CP v2

Blog

  • Šefas atskleidė paslaptį: žalias karis ir plėšyta kiauliena sukuria restoraninę sriubą

    Šefas atskleidė paslaptį: žalias karis ir plėšyta kiauliena sukuria restoraninę sriubą

    Sriuba – vienas lankščiausių patiekalų, leidžiantis derinti skirtingus produktus ir išgauti subalansuotą skonį. Šįkart siūlomas Azijos įkvėptas variantas su žaliuoju kariu, citrinžole ir plėšyta kiauliena, kurį namuose galima pasigaminti paprasčiau nei atrodo.

    Receptą pristato „Maxima Latvija“ kartu su šefu Lauri Aleksejevu, akcentuodami, kad restorano įspūdį dažnai sukuria keli ryškūs akcentai: aromatinga prieskonių bazė, tinkama tekstūra ir šviežios žolelės pabaigoje. Tokia sriuba paprastai būna soti, bet kartu gaivi dėl citrinos ar laimo sulčių.

    Žalias karis dažniausiai vertinamas dėl žolelių, prieskonių ir aštresnių natų, o citrinžolė suteikia švarų, citrusinį aromatą. Plėšyta kiauliena čia veikia kaip greitas baltymų šaltinis, leidžiantis sutrumpinti gaminimo laiką ir išlaikyti sodrų skonį be ilgo troškinimo.

    Tekstūrai siūloma naudoti „Shimeji“ ir „Eringi“ grybus, kurie gerai išlaiko formą karštame sultinyje. Rekomenduojama rinktis ryžių arba stiklo makaronus, nes jie greitai suminkštėja, o sriubai suteikia papildomo sotumo.

    Gaminant svarbu neišvirti ryžių makaronų: patogu juos įmaišyti jau nukėlus puodą nuo ugnies ir palaikyti kelias minutes. Pabaigoje įmaišomi kalendrai, mėtos, tajų bazilikas ir įspaudžiamos citrinos ar laimo sultys, kad skonis būtų ryškesnis ir gaivesnis.

    Šiai sriubai reikės svogūno, morkos, raudonosios paprikos, „Shimeji“ ir „Eringi“ grybų, žaliojo kario pastos, citrinžolės, ryžių makaronų, žolelių bei plėšytos kiaulienos. Prieskoniams tiks druska, žiupsnis cukraus ir kepimui skirtas aliejus.

    Daržovės trumpai apkepinamos, tuomet įmaišoma žaliojo kario pasta, sudedama citrinžolė ir užpilama vandeniu, kad išsiskirtų aromatai. Kai daržovės suminkštėja, sriuba pagardinama, įdedami makaronai, plėšyta kiauliena ir grybai, o prieš patiekimą įmaišomos šviežios žolelės ir citrusų sultys.

  • DLSS 5 debiutas žaidimuose: „NBA 2K27“ testas parodė, kas džiugina, o kas šokiruoja

    DLSS 5 debiutas žaidimuose: „NBA 2K27“ testas parodė, kas džiugina, o kas šokiruoja

    Kas yra DLSS 5 ir kodėl ginčijamasi

    „Nvidia“ kuriama DLSS technologija žaidimuose pasitelkia DI metodus, kad vaizdas atrodytų ryškesnis, o kompiuteris galėtų išlaikyti didesnį kadrų dažnį. Ji ypač aktuali žaidžiant aukšta raiška, įjungus spindulių sekimą ar kai vaizdo plokštė jau nebespėja apdoroti visų efektų.

    Penktos kartos DLSS įdiegimas pastaraisiais mėnesiais kelia aistras, nes dalis žaidėjų baiminasi, kad DI per stipriai keičia originalų kūrėjų sumanytą vaizdą. Kritika dažniausiai nukreipta į tai, kad algoritmai gali „pagražinti“ smulkias detales taip, jog jos ima priminti dirbtinį filtrą.

