka: gydytoja paaiškino, kas gali nutikti ir ko nedaryti

    Ištraukus erkę neretai kyla nerimas, ar viskas padaryta teisingai, ypač jei atrodo, kad odoje liko tamsus taškelis. Gydytojai pabrėžia, kad dažnai tai būna sukrešėjusio kraujo šašas ar vietinė odos reakcija, o ne erkės „galvutė“.

    Jei po ištraukimo odoje liko smulki erkės burnos dalių atplaiša, ją galima labai atsargiai pabandyti pašalinti švariu pincetu. Vis dėlto dažniausiai rekomenduojama odos nekrapštyti, nes papildoma trauma gali sukelti didesnį uždegimą ir padidinti bakterinės infekcijos riziką.

    „Nereikia badyti odos adata ar bandyti ją „iškrapštyti“ peiliuku. Palikite ramybėje, organizmas dažnai pats palaipsniui pašalina likučius, kai oda gyja“, – sako gydytoja, remdamasi tarptautinėmis visuomenės sveikatos rekomendacijomis.

    Po erkės pašalinimo įkandimo vietą verta nuplauti vandeniu su muilu arba dezinfekuoti antiseptiku. Pirmosiomis dienomis galimas nedidelis paraudimas, kuris savaime dar nereiškia erkių platinamos ligos.

    Svarbiausia kelias savaites stebėti savijautą. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, kūno maudimas, padidėja limfmazgiai, atsiranda bėrimas arba aplink įkandimą pradeda plėstis vis didėjanti paraudimo dėmė.

    Ko po įkandimo nedaryti

    Specialistai ragina vengti populiarių, bet žalingų „liaudiškų“ metodų. Nereikėtų įkandimo vietos prideginti, tepti aliejumi, vazelinu ar spiritu tikintis „uždusinti“ erkę, taip pat spaudyti odos pirštais ar krapštyti iki kraujo.

    Taip pat nerekomenduojama profilaktiškai vartoti antibiotikų be gydytojo nurodymo, nes jie neapsaugo nuo visų erkių platinamų infekcijų ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Jei kyla abejonių dėl įkandimo vietos, saugiausia kreiptis į medikus, o ne gydytis savarankiškai.

    Kada tamsus taškelis tampa problema

    Erkės burnos aparatas į odą įsikabina greitai, todėl net ir taisyklingai šalinant kartais lieka smulkus fragmentas, panašus į atplaišą. Jei per 1–2 savaites matomas taškelis nemažėja, atsiranda kietas mazgelis, didėjantis paraudimas, patinimas, skausmas ar pūliavimas, reikėtų nedelsti ir pasirodyti gydytojui.

    Gydytojai aiškina, kad kartais organizmas svetimkūnį „įkapsuliuoja“ ir susiformuoja mažas mazgelis, kuris gali išlikti ilgiau. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau jei mazgelis užsidega ar vargina, medikai gali jį pašalinti ir įvertinti, ar nėra komplikacijų.

    Svarbu žinoti, kad infekcijų sukėlėjai dažniausiai perduodami erkės įsisiurbimo metu per seiles ir žarnyną, kai erkė būna prisitvirtinusi. Jei odoje lieka tik nedidelė burnos aparato atplaiša, ji pati savaime nebegali tęsti infekcijos perdavimo, tačiau įkandimo vietą vis tiek būtina stebėti dėl uždegimo ir bendrų simptomų.

  • Šie vaisių ir daržovių sultys gali pakelti energiją, bet gydytojai įspėja dėl griežtos ribos

    Vaisių sultys dažnai pristatomos kaip greitas būdas papildyti vitaminų atsargas ir pasijusti žvaliau, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai vis tiek yra koncentruotas cukraus šaltinis. Dėl to daugelyje šalių rekomenduojama sultis vartoti saikingai, pirmenybę teikiant visiems vaisiams ir uogoms.

    Jungtinėje Karalystėje taikomos gairės dažniausiai mini iki 150 mililitrų sulčių per dieną ir pataria jas gerti valgant, o ne tarp valgymų. Taip mažiau apkraunama dantų emalė rūgštimis ir sumažinami staigūs gliukozės šuoliai, ypač jei sultys geriamos vienos.

    Granatų sultys ir širdis

    Granatų sultys išpopuliarėjo dėl polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai ir siejami su mažesniu oksidaciniu stresu. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojant granatų sultis kai kuriems žmonėms gali nežymiai mažėti kraujospūdis ir blogojo cholesterolio rodikliai.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis labiau tikėtinas tuomet, kai sultys yra bendros sveikesnės mitybos dalis. Renkantis produktą svarbu ieškoti 100 proc. sulčių be pridėtinio cukraus, nes dalis gėrimų būna praskiesti ir saldinti.

