CP v2

Blog

  • Varėnoje atverta sensacija: 4 000 grybų piešinių palikimas, kurio niekas nebuvo ištyręs

    Varėnoje atverta sensacija: 4 000 grybų piešinių palikimas, kurio niekas nebuvo ištyręs

    Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse atidaryta paroda „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“. Ji pristatoma kaip įžanga į netrukus Varėnoje vyksiančią Grybų šventę, o lankytojams žada retą progą pamatyti mokslo ir meno sandūroje gimusius darbus.

    Parodos atidaryme mikologas dr. Jonas Kasparavičius skaitė paskaitą apie pedagogą ir Vilniaus krašto gamtos tyrinėtoją Konstantiną Prošinskį (1859–1936). Pasak jo, K. Prošinskis buvo sumanęs išleisti grybų albumą ir tam sukūrė apie 4 000 piešinių, tačiau leidybai pritrūko lėšų.

    „Prošinskio piešiniai yra daugiau nei iliustracijos – tai laikmečio bandymas sukaupti žinias ir perduoti jas taip, kad suprastų ir mokslininkas, ir paprastas gamtos mylėtojas“, – sakė dr. Jonas Kasparavičius.

    Ilgą laiką archyvuose saugota kolekcija šiandien vertinama kaip unikalus mokslo istorijos ir vizualinės kultūros liudijimas. Tokių rinkinių reikšmė ypač išryškėja dabar, kai visame pasaulyje daug dėmesio skiriama biologinės įvairovės stebėsenai, o rūšių atpažinimas tampa svarbus ir gamtosaugai, ir visuomenės švietimui.

    Parodoje eksponuojamos K. Prošinskio grybų akvarelių reprodukcijos, kuriose kruopščiai perteikiamos formos, spalvos ir sandaros detalės. Organizatoriai pabrėžia, kad mokslinis tikslumas čia dažnai susilieja su subtilia menine raiška, todėl darbai įdomūs ne tik mikologijos entuziastams, bet ir dailės gerbėjams.

    Varėnoje pristatoma nedidelė, iki šiol menkai tyrinėta šio rinkinio dalis. Būtent tai parodai suteikia papildomos vertės: ji ne tik supažindina su istoriniu palikimu, bet ir skatina naujai pažvelgti į tai, kaip Lietuvoje buvo kaupiamos gamtos pažinimo žinios dar iki šiuolaikinių fotografijos ir DI atpažinimo įrankių.

    Paroda veiks iki rugsėjo 27 dienos. Ją galės aplankyti ir Grybų šventės svečiai, atvykstantys į Varėną rugsėjo pabaigoje.

  • RRT meta iššūkį moksleiviams: 40 sek. klipas apie grėsmes internete gali atnešti 500 eurų

    RRT meta iššūkį moksleiviams: 40 sek. klipas apie grėsmes internete gali atnešti 500 eurų

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė nacionalinį moksleivių vaizdo turinio konkursą „Švarus internetas“. Mokiniai kviečiami sukurti trumpą vaizdo klipą ir savo kalba papasakoti, su kokiomis grėsmėmis susiduriama internete.

    Konkurse siūloma kalbėti apie patyčias, sukčiavimą, manipuliaciją, privatumo pažeidimus ir žalingą turinį, taip pat apie tai, kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti į rizikingas situacijas. RRT akcentuoja, kad vis dažniau iššūkių kelia ir DI sugeneruoti vaizdai bei vaizdo įrašai, kurie gali būti panaudoti apgavystėms ar reputacijai pakenkti.

    Kas gali dalyvauti ir ką reikės sukurti?

    Dalyvauti gali bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviai, subūrę komandas iki 5 asmenų. Pagrindinė užduotis yra telefonu sukurti 30–40 sekundžių vertikalų vaizdo klipą viena iš konkurso temų.

    RRT nurodo, kad geriausi darbai bus panaudoti kaip edukacinis turinys ir gali atsirasti tinklalaidėse bei kitoje tarnybos komunikacijoje, kuri pasiekia auditoriją visoje Lietuvoje. Taip moksleivių sukurti pavyzdžiai gali tapti praktinėmis pamokomis bendraamžiams.

    Svarbiausios datos ir prizai

    Darbų registracija vyks rugsėjo 7–30 dienomis, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti spalio 12 dieną. Laimėtojų apdovanojimas numatytas 2027 metais vasarį.

