CP v2

Blog

  • Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Ustkoje finišavo XXII Pasaulio lenkų vasaros žaidynės, kuriose ryškiai pasirodė Vilniaus rajono atstovai. Per keturias varžybų dienas jie iškovojo 23 medalius, iš jų 9 aukso, ir tapo vienais rezultatyviausių delegacijos sportininkų.

    Daugiausia aukso medalių pelnė Jadvyga Junevič, laimėjusi rutulio stūmimo, svarmens metimo ir šiaurietiškojo ėjimo rungtis. Bėgimo distancijose dominavo Erik Černiavski, triumfavęs 3 000 ir 5 000 metrų rungtyse.

    Šaudymo sektoriuje aukso medaliais džiaugėsi Jolanta Sudujko ir Edvard Kožuchovski, laimėję pneumatiniu šautuvu, o Livija Romanovska nugalėjo šaudymo pistoletu rungtyje.

    Dar vieną aukso medalį iškovojo Vilniaus rajono sporto centro merginų tinklinio komanda. Komandoje žaidė kapitonė K. Vinckevič ir žaidėjos E. Radzevičiūtė, P. Jakutovič, A. Vizeraitė, I. Markelė-Šlempo, E. Senkutė ir K. Pavlik.

    Jolanta Sudujko savo pasirodymą papildė dviem sidabro medaliais šaudymo pneumatiniu pistoletu ir badmintono rungtyse, o Edvard Kožuchovski pelnė bronzą badmintone. Du sidabro medalius iškovojo Marijan Kačanovski, pasižymėjęs šaudymo pneumatiniu šautuvu ir svarmens metimo rungtyse.

    Sidabro ir bronzos medalius taip pat pelnė Regina Kozlovska, Auksė Vizeraitė ir Karol Pacyna, o bronzos apdovanojimais džiaugėsi Eglė Radzevičiūtė, Česlav Pocej, Patrycja Jakutowicz ir Bogdan Monkiewicz. Bendroje įskaitoje Lietuvos atstovai iškovojo 24 medalius ir užėmė 2 vietą, nors medalų skaičiumi susilygino su Čekijos sportininkais, tačiau nusileido pagal sidabro medalių kiekį.

    „Nuoširdžiai sveikiname mūsų sportininkus“, – sakė Marijan Kačanovski.

  • Senjorai iš Rudaminos išbandė naują edukaciją: ką sukūrė „Auksinio amžiaus“ klubas

    Senjorai iš Rudaminos išbandė naują edukaciją: ką sukūrė „Auksinio amžiaus“ klubas

    Rugpjūčio 9 dieną Rudaminos kultūros centro „Auksinio amžiaus“ klubo senjorai lankėsi Vladislovo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Į susitikimą juos pakvietė muziejaus direktorė Helena Bakuło, o dienos programa sujungė edukaciją, pažintį su istorija ir bendruomeniškas veiklas.

    Pagrindinis išvykos akcentas buvo edukacinis užsiėmimas „Muilas iš gamtos“. Jo metu dalyviai susipažino su natūralaus muilo gamybos pagrindais, ingredientų pasirinkimu ir kvapų derinimo principais, o taip pat aptarė, kaip skirtingi priedai gali keisti muilo savybes bei naudojimo patirtį.

    Dirbtuvėse senjorams buvo paruoštos reikalingos priemonės ir medžiagos: muilo bazė, dažikliai, džiovintos žolelės bei gėlės. Užsiėmimą vedė Juodšilių biologijos mokytoja Božena Romanovska, kuri padėjo kiekvienam dalyviui žingsnis po žingsnio pereiti visą gamybos procesą.

    Pagaminti muilo gabalėliai buvo palikti atvėsti, o tuo metu dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventąjį Roką. Tradiciškai jis laikomas įvairių profesijų ir bendruomenių globėju, o kai kuriose šalyse nuo seno buvo gerbiamas kaip saugotojas nuo epidemijų.

