CP v2

Blog

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • Trijų kryžių paminklas Vilniuje vėl baltuos: prasideda atnaujinimas, paaiškėjo svarbi detalė

    Trijų kryžių paminklas Vilniuje vėl baltuos: prasideda atnaujinimas, paaiškėjo svarbi detalė

    Vilniaus panoramoje iš tolo matomas Trijų kryžių paminklas artimiausiu metu bus atnaujintas: numatyta nuvalyti paviršių, sutvarkyti nusidėvėjusias vietas ir perdažyti dangą. Darbai planuojami taip, kad lankytojai ir toliau galėtų patekti į šalia esančią apžvalgos aikštelę.

    Paminklo būklė įvertinta 2024 metais atliktos ekspertizės metu. Specialistai nurodė, kad konstrukcinė būklė yra gera ir esminių pažeidimų nenustatyta, tačiau paviršiuje matyti laiko ir aplinkos poveikio pėdsakai.

    Pasak miesto atstovų, atnaujinimas yra kosmetinis, tačiau praktiškai svarbus, nes padeda apsaugoti dangą nuo tolesnio dėvėjimosi. Tokie darbai įprastai atliekami prevenciškai, kad drėgmė, temperatūrų kaita ir tarša neardytų paviršiaus sparčiau.

    Planuojama, kad darbai truks apie mėnesį, o tiksli trukmė priklausys nuo oro sąlygų. Paminklą tvarkys UAB „Grinda“.

    Teritorija nebus uždaryta, tačiau prie pat paminklo prieiti nepavyks, nes darbų zona bus aptverta saugumo juosta. Taip siekiama užtikrinti tiek lankytojų, tiek dirbančių specialistų saugumą.

    Pastaraisiais metais paminklas buvo prižiūrimas atliekant mažesnės apimties darbus, tačiau kompleksinis paviršių atnaujinimas ilgą laiką nebuvo vykdytas. Miesto teigimu, dabar siekiama suvienodinti dangą ir išsaugoti tvarkingą vieno ryškiausių sostinės simbolių vaizdą.

  • ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Bendrovė nurodo, kad gedimų dar fiksuojama keliuose regionuose, o darbai tęsiami tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

    Zarasų rajone registruoti 89 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros išlieka 268 klientai. Gedimus rajone šalina 13 brigadų, kurios dirba pagal prioritetus, pirmiausia užtikrindamos saugų ir stabilų elektros tiekimą gyventojams.

    Pasak ESO, daugiausia šiuo metu šalinami 0,4 kV tinklo gedimai, dėl kurių elektra dažniausiai dingsta vienam–keturiems klientams. Tokie gedimai neretai išsiblaškę plačioje teritorijoje, todėl jų lokalizavimas ir sutvarkymas užtrunka, net jei kiekvienas atskirai atrodo nedidelis.

    ESO pabrėžia, kad tikrasis gedimo mastas dažnai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą. Kai kur tenka statyti naujas elektros linijų atramas, o darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų tinklo vietų.

    Daugiausia sutrikimų, bendrovės teigimu, išlieka Salako seniūnijoje bei buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar yra buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Dusetose.

    Laikinam elektros tiekimo užtikrinimui Zarasų rajone ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 50 generatorių, dalis gyventojų naudoja ir savo turimą įrangą. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad 55 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Utenos regione fiksuoti 474 sutrikimai, be elektros buvo 1 258 klientai, gedimus šalino 65 brigados. Bendrai regionuose, kuriuose dar likę audros sukelti pažeidimai, registruoti 517 sutrikimų, be elektros buvo 1 318 klientų, dirbo 79 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl užsitęsusių sutrikimų ir patiriamų nepatogumų. Bendrovė primena, kad po audrų dalis gedimų gali pasikartoti dėl papildomai lūžtančių šakų ar medžių, todėl situacija gali kisti net ir atstačius elektros tiekimą.

  • Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad valstybinės reikšmės miške bus vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Darbai numatyti 295 kvartalo 8 sklype, kur jų apimtis sieks 1,2 hektaro.

    Pasak savivaldybės, planuojama šalinti pažeistus ir pavojingus medžius, kurie kelia riziką aplinkiniams ir gali bloginti miško būklę. Tuo pačiu akcentuojama, kad sveikos pušys ir beržai bus paliekami, iš jų formuojant likusį medyną.

