CP v2

Blog

  • Ed Sheeran turo JAV sumaištis: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ pašalinimo

    Ed Sheeran turo JAV sumaištis: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ pašalinimo

    Britų popžvaigždės Ed Sheeran koncertinis turas JAV susidūrė su nenumatytu iššūkiu: iš programos pasitraukė visi apšildantys atlikėjai. Sprendimas priimtas po to, kai iš sudėties buvo pašalintas reperis „Macklemore“ dėl koncerte išsakytų pro palestinietiškų pareiškimų.

    Situaciją E. Sheeran komentavo socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad sprendimą dėl „Macklemore“ priėmė ne jis, o turo organizatoriai. Anot atlikėjo, už šį sprendimą buvo atsakinga koncertus rengianti „Messina Touring Group“.

    „Sprendimas, kad „Macklemore“ nebedalyvaus ture, buvo organizatoriaus, o ne mano. Nenoriu nuvilti gerbėjų ir žmonių, kurie dirba šiame ture“, – sakė Ed Sheeran.

    Vis dėlto šis paaiškinimas neįtikino kitų turo dalyvių. Apšildymo programoje buvę airių atlikėjas Aaron Rowe ir grupė Beoga, danų grupė Lukas Graham bei Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybinis partneris, pranešė pasitraukiantys iš turo ir savo poziciją argumentavo viešais pareiškimais.

    Finneas nurodė, kad menininkai neturėtų būti nutildomi, kai kalba apie engiamus žmones, ir paskelbė palaikantis Palestiną. A. Rowe bei Beoga savo sprendimą siejo ir su Airijos istorine patirtimi, teigdami, kad jautriai vertina kolonializmo ir okupacijos temas.

    Kas įvyko su „Macklemore“?

    Ginčas įsižiebė po to, kai „Macklemore“ koncerte Naujajame Džersyje viešai kartojo šūkį už Palestinos laisvę ir pristatė protesto dainą. Savo kalboje jis taip pat akcentavo, kad Izraelio politikos kritika, anot jo, neturėtų būti tapatinama su žydų bendruomenės puolimu.

    Vėliau „Macklemore“ teigė, kad kai kurios JAV koncertų erdvės informavo organizatorius neleisiančios jam pasirodyti kaip apšildančiam atlikėjui. Pranešta, kad spaudimas kilo ir iš įtakingų JAV verslo bei sporto pasaulio atstovų, susijusių su dalimi koncertų infrastruktūros.

    Kritikos bangą sustiprino ir anksčiau viešumoje aptarti „Macklemore“ įvaizdžio epizodai, kuriuos jis buvo komentavęs ir dėl jų atsiprašęs. Šie faktoriai tapo papildomu argumentu tiems, kurie sprendimą pašalinti atlikėją aiškino ne vien konkrečiu pasisakymu, bet ir platesniu kontekstu.

    Popmuzika ir politika

    Ši istorija dar kartą priminė, kad dideli turai JAV tampa ne tik muzikiniu, bet ir reputaciniu projektu, kuriame svarbus rėmėjų, arenų, organizatorių ir auditorijų jautrumas politinėms temoms. Vieno atlikėjo pasisakymai gali sukelti grandininę reakciją, paveikiančią visą turo komandą.

    E. Sheeran viešai bandė išlaikyti neutralesnę poziciją, pabrėždamas, kad jo koncertai skirti muzikai, o ne politinėms diskusijoms. Tačiau apšildančių atlikėjų pasitraukimas rodo, kad daliai muzikos industrijos dalyvių tokia laikysena nebeatrodo pakankama, kai kalbama apie Gazos karo ir žmogaus teisių tematiką.

    Kol kas neaišku, kaip greitai turo organizatoriai užpildys susidariusias spragas ir ar tai pakeis koncertų grafiką. Akivaizdu, kad šis konfliktas taps dar vienu pavyzdžiu, kaip kultūros renginiuose vis dažniau susikerta scena, vertybės ir komerciniai interesai.

  • Kazachstanas neketina trauktis iš OPEC+: viršijamas gavybos limitas, bet siunčiama aiški žinia rinkai

    Kazachstanas pareiškė neplanuojantis pasitraukti iš OPEC+ susitarimo, nors pastaraisiais mėnesiais jo naftos gavyba viršijo sutartus limitus. Šalies energetikos ministerija pabrėžia, kad dalyvavimas OPEC+ formate išlieka strateginis, o įsipareigojimai bus vykdomi.

    Energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas teigė, kad Astana dalyvauja visuose OPEC+ susitikimuose ir pasitraukimo klausimas darbotvarkėje nekeliamas. Pasak jo, Kazachstanas palaiko ryšį su partneriais dėl kompensacijų už viršytą gavybą.

