CP v2

Blog

  • Uzbekų vestuvės iš vidaus: šimtai svečių, plovas ir ritualas, kuris nustebins net patyrusius

    Uzbekų vestuvės iš vidaus: šimtai svečių, plovas ir ritualas, kuris nustebins net patyrusius

    Vestuvės prasideda nuo registro

    Uzbekistane vestuvės laikomos ne tik poros, bet ir visos giminės įvykiu: dažnai į jas susirenka kelių kartų artimieji, draugai ir kaimynai. Šventės pradžia paprastai būna oficiali, kai jaunuoliai įregistruoja santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje.

    Tik po to prasideda tradicinė dalis, kuri neretai tęsiasi ilgiau nei vieną dieną. Skirtinguose regionuose papročiai skiriasi, tačiau bendri bruožai išlieka: vyresniųjų palaiminimai, bendros vaišės ir simboliniai ritualai, skirti naujai šeimai.

    Nuo jaunikio palydos iki vestuvinio plovo

    Vestuvinę dieną pasiruošimas dažnai vyksta atskirai: jaunikis ruošiasi su giminaičiais ir draugais, o nuotaka lieka savo šeimos namuose. Vėliau jaunikis atvyksta su palyda, kuri kai kur vadinama Kuyov Navkar ir žymi bendruomenišką jaunikio „išlydėjimą“ į naują gyvenimo etapą.

    Maistas šiose šventėse yra esminė dalis, o vienas svarbiausių patiekalų laikomas vestuvinis plovas. Tai ryžių valgis, dažniausiai gaminamas su mėsa, morkomis ir svogūnais, o vaišės dažnai tampa pirmąja vieta, kur abi giminės realiai susėda prie vieno stalo.

    Prieš išvykstant į pagrindinę puotą jaunieji neretai sulaukia tėvų ir vyresniųjų palaiminimo. Tai laikoma ne formaliu gestu, o simboliniu sutikimu kurti šeimą ir prisiimti atsakomybę už bendrą ateitį.

    „Matyti visus artimuosius vienoje vietoje man yra didžiulė laimė. Pradedu naują gyvenimo skyrių ir aiškiai suprantu atsakomybę, kuri ateina kartu“, – sakė jaunikis Abbosas Sabitovas.

    Kelin Salom ir nuotakos priėmimas

    Pagrindinėje šventėje, kur netrūksta muzikos, šokių ir gausių vaišių, pabrėžiama, kad susijungia dvi šeimos. Uzbekų vestuvėse svečių skaičius gali siekti kelis šimtus, o tokios didelės puotos dažnai tampa reta proga susitikti tolimiems giminaičiams.

    Šventės tąsa neretai persikelia į jaunikio namus, kur nuotaką pasitinka nauja šeima. Vienas labiausiai atpažįstamų papročių yra Kelin Salom, formalus nuotakos pasisveikinimas su naujais giminėmis, kuris simbolizuoja pagarbą ir naują jos vaidmenį šeimoje.

    „Atlikti Kelin Salom ir susitikti su nauja šeima man buvo labai jausminga. Tikiuosi meilės ir šilumos, kad su manimi elgsis kaip su savo dukra“, – sakė nuotaka Muslima Sabitova.

    Jaunikio mama Dildora Adilova pabrėžė, kad modernus šeimos gyvenimas Uzbekistane keičia ir lūkesčius nuotakai. Vis dažniau kalbama apie derinimą tarp namų, karjeros ir mokymosi, nors tradiciniai šeimos vaidmenys kai kur tebėra stiprūs.

    „Manau, kad šiuolaikinė nuotaka turi būti visapusiška: gebėti rūpintis namais, siekti karjeros ir tęsti mokslus“, – sakė Dildora Adilova.

    Samarkando papročiai ir simbolika

    Samarkande vestuvių papročiai gali turėti daugiau priešvestuvinių ritualų, susijusių su pačia pirmąja santuokinio gyvenimo pradžia. Vienas jų yra chimildiq, specialiai paruošta privati erdvė nuotakai ir jaunikaičiui, kur atliekami simboliniai veiksmai.