    Tą pačią dieną muziejuje vyko Mažoji šv. Roko mugė, kurioje lankytojai galėjo įsigyti žolelių ir vietos amatininkų dirbinių. Senjorai taip pat ragavo žolelių arbatą, naminę duoną, uogienes ir susipažino su vietos kulinariniu paveldu.

    „Auksinio amžiaus“ klubo nariai turėjo progą paragauti ir tradicinio totorių patiekalo plovo, kurį paruošė muziejaus bičiuliai iš bendruomenės „Pas totorius“. Tokios vaišės, kaip pabrėžė renginio dalyviai, tapo ne tik skonių, bet ir kultūrų pažinimo patirtimi.

    Išvyka virto ir pažintimi su muziejaus ekspozicija: senjorai apžiūrėjo Vladislovo Sirokomlės muziejų, o apie poeto gyvenimą ir muziejaus istoriją pasakojo kuratorius dr. Juzefas Šostakovskis. Organizatoriai sako, kad tokie susitikimai ypač vertingi dėl galimybės mokytis, bendrauti ir įsitraukti į vietos kultūrinį gyvenimą.

    Rudaminos kultūros centro bendruomenė dėkoja Helenai Bakuło už kvietimą, Boženai Romanovskai už praktinę pagalbą dirbtuvėse, o dr. Juzefui Šostakovskiui už pasakojimą ir ekskursiją. Dalyviai pabrėžė, kad šilta atmosfera ir turininga programa tapo viena įsimintiniausių vasaros patirčių.

  • Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Trijų dienų kursas I gimnazistams

    Rugsėjo 2–4 dienomis Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje I G klasės mokiniams surengtas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Veiklas vedė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės atstovas Saulius Patašius, pirmąją dieną jam talkino Viktorija Jonkutė.

    Tokie praktiniai mokymai mokyklose siejami su vis plačiau stiprinamu visuomenės pasirengimu ekstremalioms situacijoms. Ugdymo įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip mokiniams suteikti ne tik teorinių, bet ir realiame gyvenime pritaikomų įgūdžių.

    Pirmoji diena: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo krizėms

    Pirmąją dieną mokiniai aptarė piliečių vaidmenį valstybės gynyboje ir elgesį ekstremalių situacijų metu. Taip pat susipažino su išgyvenimo priemonėmis ir higienos bei maitinimosi lauko sąlygomis principais.

    Didelis dėmesys skirtas pirmajai medicinos pagalbai: mokiniai mokėsi atlikti širdies masažą, naudoti turniketus, diskutavo apie veiksmų seką, kai svarbi kiekviena minutė. Praktika padėjo geriau suprasti, kad tokie įgūdžiai aktualūs ne tik nelaimių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Antroji diena: orientavimasis ir sauga

    Antrąją dieną mokiniai ruošėsi žygiui, mokėsi orientuotis miške ir mieste, statyti palapines bei pastoges, rišti įvairius mazgus. Praktinės užduotys vyko ir gimnazijos sporto salėje, todėl įgūdžiai buvo lavinami skirtingomis sąlygomis.

    Programoje buvo ir supažindinimas su pneumatinio šautuvo naudojimo sauga bei taiklaus šaudymo principais. Akcentuota, kad svarbiausia yra atsakingas elgesys, taisyklių laikymasis ir komandinis darbas, kai kiekvieno veiksmai daro įtaką visų saugumui.

    Trečioji diena: žygis per lietų ir praktinės užduotys

    Rugsėjo 4 dieną kursą vainikavo žygis Kalvelių apylinkėse. Nors oras nelepino ir žygį lydėjo lietus, mokiniai atliko praktines užduotis ir pritaikė per ankstesnes dienas įgytas žinias.

    Žygio metu jie ruošė laužavietę, mokėsi įkurti laužą skeltuvu, sprendė orientavimosi ir išgyvenimo uždavinius. Tokios užduotys parodo, kaip teorija veikia realiame lauke, kai sprendimus reikia priimti greitai ir atsakingai.

