CP v2

Blog

  • Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio miesto centre, J. Basanavičiaus aikštėje, pristatytas naujas didelio formato gatvės meno kūrinys, atsiradęs ant buvusio pašto pastato sienos. Piešinyje šiuolaikine menine kalba pasakojama Vilkaviškio krašto istorija, sujungiant skirtingų laikotarpių žmones, įvykius ir simbolius.

    Atidengime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, projekto įgyvendintojai, kūrinio autoriai ir miesto bendruomenės nariai. Renginyje akcentuota, kad naujas akcentas papildo miesto centro veidą ir kuria papildomą traukos tašką lankytojams.

    Kūrinį sukūrė gatvės meno kūrėjai Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas. Menininkai pasirinko sepijos atspalvių koloristiką, primenančią seną fotografiją, todėl istorinis pasakojimas organiškai įsilieja į aplinką ir pastato architektūrą.

    Monumentaliame piešinyje atgyja turgaus aikštės gyvenimas, matomi kasdienybės fragmentai, taip pat su kraštu siejamos asmenybės ir ženklai. Autoriai pabrėžia, kad tai nėra vieno konkretaus istorinio momento atkartojimas, o meninė interpretacija, paremtą tikrais faktais ir vietos tapatybės motyvais.

    „Naujasis kūrinys ne tik keičia miesto centro veidą, bet ir kviečia stabtelėti, įsižiūrėti bei iš naujo atrasti Vilkaviškio istoriją“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjunga

    Gatvės meno kūrinys sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvus architektūros ir istorijos pažinimas Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje“ (LTPL00434). Jį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras su partneriais vykdo pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir skirtas stiprinti kultūrinį bei pažintinį turizmą pasienio regione. Tokie sprendimai, kai viešosios erdvės papildomos profesionaliu menu, pastaraisiais metais vis dažniau naudojami miestų atnaujinimui, vietos identitetui ir lankytojų srautams skatinti.

  • Šią savaitę Varėnos rajone – tiek renginių, kad teks rinktis: štai kur verta nuvykti

    Varėnos rajonas šią savaitę kviečia į renginių maratoną – nuo koncertų ir kaimo švenčių iki parodų bei žygių gamtoje. Savivaldybės ir vietos bendruomenių sudarytoje programoje daug dėmesio skiriama šeimoms, aktyvaus laisvalaikio mėgėjams ir kultūros gerbėjams.

    Rugpjūtis Dzūkijoje tradiciškai sutraukia daugiau lankytojų, nes tai pats intensyviausias vasaros renginių metas: vyksta miestelių ir kaimų šventės, pristatomi vietos kūrėjai, o poilsis dažnai derinamas su išvykomis į Dzūkijos nacionalinio parko apylinkes. Organizatoriai pabrėžia, kad dalis veiklų vyksta po atviru dangumi, todėl pravartu įsivertinti oro prognozę.

    Kur krypsta šios savaitės dėmesys?

    Programoje ryškėja keli akcentai: gyvi pasirodymai, bendruomenių susibūrimai ir meninės iniciatyvos, skirtos tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tokie renginiai dažnai tampa proga ne tik pasiklausyti muzikos, bet ir pažinti regiono tradicijas, amatus bei vietos gastronomiją.

    Kartu tai ir sezoniškumo realybė: didžiausias dalyvių srautas paprastai fiksuojamas savaitgaliais, todėl planuojantiems kelionę verta iš anksto įvertinti parkavimo galimybes bei laiką kelyje. Jei renginys vyksta mažesnėje gyvenvietėje, patogiausia atvykti anksčiau ir išnaudoti dieną pažintiniam maršrutui.

    Praktiniai patarimai planuojantiems išvyką

    Jei renkatės lauko koncertus, kaimo šventes ar žygius, rekomenduojama turėti vandens, apsaugą nuo saulės ir lengvą striukę vakarui. Šeimoms su vaikais pravartu pasidomėti, ar vietoje numatytos veiklos mažiesiems ir ar teritorija pritaikyta vežimėliams.

