CP v2

Blog

  • JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“, teigdamas, kad ji padėjo perkelti šimtus milijonų eurų vertės bitkoinų Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusui (IRGC). Sankcijos įvestos pagal JAV Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) mechanizmus, taikomus subjektams, įtariamiems padedant apeiti tarptautinius ribojimus.

    IRGC JAV yra įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, o dalis Vakarų valstybių ir institucijų taiko jai ribojamąsias priemones. Dėl to bet koks finansinis tarpininkavimas, net jei vykdomas per skaitmeninį turtą, JAV požiūriu gali būti vertinamas kaip sankcijų režimo pažeidimas arba bandymas jį apeiti.

    Kas dar įtrauktas į sankcijų sąrašą

    Kartu su „BitBank“ OFAC į sankcijų sąrašą įtraukė ir programinės įrangos kūrėją „Pishtaz Simorgh Electronic Trade Company“, taip pat tris su Irano finansininku Babaku Zanjani siejamus asmenis. JAV institucijos nurodo, kad „BitBank“ buvo pristatoma kaip prioritetinė skaitmeninio turto iniciatyva, esą kontroliuojama B. Zanjani, kuris anksčiau jau buvo sankcionuotas dėl įtariamo tinklo, padėjusio plauti lėšas ir apeiti sankcijas Iranui.

    JAV Iždo departamento pranešime teigiama, kad nuo birželio iki liepos per „BitBank“ buvo vykdomi pervedimai IRGC naudai bitkoinu. Taip pat nurodyta, kad nuo birželio birža galėjo būti naudojama ir pervedimams, susijusiems su „Hormuz Safe Marine Services Authority“ veikla.

    Kodėl kriptovaliutos tampa sankcijų taikiniu

    Kriptovaliutų infrastruktūra, JAV vertinimu, gali būti patraukli sankcionuotiems subjektams dėl greitesnių pervedimų, tarpininkų grandinės sutrumpinimo ir galimybės naudoti įvairius piniginių bei paslaugų teikėjų tinklus skirtingose jurisdikcijose. Vis dėlto didžioji dalis viešųjų blokų grandinių yra atsekamos, todėl sankcijų vykdymo institucijos vis dažniau remiasi transakcijų analize, kad susietų pinigines, platformas ir tarpininkus.

    Praktikoje OFAC sankcijos gali reikšti, kad JAV asmenys ir įmonės negali vykdyti sandorių su sankcionuotais subjektais, o turtas, patenkantis į JAV jurisdikciją, gali būti blokuojamas. Kriptovaliutų sektoriuje tai dažnai virsta ir antriniu poveikiu: kitos biržos bei mokėjimų paslaugų teikėjai, siekdami mažinti riziką, riboja ryšius su sankcionuotomis piniginėmis ar su jomis susijusiais srautais.

    Tęstinis JAV spaudimas Irano biržoms

    Šis sprendimas tęsia JAV liniją griežtinti veiksmus prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, padeda Iranui ar su juo siejamoms struktūroms vykdyti finansines operacijas. Birželį OFAC jau buvo įvedęs sankcijas kelioms Irano kriptovaliutų biržoms, o rugpjūtį šis sąrašas buvo papildytas dar dviem platformomis.

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pabrėžė, kad sankcijos taikomos ir skaitmeninio turto infrastruktūrai, o bandymai finansuoti Irano režimą naudojant kriptovaliutas, anot jo, nėra už OFAC pasiekiamumo ribų.

    OFAC sprendimai paprastai turi reikšmę ir už JAV ribų, nes daugelis tarptautinių finansų ir kripto paslaugų teikėjų prisitaiko prie JAV sankcijų, siekdami išlaikyti prieigą prie dolerio sistemos ir pasaulinių atsiskaitymų kanalų. Dėl to naujausi ribojimai „BitBank“ atžvilgiu gali paveikti ne tik tiesioginius platformos vartotojus, bet ir platesnį su ja susijusių piniginių bei paslaugų ekosistemų ratą.

  • Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpene įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „TUSK IC“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos Ka juostos palydovinio ryšio mikroschemų perkėlimui iš prototipų į didelės apimties gamybą.

    „TUSK IC“ – tai vadinamoji fabless (gamybos neturinti) lustų kūrėja, kilusi iš KU Leuven milimetrinių bangų (mmWave) tyrimų grupės. Tokios įmonės dažniausiai pačios projektuoja mikroschemas, o gamybą patiki didžiosioms pasaulio foundry gamykloms, todėl kapitalo poreikis krypsta į kūrimą, testavimą ir sertifikavimą.

    Kas investavo ir kam skirs pinigus

    Raundui vadovavo „Matterwave Ventures“, „FORWARD.one“ ir Flanders Future Tech Fund, kurį valdo PMV, taip pat prisidėjo Schaubroeck šeima ir ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad investicija leis paspartinti kelią iki komercinių užsakymų vykdymo ir užtikrinti tiekimo grandinės parengimą serijinei gamybai.