    Geriausių darbų autorių laukia iki 500 eurų vertės prizai. RRT ragina mokyklas ir mokytojus paskatinti mokinius dalyvauti, nes trumpas klipas gali tapti proga ne tik kūrybiškai pasireikšti, bet ir prisidėti prie saugesnio elgesio internete įpročių formavimo.

  • Maršrutas į Vilnių nutraukiamas: Varėnos kraštui žada sprendimą su persėdimu

    Maršrutas į Vilnių nutraukiamas: Varėnos kraštui žada sprendimą su persėdimu

    Nuo rugsėjo 12 dienos keičiasi susisiekimas autobusais su Vilniumi: UAB „Druskininkų autobusų parkas“ nutraukia tolimojo susisiekimo maršrutą Druskininkai–Varėna–Vilnius. Pokytis palies ne tik Varėną, bet ir pakeliui esančias gyvenvietes, kurioms tai buvo tiesioginis ryšys su sostine.

    Iki šiol šiuo maršrutu autobusai stodavo Matuizose, Voriškėse, Urkionyse, Pošalčiuose ir Valkininkuose. Nutraukus reisą, gyventojams kelionės taps sudėtingesnės: norint pasiekti Vilnių, teks planuoti persėdimus, o daliai keleivių tai reikš ir ilgesnį kelionės laiką.

    Į gyventojų išsakytą susirūpinimą sureagavo Varėnos rajono savivaldybė. Meras Algis Kašėta ir savivaldybės administracijos vadovai situaciją aptarė su Varėnos autobusų parko vadovu Juozu Jaskoniu, ieškant sprendimo, kad ryšys su Vilniumi darbo dienomis būtų išlaikytas bent per persėdimą.

    Susitikime nuspręsta organizuoti papildomą rytinį reisą darbo dienomis maršrutu Varėna–Valkininkų kryžkelė. Pagal numatytą tvarkaraštį autobusas iš Varėnos išvyks 6.40 valandą ir į Valkininkų kryžkelę atvyks 7.16 valandą, kad keleiviai spėtų persėsti į autobusą Vilniaus kryptimi.

    Autobusas į Vilnių iš Valkininkų kryžkelės turėtų išvykti 7.23 valandą, o vežėjas informuoja, kad persėdimo patogumui jis keleivių palauks. Į Valkininkų kryžkelę važiuojantis autobusas stos Matuizose, Voriškėse, Urkionyse, Pošalčiuose ir Valkininkuose.

    Numatytas ir suderintas grįžimas po darbo: autobusas iš Vilniaus į Valkininkų kryžkelę atvyks 16.22 valandą, o į Varėną išvyks 16.25 valandą. Grįžtant atgal autobusas važiuos per Valkininkus, Pošalčius, Urkionis, Voriškes ir Matuizas.

    Taip pat bus koreguojamas popietinis maršrutas Varėna–Krūminiai–Varėna, nes jis turėtų važiuoti iki Valkininkų kryžkelės ir parvežti iš Vilniaus grįžtančius keleivius. Varėnos autobusų parkas žada stebėti keleivių srautus ir, įvertinus realų poreikį, spręsti, ar tvarkaraštį reikia tikslinti.

    Pastaraisiais metais regioninis susisiekimas vis dažniau priklauso nuo keleivių srautų, maršrutų rentabilumo ir vežėjų galimybių užtikrinti reisų dažnį. Savivaldybės paprastai ieško kompromiso sprendimų, kad gyventojams neliktų visiškai nutrauktų krypčių į didžiuosius miestus, ypač darbo dienomis, kai susisiekimas svarbus darbui, mokslams ir sveikatos paslaugoms.

  • Šių augalų nevakarokite: vėlyvos vasaros genėjimas gali kainuoti kitų metų žydėjimą

    Šių augalų nevakarokite: vėlyvos vasaros genėjimas gali kainuoti kitų metų žydėjimą

    Kodėl vėlyvas genėjimas pavojingas?

    Vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį daugumos lapuočių krūmų bei medžių stipriai genėti nepatariama. Toks pjūvis gali paskatinti naujų, minkštų ūglių augimą, kurie iki šalčių nespėja sumedėti ir dėl to dažniau apšąla.

    Kita dažna problema – dalis dekoratyvinių augalų žiedinius pumpurus kitam sezonui suformuoja dar vasaros pabaigoje. Jei tuomet trumpinamos šakos, kartu pašalinama ir tai, kas turėjo žydėti pavasarį ar vasaros pradžioje.

