CP v2

Blog

  • Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Premjera „Eurosatory 2026“

    Parodoje Eurosatory 2026 pirmą kartą viešai pristatytas ukrainietiškas komplektas „Išlygintojas“, skirtas įprastas aviacines bombas paversti valdomais sklandančiais šaudmenimis. Nors daugiau techninių detalių paskelbta tik dabar, projektas, kaip nurodoma Ukrainos gynybos ekosistemos pranešimuose, jau anksčiau pasiekė Ukrainos oro pajėgas.

    Pasak platformos Brave1 skelbtos informacijos, pirmoji eksperimentinė partija buvo įsigyta Ukrainos gynybos ministerijos ir po bandymų pasiekė operacinę parengtį. Tai reiškia, kad sprendimas neapsiriboja prototipu parodoms, o yra orientuotas į realų naudojimą karo sąlygomis.

    Kaip veikia komplektas

    „Išlygintojas“ remiasi pasaulyje paplitusiu principu: bombai suteikiama galimybė sklandyti ir tiksliau pataikyti į taikinį. Komplektą sudaro ant bombos korpuso montuojamas sparnų modulis ir galinė dalis su valdymo bei taikymo sistema, pakeičianti standartinį uodegos stabilizatorių.

    Toks modulinis sprendimas laikomas vienu pigiausių būdų padidinti smūgių tikslumą, nes išnaudojami jau turimi šaudmenų rezervai. Panašios koncepcijos taikomos ir kituose sprendimuose, pavyzdžiui, JAV JDAM-ER ar Turkijos KGK, tačiau ukrainietiškas projektas akcentuojamas kaip turintis savitų konstrukcinių sprendimų.

    Parodoje pristatytas variantas, kaip skelbiama, pritaikytas 250 kilogramų klasės bomboms. Tokia masė laikoma universalia, nes leidžia balansą tarp pakankamos kovinės galios ir platesnių platformų pritaikymo galimybių.

    Skaičiai ir realybė fronte

    Pristatyme deklaruojama, kad maksimalus „Išlygintojo“ nuotolis viršija 130 kilometrų, tačiau realų atstumą lemia numetimo aukštis ir lėktuvo greitis. Kuo aukščiau ir greičiau šaudmenys paleidžiami, tuo ilgiau jie gali sklandyti ir išnaudoti aerodinaminį potencialą.

    Vis dėlto karo Ukrainoje realybė dažnai diktuoja kitokias sąlygas: dėl Rusijos oro gynybos grėsmės ukrainiečių orlaiviai daugeliu atvejų priversti veikti mažesniuose aukščiuose. Dėl to praktinis panaudojimo nuotolis, kaip nurodoma, gali sumažėti iki maždaug 40 kilometrų, kai bomba numetama per trumpą kilimą.

    Šis projektas atspindi platesnę tendenciją, kai konfliktuose vis daugiau dėmesio skiriama greitai diegiamiems, moduliškiems ir santykinai nebrangiems sprendimams. Tokia logika leidžia didinti smūgių tikslumą ir efektyvumą neperkuriant visos ginkluotės sistemos nuo nulio.

  • Atostogos gali baigtis šoku: už internetą už ES ribų sąskaita gali šauti į viršų

    Atostogos gali baigtis šoku: už internetą už ES ribų sąskaita gali šauti į viršų

    Kodėl už ES ribų taip brangu?

    Naudojantis mobiliuoju internetu už Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės ribų, sąskaita gali išaugti nepastebimai. Priežastis paprasta: ten negalioja ES reguliuojamos tarptinklinio ryšio kainų „namų kaip namie“ taisyklės.

    Kai telefonas prisijungia prie vietinio operatoriaus tinklo, Lietuvos operatorius už kiekvieną perduotą duomenų vienetą moka didmeninius mokesčius. Šios išlaidos vėliau atsispindi galutinėje kliento kainoje, kuri kai kuriose šalyse gali būti itin didelė.

    ES viduje galioja principas Roam Like at Home, todėl skambučiai, žinutės ir duomenys paprastai kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Ši tvarka, pagal ES reglamentavimą, pratęsta iki 2032 metų.

    Kiek gali kainuoti ir kas „suvalgo“ duomenis?