    Organizatoriai primena, kad kai kuriuose renginiuose gali būti ribojamas dalyvių skaičius arba taikomi atvykimo srautų valdymo sprendimai. Patikslintą laiką, vietą ir pasikeitimus reikėtų sekti Varėnos rajono savivaldybės skelbiamuose pranešimuose ir renginių aprašymuose.

    Kodėl verta rinktis Varėnos kryptį?

    Varėnos kraštas vasarą išsiskiria tuo, kad kultūra čia natūraliai susilieja su gamta: renginiai dažnai tampa pretekstu aplankyti Marcinkonis, Matuizas ar kitas Dzūkijos vietoves. Tokios išvykos leidžia vienoje kelionėje suderinti koncertą, parodą ar bendruomenės šventę su pasivaikščiojimu mišku ir poilsiu prie vandens.

    Vietos turizmo srautai pastaraisiais metais auga ir dėl trumpų savaitgalio kelionių tendencijos, kai žmonės renkasi artimesnes kryptis Lietuvoje. Dėl to Varėnos rajone vis dažniau planuojamos įvairaus formato veiklos, pritaikytos tiek ramiam, tiek aktyviam poilsiui.

  • Vilkaviškis kuria planą iki 2033 metų: gyventojų idėjos gali nulemti, kur keliaus investicijos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenių atstovus bei verslą teikti idėjas ir pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai etapas, kai realiai formuojami prioritetai ir sprendžiama, kokių pokyčių rajonui labiausiai reikia.

    Plėtros planas yra strateginis dokumentas, kuriuo vėliau remiamasi planuojant projektus, paslaugų plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą. Praktikoje toks planavimas padeda aiškiau atsakyti, ką pirmiausia gerinti švietime, sveikatos ir socialinėse paslaugose, aplinkos kokybėje, susisiekime ar ekonomikos skatinime.

    Darbo grupės ir susitikimų tvarka

    Idėjos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries g. 1, Tarybos posėdžių salėje. Nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti pasiūlymus gali visi norintys.

    Vieno tematinės darbo grupės susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas. Darbo grupėse bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat generuojamos idėjos, darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti savivaldybės prioritetais.

    Kada vyks susitikimai?

    Rugsėjo 2 dieną 10:00–12:00 vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio tematinės darbo grupės susitikimas, o 13:00–15:00 rinksis Valdymo darbo grupė. Rugsėjo 3 dieną 10:00–12:00 numatytas Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo tematinės darbo grupės susitikimas, 13:00–15:00 vyks Sveikatos ir socialinės apsaugos tematinės darbo grupės susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną 10:00–12:00 vyks Aplinkos tematinės grupės posėdis, kuriame numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus. Savivaldybė ragina žmones ateiti su konkrečiais pasiūlymais, paremtais kasdienėmis problemomis ir aiškiu poreikiu.

    Kodėl dabar verta įsitraukti?

    Strateginio planavimo metu surinkti pasiūlymai dažnai tampa pagrindu sprendimams dėl viešųjų paslaugų prieinamumo, kelių ir pėsčiųjų infrastruktūros, viešųjų erdvių, kultūros ir sporto objektų, taip pat priemonių, skirtų investicijoms pritraukti. Kuo anksčiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau juos įtraukti į tikslus ir priemones.

    Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos padeda tiksliau įvertinti situaciją skirtingose seniūnijose ir suplanuoti pokyčius taip, kad jie atitiktų realų bendruomenių interesą. Plėtros plano rengimas iki 2033 metų matomas kaip galimybė susitarti dėl krypties, kurią rajonas turėtų pasirinkti artimiausiam dešimtmečiui.

    Norintys prisidėti raginami sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją ir pasiūlymų teikimo tvarką. Kuo daugiau skirtingų balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės ne tik institucijų, bet ir kasdien rajone gyvenančių žmonių poreikius.

  • 16-metė Ieva Jurkūnaitė Paryžiuje drebino finalą: penkta Europoje ir vėl arti rekordo

    Ketvirtadienio vakarą Paryžiuje vykusiame Europos plaukimo čempionate 16-metė Ieva Jurkūnaitė pateko į moterų 200 m plaukimo laisvu stiliumi finalą ir užėmė penktąją vietą. Lietuvos sportininkė dar kartą patvirtino, kad priklauso stipriausiųjų Europoje grupei.

