CP v2

Blog

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • Birštonas imasi darnaus judumo projekto: per Nemuną planuojamas 309 metrų tiltas ir takų jungtys

    Birštono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“, kurio tikslas – sujungti trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpas ir užtikrinti patogų, nenutrūkstamą judėjimą mieste.

    Pasak savivaldybės, pokyčiai svarbūs tiek Birštono gyventojams, tiek kurorto svečiams: tikimasi patogesnių maršrutų tarp miesto dalių, didesnio saugumo ir mažesnio transporto poveikio aplinkai.

    Pagrindinis akcentas – tiltas per Nemuną

    Viena didžiausių projekto dalių – pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną statyba Birštone. Jis būtų įrengtas tarp A. S. Zenkevičiaus krantinės ir Turistų gatvės.

    Numatoma, kad projektuojamo tilto ilgis sieks apie 309 metrus. Savivaldybė tikisi, kad tiltas taps svarbia jungtimi kasdieniams maršrutams ir turizmui, ypač šiltuoju sezonu, kai kurorte išauga pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Numatytos ir naujos takų jungtys

    Projektu taip pat planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų tako jungtį nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako. Šios jungties ilgis turėtų siekti apie 350 metrų.

    Tokios trūkstamos jungtys, savivaldybių praktikoje, dažnai yra kritinės: jos leidžia išvengti pavojingų atkarpų, kai pėstieji ar dviratininkai priversti dalintis kelkraščiu su automobilių srautu, ir sukuria logiškesnį maršrutų tinklą.

    Kaina ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 10 414 653,28 eurų. Iš jų 7 565 129,65 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 2 849 523,63 eurų – Birštono savivaldybės biudžeto lėšos.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir prisideda prie Darnaus judumo Birštono mieste plano įgyvendinimo.

    „Šiuo projektu siekiame užtikrinti nepertraukiamą darnaus judumo infrastruktūrą, įrengiant trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis“, – teigiama Birštono savivaldybės pranešime.

  • Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2025 metų ataskaitų rinkinį: kas jame svarbiausia?

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2025 metų ataskaitų rinkinį: kas jame svarbiausia?

    Biržų rajono savivaldybės taryba 38-ajame posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Dokumentas apibendrina savivaldybės metų veiklos rezultatus, įgyvendintus sprendimus ir pagrindines kryptis, kuriomis planuojama judėti toliau.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ataskaitų rinkinys skirtas gyventojams ir bendruomenei aiškiai parodyti, kaip buvo vykdomi tarybos sprendimai ir administracijos darbai. Tokie rinkiniai paprastai apima paslaugų kokybės, infrastruktūros, socialinių paslaugų, švietimo ir kitų sričių rodiklius, taip pat planus ateinantiems laikotarpiams.

    Pristatydamas 2025 metų veiklos rezultatus, Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius akcentavo ilgalaikę kryptį, susijusią su rekreacijos ir sveikatinimo paslaugų plėtra bei tvarumo siekiais.

    „Komandinis darbas Savivaldybėje šiandien leidžia mums kryptingai judėti į priekį ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija yra aiški ir ambicinga – Biržų rajono savivaldybė turi tapti rekreacijos, relaksacijos ir reabilitacijos paslaugų lydere Šiaurės Lietuvoje, tvariu, atviru ir žaliu galimybių kraštu“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Viešajame sektoriuje metinės ataskaitos tampa vis svarbesnės ir dėl skaidrumo: gyventojai jose ieško atsakymų, kaip panaudojami biudžeto asignavimai, kokie projektai davė apčiuopiamą naudą ir kur dar reikia pokyčių. Savivaldybėms tai taip pat yra būdas įvardyti prioritetus, pagrįsti investicijų poreikius ir aiškiau komunikuoti pažangą.

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad 2025 metų ataskaitų rinkinys yra parengtas kaip vienas dokumentų paketas, kad gyventojams būtų patogiau susipažinti su svarbiausia informacija vienoje vietoje. Tikimasi, kad rinkinys padės bendruomenei geriau suprasti savivaldybės veiklos rezultatus ir planuojamus darbus.