    Tarp tokių ritualų minimas žvilgsnis į veidrodį ir vienas kito pavaišinimas medumi, linkint saldaus bendro gyvenimo. Po intymesnės dalies vestuvės vėl tampa viešos: jaunavedžiai fotografuojasi, o istorinis Samarkando architektūros fonas dažnai virsta svarbia šventės detalė.

    Vestuvės Uzbekistane dažnai apima ne vieną renginį: po jų gali vykti papildomi šeimos susibūrimai, o vėliau, šeimai susilaukus vaikų, rengiamos atskiros su kūdikio gimimu susijusios šventės. Taip vestuvės tampa ne vien dienos puota, o ilgesnio šeimos ciklo pradžia, sujungianti dvi gimines ir jų tradicijas.

  • Kazlų Rūdos kultūros centras tapo įrašų studija: unikali akustika pritraukė Grammy lygį

    Kazlų Rūdos kultūros centras šiandien veikia ne tik kaip renginių erdvė ar kino salė, bet ir kaip netikėta profesionalių garso įrašų vieta. Po rekonstrukcijos paaiškėjo, kad didžioji salė turi natūraliai palankią akustiką, leidžiančią įrašyti gyvo garso įspūdį be dirbtinių efektų.

    Kultūros centro direktorius Valdas Andriuškevičius sako, kad mintis apie galimybę įrašinėti gimė dar vykstant remontui. Vis dėlto tada nebuvo aišku, ar salėje neatsiras pernelyg stiprus aidas arba, priešingai, ar garsas nebus pernelyg slopinamas.

    Kaip salė virsta studija

    Baigus darbus ir sustačius kėdes tapo akivaizdu, kad erdvė tinka ne tik koncertams, bet ir įrašams su natūraliu reverberacijos efektu. Kad įrašai būtų kokybiški, teko išspręsti ir praktinius dalykus: garso operatoriui įrašo metu reikia dirbti atskiroje patalpoje, kad girdėtų garsą taip, kaip jį girdi klausytojas salėje.

    Pasak vadovo, šie techniniai sprendimai leido sukurti modelį, kai prireikus koncertinė erdvė greitai pritaikoma įrašams. Jis pabrėžia, kad svarbią dalį sudarė ir finansavimas rekonstrukcijai, prie kurios prisidėjo Kazlų Rūdos savivaldybė bei Vyriausybės investicijų programos lėšos.

    Projektas su Justino Marcinkevičiaus kūryba

    Pradėti įrašų istoriją Kazlų Rūdoje buvo nuspręsta nuo projekto, susijusio su Justino Marcinkevičiaus tekstais. Operos solistas Liudas Mikalauskas siekė įdainuoti dainas, sukurtas pagal poeto eiles, ir taip gimė sumanymas parengti įrašus bei išleisti vinilinę plokštelę ir kompaktinį diską.

    Prie projekto organizavimo prisidėjo Prienų biblioteka, nes Prienai yra Justino Marcinkevičiaus gimtasis kraštas, o Prienų rajono savivaldybė įsigijo dalį vinilinės plokštelės tiražo reprezentacinėms reikmėms. Tokia partnerystė padėjo užtikrinti, kad idėja neliktų vien kūrybiniu sumanymu.

    Į Kazlų Rūdą atvyko „Baltic Mobile Recordings“

    Vienu svarbiausių šios istorijos akcentų tapo tai, kad įrašams buvo pasitelkta mobili studija „Baltic Mobile Recordings“. Kultūros centro vadovo teigimu, ši komanda yra pelniusi Grammy apdovanojimą už klasikinės muzikos įrašus, o jų darbų geografija siejasi su aukščiausio lygio orkestrų ir teatrų projektais.

    V. Andriuškevičius sako, kad garso režisieriai atvyko, įvertino salę praktiškai ir liko patenkinti jos skambesiu. Tokie įvertinimai, anot jo, rodo, kad mažesnių miestų infrastruktūra gali tapti konkurencinga, jei turi tinkamas akustines savybes ir paruoštą techninį pagrindą.

    Kitas kultūros centro privalumas – iš pagrindų atnaujintas fortepijonas. Pasak vadovo, instrumentu jau grojo žinomi pianistai, o tai leidžia drąsiau planuoti ne tik koncertus, bet ir aukštesnio lygio įrašus su akustiniu instrumentu.

