CP v2

Blog

  • GTA 6 paleis tik su šiuo PS5 atnaujinimu: kas nutiks turintiems senesnę programinę įrangą

    GTA 6 paleis tik su šiuo PS5 atnaujinimu: kas nutiks turintiems senesnę programinę įrangą

    Artėjant „Grand Theft Auto 6“ startui, suaktyvėjo diskusijos apie „PlayStation 5“ saugumą ir piratavimą. Pastarosiomis savaitėmis kibernetinio saugumo bendruomenė aptarinėjo naują išnaudojimo spragą, kuri esą leidžia apeiti dalį konsolės apsaugų itin greitai.

    Teigiama, kad rizika aktualiausia „PlayStation 5“ ir „PlayStation 5 Pro“ įrenginiams, kuriuose įdiegta senesnė sistemos programinės įrangos versija. Tokiose versijose pažeidžiamumai gali sudaryti sąlygas vadinamajam „jailbreak“ ir neteisėtam turinio paleidimui, todėl gamintojui tai tampa lenktynėmis su laiku.

    Skelbiama, kad „Grand Theft Auto 6“ paleidimui bus reikalinga „PlayStation 5“ sistemos programinė įranga 14.10.00 arba naujesnė. Tai reiškia, kad konsolėse su senesniu programinės įrangos leidimu žaidimas paprasčiausiai nebus suderinamas, kol sistema nebus atnaujinta.

    Praktikoje dalis naujų ar mažiau naudotų konsolių parduotuvėse vis dar gali būti su senesne gamykline programine įranga. Vartotojas su tuo susiduria tik įjungęs įrenginį pirmą kartą, atlikęs pradinę konfigūraciją ir pradėjęs sistemos atnaujinimą, be kurio nauji didieji leidimai gali neveikti.

    Toks reikalavimas pirmiausia siejamas su bandymu užkirsti kelią piratavimui nuo pat pirmosios pardavimo dienos. Didžiausiems leidimams tai ypač jautru, nes jų kūrimo ir rinkodaros biudžetai gali siekti šimtus milijonų eurų, o nutekėjimai ar neteisėtas platinimas daro tiesioginę žalą pajamoms.

    Vis dėlto šis sprendimas gali kliudyti ir daliai sąžiningų žaidėjų. Tie, kurie turi ribotą interneto prieigą arba sąmoningai vengia atnaujinimų dėl modifikacijų, gali atsidurti situacijoje, kai be naujausios sistemos versijos žaidimo paleisti nepavyks.

    Ekspertai primena, kad konsolių atnaujinimai paprastai apima ne tik naujas funkcijas, bet ir saugumo pataisas, užveriančias spragas, kuriomis gali būti piktnaudžiaujama. Dėl to leidėjai ir platformų valdytojai vis dažniau žaidimų suderinamumą sieja su minimaliu sistemos versijos reikalavimu, ypač kai kalbama apie didžiausius metų leidimus.

  • „Ubisoft“ tyliai ruošia DI proveržį žaidimuose: kas yra „Motherbrain“ ir ką tai pakeis?

    „Ubisoft“ tyliai ruošia DI proveržį žaidimuose: kas yra „Motherbrain“ ir ką tai pakeis?

    Prancūzijos žaidimų leidėja „Ubisoft“ plečia generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą ir kuria vidinę iniciatyvą „Motherbrain“, kuri, kaip teigiama, turėtų tapti vienu svarbiausių įmonės technologinių ramsčių. Pastaraisiais metais DI įrankiai žaidimų industrijoje kelia ir entuziazmą, ir pasipriešinimą, nes dalis žaidėjų baiminasi dėl kūrybinės kokybės, autorystės ir darbo vietų.

    Viešojoje erdvėje „Motherbrain“ pirmiausia nuskambėjo kaip naujai registruotas prekės ženklas, tačiau vėliau pasirodė informacija, kad tai nėra atskiras žaidimas. Skelbiama, jog „Ubisoft“ šiuo pavadinimu vysto globalią vidinę struktūrą, orientuotą į DI galimybes ir jų pritaikymą įvairiuose projektuose, o ne tik pavieniuose eksperimentuose.