    Už ES ribų dažnai taikomas apmokestinimas megabaitais, o ne gigabaitais, todėl suma auga labai greitai. Lenkijos operatorių kainynuose minima apie 50 zlotų už 1 MB, tai yra maždaug 12 eurų, o 1 GB tokiu tarifu teoriškai kainuotų apie 12 000 eurų.

    Didžiausią netikėtumą dažnai sukelia ne pats naršymas, o procesai fone. Paštas, programėlių atnaujinimai, nuotraukų kopijos debesijoje, žemėlapiai ir buvimo vietos paslaugos gali išnaudoti duomenis net tada, kai telefoną naudojate minimaliai.

    Ypač greitai duomenys dingsta, jei telefone įjungtas interneto dalijimas ir juo naudojasi šeima, o vaikai žiūri vaizdo įrašus. Vienas vakaras su „hotspotu“ ir automatinėmis atsarginėmis kopijomis gali sunaudoti visą gigabaitą.

    Kaip apsisaugoti prieš kelionę?

    Operatoriai privalo informuoti klientus apie tarptinklinio ryšio kainas kirtus sieną, o ES taisyklės numato ir apsauginius duomenų limitus. Vis dėlto už ES ribų jų veiksmingumas priklauso nuo to, kaip greitai užsienio tinklas perduoda suvartojimo informaciją.

    Atskira rizika yra ryšys lėktuvuose, keltuose ar laivuose, kai telefonas gali prisijungti prie palydovinio arba borto GSM tinklo. Tokie tinklai kartais apmokestinami atskirais tarifais, todėl išlaidos gali šoktelėti per minutes.

    Prieš išvykstant verta pasitikrinti, ar šalis priklauso ES arba EEE, kokį duomenų limitą leidžia jūsų planas ir kiek kainuos viršijimas. Populiarūs kelionių tikslai, tokie kaip Turkija, Egiptas, Marokas, Juodkalnija, Albanija ar Šveicarija, dažnai patenka į neES zonas su didesniais tarifais.

    Praktinis sprendimas gali būti operatoriaus siūlomas kelioninis duomenų paketas, kuris leidžia aiškiau kontroliuoti išlaidas. Kai kurie operatoriai siūlo 1–2 GB paketus už keliasdešimt eurų, tačiau kainos priklauso nuo šalies ir zonos.

    Vis dažniau keliautojai renkasi eSIM, kuri aktyvuojama skaitmeniniu būdu ir leidžia turėti internetą vos nusileidus. Tačiau prieš perkant svarbu įsitikinti, ar telefonas palaiko eSIM ir ar planas suteikia tik duomenis, ar ir vietinį numerį.

    Dar viena alternatyva yra vietinė SIM kortelė, kuri dažnai būna pigesnė skaičiuojant gigabaitais, bet gali reikalauti daugiau laiko ir dokumentų. Kai kuriose šalyse prašoma paso, registracijos duomenų, o aktyvacija ne visada įvyksta iš karto.

    Norint sumažinti riziką, telefoną verta paruošti dar namuose: parsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, išjungti automatinius programėlių atnaujinimus per mobilųjį ryšį ir apriboti nuotraukų kopijavimą į debesiją. Taip pat pravartu valdyti programėlių leidimus ir buvimo vietos paslaugas, kurios tyliai naudoja duomenis.

    Jei keliaujate pasienio teritorijose, verta rankiniu būdu pasirinkti tinklą, kad telefonas netyčia neprisijungtų prie brangesnio operatoriaus. Tokia smulkmena kartais padeda išvengti ypač nemalonių staigmenų.

  • „Disney+“ Premium Europoje vėl neteko Dolby Vision: tai ne gedimas, o patentų kova

    „Disney+“ Premium Europoje vėl neteko Dolby Vision: tai ne gedimas, o patentų kova

    „Disney+“ Premium dalyje Europos rinkų vėl dingo „Dolby Vision“ palaikymas, o kartu kai kur nebeveikia ir su juo siejamos 3D vaizdo funkcijos. Vartotojai pokyčius pastebėjo šios savaitės pradžioje, tačiau platforma pabrėžia, kad tai nėra techninis sutrikimas.

