CP v2

Blog

  • „JSW“ 2026 metais investicijoms planuoja apie 440 mln. eurų: atnaujino techninį ir ekonominį planą

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ atnaujino 2026 metų techninį ir ekonominį planą, kuriame numatė reikšmingą investicijų programą. Bendrovė skelbia, kad vien „JSW“ investicijos 2026 metais turėtų siekti apie 440 mln. eurų.

    Visai „JSW“ kapitalo grupei planuojamas investicijų lygis yra dar didesnis – apie 556 mln. eurų. Tokios apimtys rodo, kad įmonė siekia išlaikyti gavybos ir perdirbimo pajėgumus, nepaisant sudėtingo sektoriaus cikliškumo ir kainų svyravimų.

    Gavybos ir pardavimų prognozės

    Pagal atnaujintą planą 2026 metais bendras anglies išgavimas turėtų sudaryti 13,3 mln. tonų. Iš šio kiekio koksuojamoji anglis sudarytų 11,22 mln. tonų, o energetinė anglis – 2,08 mln. tonų.

    „JSW“ taip pat prognozuoja 3,26 mln. tonų kokso gamybą 2026 metais. Planuojama, kad vienetinis grynųjų pinigų gavybos savikainos rodiklis sieks apie 136 eurus už toną, o vidutinė anglies pardavimo kaina – apie 153 eurus už toną.

    Darbuotojų mažinimas ir kaštų spaudimas

    Įmonė numato darbuotojų skaičiaus mažinimą per vadinamuosius apsauginius instrumentus, įskaitant kasybos atostogas, perdirbimo padalinių darbuotojų atostogas bei vienkartines išeitines išmokas. Bendra planuojamų išėjimų apimtis siekia 4 248 darbuotojus.

    „Šių instrumentų poveikis bendrovės likvidumo gerinimui fiksuojamas nuo 2026 metų birželio, o įtaka darbo užmokesčio sąnaudoms su priedais 2026 metais sieks apie 63 mln. eurų“, – nurodė „JSW“ pranešime.

    Kontekstas: restruktūrizacija ir finansavimo poreikis

    „JSW“ yra didžiausia koksuojamosios anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Bendrovė eksploatuoja Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek kasyklas, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Pastaraisiais metais bendrovė vykdo restruktūrizaciją, nes vadovybė buvo įspėjusi apie riziką prarasti likvidumą. „JSW“ taip pat siekia papildomo finansavimo, o viešai minėtas tikslas – iki 2026 metų pabaigos užsitikrinti maždaug 463 mln. eurų finansavimo apimtį, kad būtų palaikomas mokumas ir veiklos tęstinumas.

  • Kremliaus teigimu, Putinas pokalbyje su Trumpu tikino: Rusija neturi priešiškų planų Europai

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko apie valandą, o viena pagrindinių temų buvo santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono.

    Ušakovo teigimu, Putinas pokalbio metu tikino, kad Rusija neturi priešiškų planų Europos atžvilgiu. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą ir Europoje nuolat stiprėjant diskusijoms dėl gynybos bei atgrasymo.

    Akcentas – santykių „normalizavimas“

    Kremliaus atstovas sakė, kad Trumpas pokalbyje esą siūlė grįžti prie „normalių“ JAV ir Rusijos santykių, o Putinas šiai idėjai pritarė. Viešojoje erdvėje tokios formuluotės paprastai reiškia bandymą atkurti politinį dialogą, kuris po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo smarkiai apribotas.

    Tačiau realus santykių atšilimas priklausytų nuo konkrečių sprendimų, ypač susijusių su karo veiksmais, sankcijomis ir saugumo architektūra Europoje. Šiuo metu JAV ir Europos Sąjunga Rusijai taiko plataus masto ribojamąsias priemones, kurios tiesiogiai siejamos su agresija prieš Ukrainą.

    Karas Ukrainoje ir derybų signalai

    Anot Ušakovo, lyderiai aptarė karą Ukrainoje ir galimybes greičiau užbaigti kovos veiksmus. Kremliaus pateikiama pozicija sutapo su pareiškimu, kad Trumpas esą buvo susitelkęs į greito konflikto užbaigimo scenarijus.

    Pastarosiomis dienomis JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive ir susitiko su abiejų šalių vadovais. Po šių susitikimų nebuvo paskelbta apie proveržį, o tai rodo, kad derybiniai kanalai gali veikti, bet esminiai nesutarimai dėl karo sąlygų išlieka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV atstovais sakė, kad pokalbiai buvo „labai dalykiški“, aptartos saugumo ir ekonominės garantijos, oro gynybos stiprinimas bei paramos paketas žiemai. Kyjivas nuosekliai pabrėžia, kad bet koks taikos planas turi remtis patikimomis saugumo garantijomis ir realiais instrumentais nuo naujos agresijos.