    „Dalyvaujame visuose OPEC+ posėdžiuose, o pasitraukimo iš šio formato klausimo šiuo metu mūsų planuose nėra. Dedame visas pastangas, kad įvykdytume savo įsipareigojimus“, – sakė Kazachstano energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas.

    Gavyba viršijo nustatytą ribą

    Rugpjūtį Kazachstanui buvo nustatyta apie 1,628 mln. barelių per dieną gavybos riba, tačiau faktinė gavyba priartėjo prie 1,8 mln. barelių per dieną. Tokie nukrypimai rinkoje vertinami jautriai, nes OPEC+ susitarimas remiasi savanoriška disciplina ir tarpusavio pasitikėjimu.

    Kazachstano argumentas paprastas: esant aukštoms kainoms gamintojai, turintys technines galimybes, linkę didinti išgavimą, nes realizacijos problemų nėra. Tuo pat metu OPEC+ mechanizmas numato kompensacijas už viršijimus, kad bendra rinkos pasiūla nesikauptų pernelyg sparčiai.

    Geopolitika ir ribotas pasiūlos rezervas

    Pastarųjų metų naftos rinka išliko itin jautri geopolitikai: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sankcijų režimai iškraipė tiekimo grandines, o dalies gamintojų rezerviniai pajėgumai tapo riboti. Dėl to net ir oficialūs limitai kai kuriais laikotarpiais praktiškai praranda ankstesnį svorį, nes prioritetu tampa fizinis tiekimo stabilumas.

    Kazachstanas akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: jei geopolitinė įtampa mažės, OPEC+ vėl galės veikti kaip koordinuotas pasiūlos valdymo instrumentas, o diskusijos dėl būsimų kvotų įgaus daugiau prasmės. Vis dėlto šalis pripažįsta, kad rinka greičiausiai negrįš į buvusią būklę, nes investicijų ciklai ir infrastruktūros atstatymas užtrunka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad globali pasiūla plečiasi ne vien tradicinių OPEC+ žaidėjų sąskaita. Į rinką ateina nauji šaltiniai, o kai kuriose valstybėse gavybos augimą lemia politiniai sprendimai, todėl karteliui tampa sunkiau vienam pačiam stabiliai formuoti kainų lūkesčius.

  • Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanijos kino akademija į trumpąjį sąrašą šalies kandidatų į 2027 metų „Oskarų“ apdovanojimą už geriausią tarptautinį filmą įtraukė režisierių dueto Javier Calvo ir Javier Ambrossi, geriau žinomo kaip Los Javis, juostą „La bola negra“.

    Filmas pasakoja apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone, o kūrinys siejamas su poetu Federico García Lorca. Pastaraisiais metais būtent istorinės dramos, turinčios aiškią autorinę poziciją, dažnai išsiskiria tarptautinio filmo kategorijoje.

    Kas išskiria „La bola negra“?

    „La bola negra“ jau sulaukė tarptautinio dėmesio: Kanuose filmas įvertintas kaip geriausios režisūros darbas, o reakcijos po Toronto tarptautinio kino festivalio seansų buvo palankios. Abu festivaliai tradiciškai laikomi svarbiais signalais artėjant apdovanojimų sezonui.

    Kritikai akcentuoja ansamblinę struktūrą ir kelias persipinančias istorijas, kurios plečia karo dramos žanrą į intymesnį, socialinį pasakojimą. Būtent tokios daugiasluoksnės juostos dažnai patraukia Akademijos narių dėmesį, ypač kai turi aiškią emocinę ašį.

    Aktoriai ir galimos papildomos nominacijos

    Analitikai svarsto, kad filmas galėtų pretenduoti ne tik į tarptautinio filmo kategoriją. Tarp minimų galimybių – antro plano aktorės nominacija už Penélope Cruz vaidmenį, kuriame ji įkūnija kabareto atlikėją Nené Romero.

    Filmo aktorių sąraše taip pat yra dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente, Miguel Bernardeau, Carlos González, Milo Quifes, Lola Dueñas, o epizode pasirodo ir Glenn Close – ji vaidina istorikę, atvykstančią į šiandieninį Madridą.

    Ką tai reiškia Ispanijai?

    Ispanija geriausio tarptautinio filmo „Oskarą“ yra laimėjusi keturis kartus, o pastarąjį sykį tai pavyko 2005 metais su Alejandro Amenábar filmu „Mar adentro“. Dėl to kiekvienas naujas kandidatas vertinamas ne tik kaip meninis pareiškimas, bet ir kaip reali galimybė grįžti į apdovanojimų viršūnę.

