CP v2

Blog

  • Mitas apie vitaminą D griūva: kodėl žuvis ir pienas nepadės, o papildus rinktis pavojinga

    Vitaminas D neretai vadinamas saulės vitaminu, tačiau jo trūkumą gydyti vien mityba daugeliui žmonių nepavyksta. Specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis šio vitamino organizme susidaro odoje veikiant saulei, o iš maisto gaunama tik nedidelė dalis.

    Dėl to vien žuvimi, pienu ar kitais produktais pasiekti rekomenduojamas normas praktiškai sudėtinga, ypač šaltuoju metų laiku. Lietuvoje ir visame Šiaurės regione situaciją apsunkina tai, kad rudenį ir žiemą UVB spinduliuotės dažnai nepakanka efektyviai sintezei.

    Kodėl vien maistas nepadengia poreikio

    Riebios žuvys, kiaušiniai ar vitamino D papildytais produktais praturtintas maistas gali prisidėti prie bendro kiekio, tačiau tai dažniausiai nėra pagrindinis šaltinis. Net pasirinkus vitaminu D turtingesnį racioną, realiai pasiekiamas kiekis dažnai būna per mažas, kad kompensuotų ryškų trūkumą.

    Didžiausias neaiškumas kyla dėl individualių skirtumų: vitamino D apykaitą veikia kūno masė, amžius, odos pigmentacija, laikas lauke, naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės ir lėtinės ligos. Todėl vienam žmogui užtenka nedidelės korekcijos, o kitam trūkumas išlieka net ir pakoregavus mitybą.

    Kraujo tyrimai svarbesni už spėliones

    Susidūrus su nuovargiu, raumenų silpnumu ar dažnesnėmis infekcijomis, dalis žmonių savarankiškai pradeda vartoti dideles vitamino D dozes. Tačiau gydytojai primena, kad papildai nėra nekalti, o perteklinis vartojimas gali sukelti pavojingų padarinių.

    „Vien pagal savijautą nuspręsti, kiek vitamino D reikia, yra rizikinga. Saugiausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimą, o dozę parinkti pagal rezultatą ir individualią situaciją“, – sako specialistė.

    Per didelis vitamino D kiekis siejamas su hipervitaminoze ir padidėjusiu kalcio kiekiu kraujyje, o tai gali pakenkti inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Dėl to dažniausiai akcentuojamas principas: pirma patvirtinti trūkumą laboratorijoje, o tik tada, esant poreikiui, vartoti papildus prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.

    Kaip elgtis praktiškai

    Specialistai rekomenduoja vertinti vitaminą D kaip dalį bendros sveikatos strategijos: svarbi subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir kalcio kiekis, fizinis aktyvumas bei laikas gryname ore. Tačiau kai saulės mažai, o trūkumas patvirtintas, papildai gali būti reikšminga priemonė.

    Geriausia išeitis yra individualus planas: kraujo tyrimas, gydytojo ar vaistininko konsultacija, aiškiai sutarta dozė ir pakartotinis įvertinimas po kelių mėnesių. Toks kelias padeda išvengti ir užsitęsusio trūkumo, ir pavojingo pertekliaus.

  • Sunku atsisakyti saldumynų? Specialistė paaiškino, ar cukrus sukelia priklausomybę

    Nuolatinis noras suvalgyti ką nors saldaus daugeliui pažįstamas, tačiau tai ne visada reiškia „tikrą“ priklausomybę. Mitybos specialistai pabrėžia, kad cukrus dažniau siejamas su įpročiais ir emociniu atlygiu, o ne su chemine priklausomybe, kaip nuo nikotino ar alkoholio.

    Pasak specialistų, saldumynai dažnai pasirenkami kaip greitas būdas pagerinti nuotaiką ar nusiraminti po įtemptos dienos. Saldus skonis suaktyvina smegenų atlygio sistemą, todėl žmogus gali pradėti sieti saldumynus su poilsiu, komfortu ar „pertrauka“ darbe.