    Sugrįžę į gimnaziją mokiniai aptarė kursą, atliko žinių patikrinimo testą ir gavo kurso baigimo pažymėjimus. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad trijų dienų programa tapo prasminga patirtimi, ugdančia drąsą, atsakomybę ir pilietiškumą.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nina Bašajevienė

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Prie mokyklos šalinamas avarinis beržas: įspėja, kas gali nutikti per stipresnį vėją

    Šalia Erfurto gatvės 36 numerio, greta intensyviai naudojamo pėsčiųjų tako, vedančio Žėručio pradinės mokyklos link, bus šalinamas avarinės būklės beržas. Sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą riziką praeiviams.

    Specialistai nustatė, kad beržo kamienas yra stipriai pažeistas puvinio, matomi ir išoriniai kamieno defektai. Dėl to sumažėjo medžio mechaninis atsparumas ir stabilumas, todėl tikimybė, kad medis neatlaikys apkrovų, yra didesnė.

    Pasak vertinimą atlikusių specialistų, esant stipresniam vėjui ar staigiems vėjo gūsiams, medis gali bet kada išvirsti ant šalia esančio pėsčiųjų tako. Taip pat neatmetama rizika, kad beržas gali lūžti pažeistoje kamieno vietoje, o tai ypač pavojinga vietose, kur juda vaikai ir kiti pėstieji.

    Tokiais atvejais savivaldybės ir miestų želdynų priežiūros tarnybos paprastai remiasi principu, kad viešosiose erdvėse prioritetas teikiamas žmonių saugumui. Avarinės būklės medžiai dažniausiai šalinami tada, kai nustatomi pažengę puvinio procesai, konstrukciniai kamieno pažeidimai arba aiškūs stabilumo praradimo požymiai.

    Gyventojams rekomenduojama planuoti judėjimą šioje vietoje atsargiau, ypač darbų metu, ir laikytis laikinų ribojimų, jei jie bus įvesti. Įprastai tokie darbai organizuojami taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas pėsčiųjų srautas, tačiau trumpalaikių nepatogumų gali pasitaikyti.

  • Vilnius paskelbė jaunojo sportininko krepšelio rezultatus: kam atiteko beveik 500 000 eurų?

    Vilnius paskelbė jaunojo sportininko krepšelio rezultatus: kam atiteko beveik 500 000 eurų?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų jaunojo sportininko krepšelio programų konkurso rezultatus. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną įsakymu patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų pareiškėjų sąrašai.

    Bendra finansuojamoms programoms skirta suma siekia 499 983,60 euro. Savivaldybė pabrėžia, kad šios lėšos skirtos vaikų ir jaunimo sportiniam ugdymui, trenerių darbui, inventoriui, varžyboms ir kitoms su ugdymo procesu susijusioms išlaidoms.

    Tarp didžiausią finansavimą gavusių pareiškėjų – VšĮ Sostinės krepšinio mokykla, kuriai numatyta 73 902,00 euro. Taip pat reikšmingos sumos skirtos VšĮ Darvydo Šerno futbolo akademijai – 49 590,00 euro ir VšĮ futbolo klubui „Ataka“ – 48 540,00 euro.

    Finansavimas paskirtas ir kitoms sporto šakoms bei organizacijoms, tarp jų – badmintono, dviračių sporto, dziudo, karatė, ledo ritulio ir merginų futbolo programoms. Savivaldybė nurodo, kad krepšelio priemonė leidžia kryptingai remti jaunųjų sportininkų rengimą įvairiose disciplinose, o ne tik populiariausiose komandinių sporto šakų akademijose.

    Kaip pasirašyti sutartis?

    Organizacijos, kurioms skirtas finansavimas, kviečiamos pateikti užpildytas sutarties formas kartu su jaunojo sportininko ugdymo programa ir programos sąmata. Dokumentai teikiami savivaldybės administracijai, laikantis konkurso sąlygų ir nustatytų terminų.

