CP v2

Blog

  • Daržo sezonas dar nesibaigė: ką sėti ir sodinti rugsėjo pabaigoje, kad derlius nustebintų

    Daržo sezonas dar nesibaigė: ką sėti ir sodinti rugsėjo pabaigoje, kad derlius nustebintų

    Kas dar spėja užaugti rudenį?

    Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia dar nereiškia daržininkystės sezono pabaigos. Jei ruduo šiltas ir be stiprių šalnų, kai kurios kultūros per kelias savaites užaugina valgomus lapus ar šakniavaisius.

    Didžiausia sėkmės sąlyga šiuo metu yra temperatūra ir šviesos kiekis, todėl verta rinktis greitai augančias, vėsesnį orą pakeliančias daržoves. Papildomą pranašumą suteikia šiltnamis ar plėvelinis tunelis, kuriame naktimis temperatūra krenta lėčiau.

    Tarp patikimiausių pasirinkimų rudeninei sėjai dažniausiai minimi lapiniai augalai, nes jie nereikalauja ilgo vegetacijos laikotarpio. Valgomoji gargždenė, gražgarstė ir špinatai gali duoti derlių net ir tada, kai dienos pastebimai trumpėja.

    Šakniavaisiams svarbiausia spėti suformuoti šaknelę iki nuolatinių šalnų. Todėl ridikėliai paprastai laikomi vienu geriausių variantų sezono pabaigoje, o ridikai tinka tada, kai prognozuojamas ilgesnis šiltas laikotarpis.

    Krapai rudenį taip pat sėjami, tačiau jų derlius dažniau būna kuklesnis, nes augalui reikia daugiau šilumos ir šviesos aromatingai lapijai užauginti. Jei norisi užsitikrinti rezultatą, verta rinktis mažesnį plotą ir sėti kelis kartus su kelių dienų pertrauka.

    Dar viena praktiška išeitis sezono pabaigoje yra sodinukų, o ne sėklų naudojimas. Pavyzdžiui, salotoms ar pekininiams kopūstams dažnai saugiau rinktis daigus, nes taip sutaupoma laiko ir augalas greičiau įsitvirtina.

    Daugiametės daržovės: darbas keliems metams

    Rugsėjo ir spalio sandūra tinka ne tik greitam rudens derliui, bet ir ilgalaikiams sprendimams darže. Tai geras metas sodinti daugiametes daržoves, kurios vienoje vietoje gali augti ne vienerius metus.

    Rabarbarai dažnai sodinami rudenį, naudojant įsigytus sodinukus arba padalijant senesnį kerą. Pasodintas šiuo metu augalas spėja įsišaknyti, o pavasarį greičiau startuoja.

    Panašiai galima elgtis su rūgštynėmis ir laiškiniais česnakais, ypač jei turite stipresnių kerų, kuriuos galima padalyti. Tai patogu, nes nereikia laukti daigumo, o žalumynų ankstyvą pavasarį dažniausiai netrūksta.

    Renkantis vietą svarbu įvertinti, kad daugiametės kultūros konkuruos dėl erdvės su kitais augalais, todėl joms geriau numatyti atskirą, ilgiau nejudinamą plotą. Tai sumažina riziką, kad vėliau teks perkelti augalus ir silpninti jų šaknis.

    Krienai gali tapti problema

    Krienus rudenį sodinti patogu, tačiau tai vienas tų augalų, kurių vietą reikia apgalvoti ypač atsargiai. Jie lengvai atželia iš šaknies fragmentų, todėl išnaikinti netyčia išplitusį augalą gali būti sudėtinga.

    Jei vis dėlto nusprendžiate krienams skirti vietą, verta riboti jų plitimą, pavyzdžiui, sodinant taip, kad šaknys turėtų aiškią ribą. Priežiūros esmė paprasta: kuo mažiau šaknų paliekama dirvoje kasant, tuo mažiau netikėtų atžalų kitą sezoną.

    Sezono pabaigoje daržą dažnai galima išnaudoti efektyviau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net ir nedidelės rudeninės sėjos ar keli pasodinti kerai gali reikšti šviežius žalumynus šiemet arba ankstyvą startą kitą pavasarį.

    Planuojant verta vadovautis orų prognozėmis ir prisiminti, kad rudenį geriau mažiau, bet tiksliai: greitos kultūros, apsaugota vieta ir dirvos drėgmės kontrolė dažniausiai duoda geriausią rezultatą.