    Kurie augalai dažniausiai nukenčia?

    Ypač jautrios yra hortenzijos, kurios žydi ant pernykščių ūglių, pavyzdžiui, didžialapės, ąžuolalapės ir pjūkliškosios hortenzijos. Vėlyvas jų formavimas dažnai reiškia mažiau žiedų, todėl paprastai apsiribojama nužydėjusių žiedynų pašalinimu ir pažeistų šakų išpjovimu.

    Taip pat rizikinga vėlyvą vasarą genėti pavasarį žydinčius krūmus, nes jų žiediniai pumpurai dažnai susidaro netrukus po žydėjimo. Forsitijos, alyvos, jazminai, ankstyvosios lanksvos ar putinai, netinkamai apkarpyti rudenėjant, kitais metais gali žydėti gerokai silpniau.

    Rododendrai ir azalijos dažniausiai apskritai nereikalauja stipraus rutininio genėjimo. Vėlyvas šakų trumpinimas gali pažeisti jau suformuotus pumpurus, o pats augalas į žiemą įeina silpnesnis, todėl didėja ir nušalimo, ir prastesnio atsigavimo pavasarį tikimybė.

    Ką rudenį daryti teisingai?

    Rudeninį genėjimą dažniau verta laikyti sanitariniu, o ne formuojamuoju. Geriausia šalinti nulūžusias, džiūstančias ar ligų pažeistas šakas, o pjūvius daryti švariomis, aštriomis priemonėmis sausą, nešaltą dieną.

    Jei augalai brandina vaisius, svarbu pašalinti ant šakų likusius sudžiūvusius ar pažeistus vaisius, nes jie gali tapti infekcijų židiniu kitam sezonui. Stiprų atjauninantį ir formuojamąjį genėjimą daugeliu atvejų saugiau planuoti žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kai didelių šalčių rizika mažesnė.

    Daugiamečius augalus verta vertinti individualiai: sergančias dalis geriau nupjauti ir išnešti, tačiau tvirtus, sveikus stiebus su dekoratyviais žiedynais kai kada palikti iki pavasario. Jie gali apsaugoti kerus nuo šalčio, o sėklos žiemą tampa natūraliu lesalu paukščiams.

  • Rudenį ši daugiametė gėlė išgelbėja gėlyną: krūminio astro auginimo paslaptys iki šalnų

    Rudenį ši daugiametė gėlė išgelbėja gėlyną: krūminio astro auginimo paslaptys iki šalnų

    Spalvų šou, kai vasara baigiasi

    Krūminis astras yra žema, daugiametė gėlė, kuri sukuria tvarkingas, apvalias kereles ir pražysta tada, kai daugelis vasaros augalų jau praranda dekoratyvumą. Dažniausiai jis žydi nuo rugpjūčio iki spalio, o palankiomis sąlygomis išlieka puošnus ir vėliau, kol neužklumpa pirmos rimtesnės šalnos.

    Botanikiniu požiūriu šie augalai dažnai priskiriami Symphyotrichum genčiai ir kilę iš Šiaurės Amerikos. Būtent dėl gausaus, smulkaus žiedyno jie neretai vadinami vienu patikimiausių pasirinkimų rudens gėlynams, kai norisi ryškaus, bet tvarkingo vaizdo.

    Kur sodinti, kad žydėtų ilgiau

    Ilgiausiai ir gausiausiai krūminiai astrai žydi saulėtoje vietoje, tačiau ištveria ir lengvą pusšešėlį. Svarbiausia sąlyga yra laidi, vidutiniškai drėgna dirva, nes užmirkimas silpnina šaknis, o užsitęsusi sausra mažina žiedų kiekį.

    Jeigu dirva sunki ir molinga, prieš sodinant verta ją pagerinti kompostu bei purenančiomis medžiagomis, kad vanduo neužsistovėtų. Sodinant grupėmis, tarp augalų pravartu palikti apie 30–40 centimetrų, kad oras laisvai cirkuliuotų ir mažėtų ligų rizika.

    Priežiūra: mažiau trąšų, daugiau tvarkos

    Krūminiams astrams paprastai nereikia intensyvaus tręšimo, jei dirva nėra visiškai skurdi. Dažniausiai pakanka pavasarį įterpti nedidelį kiekį komposto arba organinių trąšų, o vėliau svarbiau stebėti drėgmę, ypač pumpuravimo ir žydėjimo metu.

