CP v2

Blog

  • „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    Švedijos startuolis „Serverpod“ viešoje beta versijoje pristatė „App Studio“ – programėlių kūrimo aplinką, kurioje sąmoningai nėra integruoto dirbtinio intelekto. Bendrovė teigia, kad DI įrankiai greitina prototipų kūrimą, tačiau realioms, patikimoms sistemoms dažniausiai prireikia visai kitos klasės sprendimų.

    Pastaruoju metu programuotojų įrankių rinka sparčiai pildosi DI kodavimo agentais, kurie geba generuoti kodą daugeliui technologijų rinkinių. Vis dėlto vien kodo sugeneravimas nepašalina sudėtingumo, susijusio su duomenų bazėmis, diegimu, saugumu, infrastruktūra ir ilgalaike priežiūra.

    „Serverpod“ įkūrėjas Viktoras Lidholtas pabrėžia, kad agentai tobulėja taip greitai, jog kūrėjams rizikinga „susieti“ programą su vienu šiandien populiariu įrankiu. Jo teigimu, „App Studio“ idėja – sukurti profesionalią aplinką, kuri leistų keisti agentus nekeičiant technologinio pagrindo.

    Infrastruktūra prototipui tapti produktu

    „App Studio“ sukurta kaip atsisiunčiama aplinka, skirta pilno paketo programėlėms kurti su „Flutter“ ir „Serverpod“. Įrankis orientuotas į tai, kad projektą būtų galima paleisti ir vystyti be ilgo paruošiamojo darbo, o pats kodas liktų kūrėjo rankose.

    Techniniu požiūriu aplinka generuoja standartinius projektus: „Flutter“ naudojamas kliento programėlei, o „Serverpod“ suteikia serverio dalį ir duomenų bazės integraciją. Bendrovė akcentuoja, kad tai turėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp demonstracinio prototipo ir produkto, kurį galima patikimai eksploatuoti.

    Naujausioje „Serverpod“ versijoje išskiriama būseninė karšto perkrovimo funkcija visam paketui. Tai reiškia, kad atnaujinant programėlę, serverį, generuojamas sąsajas ir duomenų bazės schemą, projektas gali likti veikiantis, o grįžtamasis ryšys gaunamas per milisekundes.

    Kartu bendrovė atveria „Serverpod Cloud“ – kelią nuo lokaliai veikiančio projekto iki įdiegtos paslaugos. Pasak „Serverpod“, diegimą turėtų supaprastinti vienos komandos principas, o platforma perima infrastruktūros dalį, įskaitant duomenų bazes, apkrovų paskirstymą, domenus, slaptus raktus, talpyklas ir failų saugyklas.

    Be integruoto DI, bet su galimybe rinktis

    Vienas ryškiausių sprendimų – „App Studio“ neturi „įmontuoto“ DI. Idėja paprasta: skirtingi DI kodavimo agentai gali dirbti su tais pačiais projekto failais, todėl kūrėjas gali pereiti nuo vieno įrankio prie kito neprarasdamas projekto struktūros.

    Vis dėlto rinkoje dar nėra bendro standarto, kaip vienodai konfigūruoti agentų galimybes ir susijusius MCP serverius, todėl pereinant tarp įrankių gali atsirasti trinties. „Serverpod“ teigia, kad „App Studio“ šią konfigūraciją automatizuoja ir leidžia kelioms konfigūracijoms sugyventi viename projekte.

    „Kodo generavimas yra tik viena programinės įrangos kūrimo dalis“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    „Sunkiausi klausimai prasideda tada, kai kiti žmonės ima priklausyti nuo tavo sukurto produkto: jis turi veikti patikimai, būti palaikomas, jungtis prie tikro serverio ir išlikti prižiūrimas“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    Kas nutinka, kai DI sukurtas prototipas pasiseka?

    Pasak „Serverpod“, DI sugeneruoti prototipai dažnai susiduria su problemomis, kai projektas išauga iš vieno naudotojo demonstracijos į realų srautą. Minimos tipinės rizikos – saugumo spragos, trūkstama prieigos kontrolė, neoptimizuotos užklausos, netinkamas klaidų apdorojimas ir architektūriniai sprendimai, kurie vėliau brangiai kainuoja.