    Kodėl pasirenkami sanitariniai kirtimai?

    Atrankiniai sanitariniai kirtimai IIB miškų grupės medynuose dažniausiai taikomi tuomet, kai reikia greitai pašalinti ligų, kenkėjų ar stichijų pažeistus medžius. Tokia praktika naudojama siekiant sumažinti riziką, kad pažeidimai išplis, o miškas praras rekreacinę ir kraštovaizdinę vertę.

    Miškų tvarkyme sanitariniai kirtimai taip pat siejami su saugumu, ypač ten, kur miško takais vaikšto gyventojai ir poilsiautojai. Vėjo išlaužyti, įtrūkę ar pradėję džiūti medžiai gali tapti pavojingi, todėl atrankinis šalinimas leidžia išlaikyti teritoriją tvarkingą ir mažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Kaip bus organizuojami darbai?

    Savivaldybė nurodo, kad nupjauti medžiai bus supjaustomi į medienos sortimentus, o kirtimo atliekos, tokios kaip viršūnės ir šakos, bus ištraukiamos ir sandėliuojamos. Sandėliavimo vieta numatyta Pramonės gatvėje 29.

    Darbai pagal sutartį bus vykdomi nuo 2026 metų rugsėjo 7 dienos iki spalio 31 dienos. Rangovu įvardijama bendrovė „Arbora LT“.

    Kokiu pagrindu leidžiama kirsti?

    Pranešime teigiama, kad kirtimai vykdomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis miško kirtimų apimtimis ir Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka. Leidimas kirsti mišką išduotas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, numeris 22602854.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra išsaugoti ir formuoti rekreacinę miško aplinką bei auginti atsparesnį medyną, kuris būtų mažiau pažeidžiamas vėjų, ligų ir miško kenkėjų. Gyventojų prašoma supratingumo dėl galimų laikino miško lankymo ribojimų ir nepatogumų darbų metu.

  • Ką valgyti vakarienei, kad ilgai jaustumėtės sotūs: dietologai išskyrė 4 taisykles

    Ką valgyti vakarienei, kad ilgai jaustumėtės sotūs: dietologai išskyrė 4 taisykles

    Vakarienė, po kurios po valandos vėl norisi užkandžiauti, dažniausiai būna sudaryta vien iš greitai pasisavinamų angliavandenių. Specialistai pabrėžia, kad sotumą labiausiai lemia ne „stebuklinga“ valanda, o keturi elementai lėkštėje: baltymai, daržovės, kokybiški angliavandeniai ir nedidelis kiekis riebalų.

    Geras atskaitos taškas yra sveikos mitybos lėkštės principas, taikomas daugelyje šalių: maždaug pusę porcijos turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, pirmenybę teikiant daržovėms. Likusi dalis paprastai paskirstoma viso grūdo produktams ir baltymų šaltiniams, o skonį ir vitaminų įsisavinimą papildo saikingas riebalų kiekis.

    Baltymai ir skaidulos – sotumo pagrindas

    Baltymai vakarienėje padeda ilgiau išlaikyti sotumą, nes trumpuoju laikotarpiu gali mažinti alkį ir veikti apetito hormonus. Tam nebūtina rinktis itin daug baltymų turinčio patiekalo, svarbiausia, kad jų apskritai būtų: kiaušiniai, natūralūs pieno produktai, paukštiena, ankštiniai ar žuvis.

    Daržovės padidina patiekalo tūrį, bet neprideda daug energinės vertės, todėl padeda „prisipildyti“ lengviau. Be to, jos yra pagrindinis skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis, o skaidulos siejamos su geresne sotumo kontrole ir stabilesniu gliukozės atsaku.

    Jei vakare nuo didelio kiekio žalių daržovių pučia pilvą ar skauda, tą patį tikslą galima pasiekti renkantis termiškai apdorotas daržoves. Keptos, troškintos ar virtos daržovės dažnai būna lengviau toleruojamos, ypač žmonėms, turintiems jautresnį virškinimą.

