Blog

  • Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrai Lietuvoje nuo savižudybės miršta gerokai dažniau nei moterys, tačiau pagalbos vis dar ieško rečiau. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ rugsėjo 7–10 dienomis pradeda socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“, kviečiančią vyrus atviriau kalbėti apie emocinę savijautą.

    Prie kampanijos prisijungė buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Organizatorių teigimu, žinomų vyrų pavyzdys padeda mažinti stigmas ir primena, kad sunkumai nėra silpnumo ženklas.

    Skaičiai, už kurių slypi žmonės

    Skelbiama, kad 2025 metais Lietuvoje dėl savižudybės mirė 524 žmonės: 421 vyras ir 103 moterys. Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 61 atvejis, iš jų 54 vyrai ir 7 moterys, todėl kampanija nukreipta į didžiausios rizikos grupę.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu matyti ne tik statistiką, bet ir realias istorijas. Dažnai krizė bręsta ilgai: žmogus mėnesiais ar metais bando susidoroti vienas, vengia kalbėti su artimaisiais ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai jėgų beveik nelieka.

    Kodėl vyrai pagalbos vengia?

    Psichikos sveikatos ekspertai dažnai akcentuoja, kad požiūris į emocijas formuojasi nuo vaikystės. Kai berniukas išmoksta, kad verkti gėda, o sunkumus reikia įveikti pačiam, vėliau pagalbos prašymas gali atrodyti kaip pralaimėjimas.

    Prie to prisideda ir socialiniai lūkesčiai: būti stipriam, neklysti, uždirbti daugiau, „laikyti“ šeimą ir neparodyti pažeidžiamumo. Tokia norma daliai vyrų tampa vidiniu draudimu pripažinti, kad sunku, net kai situacija pavojinga.

    „Savižudybių tema glaudžiai susijusi su priklausomybių problema ir įsitikinimu, kad sunkumus galima nuskandinti alkoholyje. Ilgą laiką vyrams buvo keliami lūkesčiai viską atlaikyti patiems, todėl pagalbos kartais kreipiamasi per vėlai“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.

    Aplinka gali paskatinti arba sustabdyti

    Kampanijos rengėjai pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas priklauso ne vien nuo žmogaus valios. Didelę reikšmę turi aplinka: ar šeimoje, draugų rate ir darbovietėje į emocinius sunkumus reaguojama rimtai, ar jie nuvertinami ir paverčiami pašaipa.

    Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugeliui vyrų svarbi privatumo galimybė kreipiantis pagalbos, o artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu postūmiu. Taip pat reikšmingi kitų vyrų pavyzdžiai, kai viešai pripažįstama, kad pagalba buvo reikalinga ir naudinga.

    „Kartais žmogus ilgai bando tvarkytis vienas, nesidalija su artimaisiais ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur kreiptis, bet ir kas trukdo žengti pirmą žingsnį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kampanija „Nesinešk visko vienas“ primena paprastą principą: išeitis yra, o pagalba gali būti skirtinga. Vienam svarbiausias atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam reikalinga profesionali psichologo pagalba, dar kitam padeda struktūruota dienotvarkė, fizinis aktyvumas ar bendruomenė.

    „Vilnius sveikiau“ skelbia, kad vilniečiams teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, o artimojo netektį po savižudybės patyrusiems žmonėms siūloma ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje. Specialistai ragina nelaukti, kol taps per sunku, ir kalbėtis anksčiau, nei krizė įsisenėja.

  • Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Vilniuje Neries upėje pastarosiomis savaitėmis vykdomi žuvų bendrijų tyrimai, kuriuos užsakė Vilniaus miesto savivaldybė. Šie darbai reikalingi parengti faktiniais duomenimis pagrįstą poveikio aplinkai vertinimą, susijusį su valstybinio vandens kelio tvarkymu 12-oje upės vietų.

    Tiriama, kaip planuojami darbai galėtų paveikti vandens ekosistemą, žuvų buveines ir kitas saugomas gamtines vertybes. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl darbų apimties bus priimami tik įvertinus realią situaciją upėje, o ne vien remiantis senesniais ar nepilnais duomenimis.

    Kas vyksta Neryje?

    Tyrimus upės ruože nuo Mindaugo tilto iki Vingio parko tilto atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkai. Gyventojai gali pastebėti tyrėjus, kurie miesto centre gaudo žuvis specializuotomis priemonėmis, tačiau tai nėra pramoginė žūklė ar brakonieriavimas.