    Spanguolių, vyšnių sultys ir atsargumas

    Spanguolių sultys dažniausiai minimos kalbant apie šlapimo takų infekcijų prevenciją, nes jose esantys junginiai gali trukdyti bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelių. Kai kurios mokslinės apžvalgos rodo, kad daliai žmonių tai gali sumažinti pasikartojančių infekcijų riziką, tačiau rezultatai priklauso nuo vartojamo produkto sudėties ir dozės.

    Problema ta, kad natūralios spanguolių sultys yra labai rūgščios, todėl rinkoje dažnai pasitaiko saldintų gėrimų. Be to, vartojantiems tam tikrus vaistus, ypač kraują skystinančius, prieš dažnesnį spanguolių produktų vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Tuo metu rūgštesnės vyšnių sultys siejamos su atsistatymu po fizinio krūvio, nes jose yra antioksidantų, o kai kuriuose tyrimuose fiksuotas mažesnis raumenų skausmas po intensyvių treniruočių. Taip pat jos kartais aptariamos dėl natūralių melatonino pirmtakų, tačiau miego poveikis nėra vienodas visiems.

    Greiipfrutų sulčių spąstai ir obuolių sulčių mitai

    Greiipfrutų sultys turi vitamino C ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau jos gali pavojingai sąveikauti su vaistais. Greiipfrutai slopina fermentus, kurie padeda organizmui skaidyti dalį medikamentų, todėl kai kurių vaistų koncentracija kraujyje gali padidėti iki žalingo lygio.

    Jei vartojate receptinius vaistus, ypač cholesterolį mažinančius, kraujospūdį veikiančius ar raminamuosius, dėl greiipfrutų sulčių verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tai aktualu net ir tuomet, kai sultys geriamos ne kasdien, nes poveikis fermentams gali užsitęsti.

    Obuolių sultys neretai laikomos sveiku pasirinkimu, tačiau skaidrintos, filtruotos sultys dažnai turi mažiau naudingų medžiagų nei visas obuolys. Be to, sultyse beveik nelieka skaidulų, kurios padeda lėčiau įsisavinti cukrų ir ilgiau jaustis sotiems.

    Jei vis dėlto renkatės obuolių sultis, vertingesnis variantas paprastai yra neskaidrintos, su minkštimu, be pridėtinio cukraus. Tačiau mitybos ekspertai primena, kad net ir geriausios sultys nepakeičia viso vaisiaus, o energijai palaikyti svarbiausia yra subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas.

  • Norite greičiau sulieknėti? Po 17 valandos šie paprasti įpročiai gali pakeisti viską

    Jei norite sulieknėti, svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kada tai darote. Vis daugiau tyrimų rodo, kad vėlyvas valgymas siejamas su didesniu kūno masės indeksu, prastesniu cukraus kontrolės mechanizmu ir lėtesniu svorio mažėjimu.

    Mokslininkai aiškina, kad vakare organizmo paros ritmas natūraliai ruošiasi poilsiui, todėl vėlai gautos kalorijos dažniau „užsilaiko“ kaip energijos perteklius. Be to, vėlyvi užkandžiai dažnai būna kaloringi ir itin perdirbti, o tai didina bendrą paros energijos suvartojimą.

    Vakarieniaukite anksčiau

    Vienas paprasčiausių pokyčių po 17 valandos yra aiškus sprendimas nebeatidėlioti vakarienės iki vėlyvo vakaro. Tyrimai sieja vėlyvą valgymą su aukštesniais trigliceridais ir prastesniu jautrumu insulinui, o tai gali apsunkinti riebalų mažinimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta susiplanuoti vakarienę taip, kad po jos liktų laiko lengvam judėjimui ir virškinimui prieš miegą. Ankstesnė vakarienė dažnai padeda ir psichologiškai, nes sumažėja pagunda vėl grįžti į virtuvę.

    Subalansuota vakarienė ir mažiau užkandžių

    Vakarienės sudėtis taip pat turi didelę reikšmę. Sotumo jausmą geriausiai palaiko derinys, kuriame yra liesų baltymų, daug skaidulų turinčių daržovių, pilno grūdo produktų ir kokybiškų riebalų.

    Skaidulos padeda ilgiau išlikti sotiems, todėl vakare rečiau kyla noras užkandžiauti. Jei įpratote po vakarienės dar kartą ką nors suvalgyti, padeda paprasta taisyklė: po valgio susitvarkykite virtuvę ir sąmoningai pereikite į kitą namų erdvę.