    Savivaldybė primena, kad vėliau bus reikalinga ir metinė atskaitomybė. Pagal sutarties nuostatas, biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo metinę ataskaitą Sporto ir sveikatingumo skyriui prašoma pateikti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Kas liko be finansavimo?

    Kartu paskelbtas ir nefinansuojamų pareiškėjų sąrašas. Šįkart finansavimas neskirtas Lietuvos skraidančiojo disko federacijai ir VšĮ Vilniaus teniso akademijai.

    Praktikoje nefinansuojamų programų sąrašas dažniausiai reiškia, kad paraiškos neatitiko dalies formalių ar turinio reikalavimų, surinko mažiau vertinimo balų arba bendra prašoma suma viršijo konkurso biudžetą. Savivaldybės skelbiamuose konkursuose tokia situacija nėra neįprasta, nes pareiškėjų skaičius ir poreikis dažnai pranoksta galimybes.

  • Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Beveik 500 000 eurų jaunimui

    Vilniaus savivaldybė trečius metus iš eilės didina investicijas į jaunųjų sportininkų ugdymą ir šiemet Jaunojo sportininko krepšelio programai skiria 499 983,60 eurų. Finansavimą pasidalins 27 sostinėje veikiančios sporto organizacijos, rengiančios vaikus ir jaunuolius ilgalaikiam meistriškumo augimui.

    Pagal programos sąlygas už vieną sportininką organizacijoms numatoma skirti 240 eurų per metus. Šios lėšos paprastai nukreipiamos treniruočių proceso kokybei užtikrinti, dalyvavimui varžybose, inventoriui ir kitoms ugdymui būtinoms išlaidoms.

    Ką turi užtikrinti organizacijos

    Jaunojo sportininko krepšelis skirtas toms organizacijoms, kurios gali užtikrinti nuoseklų sportininkų rengimą nuo pradinių treniruočių iki aukšto meistriškumo. Vertinant paraiškas akcentuojama trenerių kvalifikacija, treniruočių bazė, ugdymo tęstinumas ir sportininkų dalyvavimas oficialiose varžybose.

    Programos tikslas – ne vien trumpalaikė parama, o aiškiai pamatuojamos sąlygos vaikams sportuoti stabiliai ir kokybiškai. Savivaldybė pabrėžia, kad miesto sporto mokyklos ir klubai yra grandis, iš kurios vėliau išauga nacionalinių rinktinių kandidatai.

    „Norime, kad kuo daugiau vaikų ir jaunuolių Vilniuje turėtų galimybę sportuoti kokybiškomis sąlygomis ir nuosekliai siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Už kiekvieno čempiono stovi labai plati komanda, kurios kasdienį darbą jaunojo sportininko krepšelis gali palengvinti“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Programa plečiasi: nuo kelių sportų iki 30

    Per trejus metus programa akivaizdžiai išaugo ir apėmė gerokai platesnį sporto šakų spektrą. Jei 2024 metais finansavimas buvo skirtas tik futbolo ir krepšinio organizacijoms, vėliau paraiškas galėjo teikti įvairių sporto šakų atstovai, o šiemet programa apima 30 sporto šakų.

    Šiais metais savivaldybė sulaukė 29 paraiškų, daugiausia jų pateikė futbolo organizacijos. Tarp pareiškėjų buvo ir kiokušin karatė, ledo ritulio, taip pat pavienės paraiškos iš regbio, lengvosios atletikos, laipiojimo sporto, dziudo, dviračių sporto, badmintono, teniso, tinklinio ir kitų sporto šakų bendruomenių.

    Šiemet skiriama suma yra didžiausia nuo programos pradžios. Ankstesniais metais šiai priemonei buvo numatoma po 400 000 eurų, o augant paraiškų skaičiui bei norui įtraukti daugiau sporto šakų finansavimas buvo didinamas, pernai iš viso paskirstant 446 160 eurų.