    Ar cukrus sukelia priklausomybę?

    Dažniausiai kalbama apie psichologinę priklausomybę, kai saldumynai tampa įprastu emocijų reguliavimo įrankiu. Tokiu atveju potraukį sustiprina ne pats cukrus, o situacijos: nuovargis, stresas, neišsimiegojimas ar įprotis „apdovanoti“ save.

    „Tai labiau emocinė priklausomybė: greitas dopamino ir serotonino efektas, kad atsipalaiduotum ar lengviau ištvertum sunkią dieną“, – sakė mitybos specialistė.

    Saldus skonis žmonėms patinka ir dėl evoliucinių priežasčių: natūraliai jis siejamas su energijos šaltiniais. Istoriškai saldūs produktai buvo retesni, pavyzdžiui, laukinis medus, todėl potraukis saldumui ilgą laiką turėjo išgyvenimo logiką, o šiandien saldumynai tapo lengvai pasiekiami kasdien.

    Kas didina potraukį saldumynams?

    Potraukį dažnai stiprina nestabili mitybos rutina, kai praleidžiami valgiai ar trūksta baltymų ir skaidulų. Tokiais atvejais svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, greičiau užklumpa alkis, o saldumynai atrodo patogiausias ir greičiausias sprendimas.

    Ne mažiau svarbus ir miego trūkumas: tuomet kūnas dažniau „prašo“ greitos energijos, o žmogus prasčiau kontroliuoja impulsyvius pasirinkimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad didelę reikšmę turi stresas ir įtampa, kai saldumynai tampa savotišku ritualu.

    Ar verta rinktis saldiklius?

    Mitybos specialistai saldiklius dažniausiai skirsto į augalinius ir sintetinius. Pavyzdžiui, stevija gaminama iš stevijos lapų ir laikoma natūraliu cukraus pakaitalu, o ji paprastai nedidina gliukozės kiekio kraujyje.

    Dalis saldiklių neturi įprasto cukrui būdingo poveikio gliukozei, todėl jie gali būti aktualūs žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar stebintiems angliavandenių kiekį. Vis dėlto pabrėžiama, kad „be cukraus“ nereiškia „be ribų“: net ir desertus su saldikliais svarbu valgyti saikingai, išlaikant bendrą mitybos balansą.

    „Žmonės kartais galvoja, kad jei deserte nėra cukraus, jį galima valgyti neribotai. Tai klaida: vis tiek turime prisiminti balansą“, – sakė specialistė.

    Kai kurie stebėjimai rodo, kad daliai žmonių, turinčių atsparumą insulinui, sintetiniai saldikliai gali paskatinti nedidelę insulino reakciją. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad poveikis dažniausiai nėra didelis, o svarbiausia vertinti individualią savijautą ir bendrą mitybos vaizdą.

  • Pinigai į klozetą: kurie vasaros uogų vitaminai iš organizmo dingsta per kelias valandas

    Vasaros uogos dažnai vadinamos vitaminų bomba, tačiau dalis jų naudos gali būti trumpalaikė. Specialistai primena, kad ne visi vitaminai organizme kaupiami, todėl suvalgius daugiau nei reikia perteklius tiesiog pašalinamas.

    Kurie vitaminai kaupiasi, o kurie ne?

    Žmogaus organizmas vitaminus skirsto pagal tai, kaip jie tirpsta ir kaip yra pasisavinami. Riebaluose tirpūs vitaminai paprastai gali būti sukaupiami, o vandenyje tirpūs dažniausiai organizme neužsibūna.

    Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K gali būti kaupiami kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl to jų atsargos gali būti naudojamos ilgiau, tačiau per didelis kiekis kai kuriais atvejais didina perdozavimo riziką.

    Vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas C ir dauguma B grupės vitaminų, paprastai nekaupiami. Su maistu gautas perteklius dažniausiai gana greitai pašalinamas per šlapimo sistemą, todėl bandymas prisivalgyti uogų vienu kartu tam, kad vitaminų užtektų žiemai, nėra veiksmingas.

    Kodėl vienkartinis perteklius nepadeda?

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausia yra reguliarumas, o ne rekordai. Organizmui naudingiau kasdien gauti pakankamą kiekį vitaminų ir kitų medžiagų, nei vieną dieną smarkiai viršyti įprastą normą.

    Vasaros uogos vertingos ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl skaidulų bei polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos rodikliais. Vis dėlto net ir šios medžiagos geriausiai „veikia“ tada, kai uogos tampa subalansuotos mitybos dalimi, o ne trumpu eksperimentu.

    Sezoniškumas: kodėl žieminė braškė nuvilia

    Dar vienas svarbus akcentas yra sezoniškumas. Natūralaus sezono metu sunokusios uogos paprastai būna aromatingesnės, o jų skonis dažnai atspindi didesnę brandą, kuri susijusi ir su bioaktyvių medžiagų kiekiu.

    Ne sezono metu užaugintos uogos neretai skinamos anksčiau, kad atlaikytų transportavimą ir sandėliavimą. Dėl to jos gali būti mažiau kvapnios, o pirkėjui susidaro įspūdis, kad už ryškią išvaizdą sumokama, bet reali nauda ir skonis ne visuomet pateisina kainą.

    Specialistai pataria vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltinius rinktis įvairius: uogas derinti su daržovėmis, ankštinėmis kultūromis, pilno grūdo produktais ir pakankamu baltymų kiekiu. Tokia kasdienė rutina dažniau duoda apčiuopiamą rezultatą nei trumpalaikis persivalgymas uogomis.

  • Pinigai į klozetą: šie vitaminai iš vasaros uogų pasišalina per kelias valandas

    Vasarą daug kas tikisi uogomis „prisikaupti“ vitaminų ilgam laikui, tačiau mitybos specialistai primena, kad toks planas dažnai neveikia. Didelė dalis vitaminų organizme neužsilaiko, todėl perteklius tiesiog pasišalina su šlapimu per kelias valandas.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: vitaminai skirstomi į riebaluose tirpius ir vandenyje tirpius. Nuo šio skirtumo priklauso, ar organizmas gali bent kiek jų sukaupti, ar jie bus greitai pašalinami.

    Kurie vitaminai gali kauptis?

    Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K yra tie, kurių atsargos gali būti kaupiamos kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl to jie gali išlikti organizme ilgiau, tačiau tai nereiškia, kad jų reikia vartoti be saiko.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šių vitaminų perdozavimas yra realesnė rizika, nes jie šalinami lėčiau. Todėl papildus ar labai koncentruotus produktus verta vartoti atsakingai, o ne remiantis principu „daugiau reiškia geriau“.

    Kodėl uogų vitaminai greitai dingsta?

    Dauguma vitaminų, kuriais garsėja vasaros derlius, yra vandenyje tirpūs, pavyzdžiui, vitaminas C ir B grupės vitaminai. Organizmas jų beveik nekaupia, todėl suvartojus daugiau nei reikia, perteklius greitai pasišalina.

    Dėl šios priežasties bandymas vienu kartu suvalgyti labai daug uogų, tikintis „atsargų“ žiemai, neduoda laukiamo efekto. Naudingiau tokius produktus valgyti reguliariai, o ne epizodiškai dideliais kiekiais.

    Sezoniškumas: kodėl žieminė braškė nuvilia?

    Mitybos praktikoje akcentuojama ir sezoniškumo reikšmė: didžiausia maistinė vertė paprastai būna tada, kai vaisiai ir uogos sunoksta natūraliai. Ne sezono metu užauginti produktai neretai būna mažiau aromatingi ir gali turėti mažesnę dalį kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų.