    Laistant patariama vandenį pilti prie pat žemės, kad kuo mažiau drėktų lapai. Per dažnai drėkinami lapai ir per tankūs kerai sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms, todėl svarbi ir tinkama vieta, ir saikingas laistymas.

    Norint prailginti žydėjimą, verta reguliariai išskinti nužydėjusius žiedynus, nes taip augalas mažiau energijos skiria sėkloms. Taip pat vėlyvą pavasarį dalį ūglių galima patrumpinti maždaug trečdaliu, kad keras labiau šakotųsi, o žydėjimas pasiskirstytų per ilgesnį laiką.

    Kas 3–5 metus rekomenduojama kerus padalyti ir atjauninti, nes pernelyg sutankėję augalai dažniau skursta ir prasčiau žydi. Padalijimas padeda išlaikyti taisyklingą formą ir padidina tikimybę, kad rudenį žiedų bus daugiau.

    Gėlynuose krūminiai astrai ypač tinka pirmame plane, prie takų ar apvadų, nes daugelis veislių užauga apie 25–50 centimetrų. Jie dera su rudenį gražiai atrodančiais augalais, pavyzdžiui, rudbekijomis, šilokais ir dekoratyvinėmis žolėmis, kurios kompozicijai suteikia aukščio bei struktūros.

    Praktiškas sprendimas yra sodinti ne po vieną, o nedidelėmis grupėmis: taip žydėjimo metu susiformuoja ryški spalvinė dėmė ir gėlynas atrodo tvarkingiau. Dėl to krūminis astras laikomas vienu paprasčiausių būdų rudenį atgaivinti gėlyną be sudėtingų pertvarkymų.

  • Rugsėjis sode: šių darbų neatidėkite – derlius ir vaismedžiai už tai atsidėkos

    Rugsėjis sode: šių darbų neatidėkite – derlius ir vaismedžiai už tai atsidėkos

    Daržui rugsėjį svarbiausia

    Rugsėjį daržovių lysvės dar pilnos derliaus, tačiau naktimis krintanti temperatūra primena, kad sezonas baigiasi. Šilumamėgės kultūros, tokios kaip pomidorai, paprikos, cukinijos ar agurkai, pirmųjų šalnų gali nebeatlaikyti, todėl jų skynimą verta paspartinti.

    Neprinokusius pomidorus galima perkelti į patalpą ir nokinti vėsesnėje, apie 10 laipsnių temperatūroje. Praktikoje dažnai pasiteisina ir būdas iškasti visą augalą su šaknimis ir pakabinti sausoje, vėdinamoje vietoje, kad vaisiai toliau lėtai noktų.

    Mėnesio pabaigoje dauguma daržininkų pradeda kasti laikymui skirtas šakniavaises, pavyzdžiui, morkas, burokėlius ir šakninį salierą. Svarbu šias daržoves išrūšiuoti dar darže, nes pažeistos ar sergančios greičiau genda ir gali užkrėsti likusį derlių sandėliavimo metu.

    Ne viską būtina skubiai nuimti nuo lysvių, nes lapiniai kopūstai, briuseliniai kopūstai ir petražolės yra atsparesni vėsai. Tuo pat metu verta pašalinti naujus pomidorų ir paprikų žiedus, kad augalai energiją skirtų esamiems vaisiams, o ne naujoms užuomazgoms.

    Ką dar galima sėti ir sodinti?

    Rugsėjis dar nėra daržo pauzė, nes atsilaisvinusios lysvės gali būti panaudotos vėlyviems pasėliams ar žaliajai trąšai. Dažnai sėjamos kultūros, kurios spėja užaugti iki šalčių arba sėkmingai peržiemoja ir pavasarį startuoja anksčiau.

    Šiuo metu dar tinka sėti žiemines salotas, špinatus, taip pat sėti ar atsėti greitai augančias žalumynų kultūras, jeigu ruduo šiltas. Antroje mėnesio pusėje sodinami ir žieminiai česnakai, o tuščius plotus galima užsėti garstyčiomis ar facelijomis, kad dirva mažiau piktžolėtų ir būtų pagerinta jos struktūra.

    Vėlyvi pasėliai dažnai geriau pavyksta po priedangomis, pavyzdžiui, šiltnamyje ar tunelyje. Priartėjus šalnoms jauni augalai apsaugomi agrodanga, tačiau laistymo pamiršti nereikėtų, nes sausas rudens vėjas dirvą išdžiovina net ir esant žemesnei temperatūrai.