    „La bola negra“ Ispanijos atrankoje aplenkė kitus stiprius pretendentus, tarp jų Alauda Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen juostą „El ser querido“. Galutines „Oskarų“ nominacijas planuojama skelbti gruodžio 15 dieną, o pati ceremonija numatyta 2027 metų kovo 14 dieną.

  • Sopranas Christinos Poulitsi vakaras Chijo festivalyje: pagarba Mariai Callas ir nauji planai

    Sopranas Christinos Poulitsi vakaras Chijo festivalyje: pagarba Mariai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų Chijo festivalyje surengė operos vakarą, kuriame skambėjo arijos, siejamos su legendine dainininke Maria Callas. Koncertas vyko Chijo saloje, Kamposo vietovėje esančiuose istoriniuose Castelli rūmuose, o prie fortepijono atlikėją lydėjo pianistas Dimitris Giakas.

    Programos ašimi tapo Callas repertuaras ir jos interpretacijų tradicija, kurią Poulitsi vadina kertiniu atskaitos tašku bel canto dainininkams. Operos vakaras taip pat susišaukė su Graikijos nacionalinės operos dokumentiniu projektu Mary, Marianna, Maria: nežinomi Callas graikų metai, primenančiu apie dainininkės šaknis ir ankstyvąsias patirtis Graikijoje.

    Callas palikimas ir asmeninė pagarba

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, pabrėžia ypatingą ryšį su sala ir vietos publika, todėl pasirodymą čia vadina emociškai svarbiu. Dainininkė sako, kad Callas įkvepia ne tik muzikine meistryste, bet ir scenine energija, kuri iki šiol laikoma viena ryškiausių operos istorijoje.

    „Kaip graikams mums didžiulė garbė, kad Maria Callas buvo graikė. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    Atlikėja pripažįsta, kad gyvai Callas girdėti neturėjo galimybės, tačiau įrašai jai tapo mokykla ir nuolatiniu orientyru. Jos teigimu, ypač dainuojant itališką bel canto, Callas interpretacijos padeda išlaikyti stiliaus pojūtį ir atveria savitą kelią kiekvienam solistui.

    „Net per įrašus galima suprasti, kokia ji buvo unikali. Kai dainuoju arijas, vis grįžtu prie jos ir semiuosi įkvėpimo iš jos interpretacijų“, – teigė Christina Poulitsi.

    Nuo Vokietijos scenų iki pasaulio

    Dainininkės karjera įsibėgėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesionalius žingsnius, o vėliau pasirodymai persikėlė į didžiąsias Europos, Amerikos, Azijos ir Okeanijos scenas. Tokia geografija, pasak jos, reiškia ne tik keliones, bet ir galimybę dirbti su skirtingomis tradicijomis bei kūrybinėmis komandomis.

    Vienu svarbiausių karjeros postūmių Poulitsi įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, ją globojo ir padėjo užmegzti pirmuosius didesnius profesinius ryšius. Vėlesnės gastrolės ir bendri projektai atvėrė duris į naujas partnerystes, tarp jų ir su kitais žinomais dirigentais.

    Mažesnės erdvės, didesnė patirtis

    Chijo festivalio koncertas vyko ne tradicinėje operos salėje, o istorinėje, gamtos ir architektūros kontekste įsišaknijusioje erdvėje, kuri, pasak Poulitsi, sukuria kitokį ryšį su publika. Ji teigia mėgstanti dainuoti vietose, kurios nėra įprastai siejamos su klasikinės muzikos ritualu, nors tai kelia papildomų techninių iššūkių.

    Tokių festivalių formatas Europoje tampa vis ryškesne tendencija: klasikinė muzika dažniau perkeliama į paveldo objektus, parkus, kiemus ar atviras erdves, siekiant pritraukti platesnę auditoriją. Chijo festivalis šią kryptį jungia su paskaitomis, kino peržiūromis, parodomis ir diskusijomis, taip išplečiant renginio poveikį už vienos meno srities ribų.

    „Tai ne tik koncertai. Tai renginys, kuriame telpa ir konferencija, ir menas, ir parodos, o mūsų tikslas yra parodyti Chijo kultūrinę tapatybę bei atvežti į salą ryškiausius vardus“, – sakė festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri.

    Šių metų festivalis buvo penktasis ir truko dešimt dienų, o programoje derėjo koncertai, pasirodymai, kino seansai, pokalbiai ir specialūs pagerbimo vakarai. Renginys rengiamas siekiant, kad rugsėjį Chijas taptų kultūriniu traukos tašku Graikijoje, o organizatoriai pabrėžia nuoseklią, kasmetinę plėtrą.