    Paslaugos kokybės apribojimai susiję su „Disney“ ginču dėl patentų licencijavimo su bendrove „InterDigital“. Pastaroji vienoje iš bylų pasiekė jai palankų sprendimą Vokietijos teisme, o tai ir tapo priežastimi, kodėl dalyje rinkų buvo pritaikyti laikini apribojimai.

    „Disney+ ir toliau palaiko aukščiausios kokybės formatus, įskaitant iki 4K UHD ir HDR, ir aktyviai ieškome sprendimų, kad užtikrintume geriausią įmanomą vaizdo patirtį“, – sakė „Disney+“ atstovai.

    Tai ne pirmas kartas, kai „Disney+“ Premium susiduria su tokiu scenarijumi. Panašūs apribojimai buvo taikyti ir anksčiau, o „Dolby Vision“ palaikymas po kelių savaičių buvo atkurtas, tačiau po kelių mėnesių situacija vėl pasikartojo.

    Svarbu tai, kad ginčas nereiškia, jog platforma netenka 4K raiškos apskritai. Daugelyje įrenginių ir toliau išlieka 4K UHD, kai kur taip pat siūlomas „IMAX Enhanced“, tačiau be „Dolby Vision“ dalis žiūrovų praranda aukštesnės klasės HDR atvaizdavimą, ypač jei alternatyvus HDR formatas jų rinkoje nepalaikomas.

    „Dolby Vision“ yra dinaminio HDR standartas, kuris scenomis koreguoja ryškumą ir spalvas, todėl suderinamuose televizoriuose bei projektoriuose vaizdas dažnai atrodo tikslesnis. Kai tokia funkcija išjungiama, turinys paprastai rodomas baziniu HDR režimu, pavyzdžiui, HDR10, o tai kai kuriems žiūrovams gali reikšti blankesnį kontrastą ar mažiau detalių ryškiuose ir tamsiuose kadruose.

    Rinkoje tai nėra vien „Disney+“ problema: transliavimo platformos vis dažniau susiduria su licencijavimo, patentų ir regioninio teisių reguliavimo niuansais, kurie gali paveikti ne tik filmų ar serialų prieinamumą, bet ir technines kokybės funkcijas. Vartotojams tai priminimas, kad net ir mokant už Premium planą techninės galimybės kartais priklauso nuo teisinių procesų, o ne nuo įrenginio ar interneto spartos.

    Kol kas neįvardijama, kiek tiksliai truks apribojimai ir kurioms Europos valstybėms jie taikomi, nes įgyvendinimas gali skirtis pagal rinką. Jei „Dolby Vision“ jūsų įrenginyje dingo, dažniausiai tai matyti prie pasirinkto turinio techninių parametrų, o ne kaip programėlės klaida ar laikinas sutrikimas.

  • Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Kas yra 3M22 „Cirkon“

    Rusija karo Ukrainoje metu pirmą kartą panaudojo 3M22 „Cirkon“ raketas, kurias pristato kaip modernų ir NATO esą ypač pavojingą ginklą. Vis dėlto nepriklausomas raketų technologijų ekspertas Fabian Hinz kelia abejonių, ar viešai deklaruojamos šios sistemos savybės atitinka realybę.

    „Cirkon“ siejamas su smūgiais tiek į jūrinius, tiek į sausumos taikinius. Rusiškoje komunikacijoje ši raketa dažnai vadinama hipergarsine, o jos greitis apibūdinamas kaip kelis kartus viršijantis garso greitį.

    Greitis ir hipergarsinio skrydžio klausimas

    Rusijos pareigūnai anksčiau teigė, kad „Cirkon“ gali pasiekti apie 9 Mach greitį, o tai būtų maždaug 11 000 kilometrų per valandą. Tokie skaičiai paprastai siejami su scramjet tipo oro įsiurbiančiais varikliais, kurie teoriškai leidžia ilgiau išlaikyti labai didelį greitį atmosferoje.

    Fabian Hinz analizėje remiasi viešai prieinama informacija ir skirtingais stebėjimų duomenimis, kurie rodo kuklesnį vaizdą. Jo vertinimu, dalyje pranešimų apie realius panaudojimus minimas greičio intervalas labiau primena 5,5–7,5 Mach, o kai kuriais atvejais prieš smūgį greitis esą mažėja iki maždaug 4,5 Mach.