    Jeigu darže vyrauja sunkesnė, molinga dirva, mėnesio pabaigoje ją galima perkasti ir palikti žiemoti stambiomis grumstėmis. Šalčio ir atšilimo ciklai natūraliai susmulkina grumstus, o į paviršių iškelti kenkėjai dažniau žūsta nuo šalčio ir paukščių.

    Vaismedžiai ir krūmai: derlius bei apsauga

    Rugsėjį sode intensyviai skinami obuoliai, kriaušės, slyvos ir vėlyvesni uogakrūmių vaisiai, todėl verta pasirūpinti ir kokybės atranka. Laikymui skirti obuoliai turėtų būti sveiki, nepažeisti, skinti atsargiai, nes net nedidelės mėlynės vėliau tampa puvinio židiniais.

    Reguliarus nukritusių vaisių surinkimas yra viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių prevencinių priemonių. Ilgai palikti ant žolės jie greičiau pūva, vilioja kenkėjus ir didina ligų plitimą, todėl švarus pomedis rudenį tampa svarbia sodo higienos dalimi.

    Rugsėjį dauginami serbentai sumedėjusiais auginiais: iš vienmečių ūglių paruošiami maždaug 20 centimetrų ilgio gabalai ir sodinami į paruoštą vagą. Gerai įsišakniję augalai pavasarį jau gali būti perkelti į nuolatinę vietą.

    Antroje mėnesio pusėje verta pagalvoti apie vaismedžių apsaugą nuo rudenį suaktyvėjančių kenkėjų, ypač tų, kurių patelės ropoja kamienais į lają dėti kiaušinėlių. Lipnios gaudyklės juostos ant kamienų gali sumažinti jų patekimą į vainiką, tačiau jas reikia tvirtinti taip, kad kenkėjai neapeitų per atramas ar kuolus.

    Rugsėjo darbai dažnai lemia ne tik šių metų derliaus kokybę, bet ir tai, kaip sodas bei daržas startuos pavasarį. Laiku nuimtas derlius, sutvarkytos lysvės ir paprastos prevencinės priemonės padeda sumažinti ligų bei kenkėjų spaudimą kitą sezoną.

  • Rugsėjį rožės dar žydi, bet viena klaida jas nualins: ką būtina padaryti iki šalnų

    Rugsėjį rožės dar žydi, bet viena klaida jas nualins: ką būtina padaryti iki šalnų

    Rugsėjis rožėms yra lūžis

    Rugsėjį rožės dažnai dar leidžia naujus ūglius ir kartoja žydėjimą, tačiau tuo pat metu pradeda ruoštis ramybės laikotarpiui. Šiuo metu svarbiausia nebeskatinti krūmo augti, o padėti jam sustiprėti prieš šalnas ir žiemą.

    Netinkama priežiūra rudenėjant dažniausiai baigiasi iššalusiais jaunais ūgliais, didesniu grybinių ligų plitimu ir silpnesniu žydėjimu kitais metais. Dėl to rugsėjį verta keisti įprastą vasaros rutiną.

    Genėjimas ir švara sumažina ligas

    Rugsėjį rožių nereikėtų stipriai genėti kaip pavasarį. Paprastai pakanka iškirpti pažeistus, sergančius, labai plonus ar pernelyg išsistiebusius ūglius, o pakartotinai žydinčioms rožėms pašalinti peržydėjusius žiedynus.

    Genint svarbu naudoti aštrų, dezinfekuotą sekatorių, pjauti įstrižai ir palikti pjūvį maždaug 1 centimetro atstumu virš sveiko pumpuro, nukreipto į išorę. Kuo arčiau šalnų, tuo genėjimas rizikingesnis, nes žaizdos gyja lėčiau.

    Ne mažiau svarbu sutvarkyti dirvos paviršių aplink krūmus: sugrėbti nukritusius ir ligotus lapus, nes ant jų gali peržiemoti ligų sukėlėjai. Tokias atliekas geriau šalinti, o ne kompostuoti, kad infekcija negrįžtų pavasarį.

    Laistymas, mulčias ir purškimai

    Rugsėjį rožėms paprastai reikia mažiau vandens nei vasaros viduryje, todėl perlaistymas tampa viena dažniausių klaidų. Drėgmės perteklius skatina grybines ligas ir kartu provokuoja naują, iki žiemos nespėsiantį sumedėti augimą.