    Pirmasis oficialus DLSS 5 žaidimas

    Pirmuoju žaidimu, kuriame oficialiai atsirado galimybė įjungti DLSS 5, įvardijamas „NBA 2K27“, kurį kuria 2K studija. Internete greitai pasirodė palyginimai, leidžiantys įvertinti, ar nauja versija iš tiesų pagerina vaizdą, ar tik sukuria gražesnę iliuziją.

    Vienas labiausiai aptariamų testų pasirodė „Youtube“ kanale „ElAnalistaDeBits“, kur publikuotas daugiau nei 15 minučių trukmės vaizdo įrašas. Jame rodomos skirtingos arenos situacijos ir kelių nustatymų palyginimai, kad būtų aiškiau, kas keičiasi įjungus naują režimą.

    Vaizdas gražesnis, bet su sąlyga

    Palyginimuose labiausiai krenta į akis apšvietimas: atspindžiai ant žaidėjų kūnų ir bendras šviesos pasiskirstymas atrodo natūralesnis nei bazinėje versijoje. Dalis detalių tampa ryškesnės, o bendras vaizdas labiau primena brangesnį, kinematografišką apdorojimą.

    Didžiausios kontroversijos paprastai kyla dėl veidų, tačiau šiame teste pokyčiai neatrodo agresyvūs. Vietoje akivaizdaus bruožų perpiešimo matyti labiau detalumo „sutankinimas“, kuris kai kuriose scenose netgi padeda, bet tai vis tiek priklauso nuo konkretaus rakurso ir apšvietimo.

    Didžiausias minusas – našumas

    Testuose pabrėžiama ir kita medalio pusė: nors DLSS 5 gali pagerinti vaizdo kokybę, tam tikrais režimais jis gali stipriai paveikti kadrų dažnį. Kai kuriose vietose, kokybės režimu be papildomų kadrų generavimo, fiksuojamas iki maždaug 50 proc. FPS kritimas.

    Tuo pat metu teigiama, kad naujesnių „Nvidia“ vaizdo plokščių naudotojai vis tiek gali išlaikyti labai aukštą kadrų dažnį, tačiau tai reiškia paprastą išvadą: DLSS 5 poveikis priklausys ne tik nuo nustatymų, bet ir nuo turimos įrangos bei konkrečios scenos žaidime.

    Diskusijos dėl DLSS 5 greičiausiai tik augs, nes realus įspūdis susidaro tik praktiškai žaidžiant, o ne žiūrint sustabdytus kadrus. Vis daugiau studijų diegiant naujus vaizdo gerinimo režimus, žaidėjams teks rinktis tarp švaresnio vaizdo ir stabilaus našumo.

  • Buvęs „PlayStation“ vadovas įspėja: žaidimų pabaiga diskuose artėja, vizija niūri

    Buvęs „PlayStation“ vadovas įspėja: žaidimų pabaiga diskuose artėja, vizija niūri

    Ar 2028-ieji taps lūžiu?

    Diskusijos dėl žaidimų fizinėse laikmenose įgauna pagreitį, o kai kurie komentatoriai vis dažniau mini scenarijų, kad artimiausiais metais nauji leidimai gali būti stumiami beveik vien į skaitmeninę erdvę. Tokiu atveju pirkimas persikeltų į platformų parduotuves, tokias kaip „PlayStation Store“, o diskai taptų nišiniu pasirinkimu.

    Ši kryptis nėra nauja: rinkoje ilgą laiką auga skaitmeninių pardavimų dalis, o leidėjai skatina skaitmeninius pirkimus patogumu, greitu parsisiuntimu ir dažnomis akcijomis. Vis dėlto daliai žaidėjų tai kelia klausimų dėl nuosavybės jausmo, perpardavimo galimybių ir to, kas nutinka, kai turinys dingsta iš parduotuvės.