    Vinilinės plokštelės pristatymas Kazlų Rūdos kultūros centre numatytas rugsėjo 22 dieną. Tą vakarą dainos turėtų skambėti gyvai, koncertuos Liudas Mikalauskas ir pianistė Beata Vingraitė, o renginys sutaps ir su tarptautinės Kultūros dienos minėjimu bei tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio uždarymu.

  • Dainų slėnio renginių naujovė Kaune: su bilietu 6 valandas viešasis transportas – nemokamai

    Į didžiuosius renginius Kauno Dainų slėnyje žiūrovai galės atvykti paprasčiau: miesto taryba pritarė tvarkai, pagal kurią renginio bilietas taps ir nemokamu viešojo transporto bilietu. Sprendimas taikomas vykstant į renginį ir grįžtant po jo, siekiant sumažinti spūstis bei automobilių srautus prie Ąžuolyno.

    Naujoji tvarka numato aiškų laiko langą: viešuoju transportu su renginio bilietu bus galima važiuoti likus 3 valandoms iki renginio pradžios ir dar 3 valandas po oficialiai nurodytos pabaigos. Tai reiškia, kad vienas bilietas apims ir patekimą į renginį, ir kelionę miesto autobusais bei troleibusais.

    „Dainų slėnis po rekonstrukcijos vėl tapo viena svarbiausių miesto renginių erdvių, sutraukiančių tūkstančius žmonių. Norime, kad kelionė į koncertą ar kitą renginį būtų kuo paprastesnė“, – sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas bus taikomas komerciniams renginiams Dainų slėnyje. Praktinis pokytis žiūrovams paprastas: papildomai pirkti ar žymėti viešojo transporto bilieto nebereikės, jei rankose bus galiojantis renginio bilietas.

    Tokie integruoti sprendimai Europos miestuose vertinami kaip viena veiksmingiausių priemonių renginių logistikai suvaldyti, ypač kai viena vieta per trumpą laiką pritraukia kelis tūkstančius žmonių. Didesnė viešojo transporto pasiūla ir patogesnės sąlygos atvykimui dažniausiai leidžia sumažinti poreikį parkavimui, trumpina kelionės laiką ir gerina eismo saugą aplink renginių teritorijas.

    Dainų slėnis atnaujintas ir vėl aktyviai naudojamas nuo 2024 metų vasaros, kai čia vyko Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirti renginiai. Rekonstrukcijos darbų vertė siekė 7 mln. eurų, o erdvėje įrengtos amfiteatrinės tribūnos, grimo ir persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos bei administracinis paviljonas su bilietų kasomis.

    Pastaraisiais sezonais Dainų slėnis tapo viena ryškiausių Kauno koncertinių erdvių, kur per šiltąjį laikotarpį vyksta dešimtys renginių. Miesto teigimu, nemokamas viešasis transportas su renginio bilietu turėtų paskatinti žiūrovus dažniau rinktis kelionę autobusu ar troleibusu ir prisidėti prie darnaus judumo tikslų.

  • „Bogdanka“ laikosi 2026 metų gavybos plano ir taikosi į eksportą: daugiau anglies Ukrainai ir Europai

    Planai 2026 metams: 8 mln. tonų

    Lenkijos anglies bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ skelbia išlaikanti 2026 metų gamybos planą – apie 8 mln. tonų anglies. Įmonė taip pat ketina iki 2 mln. tonų parduoti už Enea grupės ribų, o po pirmo pusmečio šis kiekis siekė 886 tūkst. tonų.

    Bendrovės atstovai pabrėžia, kad „Bogdanka“ išlieka viena efektyviausių anglies kasyklų Lenkijoje, o veiklos sprendimai grindžiami kaštų drausme ir gamybos efektyvumo didinimu. Toks tonas signalizuoja siekį išlaikyti konkurencingumą mažėjančių anglies kainų ir energetikos transformacijos fone.

    Eksportas: Ukraina, Slovakija ir naujos kryptys

    „Bogdanka“ nurodo norinti didinti eksportą, ypač į Ukrainą, tačiau tiekimus, pasak įmonės, stipriai lemia karo sąlygos ir logistikos rizikos. Be Ukrainos, pagrindinėmis eksporto kryptimis įvardijamos Slovakija, taip pat minima, kad atsirado pardavimų į Čekiją.