    Tuo pat metu Poulitsi derina intensyvų grafiką su šeimos gyvenimu ir atvirai kalba apie norą daugiau laiko praleisti Graikijoje. Artimiausiu metu jos laukia repeticijos naujai graikų operai apie Bizantijos imperatorienę Teodorą, rečitaliai Atėnuose ir gastrolės, tarp jų ir pasirodymai su Plácido Domingo, o sezoną ji planuoja užbaigti koncertu Šveicarijoje.

  • „Audi“ A2 e-tron gamyba Vokietijoje: mažiau detalių, daugiau robotų ir instrukcijos debesijoje

    „Audi“ pristatė, kaip siekia mažinti A2 e-tron gamybos kaštus Vokietijoje: supaprastina automobilio konstrukciją, didina automatizaciją ir daugiau procesų perkelia į skaitmeninę infrastruktūrą. Gamintojas pabrėžia, kad tikslas yra išlaikyti konkurencingą ir pelningą gamybą savo šalies gamyklose.

    Vienas pagrindinių žingsnių – mažesnis detalių skaičius ir paprastesnė gaminio sandara, kuri leidžia sumažinti tarpinių surinkimo mazgų poreikį šalia konvejerio. Tai reiškia ne tik mažiau darbo operacijų, bet ir mažesnį logistikos sudėtingumą pačioje gamykloje.

    Gamybos logika „karolių vėrinys“

    „Audi“ gamyboje taiko principą, kurį pati vadina „karolių vėriniu“: klientų užsakymų seka nustatoma likus šešioms dienoms iki surinkimo pradžios, o tuomet ši tvarka taikoma visose gamybos grandyse. Taip, gamintojo teigimu, mažinama proceso įvairovė ir lengviau užtikrinamas ritmingas srautas.

    Šio modelio esmė – dalį seka paremtų veiklų perkelti tiekėjams: komponentai gali būti pagaminami iš anksto numatyta tvarka ir iškart supakuojami į konkrečioms stotims skirtus konteinerius. Tokiu būdu gamykloje galima mažinti sandėliavimo ir vidinio sekvenavimo zonas, nors reali darbo dalis dažniau atsiduria tiekimo grandinėje.

    Lygiagrečiai „Audi“ stengėsi taupyti ir per įrangos pakartotinį panaudojimą: dalis mašinų ir įrankių pritaikyta ir A3 gamybai toje pačioje vietoje. Gamintojas nurodo, kad pakartotinai panaudojo ar pakeitė paskirtį daugiau kaip 1 200 gamybos komponentų, įskaitant robotizuotus suvirinimo įrankius ir apie 250 robotų.

    Daugiau robotų ir mažiau kompiuterių

    Automatizacija apėmė ne tik pagalbines operacijas: visiškai automatizuotas ratų montavimo procesas ir varžtų prisukimas priekinės bei galinės ašies mazgų išankstiniame surinkime. Tokie sprendimai leidžia tikėtis stabilesnės kokybės ir trumpesnio ciklo laiko, ypač kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

    Robotizacija plėtojama ir detalių paruošime: taikomas vadinamasis bin picking, kai robotas, pasitelkdamas kamerų vaizdo analizę ir valdymo sistemą, atpažįsta elementus netvarkingame konteineryje ir juos paima. „Audi“ teigia, kad tai mažina ergonomiškai sudėtingas užduotis ir leidžia automatizuoti veiksmus, kurie anksčiau dažnai būdavo laikomi per smulkiais robotams.

    Skaitmeninėje dalyje „Audi“ daugiau instrukcijų operatoriams perkėlė į debesiją, o kai kurias su valdymo blokais susijusias funkcijas vykdo nuotoliniu principu. Pasak gamintojo, tai leido sumažinti pramoninių kompiuterių skaičių surinkimo linijoje daugiau kaip 450 vienetų.

    Dar vienas akcentas – produkto kūrimo ciklas: „Audi“ skelbia, kad A2 e-tron kelias nuo projekto iki parengties serijinei gamybai sutrumpėjo 21 mėnesiu, palyginti su ankstesniais automobilio projektais. Bendrovė tai sieja su sukaupta patirtimi, standartizuotesniais procesais ir didesniu skaitmeninimo lygiu priešserijinėje fazėje.

    „Audi“ vadovybė šiuos sprendimus pristato kaip įrodymą, kad aukštų sąnaudų aplinkoje, tokioje kaip Vokietija, dar įmanoma išlaikyti pelningą automobilių gamybą. Kartu signalas aiškus: mažiau kompleksiškumo, daugiau automatizacijos, daugiau skaitmeninių sprendimų ir daugiau atsakomybės tiekimo grandinei tampa nauju gamybos standartu.