    „Vitaminų neįmanoma prisikaupti kibirais, ypač jei kalbame apie vandenyje tirpius vitaminus“, – sako mitybos ekspertė.

    Norint realios naudos, svarbiausia yra nuoseklumas: įvairi mityba, pakankamai daržovių, vaisių ir uogų viso sezono metu, o prireikus ir papildų pasirinkimas pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

  • Dietologai įvardijo naudingiausią kavą: dauguma geria visai kitą ir kenkia sau

    Naudingiausiu pasirinkimu sveikatai dažniausiai laikoma paprasta juoda kava be cukraus, sirupų ir riebių priedų. Specialistai pabrėžia, kad būtent tokia kava suteikia daugiausia naudos iš natūralių kavos junginių, o kalorijų beveik neprideda.

    Kavoje esantis kofeinas veikia kaip stimuliatorius, todėl svarbus saikas ir laikas. Daugeliui suaugusiųjų saugia riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per dieną, o nėščiosioms rekomenduojama neviršyti 200 miligramų.

    Kada kava pradeda trukdyti?

    Kofeinas gali bloginti užmigimą ir miego kokybę, ypač jei kava geriama antroje dienos pusėje. Dėl individualių skirtumų vieniems jis iš organizmo pasišalina greičiau, kitiems poveikis gali išlikti ilgiau, todėl dažnai patariama kofeino vengti likus 8–10 valandų iki miego.

    „Mano taisyklė paprasta: kavą geriu iki 15 valandos, o vėliau renkuosi kavą be kofeino arba arbatą“, – sakė mitybos specialistė.

    Su pienu, po valgio ir su papildais

    Kava su pienu kai kuriems žmonėms gali būti lengviau toleruojama, tačiau verta atkreipti dėmesį į laiką. Dažnai rekomenduojama tokį gėrimą rinktis praėjus maždaug 30 minučių po valgio, ypač jei jautresnis skrandis.

    Taip pat svarbu įvertinti sąveiką su mineralais ir papildais. Kava gali mažinti geležies pasisavinimą, o kai kuriais atvejais patariama daryti 2–4 valandų pertrauką tarp kavos ir geležies, kalcio ar magnio papildų.

    Kuri kava laikoma naudingiausia?

    Specialistai dažniausiai išskiria juodą kavą kaip geriausią variantą, kai tikslas yra gauti kofeino ir antioksidantų nepadidinant cukraus bei kalorijų kiekio. Tam tinka espresso, americano, filtruota kava ir alternatyvūs ruošimo būdai, jei nenaudojami saldūs priedai.

    Didžiausią „slaptą“ kalorijų šuolį paprastai sukelia sirupai ir cukrus: net keli šaukšteliai gali ženkliai padidinti gėrimo energinę vertę. Jei norisi švelnesnio skonio, dažniau siūloma mažinti saldiklių kiekį palaipsniui arba rinktis mažesnę porciją, o ne „pagerinti“ gėrimą saldžiais priedais.

    Renkantis kavą verta atkreipti dėmesį ir į kokybę: šviežesnis skrudinimas bei tinkamas paruošimas dažnai leidžia mėgautis sodresniu skoniu be papildomo cukraus. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliui naudingiausias pokytis yra paprastas: rečiau rinktis desertinius kavos gėrimus ir dažniau grįžti prie juodos kavos.

  • Nepastebite, kaip žalojate nagus: manikiūro meistrė įvardijo 5 klaidas, kurios kainuoja grožį

    Daugelis nagų problemų prasideda ne nuo ligų ar genetikos, o nuo kasdienių įpročių. Manikiūro meistrė Julie Russell atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai net nepastebi, kaip nuolat kartojami veiksmai silpnina nago plokštelę ir pažeidžia odą aplink.