    Ką reiškia pareiškimai apie Europą

    Putino žinutė apie tariamai neva neegzistuojančius priešiškus planus Europai vertintina platesniame kontekste: Europos sostinėse daugėja sprendimų didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos gamybą ir stiprinti NATO rytinį flangą. Šiuos žingsnius lemia ne deklaracijos, o praktiniai karo Ukrainoje padariniai ir Rusijos karinių pajėgumų panaudojimas regione.

    Dėl to bet kokie Maskvos pareiškimai apie „ketinimus“ paprastai bus matuojami ne žodžiais, o veiksmais fronte ir realiais sprendimais dėl karo nutraukimo sąlygų. Kol kas viešai pateikta informacija rodo daugiau politinių signalų apsikeitimą nei aiškų susitarimų paketą.

  • Koszalino geležinkelio stotis bus statoma iš naujo: rangovas parinktas, darbų pabaiga – 2028 metais

    Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė PKP paskelbė parinkusi rangovą, kuris užbaigs Koszalino geležinkelio stoties statybas. Konkurso laimėtoja tapo bendrovė „Texom SA“, o projekto vertė siekia apie 10 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Planuojama, kad darbai startuos 2026 metų spalį, o stotis keleiviams bus atverta 2028 metų pirmoje pusėje. Tai jau antras bandymas įgyvendinti projektą, nes ankstesnis rangovas dėl projektavimo ir vykdymo problemų darbų neužbaigė.

    Kodėl konkursą teko kartoti?

    Pirmasis rangovas buvo parinktas 2023 metais, o stotį tuomet planuota užbaigti iki 2024 metų pabaigos. Vis dėlto, PKP nurodo, kad kilę projektavimo ir statybos vykdymo nesklandumai privertė ieškoti naujo vykdytojo ir iš naujo organizuoti pirkimą.

    Pagal dabartinį grafiką sutartis su „Texom SA“ turėtų būti pasirašyta 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Jei papildomų kliūčių neatsiras, realūs darbai aikštelėje prasidės po kelių savaičių.

    Budowa dworca w Koszalinie wchodzi w kluczową fazę. Ponowne ogłoszenie przetargu było konieczne, by sprawnie dokończyć tę wyczekiwaną inwestycję, – sakė PKP valdybos narys Pawełas Lisiewiczius.

    Kas pasikeis stotyje ir jos aplinkoje?

    Naujasis pastatas bus pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Centrinėje dalyje numatytas atviras pasažas su vasaros laukiamąja ir jungtimi į tunelį, vedantį į peronus.

    Keleivių zonoje planuojamos bilietų kasos, laukiamoji, elektroninės atvykimų ir išvykimų švieslentės bei tvarkaraščių stendai. Komercinėje dalyje bus įrengti septyni prekybiniai ar paslaugų paskirties lokalai.

    Projektas taip pat numato išsaugoti ir išryškinti autentiškai dekoruotas 1962 metų stoties sienas. Pastate atsiras patalpos Geležinkelio apsaugos tarnybai ir biuro bei paslaugų erdvės.

    Technologijos, saugumas ir finansavimas

    Stotyje bus įrengti taktiliniai planai, žymėjimas Brailio raštu, vedimo takai silpnaregiams, taip pat pastato saugos ir valdymo sistemos. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinės modulius, kad dalis energijos būtų gaminama vietoje.

    Tvarkoma bus ir stoties prieiga: numatomi dviračių stovai, vietos žmonėms su negalia ir elektromobiliams, taip pat trumpalaikio sustojimo zona keleivių išlaipinimui. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis pagal FEnIKS programą, apimančią ir kitų miestų stočių modernizavimą.

  • „Raben“ Graikijoje atidarė 10 mln. eurų logistikos centrą: ką tai keičia tiekimo grandinėms?

    Transporto ir logistikos grupė „Raben“ šiaurinėje Graikijoje atidarė naują logistikos centrą Sindos mieste, netoli Salonikų. Bendrovė skelbia, kad investicija siekė apie 10 mln. eurų ir yra strateginės plėtros regione dalis, stiprinanti ryšį su „Raben“ tinklu Europoje.

    Naujasis objektas pastatytas maždaug 50 000 kvadratinių metrų sklype. Pirmuoju etapu įrengtas apie 4 000 kvadratinių metrų „cross-dock“ tipo sandėlis su 40 pakrovimo ir iškrovimo vartų, šaldymo kamera šviežiems maisto produktams ir apie 1 200 kvadratinių metrų biurų erdve.

