CP v2

Blog

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.

  • Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje aptartos geoterminės energijos panaudojimo galimybės šilumai ir vėsinimui. Nuotoliniame susitikime dalyvavo meras Algirdas Neiberka, savivaldybės specialistai, rajono įstaigų atstovai, taip pat Vokietijos bendrovės „Geothermie Neubrandenburg GmbH“ atstovai ir Lietuvos geotermijos ekspertai.

    Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams pavyzdžiams, kaip geoterminė energija pritaikoma pastatų šildymui bei vėsinimui ir kaip gali būti integruojama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Vokietijos specialistai pristatė sprendimus, kai šiluma paimama iš žemės gelmių ir perduodama vartotojams, o dalis energijos kaupiama požeminiuose vandeninguose sluoksniuose.

    „Geoterminiai projektai nėra vien tik gręžiniai: tai ilgas procesas nuo duomenų ir tyrimų iki eksploatacijos kontrolės, todėl svarbiausia nuo pradžių tiksliai įvertinti vietos sąlygas ir poreikį“, – sakė susitikime dalyvavęs Vokietijos specialistų komandos atstovas.

    Susitikimo metu aptarti pagrindiniai projektų etapai: pirminiai geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, galimybių studija, techninių sprendimų parinkimas, gręžinių įrengimas, šilumos tiekimo infrastruktūros projektavimas ir ilgalaikė veiklos stebėsena. Akcentuota, kad klaidos ankstyvame vertinimo etape vėliau dažniausiai virsta didesnėmis investicijomis ar prastesniu sistemos efektyvumu.

    Diskusijoje išskirti kriterijai, nuo kurių priklauso reali geoterminės energijos nauda savivaldybei: vietos geologinės sąlygos, šilumos poreikio koncentracija, esamų šilumos tinklų techninės galimybės, elektros kainų dinamika ir numatoma šilumos ūkio modernizavimo kryptis. Taip pat pabrėžta, kad geotermija dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur projektas derinamas su pastatų renovacija ir šilumos vartojimo efektyvinimu.

    Geoterminė energija Europoje vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo importuojamų iškastinių išteklių mažiau priklausantis šaltinis, galintis stabilizuoti šilumos kainodarą ilguoju laikotarpiu. Vilkaviškio rajonui toks sprendimas galėtų tapti viena iš alternatyvų, tačiau prieš priimant sprendimus būtini detalūs tyrimai ir ekonominis pagrįstumas, įvertinant ir galimą finansavimą, ir rizikas.

  • Zarasų savivaldybėje pristatė rekviziciją: kada valstybė gali paimti turtą ir kaip atlygina

    Zarasų savivaldybėje pristatė rekviziciją: kada valstybė gali paimti turtą ir kaip atlygina

    Zarasų rajono savivaldybėje Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Panevėžio regioninės karo komendantūros atstovas pristatė rekvizicijos sampratą, tikslus ir taikymo tvarką. Rekvizicija – teisės aktuose numatyta procedūra, kai valstybės ar visuomenės poreikiams turtas gali būti paimamas laikinai arba nuolat, už jį atlyginant nustatyta tvarka.

    Pristatymo metu akcentuota, kad rekvizicija nėra įprasta administracinė priemonė ir negali būti taikoma laisva nuožiūra. Ji siejama su išskirtinėmis situacijomis, kai būtina greitai užtikrinti viešąjį interesą, o sprendimai turi būti priimami laikantis aiškių procedūrų ir atsakomybių.

    Kada ir kokiomis sąlygomis taikoma?

    Susitikime aptarta, kokiais atvejais rekvizicija gali būti inicijuojama, kokios institucijos yra atsakingos už sprendimų organizavimą ir vykdymą, bei kaip fiksuojamas paimamas turtas. Pabrėžta, kad praktikoje itin svarbūs dokumentavimo žingsniai, turto identifikavimas ir perdavimo faktų įforminimas.

    Taip pat išskirta, kad turto paėmimo apimtis turi būti pagrįsta realiu poreikiu, o priemonė taikoma tik tiek, kiek būtina tikslui pasiekti. Tokiais atvejais prioritetu laikomas proporcingumas ir aiški atskaitomybė, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo bei ginčų.