    Bendrovė pabrėžia, kad automatizuota aplinka gali paspartinti kūrimą ir diegimą, tačiau nepakeičia atsakomybės ir inžinerinio vertinimo. Projektams, kuriuose tvarkomi jautrūs duomenys, taikomi sudėtingi leidimai ar reguliaciniai reikalavimai, vis dar rekomenduojamas patyrusio programuotojo įsitraukimas.

    Kitas praktinis barjeras, kurį „Serverpod“ įvardija kaip dar ne iki galo automatizuotą, yra publikavimo procesas programėlių parduotuvėse. Nors tai nebūtinai reikalauja gilaus programavimo, pats procesas išlieka daug žingsnių turintis ir griežtai reglamentuotas.

    „Serverpod“ taip pat akcentuoja vengiantys naujos kartos priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Kadangi „Serverpod“ yra atvirojo kodo sistema, ją galima talpinti įvairiose infrastruktūrose, o „App Studio“ galima bet kada nebenaudoti, tęsiant darbą su tuo pačiu projektu kitose priemonėse.

  • Vilniuje įspėja vairuotojus: šiuos kiemuose paliktus automobilius gali išgabenti priverstinai

    Vilniaus savivaldybė perspėja neeksploatuojamų ir be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktų transporto priemonių savininkus: jei automobiliai nebus patraukti, jie gali būti nuvežti priverstinai. Pasak savivaldybės, tokios transporto priemonės ne tik užima parkavimo vietas, bet ir kelia aplinkosauginių rizikų.

    Neprižiūrimi automobiliai dažnai tampa teršalų šaltiniu: iš jų gali tekėti alyva, degalai ar kiti techniniai skysčiai, o ilgainiui jie virsta atliekų kaupimo vietomis. Be to, apleistos transporto priemonės neretai traukia vandalus ir didina netvarkos jausmą daugiabučių kiemuose.

    Kokia atsakomybė gresia savininkui?

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gali būti taikomas įspėjimas. Jei pažeidimas kartojasi, gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, taip pat gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir savo vardu registruoto automobilio palikimas kieme ilgam laikui, kai jis akivaizdžiai nevažiuoja ir nėra prižiūrimas, gali tapti administracinio nusižengimo pagrindu. Savivaldybė paprastai vertina vizualius požymius, pavyzdžiui, techninę būklę, ilgalaikį nejudėjimą, numerių nebuvimą ar akivaizdų apleidimą.

    Kas laukia automobilių be savininko?

    Jeigu transporto priemonė neturi savininko arba savininkas nenustatomas, savivaldybė gali pradėti pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Tokiu atveju automobilis perimamas savivaldybės žinion, nuvežamas ir saugomas, kol atsiranda savininkas arba teismas priima sprendimą dėl jo statuso.

    Nuvežimas paprastai nėra pirmas žingsnis: prieš tai skelbiami sąrašai ir nustatomi terminai savininkams sureaguoti. Savivaldybė nurodo, kad sąraše esančių transporto priemonių savininkai automobilį iš bendrojo naudojimo vietos turi patraukti iki 2026 metų spalio 4 dienos, priešingu atveju jis gali būti nuvežtas priverstinai.

    Kokie automobiliai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame planuojamų perimti transporto priemonių sąraše nurodomos jų buvimo vietos ir seniūnijos įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Fabijoniškes, Justiniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Naujininkus, Pašilaičius, Pilaitę, Rasas, Šeškinę, Šnipiškes, Verkius, Viršuliškes ir Žirmūnus.

    Tarp įvardytų transporto priemonių yra ir automobiliai be valstybinių numerių, taip pat įvairių markių modeliai, pavyzdžiui, GAZ, Toyota, Volvo, Citroen, Fiat, Chevrolet, Peugeot, Ford, Lexus, Mercedes-Benz, Audi, Iveco, VW ir BMW. Savivaldybė ragina savininkus nelaukti termino pabaigos ir kuo skubiau sutvarkyti situaciją.