    „A2 e-tron rodo „Audi“ gamybos transformaciją: ji mažiau sudėtinga, dar efektyvesnė ir pasižymi aukštu skaitmeninimo bei automatizacijos lygiu“, – sakė „Audi“ valdybos narys, atsakingas už gamybą ir logistiką, Gerd Walker.

  • Starship Troopers režisierius apie Trumpo Kosmoso pajėgų uniformas: naudota nacių estetika

    Starship Troopers režisierius apie Trumpo Kosmoso pajėgų uniformas: naudota nacių estetika

    Filmo Starship Troopers režisierius Paulas Verhoevenas sureagavo į Donaldo Trumpo paskelbtus DI sugeneruotus Kosmoso pajėgų uniformų maketus, kuriuose buvo tiesiogiai nurodyta, kad dizainas įkvėptas Starship Troopers uniformos disciplinos ir funkcionalumo. Pasak režisieriaus, toks įkvėpimo šaltinis yra problemiškas, nes filmo estetika sąmoningai remiasi fašistinės propagandos ir nacių simbolikos užuominomis.

    Diskusijos kilo po to, kai Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė seriją DI vaizdų, susijusių su JAV kosmoso ambicijomis, tarp jų ir siūlomą naują vadinamąją tarnybinę paradinę uniformą. Kritikai atkreipė dėmesį, kad Starship Troopers nuo pat premjeros 1997 metais laikomas satyra, perspėjančia apie militarizmo, ksenofobijos ir autoritarizmo normalizavimą.

    Kodėl Starship Troopers estetika tokia jautri?

    Verhoeveno filmas buvo kuriamas kaip sąmoninga interpretacija, kuri, režisieriaus teigimu, dekonstruoja Roberto A. Heinleino romano idėjas ir parodo, kaip patriotinė retorika gali virsti visuomenę į autoritarizmą stumiančiu naratyvu. Dėl to filme tyčia pasirinkti uniformų siluetai ir simbolika, primenantys nacių laikotarpio vizualinę kalbą, kuri sustiprina satyrinę žinutę.

    Režisierius yra ne kartą aiškinęs, kad dalis auditorijos filmą klaidingai perskaito kaip paprastą karinį nuotykį, o ne kaip įspėjimą. Todėl, jo vertinimu, politinei komunikacijai pasiskolinti tokį vizualinį kodą reiškia rizikuoti sustiprinti būtent tas asociacijas, kurias filmas kritikavo.

    Verhoeveno žinutė Trumpo komandai

    Interviu metu režisierius pabrėžė, kad filmo veikėjai sąmoningai vaizduojami kaip žmonės, kurie patys nesupranta dalyvaujantys fašistinėje sistemoje, ir tai yra pagrindinis satyros taikinys. Jo teigimu, jei valdžios atstovai cituoja Starship Troopers kaip įkvėpimą, jie turėtų suprasti ir kontekstą, iš kurio ta estetika kilo.

    „Nežinau, ar šis prezidentas supranta, kad filmas sako: šie veikėjai yra fašistai, patys to nesuvokdami. Toks ir yra sumanymas“, – sakė Paulas Verhoevenas.

    Verhoevenas taip pat siejo filmo vizualinę kryptį su nacistinės propagandos estetika, primindamas, kad kūrėjai rėmėsi istoriniais vaizdiniais, kurie šiandien yra atpažįstami kaip autoritarinių režimų simbolika. Tai, jo manymu, turėtų būti aiškus signalas, kodėl tokio stiliaus perkėlimas į realių institucijų įvaizdį kelia klausimų.

    DI vaizdai politikoje: kuo didesnė rizika?

    Ši istorija dar kartą priminė, kaip DI keičia politinės komunikacijos greitį ir mastą: vaizdus galima pagaminti per minutes, o jų poveikis viešajai nuomonei dažnai atsiskleidžia tik vėliau. Ekspertai nuolat pabrėžia, kad DI sukurti vaizdai gali formuoti emocijas ir asociacijas net tada, kai jie pateikiami kaip akivaizdžios fantazijos.

    Pastaraisiais metais politikai vis dažniau naudoja popkultūros nuorodas, tačiau tokie pasirinkimai neretai atsisuka prieš pačius autorius, kai auditorija ar kūrėjai primena originalią kūrinio prasmę. Verhoeveno reakcija į Kosmoso pajėgų uniformų eskizus tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip satyra, ištraukta iš konteksto, gali būti suprasta priešingai, nei buvo sukurta.

