CP v2

Blog

  • Prasideda šių miško grybų sezonas: daugelis praeina pro šalį, nors tinka padažams ir džiovinimui

    Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje miškuose įsibėgėja grybavimo sezonas, tačiau dalis valgomų rūšių ir toliau lieka nepelnytai ignoruojamos. Viena jų – beržynų grybas lepšė, dar žinomas kaip beržinis lepšis, kurį daugelis praeina dėl neįspūdingos išvaizdos.

    Vis dėlto virtuvėje jis gali maloniai nustebinti: lepšės skonis švelnus, šiek tiek riešutinis, o tekstūra tinkama tiek troškiniams, tiek padažams. Svarbiausia – atpažinti grybą teisingai ir laikytis saugaus paruošimo taisyklių.

    Kur auga ir kaip atpažinti

    Lepšės dažniausiai aptinkamos beržynuose, ypač drėgnesnėse vietose, miško pakraščiuose ar prie takų. Jos gali augti pavieniui, bet neretai pasitaiko ir nedidelėmis grupėmis, todėl atidžiai pasižvalgius galima prisirinkti nemažai.

    Būdingiausi požymiai – rusvai pilkšvas, matinis kepurėlės paviršius ir šviesus kotas su smulkiomis tamsesnėmis dėmelėmis ar „taškeliais“. Perpjovus minkštimas paprastai ryškiai nerausta, tačiau gali šiek tiek patamsėti, ypač vyresnių grybų.

    Kuo vertingos virtuvėje

    Lepšės skonis nėra aitrus, todėl jos lengvai „susidraugauja“ su sviestu, svogūnais, grietinėle, česnaku ir žolelėmis. Dėl švelnumo jos ypač tinka padažams, kai norisi grybų aromato, bet be dominuojančio kartumo.

    Termiškai apdorojant svarbu neperkepti: tada išlieka malonesnė struktūra. Kaip ir daugumą miško grybų, lepšes reikėtų gerai išvalyti, apvirti ar pakankamai ilgai termiškai apdoroti, ypač jei grybai rinkti didesni ir brandesni.

    Džiovinimas ir laikymas žiemai

    Viena praktiškiausių lepšių panaudojimo krypčių – džiovinimas, nes išdžiūvus jų aromatas tampa sodresnis. Džiovintos lepšės vėliau tinka sriuboms, troškiniams, įdarams ar padažams, kai norisi greito ir ryškaus grybų skonio.

    Džiovinimui verta rinktis jaunus, tvirtus grybus, supjaustyti plonesniais gabalėliais ir džiovinti pastovioje, ne per karštoje temperatūroje. Laikyti reikėtų sandariai, sausoje vietoje, kad nepritrauktų drėgmės ir kvapų.

    Grybaujant svarbiausia taisyklė nesikeičia: jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, tokio grybo geriau neimti. Patikimas atpažinimas ir atsargus paruošimas leidžia išnaudoti visą sezono potencialą saugiai.

  • Dietologai perspėja: ši kvietinių miltų rūšis atrodo nekalta, bet ar tikrai sveika?

    Kvietiniai krupčiatkos miltai yra viena iš baltų, smulkiai perdirbtų kvietinių miltų rūšių, dažniausiai priskiriama 450–500 tipui. Tai reiškia, kad malant grūdus pašalinamos sėlenos ir gemalas, o paliekamas daugiausia endospermas, todėl maistinė vertė paprastai mažesnė.

    Nuo įprastų konditerinių miltų šie skiriasi rupesne dalelių struktūra, todėl tešlai suteikia trapesnę, birią tekstūrą. Dėl to krupčiatka dažnai pasirenkama trapiai tešlai, sausainiams, kai kuriems pyragams, taip pat paniravimui ar naminiams makaronams.

    Ar krupčiatka sveikesnė?

    Mitybos požiūriu krupčiatka nėra „blogas“ produktas, tačiau ji priskiriama labiau rafinuotiems miltams. Tokiuose miltuose paprastai būna mažiau skaidulų ir dalies mineralinių medžiagų nei pilno grūdo ar aukštesnio tipo kvietiniuose miltuose.

    Energinė vertė, kaip ir daugumos baltų kvietinių miltų, yra panaši, o didžiąją dalį sudaro angliavandeniai. Kadangi skaidulų nedaug, sotumas po patiekalų su baltais miltais dažnai būna trumpesnis, ypač jei maiste trūksta baltymų ir riebalų.

    Kada tai tampa problema?

    Dažnesnis rafinuotų miltų vartojimas tampa reikšmingas tada, kai jie sudaro kasdienės mitybos pagrindą ir dažniausiai ateina su saldžiais kepiniais. Tokie produktai neretai turi daug pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų, todėl didina bendrą kalorijų perteklių.