    Jei vyrauja sausra, laistyti verta rečiau, bet gausiau, vandenį pilant tiesiai prie šaknų ir nemirkinant lapų. Jauniems krūmams drėgmės poreikis paprastai didesnis, tačiau ir jiems geriau vengti kasdienio laistymo mažomis normomis.

    Rugsėjį naudinga mulčiuoti organinėmis medžiagomis, kad dirva lėčiau išdžiūtų ir būtų mažiau temperatūros svyravimų. Dažniausiai tinka 5–10 centimetrų sluoksnis komposto, pušų žievės ar perpuvusių pjuvenų, svarbu mulčio neprispausti prie pat stiebų pagrindo.

    Šiuo metų laiku dažnai atsinaujina juodosios dėmėtligės ir kitų grybinės kilmės ligų rizika, ypač jei orai šilti ir drėgni. Pastebėjus dėmes ant lapų, juos verta nedelsiant pašalinti, o profilaktiškai rinktis augalams saugesnius, sezonui tinkamus purškimus ir laikytis etiketėse nurodytų normų.

    Trąšos: azotui jau ne laikas

    Rugsėjį rožėms svarbiausia taisyklė yra paprasta: jokio azoto. Azotas skatina greitą, minkštų audinių augimą, o tokie jauni ūgliai dažniausiai nukenčia per pirmąsias šalnas ir silpnina visą krūmą.

    Jei tręšti vis tiek norisi, rudenėjant dažniau renkamasi kalio ir fosforo dominavimas, nes šie elementai siejami su ūglių brendimu ir šaknų sistemos stiprinimu. Praktikoje patogu naudoti rudenines mineralines trąšas rožėms be azoto arba brandų kompostą kaip lengvą, dirvą gerinantį sluoksnį.

    Dar viena priemonė, kuri kartais naudojama sode, yra medžio pelenai, tačiau jie kelia dirvos reakciją, todėl tinka ne visiems sklypams. Jei dirva ir taip nėra rūgšti, pelenai gali pabloginti maisto medžiagų pasisavinimą, todėl prieš naudojant verta įvertinti dirvos pH.

    Tinkamai sutvarkytos rožės rugsėjį paprastai lengviau pereina į ramybės periodą, rečiau serga ir pavasarį startuoja stipresnės. Daugiausia naudos duoda saikingas laistymas, švara po krūmais ir rudeninis požiūris į tręšimą.

  • Norite baravykų ir skėtinės žvynabudės savo kieme? Štai kaip įskiepyti grybieną

    Norite baravykų ir skėtinės žvynabudės savo kieme? Štai kaip įskiepyti grybieną

    Grybai kieme – įmanoma?

    Grybavimas daugeliui siejasi su mišku, tačiau dalį rūšių galima užsiauginti ir sode ar vejoje. Svarbiausia suprasti, kad vieniems grybams reikia gyvų medžių šaknų, o kiti gali augti iš organinių liekanų dirvoje.

    Praktikoje tai reiškia, kad baravykų auginimas dažniausiai remiasi mikorizės principu, o skėtinė žvynabudė gali įsitvirtinti ten, kur gausu pūvančios organikos. Rezultatui reikia kantrybės: pirmųjų grybų paprastai laukiama ne vieną sezoną.

    Kur sodinti baravykus, o kur žvynabudes?

    Baravykai gamtoje dažniausiai auga ten, kur gali sudaryti mikorizę su medžiais. Tinkamiausi partneriai paprastai būna eglės, pušys, beržai, ąžuolai, bukai, kėniai ar maumedžiai, todėl grybieną logiška įkurdinti netoli šių medžių.

    Skėtinė žvynabudė, kitaip nei baravykai, nėra pririšta prie konkretaus medžio, nes maitinasi negyva organine medžiaga. Dėl to jai dažnai tinka veja, pievos tipo plotai ar daržo lysvės po derliaus, kai dirvoje lieka augalinių liekanų.

    Kaip įskiepyti grybieną: pagrindiniai žingsniai

    Baravykams dažniausiai perkama gyva mikorizinė grybiena, kuri būna pastos ar gelio konsistencijos. Paruošiant vietą patariama sukurti miško paklotę primenančias sąlygas: purus, rūgštesnis substratas ir kuo mažiau dirvos judinimo.

    Grybieną įprasta įterpti aplink pasirinktą medį, iškasant kelias negilias duobutes maždaug 0,5–2 metrų atstumu nuo kamieno. Pasodinus vietą reikia gerai palaistyti, o paviršių uždengti lapais, spygliais, samanomis ar šakelėmis, kad drėgmė laikytųsi stabiliau.