  • Mirė Catherine Ringer: Prancūzijos muzikos ikoną prisimena Emmanuelis Macronas ir scena

    Mirė Catherine Ringer: Prancūzijos muzikos ikoną prisimena Emmanuelis Macronas ir scena

    Prancūzijos muzikos pasaulis neteko vieno ryškiausių savo balsų: rugsėjo 14 dieną, būdama 68-erių, nuo vėžio mirė dainininkė Catherine Ringer. Ji buvo grupės Les Rita Mitsouko lyderė, išgarsėjusi unikaliu tembru, teatrališku atlikimu ir drąsa nepaklusti žanrų rėmams.

    Žinia apie atlikėjos mirtį sukėlė plačią užuojautos ir pagarbos bangą ne tik tarp muzikantų, bet ir politikoje bei kultūros lauke. Catherine Ringer viešasis įvaizdis Prancūzijoje daugelį metų siejosi ne vien su populiariais hitais, bet ir su ryškia laikysena visuomenės klausimais.

    Reakcijos iš Eliziejaus rūmų

    Užuojautą pareiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs, kad Catherine Ringer buvo sunkiai apibūdinama ir neįspraudžiama į rėmus asmenybė. Prezidento žinutė socialiniuose tinkluose priminė ir vieną iš pastarųjų metų ryškesnių atlikėjos pasirodymų valstybiniuose renginiuose.

    Eliziejaus rūmai taip pat paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame apžvelgtas jos kelias nuo ankstyvų scenos patirčių iki proveržio, įvykusio po pažinties su Fred Chichin. Kartu jie sukūrė Les Rita Mitsouko – duetą, kurio estetika derino roko energiją, pop melodiką ir avangardo elementus.

    Les Rita Mitsouko fenomenas

    Platesnę auditoriją duetas pasiekė 1980-ųjų viduryje, kai daina Marcia Baïla tapo vienu atpažįstamiausių Prancūzijos poproko kūrinių. Grupės skambesys ir vaizdinė kalba išsiskyrė ironija, provokacija ir stipria scenine charizma, kurią įkūnijo Catherine Ringer.

    Po Fred Chichin mirties 2007 metais atlikėja tęsė solinę veiklą ir periodiškai grįždavo prie Les Rita Mitsouko repertuaro, išlaikydama ryšį su gerbėjais per koncertus ir naujus projektus. Prancūzijos kultūros erdvėje ji buvo apibūdinama ir kaip populiariosios muzikos žvaigždė, ir kaip menininkė, kuri nevengė rizikos.

    Atminimas už muzikos ribų

    Užuojautos žinutės pasirodė iš įvairių politinių stovyklų atstovų, pabrėžusių jos aktyvumą ir principingumą, ypač kalbant apie lyčių lygybę ir viešą kovą su seksizmu. Catherine Ringer dažnai buvo minima kaip asmenybė, kuri feminizmą demonstravo veiksmais dar tuomet, kai šis terminas nebuvo kasdienės politinės darbotvarkės dalis.

    Muzikos bendruomenėje ją prisiminė skirtingų kartų atlikėjai, o socialiniuose tinkluose netrūko asmeninių istorijų apie tai, kaip jos dainos tapo tam tikrų laikotarpių simboliu. Užuojautos žinutės ir prisiminimai sklido ir iš aktorių, televizijos veidų bei kitų kultūros atstovų, rodydami, kad jos įtaka gerokai peržengė vien sceną.

    Catherine Ringer palikimas siejamas su laisve kurti, drąsa kalbėti ir gebėjimu populiariojoje muzikoje išlaikyti savitumą. Jos kūryba ir šiandien laikoma vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip prancūziškas poprokas gali būti kartu masiškas ir nepatogus, elegantiškas ir aštrus.

  • Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje vairuotojai vis dažniau renkasi „TotalEnergies“ degalines, kur įmonė jau kelis mėnesius taiko ribojamas degalų kainas. Tačiau toks sprendimas įplieskė konfliktą rinkoje: nepriklausomos degalinės ir prekybos tinklai teigia, kad milžinė iškraipo konkurenciją, o valdžia esą tam neprieštarauja.

    „TotalEnergies“ pavasarį paskelbė nustatanti kainų lubas: E10 benzinui iki 1,99 euro už litrą, o dyzelinui iki 2,25 euro už litrą. Tuo metu nacionalinis vidurkis siekė apie 2,15 euro už litrą, o kai kuriuose regionuose kainos kilo iki maždaug 2,50 euro.

    Įmonė skaičiuoja, kad tokia politika per maždaug penkis mėnesius kainavo 250–300 mln. eurų. Vis dėlto aukštesnės naftos kainos padėjo „TotalEnergies“ reikšmingai padidinti pelną: pirmojo pusmečio rezultatas siekė 11,2 mlrd. eurų.