  • Vilkaviškyje kurčiųjų bendruomenė priminė: žodžiai nebūtini, kai kalba gestai ir šypsenos

    Vilkaviškyje kurčiųjų bendruomenė priminė: žodžiai nebūtini, kai kalba gestai ir šypsenos

    Popietė, kurioje svarbiausia – ryšys

    Vilkaviškio kultūros centre surengta jauki popietė, skirta artėjančiai Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Į susitikimą pakvietė Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Vilkaviškio pirminė organizacija.

    Renginyje dalyvavo organizacijos nariai, jų bičiuliai ir svečiai, susirinkę pabūti kartu ir pasidalinti bendrystės jausmu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda mažinti atskirtį ir stiprina bendruomenę.

    Scenoje – pasirodymai gestų kalba

    Šventinę nuotaiką kūrė pačių bendruomenės narių parengta meninė programa. Scenoje netrūko šokių, dainų, vaidinimų ir kūrybinių pasirodymų, kuriuose svarbiausia žinutė perteikta gestų kalba.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad gestų kalba nėra pagalbinė priemonė, o visavertė kalba, turinti savo gramatiką ir tradicijas. Būtent ji leidžia kurtiesiems lygiaverčiai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir išsaugoti savitą tapatybę.

    Sveikinimai ir dėmesys bendruomenei

    Tarptautinės kurčiųjų dienos proga susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Gražių žodžių taip pat skyrė Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė ir skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Skripkiūnienė.

    Bendruomenei dėkojo ir Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai, pabrėžę tarpusavio palaikymo svarbą. Į popietę gausiai atvykę kitų kurčiųjų organizacijų nariai dalijosi patirtimis ir linkėjo dažnesnių susitikimų.

    Tarptautinė kurčiųjų diena visame pasaulyje minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Ji primena apie kurčiųjų bendruomenės teises, gestų kalbos reikšmę ir praktinius sprendimus, kurie užtikrina prieinamumą kasdienybėje.

    Vilkaviškyje vykusi popietė dar kartą parodė, kad bendravimui ne visada reikia ištartų žodžių. Kai kalba gestas, muzika, judesys ir nuoširdus dėmesys, atsiveria erdvė tikram susikalbėjimui.

  • Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia gyventojus rugsėjo 30 dieną nuotoliu stebėti renginį „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“. Jis vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje nuo 10.00 iki 13.30 valandos, transliacija bus pasiekiama po registracijos.

    Renginys yra skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas ne vien mokymai, bet ir ilgalaikė pagalba žmonėms, kuriems skaitmeninės paslaugos vis dar kelia sunkumų.

    Pagrindinis dėmesys bus skirtas dviem temoms, kurios ypač aktualios regionuose. Pirma, kaip užtikrinti ryšio prieinamumą namų ūkiams, kurie dar lieka už fiksuoto ar mobiliojo ryšio tinklų ribų.

    Antra, kaip vyresnio amžiaus žmonėms suteikti nuolatinę pagalbą naudojantis e. paslaugomis, o ne apsiriboti vienkartiniais mokymais. Praktikoje tai apima ir kasdienes situacijas, tokias kaip prisijungimai, tapatybės patvirtinimas, elektroninė bankininkystė ar e. sveikata.

    Paskutinė mylia regionuose

    Diskusijoje „Paskutinė mylia regionuose: kas ir kaip prijungs likusius namų ūkius?“ bus kalbama apie ryšio infrastruktūros plėtrą. Ši tema dažniausiai atsiremia į investicijų atsiperkamumą retai apgyvendintose teritorijose ir į tai, kaip suderinti valstybės, savivaldybių ir operatorių atsakomybes.

    Pastaraisiais metais ryšio infrastruktūros stiprinimas glaudžiai siejamas ir su paslaugų patikimumu, ne tik su greičiu. Gyventojams svarbu, kad ryšys veiktų stabiliai tiek darbui ir mokslui nuotoliu, tiek kritinėse situacijose.

    Pagalba senjorams kasdien

    Diskusijoje „Skaitmeninė įtrauktis senjorams: kaip pereiti nuo vienkartinių mokymų prie nuolatinės pagalbos?“ bus ieškoma sprendimų, kaip žmonėms užtikrinti pagalbą tada, kai jos realiai prireikia. Dažnai tai reiškia konsultacijas vietoje, bendruomenėse, bibliotekose ar per savanorių tinklus.

    Renginyje taip pat bus pristatyti projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ rezultatai, skaitmeninių ambasadorių ir savanorių iniciatyvos. Organizatoriai akcentuoja, kad skaitmeninė įtrauktis remiasi ne vien technologijomis, bet ir žmonių pasitikėjimu bei įpročiais.