    Bendrovė taip pat vertina galimybes parduoti anglį Pietų Europos rinkoms. Tarp „Bogdanka“ pranašumų minimi siūlomos anglies kokybės parametrai ir geografinė padėtis, kuri gali sumažinti transporto kaštus lyginant su dalimi konkurentų.

    „Norėtume eksportuoti daugiau anglies, tačiau tiekimus į Ukrainą iš esmės determinuoja karo situacija“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ plėtros viceprezidentas Sławomir Krenczyk.

    Rezultatai ir rinkos spaudimas

    Per pirmą 2026 metų pusmetį „Bogdanka“ pardavė beveik 4,06 mln. tonų prekybinės anglies – 1,3 proc. daugiau nei prieš metus. Prekybinės anglies gamyba viršijo 4,38 mln. tonų, tai yra 509 tūkst. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o anglies išeiga, bendrovės duomenimis, pakilo iki 72,1 proc.

    Įmonė skelbia, kad jos dalis tiekimuose profesionaliajai energetikai Lenkijoje pasiekė 31 proc. Nors eksporto dalis pajamose išaugo nežymiai, iki 3,2 proc., bendrovė akcentuoja, kad pardavimai į užsienį išlieka svarbūs diversifikacijai ir perteklinių kiekių realizavimui.

    „Gavybos sektoriaus rezultatai išlieka spaudžiami mažėjančių anglies kainų ir pokyčių energetikos rinkoje, o didesni gavybos kaštai prisidėjo prie EBITDA mažėjimo per pusmetį“, – sakė „Bogdanka“ finansų viceprezidentas Artur Wasilewski.

    Įmonė kartu pabrėžia, kad antrasis 2026 metų ketvirtis rodė aiškesnį atsigavimą: EBITDA siekė beveik 88 mln. zlotų, o grynasis pelnas viršijo 27 mln. zlotų. Konvertuojant, tai sudaro atitinkamai apie 20 mln. eurų ir apie 6 mln. eurų.

    Tiekimas Enea grupei ir investicijos

    Anglies pardavimai Enea grupės įmonėms, bendrovės duomenimis, sudarė apie 73 proc. visų „Bogdanka“ pajamų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2026 metais sudaryti tiekimo sutarčių pakeitimai numato didesnius kiekius ir pakoreguotus pristatymų grafikus, įskaitant vežimus geležinkeliu.

    Per pirmą 2026 metų pusmetį grupė investicijoms skyrė apie 372,8 mln. zlotų, tai yra maždaug 86 mln. eurų, o didžiausia dalis teko naujų kasybos darbų plėtrai ir esamų pajėgumų modernizacijai. Bendrovė taip pat deklaruoja, kad iki 2030 metų planuoja kasmet investuoti maždaug 600–700 mln. zlotų, tai yra apie 140–160 mln. eurų.

    Vadovybė neatmeta, kad ateityje sutartyse galėtų būti aktyviau naudojamos peržiūros ir derybų nuostatos, jei rinkoje vyktų reikšmingi pokyčiai. Taip pat akcentuojama logistinių paslaugų plėtra, kai vežama ne tik anglis, bet ir kiti kroviniai, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno produkto.

  • Lenkijoje vėl svarstomas CPN: Donaldas Tuskas žada mažesnes degalų kainas po prezidento parašo

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad degalų kainos šalyje galėtų mažėti, jei prezidentas pasirašytų pakartotinai pateiktą įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio mokesčio degalų įmonėms. Pasak premjero, vos po parašo Vyriausybė būtų pasirengusi grįžti prie dar vieno programos CPN varianto, skirto degalų kainoms mažinti.

    CPN, kurios pavadinimą būtų galima versti kaip Ceny Paliwa Niżej, jau buvo taikoma anksčiau, tačiau pasibaigus jos antrajam etapui degalų kainos degalinėse vėl pastebimai pakilo. Tuskas akcentavo, kad šuoliai rinkoje labiausiai smogia vartotojams, o krizinių laikotarpių naudą dažniau pasiima didžiosios degalų bendrovės.

    Kas turėtų finansuoti CPN?