    Shawn Layden: niūri ateitis be diskų

    Buvęs Sony Interactive Entertainment vadovas Shawn Layden viešai sukritikavo viziją, kurioje žaidimai būtų platinami tik skaitmeniniu būdu. Pasak jo, fizinės laikmenos vis dar turi reikšmę industrijai, nes jos suteikia apčiuopiamą vertę, yra svarbios kolekcionieriams ir padeda išsaugoti žaidimų paveldą.

    „Ateitis, kurioje nelieka diskų, man atrodo prislėgianti“, – sakė Shawn Layden.

    Layden taip pat akcentuoja, kad fizinės kopijos daugeliui pirkėjų reiškia aiškesnį kontrolės jausmą: diską galima skolinti, keisti ar parduoti, o skaitmeniniai pirkiniai dažniausiai susieti su paskyra ir licencijos sąlygomis. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojas neretai įsigyja ne daiktą, o teisę naudotis turiniu pagal platformos taisykles.

    Kompromisas: diskas kaip raktas į licenciją

    Pastaruoju metu industrijoje atsiranda bandymų sujungti abu pasaulius. Pavyzdžiui, „Microsoft“ yra pristačiusi sprendimus, kai fizinė laikmena gali tapti keliu į skaitmeninę licenciją, o žaidimas pririšamas prie vartotojo paskyros. Layden mano, kad panašūs modeliai galėtų padėti išlaikyti fizinių leidimų tęstinumą ir kartu prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    Kita vertus, platformų savininkai argumentuoja, kad žaidėjų įpročiai keičiasi, o diskais besinaudojančių dalis mažėja. Skaitmeninis platinimas leidžia lengviau valdyti atnaujinimus, greičiau pristatyti turinį ir mažinti logistikos kaštus, tačiau tuo pačiu didina priklausomybę nuo paskyrų, serverių ir platformos politikos.

    Kol kas nėra vieno patvirtinto termino, kada diskai galutinai dingtų, tačiau kryptis aiški: fiziniai leidimai kai kuriose rinkose ir žanruose traukiasi. Žaidėjams tai reiškia, kad vis svarbiau tampa suprasti skaitmeninių licencijų sąlygas, turinio prieinamumo trukmę ir alternatyvas, kaip išsaugoti įsigytus žaidimus ilgesniam laikui.

  • Lenkų RPG „The Blood of Dawnwalker“ sprogo: per kelias dienas – 1 000 000 kopijų, bet bėdos nesibaigė

    Lenkų RPG „The Blood of Dawnwalker“ sprogo: per kelias dienas – 1 000 000 kopijų, bet bėdos nesibaigė

    Lenkijos studija „Rebel Wolves“ paskelbė pasiekusi reikšmingą ribą: veiksmo RPG „The Blood of Dawnwalker“ per kelias dešimtis valandų nuo išleidimo parduota 1 000 000 kopijų. Žaidimas dar iki premjeros buvo pakilęs į „Steam“ geriausiai parduodamų sąrašų viršūnę, todėl startas atrodė itin užtikrintas.

    Projektui vadovauja režisierius Konradas Tomaszkiewiczius, anksčiau dirbęs su „Witcher 3“ ir „Cyberpunk 2077“, tad lūkesčiai buvo ypač aukšti. Kritikų vertinimai prieš oficialų startą buvo palankūs, o apžvalgose dažniausiai išskirtos ambicijos, pasakojimo kryptis ir RPG mastas.

    Vis dėlto žaidėjų nuotaikos po išleidimo nebuvo vienareikšmės. Daugiausia priekaištų sulaukė techninė būklė, ypač optimizacija: „Unreal Engine 5“ sprendimai kai kuriose sistemose lėmė našumo svyravimus, strigimus ir nestabilų kadrų dažnį, kas AAA lygio žaidimui tapo jautria tema.

    Kita diskusijų ašis buvo nevienoda vizualinė kokybė ir dizaino pasirinkimai. Daliai žaidėjų neįtiko laiko tėkmės mechanika, kuri riboja užduočių atlikimą ir spaudžia priimti sprendimus greičiau, ypač kai istorijoje akcentuojamas pagrindinio veikėjo šeimos gelbėjimas.

