CP v2

Blog

  • „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    Vokietijos saugumo technologijų bendrovė „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti platformą, kuri padeda stebėti objektus ir valdyti saugumo incidentus kritinėje infrastruktūroje bei kitose fizinėse vietose.

    Investicijų raunde dalyvavo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), „Bayern Kapital“, „Pact“, „Haufe“, „Robin Capital“ ir strateginiai verslo angelai. Tokie investuotojai paprastai įsitraukia ankstyvoje stadijoje, kai įmonė dar intensyviai kuria produktą ir plečia komandą.

    Kaip veikia „Arcos“ platforma

    „Arcos“ kuria sprendimą, kuris sujungia signalus iš įvairių prijungtų jutiklių į vieną operacinę sistemą. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų įrankių stebėjimui, sprendimų priėmimui ir incidentų registravimui, visa grandinė valdoma vienoje vietoje.

    Platforma skirta naudoti tiek privačiuose ar komerciniuose objektuose, tiek sudėtingesnėse aplinkose, pavyzdžiui, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ar duomenų centruose. Tokiuose objektuose svarbiausia greitai atskirti klaidingą aliarmą nuo realios grėsmės ir turėti aiškią eskalavimo tvarką.

    Daugiau jutiklių, mažiau žmonių

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria saugumo rinka: jutiklių ir signalų daugėja, o operatyviai reaguojančių darbuotojų trūksta. Dėl to vis didesnę vertę įgauna sprendimai, kurie ne tik renka duomenis, bet ir padeda standartizuoti veiksmus bei dokumentuoti incidentus.

    „Ši industrija padeda spręsti, ar šalis veikia, ir ji keičiasi greičiau nei bet kada. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių. Trūksta to, kas žiūri. Būtent tai kuriame su savo technologija ir visapusiško paslaugų teikėjo modeliu“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ teigia, kad kuria ne tik programinę platformą, bet ir valdymo centro infrastruktūrą, todėl gali greičiau atnaujinti procesus pagal realius įvykius. Toks modelis leidžia operacijų, inžinerijos ir produkto komandoms tiesiogiai matyti, kur stringa darbo eiga, ir sparčiau ją koreguoti.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujai pritrauktas finansavimas bus skirtas komandos plėtrai Vokietijoje, platformos tobulinimui ir pasirengimui augimui kritinės infrastruktūros segmente. Bendrovė taip pat planuoja žengti į kitas Europos rinkas.

    Kritinės infrastruktūros apsaugos poreikis Europoje pastaraisiais metais didėja dėl augančių sabotažo, vandalizmo ir sutrikdymo rizikų. Dėl to operatoriai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų stebėseną, aiškias reagavimo procedūras ir atsekamą incidentų istoriją.

  • Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija praneša stiprinanti išorinės reklamos įrengimo ir naudojimo kontrolę. Reklamos skleidėjai, neturintys galiojančių leidimų, raginami iki 2026 metų gruodžio 31 dienos susitvarkyti dokumentus arba pašalinti neteisėtai įrengtą reklamą.

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą išorinė reklama daugeliu atvejų gali būti įrengiama tik gavus savivaldybės leidimą. Leidimas turi galioti visą reklamos eksploatavimo laikotarpį, o pasibaigus jo galiojimui būtina jį pratęsti arba gauti naują.

    Pereinamas laikotarpis iki 2026 pabaigos

    Siekiant vienodo taisyklių taikymo ir suteikiant verslui daugiau laiko prisitaikyti, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2026 metų pabaigos. Per šį laiką savivaldybė ketina daugiau dėmesio skirti informavimui ir konsultacijoms, o ne sankcijoms.

    „Visi norime gyventi gražesnėje, tvarkingesnėje ir patrauklesnėje aplinkoje. Todėl norime, kad reklama Vilniaus rajone būtų ne tik naudinga, bet ir tinkamai įrengta bei derėtų prie aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ką svarbu pasitikrinti reklamos skleidėjams?

    Savivaldybė ragina įmones ir gyventojus, kurie rajone naudoja iškabas, stendus, tentus, švieslentes ar kitus reklamos įrenginius, įsivertinti, ar jų reklamai reikalingas leidimas. Jei leidimas yra pasibaigęs, reikėtų pasirūpinti jo pratęsimu, o jei leidimo nėra, tačiau jis privalomas, jį gauti arba reklamą pašalinti.

    Kartu akcentuojama, kad daliai reklamos įstatymas numato išimtis, tačiau jos taikomos tik tada, kai reklama atitinka konkrečias sąlygas. Dėl to reklamos skleidėjams rekomenduojama neapsiriboti prielaida, kad leidimas nereikalingas, o pasitikslinti reikalavimus ir įsivertinti kiekvieną atvejį individualiai.

