CP v2

Blog

  • „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ atliko 14-ąjį „Starship“ bandymą, kuris tapo svarbiu programos lūžiu: sistema pirmą kartą pasiekė orbitinį skrydį. Iš Starbase aikštelės Teksase pakilusi raketa į žemąją Žemės orbitą iškėlė krovinį ir įvykdė pagrindinį misijos tikslą.

    Skrydyje dalyvavo „Super Heavy“ stiprintuvas ir „Starship“ laivas, o paleidimas vyko pagal suplanuotą profilį. Ankstesni bandymai daugiausia baigdavosi suborbitinėmis trajektorijomis, todėl perėjimas prie orbitos laikomas kertiniu žingsniu siekiant pilnai daugkartinės sistemos.

    „SpaceX“ pranešė, kad antrasis pakopos laivas orbitoje turėjo praleisti iki maždaug 10 valandų ir per tą laiką apskrieti Žemę iki šešių kartų, skrisdamas apie 275 kilometrų aukštyje. Po pakopų atsiskyrimo „Super Heavy“ nukreiptas į Meksikos įlanką, kur, kaip ir planuota, buvo atliktas nusileidimas į vandenį.

    Vienas svarbiausių šio bandymo elementų buvo krovinio išskleidimas. Laivo krovinių skyriuje buvo 26 „Starlink V3“ palydovai, kurie buvo paleisti į orbitą ir turi sustiprinti „Starlink“ ryšio tinklo pralaidumą.

    Po orbitinės fazės „Starship“ turėjo grįžti į atmosferą ir atlikti suplanuotą nusileidimą Ramiajame vandenyne, į vakarus nuo Čilės. Skrydžio metu tikrinami šiluminės apsaugos patobulinimai, įskaitant plytelių tvirtinimo sprendimus ir pakeitimus, skirtus sumažinti ankstesniuose bandymuose fiksuotų tarpų bei pažeidimų riziką.

    Šis bandymas „SpaceX“ priartina prie ambicingiausio tikslo, kai tiek pirmoji, tiek antroji pakopos būtų sugrąžinamos ir pakartotinai naudojamos po kiekvieno skrydžio. Įmonei tai taip pat svarbu dėl planų ateityje atlikti sudėtingesnius sugrįžimo manevrus ir pereiti prie bandymų, kai laivas būtų gaudomas starto bokšto mechanizmais.

  • Lenkija atsidūrė kibernetinių atakų epicentre: NATO patarėjas įspėja, kas gali nutikti

    Lenkija atsidūrė kibernetinių atakų epicentre: NATO patarėjas įspėja, kas gali nutikti

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena dažniausiai kibernetinėse erdvėse atakuojamų valstybių, o bandymai smogti šalies infrastruktūrai fiksuojami nuolat. Tačiau didelė dalis atakų esą neutralizuojama dar ankstyvoje stadijoje, kol jos neperauga į rimtesnius sutrikimus.

    Apie tai Rzeszove kalbėjo generolas majoras Karolis Molenda, anksčiau vadovavęs Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų komponentui. Šiuo metu jis dirba NATO vado transformacijai strateginiu patarėju ir Aljanse eina vadinamąją Cyber Champion pareigybę.

    Šimto procentų saugumo nebūna

    Generolo vertinimu, nė viena sistema negali būti visiškai apsaugota, todėl svarbiausias tikslas yra ne pažadas užkirsti kelią viskam, o gebėjimas greitai atlaikyti smūgį ir atkurti veiklą. Kibernetinis atsparumas, pasak jo, turi būti įdiegtas jau projektavimo etape, o ne pridedamas vėliau kaip papildomas priedas.

    „Reikia prisiminti, kad nėra šimto procentų saugios sistemos ir tokios niekada nebus. Todėl kuriant sistemas, atsparumas turi būti įdiegtas nuo pat pradžių“, – sakė K. Molenda.

    Praktikoje tai reiškia griežtesnį tiekimo grandinės vertinimą, aiškiai apibrėžtas prieigos teises, duomenų atsargines kopijas ir testuojamus incidentų valdymo planus. Energetikos, telekomunikacijų, transporto ar sveikatos sektoriuose tokie sprendimai lemia, ar ataka taps tik nemaloniu incidentu, ar plataus masto krize.

