CP v2

Blog

  • Daržininkai rugsėjį sėja šį augalą: uždengia dirvą, mažina piktžoles ir kaupia azotą

    Daržininkai rugsėjį sėja šį augalą: uždengia dirvą, mažina piktžoles ir kaupia azotą

    Rudenį, kai lysvės po derliaus nuėmimo pamažu tuštėja, vis daugiau daržininkų renkasi jas ne palikti plikas, o apsėti žaliajai trąšai skirtais augalais. Vienas dažniausių pasirinkimų rugsėjo mėnesį yra gauruotoji vikė, ankštinių šeimos augalas, vertinamas dėl gebėjimo kaupti azotą ir greitai suformuoti tankią žalios masės dangą.

    Gauruotoji vikė iš rudens paprastai auga lėčiau, tačiau peržiemoja ir pavasarį startuoja itin sparčiai. Dėl to ji padeda dirvai „neužmigti“: šaknys gerina struktūrą, o antžeminė masė saugo paviršių nuo lietaus išmušimo ir vėjo, taip mažindama erozijos riziką.

    Kuo naudinga gauruotoji vikė

    Didžiausias šio augalo privalumas yra natūralus dirvos praturtinimas azotu. Ant vikės šaknų gyvena gumbelinės bakterijos, kurios „sugauna“ atmosferos azotą ir paverčia jį augalams prieinama forma, o vėliau, suirus žaliajai masei, dalis šių maisto medžiagų grįžta į dirvą.

    Tankiai sužėlusi vikė veikia ir kaip natūralus barjeras piktžolėms. Uždengtas dirvos paviršius prasčiau praleidžia šviesą, todėl piktžolių sėkloms sunkiau sudygti, o pavasarį greitai augantis žalias kilimas padeda išlaikyti tvarkingesnes lysves be intensyvaus ravėjimo.

    Baigiant vikės auginimą, žalią masę galima nupjauti ir palikti kaip mulčią arba negiliai įterpti į dirvą. Taip padidinamas organinės medžiagos kiekis, o tai siejama su geresniu drėgmės išlaikymu ir aktyvesne dirvos mikroorganizmų veikla.

    Kada ir kaip sėti rudenį

    Norint, kad vikė spėtų sudygti ir gerai įsišaknyti iki šalčių, sėją paprastai verta planuoti vasaros pabaigoje arba rugsėjį. Praktikoje orientuojamasi į maždaug 30–45 dienas iki stipresnių šalnų, nes per vėlai pasėtas augalas gali silpniau peržiemoti.

    Lysvėse dažniausiai pakanka pašalinti stambesnes augalų liekanas ir daugiametes piktžoles, o dirvą lengvai supurenti bei išlyginti. Sėklos gali būti beriamos paskleidžiant arba sėjant eilutėmis, o tuomet užžeriamos maždaug 3–5 centimetrų dirvos sluoksniu ir švelniai prispaudžiamos.

    Jei rudenį dirva sausa, po sėjos pravartu palaistyti, kad dygimas būtų tolygesnis. Atsparumas šalčiui nereiškia, kad kiekvienas augalas išsilaikys bet kokiomis sąlygomis, todėl svarbiausia yra nepervėlinti sėjos ir užtikrinti, kad vikė iki žiemos spėtų sustiprėti.

    Kodėl verta maišyti su rugiais

    Gauruotoji vikė turi ilgus, liaunus, besidriekančius stiebus, todėl ją dažnai sėja kartu su žieminiais rugiais. Rugiai sukuria atramą, dėl kurios vikė mažiau gula, o bendras pasėlis sudaro tvirtesnį ir tolygesnį dirvos dangos sluoksnį.

    Tyrimuose, kuriuose vertintas vikės peržiemojimas, pastebėta, kad mišiniai su javais gali padėti geriau išsilaikyti per šalčius, be kita ko, dėl geresnio sniego sulaikymo. Praktinis rezultatas darže paprastas: pavasarį dažniau gaunama vientisa, greitai atželianti žalioji masė.