    Be to, patiekalai iš baltų miltų daugeliui žmonių lemia greitesnį gliukozės šuolį kraujyje ir spartesnį alkio sugrįžimą. Tai ypač aktualu turintiems atsparumą insulinui ar sergantiems cukriniu diabetu, kai svarbu planuoti porcijas ir pasirinkti lėčiau pasisavinamus angliavandenius.

    Ką rinktis kasdienai?

    Kasdienėje virtuvėje dažniau vertėtų rinktis aukštesnio tipo miltus, pavyzdžiui, 750 ar 1 050, taip pat pilno grūdo gaminius. Tokie pasirinkimai paprastai reiškia daugiau skaidulų ir platesnį mikroelementų profilį, o tai siejama su geresniu sotumu.

    Kepiniuose krupčiatką galima derinti su pilno grūdo miltais, kad receptas išliktų lengvas, bet būtų maistingesnis. Praktinis sprendimas yra dalį baltų miltų pakeisti rupesniais, ypač jei kepate dažniau ir norite mažinti rafinuotų produktų dalį racione.

    Taip pat verta prisiminti, kad krupčiatka turi glitimo, todėl netinka sergantiems celiakija, turintiems alergiją kviečiams ar neceliakinį jautrumą glitimui. Tokiais atvejais dažniau pasirenkami grikių ar avižų miltai, tačiau būtina įsitikinti dėl jų tinkamumo konkrečiai dietai.

  • Žvaigždė staiga sužibo valandai: mokslininkai svarsto, ar tai pirmykštė juodoji skylė

    Žvaigždė staiga sužibo valandai: mokslininkai svarsto, ar tai pirmykštė juodoji skylė

    2019 metais astronomai užfiksavo neįprastą reiškinį: tolimoje dangaus srityje stebėta žvaigždė maždaug valandai švelniai paryškėjo, o vėliau ryškis grįžo į įprastą lygį. Toks signalas neprimena nei tipinio žvaigždės žybsnio, nei supernovos, nei daugumos žinomų kintamumo tipų.

    Išsamiau išanalizavusi duomenis, Swinburne technologijos universiteto vadovaujama tyrėjų grupė teigia, kad vienas geriausiai su stebėjimais sutampančių paaiškinimų yra mikrolęšiavimo įvykis. Tai situacija, kai masyvus, bet pats beveik nespindintis objektas trumpam „padidina“ fone esančios žvaigždės šviesą dėl gravitacinio poveikio.

    Kas galėjo suveikti kaip lęšis

    Komanda svarstė kelis scenarijus: laisvai klajojančią egzoplanetą Paukščių Take, panašų objektą Didžiajame Magelano Debesyje arba itin kompaktišką kūną Paukščių Tako tamsiosios medžiagos hale. Pastarasis variantas tyrėjams pasirodė statistiškai labiausiai tikėtinas, nes halas yra didžiulė, bet menkai žvaigždėmis užpildyta erdvė aplink galaktikos diską.

    Pasak autorių, modeliai rodo, kad lęšiu tapęs objektas yra daug labiau tikėtinas Paukščių Tako hale nei įprastose žvaigždžių populiacijose. Kandidatui suteiktas vardas Phoebe, o jo masė, pagal pirminius skaičiavimus, galėtų siekti maždaug trijų Mėnulių masę.

    Tokio masto juodoji skylė, jei ji egzistuotų, būtų neįtikėtinai kompaktiška: jos įvykių horizonto skersmuo būtų mikroskopinis, palyginti su astronominiais masteliais. Būtent todėl tokie objektai beveik neturi „įprastų“ stebimų požymių ir dažniausiai gali būti aptinkami tik per gravitacinį poveikį, o ne per jų skleidžiamą šviesą.

    Pirmykštės juodosios skylės ir tamsioji medžiaga

    Pirmykštės juodosios skylės yra hipotetiniai objektai, galėję susidaryti ankstyvojoje Visatoje, kai labai tankiose srityse medžiaga galėjo kolapsuoti į juodąsias skyles dar gerokai iki žvaigždžių formavimosi. Ilgą laiką jos laikomos viena iš galimų, bet nepatvirtintų tamsiosios medžiagos paaiškinimų krypčių.

    Vis dėlto šioje srityje vyrauja atsargumas: daugybė stebėjimų riboja, kokią tamsiosios medžiagos dalį galėtų sudaryti pirmykštės juodosios skylės skirtinguose masės intervaluose. Tai reiškia, kad net jei pavieniai kandidatai pasitvirtintų, vien jų nepakaktų automatiškai „išspręsti“ tamsiosios medžiagos mįslės.

    Diskusijos tęsiasi: planetos ar juodosios skylės?