    Šios iniciatyvos tikslas siejamas su kūrybos ir gamybos spartinimu: generatyviniai modeliai gali padėti greičiau parengti idėjų variantus, tekstus, prototipus, testavimo scenarijus ar net techninius sprendimus. Žaidimų kūrime tai dažnai reiškia trumpesnį laiką iki pirmojo veikiančio prototipo, lengvesnį iteravimą ir didesnį turinio kiekį, tačiau kartu didėja ir rizika dėl vienodėjančio stiliaus bei klaidų, jei DI naudojamas be griežtos kontrolės.

    Už „Motherbrain“ vystymą, remiantis viešai aptariama informacija, atsakingas „Ubisoft“ ilgametis darbuotojas Xavier Manzanares, įmonėje dirbantis daugiau nei du dešimtmečius. Jis siejamas su tyrimų ir plėtros kryptimi, o vadovavimo modelis signalizuoja, kad „Ubisoft“ DI laiko ne šalutiniu įrankiu, o infrastruktūra, kurią ketinama integruoti į kuo daugiau komandų ir produktų.

    Platesniame kontekste tai atspindi bendrą industrijos kryptį: didžiosios studijos DI vis dažniau mato kaip priemonę optimizuoti brangstančią žaidimų kūrimo grandinę, ypač testavimo, lokalizavimo ir turinio gamybos etapuose. Vis dėlto tokios permainos paprastai išprovokuoja ir reputacines krizes, kai kyla klausimai, ar kūrėjų darbas nėra pakeičiamas, ar nepažeidžiamos autorinės teisės ir ar žaidimų kokybė nepukenčia dėl per didelio automatizavimo.

    Kol kas „Ubisoft“ nėra pateikusi išsamaus viešo paaiškinimo, kaip „Motherbrain“ veiks praktikoje ir kokiose žaidimų serijose tai pasimatys pirmiausia. Tačiau pats signalas aiškus: DI įrankiai žaidimų kūrime pereina iš pavienių bandymų į sisteminį diegimą, o žaidėjams tai gali reikšti greitesnius atnaujinimus, daugiau procedūrinio turinio ir naujus personalizacijos sprendimus, kartu išlaikant klausimą, kiek kūrybos liks žmonių rankose.

  • GTA 6 herojė Lucia laužo tradiciją: ar „Rockstar Games“ sukūrė naują legendą?

    GTA 6 herojė Lucia laužo tradiciją: ar „Rockstar Games“ sukūrė naują legendą?

    „Rockstar Games“ ruošiama „Grand Theft Auto VI“ dalis žada reikšmingą lūžį serijos istorijoje: pagrindiniu veikėju taps moteris, vardu Lucia Caminos. Iki šiol „GTA“ žaidimuose dominavo vyrai protagonistai, o naujasis sprendimas keičia įprastą franšizės formulę.

    Oficialiuose „GTA 6“ pristatymuose ir iki šiol matytoje medžiagoje Lucia rodoma kaip vienas iš dviejų centrinių personažų, kartu su Jasonu. Pasakojimas akivaizdžiai remiasi nusikaltėlių poros dinamika, kuri populiariojoje kultūroje dažnai siejama su Bonnie ir Clyde archetipu, tačiau „GTA“ visada mėgo žinomus motyvus pritaikyti savo satyrinei, šiurkščiai realybei.

    Numatoma, kad žaidimo metu bus galima persijungti tarp veikėjų, priklausomai nuo misijos ir situacijos. Tokia struktūra nėra naujiena serijai, nes „GTA 5“ jau leido valdyti tris protagonistus, tačiau poros modelis gali suteikti daugiau erdvės dialogams, moraliniams konfliktams ir sprendimų pasekmėms.

    „GTA“ istorijoje ryškūs vyriški herojai tapo serijos identiteto dalimi: Claude’as „GTA 3“, Tommy Vercetti „Vice City“, CJ „San Andreas“, Niko Bellicas „GTA 4“, o „GTA 5“ pristatė Michaelą De Santą, Frankliną Clintoną ir Trevorą Philipsą. Lucia šį sąrašą papildo pirmuoju serijos moters protagonisto vaidmeniu, kurį auditorija vertins ne tik kaip simbolį, bet ir kaip realų pasakojimo kokybės testą.