    Gyventojams, pastebėjusiems ilgai nejudantį, akivaizdžiai apleistą automobilį savo kieme ar gatvėje, rekomenduojama kreiptis į savivaldybę ar viešosios tvarkos pareigūnus ir pateikti kuo tikslesnę informaciją apie vietą. Tai padeda greičiau identifikuoti transporto priemonę ir įvertinti, ar ji atitinka neeksploatuojamos transporto priemonės požymius.

  • Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Jau šeštus metus iš eilės sugrįžo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamas Nacionalinis judumo iššūkis. Organizatoriai kviečia jungtis bendruomenes, įstaigas ir pavienius dalyvius, o registracija šiemet iš anksto vyksta programėlėje „Walk15“.

    Per penkerius metus iniciatyva išaugo į plačiai matomą judumo ir sveikesnių įpročių projektą, suburiantį ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Pagrindinis tikslas – skatinti kasdienį fizinį aktyvumą ir darnesnį judėjimą, kai daugiau pasirenkama vaikščioti ar minti dviratį.

    Organizatorių duomenimis, vien 2025 metais prie iššūkio prisijungė 172 000 dalyvių. Per projekto laikotarpį jie fiksavo 50 mlrd. žingsnių, o vidutinis dienos aktyvumas siekė 57 minutes, kai 2021 metais buvo 36 minutės.

    Šiemet dalyviams siūloma registruotis į aštuonis skirtingus žingsnių iššūkius: miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių. Skirtingos kategorijos leidžia varžytis panašioms komandoms ir lyginti rezultatus pagal vienodus principus.

    „Kviečiame prisijungti ir subūrus bendruomenę kartu atstovauti jai žingsniuojant“, – teigiama projekto kvietime.

    Organizatoriai nurodo, kad iššūkio pabaigoje trys aktyviausios kiekvieno iššūkio komandos ir viena didžiausią žingsnių vidurkį išlaikiusi komanda bus apdovanotos Prezidentūroje. Be to, viso projekto metu programėlėje ir viešai skelbiamuose rezultatuose bus matomi TOP10 aktyviausių kiekvieno iššūkio dalyvių.

    Oficialiai skelbiama, kad iššūkis vyks nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai: rudenį daliai žmonių sumažėja natūralus kasdienis judėjimas, todėl motyvaciniai žaidybiniai elementai, komandinis įsipareigojimas ir aiškūs tikslai padeda išlaikyti įprotį judėti.

    Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir antsvorio rizika, o taip pat geresne emocine savijauta. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aktyvumo, o kasdienis vaikščiojimas daugeliui yra paprasčiausias būdas priartėti prie šių gairių.

    Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip žingsnių skaičiavimas telefone ar išmaniajame laikrodyje, pastaraisiais metais tapo viena populiariausių priemonių aktyvumui stebėti. Nacionalinis judumo iššūkis šią tendenciją išnaudoja praktikoje, skatindamas ne vien rezultatą, bet ir nuoseklumą: mažesni kasdieniai pasirinkimai ilgainiui virsta tvariu įpročiu.

  • Bulvių maras ant pomidorų? Ką būtina padaryti po derliaus, kad liga negrįžtų kitąmet

    Bulvių maras ant pomidorų? Ką būtina padaryti po derliaus, kad liga negrįžtų kitąmet

    Bulvių maras, kurį sukelia Phytophthora infestans, pomidorams yra viena pavojingiausių ligų: ji plinta greitai, ypač kai vyrauja šilti ir drėgni orai, o užsikrėtę augalai gali sunykti per kelias dienas. Svarbiausia po sezono yra ne tik pašalinti sergančius krūmus, bet ir sumažinti užkrato šaltinius, kad kitais metais problema nepasikartotų.

    Patogenas dažniausiai išlieka ant užkrėstų augalinių liekanų ir dirvos paviršiuje, todėl pirmas žingsnis po derliaus yra kruopštus lysvės išvalymas. Pomidorų krūmus reikėtų išrauti kartu su šaknimis, surinkti nukritusius lapus bei vaisių likučius ir jų nekompostuoti, nes komposte liga gali išlikti ir vėliau vėl patekti į daržą.