    Angliavandeniai vakare nedraudžiami

    Paplitusi taisyklė, kad po tam tikros valandos reikia visiškai atsisakyti duonos, ryžių ar bulvių, neturi tvirto pagrindo. Angliavandeniai gali būti sveikos vakarienės dalis, tačiau didžiausią reikšmę turi jų rūšis, porcija ir tai, kaip atrodo visa dienos mityba.

    Dažniau verta rinktis viso grūdo duoną, avižas, kruopas ar pilno grūdo makaronus, nes jie suteikia daugiau skaidulų ir dažnai sotina ilgiau nei saldūs kepiniai ar labai rafinuoti dribsniai. Vis dėlto viso grūdo produktai nėra absoliutus reikalavimas: sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis pasirinkimas turėtų būti individualus.

    Riebalai ir vakarienės laikas: kur slypi klaidos

    Nedidelis riebalų kiekis vakarienėje svarbus, nes jis padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K bei pagerina skonį. Tam pakanka šlakelio alyvuogių aliejaus, saujelės riešutų, sėklų ar kelių avokado skiltelių, tačiau per riebi ir labai gausi vakarienė gali didinti sunkumo jausmą.

    Vakarienės laiką geriausia derinti prie dienotvarkės, o ne prie „griežtos“ valandos. Dažniausiai rekomenduojama paskutinį valgymą planuoti likus maždaug 2–3 valandoms iki miego, o žmonėms, varginamiems refliukso, ilgesnis tarpas iki atsigulimo gali padėti sumažinti naktinius simptomus.

    Praktiškai sotumo principus lengva pritaikyti kasdien: sumuštinis su kiaušiniu ir daržovėmis, kruopos su keptomis daržovėmis ir pupelėmis ar salotos su paukštiena, porcija viso grūdo duonos ir šlakelis aliejaus. Svarbiausia, kad vakarienė būtų įvairi, atitiktų jūsų poreikius ir nekeltų diskomforto prieš miegą.

  • Mokslininkai rado naują pėdsaką kovoje su nutukimu: žarnyno bakterijos gali lemti svorį

    Mokslininkai rado naują pėdsaką kovoje su nutukimu: žarnyno bakterijos gali lemti svorį

    Nutukimas tampa pasauline epidemija

    Nutukimas jau seniai nebėra vien gyvenimo būdo problema – Pasaulio sveikatos organizacija jį apibūdina kaip lėtinę, dažnai atsinaujinančią ligą, kurią lemia genetika, neurobiologija, aplinka ir maisto prieinamumas. 2022 metais nutukimu pasaulyje gyveno maždaug kas aštuntas žmogus, o antsvorį turėjo milijardai suaugusiųjų.

    Svorio augimas paprastai siejamas su teigiamu energijos balansu, kai suvartojama daugiau kalorijų nei jų sudeginama. Tačiau apetitas, sotumo jausmas, energijos sąnaudos ir reakcija į gydymą priklauso nuo daugybės mechanizmų, todėl mokslas vis dažniau ieško papildomų paaiškinimų.

    Kaip žarnynas susijęs su svoriu

    Vienas aktyviausiai tiriamų veiksnių yra žarnyno mikrobiota – trilijonai mikroorganizmų, padedančių skaidyti maisto medžiagas ir gaminančių įvairius metabolitus. Tarp jų yra trumposios grandinės riebalų rūgštys, kurios gali veikti žarnyno barjerą, imuninį atsaką ir hormonų, susijusių su alkiu bei sotumu, išsiskyrimą.

    Mokslininkai taip pat tiria žarnyno ir smegenų ašį – komunikacijos kelią, kuriuo žarnyne vykstantys procesai gali daryti įtaką elgsenai, alkio signalams ir net streso reakcijoms. Be to, mikrobiota dalyvauja tulžies rūgščių apykaitoje, o tai siejama su riebalų virškinimu ir medžiagų apykaita.

    Ką rodo naujausi tyrimai

    Tyrimai rodo, kad nutukimą turintiems žmonėms dažniau nustatoma mažesnė mikroorganizmų įvairovė ir kitoks jų genų aktyvumas. 2024 metais paskelbta didelės apimties meta analizė, apėmusi 3 329 mėginius iš 17 šalių, rado pasikartojančius mikrobiotos skirtumus ir su nutukimu susijusius metabolinius kelius.