    Tyrėjai pabrėžia, kad alternatyva išlieka: reiškinį vis dar galėtų sukelti ir klajojanti egzoplaneta, nors halas nėra pati palankiausia vieta tokiai gausai objektų, kaip tankesnėse žvaigždžių srityse. Mikrolęšiavimo signalai dažnai yra vienkartiniai, todėl papildomų patvirtinančių stebėjimų surinkti sudėtinga.

    Šis kandidatas įsilieja į platesnę mokslinę diskusiją, kilusią po to, kai 2026 metais buvo paskelbta apie mikrolęšiavimo kandidatų paieškas kitomis kryptimis, o vėliau dalis interpretacijų sulaukė kritiškų peranalizavimų. Tokie ginčai yra įprasti, nes mikrolęšiavimo duomenys jautrūs tiek instrumentiniams efektams, tiek foninių šaltinių „susimaišymui“ tankiuose žvaigždynuose.

    Autoriai teigia, kad proveržiui reikės dar jautresnių ir didesnio kadrų dažnio stebėjimų, kai teleskopai ilgesnį laiką nepertraukiamai „stebi“ tą pačią sritį. Dėl to daug vilčių siejama su naujos kartos plataus lauko programomis, kurios turėtų padidinti tikimybę sugauti daugiau trumpų, retų mikrolęšiavimo įvykių ir tiksliau atskirti jų kilmę.

  • Los Andželas 2026 metų pasaulio futbolo čempionate: rungtynių datos, fanų zonos ir patogus judėjimas

    Los Andželas 2026 metų pasaulio futbolo čempionate: rungtynių datos, fanų zonos ir patogus judėjimas

    Los Andželas 2026 metais taps vienu svarbiausių pasaulio futbolo čempionato traukos centrų JAV. Miestas, garsėjantis Holivudu, paplūdimiais ir įvairiataute virtuve, vasarą priims sirgalius ne tik dėl futbolo, bet ir dėl gausybės pramogų bei sporto tradicijų.

    2026 metų FIFA pasaulio čempionatas vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o Los Andželo regionas turi ryškų ryšį su šiuo turnyru. Būtent čia anksčiau vyko 1994 metų vyrų finalas ir 1999 metų moterų finalas Rose Bowl stadione Pasadenoje.

    Kur vyks rungtynės?

    Los Andželo rungtynės bus žaidžiamos Inglewoode esančiame „SoFi“ stadione, talpinančiame apie 70 000 žiūrovų. Turnyro metu arena oficialiai bus vadinama Los Andželo stadionu, nes FIFA varžybose įprastai riboja komercinių pavadinimų naudojimą.

    Organizatoriai skelbia, kad šiame stadione vyks aštuonerios rungtynės: penkerios grupių etapo, dvi šešioliktfinalio ir vienos ketvirtfinalio. Dalis mačų startuos dieną vietos laiku, todėl planuojant kelionę verta įvertinti karštį, eismo spūstis ir atvykimo į stadioną laiką.

    Numatyta, kad JAV rinktinė čia žais bent du grupių etapo mačus, įskaitant rungtynes su Paragvajumi birželio 13 dieną ir su Turkija birželio 26 dieną. Taip pat planuojami susitikimai, kuriuose dalyvaus Belgija, Iranas, Naujoji Zelandija, Šveicarija, Bosnija ir Hercegovina.

    Fanų zonos ir bilietų kainos

    Los Andželo regione planuojamas oficialus FIFA fanų festivalis Los Andželo memorialiniame koliziejuje, o papildomos fanų zonos bus išskirstytos per skirtingas miesto ir priemiesčių vietas. Tokie taškai dažnai tampa patogia alternatyva tiems, kurie neturi bilietų į rungtynes, bet nori stebėti transliacijas dideliuose ekranuose ir pajusti turnyro atmosferą.

    Skelbiama, kad dalis fanų zonų bus nemokamos, o kitur bus taikomas įėjimo mokestis. Organizatorių nurodytos kainos JAV doleriais perskaičiuotos į eurus sudaro maždaug nuo 5 iki 23 eurų už dieną, priklausomai nuo vietos ir pasirinkto paketo, o už išskirtines VIP zonas įprastai prašoma daugiau.

    Kaip patogiai nuvykti į stadioną?

    Los Andželas garsėja intensyviu eismu, todėl sirgaliams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir atvykti gerokai anksčiau. Dėl riboto ir brangaus parkavimo daliai žiūrovų praktiškiausias sprendimas gali būti viešasis transportas, specialūs pervežimai arba pavėžėjimo paslaugos.

    Miesto transporto sistema numato jungtis autobusais ir bėginėmis linijomis iki paėmimo taškų, iš kurių organizuojami pervežimai iki stadiono. Kelionės bilieto kaina, pateikta JAV doleriais, perskaičiuota į eurus sudaro apie 3 eurus už kelionę pirmyn ir atgal.