    Tokie greičio svyravimai, eksperto teigimu, gali turėti praktinę reikšmę oro gynybai, nes mažesnis greitis ir prognozuojamesnė trajektorija didina perėmimo tikimybę. Vis dėlto jis pabrėžia, kad karo sąlygomis pateikiami skaičiai ne visuomet gali būti nepriklausomai patikrinti.

    Kas išduoda variklio tipą

    Vienas svarbiausių klausimų yra tai, ar „Cirkon“ iš tiesų naudoja scramjet variklį, kuriam būtinas oro įsiurbimas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje trūksta aiškių vizualinių įrodymų, leidžiančių patikimai identifikuoti oro įsiurbimo sprendimus šios raketos konstrukcijoje.

    Analizėje taip pat aptariamos spekuliacijos dėl tariamai naudojamo skysto kuro „Detsilin-M“, kuris esą galėtų pagerinti parametrus. Fabian Hinz teigia, kad tokios informacijos patvirtinti nepavyksta, o ji gali būti kilusi iš skirtingų pranešimų supainiojimo, todėl išvados apie kurą išlieka neapibrėžtos.

    Eksperto argumentuose minimi ir Ukrainoje rastų nuolaužų vaizdai bei jų interpretacijos, kurios gali labiau atitikti kietojo kuro raketinio variklio komponentus. Toks scenarijus leistų daryti prielaidą, kad dalis „Cirkon“ skrydžio gali būti artimesnė kvaziballistinei trajektorijai, o ne nuolat manevruojančiai sparnuotajai hipergarsinei raketai.

    „Realybę geriau vertinti kaip manevringumo spektrą: sistemas apibrėžia tai, kiek ir kaip ilgai jos gali manevruoti hipergarsiniu greičiu, o ne vien etiketės“, – sakė Fabian Hinz.

    Ekspertas pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei „Cirkon“ neatitinka maksimalistinio hipergarsinio manevruojančio ginklo apibrėžimo, jis vis tiek gali kelti rimtą grėsmę. Didelis greitis tam tikrose skrydžio fazėse, aukščio profilis ir galimi manevrai gali išlikti sudėtingu iššūkiu perėmimo sistemoms.

    Kartu ši diskusija išryškina platesnę tendenciją: valstybių varžybose dėl hipergarsinių technologijų svarbi ne tik deklaruojama „Mach“ reikšmė, bet ir reali trajektorijos kontrolė, taikinių aptikimo bei perėmimo grandinė. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar ginklas tampa strateginiu pranašumu, ar tik komunikaciniu simboliu.

  • Ariane 6 pagerino rekordą: į orbitą iškėlė 36 „Amazon“ palydovus ir sunkiausią Europos krovinį

    Ariane 6 pagerino rekordą: į orbitą iškėlė 36 „Amazon“ palydovus ir sunkiausią Europos krovinį

    Ariane 6 raketa atliko rekordinį skrydį, kuris laikomas sunkiausio Europos istorijoje į kosmosą iškelto krovinio misija. Iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje raketa sėkmingai nugabeno į orbitą 36 „Amazon“ „Project Kuiper“ palydovus.

    Europos kosminių skrydžių rinka ilgą laiką atsiliko nuo JAV, tačiau Ariane 6 programa laikoma esminiu bandymu atkurti reguliarius paleidimus. Ši raketa pakeičia Ariane 5 ir turi užtikrinti, kad Europa galėtų patikimiau kelti komercinius bei institucinius krovinius.

    Tiksli šio skrydžio krovinio masė oficialiai nebuvo įvardyta, tačiau pagal ankstesnių „Project Kuiper“ misijų duomenis ją galima apytiksliai įvertinti. Anksčiau skelbta, kad 29 šios konstelacijos palydovai kartu svėrė apie 16,8 tonos, tad 36 palydovų krovinys galėjo siekti maždaug 20,8 tonos.

    Misijoje panaudota patobulinta Ariane 6 konfigūracija su atnaujintais P160C kietojo kuro greitintuvais. Europos kosmoso agentūros teigimu, šie greitintuvai, turintys daugiau kuro, gali padidinti sistemos našumą apie 10–15 proc., todėl atveria kelią sunkesniems ir lankstesniems kroviniams.