    Skėtinę žvynabudę galima bandyti įkurdinti ir per grybieną, ir per subrendusių grybų sporas. Vienas iš paprastesnių būdų – pasirinktoje vietoje ant dirvos trumpam padėti subrendusio grybo kepurėlę lakšteliais žemyn, kad sporos patektų į gruntą.

    Norint, kad grybiena prigytų, svarbiausia neperdžiovinti dirvos, bet ir neužmirkyti jos iki beoro būklės. Sausros metu verta laistyti reguliariai, o dirvos geriau neperkasėti, nes taip galima pažeisti medžio šaknis ir susiformavusią mikorizę.

    Dažnas nusivilia per anksti: net ir sėkmingai įskiepyta grybiena pirmus vaisiakūnius gali parodyti tik po 1–2 metų. Be to, baravykai laikomi gana reikliais, todėl vienais metais jų gali nebūti, o kitais pasirodyti tik pavieniai.

    Augindami valgomuosius grybus būkite itin atsargūs: sode ar vejoje išdygę grybai ne visada yra tai, ką tikėjotės įkurdinti. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, tokių grybų nevalgykite.

  • Pomidorų trąšos balkono gėlėms? Šis pigus triukas gali prikelti paskutinę žydėjimo bangą

    Pomidorų trąšos balkono gėlėms? Šis pigus triukas gali prikelti paskutinę žydėjimo bangą

    Rudeniop balkono gėlės dažnai praranda gyvybingumą: žiedų mažėja, lapai ima gelsti, o augalai sunkiau pakelia vėsesnes naktis. Sodininkai tokiu metu ieško sprendimų, kurie padėtų pratęsti žydėjimą, bet nepertręštų augalų.

    Viena iš praktikų – atsargiai panaudoti pomidorams skirtas trąšas žydintiems augalams. Tokios trąšos paprastai turi daugiau kalio ir fosforo, o šie elementai siejami su žiedpumpurių formavimusi, šaknų veikla ir augalo atsparumu vandens trūkumui.

    Kodėl tinka ne visoms gėlėms

    Kalio ir fosforo dominavimas ypač naudingas vasariniams balkoniniams augalams, kurie dar turi potencialo krauti žiedus, pavyzdžiui, surfinijoms, petunijoms, fuksijoms ar pelargonijoms. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad skirtingų rūšių maisto medžiagų poreikiai nevienodi.

    Pomidorų trąšos dažniausiai nėra geras pasirinkimas rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, pavyzdžiui, hortenzijoms, viržiams ar azalijoms. Taip pat jos gali būti per menkai orientuotos į lapijos augimą kambarinėms žaliosioms gėlėms, kurioms įprastai reikia daugiau azoto.

    Kaip naudoti saugiai

    Tręšiant žydinčias gėles pomidorų trąšomis, svarbiausia taisyklė – mažesnė dozė. Dažnu atveju rekomenduojama rinktis maždaug pusę gamintojo nurodytos normos, nes balkoninės gėlės gali būti jautresnės nei daržovės.

    Trąšų tirpalą verta pilti tik į jau drėgną žemę, kad sumažėtų šaknų nudeginimo rizika. Praktikoje toks tręšimas dažniausiai taikomas kas maždaug dvi savaites aktyvaus žydėjimo metu, stebint, ar augalas nereaguoja neigiamai.

    Kada tikėtis rezultato

    Pirmieji požymiai, kad pasirinktas režimas tinka, paprastai pasimato per maždaug savaitę: augalas atrodo tvirtesnis, formuoja daugiau pumpurų, žiedai tampa sodresni. Vis dėlto rezultatą smarkiai lemia ir kiti veiksniai, ypač šviesos kiekis, temperatūrų svyravimai ir laistymo pastovumas.

    Jei naktimis temperatūra sparčiai krinta, o saulės mažėja, verta prisiminti, kad trąšos problemos neišspręs vienos. Tokiu metu gėlėms dažnai padeda ir paprasti sprendimai: retesnis, bet gilesnis laistymas, nužydėjusių žiedų šalinimas bei apsauga nuo stipraus vėjo.