  • Vilniaus centre sužaliavo 600 kv. metrų miškas: Žemaitės skvere atsivėrė netikėtas vaizdas

    Vilniaus centre sužaliavo 600 kv. metrų miškas: Žemaitės skvere atsivėrė netikėtas vaizdas

    Miškas, kuris keičiasi kartu su miestu

    Gedimino prospekte atsirado išskirtinis monumentalaus meno kūrinys, kurį praeiviai neretai palaiko tikru miesto žalumos tęsiniu. Ant vieno pastato sienos nutapytas beveik 600 kvadratinių metrų „Bukantės miškas“ kviečia įžengti į Žemaitės kūrybos pasaulį, kuriame susipina gamta, paslaptis ir gyvybė.

    Kūrinys tapo atviros miesto galerijos dalimi ir papildė atnaujintą Žemaitės skverą. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: meninis pasakojimas sąmoningai kuriamas taip, kad vizualiai pratęstų skvero medžius ir stiprintų žaliąją ašį pačiame miesto centre.

    Unikali technika ir dialogas su tikrais medžiais

    Menininkė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė darbą kūrė mišria tapybos ir grafikos technika, o didžiulis plotas nutapytas nedideliais teptukais. Pasak kūrėjos, idėja gimė dar pandemijos metu, kai ugniasienių projektams ieškota sprendimų, galinčių ne konkuruoti su aplinka, o ją papildyti.

    „Mano tikslas buvo sukurti mišką, kuris būtų gyvas ir įdomus visais metų laikais ir gyventų kartu su skveru“, – sakė „Bukantės miško“ autorė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė.

    Šio kūrinio išskirtinumas tas, kad dalį sienos užstoja tikrų medžių lajos, o jie patys tampa kompozicijos pirmuoju planu. Vasarą želdiniai paslepia dalį tapybos, rudenį atsiveria daugiau detalių, o žiemą vaizdą papildo šakos ir jų šešėliai.

    Žemaitė, Frida Kahlo ir nauji miesto skaitymai

    „Bukantės miške“ integruotas ir 2016 metais scenografės Paulės Bocullaitės sukurtas Fridos Kahlo portretas, suteikiantis kūriniui papildomų prasmių. Dviejų ryškių menininkių dialogas čia perskaitomas kaip pasakojimas apie autentišką moters patirtį, laisvę kūryboje ir socialinių normų keliamas ribas.

    Kūrinio įgyvendinimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, tačiau darbų tempą koregavo oro sąlygos, ypač šaltuoju sezonu. Galutinį rezultatą galima pamatyti ant pastato Gedimino prospekte, šalia Žemaitės skvero.

    Šalia sieninės tapybos numatytas ir informacinis stendas, skirtas Žemaitei, kad praeiviai galėtų geriau suprasti, kuo šis literatūrinis kontekstas svarbus pasirinktam vaizdiniui. Rengiant tekstus konsultuotasi su Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tyrėja doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.

    Oficialus „Bukantės miško“ pristatymas planuojamas rugsėjo pabaigoje Žemaitės skvere, tiksli data dar bus tikslinama. Organizatoriai žada, kad renginio metu lankytojai galės ne tik pamatyti visą kūrinį, bet ir išgirsti jo atsiradimo istoriją.

  • Celine Dion parodė, kas madinga rudenį: bermudai ir aukšti batai vėl grįžta į topus

    Celine Dion parodė, kas madinga rudenį: bermudai ir aukšti batai vėl grįžta į topus

    Celine Dion, besirengianti koncertų serijai Paryžiuje, vėl atsidūrė fotografų dėmesio centre. Šįkart kalbos sukosi ne tik apie muziką, bet ir apie jos pasirinktą derinį, kuris jau vadinamas vienu ryškiausių 2026 metų rudens signalų.

    Dainininkė buvo pastebėta prie viešbučio Le Royal Monceau vilkinti griežtesnio silueto odinę striukę, kurios faktūra primena krokodilo odą. Prie jos ji priderino juodus tiesaus kirpimo bermudus su kantu ir pasirinko aukštus odinius batus su kulnu.