    Nuo 2027 metų – sistemingesni patikrinimai

    Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybė žada pereiti prie sistemingesnės išorinės reklamos kontrolės. Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant reikalavimą pašalinti neteisėtą reklamą ir baudų skyrimą.

    Dėl leidimų išdavimo, galiojimo ir taikomų reikalavimų savivaldybė kviečia kreiptis į administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyrių. Savivaldybė taip pat ragina nelaukti termino pabaigos ir dokumentus susitvarkyti iš anksto, kad metų pabaigoje nekiltų vėlavimų bei papildomos administracinės naštos.

  • Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Rugsėjo 12 dieną Jonavos sporto arenoje ir miesto centriniame stadione surengtas 2026 metų XVI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas. Į varžybas atvyko stipriausios seniūnijų komandos iš 45 šalies savivaldybių, o renginys tapo vienu didžiausių mėgėjų sporto susibūrimų Lietuvoje.

    Šių metų žaidynės vyko trimis etapais: nuo vietos varžybų seniūnijose iki savivaldybių ir zoninių atrankų. Organizatorių duomenimis, pirmajame etape dalyvavo beveik 9 tūkst. sporto entuziastų, o į finalą pateko tik geriausiai atrankose pasirodžiusios komandos.

    Vilniaus rajono startai ir kova dėl vietų

    Vilniaus rajonui finaliniame etape atstovavo šaškių, šachmatų, smiginio, futbolo, moterų ir vyrų tinklinio, krepšinio bei virvės traukimo komandos. Daugiausia dėmesio sulaukė komandinės rungtys, kuriose dažnai lemia ne vienas lyderis, o stabilus visos komandos žaidimas.

    Vilniaus rajono ekipoms sėkmingiausiai susiklostė futbolo ir moterų tinklinio varžybos. Rudaminos seniūnijai atstovavę futbolininkai užėmė 4-ąją vietą, o Avižienių seniūnijos moterų tinklinio komanda šįkart liko 9-oje pozicijoje ir čempionių titulo neapgynė.

    Bendra įskaita ir organizavimas

    Bendroje įskaitoje Vilniaus rajono savivaldybė tarp 48 Lietuvos rajonų savivaldybių užėmė 14-ąją vietą. Toks rezultatas atspindi ne tik finalo dienos pasirodymą, bet ir viso sezono kelią per atrankas, kur svarbūs dalyvių skaičius bei kompleksiškas pasirengimas skirtingoms sporto šakoms.

    Žaidynes organizuoja Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendradarbiaudama su šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis. Renginys iš dalies finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, o finalo etapas Jonavoje tradiciškai tampa proga seniūnijoms pasitikrinti jėgas nacionaliniu mastu.

  • Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kelias į mokyklą pirmokui dažnai tampa pirmąja savarankiškumo pamoka, kurioje klaidos gali kainuoti brangiai. Todėl rugsėjo dienomis Vilniaus rajone esančios Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmos klasės mokiniai dalyvavo dviejų dienų veiklose, skirtose saugiam elgesiui kelyje.

    Programa buvo sudėliota taip, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir iš karto jas pritaikytų. Švietimas ankstyvame amžiuje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti rizikingą elgesį kelyje, ypač kai vaikai pradeda dažniau judėti be suaugusiųjų palydos.

    Susitikimas su policija

    Pirmąją dieną pirmokai susitiko su policijos pareigūnėmis, kurios priminė esmines taisykles pėstiesiems: sustoti prieš važiuojamąją dalį, apsidairyti į abi puses, įvertinti automobilių greitį ir vairuotojų ketinimus. Vaikams akcentuota, kad net ir perėjoje būtina įsitikinti, jog transporto priemonės tikrai sustoja.

    „Kelyje svarbiausia neskubėti ir visada galvoti vienu žingsniu į priekį: ar vairuotojas mane mato ir ar aš pats elgiuosi taip, kad būčiau saugus“, – sakė policijos pareigūnė.

    Kad mokiniai būtų geriau matomi, kiekvienam įteiktas atšvaitas. Specialistai nuolat pabrėžia, kad tamsiuoju paros metu matomumas yra kritinis veiksnys: tinkamai nešiojamas atšvaitas leidžia vairuotojui pėsčiąjį pastebėti gerokai anksčiau nei be jo.

    Nuo teorijos prie praktikos

    Antrąją dieną veiklos tęsėsi klasėje, kur mokiniai kartojo šviesoforo signalus, kelio ženklų prasmę, pėsčiųjų perėjos taisykles ir atšvaitų naudojimą. Žinios įtvirtintos atliekant užduotis sąsiuvinyje „Mokausi būti saugus“, kuris padeda vaikams mokytis per situacijas ir pavyzdžius.