    Derinys naudingas ir dėl skirtingų funkcijų: vikė labiau siejama su azoto kaupimu bei organine mase, o rugiai greitai uždengia dirvą ir gali efektyviau pristabdyti piktžoles. Svarbu pavasarį žaliąją trąšą nupjauti ir panaudoti dar iki subręstant sėkloms, kad augalai nepradėtų plisti nepageidaujamai.

  • Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaime, Gražiškių seniūnijoje, paminėtos politinio kalinio, disidento ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko 100-osios gimimo metinės. Jo gimtinėje šia proga atidengtas skulptoriaus Adolio Pečkio sukurtas atminimo suolelis.

    Į minėjimą susirinko B. Gajausko artimieji, kraštiečiai, savivaldos ir kitų institucijų atstovai bei svečiai. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė.

    „Balio Gajausko gyvenimas liudija, kokią didelę kainą teko mokėti už Lietuvos laisvę. Svarbu saugoti tokių žmonių atminimą ir perduoti jų istorijas jaunajai kartai“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Balys Gajauskas gimė 1926 metais Vygrelių kaime. Už antisovietinę veiklą jis buvo persekiojamas ir kalinamas, o sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje iš viso praleido 37 metus.

    Istorikai pabrėžia, kad tokios patirtys buvo būdingos daugeliui sovietų represijų aukų, tačiau B. Gajausko atvejis išsiskiria ilga ir nuoseklia kova už žmogaus teises. Jo biografija primena, kad okupacijos metais laisvės siekis dažnai kainuodavo ne vienus metus, o ištisus gyvenimo dešimtmečius.

    Minėjimas vėliau persikėlė į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų. Čia surengtas susitikimas su B. Gajausko dukra Gražina Gajauskaite ir pristatyta dokumentinė apybraiža „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“.

    Renginyje taip pat bendrauta su apybraižos kūrėjais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte. Organizatoriai akcentavo, kad atminimo įamžinimo iniciatyvos padeda bendruomenėms išlaikyti gyvą istorinę atmintį ir aiškiau suprasti laisvės kainą.

    Padėkota visiems, prisidėjusiems prie B. Gajausko atminimo įamžinimo, taip pat akcinei bendrovei „Via Lietuva“ už suteiktą paramą įgyvendinant iniciatyvą.

  • Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atrasti žmones, galinčius tapti Zarasų krašto garbės ambasadoriais už rajono ribų. Idėja skirta stiprinti ryšius su kitur gyvenančiais zarasiškiais ir bendraminčiais, kurie savo veikla galėtų garsinti kraštą.

    Kandidatu gali būti tiek kitame Lietuvos mieste ar užsienyje gyvenantis Zarasų krašto žmogus, tiek asmuo, kuris nėra kilęs iš šio regiono, tačiau nori prisidėti prie jo matomumo ir augimo. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausia yra reali motyvacija ir galimybė padėti savo patirtimi, idėjomis ar kontaktais.

    Ko tikimasi iš ambasadorių?

    Garbės ambasadoriaus vardas apibrėžiamas kaip savanoriška ir neatlygintina veikla, orientuota į ryšių kūrimą ir Zarasų krašto pristatymą. Tikimasi, kad ambasadoriai galėtų prisidėti prie verslo, turizmo, kultūros, švietimo ar kitų bendrų iniciatyvų, kurios kuria ilgalaikę naudą bendruomenei.

    Tokių iniciatyvų praktika Lietuvoje vis dažniau siejama su diaspora ir grįžtamojo ryšio skatinimu, kai regionai ieško būdų, kaip išlaikyti ryšį su išvykusiais gyventojais. Savivaldybės dažniausiai akcentuoja ne simbolinius titulus, o tinklaveiką ir konkrečius projektus, kurie padeda pritraukti idėjų, partnerių ar investicijų.

    Kaip siūlyti kandidatą?

    Kandidatą gali pasiūlyti tiek pavienis žmogus, tiek organizacija, taip pat leidžiama pateikti ir savo kandidatūrą. Jei siūlomas kitas asmuo, būtinas išankstinis jo sutikimas.

    Kandidatūrų laukiama iki spalio 15 dienos. Užpildytą kandidato anketą savivaldybė prašo atsiųsti elektroniniu paštu info@zarasai.lt, o anketą ir vardo suteikimo nuostatus nurodo esant savivaldybės interneto svetainėje.

  • Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 3 dieną Lietuvoje vyks nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos Vyčio skliautas 2026. Jų tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veiktų mobilizacijos procesai ir institucijų sąveika kilus krizei.

    Pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tokie patikrinimai paprastai apima sprendimų priėmimo grandines, informacijos perdavimą ir pasirengimą užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybose dalyvaus ir Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybių įsitraukimas yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojami praktiniai veiksmai, susiję su gyventojų informavimu, civilinių pajėgumų koordinavimu ir kritinių paslaugų užtikrinimu.

    Kas yra mobilizacinė sistema

    Nacionalinė mobilizacinė sistema apima mechanizmus, kurie leidžia valstybei greitai sutelkti reikalingus žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybai bei kitoms kritinėms funkcijoms. Praktikoje tai reiškia suderintus veiksmus tarp ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų.

    Pratybų metu tikrinama ne tik formali procedūrų atitiktis, bet ir tai, kaip jos veikia laiko spaudimo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas institucijų komunikacijai, sprendimų priėmimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Tokio tipo pratybos dažniausiai vykdomos kaip institucinis patikrinimas, tačiau jos gali apimti ir informavimo priemones, kai visuomenė supažindinama su veiksmais krizės metu. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius savivaldybių ir valstybės institucijų pranešimus, jei būtų planuojami konkretūs veiksmai vietoje.

    Mobilizacijos ir visuomenės pasirengimo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, todėl pratybos laikomos ne vien formaliu testu, bet ir praktiniu pasirengimo stiprinimu. Institucijos paprastai siekia įvertinti, ar parengti planai yra įgyvendinami ir ar turimi resursai atitinka realius poreikius.

  • Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Zarasuose skambės šūviai ir dūmai: ką būtina žinoti apie šaulių pratybas „Saugūs Zarasai’26“

    Rugsėjo 25–27 dienomis Zarasų mieste ir rajone vyks Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės lauko taktikos pratybos „Saugūs Zarasai’26“. Organizatoriai perspėja, kad gyventojai šiuo laikotarpiu gali girdėti šūvius ir kitus neįprastus garsus, taip pat matyti dūmų imitaciją.

    Pratybos numatytos tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl didesnis aktyvumas gali būti pastebimas ir vakare ar naktį. Mokymų metu planuojama naudoti imitacinius šaudmenis, garso priemones ir bepiločius orlaivius, o tai kai kuriose vietovėse gali sukelti papildomą triukšmą.

    Pratybų teritorijoje gyventojai gali sutikti ginkluotus, skiriamaisiais ženklais pažymėtus šaulius, taip pat pamatyti jų naudojamas sausumos ir vandens transporto priemones. Pabrėžiama, kad tai mokomosios pratybos, skirtos šaulių taktiniams įgūdžiams ir sąveikai lavinti.

    Ko tikėtis gyventojams?

    Dažniausiai tokio pobūdžio mokymai apima judėjimą vietovėje, ryšio ir koordinavimo užduotis, stebėjimo bei orientavimosi veiksmus, todėl gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir įvertinti, kad matomi veiksmai nėra realus incidentas. Jei pratybų metu pasirodytų dūmai, tai gali būti dūmų imitacija, naudojama taktinėms situacijoms modeliuoti.

    Organizatorių teigimu, pratybų metu bus laikomasi saugos reikalavimų, aplinkosaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat nurodoma, kad pratybos neturėtų trikdyti įprastos gyventojų kasdienės veiklos, o šaulių veiksmai bus organizuojami taip, kad būtų užtikrintas saugumas.

    Kodėl tokios pratybos rengiamos?

    Lietuvos šaulių sąjunga reguliariai rengia mokymus skirtinguose Lietuvos regionuose, siekdama parengti narius gynybos užduotims ir veikimui krizės situacijose. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama realistiškoms pratyboms su aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis, ryšio priemonėmis ir vietovės pažinimu.

    Gyventojams, kuriems kyla klausimų dėl pratybų eigos ar konkrečių teritorijų, rekomenduojama sekti oficialią organizatorių informaciją ir savivaldybės skelbiamus pranešimus. Skubios pagalbos tarnybas patariama informuoti tik tais atvejais, kai pastebima akivaizdi reali grėsmė ar incidentas, nesusijęs su mokymais.