    Savininkų teisės ir atlyginimas

    Pristatyme daug dėmesio skirta turto savininkų teisėms, įskaitant informaciją apie procesą, turto būklės fiksavimą ir atlyginimo mechanizmą. Rekvizuojant turtą, atlyginimas už jį turi būti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka, o savininkas turi teisę ginčyti sprendimus, jei mano, kad procedūros buvo pažeistos.

    Susitikimo dalyviai uždavė klausimų apie praktinius scenarijus savivaldybėje ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tokie pristatymai, kaip akcentuota renginyje, padeda iš anksto suderinti veiksmus, kad esant poreikiui sprendimai būtų įgyvendinami sklandžiai ir teisiškai tvarkingai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Šildymo sezonas ant slenksčio: 5 klaidos, dėl kurių krosnis ir dūmtraukis tampa pavojingi

    Šildymo sezonas ant slenksčio: 5 klaidos, dėl kurių krosnis ir dūmtraukis tampa pavojingi

    Artėjant šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai primena, kad didelė dalis gaisrų gyvenamuosiuose namuose kyla dėl netvarkingų krosnių, katilų ir dūmtraukių. Pavojus dažniausiai atsiranda ne staiga, o dėl ilgai ignoruotų smulkių defektų, suodžių sankaupų ir netinkamos eksploatacijos.

    Prieš pradedant kūrenti svarbiausia įvertinti šildymo įrenginių ir dūmų šalinimo sistemos būklę. Jei pastebimi įtrūkimai, nesandarumai, pakitusi trauka ar dūmų skverbimasis į patalpas, šildymo sezoną saugiau pradėti tik po remonto ar specialisto apžiūros.

    Kas nutinka nevalant dūmtraukio

    Dūmtraukyje besikaupiantys suodžiai ir degimo nuosėdos didina užsidegimo riziką, o įsidegęs dūmtraukis gali greitai perduoti karštį konstrukcijoms. Taip pat prastėjanti trauka skatina dūmų grįžimą į patalpas ir didina smalkių pavojų, ypač sandariuose namuose.

    Valymas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl efektyvumo: švariau degantis kuras paprastai reiškia mažiau nuosėdų ir stabilesnį katilo ar krosnies darbą. Kuo dažniau kūrenama ir kuo prastesnės kokybės kuras, tuo greičiau dūmtraukyje formuojasi pavojingos sankaupos.

    Kuras ir kūrenimas: taupymas, kuris brangiai kainuoja

    Saugiam kūrenimui būtinas sausas ir švarus kuras, laikomas sausoje, vėdinamoje vietoje. Drėgnos malkos, nekokybiškas kietasis kuras ar kūrenimui netinkamos medžiagos didina dūmingumą, spartina suodžių kaupimąsi ir blogina trauką.

    Ypač pavojinga deginti buitines atliekas ar chemiškai apdorotą medieną, nes tai gali sukelti intensyvesnį nuosėdų kaupimąsi ir papildomą taršą. Tokie įpročiai dažnai baigiasi ne tik remontu, bet ir realia gaisro grėsme.

    Detektoriai ir saugūs atstumai

    Prie šildymo įrenginių neturi būti laikomi degūs daiktai, o grindys prie pakūros turi būti apsaugotos nedegiu pagrindu, kad iškritusios žarijos nesukeltų gaisro. Taip pat svarbu pelenus berti tik į nedegią talpą su dangčiu ir nelaikyti jos arti pastato ar degių konstrukcijų.

    Šildymo sezono pradžia yra tinkamas metas patikrinti dūmų detektorius ir pakeisti baterijas, o kūrenant kietuoju kuru verta įsirengti ir anglies monoksido detektorių. Smalkės yra bekvapės ir nematomos, todėl patikimas detektorius gali tapti lemiamu įspėjimu, kai rizika jau susiformavusi.

    Specialistai ragina nelaukti pirmųjų šalčių ir tvarkyti šildymo įrangą iš anksto, kai lengviau rasti meistrus ir suplanuoti darbus. Laiku patikrinta krosnis, išvalytas dūmtraukis, tinkamai paruoštas kuras ir veikiantys detektoriai yra paprasti žingsniai, kurie tiesiogiai mažina gaisro ir apsinuodijimo smalkėmis tikimybę.