    Kada atsakas peržengia kibernetinę erdvę?

    Pasak generolo, iki šiol fiksuoti incidentai nebuvo tokie, kad sukeltų žmonių žūtis ar masiškai suniokotų kritinę infrastruktūrą. Tačiau jis pabrėžė, kad kritinės žalos ar aukų atveju valstybės reakcija negalėtų apsiriboti vien skaitmenine erdve.

    „Iki šiol tai nėra atakos, po kurių kas nors būtų žuvęs ar infrastruktūra būtų reikšmingai nukentėjusi. Jei susidurtume su tokia ataka, visos valstybės atsakas būtų atitinkamas ir neapsiribotų vien kibernetine erdve“, – teigė K. Molenda.

    Tokie scenarijai siejami ne tik su duomenų vagystėmis ar svetainių trikdymu, bet ir su bandymais paveikti fizinius procesus, pavyzdžiui, energetikos ar pramonės valdymo sistemas. Dėl to NATO vis daugiau dėmesio skiria tarpsektoriniam pasirengimui ir koordinavimui, kai vienu metu reikia ir techninių, ir politinių sprendimų.

    Gynybos sėkmė priklauso nuo žmonių

    K. Molenda akcentavo, kad efektyvi gynyba remiasi nuolatiniu karinių ir civilinių operacinių komandų darbu bei geru priešininkų taktikų ir naudojamų įrankių pažinimu. Jis atskirai paminėjo iniciatyvą Cyberlegion, kurioje daugiau kaip 3 000 civilių ekspertų savanoriškai prisideda prie valstybės kibernetinės gynybos.

    Jo vertinimu, vienas iš atgrasymo elementų yra gebėjimas identifikuoti ir viešinti priešišką infrastruktūrą. Tokia praktika didina užpuolikų kaštus, apsunkina pasirengimą ir gali sumažinti pakartotinių atakų tikimybę.

    Kalbėdamas apie saugumą regione, generolas pabrėžė, kad netoli vykstantis karas didina Lenkijos grėsmių suvokimą ir skatina dalintis patirtimi su sąjungininkais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tikslas nėra vienos valstybės izoliacijai prilygstanti apsauga, o viso Aljanso skaitmeninis atsparumas.

    „Čia kalbama ne apie vieną skaitmeniškai pažangią ir saugią valstybę. Kalbama apie Aljansą, kuris būtų skaitmeniškai pažangus ir skaitmeniškai atsparus“, – sakė K. Molenda.

  • Rudenį išlenda paslėpti automobilio gedimai: meistrai įspėja, ką būtina patikrinti dabar

    Rudenį išlenda paslėpti automobilio gedimai: meistrai įspėja, ką būtina patikrinti dabar

    Ruduo automobiliui dažnai tampa griežtesniu išbandymu nei sausa vasara: ant kelių daugiau vandens, purvo ir šlapių lapų, o krentant temperatūrai blogėja sukibimas. Prie to prisideda rūkas, trumpėjančios dienos ir prastesnis matomumas, todėl menki techniniai trūkumai greičiau virsta realia rizika.

    Didžiausia bėda ta, kad dalis gedimų neatsiranda staiga, o vystosi palaipsniui. Vairuotojas prie pokyčių pripranta ir kasdienėje rutinoje gali nepastebėti, jog automobilis stabdo ar laikosi kelio prasčiau, kol neprireikia avarinio manevro ant šlapios dangos.

    Pakaba: amortizatoriai dažnai apgauna

    Vienas dažniausių rudenį išryškėjančių trūkumų susijęs su pakaba, ypač amortizatoriais. Jų nusidėvėjimas ne visada pasireiškia alyvos pratekėjimu ar aiškiais bildesiais, tačiau silpstant slopinimui ilgėja ratų kontaktą su danga prarandančių situacijų laikas.

    Apie problemas gali signalizuoti didesnis kėbulo siūbavimas, ryškesni svyravimai posūkiuose, automobilio traukimas į šoną ar netolygiai dyla padangos. Kartu verta įvertinti spyruokles, svirtis, šarnyrus, įvores ir stabilizatoriaus traukes, o po dalies remonto darbų dažnai būtina patikrinti ratų suvedimą.