    „Naujo objekto Sindos mieste atidarymas yra svarbus žingsnis „Raben Greece“ ir reikšmingai didina mūsų operacines galimybes“, – sakė „Raben Logistics Greece“ vadovas Sarantos Kapourelakos.

    Bendrovė nurodo, kad antruoju etapu planuojama pastatyti dar apie 15 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Tai turėtų išplėsti kontraktinės logistikos apimtis, sustiprinti vietinio transporto pajėgumus ir pagerinti temperatūrinio režimo reikalaujančių krovinių aptarnavimą.

    „Raben“ Graikijoje plečiasi nuo 2021 metais įvykdyto vietos įmonės „Intertrans“ įsigijimo. Šiuo metu „Raben Logistics Greece“ veikia Pirėjuje, Salonikuose ir Heraklione, siūlydama vietinį ir tarptautinį transportą bei kontraktinę logistiką.

    „Reguliari mūsų transporto linijų sistema leidžia Graikijos įmonėms lengviau pasiekti tarptautines rinkas, o klientams visoje Europoje – greičiau gauti produktus iš Graikijos“, – sakė „Raben Group“ regiono vadovas Bartłomiej Łapiński.

    Bendrovė taip pat akcentuoja ryšių su Lenkija stiprinimą: deklaruojami dalinių krovinių eksporto reisai iš Lenkijos į Graikiją 2–3 kartus per savaitę ir importo krypties reisai maždaug kartą per savaitę. Tokie reguliarūs grafikai yra svarbūs įmonėms, kurioms reikia pastovesnio tiekimo ritmo ir trumpesnio užsakymų planavimo horizonto.

    „Raben“ teigimu, investicija turėtų stiprinti Salonikų, kaip logistikos vartų į Pietryčių Europą, vaidmenį ir gerinti jungtis su Vidurio bei Vakarų Europos rinkomis. Tai ypač aktualu, kai įmonės ieško arčiau vartotojo esančių sandėliavimo ir perkrovimo sprendimų, leidžiančių mažinti vėlavimų riziką ir geriau valdyti temperatūros kontrolės reikalaujančias siuntas.

  • Nemokamas palydovinis internetas Lenkijos PKP Intercity traukiniuose: „Pendolino“ bandymai jau rudenį

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity artėja prie sprendimo, kuris gali pakeisti keliones tolimojo susisiekimo traukiniais: palydovinis internetas vagonuose būtų prieinamas keleiviams nemokamai. Bendrovė teigia, kad paslauga neturėtų lemti bilietų brangimo.

    PKP Intercity palydovinio ryšio sprendimus bando nuo 2025 metų, siekdama užtikrinti stabilesnį ryšį ten, kur įprastas mobilusis internetas prastėja dėl greičio ar silpnesnės aprėpties. Ypač tai aktualu greituosiuose maršrutuose, kur ryšio nutrūkimai yra dažnas reiškinys.

    Rudenį – bandymai su keleiviais

    Šių metų rudenį planuojami lyginamieji bandymai viename „Pendolino“ sąstate, kuriuose dalyvaus ir keleiviai. Bandymams bus naudojami „Kymeta“ imtuvai, tiekiami per „Eutelsat“ sprendimus, susijusius su „OneWeb“ palydovų tinklu.

    Anksčiau, šių metų pradžioje, bandymuose buvo naudota „Starlink“ įranga, kuri dažnai minima kaip vienas pažangiausių plačiajuosčio palydovinio interneto sprendimų. PKP Intercity tikslas – realiomis sąlygomis palyginti skirtingas technologijas ir pasirinkti geriausiai geležinkelio aplinkai tinkantį variantą.

    „Norėčiau nuraminti keleivius: palydovinis internetas bus nemokamas ir nesukels bilietų kainų didėjimo“, – sakė PKP Intercity viceprezidentė Joanna Siecińska.

    Kodėl palydovinis internetas traukiniuose tampa aktualus?

    Palydovinis ryšys geležinkeliuose vertinamas kaip būdas sumažinti „aklųjų zonų“ problemą, kai ryšys dingsta dėl reljefo, atstumo iki bazinių stočių ar didelio greičio. Praktikoje tai reiškia, kad keliaujant keleiviams būtų lengviau dirbti, bendrauti, naudotis pramogų platformomis ar informacinėmis paslaugomis.