    Jei pomidorai augo atvirame grunte, po valymo verta perkelti dėmesį į dirvą: ją galima perkasti, kad augalų likučiai nepasiliktų paviršiuje, o lysvė geriau išdžiūtų. Šiltnamyje ar pakeltose lysvėse šis žingsnis taip pat naudingas, tačiau svarbiausia išvengti per didelės drėgmės ir palikti kuo mažiau vietų, kur galėtų išlikti infekcija.

    Dirvos dezinfekcija po maro

    Viena iš sodininkų dažnai taikomų priemonių yra dirvos solarizacija, kai lysvė gausiai sudrėkinama ir uždengiama plėvele, kad saulė įkaitintų viršutinį sluoksnį. Praktikoje tai veikia geriausiai šilčiausiu metų laiku, o uždengimas paliekamas kelioms savaitėms, kad aukštesnė temperatūra sumažintų ligų pradmenų kiekį.

    Kitas sprendimas – po pomidorų pasėti fitosanitarinius augalus, kurie padeda slopinti nepageidaujamus mikroorganizmus ir kartu atkuria dirvos struktūrą. Dažniausiai pasirenkama facelija, grikiai ar baltosios garstyčios: užaugusi žalioji masė vėliau įterpiama į dirvą, taip didinant organinės medžiagos kiekį.

    Po intensyvesnių priemonių, ypač jei buvo taikyta solarizacija, dirvai praverčia atstatymas. Tam tinka gerai perpuvęs kompostas ar mėšlas, o taip pat mikrobiologiniai preparatai su naudingomis bakterijomis ir grybais, kurie padeda subalansuoti dirvos mikroflorą ir greičiau atkurti derlingumą.

    Klaidos, dėl kurių liga grįžta

    Dažna klaida – sergančių pomidorų liekanų palikimas lysvėje arba jų išmetimas šalia daržo, kur vėjas ir lietus gali išnešioti infekciją. Taip pat riziką didina pomidorų auginimas toje pačioje vietoje kasmet, nes net ir sumažinus užkratą vienais metais, palankios oro sąlygos kitą sezoną gali vėl suaktyvinti ligą.

    Praktinis sprendimas – laikytis sėjomainos ir bent kelis metus pomidorų neauginti toje pačioje lysvėje, o jų vietoje rinktis mažiau jautrias kultūras. Toks planavimas, kartu su švariu sezono užbaigimu ir dirvos atnaujinimu, yra patikimiausias būdas sumažinti bulvių maro pasikartojimo riziką.

  • Vilniaus rajono sporto centro jaunieji talentai skina medalius: Baltijos čempionate – auksas ir sidabras

    Vilniaus rajono sporto centro jaunieji talentai skina medalius: Baltijos čempionate – auksas ir sidabras

    Rugsėjo 5–6 dienomis Naujojoje Akmenėje surengtame Baltijos šalių stalo teniso čempionate sėkmingai pasirodė Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai Marija Mikalauskytė ir Ervinas Uzialo. Jie atstovavo Lietuvos rinktinėms, kurios varžėsi su Latvijos ir Estijos komandomis.

    Čempionate buvo rungtyniaujama vyrų ir moterų grupėse, o Lietuva abiejose įskaitose delegavo po dvi rinktines. Toks formatas leido įvertinti ne tik lyderius, bet ir platesnį kandidatų ratą, kurių rezultatai svarbūs formuojant sudėtis ateities turnyrams.

    Vyrų rinktinė iškovojo auksą

    Vyrų varžybose čempione tapo Lietuvos pirmoji rinktinė, kurioje žaidė Ervinas Uzialo. Komandą treniravo vyriausiasis treneris Artūras Orlovas.

    Lietuvos pirmoji rinktinė 3:0 įveikė Estijos komandą ir Lietuvos antrąją rinktinę, o prieš Latviją laimėjo 3:1. Toks rezultatas užtikrino pirmą vietą bendroje įskaitoje ir patvirtino stabilų komandos pajėgumą viso turnyro metu.

    Moterų rinktinė pelnė sidabrą

    Moterų grupėje Lietuvos pirmajai rinktinei atstovavo Marija Mikalauskytė. Lietuvos komanda 3:0 nugalėjo Latvijos rinktinę ir Lietuvos antrąją rinktinę, tačiau 1:3 nusileido Estijai ir galutinėje rikiuotėje užėmė antrą vietą.