    Kartu paneigiamas anksčiau plačiai kartotas supaprastinimas, kad nutukimą esą patikimai išduoda vien bakterijų Firmicutes ir Bacteroidetes santykis. Tyrėjai pabrėžia, kad toks rodiklis nėra universalus ir negali būti laikomas patikimu diagnostiniu matu.

    Svarbiausia problema – priežasties ir pasekmės klausimas. Mityba, vaistai, fizinis aktyvumas, amžius, žarnyno turinio slinkimo greitis ir pati liga gali keisti mikrobiotą, todėl ryšys nebūtinai reiškia, kad būtent mikrobiota sukelia nutukimą.

    Kodėl bandymai žmonėms dar neperlaužė situacijos

    Stiprių argumentų pateikė eksperimentai su gyvūnais: perkėlus mikrobiotą iš skirtingo kūno sudėjimo donorų, gyvūnams kito riebalinio audinio kaupimas, tačiau rezultatai priklausė ir nuo mitybos. Tai rodo biologinę galimybę, bet tokie duomenys negali būti tiesiogiai perkelti žmonėms.

    Žmonių tyrimuose daug žadančių signalų irgi yra: dalyje darbų nustatyta, kad tam tikros pradinės mikrobiomo funkcijos gali būti susijusios su sėkme keičiant gyvenimo būdą ir mažinant svorį. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai labiau kryptys tolimesniems tyrimams, o ne paruoštas klinikinis įrankis.

    Entuziazmą vėsina bandymai tiesiogiai keisti mikrobiotą. Randomizuotuose tyrimuose išmatų mikrobiotos transplantacija iš liekno donoro ne visada suteikė papildomos naudos mažinant svorį, o probiotikai negali būti laikomi universaliu lieknėjimo sprendimu, nes poveikis priklauso nuo konkretaus štamo, dozės ir situacijos.

    Tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu įrodymų nepakanka, jog komerciniai mikrobiomo tyrimai būtų rutiniškai naudojami klinikinėje praktikoje. Mikroorganizmų analizė ateityje gali prisidėti prie labiau individualizuotos terapijos, tačiau šiandien ji nepakeičia patikrintų metodų: mitybos korekcijos, fizinio aktyvumo, psichologinės pagalbos, o kai reikia – vaistų ar bariatrinės chirurgijos.

  • Nuolat taisote pagalvę ir vartotės naktį? Kineziterapeutas paaiškina, ką sako kūnas

    Nuolat taisote pagalvę ir vartotės naktį? Kineziterapeutas paaiškina, ką sako kūnas

    Dauguma žmonių naktį kelis kartus pakeičia padėtį, ir tai yra normali miego dalis. Judesiai padeda sumažinti spaudimą audiniams ir palaikyti kraujotaką, todėl vien pats vartymasis dar nereiškia problemos. Sunerimti verta tuomet, kai kartu atsiranda dažni prabudimai, rytinis kaklo ar nugaros skausmas, sustingimas arba tirpimas.

    Nuolatinis pagalvės taisymas dažnai rodo, kad kaklui trūksta stabilaus atrėmimo. Jei pagalvė per aukšta, galva būna pakelta, o kaklas įsitempia; jei per žema, kaklinė dalis lieka be atramos ir ryte gali mausti. Kūnas tada instinktyviai ieško padėties, kurioje stuburas būtų kuo arčiau neutralios padėties.

    „Praktiškai sveikiausia miego padėtis yra ta, po kurios ryte neprabundate labiau skaudėdami nei vakare. Gera padėtis turi labiau nuimti apkrovą, o ne taisyti“, – sakė kineziterapeutas Damianas Wiśniewskis.

    Ne mažiau svarbus ir čiužinys, nes jis lemia, ar pečiai ir dubuo gali lengvai įdubti, o stuburas išlaikyti natūralias linkius. Per kietas pagrindas gali didinti spaudimą pečiams ir klubams, o per minkštas sukelti kūno „įkritimą“, kai juosmuo nebeturi atramos. Dėl to žmogus naktį pradeda dažniau keisti pozą, tarsi „kovodamas“ su pagrindu.

    Kurios padėtys dažniausiai palankesnės?