    Mokslininkai naudoja sertifikuotą įrangą ir metodus, plačiai taikomus Europoje vertinant žuvų populiacijas ir jų būklę. Tokie tyrimai leidžia nustatyti rūšinę sudėtį, gausumą, dydžių struktūrą ir tai, kaip žuvys pasiskirsto skirtingose buveinėse.

    Ką daro su sugautomis žuvimis?

    Tyrimų metu sugautos žuvys identifikuojamos, išmatuojamos ir pasveriamos, o vėliau grąžinamos atgal į upę. Procedūros atliekamos laikantis taikomų metodikų ir aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų sumažintas poveikis gyvūnams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas retoms, saugomoms ir ekologiškai reikšmingoms rūšims, taip pat jų neršto, augimo ir maitinimosi vietoms. Surinkti duomenys padeda tiksliai suprasti, kurios upės atkarpos yra jautriausios ir kokių apsaugos priemonių gali prireikti.

    Kodėl tai svarbu planuojamiems darbams?

    Gauti rezultatai taps pagrindu sprendžiant, ar ir kokiu mastu galima tvarkyti vandens kelią, kad būtų išvengta žalos ekosistemai. Jei rizikos bus nustatytos, poveikio aplinkai vertinime numatomos priemonės, kurios leistų poveikį sumažinti arba jo išvengti.

    Papildomą svarbą suteikia tai, kad dalis tiriamo Neries ruožo yra susijusi su Europos ekologiniu tinklu „Natura 2000“, todėl planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti aktualiais lauko tyrimais. Savivaldybė akcentuoja, kad tik taip galima priimti informuotus sprendimus, suderinant infrastruktūros poreikius ir gamtos apsaugą.

  • Naktį uždaroma Švitrigailos gatvė: kaip keisis eismas ties A. Vivulskio sankryža Vilniuje

    Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje, pradedami susidėvėjusių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbai, todėl vairuotojų laukia laikini eismo organizavimo pakeitimai. Pagrindiniai ribojimai palies Švitrigailos ir A. Vivulskio gatvių sankryžą.

    Skelbiama, kad nuo rugsėjo 11 dienos 24 valandos iki rugsėjo 12 dienos 5 valandos bus laikinai uždarytas transporto eismas Švitrigailos gatve ties sankryža su A. Vivulskio gatve. Tuo metu A. Vivulskio gatvėje eismas vyks viena kryptimi – Vytenio gatvės link.

    Tokio pobūdžio darbai paprastai planuojami naktį, kad būtų kuo mažiau trikdomi didžiausi transporto srautai ir viešojo transporto judėjimas piko metu. Vis dėlto net ir kelių valandų ribojimai šioje miesto dalyje gali padidinti spūstis gretimose gatvėse, todėl keliones verta suplanuoti iš anksto.

    Vairuotojų prašoma būti atidiems ir vadovautis laikinais kelio ženklais bei nukreipimais. Miestas taip pat primena, kad atliekant požeminių tinklų rekonstrukciją gali keistis darbų zonos ribos, todėl situaciją vietoje verta įvertinti dar prieš įvažiuojant į sankryžos prieigas.

    Šilumos trasų rekonstrukcija paprastai apima vamzdynų ir šulinių atnaujinimą, izoliacijos keitimą bei sandarumo patikrą, kad būtų mažinami šilumos nuostoliai ir avarijų rizika šaltuoju sezonu. Gyventojams tai reiškia didesnį tinklų patikimumą, tačiau trumpuoju laikotarpiu – neišvengiamus eismo nepatogumus.

  • Vilnius dalija kioskus: kas gaus geriausias vietas ir kiek teks mokėti už kv. m?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą įrengti ir penkerius metus eksploatuoti tipinio dizaino kioskus (paviljonus) keliose dešimtyse sostinės vietų. Dauguma jų numatytos prie viešojo transporto stotelių, turgaus teritorijų ir intensyvaus pėsčiųjų srauto gatvių.

    Konkursu siekiama, kad prekybos ar paslaugų vietos viešose erdvėse būtų vienodos estetikos, aiškiai reglamentuotos ir lengviau prižiūrimos. Savivaldybė pabrėžia, kad laimėtojai kioskus privalės įrengti ne vėliau kaip per vienus metus nuo leidimo gavimo.