    „Saugumas prasideda dar prieš pirmą pakūrimą: sutvarkytas dūmtraukis ir veikiantys detektoriai suteikia realią apsaugą, o ne vien ramybės jausmą“, – primena ugniagesiai gelbėtojai.

  • Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Zarasų ir Ballan-Miré draugystė gavo simbolį: atidengta įspūdinga kraštiečio skulptūra

    Rugsėjo 18–21 dienomis Zarasų atstovai lankėsi Prancūzijos mieste partneriame Ballan-Miré. Vizito metu aptartos naujos bendradarbiavimo kryptys, o svarbiausiu akcentu tapo Zarasų krašto menininko Sauliaus Savicko sukurto skulptūrinio ansamblio „Amitié Draugystė“ atidengimas.

    Susitikime Ballan-Miré savivaldybėje abiejų miestų delegacijos kalbėjosi apie partnerystės stiprinimą per praktines iniciatyvas. Daugiausia dėmesio skirta jaunimo mainams, kurie, savivaldybių atstovų vertinimu, gali tapti ilgalaikiu ryšius palaikančiu pagrindu.

    Skulptūrinio kūrinio pristatymas ir atidengimas tapo viešnagės kulminacija. Ansamblį Ballan-Miré bendruomenei pristatė miesto meras Thierry Chailloux ir mero pavaduotoja kultūros bei tarptautinių ryšių klausimais Anne Métay.

    „Šis kūrinys yra meninis dviejų miestų draugystės simbolis, kuris kasdien primins apie partnerystę ir bendras vertybes“, – sakė Thierry Chailloux.

    Ansamblis sukurtas pavasarį, menininkui kūrybinės viešnagės metu dirbant Ballan-Miré. Vienoje kūrinio dalyje atpažįstami Luaros krašto motyvai: Šero upė, senasis malūnas, pilys ir vietos peizažas.

    Kitoje dalyje atsispindi Zarasų krašto ženklai: Šventosios upė, ežerai, žuvų motyvai, Zarasų herbo detalės ir ąžuolo lapais apipintas Rūpintojėlis. Trečioji dalis sujungia augalijos ir paukščių simbolius, tarsi vizualiai „susiūlančius“ abi bendruomenes.

    Ant kūrinio lentelės pavadinime susitinka du žodžiai, reiškiantys draugystę, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Zarasų delegacija vizito metu taip pat susipažino su Ballan-Miré ir aplinkinio regiono kultūra bei paveldu, o kūrinys nuo šiol taps nuolatiniu šios partnerystės ženklu miesto erdvėje.

  • Visagine – nemokamas renginys „Kartu saugiau“: parodys, kaip atpažinti sukčius ir apginti duomenis

    Visagine – nemokamas renginys „Kartu saugiau“: parodys, kaip atpažinti sukčius ir apginti duomenis

    Spalio 6 dieną Visagine vyks nemokamas renginys „Kartu saugiau“, skirtas gyventojams, norintiems geriau atpažinti sukčiavimo schemas ir apsaugoti save bei artimuosius. Susitikimas vyks VKC „Draugystė“ (Parko g. 7), renginio laikas – nuo 11.00 iki 15.00 valandos.

    Renginyje skirtingų sričių ekspertai aptars dažniausias telefoninio ir internetinio sukčiavimo taktikas, kurios pastaraisiais metais tampa vis labiau personalizuotos. Dalis apgavysčių remiasi socialine inžinerija, kai siekiama ne įsilaužti technologiškai, o priversti žmogų pačiam atskleisti prisijungimo duomenis ar patvirtinti mokėjimą.

    Numatyta kalbėti ir apie netikras investavimo platformas bei pažadus greitai uždirbti, kurie dažnai pasitelkiami viliojant per socialinius tinklus ar skambučius. Ekspertai taip pat aiškins, kaip atpažinti duomenų viliojimą, kai siunčiamos suklastotos bankų, siuntų tarnybų ar valstybės institucijų žinutės, o nuorodos nukreipia į padirbtus puslapius.

    Renginio programoje žadama pristatyti realius sukčiavimo atvejus ir praktinius apsisaugojimo būdus, kurie praverčia kasdien. Tarp svarbiausių principų paprastai minimas reikalavimas neskubėti, nesidalinti prisijungimo kodais ir asmens duomenimis telefonu, tikrinti siuntėjo tapatybę per oficialius kanalus ir niekada neįsidiegti nuotolinės prieigos programų, jei to prašo nepažįstami asmenys.