    Daugeliui žmonių patogiausia ir stuburui palankiausia miegoti ant šono arba ant nugaros, nes lengviau išlaikyti neutralią kaklo ir juosmens padėtį. Miegojimas ant pilvo dažnai laikomas mažiau palankiu, nes verčia ilgai laikyti pasuktą kaklą ir gali didinti įtampą juosmens srityje. Vis dėlto svarbiausias kriterijus išlieka savijauta ryte, o ne taisyklė, tinkanti visiems.

    „Nereikia savęs versti gulėti nejudant tariamai teisingoje padėtyje. Stuburas dažniausiai geriau toleruoja patogų uložymą ir natūralų judesį nei sustingimą visai nakčiai“, – sakė kineziterapeutas Damianas Wiśniewskis.

    Jei ryte kartojasi kaklo skausmas, galvos maudimas, sprando sustingimas ar rankų tirpimas, verta įvertinti pagalvės aukštį ir standumą. Patikimas orientyras paprastas: gulint ant šono galva neturėtų „kristi“ žemyn ar būti per daug pakelta, o gulint ant nugaros smakras neturėtų krypti į krūtinę. Kartais padeda ir paprastas bandymas kelioms naktims pakeisti pagalvę ar pakoreguoti jos aukštį.

    Kada gali padėti papildoma pagalvė?

    Miegant ant šono, pagalvė tarp kelių kai kuriems žmonėms sumažina dubens sukimąsi ir gali palengvinti juosmens įtampą. Gulint ant nugaros panašią funkciją gali atlikti pagalvė po keliais, nes ji mažina tempimą juosmens srityje. Tai nėra privaloma visiems, tačiau gali būti greitas būdas pasitikrinti, ar skausmą labiau lemia mechaninė padėtis.

    Jei pozos keitimas ir miego higienos korekcijos nepadeda, o skausmas ar tirpimas kartojasi savaitėmis, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu. Nuolatiniai naktiniai prabudimai, stiprus skausmas, plintantis į ranką ar koją, arba progresuojantis tirpimas gali rodyti problemą, kuriai reikia tikslesnio įvertinimo. Anksti nustatyta priežastis dažnai leidžia greičiau grįžti prie kokybiško miego.

  • Trys įpročiai, kurie iš tikrųjų stiprina atmintį: be papildų ir programėlių

    Trys įpročiai, kurie iš tikrųjų stiprina atmintį: be papildų ir programėlių

    Atmintis prasideda nuo dėmesio: jei informacija nepasiekia smegenų aiškiai, ji dažnai taip ir nelieka. Šiuolaikinę kasdienybę nuolat pertraukia pranešimai, el. laiškai ir bandymas daryti kelis darbus vienu metu, todėl smegenims sunkiau kokybiškai apdoroti tai, ką girdime ar skaitome.

    Neurologai ir kognityvinių funkcijų tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis multitasking dažniau reiškia nuolatinį persijungimą tarp užduočių. Toks persijungimas kainuoja laiką, didina klaidų tikimybę ir silpnina įsiminimą, nes informacija nepakankamai giliai užkoduojama.

    Vienu metu darykite vieną dalyką

    Praktiškiausia taisyklė paprasta: jei norite ką nors įsiminti, darykite vieną užduotį vienu metu. Skaitant verta nutildyti telefoną ir pašalinti dirgiklius, o klausantis žmogaus dėmesį sutelkti į pokalbį, o ne į tai, kas vyksta aplink.

    Padeda ir aktyvus pakartojimas savo žodžiais. Jei jums pasakė adresą ar svarbią detalę, iškart ją pakartokite, trumpai apibendrinkite esmę ir įsitikinkite, kad supratote teisingai.

    Judėjimas palaiko smegenis

    Fizinis aktyvumas siejamas ne tik su širdies ir raumenų stiprinimu, bet ir su smegenų veikla. Tyrimai rodo, kad reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas yra susijęs su geresniais mąstymo ir atminties rodikliais, o ilgiau trunkantys įpročiai gali būti palankūs struktūroms, svarbioms mokymuisi.

    Daugelyje visuomenės sveikatos rekomendacijų suaugusiesiems kartojama orientacinė riba yra apie 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę. Tai gali būti spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar laiptų rinkimasis vietoj lifto, svarbiausia yra reguliarumas.