    Pasak specialistės, nagų kramtymas nėra tik nervingas įprotis. Jį paprastai lydi pažeistos odelės, šerpetojimas ir smulkūs įtrūkimai aplink pirštų galiukus, o tai didina dirginimo ir infekcijų riziką.

    Kodėl nagų kramtymas pavojingas?

    Nuolat kartojama mikrotrauma ilgainiui susilpnina augantį nagą, todėl jis gali tapti nelygus, plonesnis ar labiau lūžinėti. Aplink esanti oda neretai sukietėja, o tai dar labiau apsunkina sveiko nago ataugimą.

    „Kuo dažniau traumuoji odą ir nagą, tuo ilgiau užtrunka atkurti tvarkingą formą ir natūralų tvirtumą“, – sakė Julie Russell.

    Norint atsikratyti įpročio, ji pataria laikyti nagus trumpai nukirptus, kasdien drėkinti odą aplink nagus ir ieškoti alternatyvaus būdo nusiraminti. Kai rankos automatiškai kyla prie burnos, veiksmą verta pakeisti kitu, pavyzdžiui, suspausti kumštį ar laikyti rašiklį.

    Nagų sluoksniavimasis ir danga

    Kita dažna bėda yra nagų sluoksniavimasis, kurį provokuoja per intensyvus dildžiavimas, netinkamas gelinių ar akrilinių dangų nuėmimas ir dažnas kontaktas su vandeniu. Prie to prisideda ir agresyvios buitinės valymo priemonės, kurios sausina nago plokštelę.

    Pažeisto nago atkurti neįmanoma, todėl pagrindinis tikslas yra jį apsaugoti, kol ataugs sveika dalis. Specialistė rekomenduoja naudoti bent jau stiprinamąją bazę net ir tada, kai norisi natūralių nagų be spalvos.

    Odelės ir dildės: dažniausios klaidos

    Vienas didžiausių mitų manikiūre, anot meistrės, yra įsitikinimas, kad odelę būtina visiškai pašalinti. Nuolat kerpant gyvą odą, zona gali parausti, tapti jautri ir labiau pažeidžiama dirginimui.

    Vietoje to siūloma odelę švelniai atstumti ir pašalinti tik negyvą odą. Taip nagai atrodo švariai, bet nepraranda natūralios apsauginės funkcijos.

    Ne mažiau žalingas ir per stiprus šonų dildžiavimas. Nago šonai veikia kaip atrama, o pernelyg juos suploninus nagas tampa mažiau stabilus, atsiranda mikrotraumų ir didėja rizika, kad plokštelė pradės atsiskirti nuo nago guolio.

    Tokiais atvejais gali vystytis onicholizė, kai atsiskyrimas iš pradžių prasideda mažame plote, o vėliau plečiasi. Be to, per giliai nudildžius šonus gali padidėti įaugusio nago tikimybė, kuri dažnai pasireiškia skausmu ir uždegimu.

    Meistrė taip pat ragina nagų nenaudoti kaip įrankio atidarant pakuotes ar krapštant lipdukus, nes tai skatina skilinėjimą. Kasdienėje rutinoje svarbu nepamiršti drėkinimo, o dirbant su chemija ar ilgai kontaktuojant su vandeniu verta saugoti rankas pirštinėmis.

  • Sienna Miller Londone pasirodė su kailiu per karštį: gerbėjai susiskaldė dėl įvaizdžio

    Sienna Miller Londone pasirodė su kailiu per karštį: gerbėjai susiskaldė dėl įvaizdžio

    Sienna Miller – Niujorke gimusi, tačiau Londone užaugusi aktorė, kurios vardas jau daugelį metų minimas ne tik kino, bet ir mados kontekste. Ji mokėsi šokio, dainavimo ir vaidybos, o vėliau tobulinosi Lee Strasbergo institute Niujorke.