  • Visaginas ruošia tautų šventę: „Rudeninės“ grįžta su eisena, muge ir koncertais iki vėlumos

    Visaginas ruošia tautų šventę: „Rudeninės“ grįžta su eisena, muge ir koncertais iki vėlumos

    Rugsėjo 25–26 dienomis Visagine vyks X tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“, kviečiantis miestą patirti skirtingų tradicijų, muzikos ir amatų savaitgalį. Organizatoriai žada renginius nuo iškilmingos eisenos iki vakarinio koncerto, o pagrindinės veiklos bus sutelktos Sedulinos alėjoje ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.

    Festivalis Visagine rengiamas kaip bendruomenes jungianti tradicija, atspindinti miesto daugiakultūrį charakterį. Šis formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose: šventėse akcentuojamos ne tik sceninės programos, bet ir gyvas pažinimas per maistą, amatus, edukacijas ir bendras veiklas.

    Programa prasidės eisena

    Rugsėjo 25 dieną numatyta iškilminga festivalio eisena, kuri startuos nuo Visagino kultūros centro „Draugystė“ ir drieksis iki mažojo amfiteatro. Po eisenos planuojamas oficialus atidarymas ir koncertas su šokių vakaronės elementais, įtraukiant žiūrovus.

    Rugsėjo 22 dieną–spalio 22 dieną kultūros centre bus rodoma festivalio fotografijų paroda „Akimirkos“. Tokios parodos tapo įprasta didesnių renginių tąsa, leidžiančia šventei išlikti mieste ilgiau nei vieną savaitgalį.

    Mugė, edukacijos ir kultūrų valandos

    Rugsėjo 26 dieną Sedulinos alėjoje vyks amatininkų mugė, o dieną papildys amatininkų kiemelių atidarymas ir edukacinės programos. Skelbiama, kad pristatomi bus sertifikuoti tradiciniai gaminiai, taip pat numatytas parodomasis šakočio kepimas, kurį rengs UAB „Romnesa“ atstovai.

    Šeštadienį taip pat planuojamos atskirų kultūrų valandos, kuriose pasirodys Visagino kultūros centro kolektyvai ir svečiai. Programoje minimos baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, totorių, kirgizų, ukrainiečių, uzbekų, lenkų ir armėnų tradicijos.

    Vakare – didysis koncertas

    Didysis vakaro koncertas „Kultūrų derlius“ suplanuotas rugsėjo 26 dieną vakare. Skelbiama, kad scenoje pasirodys kolektyvai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat numatyti įvairių regioninių folkloro tradicijų pasirodymai.

    Rugsėjo 27 dieną planuojama tęstinė festivalio dalis – kūrybiniai susitikimai ir dirbtuvės, skirtos svečių bendravimui su vietos tautinėmis bendrijomis. Tokios veiklos dažnai tampa svarbia šiuolaikinių festivalių kryptimi, kai dėmesys skiriamas ne tik žiūrėjimui, bet ir dalyvavimui.

  • „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų: kaip saugos DI agentus, kai jie ima veikti įmonių sistemose

    „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų: kaip saugos DI agentus, kai jie ima veikti įmonių sistemose

    DI saugumo bendrovė „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėsti jos vykdymo metu veikiančią DI agentų saugos platformą. Finansavimui vadovavo investuotojas 42CAP, prisidėjo a16z CSX ir HTGF.

    Bendrovę įkūrė Jensas Ernstbergeris ir Michelis Osswaldas, turintys patirties saugiojo skaičiavimo, taikomosios kriptografijos ir DI sistemų srityse. „Kontext“ kuria programinę įrangą, kuri įmonėms turėtų suteikti daugiau matomumo ir kontrolės, ką konkrečiai daro DI agentai.

    Didėjant DI agentų panaudojimui už pokalbių lango ribų, daugėja ir rizikų, susijusių su jų prieigomis bei autonomija darbo aplinkoje. Tokie agentai gali rašyti kodą, pasiekti failus, vykdyti užduotis su įmonės paskyromis, todėl klaida ar piktnaudžiavimas gali reikšti ne tik neteisingą atsakymą, bet ir realius veiksmus sistemose.