    Kartų skirtumai DI eroje

    Baigiamąjį pranešimą „Kartų skirtumai dirbtinio intelekto eroje“ skaitys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. dr. Urtė Neniškytė. Pranešime bus aptariama, kaip skirtingos kartos mokosi ir prisitaiko prie sparčiai kintančių skaitmeninių įrankių.

    Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau norint stebėti transliaciją nuotoliu reikalinga išankstinė registracija. Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija.

  • Zarasų tvarkdariai įspėja augintinių šeimininkus: dažna klaida kainuoja ir ramybę, ir pinigus

    Zarasų tvarkdariai įspėja augintinių šeimininkus: dažna klaida kainuoja ir ramybę, ir pinigus

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai primena, kad atsakingas augintinių laikymas viešose erdvėse yra ne tik mandagumo, bet ir teisės aktų reikalavimas. Pasak jų, didžioji dalis konfliktų kyla dėl kelių pasikartojančių pažeidimų, kuriuos lengviausia išspręsti paprastais įpročiais.

    Šių metų kovą Zarasų miesto gatvėse, parkuose ir kitose viešosiose vietose vyko prevencinė akcija, kurios metu gyventojams dar kartą primintos šunų vedžiojimo taisyklės. Neturintiems maišelių ekskrementams surinkti jie buvo dalijami vietoje, nes praktikoje būtent ši smulkmena dažniausiai ir tampa pažeidimo priežastimi.

    Ką privalo užtikrinti šeimininkas?

    Specialistai pabrėžia, kad viešojoje vietoje šuo turi būti vedžiojamas su pavadėliu, o prireikus, artėjant prie kitų žmonių ar gyvūnų, pavadėlį būtina sutrumpinti. Augintinis neturi klaidžioti be priežiūros, kelti grėsmės ar trikdyti aplinkinių, ypač vaikų ir senjorų.

    Ne mažiau svarbi pareiga yra surinkti augintinio ekskrementus ir užtikrinti, kad gyvūnas nebūtų paliekamas taip, jog sukeltų higienos ar saugumo problemų. Savivaldybės teigimu, tokie pažeidimai dažniausiai fiksuojami ten, kur didžiausi žmonių srautai, todėl kontrolė ir prevencija čia bus tęsiama.

    Kur kreiptis pastebėjus pažeidimą?

    Pastebėjus palaidą, be priežiūros paliktą ar aplinkiniams grėsmę keliantį gyvūną, gyventojai raginami kuo tiksliau pranešti Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriui. Kad situacija būtų įvertinta greičiau, naudinga nurodyti vietą, laiką, aplinkybes ir, jei žinoma, informaciją apie gyvūną ar jo laikytoją.

    Jei saugu, specialistams gali padėti ir užfiksuota nuotrauka, nes tai leidžia tiksliau nustatyti pažeidimo aplinkybes. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pranešimai turi būti konkretūs, nes neaiškios informacijos patikrinimas užtrunka, o kai kuriais atvejais gyvūnas gali spėti pasišalinti.

    Kada būtina skambinti 112?

    Darbo valandomis su Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriumi galima susisiekti telefonu 0 385 30 736 arba atvykus į Zarasų rajono savivaldybės administraciją, Sėlių a. 22, Zarasai. Savivaldybė pabrėžia, kad pranešant svarbiausia yra operatyvumas ir aiškiai pateikti faktai.

    „Jeigu kyla tiesioginis pavojus žmogaus sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112“, – primena savivaldybės specialistai.

    Už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje. Savivaldybė akcentuoja, kad prevencijos tikslas nėra bausti, o užkirsti kelią situacijoms, kurios kelia riziką gyventojams ir patiems gyvūnams.

  • Zarasų tarybos posėdis gyvai: kokie sprendimai priimti ir ką gyventojams svarbu žinoti

    Zarasų rajono savivaldybės taryba surengė 45-ąjį posėdį, kurio transliacija paskelbta viešai. Tokie posėdžiai yra pagrindinė vietos savivaldos sprendimų priėmimo arena, kur tvirtinami biudžeto, turto, paslaugų ir projektų klausimai.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad tarybos sprendimai tiesiogiai veikia kasdienes paslaugas: vietinių kelių ir gatvių tvarkymą, švietimo įstaigų tinklą, socialinę paramą, viešąjį transportą, komunalinį ūkį. Dalis darbotvarkių klausimų taip pat susiję su ES investicijomis ir ilgalaikiais infrastruktūros projektais.