    Premjeras pabrėžė, kad idėja apmokestinti „nadzwyczajne zyski“, tai yra neįprastai išaugusį pelną, atsirado siekiant surinkti lėšų mokesčių lengvatoms degalams. Vyriausybės logika tokia: dalis papildomų įmonių uždarbių būtų grąžinama gyventojams per mažesnius vartojimo mokesčius ar kitus kainų mažinimo mechanizmus.

    Kaip nurodė Lenkijos finansų ministerija, viršpelnio mokesčio tarifas sudarytų 60 proc. apmokestinamosios bazės. Ministerijos vertinimu, už laikotarpį nuo 2026 metų kovo iki 2026 metų gruodžio biudžetas galėtų papildomai gauti apie 920 000 000 eurų pajamų.

    „Garantuoju, kad jeigu prezidentas pagaliau pasirašys pakartotinai pateiktą viršpelnio mokesčio įstatymą, iškart įgyvendinsime kitą CPN variantą, kad degalai atpigtų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką CPN reiškė vairuotojams?

    Ankstesni CPN etapai buvo paremti laikinais mokesčių pakeitimais ir kainų reguliavimo priemonėmis. Viename iš etapų buvo mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas kai kurioms degalų rūšims, taip pat taikytos laikinos akcizo lengvatos, o tam tikru laikotarpiu buvo nustatytos ir maksimalios degalų kainos degalinėse.

    Skaičiuojama, kad bendra programos CPN kaina Lenkijos biudžetui siekė apie 1 200 000 000 eurų. Iš jų trumpas etapas rugpjūčio antroje pusėje kainavo apie 114 000 000 eurų, todėl sprendimas tęsti ar atnaujinti programą tiesiogiai priklauso nuo papildomų pajamų šaltinių.

    Politinis konfliktas ir kainų rizikos

    Donaldas Tuskas viešai spaudė prezidentą pasirašyti įstatymą, teigdamas, kad delsimas gali kainuoti brangiai vartotojams. Premjeras siejo galimą kainų kilimą su geopolitinėmis rizikomis Artimuosiuose Rytuose bei Rusijos karo veiksnių poveikiu energijos žaliavų rinkoms.

    Tuo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau buvo pripažinęs, kad tęsti CPN be papildomų biudžeto įplaukų sudėtinga dėl įtemptos valstybės finansų padėties. Jo vertinimu, viršpelnio mokestis būtų esminė sąlyga, leidžianti programą aktyvuoti dar kartą.

  • „Grupa Kęty“ taikosi į „Metra“: iki 450 mln. eurų sandoris ir ryški investuotojų reakcija

    „Grupa Kęty“ pasirašė sąlyginę sutartį įsigyti „Fengari Holdings“, valdančią „Metra“ grupės įmones. Didžiausia sandorio vertė, atsižvelgiant į grynosios skolos dydį ir uždarymo datą, gali siekti iki 450 mln. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad įmonės vertė nustatyta 645 mln. eurų lygiu, iš jos atimant skolos dydį pagal 2026 metų kovo 31 dienos duomenis. Galutinis mokėjimas priklausys nuo sandorio užbaigimo momento, kurį planuojama pasiekti 2027 metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki pirmojo ketvirčio pabaigos.

    Rinka sureagavo iškart

    Apie planuojamą įsigijimą paskelbus viešai, „Grupa Kęty“ akcijos Varšuvos biržoje šoktelėjo, intradienos metu fiksuotas daugiau nei 10 proc. kilimas. Tuo metu bendras rinkos fonas buvo silpnas, o pagrindiniai indeksai daugiausia judėjo neigiama kryptimi.

    Pranešime akcentuojama, kad sandoris neturėtų keisti galiojančios dividendų politikos. 2026 metais „Grupa Kęty“ dividendams išmokėjo daugiau nei 110 mln. eurų, o tai atitiko apie 11 eurų už akciją.

    Kas yra „Metra“ ir kodėl tai svarbu?