    Platesnė šlovė ją pasiekė po 2004 metais pasirodžiusio filmo „Alfie“ perdirbinio, kuriame ji nusifilmavo kartu su Jude’u Law. Jų santykiai ilgai traukė žiniasklaidos dėmesį, tačiau 2011 metais pora galutinai pasuko skirtingais keliais.

    Per karjerą Miller pasirodė įvairiuose projektuose – nuo romantinių komedijų iki dramų, o pastaraisiais metais žiūrovai ją iš naujo atrado dėl vaidmens seriale „Anatomija skandalo“. Mados pasaulyje ji dažnai įvardijama kaip viena įtakingiausių savo kartos stiliaus ikonų, siejama su moderniu bohemišku įvaizdžiu.

    Ne mažiau aptariamas ir aktorės asmeninis gyvenimas. Ji augina tris vaikus: 2012 metais gimė dukra Marlow iš santykių su Tomu Sturridge’u, o vėliau, santykiuose su Oli Greenu, šeimą papildė dar du vaikai, apie kuriuos aktorė viešai kalba itin atsargiai.

    Neseniai Londone vykusioje Serpentine Summer Party labdaros šventėje Miller vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau šįkart reakcijos buvo prieštaringos. Ji pasirinko šilkinę suknelę ir ryškų geltoną paltą su kailio detalėmis, įvaizdį papildė auksinės basutės ir tos pačios spalvos rankinė.

    Dalis gerbėjų gyrė drąsų sprendimą ir stiliaus pojūtį, tačiau kiti stebėjosi pasirinkimu dėl oro sąlygų: tuo metu Londone fiksuota apie 34 laipsnius karščio. Kritikai socialiniuose tinkluose komentavo, kad toks derinys atrodo nepraktiškas, o pati aktorė esą pernelyg aukojasi dėl mados.

    Stilistai pastebi, kad pastaraisiais sezonais madoje vis dažniau susiduria dvi kryptys: sąmoningas praktiškumas ir teatrališkas, taisyklėms nepaklūstantis įvaizdis. Miller pasirinkimas kaip tik atspindi antrąją tendenciją, kai drabužis tampa pareiškimu, net jei jis kelia klausimų dėl patogumo.

  • Polsat žvaigždė Paulina Sykut-Jeżyna parodė vasaros sukneles: šie modeliai dabar topuose

    Polsat žvaigždė Paulina Sykut-Jeżyna parodė vasaros sukneles: šie modeliai dabar topuose

    Telewizijos Polsat vedėja Paulina Sykut-Jeżyna socialiniuose tinkluose pasidalijo naujomis vasaros suknelių stilizacijomis, kurios greitai sulaukė sekėjų dėmesio. Komentaruose žmonės aktyviai domėjosi, kokių prekių ženklų drabužius ji vilki ir kur galima įsigyti panašius modelius.

    Vedėja dažnai renkasi romantišką, elegantišką estetiką, kurioje dera lengvi audiniai, švelnūs raštai ir figūrą pabrėžiantys kirpimai. Šį kartą jos įrašuose dominavo ilgos, vasarai pritaikytos suknelės, tinkamos tiek kasdienai, tiek šventėms po atviru dangumi.

    Viena ryškiausių stilizacijų buvo kreminė ilga suknelė su pūstomis rankovėmis ir subtiliu gėlių raštu. Dekolte panaudotas klostavimas suteikė įvaizdžiui lengvo išskirtinumo, o bendras derinys atrodė itin vasariškai ir jaunatviškai.

    Kituose kadruose ji pasirodė su raudona, ilga suknelė su baltais taškeliais ir nėrinių akcentu ties iškirpte, primenančia švelniai kaimišką, rustic stilių. Toks derinys kasmet sugrįžta į vasaros madą, nes taškeliai laikomi klasika, lengvai pritaikoma tiek mieste, tiek atostogų nuotaikai kurorte.