    Toks pasirodymas reiškia, kad Vilniaus rajono sporto centro atstovė tapo Baltijos šalių vicečempione, o Uzialo iškovojo čempiono titulą. Abu sportininkai asmeninėse varžybose užėmė penktąsias vietas, tad iki prizininkų pakylos individualioje įskaitoje pritrūko nedaug.

    Pasak informacijos, kurią pateikė Vilniaus rajono sporto centro stalo teniso trenerė Inga Kardauskaitė-Orlovienė, šie rezultatai yra svarbus įvertinimas jauniems sportininkams ir jų pasirengimui. Stalo tenise komandinės pergalės dažnai parodo ne tik vieno lyderio formą, bet ir visos rinktinės gylį, kuris tampa lemiamas aukštesnio lygio tarptautinėse varžybose.

  • Svarbi žinia Matuizams: seniūnijai laikinai vadovaus Sigitas Pangonis, keičiasi darbo laikas

    Matuizų seniūnijos gyventojams pateikta svarbi informacija dėl vadovavimo ir gyventojų aptarnavimo tvarkos. Pranešta, kad Matuizų seniūnijos seniūno pareigas laikinai eina Varėnos seniūno pavaduotojas Sigitas Pangonis.

    Savivaldybė nurodo, kad toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą seniūnijos darbą ir sklandų paslaugų teikimą gyventojams. Laikino vadovo paskyrimas leidžia tęsti kasdienes funkcijas ir sprendimų priėmimą, kol situacija bus sureguliuota nuolatiniu vadovavimu.

    Gyventojų patogumui taip pat paskelbtas S. Pangonio darbo grafikas Matuizų seniūnijoje. Jis Matuizų seniūnijoje dirbs antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Kitomis dienomis gyventojai, kaip pabrėžiama pranešime, su seniūnijos veikla susijusiais klausimais gali kreiptis į Matuizų seniūnijos darbuotojus. Įprastai seniūnijose sprendžiami su vietos infrastruktūra, socialiniais klausimais, deklaravimu ir kitomis administracinėmis paslaugomis susiję gyventojų prašymai.

    Gyventojams rekomenduojama planuojant vizitą atsižvelgti į paskelbtas priėmimo dienas ir laiką, o skubiais atvejais pirmiausia kreiptis į seniūnijos darbuotojus. Taip siekiama išvengti eilių ir užtikrinti, kad prašymai būtų priimami bei nagrinėjami laiku.

  • Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedijos sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo ES remiamas 5 mlrd. eurų „Scaleup Europe Fund“, prisijungęs kaip naujas investuotojas.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo ir anksčiau investavę fondai Kinnevik, Northzone, Amino Collective ir Visionaries. „Tandem Health“ neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu buvo pritrauktos lėšos.

    Šis raundas seka po 2025 metais uždarytos 50 mln. eurų A serijos, o bendra „Tandem Health“ pritrauktų investicijų suma pasiekė 160 mln. eurų. Tokia B serijos apimtis Europos sveikatos technologijų rinkoje laikoma išskirtinai didele.

    „Tandem Health“ kuria klinikoms ir medikams skirtą DI pagalbininką, kuris konsultacijų metu generuoja medicininius užrašus. Bendrovė teigia, kad jos sprendimą naudoja apie 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų 14 Europos rinkų.

    Pastaruoju metu produktas, pasak įmonės, išaugo iš užrašų automatizavimo į platesnį medicininio asistento vaidmenį. Į funkcijas įtraukti siuntimų dokumentai ir paciento komunikacija prieš vizitą, jo metu ir po vizito.

    Įmonė taip pat remiasi recenzuotais tyrimais, kurie rodo apčiuopiamą poveikį administraciniam krūviui. „Tandem Health“ nurodo, kad sprendimu besinaudojantys klinicistai fiksavo 29 proc. mažiau laiko administravimui, 30 proc. didesnį pasitenkinimą darbu ir 30 proc. mažesnį administracinį stresą.