    Ką žinoti prieš įeinant?

    Į stadioną patariama atvykti keliomis valandomis anksčiau, nes prieigose gali formuotis eilės dėl saugumo patikrų. Taikoma skaidrių krepšių politika, o atsiskaitymai viduje dažniausiai vykdomi tik kortele arba mobiliuoju mokėjimu.

    „SoFi“ stadionas atidarytas 2020 metais, o jo konstrukciją dengia pusiau permatomas stogas su vėdinimui atveriamomis dalimis. Atviros stadiono pusės gali lemti stipresnį vėją tribūnose, todėl vakariniams mačams verta turėti papildomą sluoksnį drabužių.

    Los Andželas per artimiausius metus liks pasaulio sporto dėmesio centre, nes 2028 metais čia vyks vasaros olimpinės ir paralimpinės žaidynės. Dėl to miestas nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, renginių logistiką ir didelių srautų valdymą, o tai turėtų palengvinti ir 2026 metų čempionato patirtį.

  • Gyvenimas nemokamai Graikijos Siro saloje: „Syroscats“ ieško savanorių, sąlyga viena

    Gyvenimas nemokamai Graikijos Siro saloje: „Syroscats“ ieško savanorių, sąlyga viena

    Gyventi Graikijos Kikladų saloje ir už būstą nemokėti skamba kaip svajonė, tačiau Siro saloje siūlomas variantas turi aiškią sąlygą: reikės kasdien rūpintis katėmis. Gyvūnų gerovės organizacija „Syroscats“ ieško savanorių, pasirengusių mėnesį ar ilgiau padėti prižiūrėti globojamus gyvūnus.

    Pasak organizacijos skelbiamo kvietimo, savanorystei kviečiami ne jaunesni nei 25 metų žmonės. Pirmenybė teikiama savarankiškiems, fiziškai pajėgiems ir atsakingiems savanoriams, galintiems gyventi ir dirbti be nuolatinės priežiūros.

    Mainais žadama suteikti apgyvendinimą, pusryčius ir padengti komunalines išlaidas. Įsipareigojimas aiškus: mažiausiai mėnesį dirbti maždaug po 5 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, prižiūrint kates ir atliekant kasdienius darbus.

    Kokie reikalavimai keliami?

    „Syroscats“ pabrėžia, kad svarbiausia yra meilė gyvūnams ir pasirengimas atlikti ne tik malonias, bet ir fiziškai nešvarias užduotis. Savanoriams gali tekti šerti kates, tvarkyti jų laikymo vietas, padėti prižiūrėti sveikatą, užtikrinti švarą ir laikytis nustatyto grafiko.

    Organizacija nurodo, kad ypač laukiami žmonės, turintys veterinarijos asistento patirties arba mokantys elgtis su laukinėmis, žmogaus vengiančiomis katėmis. Vis dėlto kviečiami ir tie, kurie tokios patirties neturi, jei yra patikimi, punktualūs ir pasirengę mokytis.

    Kodėl tai vyksta Siro saloje?

    Siras laikomas viena autentiškesnių Kikladų salų, kuri dažnai priešpriešinama triukšmingoms vakarėlių kryptims. Salos centras Ermupolis išsiskiria ne žvejų kaimelio vaizdu, o XIX amžiaus uostamiesčio architektūra: plačiomis aikštėmis, marmuro laiptais ir didingais pastatais.

    Tokio tipo savanorystės programos Graikijoje siejamos ir su platesniu iššūkiu: benamių gyvūnų populiacijos valdymu, sterilizacijos, gydymo ir laikinos globos poreikiu, ypač turistiniuose regionuose. Organizacijos, dirbančios su gyvūnų gerove, dažnai remiasi trumpalaikiais savanoriais, kurie padeda sezono metu užtikrinti kasdienę priežiūrą.

    Norintieji pretenduoti paprastai turi įvertinti ne tik romantišką salos vaizdą, bet ir atsakomybę: darbas su gyvūnais reikalauja kantrybės, higienos disciplinos ir nuoseklumo. Jei šios sąlygos tinka, nemokamas gyvenimas Graikijos saloje gali tapti realiu, tačiau aiškiai apibrėžtu mainų susitarimu.

  • Ar sultys gali pakeisti vaisių porciją: ką rodo tyrimas ir kodėl mitybos gairės Europoje skiriasi

    Ar sultys gali pakeisti vaisių porciją: ką rodo tyrimas ir kodėl mitybos gairės Europoje skiriasi

    Europos sveikatos institucijos mitybos rekomendacijose dažniausiai kartoja tą pačią žinutę: kasdien verta suvalgyti bent penkias vaisių ir daržovių porcijas. Vis dėlto realybė kitokia – 2023 metais Europoje vidutiniškai buvo suvartojama apie 351 gramas vaisių ir daržovių per dieną, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 400 gramų.