  • Alytaus „Mainukas“ rūšiavimo centruose: kaip atiduoti daiktus ir ką nemokamai pasiimti

    Alytaus regiono rūšiavimo centruose veikia „Mainukas“ – daiktų dalijimosi erdvė, kur dar tinkami naudoti daiktai gali rasti naujus šeimininkus. Iniciatyvos tikslas – mažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą, kad tvarkingi daiktai nepatektų į šiukšlių srautą.

    Gyventojai į „Mainuką“ gali atnešti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti, o kiti – nemokamai pasiimti tai, ko jiems reikia. Toks apsikeitimo modelis padeda ne tik sumažinti išmetamų daiktų kiekį, bet ir sutaupyti, ypač kai prireikia buityje dažnai naudojamų, tačiau nebūtinai naujų daiktų.

    Nemokamai pasiimti galima ribotą kiekį: vieną elektronikos daiktą, tris stambius daiktus ir penkis smulkius daiktus. Tuo metu atnešamų daiktų kiekis nėra ribojamas – svarbiausia, kad jie būtų tokios būklės, kuri leistų jais realiai naudotis.

    „Mainuke“ galioja ir aiškios taisyklės: daiktai nerezervuojami, todėl radus tinkamą daiktą jį reikia pasiimti iš karto. Taip pat nurodoma, kad daiktų veikimas nėra tikrinamas, jie nedezinfekuojami, o už jų kokybę neatsakoma, todėl prieš parsinešant verta apžiūrėti, įvertinti būklę ir galimą pritaikymą.

    Organizatoriai kviečia „Mainuku“ naudotis atsakingai: atnešti tik tai, kas dar gali būti praversti kitiems, ir pasiimti tik tai, kam tikrai bus suteiktas antras šansas. Praktika rodo, kad tokios dalijimosi vietos prisideda prie žiedinės ekonomikos – kai daiktai naudojami ilgiau, mažėja poreikis pirkti naujus, o kartu ir atliekų bei išteklių švaistymas.

    Tekstas parengtas pagal Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pateiktą informaciją.

  • Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų vicemeras įteikė mero dovaną Violetai Valintėlienei: įvertintas ilgametis darbas švietime

    Biržų savivaldybėje pagerbta Biržų lopšelio-darželio „Genys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Valintėlienė. Jai perduota mero dovana ir padėkota už ilgametį darbą švietimo sistemoje bei nuoseklų indėlį į ugdymo kokybės stiprinimą.

    Dovaną ir padėką pedagogei įteikė savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius, kartu dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas skirtas ne tik už kasdienį darbą, bet ir už atsakingą vadybinę veiklą.

    Pasak savivaldybės, V. Valintėlienės veikla siejama su profesionaliu ugdymo proceso organizavimu, bendruomenės telkimu ir pedagogų komandos stiprinimu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ikimokykliniame ugdyme, kur ugdymo kokybę lemia ir nuoseklus darbas su vaikais, ir gerai veikianti įstaigos komanda.

    Švietimo įstaigoms visoje Lietuvoje susiduriant su pedagogų trūkumu ir didėjančiais ugdymo kokybės lūkesčiais, savivaldybės dėmesys ilgametę patirtį turintiems specialistams tampa ir praktine motyvavimo priemone. Tokie įvertinimai dažnai prisideda prie darbuotojų išlaikymo, skatina profesinį pasididžiavimą ir siunčia aiškią žinutę bendruomenei apie ugdymo svarbą.

    Biržų savivaldybė pažymėjo, kad V. Valintėlienės darbas yra reikšmingas tiek pačiai ugdymo įstaigai, tiek platesnei švietimo bendruomenei. Dėkojant akcentuota, jog nuoseklus profesionalumas ir atsakomybė ilgainiui kuria tvaresnius pokyčius, o jų rezultatus mato vaikai, tėvai ir pedagogai.