    Viešai aptariama, kad Lucios personažas kuriamas siekiant žmogiškumo, o ne tobulumo: ji gali būti prieštaringa, impulsyvi, kartais banali, tačiau atpažįstama. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų žaidimų industrijos tendencijas, kai didieji leidėjai vis dažniau renkasi sudėtingesnius, socialiai tikroviškesnius veikėjus, o ne vien karikatūrinius herojus.

    „GTA 6“ atveju svarbus ir platesnis kontekstas: po „GTA Online“ sėkmės serijos lūkesčiai yra milžiniški, o kiekviena kūrybinė detalė tikrinama per reputacijos ir rizikos prizmę. Moteris protagonistė čia tampa ne vien rinkodaros akcentu, bet ir sprendimu, kuris turės atlaikyti serijos fanų spaudimą, kritikos vertinimus ir augančius reikalavimus pasakojimo brandai.

    Ar Lucia taps tokia pat ikoniška kaip ankstesni serijos herojai, lems ne vien jos biografija, bet ir tai, kaip „Rockstar Games“ suderins satyrą, brutalumą ir emocinį tikrumą. Aišku viena: „GTA 6“ jau dabar žada ne tik naują miestą ir naują epochą, bet ir naują veidą franšizės viršūnėje.

  • Ar GTA 6 taps švelnesnis? „Rockstar Games“ žada satyrą, bet vengs politikos

    Ar GTA 6 taps švelnesnis? „Rockstar Games“ žada satyrą, bet vengs politikos

    Rekordus pagal peržiūras sumušęs „GTA 6“ anonsas parodė, kad serijai būdinga satyra niekur nedingo: žaidėjai jau atpažino daugybę užuominų į šiuolaikinę interneto kultūrą ir socialinius reiškinius. Vis dėlto kūrėjai leidžia suprasti, kad šį kartą bus aiškios ribos, ypač kalbant apie politinę tematiką.

    Apie tai viešai kalbėjo „Rockstar Games“ pasakojimo komandos atstovas Rupertas Humphriesas. Pasak jo, studija ir toliau remsis aktualijomis, tačiau nesieks taikytis į konkrečius politikus ar paversti žaidimo politine karikatūra.

    „Norime kalbėti apie dabartį, bet nesiekiame, kad žaidimas taptų komentarų apie konkrečius politinius veikėjus rinkiniu“, – sakė Rupertas Humphriesas.

    Toks pasirinkimas nekeičia pačios „GTA“ formulės: serija tradiciškai šaiposi iš vartotojiškumo, žiniasklaidos, socialinių tinklų, nusikalstamo pasaulio romantizavimo ir kitų visuomenės silpnybių. Tačiau politiškai jautrių temų mažinimas gali būti sąmoningas bandymas išlaikyti universalesnį humorą ir išvengti greitai senstančių, į konkrečią dienos darbotvarkę pririštų juokelių.

    „GTA 6“ pasaulis įkvėptas Floridos, o pagrindinis miestas siejamas su Majamio įvaizdžiu, todėl kūrėjai turi itin daug medžiagos socialinei satyrai. Studija pabrėžia, kad tikslas nėra sukurti tikslų regiono atkartojimą, o pateikti sąmoningai iškreiptą, hiperbolizuotą versiją, kuri leistų kurti gyvą, į žaidėjo veiksmus reaguojantį pasaulį.

    Rinkoje taip pat matoma platesnė tendencija: didelių biudžetų žaidimai vis dažniau balansuoja tarp kūrybinės laisvės ir rizikų valdymo, nes auditorija yra globali, o diskusijos socialiniuose tinkluose įsiplieskia akimirksniu. Tokiuose projektuose satyra dažnai nukreipiama į bendresnius kultūrinius archetipus, o ne į trumpalaikius politinius konfliktus.

    Kol kas „Rockstar Games“ neatskleidžia daugiau detalių apie istoriją ar konkrečius satyros taikinius, tačiau signalas aiškus: aktualijų bus, bet politinės karikatūros tonas greičiausiai bus prislopintas. Tai gali reikšti labiau į kultūrą ir kasdienius absurdus nukreiptą humorą, kuris „GTA“ pasaulyje dažnai veikia stipriausiai.