    Savivaldybėms visoje Lietuvoje pastaraisiais metais tenka spręsti išaugusių paslaugų kaštų ir darbuotojų trūkumo problemas, o kartu užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų panaudotos skaidriai. Dėl to tarybų posėdžių viešinimas ir įrašai tampa viena pagrindinių priemonių visuomenei stebėti, kaip priimami sprendimai.

    Tarybos posėdžių transliacijos leidžia gyventojams įvertinti, kaip balsuoja jų išrinkti politikai, kokie argumentai pateikiami diskusijose ir kokios alternatyvos svarstomos. Jei klausimas aktualus bendruomenei, posėdžio medžiaga padeda pasirengti kreiptis į tarybos narius, administraciją ar dalyvauti viešuose svarstymuose.

    Posėdžio įrašas taip pat naudingas bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios seka konkrečias temas, pavyzdžiui, mokyklų reorganizavimą, kultūros įstaigų finansavimą, vietinių mokesčių ar rinkliavų pakeitimus. Praktikoje būtent po tarybų sprendimų dažniausiai keičiasi paslaugų teikimo tvarka ir terminai, todėl verta peržiūrėti posėdį arba susipažinti su patvirtintais dokumentais.

    Norint suprasti, kokie sprendimai priimti, gyventojams rekomenduojama po posėdžio peržiūrėti tarybos sprendimų projektus, galutinius sprendimus ir balsavimo rezultatus savivaldybės skelbiamuose dokumentuose. Tai padeda atskirti, kas dar tik svarstoma, o kas jau įsigalioja ir kada prasideda įgyvendinimas.

  • Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Rugsėjo 24 dieną įvyko 45-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių, nedalyvavo Daiva Kelečienė, o prieš darbotvarkės klausimus posėdį iškart užkūrė vieši politiniai pareiškimai ir atsakymai.

    Posėdyje svarstyta devynių klausimų darbotvarkė, apėmusi socialinę paramą, švietimo finansavimą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą ir civilinę saugą. Dalies klausimų kontekstas – augantys gyventojų lūkesčiai dėl paslaugų kokybės ir aiškios atsakomybės už sprendimus.

    Politinių pareiškimų virtinė

    Tarybos narys Gintaris Petrėnas paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos regionų partijos. Jis teigė, kad sprendimą lėmė skirtingas požiūris į tarpusavio pagarbą ir atsakomybę, o darbus ketina tęsti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

    „Mano įsipareigojimai rinkėjams nesikeičia, keičiasi tik politinė komanda, su kuria dirbsiu“, – sakė Gintaris Petrėnas.

    Tarybos narys Vytautas Eidėjus pristatė pareiškimą dėl Zarasų miesto vietos veiklos grupės veiklos. Jis kalbėjo apie įgyvendinamą miesto vietos plėtros strategiją, socialinės įtraukties ir socialinio verslo projektus bei išsakė VVG atstovų pretenzijas tarybos nariui Ramūnui Keršiui dėl elgesio asociacijos susirinkimuose.

    V. Eidėjus taip pat kritikavo tarybos Kontrolės komiteto sprendimą nekviesti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro vadovės į posėdį aptarti įstaigos veiklos. Jis pranešė ketinantis kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl R. Keršio pasisakymų socialiniame tinkle, kai šis eina tarybos Etikos komisijos pirmininko pareigas.

    Į šiuos pareiškimus reagavo Kontrolės komiteto pirmininkas Nikolajus Gusevas, atmesdamas politinio šališkumo kaltinimus. Jis akcentavo, kad komiteto vertinimai turi remtis dokumentais, audito išvadomis ir visų pusių argumentais, o ne interpretacijomis.

    R. Keršys paaiškino, jog domisi Zarasų miesto VVG veikla siekdamas atsakymų dėl susirinkimų organizavimo, sprendimų priėmimo ir lėšų naudojimo. Jis taip pat perskaitė pareiškimą dėl tikslinėse atostogose esančios vicemerės Aurelijos Trimonytės, keldamas klausimų dėl galimų darbo organizavimo ir saugos reikalavimų pažeidimų naikinant Sosnovskio barščius Raudinės kaime.

    „Viešumas būtinas, kai kalbame apie saugą ir atsakomybę už darbus savivaldybėje“, – sakė Ramūnas Keršys.