    Stilistai pastaraisiais sezonais vis dažniau akcentuoja, kad bermudai nebėra vien atostogų garderobo detalė. Į madą grįžta struktūruoti modeliai, ypač siūti iš odos ar tvirtesnių audinių, o kanto linija padeda išlaikyti tvarkingą ir vizualiai pailgintą siluetą.

    Prie tokio tipo bermudų svarbiausias vaidmuo tenka batams, nes būtent jie diktuoja proporcijas. Kasdieniam įvaizdžiui dažnai renkamasi auliniai su kiek platesniu aulu, o elegantiškesniam efektui labiau tinka prigludę, aiškios formos aukšti batai.

    Norint, kad derinys atrodytų harmoningai, verta laikytis paprastos taisyklės: bermudų klešnės turėtų būti kiek platesnės už batų aulą. Taip išvengiama vizualaus masyvumo ties blauzda ir išlaikomas lengvesnis, subalansuotas rudens siluetas.

    Celine Dion pavyzdys rodo ir dar vieną tendenciją, kuri stiprėja jau ne pirmą sezoną: ryškesnis charakteris kuriamas ne gausybe detalių, o aiškiomis formomis ir tekstūromis. Oda, griežtas kirpimas ir tiksliai parinkti batai leidžia net paprastą derinį paversti dėmesį traukiančiu miesto įvaizdžiu.

  • Kendall Jenner pirmąkart Venecijoje: netikėtas pasirinkimas ant raudonojo kilimo pavergė visus

    Kendall Jenner pirmąkart Venecijoje: netikėtas pasirinkimas ant raudonojo kilimo pavergė visus

    Kendall Jenner pirmą kartą pasirodė Venecijos kino festivalio raudonajame kilime ir iškart tapo viena daugiausiai aptarinėjamų vakaro viešnių. Modelis atvyko į filmo „Wild Horse Nine“ premjerą – tai nauja juodojo humoro komedija, režisuota Martino McDonagho ir varžanti dėl pagrindinio festivalio apdovanojimo.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik jos pasirodymas, bet ir pasirinkta apranga. Kendall Jenner vilkėjo archyvinę „Giorgio Armani“ suknelę, sukurtą 1995 metų rudens ir žiemos sezonui, kuri išsiskyrė subtiliu, tačiau labai fotogenišku spindesiu.

    Prigludusio silueto suknelė turėjo paprastą apvalią iškirptę, o visą efektą kūrė opalizuojantys karoliukai ir gėlių motyvų raštai. Fotografų blyksčių šviesoje faktūra atrodė tarsi skystas metalas, todėl įvaizdis priminė klasikinį Holivudo glamūrą.

    Stilistinis sprendimas atitiko vieną ryškiausių pastarųjų metų raudonojo kilimo krypčių – grįžimą prie vintažo ir archyvinių kolekcijų. Mados namų archyvai vis dažniau tampa alternatyva naujai siūtiems drabužiams, o toks pasirinkimas paprastai vertinamas ir kaip tvaresnė, ir kaip išskirtinumą pabrėžianti žinutė.

    Jenner atsisakė ryškesnių papildomų detalių, kurios kadaise buvo rodomos kartu su šiuo modeliu, ir leido dominuoti pačiai suknelei. Prie jos derinti minimalistiniai aksesuarai ir neutralūs aukštakulniai, o bendrą įspūdį sustiprino minkštomis bangomis suformuota šukuosena.

    Tai ne pirmas kartas, kai Kendall Jenner renkasi metalo atspalvius ir spindinčius audinius svarbiausiems renginiams. Vis dėlto Venecijoje pasirinktas archyvinis kūrinys dar kartą parodė, kad vintažas gali atrodyti ir moderniai, ir prabangiai, jei išlaikoma aiški proporcija tarp efekto ir santūrumo.