    Ka juosta palydoviniame ryšyje vertinama dėl didesnės pralaidos, tačiau kelia griežtus reikalavimus radijo dažnių grandinėms ir antenoms. Dėl to rinkoje auga poreikis kompaktiškiems, energiją taupantiems sprendimams, tinkamiems vartotojų terminalams ir profesionaliai ryšio įrangai.

    Kodėl svarbūs Ka juostos lustai

    Įmonės pagrindinė kryptis – standartiniu CMOS procesu pagaminti Ka juostos spindulio formavimo (beamformer) lustai, skirti plokščiosioms, elektroniniu būdu valdomoms antenoms. Tokios antenos yra esminė antžeminių vartotojų terminalų dalis, kai ryšys palaikomas su žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje veikiančiais palydovais.

    „Ateities ryšį lems ne tik orbitose esantys palydovų telkiniai, bet ir technologijos, leidžiančios našius vartotojų terminalus padaryti mastelio ir kainos požiūriu prieinamus ant žemės“, – sakė „Matterwave Ventures“ partneris Silviu Apostu.

    „TUSK IC“ tikina, kad perėjimas prie įprastų CMOS gamybos procesų gali sumažinti kainą ir energijos sąnaudas, palyginti su specializuotomis medžiagomis, kurios dažnai naudojamos aukštų dažnių sprendimuose. Praktikoje tai reikštų pigesnius ir lengviau masiškai gaminamus vartotojų terminalus, o tai yra viena iš kliūčių sparčiam palydovinio interneto plitimui.

    Nuo prototipų prie masinės gamybos

    Bendrovė teigia, kad jos „ConnectKa“ produktų liniją sudaro siuntimo ir priėmimo beamformer lustai bei žemo triukšmo stiprintuvas, skirti elektroniniu būdu valdomoms antenoms. „TUSK IC“ anksčiau projektavo radijo dažnių lustus automobilių radarams ir pramoniniams jutikliams, o į palydovinį ryšį aktyviau įžengė 2022 metais.

    „Šis etapas atspindi visos komandos kompetenciją, kuri ambicingą viziją pavertė komerciškai aktualia produktų platforma. Investicija paspartins perėjimą nuo prototipų prie didelės apimties gamybos“, – sakė „TUSK IC“ vadovė Kathleen Philips.

    „TUSK IC“ taip pat nurodo anksčiau šiais metais gavusi sutartį iš Europos kosmoso agentūros, remiamą Belgijos mokslo politikos biuro BELSPO, pagal pažangių telekomunikacijų sistemų programą. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas leis greičiau komercializuoti Ka juostos sprendimus ir integruoti technologiją į naują elektroniniu būdu valdomą anteną kartu su neįvardytu palydovinės įrangos gamintoju.

    Palydovinio ryšio rinkoje ši kryptis laikoma strategine, nes didėjant palydovų skaičiui vis daugiau dėmesio persikelia į antžeminę dalį: terminalų kainą, energijos vartojimą, patikimumą ir gamybos mastelį. Jei „TUSK IC“ pavyks įrodyti CMOS sprendimų našumą realiuose įrenginiuose, tai gali tapti svarbiu postūmiu spartesniam Ka juostos paslaugų prieinamumui.

  • Stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų įmonė „dtcpay“ pritraukė 25 mln. eurų: prisijungė SBI Group

    Stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų įmonė „dtcpay“ pritraukė 25 mln. eurų: prisijungė SBI Group

    Singapūre įsikūrusi stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų bendrovė „dtcpay“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė apie 25 mln. eurų. Strateginiu investuotoju tapo Japonijos finansų grupė SBI Group, išplečianti ankstesnę raundo dalį.

    Įmonė nurodė, kad SBI Group investavo per savo padalinį SBI Ventures Asset Pte Ltd ir per SBI-NTU-Kyobo Digital Innovation Fund. Tai sustiprina „dtcpay“ pozicijas regione, kuriame skaitmeninio turto infrastruktūra vis dažniau derinama su tradicinių finansų reikalavimais.

    Ankstesnę raundo dalį buvo paskelbta šių metų balandį, o ją vedė Vertex Ventures Southeast Asia & India. Prie finansavimo taip pat prisidėjo Genedant Capital ir esamas investuotojas, Singapūro verslo atstovas Kwee Liong Tek.

    „dtcpay“ teigimu, naujas kapitalas bus skirtas produktų rinkinio ir prekybininkų tinklo plėtrai, įskaitant atnaujinamą verslo portalą įmonių klientams. Taip pat planuojamos naujos vartotojams patogesnės funkcijos „dtcpay“ programėlėje.

    „Šio raundo nekėlėme tam, kad išlaikytume tai, ką sukūrėme. Jį pritraukėme tam, kad iš esmės pakeistume, kaip pinigai juda tarp valstybių“, – sakė „dtcpay“ įkūrėja ir vadovė Alice Liu.