    Šis atotrūkis atgaivino diskusiją, ar dalį trūkstamo kiekio gali kompensuoti vaisių sultys ar glotnučiai. Žmonės dažnai mini tas pačias priežastis: švieži produktai brangsta, greitai genda, o kasdienis jų paruošimas ne visada patogus.

    Kas paaiškėjo tyrime?

    Jungtinėje Karalystėje Niukaslo universiteto mokslininkai atliko mažos apimties tyrimą, kuriame lygino skirtingas strategijas didinti vaisių ir daržovių vartojimą. Viena dalyvių grupė keturias savaites siekė suvalgyti po penkias porcijas per dieną iš pilnų produktų, kita papildė mitybą vaisių sultimis, o trečioji tęsė įprastus įpročius.

    Tyrėjai pastebėjo, kad pirmosios dvi grupės bendrą vaisių ir daržovių suvartojimą padidino reikšmingai labiau nei kontrolinė grupė. Be to, abiejose grupėse fiksuoti geresni savijautos rodikliai, įskaitant mažesnius depresijos simptomų balus, nors patys autoriai pabrėžė, kad išvados yra preliminarios.

    „Atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų spaudimą, šviežių produktų kaina daugeliui tampa kliūtimi siekiant valgyti daugiau vaisių ir daržovių“, – sakė Niukaslo universiteto mokslininkas Oliveris Shannonas.

    „Matome, kad paprasti ir palyginti nebrangūs sprendimai, tokie kaip nedidelė stiklinė 100 proc. sulčių ar glotnutis, kai kuriems gali padėti priartėti prie kasdienio tikslo“, – sakė viena iš tyrimo autorių Courtney Neal.

    Svarbi detalė – šiame tyrime „vaisių sultimis“ laikytos tik 100 proc. sultys be pridėtinio cukraus, konservantų, kvapiųjų ar dažančių medžiagų. Būtent šis kriterijus dažnai išskiria produktą, kuris gali turėti vietą mityboje, nuo saldintų gėrimų, kurie didina pridėtinio cukraus suvartojimą.

    Ką sako skirtingų šalių gairės?

    Nors tyrimai kelia klausimų, daugelis nacionalinių rekomendacijų Europoje išlieka atsargios. Pagrindinė priežastis – sultyse paprastai būna mažiau skaidulų nei suvalgius visą vaisių, o cukrūs pasisavinami greičiau.

    Skirtingų šalių požiūris nevienodas. Prancūzija nuo 2017 metais atnaujintų gairių vaisių sulčių paprastai nepriskiria prie rekomenduojamų vaisių porcijų, o Vokietijoje sultys dažniau vertinamos kaip retkarčiais galintis pakeisti vaisių pasirinkimas.

    Jungtinėje Karalystėje įprasta riba – iki 150 mililitrų per dieną, ir tokia porcija dažniausiai skaičiuojama ne daugiau kaip viena iš penkių porcijų. Danijoje taip pat pripažįstama nedidelė sulčių porcija, tačiau bendras tikslas dažniau formuluojamas kaip šešios porcijos per dieną.

    Kodėl visas vaisius vis dar laimi?

    Pagrindinė mitybos specialistų nuostata išlieka stabili: visas vaisius suteikia ne tik vitaminų ir antioksidantų, bet ir skaidulų, kurios svarbios sotumui, žarnyno veiklai ir tolygesniam cukraus įsisavinimui. Spaudžiant ar filtruojant vaisius dalis šių naudingų komponentų sumažėja, todėl sultys dažniau laikomos papildymu, o ne lygiaverčiu pakaitalu.

    Dar vienas praktinis aspektas – porcijų dydis. Sultis lengva išgerti greitai, todėl realus suvartojamas kiekis neretai viršija rekomenduojamas ribas, ypač jei renkamasi didelės pakuotės ar sultys vartojamos kelis kartus per dieną.

    Jei tikslas – priartėti prie penkių porcijų, dauguma gairių siūlo paprastą kompromisą: pirmenybę teikti visiems vaisiams ir daržovėms, o sultis rinktis tik kaip nedidelę, 100 proc. sudėties dalį, geriausia su aiškia dienos riba. Tokiu atveju sultys gali padėti, tačiau jos neturėtų tapti pagrindiniu vaisių šaltiniu.

  • Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Ką reiškia vaistų sukeitimas

    Medicininis sukeitimas reiškia galimybę vieną vaistą pakeisti kitu taip, kad gydymo rezultatai išliktų tokie patys. Praktikoje tai apima ir perėjimą nuo referencinio, vadinamojo originalaus, biologinio vaisto prie biologinio panašaus vaisto, taip pat keitimą tarp kelių biologinių panašių vaistų.