    Po pareiškimų pasisakiusi savivaldybės kontrolierė Irma Maldauskienė paragino tarybos narius tiksliai remtis Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitomis. Ji nurodė nesutinkanti su V. Eidėjaus pateiktu Sveikatos centro audito išvadų aiškinimu ir pabrėžė, kad ataskaitoje nebuvo nagrinėtas pacientų eilių klausimas.

    „Ataskaitose pateiktas išvadas reikia atskirti nuo politinių pasisakymų, kad gyventojai nebūtų klaidinami“, – sakė Irma Maldauskienė.

    Kompensacijos, biudžetas ir švietimas

    Patvirtinus darbotvarkę taryba atnaujino vidutines kietojo ir kitokio kuro kainas, pagal kurias nepasiturintiems gyventojams apskaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, kai faktinės kuro sąnaudos kas mėnesį nenustatomos. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai peržiūrimi prieš šildymo sezoną, kai kainos rinkoje gali svyruoti, o paramos poreikis auga.

    Taryba taip pat pakeitė savivaldybės strateginį veiklos planą ir biudžetą. Pajamos ir asignavimai padidinti 162 000 eurų tikslinėmis valstybės biudžeto lėšomis, be to, atlikti su mokyklų tinklo pertvarka susiję asignavimų perskirstymai.

    Pagal rugsėjo 1 dienos duomenis patikslintas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje numatyti trys ketvirtųjų klasių komplektai vietoj keturių, o diskusijoje akcentuota, kaip mažėjantis mokinių skaičius veikia ugdymo kokybę ir klasių komplektavimą.

    Posėdyje aptartas ir mokinio padėjėjų poreikis, kuris pastaraisiais metais tampa viena jautriausių švietimo sistemos vietų dėl įtraukiojo ugdymo plėtros. Rajono mokyklose šiuo metu yra 29,5 mokinio padėjėjo etato, o mokyklų vadovai nurodė, kad papildomai reikėtų bent 8,5 etato.

    Taryba pritarė Zarasų sporto centro neformaliojo švietimo programų pakeitimams pagal esamą jų paklausą. Taip pat nustatytas 10 eurų mokestis už naują suaugusiųjų fizinio aktyvumo programą „Step“.

    Sveikatos įranga ir civilinė sauga

    Taryba nusprendė Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centrui dešimčiai metų pagal patikėjimo sutartį perduoti projekto lėšomis įsigytą ultragarsinės diagnostikos sistemą. Svarstant šį klausimą, dėl darbo Sveikatos centre nusišalino tarybos nariai Valdas Guobys ir Violeta Barisevičienė.

    Taryba taip pat įgaliojo savivaldybės administraciją vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą rajone. Ši funkcija susijusi su eismo saugumu ir kontrolės procedūromis, kurios gyventojams dažniausiai matomos per patikrinimus ir pažeidimų administravimą.

    Atsakydamas į tarybos nario paklausimą, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys pristatė priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių būklę. Jo teigimu, rajone yra 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje jų pritaikymo ir aprūpinimo darbai jau atlikti, kitur dar tęsiami.

    Šiuo metu perkama 15 generatorių, o aštuoniose priedangose planuojama įrengti nuotolinio atrakinimo galimybę. Diskusijoje paliestos ir per rugpjūčio mėnesio audrą išryškėjusios ryšio problemos, apsunkinusios pagalbos organizavimą, todėl savivaldybė įsigijo du palydovinius telefonus, tačiau jie dar neveikia, kol neparinktas operatorius.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas spalio 29 dieną, o komitetų posėdžiai – spalio 26 dieną.

  • Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Regionams ieškoma naujo impulso

    Rugsėjo 23 dieną Alaušo slėnyje įvyko Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdis. Jame aptarta, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti priemones, skirtas regionų konkurencingumui ir gyvenimo kokybei didinti.

    Susitikime dalyvavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, ministerijų, regionų plėtros tarybų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai. Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merės patarėja Simona Matusevičiūtė.

    Utena+ regione dėmesys trims sritims

    Iniciatyvos dėmesio centre Lietuvoje yra Utena+ regionas, apimantis Utenos apskrities savivaldybes ir Švenčionių rajono savivaldybę. Esminis tikslas – rasti sprendimus, kurie padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi, dirbti ir investuoti.

    Posėdyje aptarti žmogiškojo kapitalo programos darbai, turizmo plėtros galimybės, demografiniai pokyčiai ir būsto prieinamumas. Taip pat nagrinėtas nacionalinio plėtros banko ILTE vaidmuo, ieškant realių finansavimo instrumentų projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.