    Stabdžiai: šlapia danga neatleidžia

    Rudenį, kai sukibimas prastesnis, saugumo atsarga sumažėja, todėl stabdžių būklė tampa kritiškai svarbi. Nusidėvėjusios kaladėlės ir diskai yra tik matomiausia dalis, nes problemų gali sukelti ir suportų darbas ar pasenęs stabdžių skystis.

    Dėmesio verti požymiai yra vairo ar pedalo vibracija stabdant, automobilio traukimas į šoną, neįprasti garsai ir pasikeitęs pedalo kietumas. Senesniuose automobiliuose papildomai reikėtų apžiūrėti stabdžių vamzdelius: kietieji gali koroduoti, o lanksčiuosiuose gali atsirasti įtrūkimų, nutrinimų ar išsipūtimų.

    Paviršinis rūdžių sluoksnis ant diskų po drėgnos nakties paprastai nėra gedimas ir dažnai nusivalo pirmais stabdymais. Vis dėlto gili korozija ar nuolatiniai pažeidimai darbinėje zonoje jau gali reikšti, kad stabdymo efektyvumas prastėja ir delsti nebeverta.

    Elektroninės sistemos ir matomumas

    Nors šiuolaikiniai automobiliai turi daug pagalbinių saugos sistemų, jos nepakeičia geros mechanikos būklės. ABS ar stabilumo kontrolė padeda suvaldyti automobilį kritinėse situacijose, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo padangų, stabdžių ir pakabos būklės.

    „ABS ir stabilumo sistemos padeda išlaikyti kontrolę staiga stabdant ar praradus sukibimą, tačiau jos nepakeičia tvarkingų stabdžių, pakabos ir gerų padangų“, – sakė Tomasz Olawa.

    Jei užsidega ABS lemputė, tai dar nereiškia, kad būtina keisti ratų greičio daviklį. Priežastis gali būti laidai, jungtys ar impulsinis žiedas, todėl pirmiausia reikalinga diagnostika, o ne spėjimas iš detalių sąrašo.

    Rudenį itin svarbus matomumas: neužtenka, kad žibintai tiesiog šviečia. Apniukę ar nešvarūs žibintų gaubtai mažina šviesos kiekį, o neteisingai sureguliuoti žibintai trumpina apšviečiamą kelią arba akina kitus vairuotojus.

    Net neteisingai įdėta lemputė gali iškreipti šviesos pluoštą, todėl po keitimo verta pasitikrinti, ar ji sumontuota tiksliai. Taip pat nereikėtų laukti žiemos keičiant valytuvus: jei jie palieka dryžius ar praleidžia vandenį, intensyvaus lietaus metu matomumas gali dingti per sekundes.

    Prie matomumo prisideda ir salono oro filtras, nors tai dažnai pamirštama. Užsikimšęs filtras riboja oro srautą, todėl stiklai greičiau rasoja iš vidaus, o ventiliacijai reikia daugiau laiko juos nusausinti.

    Praktikoje ruduo gerai parodo, kas automobilyje buvo atidėliojama: pakaba ir stabdžiai silpsta palaipsniui, o skirtumas paaiškėja tada, kai tenka staigiai stabdyti ar apvažiuoti kliūtį ant šlapio kelio. Dėl to prieš prasidedant šaltesniam sezonui techninė patikra dažnai kainuoja mažiau nei pasekmės kelyje.

  • Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Per naują Rusijos masinę ataką Ukrainoje netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto nukrito reaktyvinis dronas. Incidentas įvyko Ukrainos teritorijoje, maždaug už 2 kilometrų nuo sienos su Lenkija, todėl pasienyje kilo įtampa ir trumpalaikė panika.

    Lenkijos gynybos institucijos pranešė, kad šalis pakėlė parengtį ir į orą pakilo naikintuvai, tačiau oro erdvė nebuvo pažeista. Pasibaigus pavojaus signalui, orlaiviai grįžo į bazes, o stebėjimas buvo tęsiamas sustiprintu režimu.

    Ukrainos pasieniečiai nurodė, kad pats perėjimo punktas Jagodine nebuvo pataikytas, tačiau sprogimas fiksuotas netoliese. Įvykio aplinkybes papildomai analizavo ir atvirųjų šaltinių žvalgyba, vertinanti vaizdo įrašus bei kitus viešai prieinamus duomenis.