    Studija reagavo greitai ir pranešė jau išleidusi pataisas, skirtas našumui ir stabilumui gerinti, o daugiau atnaujinimų esą pakeliui. Tai atsiliepė ir „Steam“ vartotojų įvertinimams: teigiamų atsiliepimų dalis per trumpą laiką pakilo nuo maždaug 74 iki 80 proc., nors diskusijos dėl optimizacijos ir toliau išlieka vienos karščiausių.

    Milijonas parduotų kopijų rodo, kad auditorija žaidimui buvo pasiruošusi, o rinkoje vis dar yra didžiulis apetitas didelės apimties RPG. Tolimesnė sėkmė dabar priklausys nuo to, kaip greitai „Rebel Wolves“ stabilizuos techninę kokybę ir ar pavyks išlaikyti augantį žaidėjų pasitikėjimą po pirmųjų bangų kritikos.

  • PKP Cargo restruktūrizacija: teismas pratęsė terminą galutiniams susitarimams su kreditoriais

    Teismas pritarė PKP Cargo prašymui pratęsti terminą, per kurį bendrovė turi parengti ir pateikti galutines restruktūrizavimo susitarimo su kreditoriais sąlygas. Vietoje rugpjūčio 31 dienos terminas perkeltas į rugsėjo 15 dieną, apie tai įmonė pranešė per biržą.

    Kartu pratęsti ir kiti procesiniai terminai, susiję su kreditorių pasiūlymais bei Kreditorių tarybos nuomonės gavimu. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas laikas reikalingas deryboms užbaigti ir parengti dokumentams, kurie turės įtakos balsavimui dėl susitarimo.

    Kokie terminai pratęsti?

    Pagal įmonės pateiktą informaciją, kitiems proceso dalyviams, teikiantiems savo pasiūlymus dėl susitarimo, terminas pratęstas iki spalio 15 dienos. Tiek pat laiko suteikta ir tam, kad būtų gauta Kreditorių tarybos nuomonė dėl PKP Cargo pateiktų pasiūlymų.

    PKP Cargo nurodo, kad galutinį pasiūlymų paketą reikia suderinti su kreditoriais, o taip pat pasirengti vidiniams sprendimams. Tokie sprendimai paprastai apima valdymo organų pritarimus, įskaitant ir stebėtojų tarybos bei kitų bendrovės institucijų poziciją.

    Emisija ir finansavimas keičia derybų tempą

    Įmonė pabrėžia, kad derybų grafiką veikia paraleliai vykstantys darbai, susiję su finansavimo užtikrinimu. PKP Cargo primena, kad rugpjūčio 25 dieną pasirašė sutartį su maklerio įmone dėl dalyvavimo akcijų emisijos procese ir lėšų pritraukimo.

    Pasak bendrovės, galimos susitarimo sąlygų korekcijos turi būti vertinamos ir per tai, kaip jos paveiktų planuojamą emisiją bei finansavimo gavimo sąlygas. Maklerio įmonės pozicija turėtų tapti viena iš dedamųjų, formuojant galutinį pasiūlymų kreditoriams variantą, todėl procesui reikalingas papildomas laikas.

    Foną kuria atnaujinti pasiūlymai ir veiklos rezultatai

    Anksčiau PKP Cargo skelbė atnaujinusi pasiūlymus kreditoriams, kurie apėmė reikalavimus, kurių bendra vertė siekė apie 670 000 000 eurų. Lyginant su ankstesniais planais, bendrovė buvo pakeitusi kai kuriuos sprendinius, įskaitant idėjas dėl dalies skolos konvertavimo į akcijas.

    Įmonės restruktūrizavimo kontekstą papildo ir darbo vietų mažinimas: po 2024 metais pradėto restruktūrizavimo proceso PKP Cargo vykdė grupinius atleidimus, o darbuotojų skaičius sumažėjo keliais tūkstančiais. Bendrovė taip pat skelbė, kad 2025 metais fiksavo 39 400 000 zlotų pelną, kai metais anksčiau patyrė didelį nuostolį, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį veiklą baigė nuostolingai.