    Kodėl Zarasams tai aktualu

    Zarasų rajonui šios temos tiesiogiai susijusios su galimybe pritraukti ir išlaikyti žmones. Savivaldybėse, kurios susiduria su gyventojų mažėjimu, darbo rinkos trūkumai dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas vengia plėtros, o viešosios paslaugos brangsta.

    Būsto prieinamumas regione tampa vienu kertinių veiksnių, kai kalbama apie specialistų pritraukimą į švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo sektorius. Praktikoje darbo vieta be galimybės greitai rasti būstą dažnai nelemia persikėlimo sprendimo, todėl savivaldybės vis dažniau ieško būsto pasiūlos skatinimo modelių.

    Turizmo kryptis Zarasuose išlieka perspektyvi, tačiau didžiausias iššūkis – sezoniškumas ir paslaugų įvairovė ne vasaros metu. Tai reiškia, kad regionui svarbu ne tik pritraukti lankytojus, bet ir sukurti priežastis sugrįžti rudenį, žiemą ar pavasarį, o tam reikalinga infrastruktūra, renginių kalendorius ir paslaugų kokybė.

    Rugsėjo 24 dieną CuRI darbotvarkė persikėlė į Zarasus, kur su turizmo ir būsto prieinamumo temomis dirbantys ekspertai susitiko su mere Nijole Guobiene ir savivaldybės administracijos komanda. Susitikimuose gilintasi į rajono situaciją, aptarti planuojami projektai ir vietos poreikiai.

    Savivaldybė nurodo, kad apie atskirus susitikimus ir juose aptartus klausimus gyventojai bus informuojami papildomai. Toks formatas leidžia neapsiriboti pavieniais sprendimais ir vertinti, kaip tarpusavyje susijusios investicijos į žmones, būstą ir turizmą gali sukurti tvaresnį augimą.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Visaginas atidarė „Newton Room“: nauji moduliai žada proveržį STEM ir robotikoje

    Visaginas atidarė „Newton Room“: nauji moduliai žada proveržį STEM ir robotikoje

    Visagine atidarytos naujos „Newton Room“ edukacinės erdvės, kurios stiprina praktine veikla grįstą STEM ugdymą mieste. Projektas skirtas sudaryti daugiau galimybių mokiniams pažinti mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką per realias užduotis.

    Erdvėse pradeda veikti keturi nauji moduliai, orientuoti į programavimą ir robotiką bei matematikos taikymą aviacijos temose. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį ugdyti problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo įgūdžius, kurie vis dažniau įvardijami kaip būtini ateities profesijoms.

    Atidarymo renginyje dalyvavo savivaldybių vadovai ir švietimo srities atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių, švietimo įstaigų vadovai, socialiniai partneriai, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai.

    „Tikiu, kad „Newton Room“ taps ne tik šiuolaikiška mokymosi erdve, bet ir vieta, kurioje gimsta smalsumas, naujos idėjos ir drąsa kurti“, – sakė Visagino meras Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, šiuolaikiškas ugdymas yra svarbi miesto ateities dalis, o praktiniai užsiėmimai padeda vaikams ir jaunuoliams lengviau suprasti, kaip teorinės žinios pritaikomos gyvenimiškose situacijose. Tokios erdvės taip pat suteikia daugiau galimybių mokiniams atrasti dominančias sritis ir anksčiau susipažinti su technologijų bei inžinerijos kryptimis.

    Renginyje sveikinimo žodį tarė ir „FIRST Scandinavia“ vadovas Per Arild Konradsen, pabrėžęs inovacijų bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą švietime. Anot jo, modernios laboratorijos ir praktiniai moduliai padeda mokykloms kurti ugdymą, artimesnį sparčiai kintančiai darbo rinkai.

    Po oficialiosios dalies svečiai buvo pakviesti išbandyti „Newton Room“ veiklas ir susipažinti su užduotimis, kurios skatina eksperimentuoti, dirbti komandoje ir ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tokia metodika plačiai taikoma siekiant didinti mokinių įsitraukimą ir stiprinti mokymosi motyvaciją.

    Visagino savivaldybė pabrėžia, kad naujos erdvės yra investicija į jaunąją kartą ir miesto švietimo ateitį. Tikimasi, kad jos bus naudingos ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, kurie galės taikyti šiuolaikiškus, praktika grįstus mokymo metodus ir stiprinti tarpdisciplininį ugdymą.

  • DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“, skirta įmonėms, turinčioms daug fizinių padalinių, pritraukė 400 000 eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Raundui vadovavo nepriklausoma investicijų bendrovė „4Founders Capital“, prisidėjo ir verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė telekomunikacijų inžinierius Miguelis Peñate. Jo teigimu, didžiausia problema tinklams, turintiems šimtus ar tūkstančius vietų, yra išskaidyta skaitmeninė informacija apie kiekvieną padalinį ir tai, kad ji dažnai nevirsta aiškiais verslo veiksmais.

    Tokiose platformose kaip „Google Maps“, „Booking“, „App Store“ ir „Google Play“ nuolat generuojamas srautas: atsiliepimai, reitingai, žinutės, paieškos užklausos ir rekomendacijos. Kiekvienas padalinys turi atskirą „skaitmeninį pėdsaką“, tačiau realybėje jį suvaldyti ir paversti pajamomis daugeliui organizacijų tampa vis sunkiau.

    „Devynios iš dešimties įmonių nežino, kiek pajamų jų parduotuvės sugeneruoja per „Google Maps“, 70 proc. prekių ženklų neatsako naudotojams viešuose kanaluose, o mažiau nei 10 proc. verslų patenka į DI valdomų paieškos sistemų rezultatus. „Reply Next“ sukurta tam, kad užpildytų šią spragą ir suteiktų kiekvienai vietai reikalingą intelektą konkuruoti“, – sakė „Reply Next“ įkūrėjas ir vadovas Miguelis Peñate.

    „Reply Next“ siekia vienoje vietoje sujungti duomenis ir skaitmenines sąveikas, susijusias su kiekvienu padaliniu. Platformoje veikiantys DI agentai gali padėti atsakyti klientams, identifikuoti dažniausiai pasikartojančias problemas, pastebėti galimybes, stebėti konkurentus ir atlikti automatizuotas užduotis pagal prekės ženklo gaires.

    Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra apsiriboti atskirų komentarų ar žinučių administravimu. Ji kuria sistemą, kuri galėtų prognozuoti rizikas, siūlyti veiksmus ir padėti didinti konkrečios vietos matomumą, pritraukti klientus ir auginti pajamas.

    Gautos lėšos bus skirtos technologijų ir pardavimų komandų stiprinimui, produkto vystymo spartinimui ir naujų DI agentų kūrimui. „Reply Next“ planuoja automatizuoti daugiau procesų ir sprendimų, kad dideli tinklai galėtų greičiau reaguoti į vietinę paklausą ir efektyviau valdyti savo skaitmeninę reputaciją.

  • Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje įsikūręs startuolis O-ID, kurį įkūrė du Europoje gimę inžinieriai, pritraukė apie 1,1 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Bendrovė kuria vieną iš pirmųjų visiškai modulinių humanoidinių robotų, skirtų pramonei, gamybai ir logistikai.

    Investicijų raundui vadovavo Čikagoje veikiantis fondas TAWANI Ventures, taip pat prisidėjo „Hustle Fund“, „Techstars“ ir privatūs investuotojai. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos prototipo tobulinimui iki bandomųjų diegimų gamyklose ir pasirengimui ankstyvai gamybai.

    O-ID buvo įkurtas 2025 metais Tokijuje, kai Norvegijos pilietis Stian Jakobsen ir Nyderlandų inžinierius Simon Gormuzov susipažino Waseda universitete. Vienas jų buvo dirbęs kibernetinės gynybos srityje, kitas ilgus metus – pramoninės robotikos inžinerijoje.

    Kodėl modulinis humanoidinis robotas?

    Startuolio idėja remiasi paprasta prielaida: dauguma gamyklų ir jų darbo vietų yra suprojektuotos žmogui. Tai reiškia stalų aukštį, įrankių išdėstymą, pasiekiamumo zonas, saugos procedūras ir net judėjimo trajektorijas prie įrenginių.

    Tradicinė automatizacija dažnai veikia puikiai, tačiau jai pritaikyti esamą cechą neretai reikia brangių perplanavimų, papildomų aptvarų, konvejerių ar manipuliatorių tvirtinimo sistemų. Humanoidinis robotas, pasak O-ID, turi pranašumą ten, kur norima įeiti į jau veikiančią aplinką ir atlikti žmogui įprastas užduotis.

    Esminis O-ID akcentas – modulinė architektūra, kuri turėtų sumažinti prastovų riziką. Įmonė siekia, kad susidėvėjus konkrečiai daliai nereikėtų išgabenti viso roboto į servisą, o užtektų vietoje pakeisti atskirą modulį.