    Reikšmingų pokyčių dažniausiai nereikėtų tikėtis per kelias dienas. Pastebima, kad kognityvinė nauda labiau išryškėja per mėnesius, kai judėjimas tampa rutina ir kartu gerėja nuotaika, mažėja stresas bei stiprėja miego kokybė.

    Miegas padeda įtvirtinti prisiminimus

    Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar nauja informacija taps ilgalaike atmintimi. Dieną surinkti faktai laikinai „laikomi“ smegenų srityse, susijusiose su atmintimi, o miegant vyksta procesai, padedantys juos įtvirtinti.

    „Mažai kas taip padeda atminčiai, kaip geras miegas“, – sako neurologai, aiškindami, kad po mokymosi smegenims būtinas laikas konsolidacijai.

    Daugumai suaugusiųjų dažniausiai rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą. Jei ruošiatės egzaminui ar svarbiam pristatymui, dažnai veiksmingiau mokytis trumpesniais etapais kelias dienas iš eilės ir po jų normaliai išsimiegoti, nei vieną naktį mokytis iki paryčių.

    Šie trys įpročiai papildo vienas kitą: susitelkimas padeda užkoduoti informaciją, judėjimas kuria palankesnę terpę smegenų veiklai, o miegas padeda naujoms žinioms „susigulėti“. Todėl prieš ieškant papildų ar programėlių verta pradėti nuo paprasčiausių, gerai ištirtų sprendimų.

  • Viržiai gali slėptis: ugninis vienmetis krūmelis rudenį nusidažo raudonai

    Viržiai gali slėptis: ugninis vienmetis krūmelis rudenį nusidažo raudonai

    Rudens gėlynas nebūtinai turi suktis vien apie viržius: vis dažniau sodininkai renkasi šluotinį basį, dar vadinamą kochija arba vasaros kiparisu. Šis vienmetis krūmelis didžiąją sezono dalį būna ryškiai žalias, o rudenį kai kurios veislės staiga ima raudonuoti ir tampa pagrindiniu akcentu.

    Šluotinis basis (lot. Bassia scoparia) kilęs iš Azijos ir Rytų Europos, o daugelyje Europos šalių auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Priklausomai nuo veislės ir sąlygų, jis užauga maždaug 30–150 centimetrų, formuoja tankiai šakotą, kūgišką lają ir siaurus lapus.

    Kodėl rudenį jis taip žavi?

    Didžiausias kochijos privalumas yra ne žiedai, o lapija: žydėjimas paprastai nepastebimas, o dekoratyvumas atsiskleidžia per spalvos pokytį. Artėjant sezonui į pabaigą, ypač vėsesnėmis naktimis, lapai gali nusidažyti nuo rožinių iki sodriai raudonų atspalvių.

    Šis efektas ypač vertinamas šiuolaikiniame sodybų ir miesto kiemų apželdinime, kai ieškoma augalų, kurie suteiktų spalvą rudenį, bet nereikalautų sudėtingos priežiūros. Dėl greito augimo kochija per vieną sezoną gali sukurti įspūdingą žalią masę ir vėliau staiga pakeisti visos lysvės nuotaiką.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Kochijai geriausia parinkti saulėtą vietą: tuomet ji auga tolygiai ir suformuoja tankų, tvarkingą krūmelį. Dirva turėtų būti laidi ir vidutiniškai drėgna, tačiau užmirkimo reikėtų vengti, nes per šlapioje žemėje silpnėja šaknys ir didėja grybelinių ligų rizika.

    Laistyti rekomenduojama saikingai: šis augalas trumpalaikę sausrą dažniausiai pakelia geriau nei nuolatinę drėgmės perteklių. Pavėsingose vietose, kur drėgmė laikosi ilgiau, problemos dėl šaknų puvinio pasitaiko dažniau, todėl ten kochija paprastai nėra pati geriausia išeitis.

    Gyvatvorė per sezoną ir formavimas

    Dėl specifinės, kūgio formos lajos kochija tinka ne tik pavieniams akcentams, bet ir grupėms, kraštams ar žemoms sezoninėms gyvatvorėms. Ji gražiai atrodo palei takelius, gėlynuose, alpinariumuose, taip pat dera su šilumą mėgstančiais augalais.