    Tokie sprendimai sveikatos sistemoje dažniausiai siejami su dviem tikslais: išlaikyti gydymo veiksmingumą ir saugumą, bet kartu sumažinti išlaidas. Pacientams svarbiausia, kad pakeitimas būtų pagrįstas įrodymais, o gydymas nenutrūktų dėl tiekimo ar kainų svyravimų.

    Kas yra biologiniai panašūs vaistai

    Biologiniai panašūs vaistai yra sukurti taip, kad būtų labai panašūs į jau registruotą biologinį referencinį vaistą. Dėl biologinių vaistų gamybos ypatumų jie nėra molekuliškai identiški, tačiau Europos vaistų agentūros vertinime turi įrodyti, kad reikšmingų skirtumų veiksmingumo ir saugumo požiūriu nėra.

    Europos vaistų agentūra biologinių panašių vaistų registracijoje vertina ne tik laboratorinius ir kokybės duomenis, bet ir klinikinius įrodymus, kad poveikis pacientui atitinka referencinį vaistą. Dėl to biologiniai panašūs vaistai laikomi lygiaverte gydymo alternatyva, kai skiriami pagal patvirtintas indikacijas.

    „Sukeičiamumas reiškia, kad vieną produktą galima pakeisti kitu arba pereiti nuo vieno prie kito“, – sakė Europos vaistų agentūros vyriausiasis medicinos pareigūnas Steffen Thristrup.

    Pasak jo, kalbant apie biologinius panašius vaistus, tai dažniausiai reiškia pacientus, kurie jau gydyti referenciniu vaistu ir gali būti perkelti į biologinį panašų variantą. Taip pat įmanomas ir perėjimas tarp skirtingų biologinių panašių vaistų, jei jie sukurti remiantis tuo pačiu referenciniu vaistu.

    Ką tai keičia ES pacientams

    Pagrindinė sukeitimo praktikos vertė sveikatos sistemoms yra ekonominė: biologiniai panašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau, todėl atsiranda galimybė taupyti arba už tą patį biudžetą gydyti daugiau žmonių. Tai ypač aktualu srityse, kur biologiniai vaistai taikomi ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui.

    Kartu su kainos klausimu svarbi ir tiekimo sauga. Europos Komisija, siūlydama atnaujinti ES farmacijos teisės aktus, akcentuoja tikslą užtikrinti savalaikę ir lygiavertę prieigą prie įperkamų vaistų bei mažinti trūkumų riziką skirtingose ES šalyse.

    Pacientams tai reiškia, kad sprendimai dėl sukeitimo turėtų būti aiškiai paaiškinti, o gydymas neturėtų suprastėti vien dėl pakeisto pavadinimo ar gamintojo. Klinikinės gairės ir nacionalinės taisyklės gali skirtis, tačiau bendras principas išlieka tas pats: pakeitimas turi būti pagrįstas, stebimas ir orientuotas į paciento saugumą.

  • Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai vis dažniau įvardijami kaip reali galimybė sumažinti gydymo kainą pacientams ir sveikatos sistemoms, ypač gydant lėtines bei sunkias ligas. Europos Sąjungoje jų prieinamumą siekiama didinti per farmacijos teisės aktų reformą, kuri turėtų pagreitinti patekimą į rinką ir sustiprinti konkurenciją.

    Skirtingai nei įprasti generiniai vaistai, biopanašūs vaistai yra kuriami pagal biologinius originalius preparatus, kurių gamyba paremta gyvų ląstelių procesais. Dėl biologinės prigimties jie negali būti identiškos kopijos, tačiau turi būti itin panašūs į etaloninį vaistą pagal struktūrą, biologinį aktyvumą, veiksmingumą ir saugumą.

    Kas yra biopanašūs vaistai?

    Europos vaistų agentūra biopanašų vaistą apibrėžia kaip biologinį vaistą, kuris yra labai panašus į kitą ES jau patvirtintą biologinį vaistą. Vertinant tokį preparatą, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik klinikiniam poveikiui, bet ir imunogeniškumui, tai yra tikimybei sukelti imuninį atsaką.

    Prieš patekdami į rinką, biopanašūs vaistai praeina griežtą vertinimo procesą, o reikalavimai kokybei, saugumui ir veiksmingumui iš esmės sutampa su tais, kurie taikomi kitiems biologiniams vaistams. Praktikoje tai reiškia, kad gamintojas privalo įrodyti, jog preparatas yra stabiliai pagaminamas, nuosekliai atitinka specifikacijas ir klinikine prasme yra lygiavertis etalonui.

    Kada jie naudojami?