  • „Microsoft“ kirtis „Xbox“ padaliniui: „Hellblade“ kūrėjų „Ninja Theory“ uždarymas jau ant slenksčio

    „Microsoft“ kirtis „Xbox“ padaliniui: „Hellblade“ kūrėjų „Ninja Theory“ uždarymas jau ant slenksčio

    „Microsoft“ tęsiant restruktūrizaciją „Xbox“ padalinyje, vis daugiau nerimo kyla dėl britų studijos „Ninja Theory“ ateities. Pranešama, kad po kelių atleidimų bangų dalis komandos jau neteko darbo, o studijos likimas artėja prie kritinės ribos.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad vienas realiausių scenarijų išsaugoti „Ninja Theory“ veiklą buvo išorinio investuotojo pritraukimas. Tačiau pastaruoju metu pasirodę signalai rodo, jog dvi atskiros derybos dėl susitarimų žlugo, todėl „Microsoft“ esą pradeda konsultacijas dėl galimo studijos uždarymo.

    Darbuotojų įrašai socialiniuose tinkluose leidžia suprasti, kad pokyčiai jau palietė skirtingas specialybes, tarp jų garso dizainerius, programuotojus, techninius vadovus ir menininkus. Tai ypač skausminga studijai, kuri per daugelį metų susikūrė reputaciją dėl stiprios istorijos, atmosferos ir techninio išpildymo.

    „Po ketverių metų sunku žodžiais nusakyti, kiek man reiškia šie žmonės ir ši vieta“, – sakė žaidimo eigos programuotoja Katrin Mair.

    „Neįtikėtinai liūdna, kad gali nepavykti užbaigti to, prie ko dirbome. Į tai sudėta tiek rūpesčio, talento ir pastangų, kad gaila, jog nepamatysime, kuo tai galėjo tapti“, – sakė ji.

    Ši istorija atspindi platesnę žaidimų industrijos tendenciją, kai net gerai vertinami projektai ir žinomi vardai nėra apsaugoti nuo kaštų mažinimo. Pastaraisiais metais visame sektoriuje fiksuojamos masinės darbuotojų redukcijos, o leidėjai ir platformų valdytojai vis dažniau peržiūri portfelius, prioritetą teikdami prognozuojamai grąžai, o ne rizikingesniems kūrybiniams sprendimams.

    „Ninja Theory“, įkurta 2000 metais, per aštuonerius metus „Xbox“ ekosistemoje tapo vienu ryškiausių „Senua“ serijos vardų. Nors anksčiau būta ženklų, leidusių tikėtis tęstinumo, dabartinė situacija rodo, kad studijos ateitis gali būti sprendžiama artimiausiu metu.

  • Silezijos regiono koziris Europoje: atliekų kuras, energijos kaupimas ir kelias į duomenų centrus

    Silezijos vaivadija Lenkijoje turi vieną didžiausių pramoninių regionų Europoje, o jos infrastruktūrinis potencialas, pasak „Veolia“ vadovų, gali tapti pagrindu naujam ekonomikos augimo etapui. Pokalbiuose apie regiono ateitį vis dažniau akcentuojama ne tik tradicinė pramonė, bet ir energetikos transformacija bei investicijos į aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Silezijoje turime labai gerą infrastruktūros potencialą, unikalų ne tik šalies, bet ir Europos bei pasaulio mastu, ir būtent ant to turėtume statyti regiono plėtrą“, – sakė Krzysztofas Zamaszas, „Veolia“ grupės Lenkijoje viceprezidentas ir komercijos direktorius.

    Energetikos transformacija kaip privalumas

    Viena aiškiausių krypčių – vietinė energetikos transformacija, kuri regione gali virsti konkurenciniu pranašumu. Kalbama apie projektus, leidžiančius mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines pramonei bei gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas energijos atgavimui iš atliekų ir vadinamajai likutinei frakcijai, iš kurios gaminamas RDF ir Pre-RDF kuras. Tai kietasis atgautasis kuras, dažniausiai naudojamas pramonėje kaip alternatyva daliai iškastinio kuro, kai atliekos nebetinka perdirbimui.