    Jeigu prieš miegą vis dėlto jaučiate alkį, mažas užkandis gali būti naudingesnis nei bandymas užmigti su gurgiančiu skrandžiu. Geriausia rinktis baltymų, skaidulų ir gerųjų riebalų derinį, pavyzdžiui, varškę su vaisiais ir riešutais.

    Pasivaikščiojimas ir miego rutina

    Lengvas pasivaikščiojimas po vakarienės yra vienas paprasčiausių įpročių, galinčių prisidėti prie svorio kontrolės. Vakarinis judėjimas padeda virškinimui, prisideda prie geresnės gliukozės kontrolės ir sumažina stresą, o tai svarbu ir apetitui, ir miegui.

    Ne mažiau svarbi ir vakaro rutina, kuri gerina miego kokybę. Miego trūkumas siejamas su didesniu noru užkandžiauti ir didesniu energijos suvartojimu, todėl verta siekti reguliaraus režimo ir 7–9 valandų miego.

    Vienas praktiškiausių sprendimų yra ekranų ribojimas bent valandą iki miego. Mėlyna šviesa ir nuolatinė informacija stimuliuoja smegenis, todėl užmigti tampa sunkiau, o prastesnis miegas kitą dieną gali paskatinti didesnį alkį.

  • Nekaltas įprotis turguje gali baigtis ligoninėje: kodėl uogų ragauti nuo prekystalio negalima

    Vasarą turguose ir pakelės prekyvietėse daugelis pirkėjų vis dar paragauja uogų tiesiai nuo prekystalio. Infekcinių ligų specialistai ir visuomenės sveikatos institucijos perspėja, kad toks įprotis gali baigtis ūmiu žarnyno infekcijos protrūkiu ar net hospitalizacija.

    Didžiausia rizika slypi nematomuose užkratuose, kurie patenka ant uogų auginimo, skynimo, transportavimo ir prekybos metu. Uogos dažnai liečiasi su žeme, yra vežamos atvirose dėžėse, o pardavimo vietoje ant jų nusėda dulkės, jas paliečia rankos, jas pasiekia vabzdžiai.

    Kas pavojingiausia ant neplautų uogų

    Uogų paviršiuje gali būti ligas sukeliančių bakterijų ir virusų, plintančių per nešvarias rankas, vandenį ar užterštą aplinką. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką užsikrėsti salmonelioze, kampilobakterioze, įvairiomis žarnyno infekcijomis, o tam tikrais atvejais ir hepatitu A.

    Ne mažiau svarbi ir parazitų rizika. Ant žemai augančių uogų, pavyzdžiui, braškių, gali patekti mikroskopinės kirmėlių kiaušinėlių dalelės ar kiti teršalai iš dirvožemio, ypač jei laukuose naudojamos organinės trąšos.

    Specialistai pabrėžia, kad vien „nupūtimas“, nuvalymas servetėle ar patrinti į drabužį nepašalina mikroorganizmų. Patikimiausias būdas sumažinti riziką yra uogas nuplauti po tekančiu vandeniu, o jautresniems žmonėms rinktis tik namuose kruopščiai apdorotus produktus.

    Cheminės liekanos: kodėl ragauti dar rizikingiau

    Uogos, kaip ir kiti vaisiai, auginimo metu gali būti purškiamos augalų apsaugos produktais, kad būtų apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų. Leistinos liekanos yra reglamentuojamos, tačiau ragaujant vietoje jūs negalite žinoti, kada ir kuo uogos buvo apdorotos, ar jos buvo tinkamai laikytos.

    „Pirkėjui saugiausia taisyklė paprasta: ne ragauti, o uogas įvertinti pagal kvapą, išvaizdą ir šviežumą, o namuose jas nuplauti“, – sako visuomenės sveikatos specialistai.

    Renkantis uogas patariama atkreipti dėmesį į ryškų natūralų aromatą, vienodą spalvą ir šviežias, nenuvytusias kotelių vietas. Jei uogos beveik nekvepia arba turi drėgmės, pelėsio, rūgimo požymių, tikėtina, kad jos bus prastesnės kokybės ir greičiau genda.

    Kaip sumažinti riziką namuose

    Grįžus namo uogas reikėtų perrinkti, pašalinti pažeistas ir pradėjusias gesti, nes jos gali pagreitinti visos dėžutės gedimą. Likusias uogas rekomenduojama plauti po vėsiu tekančiu vandeniu, ne mirkant ilgai dubenyje, kad neperneštumėte nešvarumų nuo vienos uogos ant kitos.