    Bendrovė, įkurta 2019 metais, teigia kurianti infrastruktūrą, leidžiančią verslui ir gyventojams priimti, laikyti ir vykdyti atsiskaitymus stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tokie sprendimai rinkoje dažniausiai pozicionuojami kaip greitesnė alternatyva tarptautiniams pervedimams, kuriuos tradiciškai lėtina kelių dienų atsiskaitymo ciklai ir tarpininkų grandinės.

    „dtcpay“ yra pranešusi ir apie mokėjimo žetono kasos sprendimą, leidžiantį prekybininkams priimti stabiliosios kriptovaliutos atsiskaitymus fizinėse prekybos vietose. Įmonė taip pat yra bendradarbiavusi su „Visa“, siekdama pasiūlyti kortelės sprendimą, kuriame stabilioji kriptovaliuta konvertuojama į įprastą valiutą atsiskaitymo metu.

    Finansavimo užbaigimas įvyko po ankstesnio „dtcpay“ etapo 2023 metais, kai bendrovė buvo paskelbusi apie 16,5 mln. JAV dolerių pritraukimą, kas šiandien būtų apie 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad kitas etapas orientuotas į mastelio didinimą, partnerystes su pasaulinėmis finansų institucijomis ir plėtrą į naujas reguliuojamas rinkas.

    „Kitas „dtcpay“ etapas yra apie mastelį. Stipriname infrastruktūrą, giliname partnerystes su pasaulinėmis finansų institucijomis ir plečiamės į naujas reguliuojamas rinkas, kad stabiliosios kriptovaliutos mokėjimai būtų tokie pat sklandūs ir patikimi kaip tradiciniai atsiskaitymai“, – sakė „dtcpay“ valdybos pirmininkas Band Zhao.

  • Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdame veikiantis medicinos technologijų startuolis „Phosphoenix“ pritraukė 1 300 000 eurų finansavimą, kurį skirs pasirengimui pirmajam klinikiniam tyrimui su žmonėmis ir tolesnei neurostimuliacijos sistemos plėtrai. Bendrovė kuria neuroprotezę žmonėms, gyvenantiems su giliu aklumu, kai įprastos gydymo galimybės dažnai nepadeda.

    Finansavimo etape dalyvavo esami investuotojai TTT Medtech Fund, FIRST Fund ir Innovatiefonds Noord-Holland, taip pat prisijungė naujas investuotojas ROM InWest. „Phosphoenix“ jau anksčiau buvo paskelbusi apie pradinį finansavimą 2022 metais, o dabartinis etapas, pasak įmonės, turėtų priartinti technologiją prie klinikinės praktikos.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis, kad mūsų technologija pasiektų kliniką. Esamų investuotojų palaikymas ir ROM InWest įsitraukimas patvirtina pasiektą pažangą ir leidžia spartinti pasirengimą pirmajam tyrimui su žmonėmis, kartu ruošiantis A serijos finansavimui“, – sakė „Phosphoenix“ vadovas Hansas Bronsas.

    „Phosphoenix“ įkurta 2019 metais ir yra Nyderlandų neuromokslų instituto atšaka, susijusi su Karališkąja Nyderlandų menų ir mokslų akademija. Įmonę įkūrė profesorius Pieteris Roelfsema, profesorius Xingas Chenas ir daktaras Bertas Monna.

    Kaip veikia neuroprotezė?

    Skirtingai nei sprendimai, orientuoti į akį ar tinklainę, „Phosphoenix“ siekia apeiti pažeistą regos grandį ir stimuliuoti smegenų struktūrą, atsakingą už regos informacijos perdavimą. Bendrovė taikosi į šoninį kelinį kūną, kuris yra vienas svarbiausių regos kelio „perjungimo“ centrų.

    Sistemos pagrindas yra „Fountain Probe“ – didelio tankio nervinio audinio sąsaja su daugiau nei 1 000 mikroelektrodų. Ji sukurta taip, kad naudodama itin silpnus elektrinius impulsus galėtų sužadinti nervines ląsteles ir suformuoti regos pojūčius.

    Implantavimas planuojamas taikant stereotaksinės neurochirurgijos metodus, kurie remiasi praktika, naudojama giliojo smegenų stimuliavimo procedūrose. Pasak bendrovės, tai turėtų leisti tiksliai pasiekti tikslinę smegenų sritį ir valdyti stimuliacijos parametrus.

    DI ir akiniai su kamera

    Praktinis naudojimo scenarijus, kurį aprašo „Phosphoenix“, apima akinius su kamera, perduodančia vaizdą į kišeninį procesorių. Tuomet DI algoritmai realiu laiku paverčia vaizdą stimuliacijos instrukcijomis, kurios siunčiamos implantui.

    Elektrinė stimuliacija sukelia fosfenus – taškinių šviesos pojūčių „taškus“, kurie kartu gali sudaryti interpretuojamą vaizdą. Šis principas dažnai lyginamas su taškiniu vaizdu, kai informacija pateikiama supaprastintai, tačiau gali būti pakankama orientacijai ir bazinėms užduotims.