    Kauno „PM“ klubo atstovė, trenerio Lauryno Švipo auklėtinė, distanciją įveikė per 1 min. 57,26 sek. Startavusi septintuoju takeliu ji aplenkė keturias varžoves ir finišavo vos keliomis šimtosiomis sekundės nuo dar vieno karjeros rekordo.

    Ypač įspūdingas buvo pirmasis baseino ilgis: 50 m Jurkūnaitė įveikė per 26,96 sek. Kurį laiką ji laikėsi antroje pozicijoje, o toks agresyvus starto tempas finale leido iškart įsivelti į kovą su tituluotomis varžovėmis.

    Šis rezultatas tapo antru geriausiu Jurkūnaitės karjeroje ir nusileido tik pusfinalyje pasiektam Lietuvos rekordui, kai ji finišavo per 1 min. 56,90 sek. Tokia dviejų dienų stabilumo atkarpa sprintiškame 200 m plaukime yra svarbus signalas, kad progresas nėra atsitiktinis.

    Europos čempionės titulą iškovojo čekė Barbora Seemanova, 200 m laisvu stiliumi nuplaukusi per 1 min. 54,38 sek. Ji pagerino čempionatų rekordą ir aplenkė antrą vietą užėmusią Nyderlandų plaukikę Marrit Steenbergen, kurios laikas buvo 1 min. 54,65 sek.

    Bronzos medalį laimėjo britė Freya Colbert, finišavusi per 1 min. 55,81 sek. Ketvirta liko vokietė Linda Roth su 1 min. 56,71 sek. rezultatu, o už Jurkūnaitės rikiavosi vengrė Nikolett Padar, atsiliko vos 0,03 sek. ir užfiksavo 1 min. 57,29 sek.

    Plaukimo ekspertai pabrėžia, kad 200 m laisvu stiliumi rungtis reikalauja ne tik greičio, bet ir labai tikslaus tempo paskirstymo bei finišo ištvermės. Jaunoms sportininkėms stabiliai varžytis su patyrusiomis europinio lygio plaukikėmis dažniausiai padeda stiprėjanti aerobinę bazę ir starto reakciją papildantis greitis, o rekordas pusfinalyje rodo, kad Jurkūnaitės forma kyla laipsniškai.

    Lietuvos plaukikės penkta vieta Europos čempionato finale yra vienas ryškiausių sezono rezultatų šalies moterų plaukime. Tokie pasiekimai paprastai atveria kelią į aukštesnio rango startus ir didina galimybes kaupti reitingo taškus bei patirtį svarbiausiuose tarptautiniuose čempionatuose.

  • Varėnos taryba spręs biudžeto ir vandentvarkos klausimus: paaiškėjo rugpjūčio 25 dienos planas

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugpjūčio 25 dieną rinksis į posėdį, kuriame numatoma svarstyti biudžeto pakeitimus ir kelis sprendimus dėl savivaldybės turto bei įgaliojimų. Darbotvarkės projekte taip pat įtraukti klausimai, susiję su vandentvarkos infrastruktūros saugumu ir socialinių paslaugų finansavimu.

    Vienas pagrindinių numatomų sprendimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimas. Tokie pakeitimai dažniausiai siejami su patikslintomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, projektų kofinansavimo poreikiu ar metų eigoje atsiradusiomis išlaidomis, todėl tarybos sprendimas tiesiogiai lemia savivaldybės investicijų ir paslaugų apimtį.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas įgaliojimo suteikimas atstovauti Varėnos rajono savivaldybės tarybai teismuose ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose. Praktikoje tai reikalinga, kai savivaldybė turi ginti savo interesus ginčuose dėl turto, viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo ar kitų administracinių sprendimų.

    Vandentvarka ir savivaldybės turtas

    Taryba planuoja pritarti projekto „Vandentvarkos infrastruktūros saugumo stiprinimas Varėnos rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui. Pastaraisiais metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje vis didesnis dėmesys skiriamas infrastruktūros atsparumui, avarijų prevencijai ir paslaugų tęstinumui, nes sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyventojų patogumui, bet ir visuomenės sveikatai.