  • Funkijos lapai ruduoti ir džiūti pradėjo per anksti? 5 priežastys ir kaip greitai išgelbėti

    Funkijos lapai ruduoti ir džiūti pradėjo per anksti? 5 priežastys ir kaip greitai išgelbėti

    Kada tai normalu, o kada ne

    Funkijos, dar vadinamos hostomis, rudenį natūraliai pradeda gelsti, ruduoti ir galiausiai nunyksta jų antžeminė dalis. Taip augalas ruošiasi žiemai, o po žeme esantys šakniastiebiai paprastai sėkmingai peržiemoja.

    Tačiau jei lapai džiūsta ir ruduoti ima jau vasaros pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, tai dažniausiai rodo stresą arba ligas. Tokiu atveju verta greitai įvertinti augavietę ir priežiūrą, nes dalį problemų galima sustabdyti dar tame pačiame sezone.

    Dažniausios ruduojančių lapų priežastys

    Viena dažniausių priežasčių yra per daug saulės. Funkijos geriausiai jaučiasi pavėsyje arba pusiau pavėsyje, o tiesioginė kaitri vidurdienio saulė gali nudeginti lapus, ypač jei rudos dėmės atsiranda ten, kur krenta spinduliai.

    Ne mažiau svarbi priežastis yra drėgmės trūkumas. Karštomis savaitėmis dirva gali greitai išdžiūti, o tuomet lapai pradeda ruduoti nuo pakraščių, silpsta augalo turgoras, o pažeidimai plinta net ir laistant per retai.

    Priešinga problema yra užmirkimas ir prasta dirvos struktūra. Jei vanduo ilgai laikosi prie šaknų, ima trikti šaknų aprūpinimas deguonimi, lengviau įsiveisia puviniai, o lapai gali gelsti, minkštėti ir džiūti, nors dirva atrodo drėgna.

    Funkijas taip pat pažeidžia grybinės ligos, pasireiškiančios dėmėtumu, audinių minkštėjimu ar plintančiais rudais plotais. Dažnai tai sustiprėja, kai augalai susodinti per tankiai, lapai ilgai būna šlapi po laistymo, o oro cirkuliacija prasta.

    Kita problema yra kenkėjai, ypač nematodai, kurie pažeidžia lapo audinius ir palieka rudus dryžius tarp gyslų. Tokie lapai dažniausiai neatsistato, o uždelstas reagavimas gali lemti, kad kitą sezoną augalas startuos gerokai silpnesnis.

    Ką daryti, kad funkija atsigautų

    Pirmas žingsnis beveik visais atvejais yra pašalinti stipriai pažeistus lapus. Juos reikėtų nupjauti švariu, dezinfekuotu įrankiu, o jei įtariamos ligos, augalines liekanas geriau išnešti iš sklypo, kad neužkrėstų kitų augalų.

    Jei problema susijusi su saule, patikimiausias sprendimas yra persodinti funkiją į pavėsį ar pusiau pavėsį, apsaugant nuo pietinės saulės. Persodinimas dažnai pasiteisina ir pavasarį, ir ankstyvą rudenį, o tuo pačiu galima padalyti peraugusią kerą.

    Jei lapai ruduoti pradėjo dėl sausros, svarbiausia užtikrinti tolygų dirvos drėgnumą. Laistoma turėtų būti rečiau, bet gausiau, vandenį pilant prie šaknų, o ne ant lapų, kad sumažėtų ligų rizika.

    Dirvai pagerinti dažnai padeda mulčias ir organika. Kompostas ar susmulkinti lapai padeda sulaikyti drėgmę, o sunkioje dirvoje struktūrą galima gerinti įmaišant organinių medžiagų, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų.

    Jei įtariamos grybinės ligos, būtina mažinti drėgmę ant lapų ir retinti per tankius kerus, kad greičiau džiūtų po lietaus. Esant stipriems požymiams, praktikoje kartais prireikia specialių augalams skirtų fungicidų, tačiau pirmiausia verta įsitikinti diagnoze ir laikytis naudojimo instrukcijų.

    Pastebėjus nematodams būdingus pažeidimus, svarbu kuo greičiau pašalinti užkrėstus lapus ir laistyti tik į dirvą. Kadangi kenkėjams palanki nuolatinė drėgmė ant lapų, tvarkingas laistymas ir higiena dažnai sumažina problemos mastą.

    Jei funkija vysta net drėgnoje dirvoje, o prie pagrindo matyti apnašų ar greitai progresuojantis puvinys, augalą gali tekti šalinti kartu su dalimi aplinkinės žemės. Tokiais atvejais geriausia nerizikuoti ir apsaugoti kitas daugiamečių augalų lysves.