    Vėliau laukė praktinė dalis lauke: prie pėsčiųjų perėjos vaikai mokėsi sustoti, apsidairyti, įvertinti eismo situaciją ir tik įsitikinę, kad saugu, pereiti gatvę. Tokios pratybos ypač svarbios, nes reali aplinka skiriasi nuo teorinių pavyzdžių klasėje: čia veikia triukšmas, skuba, kelių transporto priemonių srautai ir įvairūs dėmesį blaškantys veiksniai.

    „Kai vaikai patys atlieka veiksmų seką prie perėjos, taisyklės tampa ne tekstu, o įpročiu“, – sakė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Ana Kairienė.

    Gimnazija pabrėžia, kad tokios veiklos yra svarbūs žingsniai į didesnį mokinių savarankiškumą ir atsakingą elgesį kasdienėje kelionėje į mokyklą. Pedagogai kviečia ir tėvus nuosekliai kartoti tą pačią veiksmų seką pakeliui, nes vaikams labiausiai padeda vienodos taisyklės namuose ir mokykloje.

  • Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius rugsėjo 18 dieną susitiko su bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos nariais. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta vandentvarkos infrastruktūros plėtrai rajone ir savivaldybės bei bendrovės bendradarbiavimo tęstinumui.

    Susitikimas vyko augant centralizuotų paslaugų poreikiui sparčiau besiplečiančiose gyvenvietėse. Savivaldybei tai reiškia būtinybę derinti teritorijų planavimą su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pajėgumais, kad nauji kvartalai neliktų be patikimų sprendimų.

    Daug diskutuota apie naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų tinklų ir projektų planavimo eigą. „Vilniaus vandenys“ atstovai pabrėžė, kad tokiais atvejais itin svarbus koordinavimas su savivaldybe ir seniūnijomis, nes nuo vietinių sprendimų priklauso ir darbų tempai, ir prioritetai.

    „Vilniaus rajono savivaldybei svarbu, kad gyventojai gautų patikimas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Todėl siekiame konstruktyvaus dialogo su „Vilniaus vandenimis“, kad vandentvarkos infrastruktūros plėtra atlieptų augančius rajono gyventojų poreikius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Susitikime pristatytas ir investicijų mastas. Skelbiama, kad 2025 metais vandentvarkos infrastruktūrai ir jos atnaujinimui numatyta apie 37 mln. eurų, o 2026 metais planuojama investuoti apie 45 mln. eurų.

    Tokios investicijos paprastai apima vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, senų trasų keitimą, siurblinių modernizavimą bei patikimumo didinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam paslaugų stabilumui, bet ir aplinkosaugai, nes geriau veikianti infrastruktūra mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau tvarkyti nuotekas.

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš keturių „Vilniaus vandenų“ akcininkių, o bendrovės valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių vienas deleguotas savivaldybės. Tai suteikia savivaldybei galimybę tiesiogiai dalyvauti strateginiuose sprendimuose ir kelti rajono gyventojams aktualius klausimus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta ir toliau telkti pastangas sprendžiant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros temas. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojams svarbiausias rezultatas yra aiškūs prijungimo planai, prognozuojami darbų terminai ir nuosekliai gerėjanti paslaugų kokybė.

  • Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Žygis kviečia pamatyti kitokį Vilnių

    Šį šeštadienį Vilniuje vyks nemokamas pažintinis žygis „30 km aplink Nerį“, kviečiantis miesto gyventojus ir svečius atrasti ramesnes, žalesnes Neries pakrantes. Organizatoriai žada maršrutus, kurie veda ne tik per įprastas krantines, bet ir į rečiau lankomas vietas.

    Dalyviai galės rinktis iš dviejų distancijų: 10 kilometrų maršrutas labiau tiks norintiems lengvesnio pasivaikščiojimo, o 30 kilometrų trasa skirta ieškantiems ištvermės iššūkio. Žygio startas ir finišas numatytas Baltojo tilto pievoje.

    „Neris yra neatsiejama Vilniaus dalis, tačiau einant palei upę atsiveria visai kitoks miestas – judresnes krantines keičia žaliosios erdvės ir ramesni takai“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Kas laukia maršrutuose ir stotelėse?

    Organizatoriai nurodo, kad trasose bus poilsio stotelės, kuriose dalyviai galės trumpam atsikvėpti ir papildyti jėgas. Numatyta, kad vienoje stotelėje dalyvių lauks užkandžiai, kitoje – šilta arbata.

    Tokio formato miesto žygiai pastaraisiais metais populiarėja dėl kelių priežasčių: jie nereikalauja specialios įrangos, leidžia aktyviai leisti laiką mieste ir tinka skirtingo fizinio pasirengimo žmonėms. Be to, 10–30 kilometrų distancijos dažnai pasirenkamos kaip saugi įžanga į ilgesnius žygius, ypač rudenį, kai mažiau karšta ir patogiau judėti.