    PKP Cargo yra Varšuvos biržoje listinguojama akcinė bendrovė, kurios didžiausias akcininkas yra PKP S.A. Bendrovė teikia logistikos paslaugas, apimančias krovinių vežimą geležinkeliais ir kitomis transporto rūšimis, o veiklą vykdo keliose Vidurio Europos šalyse.

  • „Torpol“ portfelis išaugo iki 1,5 mlrd. eurų: pelnas didėja, taikosi į naujus geležinkelių kontraktus

    Lenkijos statybų grupė „Torpol“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį augino pajamas ir pelną, o kartu skelbia matanti palankias perspektyvas geležinkelių infrastruktūros rinkoje. Įmonė teigia, kad artimiausiais metais investicijų apimtis lems valstybinės programos ir Europos Sąjungos finansavimo srautai.

    Grupės pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 213,0 mln. eurų, kai prieš metus buvo maždaug 198,8 mln. eurų. Veiklos pelnas augo iki maždaug 9,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 7,9 mln. eurų.

    Užsakymų portfelis viršija 1,5 mlrd. eurų

    2026 metų birželio 30 dieną „Torpol“ užsakymų portfelis sudarė apie 1,5 mlrd. eurų be konsorciumo partnerių dalies. Bendrovė pabrėžia, kad per pusmetį stiprino pozicijas geležinkelių segmente, tęsdama darbus ir bendradarbiavimą su infrastruktūros valdytojais, įskaitant PKP PLK.

    Įmonė taip pat akcentuoja siekį plėsti kompetencijas tramvajų infrastruktūros, pastatų statybos ir energetikos projektų srityse. Pasak „Torpol“, augusios pajamos iš dalies siejamos su vykdomų projektų grafiku ir didesniu darbų tempu, kompensuojant ankstesnius vėlavimus.

    Kodėl gerėja marža?

    Bendrovės teigimu, veiklos efektyvumo gerėjimas ir sutarčių indeksavimo sprendimai prisidėjo prie maržos augimo. 2026 metų pirmąjį pusmetį marža sudarė 7,83 proc., kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo 6,87 proc.

    „Torpol“ nurodo, kad didesnę pelno dalį lėmė ir projektų pakeitimai, įgyvendinti pagal užsakovų nurodymus, bei geresnis darbų organizavimas. Tai, anot įmonės, stiprina galimybes konkuruoti dėl naujų geležinkelių infrastruktūros konkursų.

    Kokios rinkos perspektyvos?

    Įmonė teigia, kad pagrindinė jos veiklos rinka išlieka Lenkijos geležinkelių infrastruktūra, kur numatomos „labai geros“ augimo perspektyvos artimiausiais metais. „Torpol“ pabrėžia, kad investicijų tempą reikšmingai veiks Europos Sąjungos paramos pervedimų dinamika, taip pat geopolitiniai veiksniai, įskaitant karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikį tiekimo grandinėms ir investicijų rizikai.

    Bendrovė tikina esanti viena geriausiai technika ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpintų rangovių geležinkelių infrastruktūros segmente, todėl jos tikslas – išlaikyti reikšmingą rinkos dalį ir nuosekliai didinti kompetencijas su geležinkelių projektais susijusiose statybų srityse. Didžiausias „Torpol“ akcininkas yra Centralny Port Komunikacyjny, valdantis 38 proc. akcijų.

  • Euro grįžta į politinės darbotvarkės viršų: Vengrija taikosi į 2030-uosius, Bulgarija skaičiuoja kainas

    Diskusijos dėl euro Europoje vėl kaista: vienur kalbama apie prisijungimą prie euro zonos, kitur – apie pasitraukimą. Vengrijoje vis garsiau minimas tikslas euro įsivedimą sieti su 2030 metais, o Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD retorikoje atsiranda raginimų grįžti prie markės.