    Jei uogas valgys vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ar turintys silpnesnį imunitetą, saugumo kartelę verta kelti dar aukščiau. Tokiais atvejais ypač svarbu laikytis rankų higienos, uogas laikyti šaldytuve ir suvalgyti per kuo trumpesnį laiką.

  • Tatarinceva atskleidė kasdienius įpročius, dėl kurių atrodo puikiai: ne dietos ir ne procedūros

    Ukrainietė Natalija Tatarinceva atvirai papasakojo, kokie kasdieniai įpročiai jai padeda išlaikyti gerą išvaizdą ir savijautą. Pasak jos, net brangiausios grožio procedūros neprilygsta tam, ką duoda stabilus vidinis balansas ir bazinių poreikių užtikrinimas.

    Ji pabrėžė, kad norint atrodyti gerai nereikia ieškoti stebuklingų sprendimų. Kur kas svarbiau nuoseklumas ir paprasti, bet ilgalaikį poveikį turintys dalykai, kuriuos galima įgyvendinti kasdien.

    Paprasti ritualai, kurie veikia

    Tatarincevos teigimu, didžiausią skirtumą daro kokybiškas miegas, pakankamas skysčių kiekis ir kvėpavimo praktikos. Ji taip pat akcentuoja gebėjimą sąmoningai ilsėtis, nes nuovargis greitai atsispindi ir veide, ir energijoje.

    „Kad atrodytum šimtu procentų, nereikia ieškoti magiškos piliulės“, – sakė Tatarinceva.

    Ji pripažįsta, kad visiškai išvengti streso sudėtinga, ypač gyvenant įtemptomis aplinkybėmis. Tačiau, anot jos, realu išmokti su stresu sugyventi taip, kad jis negriautų sveikatos, ir laiku atkurti vidinius resursus.

    „Žinoma, savo realybėje negalime visiškai panaikinti streso, bet galime išmokti su juo ekologiškai sugyventi ir laiku atkurti resursą“, – teigė ji.

    Mityba be kaltės jausmo

    Kalbėdama apie mitybą, trenerė sako besilaikanti subalansuoto ir intuityvaus požiūrio. Jos kasdienybėje atsiranda vietos ir duonai su sviestu, ir desertams, ir pastai ar picai, o maisto ji neskirsto į gerą ar blogą.

    „Aš dievinu tortus ir šokoladinius saldainius. Jau seniai nustojau dalyti maistą į gerą ir blogą“, – sakė Tatarinceva.

    Ji pabrėžia, kad mitybos režimas turėtų priklausyti nuo tikslo ir gyvenimo laikotarpio, o prireikus, pavyzdžiui, prieš svarbų pasirodymą ar filmavimą, galima laikinai įsivesti aiškesnes taisykles. Tatarinceva teigia, kad mityba gali padėti ne tik formoms, bet ir odos bei plaukų būklei, taip pat bendrai savijautai.

    „Maistą naudoju kaip įrankį tikslams pasiekti, o ne kaip kaltės šaltinį. Kai organizmas dirba darniai ir laikaisi bazinės mitybos kultūros, gyvenimas tampa lengvesnis“, – sakė ji.

  • Kate Middleton sužibėjo kanarine geltona Royal Ascot: ar tai taps ryškiausia 2026 metų spalva?

    Kate Middleton sužibėjo kanarine geltona Royal Ascot: ar tai taps ryškiausia 2026 metų spalva?

    Per antrąją prestižinių žirgų lenktynių Royal Ascot dieną Berkšyre daugiausia dėmesio atiteko Velso princesei Catherine. Kate Middleton į renginį atvyko kartu su princu Williamu karališka karieta, pasveikindama susirinkusius gerbėjus.

    Royal Ascot kasmet laikomas vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės aukštuomenės kalendoriaus įvykių. Karališkosios šeimos dalyvavimas šiame renginyje yra ilgametė tradicija, todėl aprangos pasirinkimai čia akimirksniu tampa aptarinėjami.

    Šįkart princesė pasirinko ypač energingą įvaizdį ir pasirodė su ryškiai geltona, kanarine suknele. Tai „Roksanda“ kūrinys, kurį ji buvo vilkėjusi ir anksčiau, per karališką vizitą Jamaikoje 2022 metais.

    Suknelė išsiskyrė skulptūriška pečių linija ir asimetrišku korsetu, papuoštu abstrakčiu kaspino motyvu. Taliją paryškino diržas, o klostuotas sijonas judant kūrė lengvą, dinamišką siluetą.