    Dar vienas privalumas yra formavimas: reguliariai karpant galima suvaldyti aukštį ir plotį, sukurti lygias linijas ar norimą siluetą. Dėl to kochiją patogu auginti ir mažesniuose kiemuose, o pakankamai dideliuose vazonuose ji tinka balkonams bei terasoms.

    Kaip pasisėti kochiją?

    Kochiją lengviausia dauginti sėklomis: jos dažniausiai sėjamos tiesiai į dirvą pavasario pabaigoje, kai žemė jau sušilusi. Per vieną sezoną taip galima užsiauginti daugiau augalų ir greitai apželdinti pasirinktą plotą.

    Norint pasiekti tankesnį vaizdą, svarbu ne tik pasirinkti saulę, bet ir laikytis saiko su laistymu bei nepalikti dirvos užmirkusios po liūčių. Tuomet kochija augs sparčiai, o rudenį atsidėkos būtent tuo efektu, dėl kurio ji vadinama ugniniu krūmeliu.

  • Štai kaip po derliaus laikyti svogūnus ir česnakus: išliks kieti ir nesudygs mėnesiais

    Štai kaip po derliaus laikyti svogūnus ir česnakus: išliks kieti ir nesudygs mėnesiais

    Svogūnai ir česnakai dažnai nuimami ar nuperkami didesniais kiekiais, tačiau dalis jų po kelių savaičių ima minkštėti, dygti ar pelyti. Ilgam išsaugojimui neužtenka vien sudėti galvutes į dėžę ar krepšį. Svarbiausia yra tinkama temperatūra, drėgmė, tamsa ir oro cirkuliacija.

    Geriausiai šios daržovės laikosi vėsiai, kai temperatūra artima nuliui laipsnių. Namuose tai dažniausiai reiškia vėsią rūsio patalpą ar sandėliuką, kuriame laikosi kelių laipsnių šiluma. Prie radiatorių, krosnių ar kitų šilumos šaltinių svogūnai ir česnakai greičiau pradeda dygti ir praranda stangrumą.

    Ne mažiau svarbi ir drėgmė: per sausas oras ištraukia vandenį, todėl lukštai raukšlėjasi, o galvutės džiūsta. Per didelė drėgmė sudaro sąlygas pelėsiui, puviniui ir šaknų atsinaujinimui. Praktikoje patikimiausia taisyklė paprasta: rinkitės vėsią, sausą, bet ne perdžiūvusią ir gerai vėdinamą vietą.

    Šviesa svogūnams ir česnakams taip pat kenkia, nes skatina dygimą. Dėl to saulėta palangė patogi tik trumpam, kai atsargų mažai ir jos greitai sunaudojamos. Jei sandėliuke šviesu, verta rinktis neperšviečiamą, bet orui laidų sprendimą, kad daržovės nekvėpuotų „uždarytos“.

    Laikymui geriausiai tinka tinkliniai maišeliai, pinti krepšiai ar medinės dėžės, kurios leidžia cirkuliuoti orui tarp galvučių. Plastikiniai maišeliai ilgesniam laikui netinka, nes juose greičiau kaupiasi drėgmė ir susidaro puviniui palankus mikroklimatas. Svogūnus ir česnakus galima ir supinti į kasas bei pakabinti, kad galvutės nesusispaustų.

    Net ir idealiomis sąlygomis atsargas verta reguliariai perrinkti. Viena pradėjusi gesti galvutė gali pagreitinti gedimą greta esančioms, todėl ją geriausia kuo greičiau atskirti. Toks įprotis padeda išvengti nemalonių staigmenų, ypač kai atsargų sukaupta ilgesniam sezonui.

    Dar viena dažna klaida – svogūnus ir česnakus laikyti greta bulvių. Toks kaimynystės derinys paprastai didina dygimo riziką ir apsunkina mikroklimato kontrolę, nes bulvėms ir svogūniniams reikia skirtingų sąlygų. Jei turite didesnį derlių, geriausia iš anksto suplanuoti atskiras vietas: svogūnams ir česnakams – vėsu, tamsu ir vėdinama, bulvėms – atskirai.