    Kas toliau?

    Bendrovė teigia, kad ikiklinikiniai tyrimai parodė nervinius ir elgsenos atsakus, suderinamus su elektriškai sukeltais regos pojūčiais. Kitas etapas – pirmasis klinikinis tyrimas su žmonėmis, kurį planuojama vykdyti kartu su Amsterdam UMC.

    Investuotojai akcentuoja technologijos potencialą, tačiau pabrėžia ir klinikinės validacijos svarbą, nes neuroprotezėms keliami itin aukšti saugumo reikalavimai. „Phosphoenix“ nurodo, kad lygiagrečiai ruošis A serijos finansavimo etapui, kuris reikalingas platesnei klinikinei programai finansuoti.

    „Phosphoenix“ siekia sukurti sprendimą tiems pacientams, kurių regėjimo praradimas susijęs su tinklainės ar regos nervo pažeidimais. Jei klinikiniai tyrimai patvirtintų saugumą ir naudą, tokio tipo neuroprotezės galėtų tapti viena iš krypčių, keičiančių aklumo gydymo galimybių ribas.

  • Kevinas O’Leary vėl perka kriptovaliutas: lūžio tašku vadina biržų sprendimą dėl blokčeino

    Kevinas O’Leary vėl perka kriptovaliutas: lūžio tašku vadina biržų sprendimą dėl blokčeino

    Investuotojas ir „O’Leary Ventures“ vadovas Kevinas O’Leary teigia vėl didinantis savo investicijas į kriptovaliutas ir ruošiantis kitam rinkos ciklui. Jis kalbėjo Niujorke vykusiame „Avalanche Summit“, kur akcentavo, kad didžiausia intriga dabar slypi ne kainose, o infrastruktūros pasirinkimuose.

    Anot O’Leary, artimiausias etapas kriptoturto rinkoje bus susijęs su tuo, kuri blokčeino platforma sulauks plataus pramonės pritaikymo ir kokiame sektoriuje tai įvyks greičiausiai. Jis pabrėžė, kad bendraudamas su skirtingų sričių įmonių vadovais girdi labai nevienodus planus, o tai rodo, kad rinka dar nėra susitarusi dėl vieno standarto.

    Kas, jo manymu, pakeistų žaidimą?

    O’Leary svarbiausiu signalu įvardija pirmos didelės akcijų biržos sprendimą įsitraukti į blokčeino naudojimą. Jo teigimu, toks žingsnis būtų lūžio momentas, nes visa platesnė finansų ekosistema imtų orientuotis į grandinę, kuri atitiktų biržos keliamus reikalavimus dėl saugumo, atitikties ir veiklos patikimumo.

    „Pirmoji didelė birža, pasirinkusi blokčeiną, taps momentu, kurį prisimins visa rinka“, – sakė Kevinas O’Leary.

    Finansų rinkose biržų sprendimai dažnai veikia kaip standartų nustatymas: jei platforma turi aptarnauti didelius srautus, atitikti priežiūros institucijų lūkesčius ir turėti aiškią rizikų kontrolę, technologiniai kriterijai tampa griežtesni. Dėl to kriptosektoriuje daug dėmesio skiriama ne tik grandinės greičiui ar mokesčiams, bet ir auditui, tapatybės bei rizikos valdymo procesams.

    Reguliavimas ir mokesčiai

    O’Leary taip pat komentavo JAV teisėkūros procesus po nesėkmės Senate, kai preliminarus balsavimas dėl „Clarity Act“ nebuvo sėkmingas. Jo vertinimu, skaitmeninio turto reguliavimas į darbotvarkę grįš, nes politikai jau formuoja mokesčių politiką šiai turto klasei.

    „Jei kuriate šio turto mokesčių politiką, norėsite daugiau reguliavimo, o ne mažiau“, – sakė Kevinas O’Leary.

    Jis neatmeta, kad iki JAV vidurio kadencijos rinkimų šis teisėkūros paketas gali ir nepasistūmėti, tačiau pati kryptis, jo manymu, aiški: mokesčiai ir atitikties taisyklės ilgainiui turėtų tapti labiau apibrėžtos. Rinkos dalyviams tai reikštų didesnį nuspėjamumą, bet kartu ir aukštesnę veiklos kainą bei griežtesnius reikalavimus platformoms.

    Bitkoinas portfeliuose ir DI investicijos

    Kalbėdamas apie bitkoiną, O’Leary teigė matantis jo vietą institucinių investuotojų portfeliuose kaip alternatyvaus turto dalį. Jis lygino bitkoino potencialią poziciją su auksu, kuris institucijoms dažnai tarnauja kaip diversifikavimo priemonė, kai siekiama mažinti priklausomybę nuo tradicinių rinkų svyravimų.