  • Birštone gegužės 29 dieną – Kaimynų diena: kurortinis aprangos kodas ir 180 metų sukakties akcentai

    Birštone gegužės 29 dieną vyks Kaimynų dienos šventė, kuri šiame kurorte rengiama jau septintą kartą. Organizatoriai kviečia gyventojus ir svečius susitikti, pabendrauti ir jaukiai praleisti vakarą bendruomeniškoje atmosferoje.

    Šių metų renginys išsiskirs tuo, kad jis bus siejamas su Birštono kurorto 180 metų sukaktimi. Sukaktis primena kurorto raidos ištakas, kurios tradiciškai siejamos su 1846 metais, kai buvo atrasti mineraliniai šaltiniai, vėliau nulėmę vietovės gydymo ir poilsio kryptį.

    Šventės metu siūloma ne tik susiburti kaimynystės ratui, bet ir prisiminti, kaip Birštonas iš gydymo vietos pamažu tapo kurortu su aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tokie renginiai pastaraisiais metais vis dažniau tampa proga vietos bendruomenėms stiprinti ryšius ir įtraukti atvykstančius kurorto svečius.

    Organizatoriai taip pat skelbia aprangos kodą – kurortinis. Dalyvius kviečiama kūrybiškai pasipuošti, įsijausti į šventinę nuotaiką ir kartu patirti Birštono kurorto istorijos dvasią.

    Renginio programa ir detalės skelbiamos Birštono turizmo informacijos kanaluose. Šventę pristato Birštono savivaldybė.

  • Anykščių tarybos posėdis: pritarta 2025 metų ataskaitoms, spręsta dėl biudžeto ir kelių

    Anykščių tarybos posėdis: pritarta 2025 metų ataskaitoms, spręsta dėl biudžeto ir kelių

    Anykščių rajono savivaldybės taryba surengė 48-ąjį posėdį, kuriame aptartas platus klausimų ratas: nuo biudžeto korekcijų iki infrastruktūros ir viešųjų paslaugų finansavimo. Vienu svarbiausių darbotvarkės punktų tapo 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.

    Tarybos nariams pristatyti 2025 metų metinių ataskaitų dokumentai, apimantys savivaldybės veiklos rezultatus ir finansinius rodiklius. Po diskusijų balsuojant dauguma pritarė pateiktam rinkiniui.

    Iš 23 posėdyje dalyvavusių tarybos narių 13 balsavo už, 3 buvo prieš, 7 susilaikė. Toks rezultatas reiškia, kad ataskaitos patvirtintos, tačiau daliai tarybos narių išliko klausimų dėl kai kurių sprendimų ar jų įgyvendinimo.

    Biudžetas ir investicijų kryptys

    Posėdyje patikslintas Anykščių rajono savivaldybės 2026–2028 metų biudžetas, taip pat aptarta strateginio planavimo dokumentų eiga. Savivaldybė pritarė 2025–2027 metų strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitai ir Anykščių miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos pakeitimams.

    Tarp svarstytų projektų paminėtos iniciatyvos, susijusios su kultūros ir bendruomenės stiprinimu, įskaitant Menų pažinimo centro Anykščiuose idėją. Taip pat aptartos priemonės, orientuotos į pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės skirtumų mažinimą.

    Mokesčiai, keliai ir kasdienės paslaugos

    Taryba priėmė sprendimus dėl žemės mokesčių: nustatyti 2026 metų neapmokestinamieji žemės sklypų dydžiai fiziniams asmenims ir patvirtinti 2027 metų žemės mokesčio tarifai. Be to, patvirtintas paramos kaimo verslui ir investicijų veiklai finansavimo tvarkos aprašas.

    Infrastruktūros dalyje pritarta vietinės reikšmės kelių, vedančių prie vėjo elektrinių parkų įrengimo vietų, remonto sprendimams bei patikslinti savivaldybės kelių ir gatvių rekonstravimo prioritetai. Taryba taip pat patvirtino atnaujintas atliekų tvarkymo taisykles ir skundų dėl įmokų nagrinėjimo tvarką, numatant aiškesnį procesą gyventojams.