    Vyriausybė stebi protestų riziką

    Kainų šuoliai Prancūzijoje turi didelį politinį svorį, ypač artėjant prezidento rinkimams ir prastėjant ekonominei situacijai. Pastarosiomis savaitėmis vėl pasigirsta raginimų protestuoti, o tai primena 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimą, kurį išprovokavo degalų apmokestinimo planai.

    Vyriausybė taip pat sprendžia tiekimo klausimus. Jos atstovai viešai pripažino, kad daliai degalinių trūko bent vienos rūšies degalų, o didelė tokių atvejų dalis fiksuota „TotalEnergies“ tinkle, todėl žadama ieškoti būdų stabilizuoti tiekimą ir suteikti daugiau lankstumo perdirbimo grandinei.

    „Valdžios institucijos gana patenkintos, kad privatūs daro darbą, galbūt jų vietoje“, – sakė nepriklausomas degalines vienijančios asociacijos FF3C vadovas Jacques Goisque.

    Skundai dėl konkurencijos iškraipymo

    FF3C viduryje vasaros kreipėsi į Prancūzijos konkurencijos priežiūros instituciją, teigdama, kad rinkoje susiformavo situacija, kai vertikaliai integruotas rinkos dalyvis, turintis stiprias pozicijas žaliavos ir perdirbimo grandyse, gali nustatyti agresyvias kainas degalinėse.

    Nepriklausomų degalinių argumentas paprastas: jos negali prekiauti nuostolingai, kai tuo pat metu jų įsigijimo kaina tampa artima arba net didesnė už „TotalEnergies“ mažmeninę kainą. Dėl to dalis degalinių kai kuriuose regionuose buvo priverstos laikinai stabdyti veiklą.

    Į konfliktą įsitraukė ir prekybos tinklai, kurie tradiciškai degalus naudoja kaip priemonę pritraukti pirkėjų srautą, dažnai parduodami arti savikainos. Jų teigimu, kai perdirbimo grandinėje uždirbantis žaidėjas mažmeninėje rinkoje nuleidžia kainą, konkurencija tampa sunkiai atlaikoma.

    Tuo pat metu „TotalEnergies“ vadovas Patrick Pouyanné yra pareiškęs, kad kainų lubos nėra privalomos ir gali būti nutrauktos, jei būtų įvestas papildomas mokestis energetikos įmonėms. Įmonė šią priemonę pristato kaip laikino palengvinimo vartotojams sprendimą, tačiau oponentai ją mato kaip spaudimo instrumentą politinių sprendimų akivaizdoje.

    Ekspertai pažymi, kad degalų kainų ribojimas privataus rinkos dalyvio sprendimu trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų išlaidas, bet ilgainiui gali sukelti įtampą tiekimo grandinėje ir išstumti mažesnius žaidėjus. Todėl konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas taps svarbus ne tik degalinių tinklams, bet ir platesnei Prancūzijos mažmeninės prekybos bei energetikos rinkos pusiausvyrai.

  • Atlantas be uraganų pasiekė 60 metų rekordą: kas nutiko ir kodėl tyla gali būti apgaulinga

    Atlantas be uraganų pasiekė 60 metų rekordą: kas nutiko ir kodėl tyla gali būti apgaulinga

    Atlanto uraganų sezonas šiemet pasiekė neįprastą ribą: iki rugsėjo 12 dienos Atlanto baseine nebuvo susiformavęs nė vienas uraganas. Tai vėliausia data be uragano nuo 1966 metais prasidėjusio nuolatinio stebėjimo palydovais, todėl meteorologai ją vadina istorine.

    Nors Atlante fiksuotos kelios tropinės audros, jų intensyvumas ir trukmė buvo menkesni nei įprasta. Ankstyvas ruduo paprastai yra sezono pikas, todėl toks užsitęsęs štilis signalizuoja apie neįprastai nepalankias sąlygas audroms stiprėti.

    Kas užgniaužė Atlanto audras

    Pagrindiniu veiksniu įvardijamas itin stiprus El Ninjo reiškinys Ramiajame vandenyne, keičiantis atmosferos cirkuliaciją visame pasaulyje. Tokiomis sąlygomis virš Atlanto dažnėja vertikalus vėjo poslinkis, kuris ardo besiformuojančių ciklonų struktūrą ir neleidžia jiems „susiklijuoti“ į uraganą.

    Prie to prisideda ir sausesnio oro įsiveržimai bei žemyn nukreiptos oro srovės, kurios slopina galingų perkūnijų židinius. Meteorologai pabrėžia, kad tropiniam ciklonui neužtenka vien šilto vandens: jam būtina ir palanki vėjo, drėgmės bei atmosferos stabilumo kombinacija.