    Kontrolė veiksmo momentu

    „Kontext“ platforma pozicionuojama kaip tarpinis sluoksnis tarp DI agentų ir įrankių bei sistemų, su kuriomis jie sąveikauja. Sprendimas realiu laiku vertina agento veiksmus pagal saugumo politiką ir rizikos signalus, atsižvelgdamas į agento tapatybę, prašomą veiksmą, taikinį ir užduoties kontekstą.

    Tokio tipo architektūra tampa aktuali įmonėms, kurios diegia agentines DI sistemas su plačiomis teisėmis, pavyzdžiui, darbui su dokumentais, kodu, bilietų sistemomis ar vidiniais duomenų šaltiniais. Praktikoje rizika kyla ne tik dėl neteisingų atsakymų, bet ir dėl netinkamai suformuluotų užduočių, per plačių leidimų ar net netiesiogiai įvestų kenkėjiškų nurodymų per turinį, su kuriuo agentas dirba.

    „DI agentas gali būti tinkamai autentifikuotas, naudoti patvirtintą įrankį, bet vis tiek atlikti veiksmą, kurio niekas neleido. Kai agentai iš teksto generavimo pereina prie programinės įrangos valdymo, įmonėms reikia kontrolės taško veiksmo momentu. „Kontext“ sujungia tapatybę, užduoties kontekstą ir politiką, kad nuspręstų, ką agentui leidžiama daryti dar prieš veiksmui įvykstant“, – sakė „Kontext“ bendraįkūrėjas Jensas Ernstbergeris.

    Nuo stebėsenos iki blokavimo

    Komandos, diegiančios sprendimą, pradžioje gali įjungti stebėsenos režimą, kad suprastų, kaip agentai elgiasi realioje aplinkoje ir kokia veikla galėtų būti rizikinga. Tai leidžia įsivertinti, kaip saugumo taisyklės veiktų praktikoje, netrikdant kasdienio darbo procesų.

    Įjungus vykdymo režimą, platforma gali blokuoti neleistinus veiksmus dar prieš jiems įvykstant ir išsaugoti audituojamą sprendimų pėdsaką. Tokia prieiga svarbi atitikties reikalavimams ir incidentų tyrimams, kai reikia aiškiai atsekti, kas, kada ir kodėl bandė atlikti konkretų veiksmą.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerijos komandai plėsti, toliau vystyti vykdymo metu taikomą kontrolės platformą ir padėti klientams diegti DI agentus su didesniu matomumu bei valdymu. Rinkoje tai atliepia augančią tendenciją DI sprendimus vertinti ne tik pagal našumą, bet ir pagal valdomą riziką, ypač kai agentams suteikiamos prieigos prie jautrių verslo sistemų.

  • „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    Šiaurės šalių energetikos bendrovė „Fortum“ prisijungė prie ankstyvosios stadijos fondo „Norrsken Evolve“ kaip ribotos atsakomybės partnerė ir investuoja per savo inovacijų bei rizikos kapitalo padalinį. Įsipareigojimas paskelbtas po to, kai vasarą fondas uždarė perviršiu pasirašytą 62 mln. eurų investicijų raundą.

    „Norrsken Evolve“ orientuojasi į pre-seed etapą ir siekia paspartinti įkūrėjus, kuriančius tvarią ir atsparią Europos ekonomiką. Fondo komanda nurodo, kad iki šiol rėmė daugiau nei 80 įmonių, o apie 75 proc. jų vėliau pritraukė papildomą finansavimą.

    Elektrifikacija tampa strategija

    Elektrifikacija keičia pramonę, energetikos sistemas ir vartojimo įpročius, o Europa ją vis dažniau traktuoja kaip konkurencingumo ir energetinio saugumo klausimą. Švarios elektros gamyba vietoje mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas.

    Didžioji dalis proveržių, reikalingų tinklams, lankstumui ir pramonės dekarbonizacijai, gimsta ankstyvose įmonėse. Būtent todėl pre-seed ir seed etapo kapitalas, kartu su pramonės partnerių kompetencija, tampa kritiškai svarbus, kad technologijos greičiau pasiektų rinką.