    Švietimas, sveikata ir savivaldybės turtas

    Švietimo srityje atnaujinti sprendimai dėl mokinių ir klasių skaičiaus nustatymo 2026–2027 mokslo metams savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose. Taip pat koreguoti vaikų užimtumo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, sporto projektų dalinio finansavimo aprašai ir jaunimo užimtumo vasarą tvarka.

    Sveikatos ir turto valdymo klausimuose pakeista Anykščių rajono savivaldybės ligoninės stebėtojų tarybos sudėtis, priimti sprendimai dėl dalininko įnašo perdavimo įstaigai. Taryba taip pat pritarė UAB „Anykščių šiluma“ investiciniam planui bei nustatė šilumos gamybos ir tiekimo pajamų metinį lygį, o savivaldybės turto dalyje spręsta dėl patalpų nuomos sutarčių atnaujinimo ir turto perdavimo panaudos pagrindais Lietuvos šaulių sąjungai.

  • Smilgių gimnazijoje įteikta penktoji prof. Prano Baltrėno šeimos premija: laimėjo vandens tyrimas

    Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje gegužės 27 dieną surengtas tradicinis profesoriaus Prano Baltrėno šeimos premijos projektinių darbų pristatymas. Į renginį susirinko mokiniai, mokytojai ir gimnazijos bendruomenės svečiai, o dėmesio centre atsidūrė tiriamieji darbai, parengti per mokslo metus.

    Šiemet pristatytus projektus rengė I–II klasių mokiniai, dirbę su mokytojomis Banga Šaltmeriene, Audra Kisežauske ir Janina Burbuliene. Darbuose dominavo aplinkosaugos, biologijos, geografijos ir kasdieniams sprendimams svarbūs gamtos mokslų klausimai.

    Komisijos sprendimu nugalėtoja tapo II klasės mokinė Gerda Jokūbauskaitė, pristačiusi projektą Šulinio vandens kokybės tyrimas. Darbas, parengtas kartu su vadove A. Kisežauske, išsiskyrė praktine verte vietos gyventojams, nes šulinio vandens kokybė kaimiškose vietovėse išlieka aktuali tema.

    Premiją laureatei įteikė profesoriaus Prano Baltrėno dukra prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė. Renginio dalyviai pabrėžė, kad visi pristatyti projektai buvo verti dėmesio, o mokiniai demonstravo gebėjimą rinkti duomenis, daryti išvadas ir aiškiai pristatyti rezultatus.

    Gimnazijos bendruomenės teigimu, tokie pristatymai skatina mokinių smalsumą ir stiprina tiriamojo mokymosi kultūrą: nuo klausimo suformulavimo iki realių vietos problemų analizės. Premijos tradicija taip pat padeda išlaikyti ryšį su mokslo bendruomene ir motyvuoja jaunuolius drąsiau rinktis gamtos mokslų kryptį.

  • Panevėžio rajone subūrė ukrainiečius: „Manifestas: Mano balsas“ kvietė dialogui tarp kartų

    2026 metais gegužės 24 dieną Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padalinyje, dailės galerijoje, surengtas tarpkultūrinis renginys „Manifestas: Mano balsas“. Jis sujungė ukrainiečių bendruomenių atstovus iš Alytaus, Panevėžio ir Plungės, o pagrindine ašimi tapo dialogas tarp skirtingų kartų.

    Organizatoriai akcentavo, kad projektas skirtas ne tik susitikimui, bet ir praktinei socialinei integracijai Lietuvoje. Pasirinkta kryptis buvo mada, stilius ir kultūros paveldas, nes drabužiai migracijos patirtyse dažnai tampa tapatybės ir saviraiškos ženklu, padedančiu išlaikyti ryšį su kilme ir kartu prisitaikyti prie naujos aplinkos.