    Kur bus leidžiama įrengti kioskus

    Konkursui pateiktos vietos išsidėsčiusios įvairiuose rajonuose, įskaitant Antakalnį, Fabijoniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Šeškinę, Žirmūnus, Senamiestį ir Naująją Vilnią. Numatyta vieta ir Grigiškėse, Kovo 11-osios gatvėje.

    Dalis taškų pririšti prie konkrečių stotelių, pavyzdžiui, „Jovaro“, „Laisvės prospektas“, „Lazdynų seniūnija“, „Spaudos rūmai“, „Justiniškės“, „Jeruzalė“. Tokiose vietose kioskai paprastai orientuojami į greito aptarnavimo paslaugas, smulkią prekybą ar kasdienius keleivių poreikius.

    Kiek kainuos leidimas ir kaip bus vertinama

    Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m kiosko ploto per mėnesį. Pasiūlymas negali būti mažesnis nei nustatyti minimalūs tarifai pagal vietos kategoriją.

    Minimalūs dydžiai nurodyti taip: reprezentacinėse vietose 7,2 euro už 1 kv. m per mėnesį, kitose vietose 3,5 euro, o teritorijose, kurios prie miesto prijungtos nuo 1996 metų sausio 1 dienos, 1,7 euro. Galutinę kainą lems dalyvių konkurencija, todėl patraukliausiose vietose tarifas gali reikšmingai augti.

    Kokie įsipareigojimai laukia laimėtojų

    Konkurso laimėtojams bus suteikta teisė kioską eksploatuoti penkerius metus, tačiau kartu atsiras ir aiškus terminas įrengimui. Jei kioskas per vienus metus nebus pastatytas ir parengtas veiklai, savivaldybė gali vertinti tai kaip sąlygų nevykdymą.

    Norint dalyvauti, už kiekvieną pasirinktą vietą būtina pateikti dokumentus užklijuotame voke ir pervesti 600 eurų užstatą (depozitą), skirtą pasiūlymo galiojimui užtikrinti. Taip pat turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo.

    Dokumentai konkursui priimami iki 2026 metų spalio 20 dienos 15.45 valandos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Konstitucijos prospekte. Tą pačią dieną 16 valandą numatytas vokų su pasiūlymais atplėšimas.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • Žemesnėms moterims tai tikras išsigelbėjimas: 5 kelnių fasonai, vizualiai ilginantys kojas

    Žemesnėms moterims tai tikras išsigelbėjimas: 5 kelnių fasonai, vizualiai ilginantys kojas

    Rudens ir žiemos sezonas daugeliui tampa signalu atsinaujinti kasdienį garderobą, o kelnės dažnai tampa pagrindiniu pasirinkimu. Tačiau žemesnio ūgio moterims rasti idealiai tinkančią porą gali būti sudėtingiau, nes net nedidelis ilgio ar liemens aukščio neatitikimas iškraipo proporcijas. Stilistai pabrėžia, kad svarbiausia ne vien mados tendencijos, o tai, kaip fasonas formuoja vertikalią liniją nuo liemens iki batų.

    Dažna problema kyla tuomet, kai ryškesnis skirtumas tarp liemens ir klubų, taip pat kai kojos yra trumpesnės, o liemuo aukštesnis arba atvirkščiai. Tokiais atvejais net tas pats kelnių modelio pavadinimas skirtinguose prekės ženkluose gali reikšti visai kitokį kirpimą, medžiagos elastingumą ir ilgį. Dėl to perkant svarbu vertinti ne tik dydį, bet ir sudėtį, siūlių vietą bei tai, kur baigiasi klešnė.

    Universaliausia taisyklė žemesniam ūgiui yra aukštesnis liemuo ir kuo švaresnė, vertikali silueto linija. Aukštas liemuo vizualiai pakelia liemens liniją ir prailgina kojas, ypač jei viršus sukištas į kelnes arba parenkamas trumpesnis švarkas. Papildomai padeda vienspalvis derinys, kai kelnės ir avalynė yra panašaus tono, nes taip sumažėja optinis pertrūkis ties kulkšnimi.

    Fasonai, kurie veikia beveik visada

    Žemesnėms moterims dažnai labiausiai tinka tiesaus kirpimo arba lengvai platėjančios kelnės, kurios neapglunda blauzdos ir sukuria ilgesnę liniją. Ypač palankus pasirinkimas yra lengvas platėjimas nuo kelio, nes jis subalansuoja klubus ir vizualiai prailgina koją. Jei renkatės džinsus, verta ieškoti modelių be ryškių kontrastinių dėmių šlaunų srityje, nes jos gali trumpinti siluetą.