    Be kriptoturto, investuotojas užsiminė ir apie savo kryptį DI srityje. Jo teigimu, didžiausią dėmesį jis skiria ne DI modeliams, o energijos infrastruktūrai, kuri reikalinga dideliems skaičiavimo pajėgumams užtikrinti, įskaitant projektus Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

  • Web3 reklamos nuosmukis: kodėl banerių era baigiasi ir kaip svetainės gali uždirbti iš sandorių

    Web3 reklamos nuosmukis: kodėl banerių era baigiasi ir kaip svetainės gali uždirbti iš sandorių

    Skaitmeninės reklamos istorijoje baneriai ne kartą buvo „nurašyti“, tačiau iš tiesų jie tiesiog keitė formą. Po 2000-ųjų pradžios dotkomų burbulo sprogimo, vartotojai ėmė mažiau spausti ryškias reklamjuostes, o rinką vis labiau perėmė kontekstinė ir vėliau programatinė reklama, paremta duomenimis bei automatizuotu pirkimu.

    Šį pokytį sustiprino vadinamasis banerių aklumas, kai žmonės sąmoningai ar nesąmoningai ignoruoja elementus, vizualiai panašius į reklamą. Prie to prisidėjo ir reklamos blokavimo įrankiai, todėl daliai auditorijų baneriai apskritai nepasiekia ekrano, o leidėjams mažėja realiai monetizuojamų parodymų apimtis.

    Kriptoturto ir Web3 ekosistemoje baneriai ilgą laiką laikėsi geriau nei daugelyje kitų nišų. Ankstyvieji bendruomenių dalyviai aktyviai ieškojo naujų projektų, todėl reklamos paspaudimas dažnai būdavo vedamas smalsumo ir vilties rasti greitą grąžą žadantį sprendimą.

    Tačiau rinka bręsta, o kartu keičiasi ir vartotojų elgsena. Po daugybės nesėkmingų projektų, sukčiavimo atvejų ir tuščių pažadų dalis auditorijos pradėjo bet kokią agresyvesnę reklamą vertinti kaip rizikos signalą, o ne pasiūlymą, kuriuo verta domėtis.

    Web3 sektoriuje papildomą spaudimą kuria ir reklamos kanalų ribojimai didžiosiose platformose, dėl kurių reklamos paklausa koncentruojasi siauresniame kriptoturto kanalų rate. Kai pasiūla ribota, kainos kyla, o banerio ekonomika prastėja: mokama už parodymus, bet grąža krenta dėl menko įsitraukimo ir blokavimo.

    Nuo parodymų prie realios vertės

    Leidėjams ir turinio platformoms tai reiškia aiškų klausimą: kaip uždirbti ne vien iš dėmesio, o iš veiksmo. Vietoje modelio, kai lankytojas nukreipiamas į trečiąją šalį ir svetainė gauna tik nedidelę dalį pajamų už paspaudimą, vis dažniau ieškoma būdų paslaugą suteikti pačioje svetainėje.

    Vienas dažniausiai minimų kelių Web3 aplinkoje yra įrankių integracijos, leidžiančios atlikti operacijas neišeinant iš puslapio. Tokiu atveju vartotojas gauna funkcionalumą čia ir dabar, o svetainė gali uždirbti nuo įvykusios transakcijos, o ne nuo reklamos parodymo.

    Toks principas dažnai įgyvendinamas per kriptoturto keitimo valdiklius, kurie įterpiami į svetainę kaip funkcija. Integracija paprastai leidžia vartotojui atlikti žetonų keitimą toje pačioje aplinkoje, o pajamos platformai siejamos su realiu sandorių srautu.

    Kodėl valdikliai tampa alternatyva

    Valdiklių modelis patrauklus tuo, kad mažiau priklauso nuo baneriams būdingų problemų: aklumo reklamai, blokavimo ir išpūstų parodymų kainų. Vartotojas sąveikauja ne su pažadu, o su įrankiu, todėl didėja tikimybė, kad apsilankymas virs apčiuopiamu veiksmu.

    Kita svarbi priežastis yra kaštai ir greitis. Vietoje ilgo vidinio produkto kūrimo, daliai leidėjų pakanka įdiegti jau paruoštą sprendimą, o likusi techninė dalis, tokia kaip likvidumo maršrutizavimas ar vykdymas, tenka paslaugos teikėjui.

    Rinkodaros logika čia keičiasi iš esmės: tikslas tampa ne pertraukti vartotoją reklama, o tapti naudingos patirties dalimi. Web3 auditorijai, kuri yra skeptiškesnė ir jautresnė rizikos signalams, toks požiūris gali būti patikimesnis ir ilgainiui efektyvesnis monetizacijos kelias.

    Banerių reklama neišnyko, tačiau Web3 segmente jos efektyvumas akivaizdžiai silpsta. Svetainėms, kurios anksčiau rėmėsi parodymais, vis dažniau tenka persiorientuoti į vertę kuriančias integracijas, kur pajamos ateina iš realių sandorių, o ne iš vienkartinio paspaudimo.