    Biologiniai ir biopanašūs vaistai plačiai taikomi gydant autoimunines ligas, diabetą, onkologines ligas ir kitas būkles, kurioms dažnai reikia ilgalaikio, brangaus gydymo. Dėl to būtent šioje srityje net ir nedidelis kainų sumažėjimas gali turėti didelį poveikį tiek pacientų priemokoms, tiek valstybės kompensavimo išlaidoms.

    Pacientams dažniausiai jautriausias momentas yra perėjimas nuo įprasto, gerai pažįstamo etaloninio vaisto prie biopanašaus. Abejonių kyla dėl to, ar gydymas išliks toks pat veiksmingas, tačiau klinikinėje praktikoje ir stebėsenos duomenyse daugelyje šalių fiksuojami panašūs gydymo rezultatai.

    „Kai man pasiūlė pereiti prie biopanašaus vaisto, pirmiausia norėjau būti tikra, kad jis veiks taip pat. Pasitariau su gydytoju, išbandžiau ir nepajutau jokių neigiamų pokyčių“, – sakė reumatoidiniu artritu serganti pacientė Connie Ziegler.

    Kaip tai gali atpiginti gydymą?

    Biopanašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau nei originalūs biologiniai preparatai, todėl jų atsiradimas rinkoje didina konkurenciją. Tai gali lemti mažesnes kompensuojamųjų vaistų biudžeto išlaidas, o kai kuriais atvejais ir geresnį gydymo prieinamumą, kai anksčiau dėl kainos būdavo taikomi griežtesni skyrimo kriterijai.

    Danija dažnai minima kaip viena biopanašių vaistų diegimo lyderių, nes šalyje nuosekliai taikoma pacientų stebėsena ir registrų duomenų analizė. Klinikinėje praktikoje vertinant pacientus, kurie perėjo nuo etaloninio vaisto prie biopanašaus, daugelyje tyrimų nenustatyta reikšmingų veiksmingumo skirtumų.

    „Rezultatai praktiškai sutapo: pacientų būklės rodikliai buvo tokie patys, kaip ir vartojant etaloninį vaistą. Duomenyse linijos beveik nesiskyrė“, – sakė reumatologijos konsultantė Bente Glintborg.

    Europos Komisijos farmacijos teisės aktų reformos tikslas yra paspartinti biopanašių ir generinių vaistų patekimą į rinką ir taip pagerinti prieinamumą. Vienas iš siekių yra sukurti tokias paskatas, kad tam tikrais atvejais biopanašūs vaistai galėtų pasiekti rinką iki 2 metų anksčiau nei dabar, išlaikant tą patį pacientų saugumo standartą.

    Europos vaistų agentūra ir toliau išliks centrine institucija, vertinančia didžiąją dalį biopanašių vaistų registracijos paraiškų ES. Tai reiškia, kad didesnis biopanašių vaistų vaidmuo turėtų eiti kartu su aiškiomis taisyklėmis, skaidria stebėsena ir nuosekliu informavimu, kad pacientai suprastų, kuo toks gydymas skiriasi ir kodėl jis laikomas lygiaverčiu.

  • PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygos finale prieš „Arsenal“, komanda sekmadienį sugrįžo į Paryžių, kur ją pasitiko minios sirgalių ir miesto valdžios atstovai. Pagrindiniai šventės vaizdai persikėlė į Šampo de Marso parką prie Eifelio bokšto, kur buvo įrengti dideli ekranai.

    Sostinėje sirgaliai dar kartą stebėjo svarbiausius finalo epizodus: ankstyvą Londono klubo įvartį ir PSG atsaką, kai rezultatą išlygino Ousmane’as Dembélé. Nugalėtojas paaiškėjo tik po 120 minučių ir baudinių serijos, o tai dar labiau pakurstė emocijas tiek stadione, tiek vėliau mieste.

    Komandos kapitonas Marquinhos po rungtynių pabrėžė, kad antrasis titulas turi išliekamąją vertę ne mažiau nei pirmasis. Vienu labiausiai aptartų momentų tapo jo gestas po lemiamo varžovų nerealizuoto baudinio, kai gynėjas pirmiausia nuėjo paguosti „Arsenal“ žaidėją ir tik tada prisijungė prie komandos šventimo.

    Po parado PSG futbolininkus priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o vėliau suplanuota dar viena vieša ceremonija Parc des Princes stadione, kur sirgaliai turėjo progą išvysti trofėjų iš arti. Klubui tai ne tik emocinė viršūnė, bet ir ženklas, kad po ilgametės investicijų strategijos projektas pagaliau įtvirtino save Europoje.