    „Atlanto vandenynas dabar itin nedraugiškas bet kam, kas galėtų tapti tropiniu ciklonu“, – sakė Albanio universiteto atmosferos mokslų profesorė Kristen Corbosiero.

    Kodėl rekordas nereiškia saugumo

    Ramesnis Atlanto sezonas nereiškia, kad rizika išnyko: net ir vėlyvas vienas uraganas gali sukelti milžinišką žalą pakrantėms. Be to, uraganų statistiką lemia ne tik jų skaičius, bet ir bendra sukaupta ciklonų energija, atspindinti audrų stiprumą bei gyvavimo trukmę.

    Kol Atlante vyravo štilis, Ramiajame vandenyne aktyvumas buvo didesnis nei įprasta, o kai kuriuose regionuose El Ninjo siejamas ir su sausrų bei karščio bangų paaštrėjimu. Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad šis El Ninjo gali tęstis iki 2027 metų vasario, todėl ekstremalių orų rizikos persiskirstymas išlieka aktualus.

    Ką tai gali reikšti kitam sezonui

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita kelia vandenynų šilumos foną, o tai ilgainiui didina potencialą stiprioms audroms, kai tik atmosfera tampa palankesnė. Dalis mokslininkų įspėja, kad po El Ninjo nurimus vėjo poslinkiui Atlante kitas sezonas gali tapti gerokai aktyvesnis.

    Dėl to gyventojams ir institucijoms rekomenduojama neatsipalaiduoti vien dėl statistiškai ramaus laikotarpio. Ankstyvas perspėjimas, pasirengimo planai ir aiški komunikacija išlieka svarbiausios priemonės mažinant tiek ekonominius, tiek žmonių saugumo nuostolius.

  • Mini hiacintas sode? Ši pastelinių žiedų gėlė su mėlynais dryžiais pakeri net pradedančius

    Kol žiemos ir pavasario sandūra dar atrodo pilka, kai kuriuose soduose pasirodo subtilūs, varpelio formos žiedai, primenantys miniatiūrinį hiacintą. Tai puškinija, svogūninė ankstyvo pavasario gėlė, kilusi iš Kaukazo ir Mažosios Azijos kalnų regionų, todėl gerai prisitaikiusi prie permainingų orų.

    Labiausiai akį traukia jos žiedų spalva: šviesiai melsvi ar porcelianiškai balti žiedlapiai per vidurį turi ryškią tamsesnę mėlyną juostą. Pasodinta didesnėmis grupėmis, puškinija per kelis sezonus suformuoja tankius kerelius ir sukuria šviesų pavasarinį kilimą vejoje, alpinariume ar po dar be lapų esančiais medžiais.

    Kur ir kaip sodinti

    Puškinijai tinka saulėta arba lengvai pritemdyta vieta, ypač po lapuočiais krūmais ir medžiais, nes ji pražysta anksti, kol laja dar nepraleidžia mažiau šviesos. Svarbiausia sąlyga yra laidus dirvožemis, nes užmirkimas skatina svogūnėlių puvimą.

    Svogūnėlius įprastai sodina rudenį, kad augalas spėtų įsišaknyti iki šalčių. Praktikoje dažniausiai pasirenkamas 6–8 centimetrų gylis, o tarp svogūnėlių paliekami kelių centimetrų tarpai, kad kereliai galėtų natūraliai plėstis ir tankėti.

    Priežiūra po žydėjimo

    Puškinija vertinama dėl paprastos priežiūros: jai paprastai nereikia kasmetinio svogūnėlių kasimo, o pavasarį pakanka saikingos drėgmės. Jei pavasaris sausas, naudinga palaistyti, kad žydėjimas būtų vešlesnis ir ilgesnis.

    Vienas svarbiausių niuansų yra po žydėjimo neskubėti nupjauti lapų. Lapams natūraliai pageltonavus ir sudžiūvus, augalas būna sukaupęs maisto medžiagų kitų metų žydėjimui, o vėliau pereina į ramybės periodą.

    Su kuo derinti gėlyne

    Dėl švelnių melsvai baltų atspalvių puškinija lengvai įsilieja į pavasarines kompozicijas ir atrodo natūraliai. Ji ypač dera su kitais anksti žydinčiais svogūniniais augalais, pavyzdžiui, krokai, snieguolėmis, scylėmis ar ankstyvais narcizais.

    Puškinija tinka ir vazonams balkone ar terasoje, jei tik parenkamas laidus substratas ir neužlaikomas vanduo. Tokiu būdu pavasarinį žydėjimą galima turėti arčiau namų, o pasibaigus sezonui augalą palikti ramybės laikotarpiui iki kito pavasario.