    „Metra“ apibūdinama kaip pasaulinio masto aliuminio profilių gamintoja, tiekiančia sprendimus geležinkelių sektoriui, architektūrinėms sistemoms bei teikiančia papildomas paslaugas, tokias kaip dažymas, anodavimas, mechaninis apdirbimas ir suvirinimas. Grupė turi 9 gamyklas Italijoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, o metiniai presavimo pajėgumai siekia apie 145 000 tonų.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais „Metra“ grupės pardavimo pajamos galėtų siekti apie 600 mln. eurų, o EBITDA, neįtraukiant vienkartinių įvykių ir sandorio kaštų, apie 90 mln. eurų. Daugiau nei 45 proc. pajamų grupė generuoja Šiaurės Amerikoje, todėl įsigijimas „Grupa Kęty“ atvertų didesnę geografinę diversifikaciją.

    Finansavimas ir strateginiai tikslai

    Sandorį planuojama finansuoti derinant banko kreditą ir nuosavas lėšas. „Grupa Kęty“ tam tikslui yra sudariusi terminuoto kredito sutartį su banku „Pekao“ iki maždaug 465 mln. eurų sumos.

    Bendrovė tikisi sinergijų technologijų vystymo, pirkimų ir pardavimų srityse bei siekia stiprinti pozicijas Europoje. Taip pat pabrėžiamas perspektyvus geležinkelių produktų segmentas ir galimybė pasinaudoti „Metra“ tarptautiniais pardavimo kanalais, ypač Italijos rinkoje.

  • Dovana šeimoje ir mokesčiai: kada pervedimas tiesiai pardavėjui gali kainuoti papildomai?

    Lenkijoje svarstoma reikšminga permaina, kuri gali paliesti šeimų dovanas ir jų apmokestinimą. Iki šiol ginčų kildavo tada, kai pinigai iš artimųjų pervedami ne gavėjui, o iškart jo kreditoriui, pavyzdžiui, būsto pardavėjui ar NT vystytojui.

    Teismų praktika ilgą laiką buvo palanki mokesčių mokėtojams: pripažįstama, kad dovanos faktą galima pagrįsti ir tuomet, kai pervedimas atliekamas tiesiai tam, kam gavėjas yra skolingas. Tačiau mokesčių administratorius dažnai laikėsi griežtesnio požiūrio ir reikalavo, kad lėšos pirmiausia įkristų į gavėjo sąskaitą.

    Kodėl kilo problema?

    Praktinė situacija dažna: tėvai nori padėti vaikui įsigyti būstą, todėl perveda pinigus tiesiai NT vystytojui ar pardavėjui. Mokesčių administratorius tokiais atvejais neretai teigdavo, kad formalus reikalavimas dėl dovanos perdavimo įrodymo neįvykdytas, todėl lengvata netaikoma.

    Tokios bylos teismuose kartojosi metų metus, o sprendimai dažnai būdavo palankūs gyventojams. Dėl to susidarė aiški tendencija, kad pernelyg formalus vertinimas neatitinka dovanos esmės, jei realiai dovana buvo suteikta šeimos nario naudai.

    Ką planuoja Finansų ministerija?

    Skelbiama, kad Finansų ministerija rengia bendrą išaiškinimą, kuriuo ketinama sušvelninti sąlygas taikyti atleidimą nuo mokesčio už paveldėjimą ir dovanas artimiausių giminaičių rate. Tai reikštų, kad pervedimas tiesiai gavėjo kreditoriui galėtų būti pripažįstamas pakankamu įrodymu, jei aiškiai matyti dovanos tikslas ir gavėjo nauda.

    „Atlikome išsamią administracinių teismų sprendimų analizę ir planuojame parengti bendrą išaiškinimą, kuriuo sušvelninsime atleidimo taikymo sąlygas“, – nurodė Finansų ministerija.

    Mokesčių ekspertai tokį posūkį vertina kaip bandymą užbaigti ilgalaikius ginčus ir priartinti administratoriaus praktiką prie teismų formuojamo standarto. Gyventojams tai galėtų reikšti mažiau rizikos, kai šeimos parama suteikiama tiesioginiu apmokėjimu už būstą ar kitą didelį pirkinį.

  • Saulės elektrinių ir šilumos siurblių tiekėjas „Nasz Prąd“ atšaukė IPO Varšuvos biržoje: kodėl

    Sprendimas priimtas po prospekto patvirtinimo

    Vroclave įsikūrusi saulės elektrinių ir šilumos siurblių įrangos tiekėja „Nasz Prąd“ atsisakė planų vykdyti pirminį viešą akcijų siūlymą ir listinguotis Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Bendrovė sprendimą priėmė nepaisydama to, kad prospektą buvo patvirtinusi Lenkijos finansų priežiūros institucija.