    Dar vienas saugus variantas yra siauresnės ties kulkšnimi, bet ne itin aptemptos kelnės, ypač jei jos baigiasi tiksliai ties batų viršumi. Per trumpos klešnės, atidengiančios didelę čiurnos dalį, dažnai „nukerpa“ kojos ilgį, todėl svarbu pasimatuoti su tais batais, su kuriais dažniausiai dėvėsite. Patogu rinktis modelius su nedidele elastano dalimi, nes jie geriau prisitaiko prie figūros ir mažiau raukšlėjasi ties keliais.

    Ką reiškia petite ir kodėl tai svarbu?

    Daugelis masinės prekybos prekių ženklų siūlo petite linijas, kurios kuriamos žemesnėms nei apie 160 centimetrų moterims. Jose dažnai koreguojamas ne tik klešnės ilgis, bet ir kelių vieta, sėdmenų išformavimas, kišenių padėtis bei liemens aukštis. Būtent šios detalės lemia, ar kelnės atrodys tarsi pasiūtos pagal figūrą, ar vizualiai „nuslys“ žemyn.

    Renkantis kelnes verta nepersistengti su masyviomis klostėmis, labai didelėmis kišenėmis ar ryškiomis horizontaliosiomis detalėmis klubų srityje, nes jos didina apimtį ir trumpina siluetą. Jeigu norisi klosčių, geriau rinktis minimalias ir prasidedančias aukščiau, o juosmeniui naudoti diržą, kuris aiškiai apibrėžia liemenį. Praktinis patarimas paprastas: geriau matuotis gyvai, nes net identiško dydžio kelnių poros gali skirtis realiu ilgiu ir liemens konstrukcija.

  • Amal Clooney išdavė grįžtantį hitą: gyvatės raštas vėl madingas, štai kaip jį dėvi ji

    Amal Clooney išdavė grįžtantį hitą: gyvatės raštas vėl madingas, štai kaip jį dėvi ji

    Netikėtas pasirinkimas po renginių

    Amal ir George’as Clooney po dar vienos renginių dienos Venecijoje buvo užfiksuoti ne ant raudonojo kilimo, o kasdieniškesnėje aplinkoje. Būtent tada dėmesį patraukė Amal apranga, kurią mados apžvalgininkai iškart susiejo su grįžtančia tendencija.

    Vietoj vakarinės suknelės ji pasirinko laisvai krintantį, ilgą „Elie Saab“ sijoną su gyvatės raštu. Tai buvo pagrindinis stiliaus akcentas, o visa kita derinta taip, kad raštas liktų matomiausias.

    Kaip ji suvaldė ryškų raštą

    Prie sijono Amal priderino itin paprastą juodą palaidinę platesnėmis petnešėlėmis, taip išlaikydama balansą tarp ryškaus ir minimalistinio įvaizdžio. Tokia formulė dažnai laikoma saugiausia, kai norisi dėvėti išskirtinį raštą, bet neperkrauti derinio.

    Įvaizdį papildė rudas odinis diržas, ruda rankinė „Chloé Bracelet“, dideli akiniai nuo saulės ir platforminės basutės. Rudos detalės atkartojo natūralius gyvatės rašto tonus, todėl apranga atrodė vientisa, o ne atsitiktinai sudėliota.

    Gyvatės raštas grįžta kitu pavidalu

    Didžiausias gyvatės rašto bumas buvo apie 2018–2019 metus, kai jis dominavo nuo aksesuarų iki pilnų derinių ir pasirodydavo ant podiumų skirtinguose mados namuose. Tuo metu raštas iš „drąsaus“ motyvo tapo beveik neutraliu, lengvai derinamu su juoda, balta, denimu ar rudais atspalviais.

    Dabar tendencija grįžta santūriau: vietoj derinių nuo galvos iki kojų labiau vertinama viena ryški detalė, o likusi aprangos dalis paliekama rami. Amal pasirinkimas tiksliai atitinka šį principą, todėl gyvatės raštas atrodo šiuolaikiškai, o ne kaip praeito dešimtmečio citata.

    Spalvos, kurios veikia patikimiausiai

    Gyvatės raštas dažniausiai geriausiai suskamba su juoda, kreminiais tonais, denimu, šokoladine ruda, smėlio atspalviais, alyvuogių žalia ar rusvais, karameliniais tonais. Tokia paletė leidžia išlaikyti prabangos įspūdį ir neperžengti į pernelyg tiesmuką, agresyvų įvaizdį.