    Kas yra reaktyvinis „Geran-5“

    Pagal turimus duomenis, atakai panaudotas „Geran-5“ – reaktyvinė smogiamųjų dronų versija, kuri pastarosiomis savaitėmis tampa vis didesniu iššūkiu Ukrainos oro gynybai. Ši platforma siejama su anksčiau naudotais „Shahed“ tipo sprendimais, tačiau reaktyvinis variklis iš esmės keičia grėsmės pobūdį.

    Teigiama, kad „Geran-5“ gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, o nuotolis siekia maždaug 950–1 000 kilometrų. Kovinės galvutės masė nurodoma apie 90 kilogramų, o dėl didesnio greičio perėmimas tampa sudėtingesnis nei lėtesnių ankstesnių variantų.

    Ukrainos karinių šaltinių vertinimais, tokių taikinių numušimo efektyvumas gali būti apie 60 proc., kai tuo metu lėtesnių dronų perėmimo rodikliai dažnai viršydavo 90 proc. Tai reiškia, kad oro gynybai reikia kitokių priemonių derinio ir trumpesnio reagavimo laiko.

    Smūgiai prie sienos kartojasi

    Pirmadienio incidentas vertinamas kaip dar vienas eskalacijos ženklas, nes smūgiai arti Lenkijos sienos kartojasi. Pastaruoju metu fiksuota daugiau atvejų, kai objektai sprogdavo kelių kilometrų atstumu nuo pasienio arba krisdavo netoli infrastruktūros, susijusios su judėjimu į Lenkiją.

    Lenkijos pusė anksčiau skelbė planus stiprinti rytinio pasienio oro erdvės apsaugą, įskaitant dažnesnį F-16 patruliavimą, sraigtasparnių įtraukimą ir didesnį dėmesį priešlėktuvinei bei antidroninei gynybai prie perėjimo punktų. Taip pat diegiamos procedūros, kaip greitai reaguoti į oro pavojų pasienio zonoje.

    Šio tipo incidentai didina riziką, kad net ir nepažeidus NATO oro erdvės gali kilti pavojingų situacijų dėl nuolaužų, klaidų navigacijoje ar nenuspėjamų trajektorijų. Dėl to regione svarbiausiais veiksniais tampa ankstyvas aptikimas, aiški komunikacija visuomenei ir greitas karinių pajėgų sprendimų priėmimas.

  • Akmenukas į priekinį stiklą? Štai kada dar galima važiuoti, o kada policija sustabdys

    Akmenukas į priekinį stiklą? Štai kada dar galima važiuoti, o kada policija sustabdys

    Nuo akmenuko atsiradęs įskilimas priekinėje automobilio stiklo dalyje dažnai iš pirmo žvilgsnio atrodo menkas, nes laminuotas stiklas paprastai nesubyra į šukes. Vis dėlto net mažas defektas gali greitai virsti ilgu plyšiu, ypač keičiantis temperatūrai ar važiuojant nelygiu keliu.

    Prieš tęsiant kelionę svarbiausia įvertinti, kur tiksliai yra pažeidimas ir ar jis patenka į vairuotojo matymo lauką. Jei įskilimas ar žvaigždutės formos taškas trukdo matyti kelią, ypač naktį, kai išsklaido priešpriešinių žibintų šviesą, rizika tampa ne tik komforto, bet ir saugumo klausimu.

    Kada defektas tampa pavojingas?

    Servisai dažniausiai gali sutaisyti pavienį įdaužimą, jei jis nėra vairuotojo akių lygyje ir nuo jo neina aktyvus plyšys. Tokiu atveju pažeidimas užpildomas specialia derva, nors nežymus pėdsakas dažnai išlieka.

    Kur kas daugiau nerimo kelia įskilimas, kuris artėja prie stiklo krašto arba prasideda ties pačiu kraštu. Tokie plyšiai linkę plėstis, todėl net ir trumpa kelionė gali baigtis tuo, kad stiklas taps nebetinkamas remontui ir reikės keitimo.