    Ką partnerystė duos portfeliui

    Partnerystė sujungia „Norrsken“ pozicijas Šiaurės ir Europos startuolių ekosistemoje su „Fortum“ patirtimi energetikos sistemų, elektrifikacijos, pramonės dekarbonizacijos ir energijos rinkų srityse. Fondo portfelio įmonėms tai reiškia ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie praktinių žinių apie tai, kaip energija realiai gaminama, perduodama ir parduodama.

    „Fortum“ pabrėžia, kad patikima energijos sistema ateityje priklausys nuo greitesnių inovacijų ir glaudesnio verslo, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimo. Bendrovė nurodo aptarnaujanti daugiau nei 2 mln. klientų, o jos veikla apima mažo anglies intensyvumo elektros gamybą, klientų paslaugas bei šildymo ir vėsinimo sprendimus.

    „Ateities energetikos sistema bus sukurta greitesnėmis inovacijomis ir glaudesniu verslininkų, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimu. Šia partneryste stipriname ryšį su naująja įmonių karta, kuriančia elektrifikacijos, lankstumo, pramonės dekarbonizacijos ir kitų svarbių energetikos iššūkių sprendimus“, – sakė „Fortum“ inovacijų ir investicijų viceprezidentas Gustavas Eilertsenas.

    „Europa turi talentų ir technologijų, kad jos ekonomika būtų paremta švaria elektra, o mūsų įkūrėjai kuria įmones, kurios tai pavers realybe. „Fortum“ suteikia tai, ko finansiniai investuotojai dažnai neturi: praktinį supratimą, kaip energija gaminama, transportuojama ir parduodama“, – sakė „Norrsken Evolve“ generalinis partneris Johanas Attby.

    Platesnis kontekstas: tikslai ir politika

    „Fortum“ investicija dera su platesnėmis „Norrsken“ iniciatyvomis, kuriomis siekiama spartinti elektrifikaciją Europoje. Tarp jų minima „Electro Union“ kampanija, raginanti Europos Sąjungą kelti tikslą iki 2040 metais 50 proc. galutinio energijos suvartojimo elektrifikuoti.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka: elektrifikacijos plėtrai būtini tinklų pajėgumai, aiškūs reguliaciniai signalai, lankstumo priemonės ir vartotojams patrauklūs modeliai. Todėl fondų ir pramonės partnerystės, galinčios padėti startuoliams testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Zadare, Kroatijoje, vykusioje konferencijoje „Infobip Shift“ startuolių scenoje investuotojai ir technologijų lyderiai aptarė aktualiausius regiono klausimus: kada įmonei verta imti rizikos kapitalo investicijas, o kada geriau rinktis augimą savomis lėšomis. Renginyje dalyvavo tūkstančiai kūrėjų, įkūrėjų ir investuotojų iš Kroatijos bei Centrinės Europos.

    South Central Ventures valdantysis partneris Jure Mikuž atkreipė dėmesį į dvi priešingas klaidas. Viena jų, pasak jo, yra siekti kuo didesnių investicijų raundų vien dėl matomumo ir „vardo“ rinkoje, nors tai ne visada atitinka verslo poreikius.

    Kita kraštutinė problema, anot J. Mikuž, yra per maži raundai, kurie neužtikrina pasirinktos strategijos įgyvendinimo, o planavimas apsiriboja vos kelių mėnesių horizontu. Jis pabrėžė, kad kapitalas turi būti derinamas su aiškiu veiksmų planu ir realiais augimo tempais, o ne su trumpalaikiu išlikimu.

    Tera Ventures rizikos kapitalo partneris Davidas Clarkas teigė, kad vienas iš prastų motyvų pritraukti investicijas yra noras patekti į šalies didžiausių raundų sąrašus. Jo vertinimu, įkūrėjai pirmiausia turi aiškiai suformuluoti, kam reikalingi pinigai, pavyzdžiui, kokius konkrečius žmones ar kompetencijas galima pritraukti iškart gavus finansavimą.

    Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien Centrinės Europos įkūrėjams kaip niekada palankus metas augti savomis lėšomis. D. Clarkas tai siejo su spartėjančia technologijų raida, įskaitant įrankius, kurie padeda mažoms komandoms greičiau kurti produktus ir sumažinti poreikį ankstyvam išoriniam finansavimui.