    Taip pat vyks klausimų ir atsakymų sesija bei viktorina „Saugios žinios“, todėl dalyviai galės pasitikrinti, kaip atpažįsta rizikingas situacijas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

    Kviečiama atvykti kartu su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus artimaisiais, kurie dažniau tampa telefoninių sukčių taikiniu. Žinios ir budrumas išlieka viena efektyviausių priemonių sumažinti nuostolių riziką ir laiku sustabdyti apgavystes.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras atsakė į gyventojų klausimus, aptardamas tiek miesto kasdienybę, tiek strategiškai svarbius darbus. Tarp temų atsidūrė ir susitikimas su Ministru Pirmininku bei kitų savivaldybių atstovais, kuriame kalbėta apie savivaldos aktualijas.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių klausimų – tarybos narių siūlymas irklavimo bazę pavadinti buvusio Seimo nario ir Visagino garbės piliečio Jevgenijaus Šuklino vardu. Savivaldybė tokiais atvejais paprastai vertina bendruomenės palaikymą, teisinę tvarką ir tai, kaip sprendimas atspindėtų miesto tapatybę.

    Gyventojams aktualių darbų sąraše išskirtas „Draugystės“ progimnazijos remontas ir su ugdymo infrastruktūra susiję sprendimai. Pastaraisiais metais savivaldybėms tai tampa vienu jautriausių klausimų dėl didėjančių statybos ir priežiūros kaštų, todėl svarbu aiškiai komunikuoti grafikus ir prioritetus.

    Taip pat aptarta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, apšvietimo klausimai, automobilių stovėjimo vietų poreikis bei šaligatvių priežiūra. Savivaldybė pabrėžia, kad takų tinklas plečiamas ne tik mieste, bet ir į priemiesčio bei pramonines teritorijas, kur kasdien juda darbuotojai ir gyventojai.

    Diskusijoje paliesti ir žemės sklypų aukcionai bei inžinerinių tinklų įrengimas nuosavų namų kvartale. Tokie projektai paprastai priklauso nuo techninių sąlygų, projektavimo terminų ir finansavimo, todėl gyventojai dažniausiai tikisi aiškių etapų ir skaidrios informacijos apie darbų eigą.

  • Šniukštuose vasara įgavo prasmę: vaikai kūrė, keliavo ir mokėsi kartu su tėvais

    Šniukštuose vasara įgavo prasmę: vaikai kūrė, keliavo ir mokėsi kartu su tėvais

    Šniukštų kaimo kartų bendrija įgyvendino projektą „Kartų vasara kartu“, kurį iš dalies finansavo Zarasų rajono savivaldybė. Iniciatyvos tikslas buvo prasmingai užimti vaikų vasaros atostogų laiką ir suburti šeimas veikloms, kurios augina smalsumą, kūrybiškumą ir tarpusavio ryšį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bendruomeniniai projektai ypač svarbūs mažesnėse vietovėse, kur vaikams ir paaugliams ne visada lengvai pasiekiamos neformaliojo ugdymo veiklos. Vasaros programa buvo sudaryta taip, kad apimtų ir kūrybą, ir pažinimą, ir buvimą gamtoje.

    Kūrybinės edukacijos ir tradicijos

    Šniukštų bendruomenės salėje surengtoje žvakių gaminimo edukacijoje vaikai ir suaugusieji mokėsi sukti žvakes iš bičių vaško plokštelių. Užsiėmimą vedė bitininkystės patirties turinti Vaida Žalalienė, supažindinusi su vaško savybėmis ir žvakių gamybos principais.

    Į programą įtraukta ir nuotolinė apyrankių pynimo edukacija, kurią vedė Aelita Rupkutė. Vaikai susipažino su pynimo technika ir pasigamino po asmeninį dirbinį, o pats užsiėmimas tapo proga mokytis kantrybės ir kruopštumo.

    Didelio dėmesio sulaukė keramikos užsiėmimai, kuriuose dalyviai lipdė iš molio, o vėliau glazūravo sukurtus dirbinius. Keramikė Ūla Šukytė padėjo dalyviams pasirinkti glazūros spalvas ir paaiškino, kaip degimo metu glazūra virsta tvirtu, blizgiu sluoksniu, išryškinančiu kūrinio charakterį.