    Kai kaltas ne akmuo

    Pasitaiko situacijų, kai vairuotojas neprisimena jokio smūgio, o stikle atsiranda plyšys be aiškaus įdaužimo taško. Tokiais atvejais specialistai pirmiausia ieško plyšio pradžios vietos, nes ji gali signalizuoti apie įtempimus kėbule ar netinkamą stiklo sumontavimą.

    „Jei plyšys išeina iš stiklo krašto ir nėra aiškaus smūgio taško, reikia vertinti stiklo įstatymą ir kėbulo būklę. Priežastis gali būti įtempimai po ankstesnio stiklo keitimo ar remonto po eismo įvykio“, – sakė automobilių srities ekspertas Jerzy Komorowski.

    Jei defektas atsirado staiga ir be aiškios priežasties, verta jį nufotografuoti dar prieš vykstant į servisą. Tai ypač aktualu automobiliams, kurie neseniai buvo remontuoti, nes nuotraukos gali padėti tiksliau nustatyti plyšio kilmę.

    Ką gali padaryti policija ir ką reiškia bauda?

    Praktikoje vertinama ne tai, kiek centimetrų sudaro plyšys, o ar automobilis yra saugus ir ar užtikrina pakankamą matomumą. Jei pareigūnams kyla pagrįstų įtarimų, kad pažeistas stiklas kelia grėsmę saugumui, jie gali apriboti tolesnį dalyvavimą eisme.

    „Kelių eismo taisyklių laikymasis vertinamas pagal realią situaciją: mažas įdaužimas už matymo zonos ir įskilimas, kertantis vairuotojo matymo lauką, nėra tas pats. Todėl sprendimas priklauso nuo pažeidimo vietos ir to, ar vairuotojas per jį aiškiai mato“, – sakė draudimo konsultantas Adam Oleksyszyn.

    Vairuotojai kartais vadovaujasi paprasta taisykle, kad jei defektas mažesnis už monetą, jį tikrai bus galima sutaisyti. Tačiau vien dydžio nepakanka, nes svarbu pažeidimo gylis, struktūra ir tai, ar nuo jo jau pradėjo sklisti plyšys.

    Jei paaiškėja, kad stiklo keitimas neišvengiamas, verta iš karto prašyti visos paslaugos sąmatos. Šiuolaikiniuose automobiliuose su kameromis ir pagalbos vairuotojui sistemomis po stiklo keitimo neretai reikalinga ir kamerų kalibracija, o tai gali pastebimai padidinti galutinę kainą.

    Priimant sprendimą, kaip apmokėti remontą, svarbu įsivertinti draudimo sąlygas. Autokasko ar atskiras stiklų draudimas gali numatyti skirtingą franšizę, skirtingą išmokos skaičiavimą ir tai, ar po įvykio keisis įmokos atnaujinant polisą.

    Ekspertai pataria nedelsti ir kuo greičiau parodyti stiklą specialistui, nes ankstyvas remontas dažnai leidžia išvengti viso stiklo keitimo. Gavus serviso įvertinimą ir sąmatą, tuomet lengviau nuspręsti, ar mokėti pačiam, ar kreiptis į draudiką.

  • Nutekėjo „Pokemon Winds and Waves“ regiono žemėlapis: žaidėjai įžvelgė net Australiją

    Nutekėjo „Pokemon Winds and Waves“ regiono žemėlapis: žaidėjai įžvelgė net Australiją

    Internete paplito nutekintas žaidimo „Pokemon Winds and Waves“ regiono žemėlapis, kuris iškart sukėlė audringas diskusijas bendruomenėje. Nutekinimą sieja su paskyra „Centro Leaks“, o dalis gerbėjų jau lygina kontūrus su realiomis pasaulio vietovėmis.

    Anksčiau „Game Freak“ trumpame pristatyme leido suprasti, kad naujo regiono įkvėpimai siesis su Pietryčių Azija, ypač Indonezija, Filipinais ir Malaizija. Tačiau nutekintame žemėlapyje žaidėjai pastebėjo atskirą sausumos fragmentą, kuris, jų teigimu, gerokai peržengia tropinio archipelago ribas.

    Didžiausią dėmesį patraukė žemėlapio kampas, primenantis Australijos šiaurinę pakrantę, įskaitant Darvino apylinkių kontūrus ir netoliese esančias salas. Dėl to kilo spėlionių, kad kūrėjai gali plėsti geografiją už pirminės koncepcijos ribų arba ruošti atskirą turinio dalį.