    Viešai skelbiamuose sektoriaus vertinimuose nurodoma, kad Lenkija yra viena didžiausių RDF gamintojų Europoje, o metinė apimtis siekia apie 4,5 mln. tonų. Vien Silezijoje, kaip pažymima, pagaminama daugiau nei 1 mln. tonų per metus, todėl regionas turi mastą, kuris leidžia planuoti didesnius energijos atgavimo pajėgumus.

    Energijos kaupimas ir duomenų centrai

    Kita kryptis – energijos kaupimo infrastruktūra, kuri tampa vis svarbesnė augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant elektros sistemos balansavimo poreikiui. Energijos kaupimo sprendimai leidžia lanksčiau valdyti pikines apkrovas ir sumažinti rizikas, kurios ypač jautrios pramonei.

    Šis aspektas tiesiogiai siejamas su galimybėmis pritraukti projektus, kuriems kritiškai svarbus patikimas elektros tiekimas, pavyzdžiui, duomenų centrus. Tarp minimų planų – duomenų centro projektas Bielsko-Bialoje, numatomas buvusios „Stellantis“ gamyklos teritorijoje.

    „Mums reikia pigesnės energijos ir patikimų jos tiekimo garantijų. Vertinant geopolitinę situaciją, matome, kad turime užtikrinti energetinę nepriklausomybę ne tik regioniniu, bet ir vietiniu mastu“, – sakė Krzysztofas Zamaszas.

    Finansavimas ir gynybos pramonės ambicijos

    Investicijų finansavimo šaltinių, regiono atstovų teigimu, gali būti keli. Tarp jų minimos ir ekonomikos modernizavimui skirtos viešos lėšos, įskaitant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo programos mechanizmus, tačiau pabrėžiama, kad vien tik viešo finansavimo nepakaks.

    Akcentuojama, kad svarbus vaidmuo tenka privačiam kapitalui, kuriam reikalingi aiškūs partneriai ir nuoseklūs projektai. Regiono argumentas investuotojams – turima infrastruktūra, pramonės kompetencijos ir patirtis transformuojant ekonomiką, kai per kelis dešimtmečius keitėsi tradicinės pramonės struktūra.

    Dar viena kryptis, kuri vis dažniau įvardijama kaip megatrendų diktuojama būtinybė, – gynybos pramonė. Idėja paprasta: jei Europa ir pasaulis didina investicijas į saugumą, regionas siekia ne tik vartoti technologijas, bet ir kurti kompetencijas, kurios leistų tapti sprendimų bei projektų eksportuotoju.

    „Jeigu šiandien visas pasaulis investuoja į gynybą, mes taip pat turėtume kurti šias kompetencijas Silezijoje. Regionas turi tapti ne tik technologijų ir kapitalo vartotoju, bet ir eksportuotoju“, – teigė Krzysztofas Zamaszas.

  • Indija plečia sraigtasparnių variklių gamybą: HAL Korapute paleidžia antrą „Shakti“ liniją

    Indija stiprina gynybos pramonę ir plečia sraigtasparnių variklių gamybą: Hindustan Aeronautics Limited (HAL) gamykloje Korapute planuojama paleisti antrą „Shakti“ variklių gamybos liniją. Sprendimas siejamas su augančiais kariuomenės užsakymais ir siekiu mažinti priklausomybę nuo importo.

    Indijos gynybos ministerija nurodo, kad naujos investicijos pristatymas sutaps su simboline riba – gamykloje pagaminto 2 000-ojo variklio perdavimu. Ši sukaktis pabrėžia, kad Koraputas tampa vienu svarbiausių Indijos karinių aviacinių variklių kompetencijos centrų.

    Skelbiama, kad gamybos pajėgumų didinimas kainuos apie 21 mln. eurų. Tikslas – greičiau patenkinti paklausą varikliams, naudojamiems Indijos kariniuose sraigtasparniuose, ir stabilizuoti tiekimo grandinę esant didesniam gamybos tempui.

    Kas yra „Shakti“ variklis?