    Veiklos prie Baltojo tilto

    Baltojo tilto pievoje dalyvių lauks ir papildomos veiklos prieš startą bei po finišo. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras Vilnius sveikiau planuoja apšilimo mankštą, o renginio erdvėje numatytos įvairių partnerių edukacijos ir užsiėmimai.

    Taip pat žadama, kad bus galima pasitikrinti žinias apie saugumą ekstremaliose situacijose, išbandyti aktyvias pramogas ir sudalyvauti edukacijose apie rūšiavimą. Organizatorių teigimu, dalis veiklų orientuota į šeimas, kad į žygį būtų patogu atvykti ir su vaikais.

    Maršrutas, anot rengėjų, po žygio liks prieinamas ir savarankiškiems pasivaikščiojimams bet kuriuo metu. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Svarbi žinia vairuotojams: Eitminų gatvėje dvi dienas ribos eismą – dirbs reguliuotojai

    Kada ir kur bus ribojamas eismas?

    Vilniuje, Eitminų gatvėje, rugsėjo 19 ir 20 dienomis nuo 9 iki 17 valandos numatomi laikini eismo ribojimai ties Eitminų g. 6. Ribojimai įvedami dėl vykdomų darbų, todėl vairuotojams reikėtų planuoti keliones su papildoma laiko atsarga.

    Darbo valandomis eismo tvarką prižiūrės reguliuotojai, o transporto srautai gali būti nukreipiami pagal situaciją. Vairuotojų prašoma atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir laikytis nurodymų.

    Ko tikėtis ir kaip pasiruošti?

    Dienos metu šioje atkarpoje gali formuotis lėtesnis judėjimas, ypač piko metu, kai dalis vairuotojų renkasi alternatyvius maršrutus. Jei įmanoma, rekomenduojama rinktis kitą privažiavimą arba kelionę suplanuoti ne darbų valandomis.

    Laikini ribojimai dažniausiai reiškia susiaurintas važiuojamąsias dalis, trumpalaikius sustabdymus ar prioritetų pasikeitimą sankryžose. Svarbiausia išlaikyti saugų atstumą, mažinti greitį ir neskubėti, nes kelio situacija gali keistis priklausomai nuo darbų eigos.

    Kas bus vietoje?

    Organizatoriai nurodo, kad eismo valdymą darbų metu užtikrins reguliuotojai. Tokia praktika taikoma tuomet, kai būtina greitai reaguoti į transporto srautų pokyčius ir užtikrinti, kad darbų zona būtų saugi tiek vairuotojams, tiek darbuotojams.

    Vairuotojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir prašoma būti atidiems. Tikslus ribojimų pobūdis priklausys nuo darbų eigos, todėl verta iš anksto pasitikrinti pasirinktą maršrutą ir kelionės laiką.

  • Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki rugsėjo 20 dienos gyventojai dar gali teikti kandidatus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams. Šis įvertinimas laikomas aukščiausia miesto padėka žmonėms ir organizacijoms, savo darbais kuriančioms šiuolaikinį Vilnių.

    Kandidatu gali tapti žmogus, organizacija, verslas ar iniciatyva, kurių veikla turėjo apčiuopiamą naudą miestui ir jo bendruomenėms. Nominacijas siūloma teikti už nuopelnus kultūros ir meno, švietimo ir mokslo, inovacijų ir verslo, sveikatos, aplinkos apsaugos, socialinės gerovės, sporto, teisėsaugos bei kitose srityse.

    „Vilniaus istoriją kūrė ir kuria žmonės – savo talentu, darbu, idėjomis ir pasiekimais. Šiandienos Vilniaus Kristoforai – ne vien tie, kurių pavardes dažniausiai matome antraštėse. Tai ir mokslininkai, ir menininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir verslo bei bendruomenių žmonės, kurių veikla keičia miestą ir palieka jame pėdsaką“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Pasak savivaldybės, teikiant kandidatūras svarbu kuo tiksliau aprašyti, kokį poveikį kandidato darbai turėjo Vilniui: kokie pasiekimai įgyvendinti, kokias problemas pavyko spręsti, kuo veikla buvo išskirtinė ar reikšminga miestui. Tokia informacija vėliau padeda apdovanojimų komitetui objektyviau vertinti kandidatų nuopelnus.

    „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų, o laureatus atrenka skirtingų sričių profesionalus vienijantis komitetas kartu su savivaldybės atstovais. Tarp ankstesnių laureatų yra mokslininkų, menininkų, sportininkų, visuomenininkų ir verslo atstovų, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką miesto gyvenime.

    Šiemet planuojama išrinkti 10 laureatų, kuriems statulėlės bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu 2027 metais sausio 22 dieną, minint Vilniaus gimtadienį. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir kandidatūras pateikti iš anksto.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.