    Nutekinta medžiaga taip pat leidžia manyti, kad žaidimo pradžia gali būti ne tradiciniame mažame miestelyje, o dideliame kurortiniame komplekse, veikiančiame kaip atviras centras. Toks sprendimas primintų MMO žaidimuose matomą hub logiką ir galėtų reikšti dar didesnį dėmesį tinklo funkcijoms.

    Pasak nutekintų failų interpretacijų, salių lyderių kovose esą būtų naudojami aštuoni tipai, tarp jų žolės, nuodų, skraidantys ir plieniniai pokemonai. Kita tipų dalis, kaip spėjama, būtų palikta Elitiniam ketvertui, čempionui ir pagrindinei siužeto linijai, taip išlaikant aiškesnį progresą.

    Ne mažiau aptarinėjamas ir galimas nusivylimas seniesiems serijos gerbėjams: nutekėjimuose teigiama, kad „Winds and Waves“ gali nepasiūlyti naujos Eevee evoliucijos. Šis pokemonas paskutinį kartą naują formą gavo 2013 metais, kai „Pokemon X“ ir „Pokemon Y“ pristatė Sylveon.

    Galiausiai nutekinta informacija palietė ir techninę žaidimo pusę. Teigiama, kad projektas iš pradžių galėjo būti kuriamas ankstesnei „Nintendo Switch“ kartai, tačiau vėliau perkeltas į naujesnę platformą, o leidėjas viešai mini išskirtinumą „Nintendo Switch 2“.

    Kol kas nei „Game Freak“, nei „Nintendo“ viešai nepatvirtino nutekinto žemėlapio autentiškumo, todėl dauguma detalių lieka spėlionių lygmenyje. Vis dėlto panašūs nutekėjimai dažnai formuoja lūkesčius dar gerokai iki oficialių naujienų, o iki galimos premjeros dalis sprendimų gali pasikeisti.

  • Steam kūrėjo Gabe’o Newello paslaptis: ant superjachtos – šiurpą kelianti ašmenų kolekcija

    Steam kūrėjo Gabe’o Newello paslaptis: ant superjachtos – šiurpą kelianti ašmenų kolekcija

    „Steam“ platformos kūrėjas ir bendrovės „Valve“ vadovas Gabe’as Newellas jau seniai laikomas viena įtakingiausių figūrų vaizdo žaidimų industrijoje. Jo vadovaujama ekosistema tapo pagrindine kompiuterinių žaidimų parduotuve, o „Valve“ vardas siejamas su tokiais žanrą formavusiais projektais kaip „Half-Life“ ir „Counter-Strike“.

    Pastaraisiais metais „Valve“ veikla apėmė ne tik žaidimų kūrimą, bet ir įrangą žaidėjams. Bendrovė išplėtė savo techninės įrangos kryptį, o „Steam Deck“ tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip kompiuterinių žaidimų biblioteka persikelia į nešiojamą formatą.

    Vis dėlto Newello kasdienybė nesibaigia vien technologijomis ir žaidimais. Viešojoje erdvėje aptarinėtas jo gyvenimo būdas siejamas su darbu ir poilsiu superjachtoje „Leviathan“, kurios vertė, remiantis viešai minimais skaičiais, siekia apie 450 000 000 eurų.

    Pasak pasakojimo, kuriuo viešai pasidalijo Minh „Gooseman“ Le, Newellas turi ir mažiau žinomą, daliai žmonių nerimą keliančią aistrą. Le, laikomas vienu iš „Counter-Strike“ ištakų kūrėjų, teigė sužinojęs, kad milijardierius kolekcionuoja šaltuosius ginklus.

    „Prisimenu, kaip jis buvo įnikęs į peilius. Jis pradėjo kolekcionuoti peilius ir kirvius, turėjo visą kambarį peilių, ašmenų, kalavijų ir kitokių daiktų. Tai atrodė kaip visiška beprotybė“, – sakė Minh „Gooseman“ Le.

    Anot jo, kolekcionavimas esą nebuvo vien trumpalaikė užgaida. Tvirtinama, kad vėliau Newellas dar labiau įsitraukė ir pradėjo domėtis ašmenų gamyba, lankė užsiėmimus bei mokėsi šio amato.