    Įmonė buvo planavusi pritraukti naujo kapitalo plėtrai, o dalį akcijų turėjo parduoti ir esami akcininkai. Vis dėlto galutiniame etape bendrovės vadovybė nusprendė, kad sandoris dabartinėmis sąlygomis nebūtų palankus.

    „Po konsultacijų su patarėjais priėmėme sprendimą atsisakyti viešo akcijų siūlymo, nes nematėme galimybės įgyvendinti jo bendrovei ir dabartiniams akcininkams priimtina kaina“, – sakė bendrovės vadovas Marcin Frączek.

    Pasak jo, įmonė nenori įsileisti naujų akcininkų tuo metu, kai rinkos vertinimai, vadovybės požiūriu, neatspindi bendrovės augimo tempo. Tai dažnas argumentas atidedant IPO, ypač kai kapitalo rinkose vyrauja atsargesnės nuotaikos.

    Plėtrą finansuos bankų paskolomis

    „Nasz Prąd“ teigia, kad plėtros planų neatsisako ir reikalingas lėšas ketina užsitikrinti bankų finansavimu. Toks pasirinkimas leidžia greičiau gauti kapitalą ir išvengti viešo siūlymo kaštų bei su listingu susijusių įsipareigojimų.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad atsinaujinančios energetikos įmonės vis dažniau balansuoja tarp dviejų finansavimo kelių: kapitalo rinkų ir skolinto kapitalo. Augant palūkanų normų nepastovumui ir investuotojų reikalavimams, sprendimą dažnai lemia kainodara ir prognozuojama paklausa IPO metu.

    Durų kapitalo rinkoms neužtrenkia

    Bendrovės valdyba pabrėžia, kad IPO atšaukimas nereiškia galutinio pasitraukimo iš kapitalo rinkų planų. Jei rinkos aplinkybės taps palankesnės, tema gali būti svarstoma iš naujo.

    Toks požiūris atitinka ir platesnę tendenciją regione: dalis įmonių, ypač susijusių su fotovoltika ir šilumos siurbliais, stebi investuotojų lūkesčius bei energetikos politikos pokyčius, ir sprendimus dėl biržos renkasi priimti oportunistiškai.

    Finansiniais duomenimis, „Nasz Prąd“ 2025 metais gavo 169,9 mln. zlotų grynųjų pajamų, tai sudaro apie 39 mln. eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos siekė 116 mln. zlotų, arba apie 27 mln. eurų, o EBITDA – 27,1 mln. zlotų, arba apie 6 mln. eurų.

  • Europos investicijų bankas grįžta prie atomo: 40 mln. eurų startuoliui su mažaisiais SMR

    Europos investicijų bankas (EIB) skiria 40 mln. eurų Suomijos startuoliui „Steady Energy Oy“, kuriančiam mažus modulinius reaktorius (SMR). Tai laikoma reikšmingu posūkiu po kelių dešimtmečių atsargaus banko požiūrio į branduolinę energetiką.

    Pasak EIB, investicija nukreipta į technologijas, kurios galėtų padėti užtikrinti stabilesnį ir mažiau taršų energijos tiekimą Europoje. Bankas pabrėžia, kad SMR galėtų papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei kainų svyravimų.

    Kodėl EIB keičia kursą?

    EIB ilgą laiką vengė branduolinių projektų, ypač nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai po saugos incidentų ir politinių sprendimų dalyje Europos šalių branduolinė energetika buvo pristabdyta. Pastaraisiais metais situaciją pakeitė energetinio saugumo ir kainų krizės, išryškinusios didelę priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Šis sprendimas taip pat dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir elektrifikuoti ekonomiką. Daugelyje valstybių branduolinė energetika vėl vertinama kaip galimas stabilios generacijos šaltinis, ypač kai trūksta vėjo ar saulės.