  • Miuncheno „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: kurs civilinės saugos infrastruktūrą visoje Europoje

    Miuncheno „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: kurs civilinės saugos infrastruktūrą visoje Europoje

    Miunchene įsikūręs startuolis „Arcos“ pranešė užbaigęs 5,5 mln. eurų sėklos investicijų etapą ir viešai pristatė savo veiklą. Įmonė kuria ir eksploatuoja civilinės saugos infrastruktūrą – nuo stebėsenos valdymo centrų iki programinės įrangos, kuri apdoroja jutiklių signalus ir padeda koordinuoti reagavimą.

    Investicijų etapui vadovavo High-Tech Gründerfonds (HTGF), taip pat prisidėjo Bayern Kapital, Pact, Haufe, Robin Capital ir strateginiai verslo angelai. „Arcos“ teigimu, lėšos bus skirtos komandai Vokietijoje plėsti, platformai tobulinti ir pasirengti mastelio didinimui kritinės infrastruktūros segmente.

    „Europa suprato, kad jos saugumas yra jos pačios atsakomybė, įskaitant infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienis gyvenimas: energiją, transportą, vandenį ir duomenis“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Moritzas Steigerwaldas.

    Pasak bendrovės, saugos ir apsaugos rinka išgyvena spartų lūžį: jutikliai diegiami vis platesniu mastu – gyvenamuosiuose namuose, komerciniuose objektuose, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ir duomenų centruose. Tuo pat metu, anot „Arcos“, daugelyje šalių trūksta darbuotojų, todėl technologijos vis dažniau aptinka incidentus, o svarbiausia tampa greitis ir patikimumas, kaip signalas paverčiamas konkrečiu veiksmu.

    Įmonė akcentuoja, kad realias spragas išryškina išpuoliai ar sabotažo atvejai infrastruktūros objektuose, taip pat incidentai, susiję su bepiločių naudojimu oro uostų ar pramonės teritorijų prieigose. „Arcos“ argumentuoja, kad dalis atakų pavyksta dėl paprastos priežasties – ne visur užtikrinama nenutrūkstama stebėsena, o sprendimų priėmimas ir reagavimas dažnai priklauso nuo skirtingų, tarpusavyje prastai susietų sistemų.

    „Ši industrija iš esmės lemia, ar šalis veiks. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių – trūksta to, kas nuolat stebi. Būtent tai kuriame, sujungdami technologiją ir visapusiško paslaugų teikėjo modelį“, – sakė „Arcos“ bendraįkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ modelis remiasi vieno centro principu: įvairių šaltinių signalai suvedami į bendrą sistemą, sprendimai priimami vienoje vietoje, incidentai valdomi iki uždarymo, o kiekvienas žingsnis dokumentuojamas. Bendrovė pabrėžia, kad kritinėse situacijose žmonės įsitraukia ten, kur būtinas vertinimas ir atsakomybė, tačiau rutina maksimaliai automatizuojama.

    Įmonė taip pat tvirtina, jog svarbi jos strategijos dalis – neperduoti esminių veiklų tiekėjams: valdymo centro operavimas ir programinės įrangos kūrimas vyksta „po vienu stogu“. Tokiu būdu, pasak „Arcos“, sprendimai gali būti greičiau pritaikomi pagal realias operacines situacijas, o sistema su kiekvienu nauju prijungtu jutikliu turėtų tapti tikslesnė, o ne sudėtingesnė.

    Artimiausiu laikotarpiu „Arcos“ planuoja stiprinti pozicijas Vokietijoje, o vėliau žengti į kitas Europos rinkas. Bendrovė tikisi, kad augant dėmesiui kritinės infrastruktūros atsparumui ir fizinės bei skaitmeninės saugos susiliejimui, vis daugiau operatorių ieškos integruotų sprendimų, kurie sujungia technologiją, procesus ir realaus laiko reagavimą.

  • CFTC siunčia kriptoturto rinkų taisykles Baltiesiems rūmams: imasi veiksmų, kai įstatymas įstrigo Senate

    CFTC siunčia kriptoturto rinkų taisykles Baltiesiems rūmams: imasi veiksmų, kai įstatymas įstrigo Senate

    CFTC pateikė kriptoturto sandorių ir rinkų reguliavimo projektą Baltiesiems rūmams peržiūrai, signalizuodama, kad agentūra neskuba laukti Kongreso sprendimų. Dokumentai perduoti federalinių taisyklių vertinimu užsiimančiam Biudžeto valdymo ir administravimo biuro padaliniui OIRA, kuris paprastai tikrina, ar reguliavimas atitinka administracijos prioritetus ir procedūras.

    Reguliuotojas detalių apie siūlomą taisyklių paketą kol kas nekomentuoja, tačiau pats žingsnis rodo pasirengimą judėti į priekį esamų įgaliojimų rėmuose. OIRA peržiūra dažnai laikoma vienu paskutinių etapų prieš viešą paskelbimą ir platesnį derinimą.