    Tuo pat metu Bulgarija, naujausia euro zonos narė, susiduria su jautriausiu klausimu – kaip suvaldyti kainų kilimą ir piktnaudžiavimą perėjimo laikotarpiu. Euro įvedimas ten tapo ne tik ekonomikos, bet ir vidaus politikos kovos tema.

    Vengrija kalba apie 2030 metus

    Vengrijos politinėje darbotvarkėje euro tema pastaruoju metu stiprėja, o siekis įsivesti bendrą valiutą įvardijamas kaip vidutinio laikotarpio tikslas. Norint prisijungti prie euro zonos, būtina atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumą, tvarų biudžeto deficitą ir skolą, palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vengrijai iššūkių kelia ne tik viešųjų finansų rodikliai, bet ir valiutos svyravimai. Dalis ekspertų taip pat pabrėžia Vengrijos pramonės ir eksporto priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos ciklų, todėl vien euro tikslas pats savaime neišsprendžia struktūrinių problemų.

    Vokietijoje – spaudimas eurui

    Vokietijoje euro klausimas vėl iškyla politinių ginčų centre: AfD retorikoje euro zona vaizduojama kaip ribojanti šalies ekonominį manevringumą. Nors ekonomistai dažnai tokias idėjas vertina kaip rinkiminės kovos elementą, pats faktas, kad diskusija grįžta į viešąją erdvę, rodo didėjantį visuomenės jautrumą infliacijai ir gyvenimo brangimui.

    Ekspertai sutaria, kad hipotetinis Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų milžiniškas sukrėtimas. Tokia permaina galėtų pakirsti bendros valiutos patikimumą, išprovokuoti finansų rinkų turbulenciją, kapitalo persiskirstymą ir didelį neapibrėžtumą visoje Europoje.

    Bulgarijoje – kainų kontrolės pamokos

    Bulgarija eurą įsivedė 2026 metų pradžioje, tačiau didžiausias iššūkis tapo kainų skaidrumas ir kontrolė pereinamuoju laikotarpiu. Taikant dvigubą kainų žymėjimą, vartotojams turi būti aiškiai pateikiama suma nacionaline valiuta ir eurais, o perskaičiavimas privalo būti atliekamas pagal nustatytą kursą.

    Praktikoje dalis verslų, ypač su turizmu susijusiuose sektoriuose, pasinaudojo proga kelti kainas, o tai smogė vartotojų pasitikėjimui ir išprovokavo politines diskusijas. Kainų šuoliai tapo patogia tema oponentams, siekiant atsakomybę dėl brangimo sieti su euro įvedimu, net jei infliaciją kartu kursto ir kiti veiksniai – nuo energijos kainų iki geopolitinių krizių.

    Bulgarijos patirtis dar kartą primena, kad euro įvedimas nėra vien techninis valiutos pakeitimas. Sėkmę lemia institucijų pasirengimas, rinkos priežiūra, aktyvi vartotojų informavimo kampanija ir greita reakcija į piktnaudžiavimą, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų pasitikėjimo krize.

  • Koszalinui – 70 mln eurų vertės atliekų deginimo jėgainė: kas bus daroma su 30 000 tonų per metus

    Koszalino komunalinių paslaugų bendrovė Przedsiębiorstwo Gospodarki Komunalnej pasirašė sutartį su „AB Industry“ dėl komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrenginio statybos. Projekto vertė siekia apie 70 mln eurų su mokesčiais, o darbų pabaiga numatyta iki 2029 metų birželio 30 dienos.

    Numatoma, kad įrenginys bus skirtas energetinei komunalinių atliekų frakcijai, kuri nebetinka perdirbimui, sutvarkyti. Toks sprendimas leidžia sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir kartu išgauti energiją, kuri vėliau panaudojama šilumos ir elektros gamybai.