    Numatyta svarstyti ir klausimą dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos vandenys“. Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu aiškiai priskirti atsakomybes už infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą, investicijų planavimą ir paslaugų kokybės užtikrinimą.

    Be to, darbotvarkėje įtrauktas valstybės nekilnojamojo turto perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir šio turto perdavimas administracijai patikėjimo teise. Tai gali atverti galimybes savivaldybei efektyviau naudoti objektus viešosioms paslaugoms, o kai kuriais atvejais sprendimai leidžia aiškiau suplanuoti pastatų priežiūros bei remonto finansavimą.

    Švietimas, socialinės paslaugos ir aplinka

    Švietimo dalyje numatyti sprendimų pakeitimai dėl mokinių ir klasių skaičiaus 2026–2027 mokslo metams Varėnos r. Matuizų pagrindinėje mokykloje, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje ir Varėnos r. „Merkio“ gimnazijoje. Tokių dokumentų koregavimai dažniausiai susiję su pasikeitusiais mokinių srautais, klasių komplektavimo poreikiu ar jungtinių klasių formavimu.

    Socialinės srities darbotvarkėje įrašytas maksimalus socialinės globos paslaugų išlaidų finansavimo dydžių nustatymas Varėnos rajono savivaldybės gyventojams. Šie dydžiai svarbūs ir paslaugų gavėjams, ir savivaldybės biudžetui, nes apibrėžia, kokia dalis išlaidų gali būti kompensuojama ir kaip planuojamas finansavimas metų eigoje.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metais nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Varėnos rajone sąrašą. Tokie sąrašai savivaldybėms reikalingi siekiant turėti aiškų vaizdą apie problematiškas teritorijas ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones, kurios skatina sklypų sutvarkymą ir mažina apleistų plotų poveikį aplinkai.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir sprendimas dėl pavadinimo suteikimo Matuizų seniūnijos Kukiškių kaimo gatvei, taip pat klausimas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Šie sprendimai paliečia kasdienius gyventojų poreikius, nuo adresų administravimo iki investicijų į nuotekų tvarkymą privačiuose sklypuose.

    Darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžio metu taip pat vyks mažumos valanda. Tai procedūrinė posėdžio dalis, kai opozicijos atstovai gali kelti klausimus ir prašyti paaiškinimų dėl savivaldybės veiklos.

    Darbotvarkės projektą pasirašė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.

  • Prieš Žolinę Vilkaviškyje – katedros šventorius virto gyvu kilimu: tautinių juostų raštai stebina

    Prieš Žolinę Vilkaviškyje – katedros šventorius virto gyvu kilimu: tautinių juostų raštai stebina

    Artėjant Žolinei, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros šventoriuje vėl atsirado ryškūs tautinių juostų raštus primenantys augalų ornamentai. Ši tradicija kasmet pritraukia smalsuolių ir tampa išskirtiniu bendruomenės kūrybiškumo ženklu miesto centre.

    Iniciatyvą jau ne pirmus metus organizuoja Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis gyventojus bendrai veiklai. Kompozicijos kuriamos iš sezono gėrybių: žiedų, lapų, javų varpų, šermukšnių, vaisių ir kitų natūralių medžiagų, kurios leidžia išgauti tradiciniams raštams būdingą ritmą ir spalvų dermę.

    Žolinė Lietuvoje siejama su vasaros brandos laiku ir padėka už derlių, todėl augalų motyvai šiai šventei ypač natūralūs. Tokios bendruomeninės iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau tampa ir gyvojo paveldo tąsa, kai tradicijos puoselėjamos ne muziejuje, o kasdieniame miestų ir miestelių gyvenime.

    Šių metų akcijoje apsilankęs Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka dėkojo dalyviams už pastangas ir kūrybiškumą. Jis pabrėžė, kad kasmetinė iniciatyva ne tik papuošia erdvę prieš vieną svarbiausių vasaros švenčių, bet ir sutelkia žmones bendram tikslui.