    Iki šiol Europos rekordas siejamas su Ariane 5: 2013 metais į orbitą buvo iškeltas apie 20 tonų krovinys, skirtas Tarptautinei kosminei stočiai aprūpinti. Naujas Ariane 6 pasiekimas rodo, kad Europa vėl artėja prie šio pajėgumo ribų ir ją peržengia.

    Ariane 6 kūrimas užtruko ilgiau nei planuota, o pirmasis skrydis įvyko tik 2024 metais. Stipriausia versija Ariane 64, turinti keturis šoninius greitintuvus, pirmą kartą pakilo 2026 metų vasarį, ir tuomet taip pat gabeno „Amazon“ konstelacijos palydovus.

    Komercinių palydovų konstelacijos, tokios kaip „Project Kuiper“, tampa vienu svarbiausių paleidimų rinkos variklių. Dėl augančios paklausos ryšio ir interneto paslaugoms žemojoje Žemės orbitoje didėja ir spaudimas Europos vežėjams siūlyti dažnesnius, patikimus ir konkurencingus startus.

  • Prancūzai prikėlė 60-ųjų AMX-30: „REFURBOT“ be įgulos keičia karo technikos žaidimą

    Prancūzai prikėlė 60-ųjų AMX-30: „REFURBOT“ be įgulos keičia karo technikos žaidimą

    Seną tanką pavertė robotu

    Paryžiuje vykusioje „Eurosatory 2026“ parodoje pristatytas projektas, kuris gali pakeisti šarvuotosios technikos modernizavimo kryptį. Bendrovės „S2M Equipment“ ir „KNDS France“ pademonstravo „REFURBOT“ – be įgulos valdomą AMX-30 tanko versiją.

    AMX-30 platforma sukurta dar 7-ajame dešimtmetyje, tačiau šįkart ji perdirbta iš esmės. Išimtas klasikinis įgulos bokštelis ir darbo vietos keturiems kariams, o vietoje jų integruota nuotolinio valdymo infrastruktūra.

    Rezultatas – sunkus bepilotis antžeminis kovos aparatas, galintis veikti be karių viduje. Toks sprendimas laikomas vienu būdų mažinti personalo nuostolių riziką ir efektyviau naudoti turimas atsargas.

    TOXO robotizacija ir nauja ginkluotė

    Pagrindinis modernizacijos elementas – „KNDS“ sukurtas robotizacijos komplektas „TOXO“. Jis atsakingas už platformos judėjimą, manevravimą ir ginkluotės valdymą nuotoliniu būdu arba iš dalies autonominiu režimu.

    Gamintojai akcentuoja, kad toks kelias leidžia greičiau prikelti senesnes važiuokles, užuot kūrus visiškai naują šarvuotą platformą nuo nulio. Tai ypač aktualu Europoje, kur gynybos pramonė vienu metu turi didinti apimtis ir trumpinti tiekimo terminus.

    „REFURBOT“ taip pat pakeista ginkluotės koncepcija: vietoje 105 mm patrankos įdiegta nuotoliniu būdu valdoma bokštinė sistema „ARX-25“ su automatine 25 mm patranka. Nurodoma, kad amunicijos atsarga siekia 280 šovinių, o tipą galima keisti pagal taikinį.

    Atsakas į dronų grėsmę

    Kūrėjų teigimu, platforma gali naikinti lengvus antžeminius taikinius ir oro grėsmes, įskaitant dronus bei sraigtasparnius, didesniu nei 2,5 kilometro nuotoliu. Tokia orientacija atspindi modernių konfliktų realybę, kur bepilotės priemonės tapo kasdieniu pavojumi.

    Pereinant prie beįgulių ar nuotoliniu būdu valdomų sprendimų, technika gali būti siunčiama į pavojingiausias zonas, kur įprastam tankui rizika įgulai būtų per didelė. Praktikoje tai atveria daugiau scenarijų – nuo žvalgybos iki ugnies paramos, neaukojant karių gyvybių.

    Projektas turi ir aiškų praktinį pagrindą: Prancūzija buvo pagaminusi daugiau nei 3 500 AMX-30 vienetų, o dalis jų iki šiol išliko sandėliuose arba nebenaudojami. Tokios modernizacijos gali tapti greitesne ir pigesne alternatyva užsitęsiantiems naujos technikos pirkimams.