    „Tai strateginė investicija Koszalinui ir visam regionui. Kuriame modernaus, saugaus ir efektyvaus atliekų tvarkymo sistemos elementą, kuris leis ne tik atsakingai sutvarkyti atliekas, bet ir atgauti jose esančią energiją“, – sakė Koszalino prezidentas Tomasz Sobieraj.

    Planuojami pajėgumai ir energija

    Pagal pasirašytą sutartį planuojamas įrenginio pralaidumas sieks 30 000 tonų atliekų per metus. Projekte nurodoma, kad skaičiavimai remiasi vidutine atliekų šilumingumo prielaida – 12,9 MJ kilogramui, būdinga vadinamajai energetinei frakcijai.

    Skelbiama, kad per metus būtų galima parduoti apie 172 800 GJ šilumos ir apie 11 020 MWh elektros energijos. Pagaminta šiluma galėtų būti tiekiama į miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, o elektra taptų papildomu atliekų panaudojimo rezultatu.

    Kodėl tokie projektai daugėja?

    Europos Sąjungos atliekų politikoje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai ir perdirbimui, tačiau dalis srautų vis tiek lieka netinkami perdirbti. Tokiai likutinei frakcijai vis dažniau pasirenkamas energijos atgavimas, ypač regionuose, kur ribojami sąvartynų pajėgumai ir didėja šalinimo kaštai.

    Koszalino atveju pabrėžiama, kad įrenginys turėtų tapti viso regiono atliekų tvarkymo sistemos dalimi, sprendžiančia būtent neperdirbamų, bet energetinę vertę turinčių atliekų problemą. Miesto valdžia projektą įvardija kaip vieną didžiausių komunalinių investicijų miesto istorijoje.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas siejamas su Prioritetine programa 2.1.3 „Racionali atliekų tvarkyba. 3 dalis: alternatyvių degalų panaudojimas energetikai“, o finansavimas numatomas iš Modernizavimo fondo lėšų. Tokie instrumentai dažnai naudojami energetikos ir infrastruktūros projektams, kurie mažina emisijas arba didina sistemos efektyvumą.

    Artimiausiais metais Koszalinui svarbiausia bus užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, o planuojami energijos kiekiai realiai integruoti į miesto šilumos ūkį. Praktikoje tokių įrenginių sėkmę lemia atliekų srauto stabilumas, šilumos paklausa ir sklandus leidimų bei prijungimo procesas.

  • Lenkija skyrė dar milijardus S19 ir S11: ES lėšos Via Carpatia ir ruožui prie Koszalino

    Lenkijos Kelių generalinė direkcija (GDDKiA) pasirašė dvi naujas sutartis dėl ES finansavimo iš programos FEnIKS, skirtos greitkelių S19 ir S11 statyboms. Bendra Lenkijai šiame programos etape patvirtinta ES parama kelių infrastruktūrai pasiekė apie 3 760 000 000 eurų.

    Šios sutartys apima S19 atkarpas Babica–Jawornik ir Domaradz–Dukla bei S11 ruožą Bobolice–Szczecinek. GDDKiA nurodo, kad daliai projektų finansavimas dar vertinamas, o kitiems rengiama paraiškinė dokumentacija, kad būtų galima pritraukti papildomų ES lėšų.

    Daugiau lėšų S19

    S19 plėtrai Podkarpatės vaivadijoje ES skirs apie 463 000 000 eurų, o visas projektas vertinamas maždaug 1 019 000 000 eurų. Tinkamos finansuoti išlaidos sudaro apie 556 000 000 eurų, o numatyta darbų apimtis siekia 44,5 kilometro.

    Investicija padalyta į keturias įgyvendinimo dalis: Babica–Jawornik, Domaradz–Krosno, Krosno–Miejsce Piastowe ir Miejsce Piastowe–Dukla. GDDKiA primena, kad dvi pastarosios atkarpos nuo 2025 metų gruodžio jau atidarytos eismui.