    CFTC aktyvumas sustiprėjo po to, kai Senate procedūriniu balsavimu įstrigo plataus užmojo skaitmeninio turto reguliavimo iniciatyva, turėjusi pirmą kartą iš esmės suvienodinti federalinę kriptoturto priežiūrą. Dalis derybose dalyvavusių demokratų nurodė etikos rizikas kaip vieną svarbiausių priežasčių, kodėl įstatymo projektui nepritarė.

    Diskusijas papildė ir politikų keliami klausimai dėl galimų interesų konfliktų, susijusių su Donaldo Trumpo kriptoturto interesais. Įstatymų leidėjai viešai svarstė, kiek tokie ryšiai gali daryti įtaką administracijai formuojant skaitmeninio turto rinkų taisykles.

    Tuo pat metu kitos institucijos taip pat pristatė naujas kryptis kriptoturto rinkoms. SEC paskelbė ilgai lauktą inovacijų išimtį, kuria siekiama sudaryti sąlygas blokų grandinėje vykdomai tokenizuotų akcijų prekybai, o CFTC atskirai pateikė vadinamąją neveikimo poziciją programinės įrangos kūrėjams, nurodydama sąlygas, kurioms esant ji nerekomenduotų pradėti vykdymo veiksmų dėl tam tikrų registracijos reikalavimų.

    CFTC pirmininkas Michaelas Seligas anksčiau yra teigęs, kad, jei politinis procesas strigs, agentūra bandys kurti kriptoturto rinkų priežiūros režimą remdamasi turimais įgaliojimais. Jo teigimu, tai gali atverti kelią tiek jau registruotiems rinkos dalyviams, tiek neregistruotoms kriptobiržoms veikti pagal CFTC prižiūrimą modelį, pritaikytą svertinei ar maržinei prekybai.

    „Jei Kongresas vėluos, naudosime esamus įgaliojimus, kad pradėtume kurti kriptoturto rinkų režimą“, – sakė Michaelas Seligas.

    Praktikoje tai reikštų, kad federalinė kriptoturto reguliavimo kryptis artimiausiu metu gali būti formuojama ne vien per naujus įstatymus, bet ir per agentūrų taisyklių kūrimą. Rinkos dalyviams tai didina spaudimą sekti ne tik Kapitolijaus, bet ir reguliuotojų darbotvarkes, nes būtent ten gali atsirasti greičiausiai įsigaliosiantys reikalavimai.

  • Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londone įsikūręs biotechnologijų startuolis „Big Picture Bio“ paskelbė baigęs „slapto režimo“ etapą ir pritraukęs 2,55 mln. eurų finansavimą. Įmonė kuria dirbtinio intelekto pagrindu modeliuojamas kombinuotas terapijas vėžiui ir kitoms sudėtingoms ligoms.

    Pasak bendrovės, pinigai bus skirti pirmuosius kompiuteriniu būdu atrinktus vaistų derinius perkelti į laboratorinius tyrimus, kur bus tikrinamas jų veiksmingumas. Tokia kryptis atspindi platesnę farmacijos sektoriaus tendenciją mažinti brangų bandymų ir klaidų ciklą ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Finansavimą sudaro apie 1,75 mln. eurų ikisėklinė investicija, kurią bendrai vedė fondai „Kadmos Capital“ ir „Exceptional Ventures“. Taip pat skirta apie 815 000 eurų nedilucinio finansavimo per „Innovate UK“ programą „Investor Partnerships“, o prie raundo prisidėjo „Gloucester Ventures“ ir privatus investuotojas John White.

    Startuolį įkūrė vadovė dr. Kerstin Papenfuss ir technologijų vadovas dr. Mark Hammond. Abu jie anksčiau dirbo „Deep Science Ventures“, kur užsiėmė terapijų ir su vaistų kūrimu susijusių technologijų projektų vystymu.

    „Big Picture Bio“ teigia sukūrę generatyvinį vadinamąjį pasaulio modelį, kuris simuliuoja naviko, imuninių ląstelių ir aplinkinių audinių sąveikas. Tikslas yra ne tik parinkti, kurie vaistai galėtų veikti kartu, bet ir nustatyti jų skyrimo seką, kad būtų galima kuo ilgiau atitolinti atsparumo gydymui atsiradimą.

    Įmonė pabrėžia, kad tradiciniai laboratoriniai atrankos metodai greitai atsiremia į mastelio ribas, kai kalbama apie derinių skaičių. Pavyzdžiui, vien 100 vaistų ir 100 dozių porinių kombinacijų pilnas ištyrimas, bendrovės skaičiavimu, pareikalautų maždaug 50 mln. atskirų eksperimentų.

    „Vėžys nėra viena liga, kurią lemia vienas taikinys, tačiau vaistus vis dar kuriame tarsi taip būtų. Deriniai yra kelias į pergalę, bet kai jų teoriškai galima sudaryti daugiau nei 900 mlrd., jokia laboratorija negali jų visų išbandyti“, – sakė „Big Picture Bio“ vadovė ir bendraįkūrėja dr. Kerstin Papenfuss.