    Pažintinė kelionė į Kauną

    Projekto dalyviai vyko į Kaune įsikūrusią „Mokslo salą“, kur interaktyvūs eksponatai kvietė mokytis per patirtį. Tokios išvykos, anot organizatorių, suteikia vaikams galimybę mokslo temas pamatyti praktiškai ir patirti, kad smalsumas gali būti toks pat įtraukiantis kaip pramogos.

    Pažintinės veiklos buvo orientuotos į tyrinėjimą ir eksperimentavimą, todėl vaikai įsitraukė natūraliai, be formalaus mokymosi atmosferos. Bendruomenei tai tapo ir bendros kelionės patirtimi, stiprinančia tarpusavio ryšius.

    Žvejyba prie Čičirio ežero

    Vasaros pabaigoje bendruomenė susitiko prie Čičirio ežero, kur vyko žvejybos edukacija. Patyrę žvejai Antanas ir Gerinta supažindino vaikus su žvejybos pagrindais, įrankiais ir saugaus elgesio prie vandens principais.

    Dalyviai pasakojo, kad didžiausia vertė buvo ne laimikis, o laikas gamtoje ir bendros emocijos. Prie laužo dalintasi įspūdžiais, o vaikams tai tapo proga mokytis susikaupimo ir pagarbos aplinkai.

    Projektą užbaigusi bendruomenė akcentuoja, kad „Kartų vasara kartu“ tapo istorija apie paprastus, bet labai reikšmingus dalykus: laiką kartu, bendrą kūrybą ir patirtis, kurios sujungia skirtingas kartas. Organizatoriai dėkoja dalyviams, edukatoriams ir Zarasų rajono savivaldybei už galimybę įgyvendinti veiklas, kurios palieka ilgalaikį poveikį.

    Šniukštų kaimo kartų bendrija tikisi, kad tokio tipo iniciatyvos ir toliau skatins šeimas įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, o vaikams suteiks daugiau progų augti per patirtį, o ne vien per ekranus.

  • Visagine gimusi ukrainietiška „Kalyna“ nustebino: folkloras susiliejo su šiuolaikine muzika

    Visagine gimusi ukrainietiška „Kalyna“ nustebino: folkloras susiliejo su šiuolaikine muzika

    Visagine pristatytas projektas „Etninės kultūros ir šiuolaikinių muzikos stilių simbiozė“ kviečia išgirsti, kaip ukrainietiškas folkloras gali skambėti šiuolaikiškai. Iniciatyvą įgyvendino Visagino ukrainiečių draugija, o ją atliko Visagino kultūros centro folkloro ansamblis „Kalyna“.

    Projekto esmė – tradicinių dainavimo manierų, melodikos ir ritmikos sujungimas su moderniais aranžavimo principais. Tokia kryptis pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje: etninė muzika vis dažniau persikelia į sceną kaip gyvas, kintantis reiškinys, o ne vien muziejinė tradicija.

    „Norėjome, kad tradicija būtų girdima šiandienos kalba, bet neprarastų savo šaknų“, – sakė projekto scenarijaus autorė ir režisierė Tetiana Ievtukhova.

    Ansamblio „Kalyna“ sudėtyje – solistė Maryna Tyshchenko, Tetiana Ievtukhova, Violetta Stepura, Oleksandra Siliak, o kolektyvui vadovauja Nataliia Osypova. Vaizdu ir garsu rūpinosi Tymur Pylypenko, kurio darbas leido projektą pristatyti ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

    Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Visagino savivaldybė. Kultūros lauke toks modelis tampa vis svarbesnis: finansavimas leidžia bendruomenėms ne tik puoselėti tapatybę, bet ir kurti naujus formatus, kurie pritraukia platesnę auditoriją, ypač jaunesnius klausytojus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tradicijos ir modernumo dialogas šiandien įgauna papildomą prasmę ir bendruomeninėje plotmėje. Ukrainiečių kultūros sklaida Lietuvoje tampa ne vien koncertine veikla, bet ir būdu išlaikyti ryšį su kilme, kartu įsitraukiant į vietos kultūrinį gyvenimą.