    Tokia detalė apie „Valve“ vadovą išryškina platesnę tendenciją, kai technologijų lyderiai vis dažniau atranda nišinius pomėgius už savo srities ribų. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad aukščiausio lygio vadovų hobiai neretai susiję su meistryste, disciplina ir noru nuolat mokytis, o tai vėliau persikelia ir į jų kuriamus produktus.

  • „Jersey Mike’s“ gerbėjai nustėro: iš meniu dingo mėsos kukulių sumuštinis – aiškėja kodėl

    Mėsos kukulių sumuštinis daugeliui yra klasika, tačiau JAV sumuštinių tinklas „Jersey Mike’s“ jo jau kurį laiką nesiūlo. Nors panašus pasirinkimas dažnai būna konkurentų meniu, šiame tinkle šis produktas, kaip teigiama, neatitiko pasirinktos krypties.

    Viešojoje erdvėje aptarinėjant pokyčius, dažniausiai remiamasi darbuotojais prisistatančių žmonių pasisakymais socialiniuose tinkluose. Juose kartojama versija, kad mėsos kukulių sumuštinis nebuvo populiarus ir pardavimai neatsvėrė jo laikymo bei paruošimo kaštų.

    „Atsisakėme šio sumuštinio, nes jis nedera su šviežumo idėja: produktas visą dieną laikomas šildytuve, užima vietą ir trukdo darbo eigai“, – rašė vienas komentatorius.

    Dar vienas dažnai minimas argumentas yra operacinis efektyvumas. Tokiam sumuštiniui reikia nuolatinio karšto laikymo, papildomos įrangos ir griežtesnės temperatūrų kontrolės, o tai gali lėtinti aptarnavimą piko metu ir didinti maisto saugos rizikas.

    Diskusijose taip pat nurodoma, kad mėsos kukulių sumuštinis iš meniu galėjo dingti apie 2020 metais. Oficialaus „Jersey Mike’s“ patvirtinimo dėl tikslios datos ir motyvų viešai pateikiama mažai, todėl ši informacija išlieka neoficiali.

    Ką siūlo konkurentai

    Tuo metu kiti didieji sumuštinių tinklai mėsos kukulių sumuštinius išlaikė kaip vieną atpažįstamiausių pasirinkimų. „Subway“ siūlo kelias variacijas, o „Firehouse Subs“ yra išplėtojęs net kelis receptus, įskaitant saldžiai aštrius skonius.

    Pastaraisiais metais greitojo maisto rinkoje ryškėja dvi priešingos tendencijos: vieni tinklai plečia asortimentą riboto leidimo naujienomis, kiti priešingai supaprastina meniu, kad sutrumpintų eiles ir sumažintų virtuvės sudėtingumą. „Jersey Mike’s“ atvejis labiau primena antrąją kryptį, kai prioritetu tampa greitis ir aiški prekės ženklo žinutė.

  • Dietologai atskleidė, kodėl moliūgą verta valgyti dažniau: labiausiai padėkos akys

    Moliūgas rudenį dažnai tampa sriubų ar troškinių ingredientu, tačiau dietologai pabrėžia, kad tai kur kas daugiau nei sezoninė daržovė. Jame gausu karotenoidų, ypač beta karoteno, kurį organizmas gali paversti vitaminu A.

    Būtent dėl šios priežasties moliūgas siejamas su regėjimo palaikymu ir akių sveikata. Vitaminas A svarbus normaliai tinklainės veiklai, o jo stoka gali lemti prastesnį matymą prieblandoje ir didesnį akių sausumo rizikos lygį.

    Moliūgas ir akių sveikata

    Termiškai apdorotas moliūgas paprastai turi lengviau pasisavinamų karotenoidų, todėl keptas ar virtas jis gali būti praktiškas pasirinkimas kasdieniam meniu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač koncentruotas gali būti konservuotas moliūgas be pridėtinio cukraus.

    Karotenoidai maiste dažnai veikia kaip antioksidantai, o subalansuotoje mityboje tai siejama su lėtesniais su amžiumi susijusiais audinių pokyčiais. Vis dėlto dietologai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia visos mitybos ir reguliarių profilaktinių patikrų.