    „Būtent tam ir kūrėme „Big Picture Bio“: modeliuoti ligą kaip dinamišką sistemą ir pagal tai projektuoti derinius, kurie labiausiai tikėtina veiks pacientams, o ne tik tuos, kuriuos patogiausia išbandyti. Šis finansavimas leis pirmuosius mūsų sukurtus derinius perkelti iš modelio į laboratoriją“, – pridūrė ji.

    Įmonės teigimu, jos prognozavimo metodas jau buvo tikrintas su realiais klinikiniais duomenimis. „Big Picture Bio“ taip pat nurodo pateikusi 14 prognozių prieš 2026 metais vykusią ASCO onkologijos konferenciją ir teigia, kad 12 jų pasitvirtino.

    Investuotojai akcentuoja, kad didžiausia vertė slypi ne vien naujų molekulių paieškoje, o gebėjime patikimiau numatyti, kaip elgsis sudėtingi klinikiniai tyrimai. Tai ypač aktualu onkologijoje, kur derinant vaistus svarbu suderinti veiksmingumą, toksikologiją ir paciento imuninės sistemos reakcijas.

    Startuoliui konsultuoja patyrusių farmacijos sektoriaus specialistų komanda, įskaitant kelių tarptautinių bendrovių onkologijos ir vaistų vertinimo ekspertus. Bendrovė planuoja pradėti nuo vėžio ir imuninės sistemos tarpininkaujamų ligų, o vėliau siekti kurti gydymo schemas neapsiribojant esamų vaistų permaišymu.

    Rinkoje, kur DI sprendimai vis dažniau naudojami taikinių identifikavimui, molekulių atrankai ir klinikinių tyrimų dizainui, „Big Picture Bio“ stato ant kombinacinės terapijos optimizavimo. Jei metodika pasiteisins „šlapiuose“ eksperimentuose ir vėliau klinikoje, tai galėtų reikšti greitesnį kelią iki tiksliau parinktų gydymo derinių ir mažesnę nesėkmių riziką brangiausioje vaistų kūrimo stadijoje.

  • „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Ava Labs“ prezidentas Charley Cooperis teigia, kad Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) beveik metus testavo „Avalanche“ blokų grandinės technologiją. Pasak jo, bandymai buvo skirti įvertinti, kaip ši infrastruktūra galėtų tikti planams dėl vertybinių popierių tokenizacijos.

    Kalbėdamas renginyje Niujorke Cooperis pabrėžė, kad NYSE domėjosi ne tik technologine puse, bet ir projekto ekonomika. Jo teigimu, birža siekė suprasti, ar „Ava Labs“ mato platesnius biržos verslo poreikius, o ne vien techninį sprendimą.

    „Palieku NYSE komandai viešai kalbėti apie tai, kur jie yra visame procese“, – sakė Charley Cooperis.

    Cooperis pridūrė, kad tarp pusių susiformavo artimas darbinis ryšys, tačiau jis nesakė, jog NYSE jau pasirinko „Avalanche“. Tai reiškia, kad testavimas nebūtinai garantuoja galutinį sprendimą, o birža gali svarstyti ir kelias alternatyvias platformas.

    Tą pačią kryptį patvirtino ir NYSE valdančios grupės „Intercontinental Exchange“ (ICE) strateginių iniciatyvų vadovas Michaelas Blaugrundas. Jis teigė, kad bendrovė aktyviai vertina skirtingas blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ atitinka daug svarbių kriterijų.

    „Esame labai įsitraukę vertindami blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ mums atitinka daug reikalavimų“, – sakė Michaelas Blaugrundas.

    NYSE anksčiau skelbė kurianti platformą, skirtą tokenizuotų JAV akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų prekybai bei atsiskaitymui grandinėje, jei bus gauti reikalingi reguliaciniai leidimai. Tokiose sistemose paprastai siekiama sujungti tradicinį pavedimų suderinimą su blokų grandinės pagrindu veikiančia po sandorio infrastruktūra, kad atsiskaitymai vyktų greičiau ir būtų lengviau automatizuojami.

    Rinkos dalyviams tai aktualu dėl kelių priežasčių: tokenizacija siejama su 24 valandų prekybos perspektyva, efektyvesniu atsiskaitymu ir galimybe kurti naujus finansinius produktus. Cooperis taip pat užsiminė, kad per artimiausius metus kai kurios prekybos vietos gali pradėti siūlyti prekybą visą parą darbo dienomis, nors neįsipareigojo prognozuoti, ar tai pirmiausia bus didžiausios pasaulio biržos.

    Šios diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai JAV reguliuotojai ieško būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga. Tokiais atvejais biržoms svarbu ne tik technologinis sprendimas, bet ir atitiktis taisyklėms, rizikų valdymas, turto saugojimas bei suderinamumas su esamomis prekybos ir atsiskaitymo sistemomis.