    Amal sijono lengvas, plazdantis audinys dar labiau sušvelnino rašto aštrumą, o aukštas skeltukas ir pabrėžtas liemuo vizualiai ilgino siluetą. Kontrastas tarp drąsaus motyvo ir lengvos formos tapo pagrindine stiliaus sėkmės priežastimi.

    Tokie deriniai rodo ir platesnę pastarųjų sezonų kryptį: madoje vis dažniau ieškoma universalių, lengvai pritaikomų sprendimų, kai vienas išskirtinis akcentas „atidirba“ visą įvaizdį. Gyvatės raštas šiuo atveju tampa ne triuku, o sąmoningu stiliaus pasirinkimu.

  • Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson pastaraisiais metais išgyvena ryškų sugrįžimą į viešumą: ji vėl aktyviai vaidina, leidžia asmeninius projektus ir vis dažniau tampa ryškiausių renginių viešnia. Aktorė, išgarsėjusi dar 1990-aisiais, šiandien dėmesį traukia ne tik karjera, bet ir sąmoningai keičiama viešoji laikysena.

    Po „Netflix“ dokumentinio filmo ji išleido autobiografiją, kurioje atvirai pasakojo apie sudėtingus gyvenimo etapus ir karjeros užkulisius. Pastaruoju metu Anderson taip pat sugrįžo į aktorystę ir renkasi vaidmenis, kurie labiau pabrėžia brandą bei patirtį, o ne vien pramoginį įvaizdį.

    Ne mažiau aptarinėjami ir jos stiliaus pokyčiai: aktorė atsisakė ryškaus makiažo, o šukuoseną per pastaruosius sezonus keitė ne kartą. Vienu metu pasirodžiusi ryškiai rusvais plaukais, vėliau ji sugrįžo prie šviesaus įvaizdžio, kurį pati sieja su autentiškumu.

    Praėjusį savaitgalį Anderson lankėsi Venecijoje, kur buvo pastebėta su elegantiška, klasiką primenančia stilistika. Ji pasirodė vilkėdama Oscar de la Renta suknelę, avėjo Giuseppe Zanotti avalynę ir pasirinko „Pandora“ papuošalus, taip dar kartą pabrėždama pastaruoju metu ryškėjančią prabangią, bet santūrią kryptį.

    Vėliau ji dalyvavo amfAR Gala Venezia 2026 renginyje, kuriame buvo įvertinta už filantropinę veiklą, susijusią su parama AIDS sergantiems žmonėms. Šis apdovanojimas priminė, kad amfAR renginiai tradiciškai siejami su lėšų rinkimu moksliniams tyrimams, švietimui ir prevencijai, o matomų asmenybių dalyvavimas tokiuose vakaruose padeda stiprinti viešą dėmesį sveikatos temoms.

    Galoje Anderson vilkėjo ilgą, oranžinės spalvos satino suknelę su plonomis petnešėlėmis ir lengvu šaliu, kuris atliko ir šleifo funkciją. Ji ir toliau laikėsi savo pastaruoju metu atpažįstamos taisyklės: minimalizmas, natūralumas ir atsisakymas ryškesnio makiažo.

    Venecijoje aktorė tęsė ir profesinius įsipareigojimus, pristatydama filmą „Place To Be“. Kitą dieną ji buvo užfiksuota su juodu kostiumu ir balta, klasikinio stiliaus palaidine, o bendrą įvaizdį papildė tamsūs batai bei akiniai nuo saulės.

    Pastarųjų pasirodymų nuotraukos socialiniuose tinkluose ir pramogų žiniasklaidoje dar kartą įrodė, kad Anderson sugeba išlaikyti dėmesį ne skandalais, o kryptingai formuojamu įvaizdžiu. Venecijoje ji aiškiai parodė, jog jos dabartinis stilius remiasi elegancija, paprastumu ir išskirtinumu be pertekliaus.

  • Šiuos mados „hitus“ rudenį pirkdami tik švaistote pinigus: po sezono dulkės spintoje

    Šiuos mados „hitus“ rudenį pirkdami tik švaistote pinigus: po sezono dulkės spintoje

    Daugeliui mados tendencijomis besidominčių žmonių pažįstamas jausmas, kai ant podiumų ar socialiniuose tinkluose staiga išpopuliarėja naujas drabužis ar aksesuaras. Jis atrodo šviežiai, išskirtinai ir žada akimirksniu atnaujinti įvaizdį. Tačiau praktikoje tokie pirkiniai neretai tampa trumpalaikiu impulsu, o vėliau nugula spintos dugne.