    „Džiugu matyti, kad ši graži iniciatyva kasmet suburia žmones ir artėjančios Žolinės proga ypatingai papuošia mūsų katedros šventorių. Nuoširdžiai dėkoju Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetui, pirmininkei Dalytei Šileikienei už puoselėjamą tradiciją, o visiems prisidėjusiems – už kūrybiškumą, laiką ir pastangas“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Augalų kompozicijos šventoriuje išliks dar kurį laiką, tačiau jų vaizdas priklausys ir nuo oro sąlygų. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami užsukti, pasigrožėti ornamentais ir iš arti pamatyti, kaip tradiciniai tautinių juostų motyvai atgyja iš paprastų gamtos medžiagų.

  • Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vilkaviškio rajone šią vasarą vėl vieši vaikai iš Ukrainos – tai tęstinė savivaldybės iniciatyva, vykdoma jau ketvirtus metus iš eilės. Šiemet į rajoną atvyko 20 vaikų iš Siverskodonecko, kuriems sudarytos sąlygos pailsėti, atitrūkti nuo karo kasdienybės ir saugiai praleisti vasaros dienas.

    Stovyklautojai apsistojo Babeckų sodyboje, kur suplanuotos poilsio ir užimtumo veiklos. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra vaikų emocinė gerovė, ramus režimas, buvimas gamtoje ir bendravimas su bendraamžiais.

    Atvykę vaikai taip pat apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su meru Algirdu Neiberka ir vicemere Daiva Rikliene. Susitikime savivaldybės vadovai domėjosi pirmosiomis vaikų patirtimis, stovyklos planu ir palinkėjo turiningos viešnagės Lietuvoje.

    „Džiaugiamės galėdami jus priimti Vilkaviškio krašte. Tikiuosi, kad čia praleistas laikas leis patirti gražių akimirkų, susirasti naujų draugų ir namo parsivežti kuo daugiau šiltų prisiminimų“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Tokios stovyklos Lietuvoje pastaraisiais metais tapo svarbia paramos forma Ukrainos vaikams, ypač atvykstantiems iš karo paveiktų regionų. Specialistai akcentuoja, kad net trumpas saugios aplinkos laikotarpis, nuspėjama dienotvarkė ir pozityvūs socialiniai ryšiai gali prisidėti prie vaikų psichologinio atsparumo.

    Kaip nurodo savivaldybė, šios stovyklos finansuojamos Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o kasdienėmis veiklomis rūpinasi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras. Organizatoriai teigia, kad bendruomenės įsitraukimas ir nuoseklumas leidžia kasmet užtikrinti ne tik poilsį, bet ir prasmingą programą.

  • Nimrudo lęšis glumina mokslininkus: 2 700 metų senumo radinys galėjo pakeisti istoriją

    Nimrudo lęšis glumina mokslininkus: 2 700 metų senumo radinys galėjo pakeisti istoriją

    Maždaug 2 700 metų senumo krištolo lęšis, vadinamas Nimrudo lęšiu, iki šiol kelia ginčus archeologų ir optikos istorikų bendruomenėje. Nedidelis, kruopščiai nušlifuotas artefaktas buvo aptiktas XIX amžiuje kasinėjant senovės Asirijos miestą Kalchu, dabartinio Irako teritorijoje.

    Šis daiktas yra apie 38 milimetrų skersmens, turi vieną plokščią, kitą lengvai išgaubtą pusę, todėl pasižymi realiomis optinėmis savybėmis ir gali padidinti vaizdą. Datavimas dažniausiai siejamas su VIII amžiumi prieš Kristų, o tai reiškia, kad lęšis buvo pagamintas gerokai anksčiau nei Europoje atsirado pirmieji dokumentuoti teleskopai.

    Diskusijas ypač įkaitino hipotezė, kad lęšis galėjo būti teleskopo dalis ir taip padėti paaiškinti išskirtinai tikslius Mesopotamijos dangaus stebėjimų užrašus. Asirų ir babiloniečių mokslininkai iš tiesų fiksavo planetų judėjimą, užtemimus ir kitus reiškinius, tačiau aiškių įrodymų, kad jie naudojo optinius prietaisus, iki šiol nėra.

    Ar tai galėjo būti teleskopas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vieno lęšio teleskopui nepakaktų: reikėtų daugiau optinių elementų ir konstrukcijos, leidžiančios juos tiksliai sujungti. Svarbu ir tai, kad pats Nimrudo lęšis nėra idealus optinis komponentas, nes jo netobulumai galėjo smarkiai iškraipyti vaizdą ir riboti bet kokių tikslių stebėjimų galimybes.