    Drabužis kaip tapatybės kalba

    Programoje vyko interaktyvi paskaita apie drabužį kaip saviraiškos formą, kai gyvenimas persikelia į kitą šalį. Dalyviai taip pat tyrinėjo tradicinius ukrainiečių ir lietuvių aprangos elementus, ieškodami panašumų, skirtumų ir prasmių, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

    Renginio dalyviai buvo paaugliai, jaunimas, tėvai ir vyresniosios kartos atstovai, todėl daug dėmesio skirta bendravimui ir patirties perdavimui. Darbas mišriose komandose leido neformaliai aptarti, kaip keičiasi savęs suvokimas, kai namų tradicijos susitinka su kasdienybe Lietuvoje.

    Pokalbiai ir kūrybinės dirbtuvės

    „Fashion Talk“ dalyje aptartos šiuolaikinės tendencijos ir tai, kaip jos susijusios su tapatybe bei asmeniniu pasakojimu. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai kūrė idėjų koliažus, kurie tapo būdu vizualiai įvardyti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais: priklausymą, atmintį, pokytį ir ateities planus.

    Renginyje dalyvavo projekto koordinatorė Olha Aheieva, Vilniaus universiteto studentė ir jaunimo atstovė Angelina Shynkarenko, psichologė Olga Bolela, dizainerė Eglė Puzaraitė, taip pat vertėjas Tymofii Ievtushenko. Į programą įtrauktos skirtingos kompetencijos, kad pokalbiai apimtų ir emocinę gerovę, ir kūrybinę raišką, ir praktinį kultūros pažinimą.

    Bendruomenės ryšiai regione

    Organizatoriai dėkojo Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padaliniui ir jame dirbantiems žmonėms už paramą, pagalbą ir priėmimą. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atliepia labai konkretų poreikį: sukurti saugią erdvę, kur bendruomenės gali susitikti, megzti ryšius ir geriau suprasti viena kitą be formalumo.

    Projekto rengėjų teigimu, renginys dar kartą priminė, kad kultūra gali veikti kaip universali kalba. Kai skirtingų kartų žmonės įsitraukia į bendrą kūrybą ir pokalbį, lengviau išlaikyti tapatybę, kartu kuriant naujus ryšius ir stiprinant bendruomenės atsparumą pokyčiams.

  • Panevėžio rajono taryboje prisiekė Darius Aleliūnas: inžinierius ir ilgametis choristas

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Darius Aleliūnas. Jis taryboje pakeitė mirusį ilgametį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį ir opozicijos lyderį Kazimierą Algirdą Budrį.

    Naujojo nario priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Reznikovas. Padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, D. Aleliūnas įsipareigojo gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai eiti pareigas bei saugoti savivaldybės bendruomenės teises ir viešuosius interesus.

    Po ceremonijos tarybos nariui įteiktas pažymėjimas, o jis oficialiai įgijo teisę dalyvauti tarybos darbe ir balsavimuose. Savivaldybė pažymi, kad pasikeitus sudėčiai, tarybos veikla tęsiama įprastu ritmu, o naujasis narys įsitrauks į kasdienius sprendimus dėl rajono paslaugų, infrastruktūros ir biudžeto.

    D. Aleliūnas yra nepartinis, pagal profesiją inžinierius, dirbantis AB „Roquette Amilina“ vyriausiuoju energetiku. Greta darbo jis daugiau kaip 20 metų dainuoja Panevėžio muzikinio teatro chore, taip pat yra Panevėžio rajono choro „Velžio vyrai“ narys ir gieda Miežiškių bažnyčios chore.

    2023 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose jis TS-LKD Panevėžio rajono kandidatų sąraše buvo įrašytas penktuoju numeriu ir surinko 273 pirmumo balsus. Tai pirmas kartas, kai D. Aleliūnas dirbs savivaldybės taryboje.

    Vietos savivaldos praktikoje tarybos nario mandato perdavimas po netekties reiškia, kad politinė atstovystė išlaikoma pagal rinkimų rezultatus, o sprendimų priėmimas neturi sustoti. Tokie pasikeitimai paprastai padeda užtikrinti, kad tarybos komitetai ir frakcijų darbas tęstųsi be ilgesnių pertrūkių.