    „Shakti“ yra turbininis veleninis sraigtasparnio variklis, perduodantis galią pagrindiniam rotoriui. Jis kuriamas ir gaminamas HAL bendradarbiaujant su prancūzų „Safran Helicopter Engines“, o konstrukciškai siejamas su „Ardiden 1H1“ šeima.

    Šie varikliai naudojami, be kita ko, daugiafunkciuose sraigtasparniuose Dhruv ir lengvuosiuose koviniuose sraigtasparniuose Prachand. Indijos pusė nurodo, kad tarnyboje jau yra daugiau kaip 250 tokio tipo variklių, todėl gamybos išplėtimas vertinamas kaip praktinis žingsnis didinant parengtį.

    Kodėl tai svarbu Indijos gynybai?

    Antra gamybos linija svarbi ne tik dėl didesnio išleidžiamų variklių skaičiaus. Varikliai laikomi viena sudėtingiausių ir labiausiai strateginių aviacijos pramonės sričių, todėl gebėjimas juos gaminti didesniais tempais stiprina Indijos pramoninę autonomiją.

    Pastaraisiais metais Naujasis Delis nuosekliai stumia politiką, kuri skatina daugiau ginkluotės kurti ir gaminti šalies viduje. Tokios investicijos leidžia greičiau aptarnauti techniką, supaprastinti remontų logistiką ir sumažinti rizikas, kurios išryškėja tarptautinių tiekimų trikdžių metu.

    Ką gamina Koraputo gamykla?

    HAL padalinys Korapute veikia nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio ir istoriškai buvo orientuotas į sovietinės kilmės variklių priežiūrą, remontą ir gamybos kompetencijas. Ilgainiui gamykla išplėtė profilį, tapdama svarbia karinės aviacijos variklių baze.

    Šiandien Koraputas siejamas ne tik su „Shakti“ programa, bet ir su kitais Indijos karinės aviacijos projektais, įskaitant variklių darbus, susijusius su naikintuvais Su-30MKI. Tai rodo, kad gamykla atlieka platesnį vaidmenį Indijos karinio aviacijos parko išlaikyme.

  • Antroji Lenkijos atominė elektrinė: EDF nemato kliūčių Koninui, bet sprendimas dar neaiškus

    Koninas ir Belchatovas – pagrindiniai kandidatai

    Prancūzijos energetikos grupės „EDF“ atstovybės Lenkijoje vadovas Thierry Deschaux teigia, kad šiuo metu nemato esminių kliūčių branduolinės energetikos projektui Konino regione. Vis dėlto jis pabrėžė, kad bendrovei dar trūksta dalies duomenų, reikalingų galutiniam vertinimui.

    „Šiandien nematau kliūčių branduoliniam projektui Konine, tačiau dar neturime visų duomenų“, – sakė Thierry Deschaux.

    „EDF“ nurodo rengianti du galimus antrosios Lenkijos atominės elektrinės scenarijus: Koninui ir Belchatovui. Galutinį sprendimą dėl vietos, anot bendrovės, priims Lenkijos Vyriausybė, įvertinusi technologinius, ekonominius ir saugumo kriterijus.

    Kodėl svarbi vieta ir vanduo

    Diskusijose dėl lokacijos daug dėmesio skiriama aušinimo vandens prieinamumui, nes jis yra vienas svarbiausių infrastruktūrinių veiksnių branduolinei jėgainei. Konino regiono šalininkai argumentuoja, kad aplinkoje yra keli vandens šaltiniai ir rezervai, kurie galėtų padėti valdyti rizikas karštesnėmis vasaromis.

    „EDF“ taip pat akcentuoja, kad jos siūloma technologija, bendrovės vertinimu, gali būti efektyvi pagal vandens sunaudojimą ir susidarančių radioaktyviųjų atliekų kiekį vienai pagamintai megavatvalandei. Šie teiginiai tampa vienu iš elementų, dėl kurių konkurencija dėl projekto gali aštrėti.

    Kada laukti sprendimų ir koks kontekstas

    Lenkija atnaujintame branduolinės energetikos plane yra įvardijusi Koniną ir Belchatovą kaip preferuojamas antrosios atominės elektrinės vietas. Strateginio partnerio ir technologijos pasirinkimas numatomas 2027 metais, statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko paleidimas – 2040 metais.