    Pastarosiomis dienomis Kate jau buvo atkreipusi dėmesį švelnesniu geltonos atspalviu, vadinamu sviestine geltona. Dabar ji pasirinko ryškesnę šios tendencijos versiją, kuri suteikia įvaizdžiui daugiau kontrasto ir vasariškos energijos.

    Princesė liko ištikima monochrominiams deriniams ir prie suknelės priderino tos pačios spalvos skrybėlaitę iš „Jane Taylor London“, dekoruotą subtiliu tinkleliu. Įvaizdį papildė smėlio spalvos zomšiniai aukštakulniai iš „Gianvito Rossi“ bei dramblio kaulo atspalvio delninė iš „Anya Hindmarch“.

    Stiliaus žinovų dėmesio sulaukė ir papuošalai: pasirinkti deimantiniai sietyno tipo auskarai, siejami su karalienės Elžbietos II kolekcija, bei trijų eilių perlų apyrankė, anksčiau priklausiusi princesei Dianai.

    Mados pasaulyje geltona pastaruoju metu išgyvena pakilimą: nuo švelnių, pastelinių tonų vis dažniau pereinama prie sodresnių, saulėtų ir kanarinių atspalvių. Tai matoma tiek ant podiumų, tiek ant raudonojo kilimo, kur ryškesnės spalvos vertinamos kaip greitas būdas sukurti įsimenantį įvaizdį.

    Kadangi Kate Middleton įvaizdžiai neretai daro įtaką masinei madai ir pardavimams, jos pasirinkimai atidžiai stebimi ne tik gerbėjų, bet ir prekės ženklų. Faktas, jog per trumpą laiką ji du kartus pasirinko geltoną skirtingais tonais, gali būti ženklas, kad ši spalva 2026 metų vasaros tendencijose užims ypatingą vietą.

  • Angelina Jolie pasirodė su suknele be petnešėlių ir baltu paltu: visų akys krypo į ją

    Angelina Jolie pasirodė su suknele be petnešėlių ir baltu paltu: visų akys krypo į ją

    Angelina Jolie dar kartą priminė, kad jos stilius remiasi ne greitai praeinančiomis madomis, o laikui nepavaldžia klasika. Viešame renginyje aktorė pasirinko juodą suknelę be petnešėlių, kurią derino su santūriomis detalėmis ir ryškiu, tačiau elegantišku akcentu.

    Suknelė buvo širdelės formos iškirptės, o švelniai krintantis audinys vizualiai ilgino siluetą ir kūrė minimalistinį prabangos įspūdį. Atviri pečiai ir rankos tapo pagrindiniu įvaizdžio akcentu, o pati stilistika išlaikė Jolie būdingą rafinuotumą.

    Prie suknelės ji priderino juodus smailianosius aukštakulnius, kurie beveik pasislėpė po ilgu sijonu. Įvaizdį užbaigė tamsinti aviatoriaus tipo akiniai nuo saulės, suteikę holivudiško šarmo ir šiek tiek paslaptingumo.

    Grožio sprendimai taip pat buvo artimi klasikinei estetikai: tvarkingai suformuoti šviesūs plaukai, subtiliai blizgantis rožinis lūpų atspalvis ir švelnus rožinis manikiūras. Toks pasirinkimas leido išlaikyti švarų, gaivų vaizdą, neperkraunant įvaizdžio.

    Atvėsus orui Jolie ant pečių užsimetė baltą dvieilį paltą su aštresne pečių linija ir dekoratyviomis auksinėmis sagomis. Šis kontrastas tarp juodos ir baltos sustiprino bendrą įspūdį ir parodė, kaip iš kelių bazinių spalvų galima sukurti išskirtinį raudonojo kilimo derinį.

    Šviesūs viršutiniai drabužiai jau ne kartą tapo vienu iš atpažįstamų jos stiliaus bruožų: per pastaruosius metus aktorė dažnai renkasi kreminių, baltų ir smėlio tonų švarkus, paltus ar lietpalčius. Tokia kryptis dera su pastarųjų sezonų tendencija investuoti į ilgaamžius, gerai siuvamus „capsule“ garderobo sprendimus.

    Nors mados industrijoje nuolat keičiasi siluetai ir detalės, minimalistinė elegancija išlieka viena patikimiausių strategijų, ypač oficialiuose renginiuose. Jolie įvaizdis dar kartą parodė, kad kokybiškas kirpimas, aiški spalvų paletė ir saikingi aksesuarai dažnai veikia stipriau už triukšmingus eksperimentus.