    Dar vienas argumentas prieš sensacingą versiją yra šaltinių stoka. Iki šiol nerasta asirų tekstų, kurie aprašytų teleskopą ar panašų prietaisą, taip pat nerasta kitų detalių, kurios leistų rekonstruoti tokio įrenginio egzistavimą.

    Žemiškesnės versijos

    Britų muziejaus, kuriame saugomas šis artefaktas, kuratoriai yra nurodę ir gerokai paprastesnį paaiškinimą. Lęšis galėjo būti dekoratyvinė inkrustacija, pavyzdžiui, baldo ar prabangaus dirbinio detalė, o didinantis efektas galėjo būti atsitiktinė šlifavimo pasekmė.

    Šią kryptį sustiprina radimo aplinkybės: lęšis aptiktas tarp kitų dekoratyvinių fragmentų, siejamų su stiklu, kaulu ar mediena. Tai labiau primena prabangaus interjero ar dirbinių apdailą, o ne mokslinio instrumento komplektą.

    Kas labiausiai tikėtina šiandien?

    Dalis tyrėjų laikosi nuomonės, kad lęšis galėjo veikti kaip paprasta lupa. Tokie daiktai būtų naudingi smulkioms įrėžoms ar užrašams apžiūrėti, brangakmeniams apdirbti ar kitoms preciziškoms amatų užduotims, kurioms reikėjo aštresnio vaizdo.

    Taip pat buvo siūlyta idėja, kad tai galėjo būti savotiškas monoklis žmogui, turėjusiam regėjimo sutrikimų, tačiau ši hipotezė nėra tapusi moksliniu sutarimu. Kol kas Nimrudo lęšis išlieka vienu įdomiausių senovės optikos klausimų: aišku, kad jis didina vaizdą, bet neaišku, ar būtent to ir siekė jo kūrėjas.

  • Skubus įspėjimas po tyrimų: Paežerių ežere bakterijų per daug – maudytis nerekomenduojama

    Skubus įspėjimas po tyrimų: Paežerių ežere bakterijų per daug – maudytis nerekomenduojama

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikiančiose oficialiose maudyklose vandens kokybė reguliariai stebima, o rezultatai vertinami pagal galiojančius visuomenės sveikatos reikalavimus. Naujausi tyrimai rodo, kad viena populiari vieta šiuo metu neatitinka higienos normų.

    Rugpjūčio 13 dieną buvo ištirtas Paežerių ir Vištyčio ežerų vanduo. Atsižvelgiant į laboratorinių tyrimų duomenis, gyventojai raginami būti atidūs ir įvertinti rizikas prieš planuojant maudynes.

    Paežerių ežere nustatyta, kad žarninių lazdelių Escherichia coli ir žarninių enterokokų kiekis viršija leidžiamas normas. Dėl to maudytis šiame ežere šiuo metu nerekomenduojama, kol rodikliai vėl atitiks reikalavimus.

    Šios bakterijos į vandenį dažniausiai patenka dėl fekalinės taršos, kuri gali būti susijusi su stipresnėmis liūtimis, paviršinėmis nuoplovomis ar laikinais nuotekų sistemų sutrikimais. Tokia tarša didina virškinamojo trakto infekcijų, odos ir akių sudirgimų riziką, ypač vaikams ir jautresniems žmonėms.

    Tuo metu Vištyčio ežere minėtų mikroorganizmų kiekis neviršija leistinų ribų, todėl maudytis galima. Vis dėlto specialistai primena, kad net ir leidžiamose maudyklose verta stebėti vandens būklę ir vengti maudynių, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomas žydėjimas ar juntamas neįprastas kvapas.

    Rekomendacija nesimaudyti Paežerių ežere grindžiama Lietuvos higienos norma HN 92:2018, kuri reglamentuoja paplūdimių ir maudyklų vandens kokybę. Apie situacijos pasikeitimus paprastai informuojama po pakartotinių tyrimų, todėl planuojantiems poilsį prie vandens pravartu sekti naujausius savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistų pranešimus.