    Visame projekte suplanuoti keturi kelių mazgai, penkios keliautojų aptarnavimo aikštelės bei kelių priežiūros bazė Miejsce Piastowe. Taip pat bus statomi inžineriniai statiniai, triukšmo slopinimo priemonės ir privažiavimo keliai.

    Strateginis S11 ruožas

    S11 atkarpai Bobolice–Szczecinek ES parama sieks apie 160 000 000 eurų. Bendras projekto biudžetas sudaro apie 326 000 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos įvertintos maždaug 189 000 000 eurų.

    Numatoma nutiesti daugiau kaip 24 kilometrų greitkelio, įrengti du mazgus Wierzchowo ir Szczecinek Północ bei porą keliautojų aptarnavimo aikštelių Wierzchowo. Šis ruožas turėtų sujungti Szczecinek aplinkkelį su S11 trasa, vedančia į S6 ties Koszalino kryptimi.

    FEnIKS programa keliams

    GDDKiA skaičiuoja, kad pagal FEnIKS planuojama paremti 30 kelių projektų, o bendra ES parama siektų apie 4 200 000 000 eurų. Programa apima 2021–2027 metų laikotarpį, o ankstyvosiose sutartyse dalis projektų buvo finansuojami vadinamuoju etapiniu principu, derinant skirtingų finansavimo laikotarpių lėšas.

    Pastaraisiais metais ES parama Lenkijos greitkeliams daugiausia nukreipiama į strateginius koridorius, didinančius šalies susisiekimą su Baltijos jūros uostais ir pietryčių kryptimi. Tarp prioritetų išlieka Via Carpatia ašis, kuriai priskiriamas S19, bei jungtys, mažinančios kelionių laiką tarp regioninių centrų.

    „Kiti kelių projektai šiuo metu yra vertinami arba jiems rengiama paraiškinė dokumentacija, siekiant gauti ES finansavimą“, – pranešė GDDKiA.

  • Kuro kainos šoktelėjo po lengvatų pabaigos: benzinas ir dyzelinas brangsta, prognozės niūrios

    Degalinių kainų šuolis per pastarąją savaitę siejamas su pasibaigusia valstybės taikyta laikina mokesčių lengvata. Jai nustojus galioti, benzino litras pabrango daugiau nei 0,20 euro, o dyzelinas – beveik 0,20 euro, rodo rinkos stebėtojų vertinimai.

    Pagrindinis kainų pokyčio veiksnys – pridėtinės vertės mokesčio tarifo grąžinimas nuo 8 proc. iki 23 proc. benzino ir dyzelino produktams. Toks pokytis automatiškai didina galutinę kainą, net jei didmeninės naftos produktų kainos nesikeistų.

    Kainų dinamiką stiprina ir Europoje brangstantys gatavi degalai, kurie tiesiogiai persiduoda į vietinę didmeninę rinką. Analitikai pabrėžia, kad jautrumą didina ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelia riziką tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    „Rugsėjo pradžioje matomas aiškus benzino ir dyzelino kainų augimas – tai pirmiausia susiję su PVM tarifo sugrąžinimu iki 23 proc. ir didėjančiomis gatavų degalų kainomis Europoje“, – teigė rinkos analitikai.

    Prognozės artimiausioms dienoms išlieka nepalankios – minimi tolesni kelių centų augimai už litrą, jei brangimas didmeninėje rinkoje neslops. Didesnė rizika išlieka dyzelinui, kurio kaina pastaraisiais mėnesiais Europoje buvo ypač jautri tiekimo ir paklausos pokyčiams.

    Pagal rinkos prognozes, 95 oktanų benzinas artimiausią savaitę gali kainuoti apie 1,75–1,79 euro už litrą, o 98 oktanų benzinas – apie 1,94–1,98 euro už litrą. Dyzelino kaina, skaičiuojama, gali siekti maždaug 1,95–1,97 euro už litrą, todėl vairuotojams išlaidos toliau augs.