    Naujas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas plėtrai Europoje ir klientų bazės didinimui. Kartu planuojama žengti į platesnę platformos viziją, kuri apimtų pacientų srautų valdymą ir papildomas klinikines užduotis sprendžiančius agentus.

    „Tandem Health“ dirba apie 170 žmonių, o didžiausia rinka pagal vartotojų skaičių yra Jungtinė Karalystė, kur sprendimą naudoja ir NHS sistemos klinicistai. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi į Europos poreikius, įskaitant duomenų apsaugos ir reguliavimo reikalavimus.

    „Scaleup Europe Fund“ siekia stiprinti Europos technologijų sektoriaus finansavimą, kai žemynas konkuruoja su JAV ir Kinija dėl technologinės lyderystės. Europos Komisija yra viena iš fondo steigėjų investuotojų, o kartu prisideda ir privatūs dalyviai, įskaitant Novo Holdings, CriteriaCaixa ir Santander.

    „Mes pradėjome „Tandem“, kad pasiūlytume alternatyvą. Europa turėtų nustatyti standartą, kaip dirbtinis intelektas ateina į sveikatos apsaugą, o ne perimti kieno nors kito sprendimus“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    „Šis finansavimas leidžia tai įgyvendinti, saugiai įvedant sveikatos apsaugą į dirbtinio intelekto erą ir dirbant išvien su pacientais, medikais, sistemomis ir valstybėmis“, – pridūrė jis.

  • Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Rugsėjo 16–22 dienomis Visaginas jungiasi prie Europos judumo savaitės ir kviečia gyventojus iš naujo įvertinti kasdienius keliavimo įpročius. Iniciatyvos esmė paprasta: bent dalį kelionių automobiliu pakeisti ėjimu pėsčiomis, važiavimu dviračiu ar viešuoju transportu.

    Visaginas dažnai įvardijamas kaip kompaktiškas ir žalumos apsuptas miestas, todėl trumpus atstumus čia neretai galima įveikti be automobilio. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir nedideli pasirinkimai kasdienybėje prisideda prie švaresnio oro, mažesnio triukšmo ir saugesnių gatvių.

    „Judumo savaitė – puiki proga prisiminti, kad miestą kuriame ne tik statydami gatves ir infrastruktūrą, bet ir savo kasdieniais pasirinkimais. Visaginas yra kompaktiškas ir žalias miestas, todėl daugelį kasdienių kelionių galime įveikti pėsčiomis ar dviračiu. Kviečiu visaginiečius išbandyti kitokį kelią ir rugsėjo 22 dieną bent vienai dienai automobilį palikti namuose“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną visoje Europoje minima Diena be automobilio, kuri tradiciškai laikoma Judumo savaitės kulminacija. Visagino gyventojai kviečiami tą dieną automobilį palikti namuose ir į darbą, mokyklą ar susitikimus vykti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu.

    Judumo ekspertai pabrėžia, kad trumpų kelionių atsisakymas automobiliu yra vienas paprasčiausių būdų mažinti transporto taršą miestuose. Būtent trumpais atstumais automobiliai dažniau važiuoja šaltu varikliu, todėl išmetamųjų teršalų kiekis vienam kilometrui gali būti didesnis.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Europos judumo savaitė kasmet akcentuoja tvaraus judumo naudą: mažesnes spūstis, saugesnį eismą, patrauklesnes viešąsias erdves ir geresnę gyvenimo kokybę. Savivaldybės pažymi, kad žmonių pasirinkimai turi tiesioginę įtaką tam, kokio miesto infrastruktūros ateityje labiausiai reikės.

    Visagino savivaldybė ragina pokytį pradėti nuo paprasto žingsnio ir pabandyti bent vieną dieną planuoti maršrutą be automobilio. Pasak organizatorių, net vienkartinis bandymas dažnai tampa postūmiu atrasti patogesnius ar sveikesnius kasdienius maršrutus.

  • Medikai perspėja: 5 kasdieniai įpročiai, kurių atsisakė po skaudžių pacientų istorijų

    Medikai kasdien mato, kaip iš pirmo žvilgsnio nekalti įpročiai gali baigtis traumomis, lėtinėmis ligomis ar net gyvybei pavojingomis būklėmis. Dėl to dalis gydytojų ir slaugytojų pripažįsta pakeitę savo rutiną, kai realiai pamatė pasekmes pacientams.