    Vis dėlto šventinį savaitgalį temdė incidentai naktį: Paryžiuje fiksuoti rimti neramumai, dėl kurių sulaikyta 780 žmonių, o sužeistųjų skaičius viršijo 280. Taip pat pradėtas tyrimas dėl mirties atvejo, kuris, pareigūnų vertinimu, galėjo būti susijęs su po finalo kilusiais susidūrimais.

    Artimiausios dienos klubui bus intensyvios ne tik dėl šventinių renginių, bet ir dėl sportinio kalendoriaus, nes dalis žaidėjų netrukus išvyksta į rinktines. PSG jau dabar teks spręsti kitą uždavinį: išlaikyti aukščiausią lygį, apginti titulą ir įrodyti, kad pergalė nėra vienkartinis sėkmės blyksnis.

  • Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok trauktis neketina: lauks Venecijos komisijos išvados

    Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok trauktis neketina: lauks Venecijos komisijos išvados

    Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok pareiškė neketinantis atsistatydinti, nors vyriausybės nustatytas terminas jo sprendimui jau buvo pasibaigęs. Valstybės vadovas teigia, kad situaciją vertins pagal konstituciją ir pirmiausia lauks Venecijos komisijos nuomonės.

    Šią poziciją prezidentas išdėstė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, pabrėždamas norą tęsti darbą su Vengrijos valdžia. Jis taip pat signalizavo, kad rems teisėkūros pakeitimus, kurie, valdžios vertinimu, gali padėti atlaisvinti įšaldytas Europos Sąjungos lėšas.

    Terminas baigėsi, spaudimas liko

    Premjeras Péter Magyar buvo viešai nurodęs gegužės 31 dieną kaip galutinį terminą, iki kurio atsistatydinti turėjo keli aukšti pareigūnai, tarp jų ir prezidentas bei generalinis prokuroras Gábor Bálint Nagy. Sekmadienį, artėjant terminui, premjeras priminė apie jį viešu įrašu ir pranešė planuojantis pirmadienio rytą atvykti pas prezidentą kartu su teisingumo ministru.

    Magyar anksčiau kritikavo Sulyok kaip Viktoro Orbáno stovyklai artimą prezidentą, kurio lojalumas, opozicijos vertinimu, labiau siejamas su valdančiąja partija „Fidesz“ nei su valstybės institucijų nepriklausomumu. Tokio pobūdžio kaltinimai Vengrijoje pastaraisiais metais tapo nuolatine vidaus politikos įtampos dalimi, ypač diskutuojant apie teisės viršenybę ir valdžių balansą.

    Kaltinimai dėl motyvų ir atlygio

    Premjeras sureagavo aštria kritika, teigdamas, kad prezidentas, jo manymu, neparodė lyderystės ginant teisės viršenybę ir visuomenės interesą. Be politinės kritikos, akcentuotas ir prezidento atlygis, kuris, pasak premjero, esą tapo svarbiausiu argumentu likti poste.

    „Tamás Sulyok niekada nestovėjo už silpnesniuosius, už tuos, kurie yra puolami, ar gindamas teisės viršenybę. Net per Vaikų dieną jis gina savo mėnesinį atlyginimą, o ne atsiprašo“, – sakė Péter Magyar.

    Pačiame ginčo centre atsidūrė ir procedūrinė pusė: Sulyok pabrėžia, kad sprendimai dėl jo statuso turi būti priimami griežtai laikantis konstitucinės tvarkos. Kreipimasis į Venecijos komisiją rodo siekį pasiremti tarptautiniais konstitucinės teisės ekspertais, kurių išvados dažnai cituojamos vertinant teisės viršenybės klausimus Europoje.

    Prezidento vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Pagal Vengrijos konstitucinę sistemą prezidentą renka parlamentas, o jo galios daugiausia yra ceremoninės, tačiau pareigybė turi reikšmės įstatymų konstitucingumo patikros procese. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai kyla politinių ginčų dėl teisėkūros krypties ir suderinamumo su konstituciniais principais.

    Pastarųjų metų praktika rodo, kad „Fidesz“ turėdama stiprią daugumą parlamente formavo ir prezidento institucijos kryptį, o keli valstybės vadovai atsistatydino dėl rezonansinių skandalų. Pál Schmitt pasitraukė dėl plagiato istorijos, o Katalin Novák atsistatydino po visuomenėje audrą sukėlusio malonės sprendimo, todėl prezidento institucija išlieka jautri reputaciniams ir politiniams sukrėtimams.

    Ši situacija gali turėti ir praktinių pasekmių, nes Vengrijos valdžia siekia atnaujinti derybų dinamiką su Europos Sąjunga dėl įšaldytų lėšų. Diskusijos apie teismų nepriklausomumą, antikorupcines priemones ir konstitucinių saugiklių veikimą išlieka vienu pagrindinių taškų, lemiančių pasitikėjimą Vengrijos įsipareigojimais.