    „Užtikrindami stabilią, mažai anglies dioksido išskiriančią energiją greta atsinaujinančių šaltinių, maži moduliai reaktoriai gali padėti sukurti saugesnį ir atsparesnį Europos energijos krepšelį“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    SMR orientuojami į miestų šilumą

    „Steady Energy Oy“ kuria supaprastintą reaktoriaus koncepciją, skirtą ne tik elektrai, bet ir žemos temperatūros šilumos gamybai centralizuotam šildymui. Bendrovė teigia, kad vienas reaktoriaus blokas galėtų pagaminti 50 MW nulinės emisijos šiluminės galios, o keli blokai galėtų pilnai aprūpinti vidutinio dydžio miestą.

    Helsinkyje, Salmisaari teritorijoje, planuojama bandomoji jėgainė, kurioje branduolinis reaktoriaus branduolys bus pakeistas elektriniu kaitinimo elementu. Tikslas yra išbandyti sistemos veikimą, šilumos grandines ir integraciją į miesto infrastruktūrą, o eksploatacijos pradžia numatoma 2027 metais pavasarį.

    Suomijoje keli miestai, tarp jų Helsinkis, Jyväskylä, Kerava ir Kuopio, vertina požeminių mažųjų atominių jėgainių panaudojimą centralizuotame šildyme. Kuopio jau vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo darbai, kurie dažnai tampa esminiu etapu prieš licencijavimą.

    „Mūsų tikslas yra būti pasirengusiems pradėti pirmosios jėgainės statybas per trejus metus“, – sakė „Steady Energy Oy“ technologijų vadovas Hannesas Haapalahtis.

    EIB nurodo, kad investicija finansuos tyrimus ir plėtrą, bandymus bei licencijavimo procesus, o planuojami darbai Suomijoje vyks 2026–2028 metais. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad SMR technologijos Europoje pereina iš koncepcijų stadijos į konkrečių projektų rengimą.

  • Po 22 metų „Unibep“: Leszekas Marekas Gołąbieckis pereina į „PORR Polska“ ir imsis inovacijų

    Po daugiau nei dviejų dešimtmečių su „Unibep“ siejamas vadovas Leszekas Marekas Gołąbieckis pradeda naują karjeros etapą. Jis prisijungė prie „PORR Polska“, kur užims kubatūrinės statybos ir inovacijų padalinio direktoriaus pareigas.

    Pats vadovas socialiniuose tinkluose pabrėžė, kad pokytis po 22 metų jam reiškia naujus iššūkius ir ambicingus projektus. Jis taip pat akcentavo galimybę dirbti su profesionalia komanda ir tikisi, kad šis etapas bus sėkmingas tiek profesiškai, tiek asmeniškai.

    Karjera statybų sektoriuje

    Leszekas Marekas Gołąbieckis yra statybų inžinierius, baigęs Balstogės technologijos universitetą. Per visą karjerą jis dirbo statybų sektoriuje, įskaitant darbus „Budimex–Unibud“ ir „Budimex Dromex“.

    Į „Unibep“ bendrovę iš Bielsk Podliaskio jis atėjo 2004 metais. 2014 metais, stebėtojų tarybos sprendimu, buvo paskirtas įmonės valdybos pirmininku ir ilgus metus formavo bendrovės kryptį bei poziciją rinkoje.

    Vadovų pokyčiai „Unibep“

    2023 metais „Unibep“ vadovo kėdę perėmė Dariuszas Blocheris, o Gołąbieckis tapo valdybos vicepirmininku bei bendrosios statybos direktoriumi. Tokia rokiruotė žymėjo platesnį vadovų komandų pertvarkymo etapą įmonėje.

    Iš valdybos vicepirmininko pareigų Gołąbieckis pasitraukė liepos pabaigoje, tuomet viešai buvo nurodyta, kad sprendimą lėmė asmeninės priežastys. Dabar jis oficialiai pradeda darbą „PORR Polska“, kur dėmesys bus telkiamas į kubatūrinius projektus ir inovacijų diegimą.

    Statybų rinkoje tokie perėjimai dažnai vertinami kaip signalas apie įmonių siekį stiprinti kompetencijas, ypač efektyvumo, technologinių sprendimų ir projektų valdymo srityse. Pastaraisiais metais sektoriuje daugėja iniciatyvų, susijusių su skaitmeninimu, statybos procesų optimizavimu ir tvaresniais sprendimais, todėl inovacijų kryptis tampa vis svarbesnė.