    Energetikos ministerijos atstovai viešai yra nurodę, kad vyksta dialogas su potencialiais tiekėjais, kuriame dalyvauja JAV, Prancūzijos ir Kanados pusės. Derybose aptariami finansavimo modeliai, vietos pramonės įtraukimas, technologijų perdavimas ir tiekimo grandinių patikimumas.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė statoma Pamario vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje, o pirmojo reaktoriaus veiklos pradžia planuojama 2036 metais. Šis projektas yra svarbus atskaitos taškas antrajai elektrinei, nes nuo jo įgyvendinimo tempo, kaštų kontrolės ir reguliacinių sprendimų priklausys ir tolesnė šalies branduolinė programa.

  • NIK nustatė pažeidimus beveik visuose ugniagesių pirkimuose Kujavijos-Pamario regione 2019–2025 metais

    Patikrinimas apėmė 2019–2025 metus

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK patikrino, kaip Valstybinė priešgaisrinė tarnyba Kujavijos-Pamario vaivadijoje vykdė viešuosius pirkimus ir leido biudžeto lėšas įrangai bei paslaugoms. Auditas apėmė laikotarpį nuo 2019 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo pabaigos.

    Iš viso buvo įvertinti 33 pirkimai, kurių bendra vertė siekė apie 26 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. NIK nurodė pažeidimų radusi 32-juose iš 33 ištirtų atvejų, todėl problemą įvardijo kaip sisteminę, o ne pavienę.

    Kokio pobūdžio klaidos fiksuotos?

    Anot NIK, nustatyti trūkumai siejosi ne vien su dokumentų tvarkymu, bet ir su pagrindiniais viešųjų pirkimų principais. Auditoriai akcentavo sąžiningos konkurencijos, skaidrumo, proporcingumo ir vienodo tiekėjų vertinimo užtikrinimo spragas.

    Be to, keturiose komendose, kaip pažymėjo NIK, buvo nesilaikoma ir vidinių taisyklių, taikomų mažesnės vertės pirkimams. Kontrolieriai papildomai peržiūrėjo 81 pirkimą, kuriems pirkimų įstatymo procedūros nebuvo taikomos, ir pažeidimų nustatė 58 atvejais.

    „Nustatyti trūkumai kartojosi, o tai rodo, kad kontrolės mechanizmai veikė nepakankamai veiksmingai“, – sakė NIK ataskaitoje apibendrintą išvadą pristatę auditoriai.

    Išleido lėšas, bet įrangos vis tiek trūko

    NIK atkreipė dėmesį ir į praktinę problemą: net vykdant pirkimus, dalyje padalinių išliko reikšmingų įrangos spragų. Įvardyta, kad kai kur trūko nuo vieno iki keliolikos tam tikrų komplektacijos elementų.

    Tarp pavyzdžių minimos nešiojamos pompos užterštam vandeniui, keturračiai ir transportavimo priemonės. Pasak auditorių, tai nebūtinai stabdė kasdienes užduotis, tačiau vertė intensyviau eksploatuoti turimą techniką ir taip didino nusidėvėjimo riziką.

    Žmogiškųjų išteklių ir priežiūros spragos

    NIK padarė išvadą, kad dalį problemų galėjo lemti žmogiškųjų išteklių trūkumas ir kompetencijų spragos. Komendose esą nepakako darbuotojų, turinčių pakankamą viešųjų pirkimų kvalifikaciją, o pirkimus kuruojantys pareigūnai dažnai vykdė ir kitas funkcijas.

    Auditoriai taip pat pabrėžė vadovų priežiūros svarbą: kai kontrolė silpna, tos pačios klaidos linkusios kartotis skirtinguose pirkimuose. NIK nurodė ir nustatytą nehigienišką lėšų panaudojimą, kuris siekė apie 21 000 eurų.

  • Lenkijos programėlė mObywatel tapo kasdienybe: kodėl dauguma nori daugiau duomenų kontrolės

    Skaitmeniniai dokumentai tapo norma

    Lenkijoje valstybės programėlė mObywatel per kelerius metus iš nišinio sprendimo virto masiškai naudojamu įrankiu. Naujausios apklausos rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių ją naudojo apie 70 proc. respondentų, o daliai gyventojų ji jau realiai pakeičia fizinius dokumentus.