    Specialistai pabrėžia, kad daug rizikų kyla ne iš vieno veiksmo, o iš pasikartojančių sprendimų. Tai ypač pasakytina apie kaklo manipuliacijas, rūkymą, triukšmą, alkoholį ir burnos higieną.

    Rizikingos kaklo manipuliacijos

    Vieni dažniausiai minimų pavyzdžių yra staigūs kaklo „atstatymai“ ar agresyvios manualinės manipuliacijos. Medikai įspėja, kad retais atvejais jos gali būti susijusios su kaklo kraujagyslių pažeidimu, o tai didina insulto riziką.

    Nors tokios komplikacijos nėra kasdienybė, jų pasekmės gali būti itin sunkios, ypač jauniems žmonėms be kitų akivaizdžių rizikos veiksnių. Dėl to specialistai ragina vengti staigių judesių ir kreiptis į licencijuotus, aiškias indikacijas taikančius sveikatos priežiūros profesionalus.

    Rūkymas ir deguonis

    Ypatingai pavojingas derinys, kurį medikai mini be išlygų, yra rūkymas deguonies terapijos metu. Deguonis pats nėra degus, tačiau jis stipriai skatina degimą, todėl net kibirkštis gali sukelti staigų gaisrą ir sunkius nudegimus.

    Ligoninėse ir namų slaugoje dirbantys specialistai pabrėžia, kad ši rizika dažnai nuvertinama. Deguonies aparatą naudojantiems pacientams rekomenduojama griežtai laikytis saugos taisyklių ir nerūkyti ne tik šalia įrangos, bet ir patalpose, kuriose ji naudojama.

    Triukšmas koncertuose ir klausos praradimas

    Klausos pažeidimai dėl triukšmo dažnai vystosi tyliai, o pirmieji ženklai gali būti spengimas ausyse ar sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje. Medikai pabrėžia, kad reguliarus buvimas garsiuose renginiuose be apsaugos ilgainiui didina negrįžtamo klausos silpnėjimo tikimybę.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojamos ausų kištukų priemonės koncertuose, klubuose ar dirbant triukšmingoje aplinkoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad klausos apsauga nėra prabanga, o prevencija.

    Reguliarus alkoholio vartojimas

    Greitosios medicinos pagalbos ir priėmimo skyrių darbuotojai nuolat susiduria su alkoholio pasekmėmis: traumomis, apsinuodijimais, smurtu artimoje aplinkoje, eismo įvykiais. Dalis medikų teigia, kad tai pakeitė požiūrį į įprotį gerti savaitgaliais ar „atsipalaidavimui“.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema dažnai yra reguliarumas ir kiekiai, kurie palaipsniui didėja, o rizika sveikatai kaupiasi. Jei alkoholis tampa būdu tvarkytis su stresu ar miego problemomis, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

    Burnos higiena, kurią lengva nuvertinti

    Odontologijos specialistai primena, kad dantų ir dantenų uždegimai nėra vien kosmetinė problema. Negydomos dantenų ligos didina dantų netekimo riziką, o ilgalaikis uždegimas siejamas su didesne kitų sveikatos sutrikimų tikimybe.

    Medikai akcentuoja kasdienius įpročius: kruopštų dantų valymą, tarpdančių priežiūrą siūlu ar tarpdančių šepetėliais ir reguliarias profilaktines apžiūras. Pasak jų, būtent pacientų istorijos geriausiai parodo, kiek kainuoja atidėliojimas.

    Specialistai sutaria dėl vieno: prevencija beveik visada paprastesnė nei gydymas, o kai kurios klaidos gali baigtis ne „pamoka“, o ilgalaikėmis pasekmėmis. Jei kyla abejonių dėl konkretaus įpročio ar simptomų, saugiausia sprendimus aptarti su gydytoju.

  • Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.

    Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.

    DI ir įtraukus ugdymas

    Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.

    Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.

    Patirtis, kuri grįžta į klasę

    Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.

    Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.