    Kartu tai signalas, kad šarvuotosios technikos ateitis vis dažniau siejama ne vien su storu šarvu ar dideliu kalibru, bet ir su jutikliais, ryšiu, nuotoliniu valdymu bei DI elementais. Gamybinė logika paprasta: kuo daugiau paruoštų važiuoklių galima prikelti, tuo greičiau galima stiprinti pajėgumus.

  • „Google“ pristatė naują „Home Speaker“ su „Gemini“: kiek kainuos ir ar pasieks Lenkiją?

    „Google“ pristatė naują „Home Speaker“ su „Gemini“: kiek kainuos ir ar pasieks Lenkiją?

    „Google“ išplėtė išmaniųjų namų įrenginių pasiūlą ir pristatė naują „Home Speaker“ garsiakalbį, sukurtą dirbti su „Gemini“ asistentu. Gamintojas akcentuoja natūralesnį valdymą balsu ir galimybę su DI bendrauti kaip pokalbyje, o ne vien duoti trumpas komandas.

    Naujasis garsiakalbis jau siūlomas išankstinėje prekyboje kai kuriose rinkose, o oficialus startas numatytas birželio 25 dieną. Jungtinėse Amerikos Valstijose įrenginio kaina siekia apie 90 eurų, tačiau galutinė suma Europoje gali skirtis dėl mokesčių ir prekybos politikos.

    Lenkijoje įrenginys kol kas oficialiai nepaskelbtas, tačiau jis matomas Jungtinės Karalystės „Google“ kanaluose, kur kainuoja apie 120 eurų. Tai leidžia spėti, kad regiono rinkose kaina gali suktis apie 100–130 eurų, tačiau tikslios sumos ir tiekimo datos kol kas nepatvirtintos.

    „Home Speaker“ bus kelių spalvų, o korpusą dengia tekstilės tipo apdaila, skirta mažiau matyti pirštų žymes ir lengviau įsilieti į interjerą. Įrenginyje naudojamas šviečiantis žiedas, rodantis, kada garsiakalbis klausosi ir apdoroja komandą.

    Pagrindinis naujovės akcentas – „Gemini“ integracija namams, kuri turėtų leisti ne tik valdyti išmanius prietaisus, bet ir vykdyti sudėtingesnes užduotis. Praktikoje tai gali reikšti galimybę balsu įtraukti įrašus į kalendorių, sukurti priminimus, valdyti apšvietimą ar kitą suderinamą įrangą, išlaikant pokalbio kontekstą.

    Gamintojas taip pat numato mokamą planą „Google Home Premium“, kuriame atsiranda daugiau automatizavimo ir pažangesnių funkcijų. Tarp žadamų galimybių minima ir situacijų suvestinių ar ataskaitų generavimas, pavyzdžiui, kai namų šeimininkų nėra, tačiau tikslus funkcijų sąrašas bei jų prieinamumas skirtingose šalyse gali skirtis.

    „Google“ teigia, kad įrenginys sukurtas taip, kad pokalbis su asistentu būtų kuo natūralesnis, o vartotojai galėtų rinktis iš kelių balso variantų. Garsiakalbis taip pat gali veikti kartu su „Google TV Streamer 4K“, o du įrenginiai gali būti sujungti į stereo porą.

    Kol kas didžiausias klausimas pirkėjams regione išlieka prieinamumas Lenkijoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos rinkose. Jei „Google“ pasirinks panašią platinimo strategiją kaip ankstesniems „Nest“ ir „Home“ šeimos įrenginiams, oficialios prekybos pradžia gali būti išskaidyta etapais, pradedant didžiosiomis Vakarų Europos rinkomis.

  • „Samsung“ trenkė naujiena Lenkijoje: 2026 m. Q serijos garso juostų kainos jau aiškios

    „Samsung“ trenkė naujiena Lenkijoje: 2026 m. Q serijos garso juostų kainos jau aiškios

    „Samsung“ Lenkijos rinkoje pradėjo 2026 metais skirtų Q serijos garso juostų prekybą. Pirkėjams siūlomi penki modeliai: HW-Q990H, HW-Q930H, HW-Q800H, HW-QS90H ir HW-Q600H, o kainos jau paskelbtos.