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir plonytėmis petnešėlėmis krintanti ilga suknelė sviestinės geltonos atspalvio, ypač tinkama karščiams. Pastaraisiais sezonais šis tonas išlieka vienas geidžiamiausių vasaros spalvų, nes vizualiai atrodo šviesiai, gaiviai ir lengvai derinamas su natūraliomis, smėlio ar baltomis detalėmis.

    Stilistai vasarą primena paprastą taisyklę: svarbiausia ne tik kirpimas, bet ir audinys. Karščiausiomis dienomis geriausiai pasiteisina natūralios ar „kvėpuojančios“ medžiagos, tokios kaip linas, medvilnė ar viskozė, nes jos geriau praleidžia orą ir mažiau vargina odą.

    Tokio tipo ilgos suknelės praktiškos ir tuo, kad lengvai transformuojamos aksesuarais: dieną užtenka patogių basučių ir šiaudinės rankinės, o vakarui tinka minimalistiniai papuošalai ir elegantiškesnė avalynė. Dėl to panašūs modeliai dažnai tampa universaliu pasirinkimu atostogoms, sodo šventėms ar vasaros renginiams.

  • Stilistė atskleidė, kokie maudymosi kostiumėliai dailina figūrą: šie kirpimai daro stebuklus

    Stilistė atskleidė, kokie maudymosi kostiumėliai dailina figūrą: šie kirpimai daro stebuklus

    Vasarą, kai renkamės lengvesnius ir daugiau kūno atidengiančius drabužius, spaudimas atitikti mados standartus dažnai tik sustiprėja. Stilistai primena, kad tendencijos nėra universalios: tai, kas puikiai atrodo ant vieno kūno tipo, kitam gali visai netikti ir mažinti pasitikėjimą savimi.

    Vienas sudėtingiausių pirkinių daugeliui moterų išlieka maudymosi kostiumėlis. Nors jis atidengia didesnę kūno dalį, tinkamai parinktas modelis nebūtinai išryškina tai, ką norisi paslėpti: kirpimas, detalės ir audinio struktūra gali vizualiai subalansuoti proporcijas ir pabrėžti privalumus.

    Ilgametę patirtį turinti stilistė Ewelina Rydzyńska sako, kad svarbiausia ne slėpti kūną, o kurti harmoningą siluetą. Jos teigimu, vieno idealaus kūno standarto nėra, tačiau yra fasonai, kurie padeda jaustis tvirčiau ir atrodyti proporcingiau.

    „Gerai parinktas maudymosi kostiumėlis neturi slėpti mūsų kūno, jis turi išryškinti privalumus ir kurti harmoningas proporcijas“, – sakė Ewelina Rydzyńska.

    Jei labiausiai dėmesį traukia pilvuko zona, stilistė pataria rinktis aukšto liemens kelnaites, kurios švelniai modeliuoja liemenį ir suteikia daugiau atramos pojūčio. Taip pat praverčia vientisi kostiumėliai su raukiniais, klostėmis ar asimetriškomis siūlėmis, nes tokios detalės nukreipia žvilgsnį ir vizualiai „sulaužo“ liniją.

    Platesniems klubams dažnai tinka paprastesnė, lygi apatinė dalis ir ryškesnė viršutinė. Dėmesį į viršų kelia įdomesnė iškirptė, raišteliai, raukiniai ar sodresnė spalva, todėl kūno proporcijos atrodo labiau subalansuotos net ir be radikalių sprendimų.

    Moterims, kurių pečiai vizualiai platesni už klubus, rekomenduojamas priešingas principas: santūresnė viršutinė dalis ir įdomesnė apatinė. Raštuotos kelnaitės, šonų raišteliai ar dekoratyvios detalės apatinėje dalyje gali suteikti klubams apimties įspūdį ir „sulyginti“ siluetą.