    Tokio tipo sprendimai paprastai reikalauja ne tik palydovinės įrangos, bet ir traukinyje įrengtos vidinės belaidės infrastruktūros, duomenų srautų valdymo bei kibernetinio saugumo priemonių. Tai svarbu tam, kad ryšys būtų ne tik greitas, bet ir patikimas, o keleivių duomenys apsaugoti.

    Bandymus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o tuomet bus sprendžiama, kurį sprendimą ir kurio tiekėjo PKP Intercity pasirinks diegimui. Nuo pasirinktos technologijos priklausys ir tai, kaip greitai palydovinis internetas galėtų plėstis į daugiau sąstatų.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Diskusijos dėl palydovinio ryšio ateities vyksta ir platesniu mastu: Europos telekomunikacijų bendrovės svarsto bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungą dėl radijo dažnių skyrimo 2027 metais palydovinių paslaugų plėtrai. Tarp minėtų bendro veikimo dalyvių yra „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Vodafone Group“ ir „Telefónica“.

    Tokia kryptis rodo, kad palydovinis ryšys vis dažniau laikomas ne nišine alternatyva, o svarbia infrastruktūros dalimi, ypač siekiant ryšio tęstinumo transporto koridoriuose ir regionuose. PKP Intercity projektas šiame kontekste gali tapti vienu ryškesnių praktinių pavyzdžių, kaip technologija pritaikoma kasdienėms keleivių kelionėms.

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.

  • Čekija svarsto SMR reaktorių prie Lenkijos sienos: kodėl pasirinkta Dětmarovicų elektrinė ir ko siekia Praha

    SMR planai prie sienos

    Čekija svarsto mažojo modulio branduolinio reaktoriaus statybą Dětmarovicų elektrinės teritorijoje, vos keli šimtai metrų nuo Lenkijos sienos palei Olzės upę. Apie tai viešai kalbėta ekonomikos renginyje, pabrėžiant, kad projektai turėtų atsirasti ten, kur yra pramonė ir kvalifikuota darbo jėga.

    Čekijos pramonės ir prekybos viceministras Janas Sechteris teigė, kad tokiose vietose lengviau pasitelkti techninę patirtį, infrastruktūrą ir specialistus. Dětmarovicai iki šiol siejami su tradicine energetika, todėl teritorija vertinama kaip tinkama didesniems energijos projektams.

    Kodėl svarbus dialogas?

    Kalbėdamas apie galimą Lenkijos nepritarimą, viceministras akcentavo pasitikėjimą ir dialogą, nes tokio tipo investicijoms reikalingos tarpvalstybinės poveikio aplinkai procedūros. Pasak jo, būtent skaidrus bendradarbiavimas gali sumažinti įtampas pasienio regione.

    „Tokiose investicijose dar labiau reikia pasitikėjimo ir dialogo“, – sakė Janas Sechteris.

    Lenkijoje tema jau aptarta

    Lenkijoje klausimas dėl SMR prie sienos jau buvo iškeltas parlamente, akcentuojant vietos bendruomenių ir savivaldos susirūpinimą. Tuo pačiu pabrėžta, kad tiesioginės, oficialios informacijos iš nacionalinių institucijų apie konkretų projektą ir jo eigą ilgą laiką trūko.

    Lenkijos klimato ir aplinkos apsaugos institucijos yra nurodžiusios, kad galimas Čekijos SMR lokacijas stebi, o tema keliama dvišaliuose susitikimuose dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Praktikoje tai reiškia, kad projektui judant į priekį lemiami bus procedūriniai etapai, duomenų apsikeitimas ir visuomenės informavimas abiejose sienos pusėse.

    SMR Europoje dažnai pristatomi kaip lankstesnė alternatyva didiesiems reaktoriams, tačiau jų diegimas išlieka priklausomas nuo licencijavimo, saugos reikalavimų ir socialinio priimtinumo. Dėl to Čekijos planai prie Lenkijos sienos, net ir ankstyvoje stadijoje, tampa jautriu regioniniu klausimu, kuriame svarbi ne tik technologija, bet ir kaimyninių šalių pasitikėjimas.

  • Kinijos plienas veržiasi į ES: popytas stringa, o energijos ir logistikos sąnaudos vėl kelia kainas

    Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.

    Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.

    Kas stabdo ES plieno paklausą?

    Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.

    Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.

    Energijos kaštai ir Kinijos eksportas

    Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.

    „Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.

    ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.

    Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.

    IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.

  • DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš laboratorijų ir technologijų įmonių persikėlė į kasdienybę: jis naudojamas reklamoje, medicinoje, švietime ir kūryboje. Kartu auga ir diskusija, ar DI sugeneruotas vaizdas gali būti laikomas menu, o kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, internete žinoma kaip Digital Umami, šią diskusiją stebi iš pirmosios linijos. Ji dirba rinkodaros konsultante, o daugiau nei du dešimtmečius užsiima analogine ir skaitmenine fotografija, todėl DI vaizdų generavimą vertina kaip dar vieną kūrybos priemonę, bet ne fotografijos pakaitalą.

    Kas išskiria meną nuo atsitiktinio vaizdo?

    Kūrėja pabrėžia, kad skirtumas tarp įspūdingo, bet atsitiktinio sugeneruoto vaizdo ir kryptingai kuriamo meno dažniausiai slypi žmogaus intencijoje. Pasak jos, darbas prasideda nuo aiškios vizijos: kompozicijos, šviesos, faktūros, rakurso ir nuotaikos, o tada seka iteracijos, kol rezultatas atitinka sumanymą.

    Bereczki dėmesio sulaukė ir dėl serijos, kurioje socialiniuose tinkluose atgaivino vengrų poetus bei rašytojus, o vėliau laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą. Pagrindinis prizas siekė 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 90 000 eurų, o į konkursą buvo pateikta dešimtys tūkstančių darbų.

    Laimėjusi serija Dolce Impossible vaizduoja atpažįstamas atostogų scenas su siurrealistiniu posūkiu. Viename iš kadrų paplūdimyje priešais mažą mergaitę stovi žmogaus dydžio omaras, idėja, kuri tradicinės fotosesijos atveju, anot autorės, pareikalautų sudėtingos gamybos, postprodukcijos ir didelio biudžeto.

    DI mokyklose: galimybės ir ribos

    Švietime DI jau naudojamas kuriant interaktyvias užduotis, mokomąją medžiagą ar vizualizacijas, kurios padeda paaiškinti sudėtingus reiškinius. Tačiau, pasak kūrėjos, norint DI integruoti sistemiškai, pirmiausia reikia paruošti mokytojus: kaip tikrinti atsakymų patikimumą, kaip suprasti modelių ribas ir kaip spręsti privatumo bei autorinių teisių klausimus.

    Kitas scenarijus, kurį ji išskiria, yra vaikų savarankiškas DI naudojimas namuose. Bereczki teigia mananti, kad vaikas pirmiausia turi išmokti mokytis be DI, kad susiformuotų kritinis mąstymas, gebėjimas klysti ir taisyti klaidas, o tik tada DI gali tapti papildomu įrankiu, ypač individualizuotam mokymuisi.

    Ji pabrėžia, kad DI ypač naudingas, kai reikia tą pačią temą paaiškinti skirtingais būdais ar prisitaikyti prie mokinio tempo. Tokiais atvejais DI gali padėti suskaidyti informaciją į trumpesnes dalis, pateikti daugiau pavyzdžių ir išlaikyti mokymosi ritmą.

    Darbo rinka ir pavojus supainioti įrankį su partneriu

    Diskusijose apie DI nuolat grįžtama prie baimės, kad technologijos atims darbo vietas. Šią riziką sustiprina ir tyrimai, rodantys, kad kai kuriose srityse, kurios yra labiau veikiamos automatizavimo, jaunų specialistų įsidarbinimo perspektyvos prastėja, nors tuo pat metu atsiranda ir naujų pareigybių, susijusių su DI diegimu bei priežiūra.

    Bereczki ragina neslėpti galvos smėlyje: profesijos keisis, todėl verta iš anksto vertinti, kokių įgūdžių prireiks, ir nuosekliai mokytis. Jos požiūriu, DI priemonės taps kasdieniu darbo įrankiu daugelyje sričių, net jei daliai žmonių jų plėtra kelia diskomfortą.

    Ypatingą riziką ji sieja su tuo, kai dirbtinis intelektas pradedamas traktuoti kaip kūrybos partneris ar net asmenybė. Kūrėja pabrėžia atsakomybės klausimą: sprendimai, kontrolė ir etinės ribos turi likti žmogaus pusėje, nes technologija gali įtikinamai imituoti bendravimą, nors iš tiesų nejaučia ir nesupranta kaip žmogus.

    „Klausimas ne tas, ar įrankis dirbtinis, o ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Jos patirtis rodo, kad DI kūryboje geriausiai atsiskleidžia tada, kai tampa sąmoningai valdomu instrumentu, o ne atsitiktinių rezultatų generatoriumi. Tuo pat metu visuomenei tenka užduotis išmokti atpažinti, kur baigiasi technologijos galimybės ir prasideda žmogaus atsakomybė, ypač švietime ir informacijos patikimumo vertinime.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.