    Naujoji linija pirmą kartą buvo parodyta per sausį vykusią CES parodą, kur gamintojas pristatė ir šių metų televizorių asortimentą. Dabar garso sistemos realiai pasiekia parduotuves, todėl aiškėja, kiek teks mokėti už skirtingas komplektacijas.

    Brangiausias šeimos modelis HW-Q990H Lenkijoje kainuoja apie 1 850 eurų. Kiti variantai pigesni: HW-Q930H apie 1 390 eurų, HW-Q800H apie 930 eurų, HW-QS90H apie 1 160 eurų, o HW-Q600H apie 700 eurų.

    Gamintojas akcentuoja, kad visa 2026 metų Q serija orientuota į erdvinį garsą ir paprastesnį pritaikymą skirtingoms patalpoms. Visi modeliai palaiko „Dolby Atmos“, o garso derinimui naudojamos DI funkcijos, kurios automatiškai prisitaiko prie klausymosi sąlygų.

    Išskirtiniu modeliu išsiskiria HW-QS90H, nes tai pirmoji „Samsung“ garso juosta su integruotu žemų dažnių garsiakalbiu. Tokia konstrukcija leidžia atsisakyti atskiro „subwoofer“ bloko ir paprasčiau rasti vietą įrenginiui, o garsas pateikiamas 7.1.2 formatu.

    Flagmanas HW-Q990H orientuotas į didžiausią komplektaciją: 11.1.4 kanalų garsą, „DTS:X“ palaikymą ir žemų dažnių garsiakalbį su DI valdymu. Taip pat minimas HDMI 2.1 sprendimas, leidžiantis perduoti 4K vaizdą 120 Hz režimu, kas aktualu žaidimų konsolėms.

    Ieškantiems kompromiso tarp kainos ir galimybių, HW-Q930H siūlo didelę dalį brangiausio modelio funkcijų už mažesnę sumą. Tuo metu HW-Q800H skirtas norintiems 5.1.2 erdvinio garso be galinių kolonėlių, o HW-Q600H yra įperkamiausias pasirinkimas šioje serijoje.

  • Virš Maskvos nufotografuotas retas Ukrainos dronas Morok: smūgiai rafinerijai paralyžiavo oro uostus

    Virš Maskvos nufotografuotas retas Ukrainos dronas Morok: smūgiai rafinerijai paralyžiavo oro uostus

    Per vieną didžiausių nuo plataus masto karo pradžios dronų atakų Maskvoje pirmą kartą užfiksuoti reti Ukrainos kamikadzės tipo dronai Morok. Pranešama, kad smūgiai buvo nukreipti į strateginius objektus, tarp jų ir didžiausią sostinės naftos perdirbimo gamyklą.

    Apie atakos mastą liudija ir tai, kad Rusijos aviacijos institucijos laikinai uždarė arba smarkiai apribojo pagrindinių Maskvos oro uostų darbą. Dėl to buvo atšaukta ir vėlavo šimtai skrydžių, o dalyje priemiesčių fiksuota krentančių nuolaužų žala.

    Viešai skelbiamais duomenimis, Morok priskiriamas ilgojo nuotolio bepiločių grupei ir gali gabenti maždaug 30 kilogramų kovinę galvutę. Nurodoma, kad toks dronas gali įveikti iki 800 kilometrų, o skrydžio greitis gali siekti apie 300 kilometrų per valandą.

    Šie bepiločiai siejami su Ukrainos pastangomis plėsti smūgių giliai Rusijos teritorijoje galimybes, ypač energetikos infrastruktūrai ir logistikos mazgams. Tokia taktika siekiama ne tik padaryti tiesioginę žalą, bet ir didinti spaudimą oro gynybai bei trikdyti transporto ir pramonės veiklą.

    Pranešta, kad taikiniu antrą kartą per tris dienas tapo didžiausia Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnios rajone, priklausanti „Gazprom Neft“. Po pataikymo kilo didelis gaisras, o virš pietrytinės miesto dalies kurį laiką tvyrojo tiršti dūmai.