    „Robotai vis tiek reikalauja priežiūros: gali susidėvėti piršto jungtis, peties ar alkūnės pavara. Jei veikiančių robotų bus šimtai tūkstančių, siųsti specialistus kiekvienam keitimui tiesiog nebus realu“, – sakė O-ID vadovas Stian Jakobsen.

    Prastovų kaina ir prevencinė priežiūra

    O-ID planuoja derinti moduliškumą su prevencine priežiūra, kai jutikliai ir programinė įranga stebi komponentų būklę bei fiksuoja dėvėjimosi požymius. Tokia logika pramonėje seniai taikoma atskiriems įrenginiams, tačiau humanoidiniuose robotuose ją sudėtingiau įgyvendinti dėl daugybės judančių mazgų ir darbo scenarijų įvairovės.

    Bendrovės teigimu, sistema galėtų iš anksto signalizuoti apie artėjančią gedimo riziką, kad atsarginė dalis klientą pasiektų dar iki prastovos. Įmonei tai taip pat reikštų galimybę kaupti eksploatacinius duomenis ir tikslinti prognozes, plečiantis diegimų skaičiui.

    „Tikslas yra aptikti problemą pakankamai anksti, kad modulį būtų galima išsiųsti dar prieš sutrikdant darbą. O jei gedimas vis tiek įvyktų netikėtai, klientas turėtų gebėti pakeisti modulį vietoje“, – teigė S. Jakobsen.

    Nuo prototipo iki pilotų gamyklose

    Pirmasis O-ID prototipas šiuo metu yra pilnai surinktas, stacionarus dviejų rankų robotas, naudojamas integracijos bandymams ir manipuliavimo gebėjimų vystymui. Kitas etapas, anot bendrovės, apims mobilumą ir didesnę jėgą, kad robotas galėtų veikti platesniame pramoninių užduočių diapazone.

    Įmonė planuoja viešai pristatyti naują versiją CES 2027 parodoje, o pirmuosius pilotinius diegimus gamyklose taikyti 2027 metų pradžioje. Pirmasis praktinis taikinys – pasikartojančios užduotys, kurios vis dar sunkiai automatizuojamos: pakuočių atidarymas, detalių uždėjimas ant konvejerio, nuėmimas nuo staklių ir pakrovimas kitam etapui.

    Pasak startuolio, tokie darbai nėra sudėtingi žmogui, bet jie kritiškai svarbūs visai linijai, o darbuotojų trūkumas gali sustabdyti procesą. Dėl to O-ID robotai pozicionuojami kaip priemonė užpildyti spragas pamainose, o ne visiškai pakeisti esamą personalą.

    „Kai vienu metu neužpildoma per daug darbo vietų, kyla rizika visai tiekimo grandinei. Mūsų robotai sukurti dirbti šalia žmonių ir uždaryti tas spragas dar prieš joms tampant krize“, – sakė S. Jakobsen.

    O-ID taip pat akcentuoja kibernetinės saugos principus, teigdama, kad pramonės aplinkoje robotai turi būti kuriami galvojant apie rizikas nuo pat pradžių. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, nes sujungti gamybiniai tinklai ir autonominiai įrenginiai plečia galimų incidentų paviršių.

    Be Japonijos rinkos, bendrovė deklaruoja planus ilgainiui plėstis ir į JAV. O-ID nurodo pateikusi preliminarią paraišką patentui dėl modulinių jungčių technologijos ir projektuoja Japonijoje gaminamus robotus taip, kad jie atitiktų JAV viešųjų pirkimų bei tiekimo grandinių reikalavimus.

    Vienas ankstyvų bendradarbiavimo signalų – pasirašytas ketinimų protokolas su „Sumitomo Electric Industries, Ltd.“, kuriuo numatoma vertinti technologijų pritaikymą humanoidinių robotų laidynams. Įmonė teigia sieksianti kuo labiau remtis Japonijos tiekimo grandine, bendradarbiauti su automobilių pramonės pirmo lygio tiekėjais ir gamintojais.

    Investuotojai šią kryptį sieja su demografinėmis tendencijomis: visuomenei senstant, darbuotojų trūkumas gamyboje ir logistikoje didėja, o DI valdomos mašinos vis dažniau vertinamos kaip produktyvumo svertas. Tuo pat metu rinka laukia sprendimų, kurie būtų ne tik techniškai įspūdingi, bet ir paprastai prižiūrimi bei ekonomiškai pagrįsti viso eksploatavimo metu.