    Dažniausiai taip nutinka vadinamiesiems mikrotrendams, kurie greitai iššauna ir taip pat greitai praranda aktualumą. Pastaraisiais metais mados pasaulyje vis labiau matomas nuovargis nuo nuolatinio naujumo ir greitosios mados tempo. Dėl to vis daugiau pirkėjų ieško universalių drabužių, kuriuos galima derinti ilgiau nei vieną sezoną, ir atidžiau vertina audinių kokybę.

    Kas greitai nusibosta

    Trumpalaikiai „hitai“ paprastai pasižymi ryškiu, sunkiai pritaikomu charakteriu: vieną sezoną tai gali būti plėšrūs raštai, kitą sezoną – masyvi auksinė bižuterija ar perdėtai sunkūs, vizualiai dominuojantys viršutiniai drabužiai. Tokie daiktai dažnai atrodo įspūdingai nuotraukose, tačiau kasdienybėje gali varginti, būti nepraktiški arba tiesiog greitai atsibosti.

    Ne mažiau rizikingi ir neįprastų fasonų drabužiai, ypač tokie, kurių siluetas stipriai susietas su konkrečia banga socialiniuose tinkluose. Net jei pradžioje jie atrodo kaip drąsus stiliaus pareiškimas, po kelių mėnesių gali pasirodyti, kad juos suderinti sunku, o patogumas ir funkcionalumas pralaimi prieš efektą.

    Kodėl verta rinktis universaliau

    Rudens sezonui praktiškiau investuoti į drabužius, kurie tarnauja ilgiau ir lengvai prisitaiko prie skirtingų progų. Tai ypač aktualu augant dėmesiui tvarumui ir atsakingam vartojimui, kai pirkėjai vis dažniau vertina ne vien kainą, bet ir daikto ilgaamžiškumą, siūlių kokybę, audinio sudėtį bei priežiūros paprastumą.

    Jei norisi atsinaujinti, saugesnė strategija yra tendencijas įsileisti per mažesnes detales, kurios nereikalauja didelių išlaidų ir lengviau pakeičiamos. Taip išvengiama situacijos, kai brangiai kainavęs sezoninis pirkinys kitais metais atrodo pasenęs, o spintoje lieka beveik nenešiotas.

  • Išmeskite senas skrebučių taisykles: taip ispanai paverčia kietą duoną vakariene

    Užuot gaminę klasikinius skrebučius ar duonos kubelius sriubai, ispanai kietą duoną dažnai paverčia patiekalu, kuris labiau primena sotų užkandį ar net vakarienę. Šis būdas vadinamas migas, o pavadinimas reiškia paprasčiausiai trupinius.

    Migas atsirado kaip taupus sprendimas, kai reikėdavo sunaudoti kelių dienų senumo duoną, tačiau šiandien tai žinomas Ispanijos virtuvės patiekalas. Jo esmė paprasta: netaisyklingai sutrupinta duona lengvai sudrėkinama, tada lėtai kepinama keptuvėje su alyvuogių aliejumi, česnaku ir prieskoniais.

    Skirtingai nei permirkę skrebučiai, migas tikslas yra tekstūra: apskrudę kraštai ir minkštesnis vidus. Tam ypač tinka 2–3 dienų baltos duonos kepalas su tvirtesniu minkštimu, nes jis mažiau sugeria drėgmę ir kepdamas geriau laikosi.

    Dažnas priedas yra riebesni mėsos gaminiai, pavyzdžiui, „chorizo“ ir rūkyta šoninė, kurie suteikia dūmo ir švelnaus aitrumo natų. Skonį sustiprina rūkyta saldžioji paprika, o svarbiausia taisyklė kepant yra kantrybė: trupinius verta nuolat vartyti, bet negrūsti, kad išliktų skirtingi gabalėlių dydžiai.

    Ispanijoje migas variacijų gausu: vienur patiekiama su keptu kiaušiniu, kitur derinama su vynuogėmis ar šviežiais pomidorais. Toks patiekalas puikiai atitinka ir šiandienos tendenciją mažinti maisto švaistymą, kai likučiai paverčiami visaverčiu, skaniu patiekalu.