    Rusijos pareigūnai teigė virš Maskvos ir jos apylinkių numušę apie 194 dronus, tačiau dalis jų, anot pranešimų, vis dėlto prasiveržė pro oro gynybą. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga, o skirtingi šaltiniai dažnai pateikia nevienodus vertinimus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgį Maskvos naftos perdirbimo objektui ir kitiems taikiniams Rusijoje, pabrėždamas, kad tai yra atsakas į Rusijos atakas prieš Ukrainos miestus.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai tapo vienu svarbiausių karo veiksnių: jie naudojami žvalgybai, oro gynybos apkrovimui ir tiksliems smūgiams. Ilgojo nuotolio dronų plėtra leidžia vis dažniau pasiekti energetikos objektus, o tokie išpuoliai turi tiesioginį poveikį ir civilinei infrastruktūrai, įskaitant aviaciją.

  • Skandalas Jungtinėje Karalystėje: valdininkams mokėjo už darbą žaidžiant GTA Online

    Skandalas Jungtinėje Karalystėje: valdininkams mokėjo už darbą žaidžiant GTA Online

    Projektas, sukėlęs pasipiktinimą

    Jungtinės Karalystės Švietimo departamente viešosios lėšos buvo naudojamos iniciatyvai, per kurią dalis tarnautojų darbo metu jungėsi į „Grand Theft Auto Online“ viešus serverius. Projekto idėja buvo iš skaitmeninės erdvės pokalbių ir elgsenos išsinešti įžvalgų apie šiuolaikinę visuomenę.

    Tačiau praktikoje tai virto politiniu skandalu: kilo klausimų, ar tokia metodika apskritai gali duoti patikimų rezultatų ir ar mokesčių mokėtojų pinigai nebuvo švaistomi. Kritikai pabrėžė, kad pasirinkta aplinka garsėja chaosu, konfliktiniu bendravimu ir provokacijomis.

    Kaip buvo renkama informacija

    Pasak paviešintų detalių, darbuotojai prisijungdavo prie žaidimo, dalyvaudavo misijose su atsitiktiniais žmonėmis iš viso pasaulio ir kalbindavo žaidėjus. Pokalbiuose klausta ne tik apie virtualią patirtį, bet ir apie kasdienį gyvenimą, savijautą bei bendravimą internete.

    Iniciatyva buvo siejama su Policy Lab principu, kai viešasis sektorius bando išbandyti netradicinius metodus politikos formavimui ir visuomenės grupių pasiekimui. Visgi „GTA Online“ bendruomenė nėra reprezentatyvi visos visuomenės imtis, todėl moksliniu požiūriu tokie duomenys gali būti lengvai šališki.

    Politikų reakcija ir platesnis kontekstas

    Istorija į viešumą iškilo po britų žiniasklaidos tyrimo, o netrukus sulaukė aštrios opozicijos kritikos. Projekto oponentai teigė, kad išvados buvo banalios ir lengvai randamos viešose interneto bendruomenėse, todėl šimtų darbo valandų finansavimas atrodo nepateisinamas.

    „Sunkiai dirbančios šeimos nepatikės, kad jų mokesčiai finansuoja tokias nesąmones“, – sakė Mike Wood.

    Viešojoje erdvėje taip pat nuskambėjo argumentas, kad žaidimų aplinka nėra savaime blogas įrankis tyrimams, bet tam reikalingi aiškūs tikslai, skaidrumas, etikos principai ir matuojama nauda. Priešingu atveju tokie eksperimentai tampa lengvu taikiniu kalboms apie neefektyvų valstybės aparatą.

    Šis atvejis įsiliejo į platesnes diskusijas apie valdžios gebėjimą suprasti skaitmeninį pasaulį, nuo socialinių tinklų poveikio iki amžiaus patikros internete idėjų. Kritikai pabrėžia, kad technologiniai sprendimai, ypač susiję su privatumu, turi būti vertinami realistiškai, nes vartotojai dažnai randa būdų apribojimams apeiti.

    „Grand Theft Auto Online“ startavo 2013 metais kaip daugelio žaidėjų režimas „Grand Theft Auto V“ žaidime ir per daugiau nei dešimtmetį tapo vienu pelningiausių pramogų industrijos produktų. Būtent dėl milžiniškos auditorijos tokios platformos kartais vilioja institucijas kaip vieta pasiekti žmones, tačiau šis atvejis parodė, kiek daug rizikų su tuo ateina.