    Nauda virškinimui ir sotumui

    Moliūgas turi palyginti nedaug kilokalorijų, tačiau suteikia skaidulų, kurios prisideda prie normalios virškinimo sistemos veiklos. Dėl skaidulų ilgiau išliekantis sotumo jausmas gali padėti lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Skaidulos taip pat svarbios žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, kuri vis dažniau minima kalbant apie bendrą savijautą ir imuninės sistemos veiklą. Rudenį, kai racione natūraliai daugėja daržovių, moliūgas gali būti patogus būdas šį tikslą sustiprinti.

    Imunitetas, širdis ir kasdieniai deriniai

    Moliūge aptinkami vitaminai A ir C siejami su normalia imuninės sistemos funkcija, todėl jis dažnai rekomenduojamas kaip įvairios mitybos dalis šaltuoju sezonu. Taip pat moliūge yra kalio, kuris svarbus normaliai raumenų veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui.

    Dietologai primena, kad beta karotenas yra riebaluose tirpi medžiaga, todėl jo pasisavinimą gali pagerinti nedidelis sveikųjų riebalų kiekis. Moliūgą verta derinti su alyvuogių aliejumi, riešutais ar avokadu, o saldžiuose patiekaluose rinktis saikingą cukraus kiekį.

    Moliūgą paprasta pritaikyti ir kasdieniuose patiekaluose: jis tinka trintoms sriuboms, košėms, troškiniams, ankštinių patiekalams ar orkaitėje keptoms daržovėms. Norint išlaikyti gerą maistinę vertę, pravartu vengti perteklinio riebalų ir druskos kiekio bei rinktis kuo mažiau perdirbtus priedus.

  • „Microsoft“ tęsia „Xbox“ resetą: masiniai atleidimai, studijų rokiruotės ir Nadellos žinutė

    „Microsoft“ tęsia „Xbox“ resetą: masiniai atleidimai, studijų rokiruotės ir Nadellos žinutė

    „Microsoft“ tęsia „Xbox“ padalinio pertvarką, kuri šiais metais jau pareikalavo tūkstančių darbo vietų. Bendrovė siekia supaprastinti struktūrą, perskirstyti projektus tarp studijų ir greičiau užtikrinti stabilų pelningumą.

    Šaltinių teigimu, per naujausią bangą buvo panaikinta dar keli šimtai pozicijų „Halo Studios“ ir kituose „Xbox“ vidiniuose kūrėjų padaliniuose. Tai tęsia anksčiau skelbtą mažinimą, kai žaidimų segmente buvo atsisakyta apie 1 600 etatų.

    Pertvarka apima ir kūrybinių komandų pergrupavimą: dalis studijų glaudžiau integruojamos su „Activision Blizzard“ bei „Bethesda“ struktūromis. Toks modelis leidžia centralizuoti technologijas, leidybą ir rinkodarą, bet kartu kelia riziką prarasti komandų savarankiškumą.

    „Sprendimai yra teisingi ir padeda efektyvinti žaidimų padalinio veiklą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, komentuodamas vykstantį „Xbox“ reorganizavimą.

    „Microsoft“ pastaraisiais metais agresyviai plėtė turinio portfelį, tačiau rinkoje didėja spaudimas rodyti aiškesnę grąžą. Žaidimų industrija po pandemijos pakilimo išgyvena lėtesnio augimo etapą, todėl leidėjai vis dažniau renkasi kaštų mažinimą, projektų konsolidavimą ir veiklos prioritetų peržiūrą.

    Analitikų vertinimu, „Xbox“ strategijos esmė dabar yra didesnė leidybos disciplina ir franšizių valdymo suvienodinimas tarp skirtingų studijų. Tai gali reikšti daugiau kryžminio bendradarbiavimo ir greitesnius leidybos ciklus, tačiau darbuotojams toks tempas dažnai kainuoja darbo vietas.

    Kol kas nėra požymių, kad tai būtų paskutinė pertvarkos fazė. „Microsoft“ tikslas yra paruošti žaidimų verslą kitų fiskalinių metų augimui, o tai paprastai reiškia tolesnę procesų optimizaciją ir resursų nukreipimą į didžiausią komercinį potencialą turinčius projektus.