    Vis dėlto įprotis nešiotis plastikinį asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą dar neišnyko. Beveik pusei naudotojų skaitmeninis dokumentas yra pilnavertis pakaitalas, tačiau didelė dalis mObywatel vis dar vertina kaip patogų priedą, o ne vienintelį pasirinkimą.

    Svarbiausias lūkestis: kas ir kodėl matė mano duomenis

    Augant skaitmeninių paslaugų apimčiai, didėja ir reikalavimai skaidrumui. Dauguma apklaustųjų palaiko idėją, kad mObywatel turėtų atsirasti funkcija, leidžianti patikrinti, kokia įstaiga, konkretus darbuotojas ar informacinė sistema peržiūrėjo žmogaus duomenis ir kokiu tikslu.

    Toks sprendimas svarbus ne tik dėl privatumo jausmo. Skaitmeninėse tapatybės sistemose audito įrašai ir prieigos žurnalai laikomi viena veiksmingiausių priemonių mažinti piktnaudžiavimo riziką ir didinti pasitikėjimą, ypač kai programėlė tampa vartais į vis daugiau valstybės paslaugų.

    Anoniminis amžiaus patvirtinimas tampa aktualus

    Dar vienas ryškėjantis poreikis yra galimybė patvirtinti amžių ar tam tikrą tapatybės faktą neatskleidžiant visų dokumento duomenų. Respondentai dažniausiai tokį naudojimą sieja su amžiaus ribojamomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat registracija interneto platformose.

    Europos skaitmeninės tapatybės kryptis vis aiškiau juda link selektyvaus duomenų atskleidimo, kai paslaugos teikėjui perduodama tik būtina informacija. Tai mažina duomenų nutekėjimo pasekmes ir apsaugo nuo perteklinio vartotojų profiliavimo.

    Europos skaitmeninė piniginė: pasitikėjimas valstybe didesnis nei didžiosiomis technologijomis

    Artėjant prie Europos skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo, apklausos dalyviai aiškiai signalizuoja, kokio modelio norėtų. Pirmasis pasirinkimas dažniausiai yra valstybės sukurta programėlė arba sprendimas, paremtas nacionalinės programėlės plėtra, o vien didžiųjų technologijų bendrovių produktą rinktųsi tik nedidelė dalis žmonių.

    Tai siejama su saugumo, atsakomybės ir vadinamosios skaitmeninės suvereniteto logikos argumentais: gyventojai dažniau pasitiki sprendimu, kurio priežiūra ir taisyklės yra aiškiai apibrėžtos nacionaliniu ar europiniu reguliavimu. Kita vertus, dalis respondentų norėtų konkurencijos ir pasirinkimo, kai viešasis ir privatus sektorius teikia sprendimus pagal tuos pačius standartus.

    DI urėduose: greičiui taip, galutiniam sprendimui ne

    Požiūris į DI naudojimą administracijoje išlieka atsargus. Dauguma gyventojų palankiausiai vertina scenarijų, kai DI padeda tarnautojui analizuoti informaciją, parengia sprendimo projektą ar nurodo aktualius teisės aktus, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė lieka žmogui.

    Didžiausios baimės susijusios su klaidingu sprendimu, kurį būtų sunku apskųsti, taip pat su sistemų gedimais ir kibernetinėmis atakomis. Tokie atsakymai rodo, kad visuomenė DI pirmiausia mato kaip pagalbininką, o ne kaip instituciją, kuri savarankiškai sprendžia sudėtingas mokesčių ar teisines situacijas.

    Apibendrinant, mObywatel sėkmė rodo, kad patogumas gali greitai pakeisti kasdienius įpročius, tačiau kitas skaitmenizacijos etapas remsis ne vien funkcijų gausa. Pasitikėjimą lems skaidrumas, aiškios duomenų naudojimo taisyklės, saugumo priemonės ir reali žmogaus kontrolė, ypač kai kalbama apie europinę skaitmeninę tapatybę ir DI vaidmenį viešajame sektoriuje.