    „Rizikos kapitalas yra tarsi raketinis kuras: jis arba iškelia iki Mėnulio, arba susprogdina“, – sakė Davidas Clarkas.

    Portfolion ankstyvosios stadijos investuotoja Réka Hidas pabrėžė, kad svarbu rinktis ne bet kokį kapitalą, o tokį investuotoją, kuris geriausiai atitinka bent kelis kritinius poreikius, pavyzdžiui, prieigą prie tinklo, patirties ar rinkų. Jos teigimu, vien pinigų suma neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, ypač ankstyvoje stadijoje.

    Aptarta ir praktika kurti startuolį su iš anksto suplanuotu pardavimu, dažnai vadinama „building for a flip“. R. Hidas suabejojo tokio kelio prasme, nes orientacija į būsimą pirkėją gali nustelbti realios rinkos problemos sprendimą ir klientų vertės kūrimą.

    „Jei kuriate taip, kad jus nupirktų, dažnai sprendžiate jų, o ne rinkos problemą“, – sakė Réka Hidas.

    J. Mikuž akcentavo atviro pokalbio tarp investuotojo ir startuolio svarbą pačioje bendradarbiavimo pradžioje, ypač dėl ambicijų ir ilgalaikių tikslų. D. Clarkas taip pat teigė, kad ankstyviausioje stadijoje kalbos apie pasitraukimą yra toli gražu ne pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įkūrėjas.

    Diskusijoje buvo paliestas ir ekosistemų brendimas, teigiant, kad skirtumai tarp Vakarų Europos ir Centrinės Europos pamažu mažėja. Vis dėlto, investuotojų nuomone, dalis įkūrėjų vis dar idealizuoja startuolio kelią, nors realybėje jis yra labiau apie discipliną, nuoseklumą ir gebėjimą greitai taisyti klaidas.

    Vertinant regiono perspektyvas, Kroatija įvardyta kaip kylanti startuolių ekosistema, kurios raida kai kuriems primena Estijos kelią prieš maždaug dešimtmetį. Investuotojai taip pat kartojo, kad labiausiai vertina įmones, kurios nuo pradžių taikosi į tarptautinę rinką, o ne apsiriboja vien vietiniu mastu.

    DI: nuo demonstracijos prie esmės

    Kalbant apie dirbtinį intelektą, Vercel atstovas Florian Binswanger perspėjo dėl paviršutiniškų sprendimų, kai DI produktui pridedamas tik dėl įvaizdžio investuotojams. Jo teigimu, vertę kuria ne kosmetiniai priedai, o DI integravimas į pagrindines funkcijas ir apčiuopiamą kliento patirtį.

    Taip pat pabrėžta rizika per stipriai prisirišti prie vieno DI modelių tiekėjo, kai kuriais atvejais renkantis lankstesnį sprendimą ir skirtingiems uždaviniams naudojant skirtingus modelius. Stripe atstovė Nina Trejos kalbėjo apie tai, kad DI sąnaudų logika, ypač kredito pagrindu paremti kaštai, neturėtų būti atidėta vėlesniam etapui ir turi tapti produkto strategijos dalimi nuo anksti.

    „Infobip“ pamokos įkūrėjams

    Konferencijoje pasisakė ir „Infobip“ vienas iš įkūrėjų bei technologijų vadovas Izabel Jelenić. Jis dalijosi patirtimi apie ilgametį darbą su bendraįkūrėjais ir pabrėžė, kad komandos sudėtis dažnai lemia ne mažiau nei pati idėja.

    „Buvo labai svarbu dirbti su žmogumi, kuriam patinka tai, kas tau nepatinka“, – sakė Izabel Jelenić.

    I. Jelenić pripažino, kad patarimus dabartinei įkūrėjų kartai teikti sudėtinga, nes sąlygos ir įrankiai pasikeitė iš esmės. Vis dėlto bendras diskusijų fonas vedė prie tos pačios išvados: finansavimas yra priemonė, o ne tikslas, o tvariausiai auga tie, kurie iš anksto žino, kokį rezultatą už pinigus nusipirks.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.