    Pasak stilistės, stačiakampio tipo figūrai, kai liemuo mažiau išreikštas, padeda iškirpimai, rišimai ir klostės, vizualiai kuriantys liemens liniją. O smėlio laikrodžio tipo figūrai dažniausiai geriausiai tinka klasikiniai, tiksliai dydį atitinkantys fasonai, nes jų užduotis yra ne „perkurti“, o išlaikyti natūralias proporcijas.

    Kalbėdama apie praktiškus sprendimus, stilistė kaip vasaros garderobo „gelbėtoją“ išskiria pareo. Užrištas ties juosmeniu jis subtiliai pridengia klubus ir šlaunis, o pritaikytas kaip suknelė tinka ir trumpam pasivaikščiojimui ar pietums pajūrio kavinėje.

    Ekspertė pabrėžia, kad renkantis maudymosi kostiumėlį verta pradėti ne nuo kompleksų, o nuo komforto ir tinkamo dydžio. Per mažas modelis gali spausti ir pabrėžti linijas, o per didelis nesuteiks atramos, todėl net ir dailus dizainas neatrodys taip, kaip norėtųsi.

    „Svarbiausia rinktis kostiumėlį pagal komfortą, nes kai gerai jaučiamės tuo, ką dėvime, atrodome geriausiai, nepriklausomai nuo dydžio“, – sakė Ewelina Rydzyńska.

  • Maffashion parodė fuksijos suknelę Ispanijoje: spalva, kuri šią vasarą užkariaus spintas

    Maffashion parodė fuksijos suknelę Ispanijoje: spalva, kuri šią vasarą užkariaus spintas

    Lenkų influencerė ir stilistė Julia Kuczyńska, geriau žinoma kaip Maffashion, socialiniuose tinkluose dar kartą parodė, kad nebijo ryškių pokyčių ir drąsių sprendimų. Neseniai ji ryžosi kirpti plaukus solidarizuodamasi su sergančiais vaikais ir taip prisidėjo prie labdaros iniciatyvos, sulaukusios didelio palaikymo.

    Naujas įvaizdis akimirksniu buvo pastebėtas sekėjų ir mados pasaulio atstovų: daug kas pabrėžė, kad trumpesni plaukai jai suteikė daugiau charakterio ir išryškino veido bruožus. Tokie pokyčiai mados industrijoje dažnai tampa ne tik stiliaus, bet ir vertybinės žinutės tąsa, kai išvaizda naudojama atkreipti dėmesį į svarbias temas.

    Iš atostogų Ispanijoje Maffashion pasidalijo kadrais, kuriuose vilki fuksijos spalvos ilgo silueto suknelę. Ryškus atspalvis, gilesnė iškirptė ir lengvos klostės kuria vasarišką, tačiau elegantišką įspūdį, o derinys pabrėžia figūrą neapsunkindamas bendro vaizdo.

    Įvaizdį papildo papuošalų tipo detalės, kurios sukuria kontrastą su sodria rožine spalva: subtilūs auksinių atspalvių akcentai ir šviesūs akmenys suteikia prabangos pojūtį. Tokia kryptis atitinka pastarųjų sezonų tendenciją vasarą derinti minimalistinį siluetą su viena ryškia detale, kuri tampa viso įvaizdžio centru.

    Fuksija mados cikluose reguliariai sugrįžta kaip energijos ir optimizmo spalva, ypač šiltuoju sezonu, kai garderobe daugėja lengvų audinių ir atviresnių kirpimų. Stilistai pabrėžia, kad šis atspalvis nėra skirtas tik vienam odos ar plaukų tipui: svarbiausia rasti tinkamą toną ir balansą su ramesnėmis spalvomis.

    Norint fuksiją pritaikyti kasdien, dažnai pakanka vieno ryškaus akcento: suknelės, švarko, sijono ar net rankinės. Jei norisi saugesnio varianto, fuksija lengvai dera su balta, pilka, smėlio, džinsine mėlyna ar juoda, o vakarui gali būti derinama su metaliniais atspalviais, kurie sustiprina šventišką nuotaiką.